Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-04 · Byla Nr. ATP-294-245/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-04
Bylos Nr.
ATP-294-245/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-294-245/2014
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00343-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarimo K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2013-04-02, apie 15.30 val. važiuodamas Kaune, Vytauto pr., ir vairuodamas troleibusą ,,Škoda 14TR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršruto Nr. 16, pravažiavęs sankryžą su Griunvaldo gatve, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į vežamus keleivius, dėl ko maršrutinio transporto sustojimo vietoje, stabdant vairuojamą transporto priemonę, troleibuso salone nugriuvo ir susižalojo keleivė A. G.. K. K., būdamas susijęs su eismo įvykiu, kai buvo sužalota keleivė, nepranešė apie eismo įvykį policija ir nepasiliko eismo įvykio vietoje, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 231 p., 231.4 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos adminis­tra­cinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d. ir ATPK 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarimu K. K. administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje jis buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir ATPK 130 str. 1 d., nutraukta, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-01-29 nutarimą ir priimti naują nutarimą – patraukti K. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 1 d. paskiriant 500 Lt baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. paskiriant 3000 Lt baudą su teisės vairuoto transporto priemones atėmimu 36 mėn., o vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirti K. K. galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoto transporto priemones atėmimu 36 mėn. Skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju įvykis turi būti traktuojamas kaip eismo įvykis, nes jis atitinka KET eismo įvykio sąvokai, t. y. troleibusui judant keliu buvo sužeista keleivė. Mano, kad troleibuso vairuotojas nevykdė KET 133 p., 140.4 p. reikalavimų dėl ko eismo įvykio metu buvo sužeista troleibuso keleivė. Be to, K. K. matydamas, kad troleibuso keleivė sužeista ir būdamas eismo įvykio dalyviu privalėjo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip to reikalauja KET 231 p., 231.4 p. Aplinkybė, kad K. K. apie tai, jog troleibuso keleivė sužeista, žinojo, patvirtina keleivės paaiškinimas, kuriame ji teigia, kad troleibuso vairuotojas gan stipriai stabdė, todėl ji griuvo link vairuotojo, galva atsitrenkė į vairuotojo duris, buvo prakirsta galva, troleibuso vairuotojas į ją žiūrėjo, ant troleibuso grindų matė kraują. Mano, kad K. K. neįvykdė pareigos, įtvirtintos KET 231.4, todėl jis padarė veiką, už kurią atsakomybė numatyta ATPK 130 str. 1 d.

Atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas netenkintinas.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 248 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis ATPK 257 straipsnio, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, reikalavimų. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pirmosios instancijos teismas minėtų reikalavimų nepažeidė, teisės normas taikė tinkamai, o teismo išvados, kad K. K. veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. įvykio ir sudėties, neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, o ATPK 130 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Siekiant nustatyti, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., visų pirmą būtina nustatyti, ar asmuo pažeidė KET reikalavimus, dėl ko buvo sutrikdyta kito asmens sveikata.

Iš bylos duomenų matyti, kad K. K., vairuodamas troleibusą ,,Škoda 14TR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršruto Nr. 16, pravažiavęs sankryžą su Griunvaldo gatve, maršrutinio transporto sustojimo vietoje, stabdė vairuojamą transporto priemonę, dėl ko troleibuso salone nugriuvo ir susižalojo keleivė A. G., tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis būtų pažeidęs KET reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad K. K. nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į vežamus keleivius, tačiau byloje nėra objektyvių ir neginčytinų tai patvirtinančių įrodymų. Nukentėjusioji A. G. paaiškinime nurodė, kad ruošdamasi išlipti, ji atsistojo, jai einant link durų, troleibuso vairuotojas gan stipriai ėmė stabdyti, todėl ji neišsilaikė įsikibusi į sėdynių atlošus, neišlaikė pusiausvyros ir griuvo link vairuotojo, tačiau šios nukentėjusiosios nurodomos aplinkybės nepatvirtina, kad vairuotojas stabdė nepagrįstai, nesant tam būtinybės, ir pažeidė KET 140.4 p. reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole šis KET punktas netgi nebuvo nurodytas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dalyje dėl ATPK 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo K. K. veiksmus vertino pagal tai, kad kelyje nebuvo eismo įvykio, todėl atsakomybė pagal šį straipsnį yra negalima, tačiau siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 1 d. būtina nustatyti ne tai, kad asmuo sukėlė eismo įvykį, o tai, kad asmuo pažeidė KET reikalavimus, dėl ko buvo sutrikdyta kito asmens sveikata, t. y. net ir nustačius, kad eismo įvykio kelyje nebuvo, tačiau vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 str. 1 d. gali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju keleivė A. G. nugriuvo ir susižalojo troleibuso salone, tačiau byloje nenustatytas vienas iš būtinųjų ATPK 127 str. 1 d. sudėties elementų – KET reikalavimų pažeidimas, todėl nėra jokio pagrindo patraukti K. K. administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą.

Įvertinus įrodymų visetą matyti, kad troleibuso vairuotojas K. K. KET reikalavimų nepažeidė, eismo įvykio kelyje nesukėlė, todėl vairuotojui nebuvo ir pareigos likti menamoje eismo įvykio vietoje (troleibuso stabdymo vietoje) ar apie tai pranešti policijai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vairuotojas tikslo išvengti atsakomybės, tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, apsunkinti įvykio tyrimą, neturėjo, todėl nėra jokio pagrindo patraukti jį administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Institucijos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, K. K. administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje jis buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. buvo nutraukta pagrįstai ir teisėtai, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties, byloje esantys įrodymai ištirti laikantis įstatymo keliamų reikalavimų, todėl keisti ar naikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarimą pagal apeliacinio skundo motyvus įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis