Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-381-536/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-25
Bylos Nr.
1-381-536/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
B. O.
Kaltinamasis
V.V.
Advokatai
Darius Katauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-381-536/2011(proceso Nr. 1-10-1-01005-2010-2)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1.
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 25 d.Vilnius
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič,sekretoriaujant Renatai Gudavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,gynėjui advokatui Dariui Katauskui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei B. O.,civilinio atsakovo atstovui Jevgenijui Krochmaliui,vertėjai Helenai Žemaitel,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Baltarusijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, V. S. individualios įmonės darbininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-07-08 apie 11 vai. V. V., Vilniaus m. Antakalnio gatve nuo miesto centro antra eismo juosta vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Citroen XM“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET), 106 ir 109 p. reikalavimus: prieš Antakalnio ir P. Š. gatvių sankryžą jis, persirikiuodamas į pirmą eismo juostą, neįsitikino, kad toks manevras bus saugus ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, savo automobilio priekine dalimi įvažiavo į pirmąją eismo juostą prieš pat šia eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusį 19-to maršruto troleibusą „Škoda 14TR“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Tokiu manevru V. V. nedavė kelio šiam troleibusui ir privertė jo vairuotoją S. S. staigiai stabdyti. Dėl to minėto troleibuso keleivė B. O. pargriuvo ir patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnį.

Kaltinamasis V. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. liepą jis su savo seserimi L. N. savo automobiliu važiavo Vilniaus m. Antakalnio gatve link Antakalnio transporto žiedo. Priekyje šioje juostoje pamatė kelis sustojusius automobilius (pirmas jų ketino skuti į kairę). Jis sustabdė savo mašiną, įjungė dešinio posūkio signalą, ketindamas persirikiuoti į pirmą eismo juostą ir apvažiuoti kliūtį. Gali būti, kad jis kažkiek pavažiavo į dešinę, priartėdamas prie juostų skiriamosios linijos, tačiau jos nekirto. Tuo momentų išgirdo sau už nugaros ir kiek dešiniau stabdžių cipimą, veidrodėlyje pamatė pirma eismo juosta artėjančios transporto priemonės žibintų šviesas, todėl nutraukė persirikiavimo manevrą, sustabdęs automobilį. Kiek priekyje pirmoje juostoje sustojo troleibusas, kurio vairuotojas mojavo jam rankomis ir gestikuliavo. Jis, kaltinamasis, išlipo iš mašinos ir nuėjo į troleibusą. Jo vairuotojas pareiškė, kad dėl jo, kaltinamojo, automobilio manevro jis, troleibuso vairuotojas, buvo priverstas staigiai stabdyti, dėl ko salone nukrito ir susižalojo keleivė.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja L. N., kaltinamojo sesuo, iš esmės davė parodymus, analogiškus kaltinamojo parodymams, patvirtinusi, kad V. V., vairuodamas automobilį ir sustojęs prieš kliūtį, mėgino persirikiuoti gretimą eismo juostą, priartėjo prie skiriamosios linijos, bei ją kirtęs nebuvo.

Liudytojas S. S., troleibuso „Škoda 14TR“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas, iš dalies paneigė kaltinamojo parodymus ir paaiškino, kad kaltinamajame akte minimomis aplinkybėmis jis vairavo 19-to maršruto troleibusą, važiuodamas Antakalnio gatvės pirma eismo juosta link Antakalnio transporto žiedo apie 25-30 km/h greičiu. Priekyje antroje eismo juostoje stovėjo keli automobiliai, laukdami, kol pirmas jų pasuks į kairę. Staiga vienas automobilių, „Citroen“ markės, pajudėjo į dešinę ir savo priekiniais ratais įvažiavo į pirmą eismo juostą, užkirsdamas kelią jo vairuojamam troleibusui. Dėl to jis, S. S., buvo priverstas staigiai stabdyti troleibusą, kad išvengtų susidūrimo su „Citroen“ automobiliu. Jo vairuotojas stabdomam troleibusui artėjant spėjo patraukti automobilį atgal. Taigi ekstremalaus stabdymo ir „Citroen“ automobilio vairuotojo veiksmų patraukiant automobilį atgal, į pirmą eismo juostą, dėka susidūrimo išvengti pavyko, tačiau troleibusu važiavusi garbaus amžiaus moteris pargriuvo ir susižalojo. Jis visiškai sustabdė troleibusą toje pačioje eismo juostoje. Netrukus prie jo priėjo kaltinamasis, kuris, kaip paaiškėjo, ir vairavo „Citroen“ automobilį. Jis, S. S., pareiškė V. V. pretenziją dėl neatsargaus vairavimo ir keleivės susižalojimo.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta (b.l. 7-12), tačiau ši apžiūra buvo neinformatyvi ta prasme, kad joje nėra užfiksuoti kokie nors duomenys, leidžiantys atkurti eismo incidento aplinkybes. Tuo pačiu metu protokole nurodoma, kad eismo įvykis yra kilęs prieš Vilniaus m. Antakalnio ir P. Š. gatvių sankryžą ties Antakalnio gatvėje esančiu pastatu Nr. 77, šiame ėsimo įvykyje dalyvavo automobilis „Citroen XM“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir troleibusas „Škoda 14TR“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Pažyma apie eismo įvykį (b.l. 13-14) patvirtinama, kad įvykio metu automobilį vairavo kaltinamasis, troleibusą – S. S., o nukentėjo B. O.. Transporto priemonių apžiūros protokoluose (b.l. 15-18) konstatuojama, kad jos yra neapgadintas, ir jų kontakto įvykio metu nebuvo.

Nukentėjusioji B. O. parodė, kad ji, važiuodama 19-to maršruto troleibusu Antakalnio gatve link „Tverečiaus“ sustojimo, į kelio važiuojamąją dalį nežiūrėjo, ir kaip kilo eismo įvykis, kokiu greičiu tuo metu važiavo troleibusas, pasakyti negali. Nuėjusi prie vidurinių durų, stovėjo, laukdama sustojimo, ranka laikydamasi už turėklo. Vienu momentu troleibuso vairuotojas pradėjo staigiai stabdyti, ji neišsilaikė, nukrito ant grindų ir nučiuožė link troleibuso vairuotojo kabinos. Ant jos užkrito ir kiti keleiviai. Netrukus buvo iškviesti greitosios medicinos pagalbos specialistai, kurie dėl rankos traumos pristatė ją į Vilniaus GPUL. Vėliau paaiškėjo, kad jai buvo lūžę keli šonkauliai, pažeisti plaučiai. Dėl to jai buvo atlikta operacija.

Taigi apie kaltinamajame akte aprašytą eismo įvykį byloje surinkti tik tokie faktiniai duomenis, ir sprendžiant klausimą dėl pareikšto kaltinimo pagrįstumo teismui belieka atidžiai ištirti ir įvertinti kaltinamojo ir liudytojų S. S., L. N. parodymus.

Iš jų matyti, kad kaltinamasis, mėgindamas persirikiuoti iš antros eismo juostos į pirmą, tokio manevro saugumu įsitikino, žiūrėdamas į veidrodį. Pasak V. V. jis matė šia juosta artėjančią transporto priemonę. Iš kaltinamojo ir liudytojo S. S. parodymų matyti, kad tai buvo pastarojo vairuojamas troleibusas. Kaltinamasis negalėjo pasakyti, koks tuo metu buvo atstumas tarp jo vairuojamo automobilio ir artėjusio troleibuso, tačiau pagal S. S. parodymus tas atstumas buvo minimalus. Paprašytas įvertinti šį atstumą, S. S. iš pradžių pasakė, kad to padaryti negalįs, po to nurodė, kad atstumas buvo apie 2 m. Teismas skeptiškai vertina šį liudytojo nurodytą parametrą, nes troleibusui judant S. S. nurodytu greičių (25 ar 30 km/h arba 6,94 ar 8,33 m/sek) toks atstumas troleibuso būtų įveiktas per 0,29 arba 0,24 sek atitinkamai (t=s/v, kur t-laikas, s-kelias (2 m.), v-greitis (6,94 ar 8,33 m/sek)). Galimybė sureaguoti tokios sunkios transporto priemonės, kaip troleibusas, stabdymu ir, tuo labiau, kaltinamojo vairuojamam automobiliui pasitraukti atgal, į antrą eismo juostą, kaip tai minėjo S. S., per šią akimirką yra abejotina. Tačiau tai neduoda teismui pagrindo atmesti S. S. parodymus toje dalyje, kad kaltinamojo pradėtas manevras sukėlė transporto priemonių susidūrimo grėsmę, ir jis buvo priverstas staigiai stabdyti troleibusą, kad išvengtų šio susidūrimo. S. S. parodymus apie tai, kad kaltinamas persirikiavimą į pirmą eismo juostą vis dėlto pradėjo ir tuo užkirto kelią S. S. vairuojamam troleibusui, netiesiogiai įrodo ir paties V. V. paaiškinimo, surašyto Kelių policijai iš karto po eismo įvykio, turinys. Šiame paaiškinime (b.l. 70-71) kaltinamasis prisipažįsta, kad jis, persirikiuodamas į pirmą eismo juostą, nepraleido šia juosta važiavusio troleibuso, kurio vairuotojas išvengė susidūrimo stabdymu. Liudytojo S. S. parodymų, patvirtinamų minėto kaltinamojo paaiškinimo duomenimis, pagrindu teismas pripažįsta V. V. ir L. N. parodymus apie tai, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis nebuvo įvažiavęs į pirmą eismo juostą, neatitinkančiais tikrovės. Dėl to šie parodymai teismo atmetami.

Taigi ištirtų faktinių duomenų visuma leidžia daryti išvadą apie tai, kad kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, pradėjo persirikiuoti į gretimą eismo juostą ir savo vairuojama transporto priemone užkito kelią šia eismo juostą važiavusiam troleibusui. Tuo tarpu KET 106 p. reikalauja, kad prieš persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 109 p. numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Šiuos reikalavus V. V. pažeidė, neįsitikino persirikiavimo manevro saugumu ir minėtam troleibusui kelio nedavė. Siekdamas išvengti susidūrimo, troleibuso vairuotojas S. S. staigiai stabdė vairuojamą transporto priemonę. Stabdymo metu troleibuso keleivė B. O. nukrito. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2944/10(01) nustatyta, kad galimai šio eismo įvykio metu B. O. patyrė dešinės pusės 5, 6 ir 7 šonkaulių ir kairiojo stipinkaulio lūžius, kas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnį (b.l. 27-28). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios B. O. prašymu ši išvada buvo patikslinta, ir papildomo teismo medicinos tyrimo metu buvo nustatyta, kad B. O. galimai 2010-07-08 kilusio eismo įvykio metu buvo padaryti dešinės pusės 3-8 šonkaulių, kairio stipinkaulio lūžiai, kraujosruva krūtinės dešinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus troleibuse. Jie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi dėl to, kad kaltinamasis pažeidė KET 106 ir 109 p. reikalavimus, B. O. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka KR BK 281str. numatyto neatsargaus nusikaltimo sudėtį.

Skirdamas kaltinamajam bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Jis yra socialiai adaptuotas, dirba, neteistas, tačiau nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, susijusį su eismo saugumu. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą kaltinamajam skirtina baudos bausmė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. O. pareiškė 22550 Lt dydžio civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti 20000 Lt neturinės ir 2550 Lt turtinės žalos. Kaltinamasis šio ieškinio nepripažino, civilinės atsakovės ADB „BTA“ atstovas atstovaujamos įmonės atsakomybę susiejo su V. V. kaltės nustatymu.

Įvertinęs nukentėjusios pateiktus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, liečiančius pareikšto ieškinio dalyką, teismas prieina išvadą, kad neatidėjus bylos nagrinėjimo ir neišreikalavus papildomų įrodymų išspręsti nukentėjusios reikalavimą atlyginti padarytą jai turtinę žala negalima: B. O. pateikė vaistinių, parduotuvių kasos kvitus (b.l. 50-52), kuriuose nurodyti vaistų ar produktų pavadinimai. Duomenys apie tai, kad šie vaistai nukentėjusiajai būtų skirti gydytojo dėl eismo įvykio metu patirtų traumų, kad nukentėjusiajai buvo reikalingas pagerintas maitinimas, teismui nepateikti, kaip nepateikti duomenys ir apie slaugos, kurią ieškininiame pareiškime mini nukentėjusioji, būtinumą. Atsižvelgiant į tai nukentėjusiajai Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d. pagrindu pripažintina teisė į reikalavimo atlyginti turtinę žalą patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

B. O. reikalavimas atlyginti neturinę žalą, atitinkantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nuostatas, gali būti išspęstas remiantis šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma. Civilinės atsakomybės subjektai šiuo atveju yra kaltinamasis ir DAB „BTA“, kuri apdraudė kaltinamojo kaip transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę (b.l. 15). Draudimo bendrovė pagal Lietuvos Respublikos 2001-06-14 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 11 str. 1 d. 2 p. atsako už neturinę žalą, padarytą apdraustojo kitam eismo dalyviui 2500 eurų, kas pagal oficialųjį lito ir euro santykį, lygų 3,4528 Lt už 1 eurą, atitinka 8632 Lt sumą, ribose. LR CK 6.246 – 6.248 str. nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, reali žala, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiai dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Esant apdraustai kaltinamojo civilinei atsakomybei jis turi atlyginti nukentėjusiajai šiuo atveju neturtinę žalą tiek, kiek ji viršija draudimo bendrovės civilinės atsakomybės ribas.

Spręs­da­mas neturtinės žalos atlyginimo klau­si­mą, teis­mas tu­ri va­do­vau­tis CK 6.250 str. 2 d. įtvir­tin­tais ne­tur­ti­nės ža­los pi­ni­gi­nio įver­ti­ni­mo kri­te­ri­jais, t.y. nu­sta­ty­da­mas ne­tur­ti­nės ža­los dy­dį, jis tu­ri at­si­žvelg­ti į: 1) jos pa­sek­mes; 2) ža­lą pa­da­riu­sio as­mens kal­tę; 3) jo tur­ti­nę pa­dė­tį; 4) pa­da­ry­tos tur­ti­nės ža­los dy­dį; 5) ki­tas tu­rin­čias reikš­mės by­lai ap­lin­ky­bes; 6) są­ži­nin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir protingu­mo kri­te­ri­jus.

Nukentėjusioji, garbaus amžiaus moteris, eismo įvykio metu patyrė aštrų fizinį skausmą. B. O. padaryti galvos sužalojimai pasižymi padidintu pavojaus jos sveikatai laipsniu, kadangi yra susiję su trauminiu poveikiu gyvybiškai svarbiam žmogaus organizmo centrui, krūtinės ląstai. Tai sukėlė nukentėjusiajai dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus. Traumos pasekmėms pašalinti nukentėjusioji gana ilgai gydėsi, patyrė chirurginę operaciją. Nukentėjusiajai padaryta turtinė žala iki šiol neatlyginta. Kaltinamasis nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl teismas į šį kriterijų neatsižvelgia, tuo labiau, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Taigi teismas, atsižvelgdamas į sąžiningumo, tei­sin­gu­mo ir protingu­mo kri­teri­jus, B. O. patirtą neturtinę žalą įvertina 10000 Lt. Šio dydžio atlyginimas priteistinas jai iš kaltinamojo (1368 Lt) ir civilinės atsakovės (8632 Lt).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 302-304, 307-308 str., teismas

nusprendė

V.V. pripažinti kaltu padarius LR BK 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam penkiolikos minimalių gyvenimo lygių, t.y. vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų, dydžio baudos bausmę.

B. O. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš draudimo akcinės bendrovės „BTA“ aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du litus, ir V. V.– vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje B. O. reikalavimą atlyginti padarytą neturtinę žalą atmesti.

Pripažinti B. O. teisę į reikalavimo atlyginti turtinę žalą patenkinimą, o šio reikalavimo dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

TEISĖJAS VALERIJ PAŠKEVIČ