- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-15
- Bylos Nr.
- e2-172-1119/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04673-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- UAB „Šiaulių vandenys“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams K. A., E. S.,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Šiaulių energija“ atstovei A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei UAB „Šiaulių vandenys“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB „Šiaulių energija“ dėl žalos aplinkai atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 8332,09 Eur žalos aplinkai atlyginimo ir 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės UAB „Šiaulių vandenys“ (toliau taip pat – atsakovė) (el. b. medž. 1-6 l.). Nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente (toliau - ŠRAAD) 2018-06-04 16.30 val. buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių situacijų valdymo skyriaus pranešimas, kad Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje esančiu vandens nutekėjimo kanalu, kuris nuvestas į Talkšos ežerą, galimai teka buitinės nuotekos. ŠRAAD Šiaulių agentūros (toliau - Agentūra) pareigūnai, kartu dalyvaujant UAB „Šiaulių vandenys“ atstovei, atlikus neplaninį patikrinimą, 2018-06-04 Patikrinimo akte Nr. 269 (toliau - Patikrinimo aktas) užfiksavo, kad iš Šiaulių miesto lietaus nuotekų išleistuvo Nr. 14 (toliau - Išleistuvas), kurį eksploatuoja atsakovė, į vandens kanalą, esantį (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, Šiauliuose, teka žalsvos spalvos vanduo, turintis buitinėms nuotekoms būdingą kvapą. 2018-06-04 17.45 val. Agentūros pareigūnai paėmė iš Išleistuvo ištekančio vandens mėginius, tikslu atlikti vandens laboratorinius mėginius dėl vandens užterštumo buitinėmis nuotekomis. Taip pat 2018-06-05 13.55 val. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Panevėžio analitinės kontrolės skyriaus pareigūnai, dalyvaujant atsakovės atstovei pakartotinai iš Išleistuvo ištekančio vandens paėmė pakartotinius mėginiai bei atliko vandens debito matavimus. 2018-06-13 Tyrimų rezultatų protokole Nr. P-011-2018-1/1 (mėginių paėmimo laikas 2018-06-04) užfiksuota, kad BDS₇ koncentracija - 134 mgO₂/l (viršijama 76,5 mgO₂/l). 2018-06-14 Tyrimų rezultatų protokole Nr. P-011-2018-2/1 (mėginių paėmimo laikas 2018-06-05) užfiksuota BDS₇ koncentracija - 207 mgO₂/l (viršijama 149,5 mgO₂/l). 2018-06-13 Tyrimų rezultatų protokole Nr. P-010-2018-1 fiksuotas vandens debitas 0,019 m³/s.
2. Atsakovei yra išduotas Taršos leidimas Nr. TL-Š.8-15/2015, kurio priede įrašytas Išleistuvas, t. y. Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programoje. Šioje programoje nustatyta, jog UAB „Šiaulių vandenys“ vykdo paviršinių nuotekų tinkle priežiūrą bei plėtrą ir organizuoja lietaus nuotekų, išleidžiamų į gamtinius vandens telkinius, laboratorinę kontrolę. Eksploatuojant lietaus nuotekų tinklus šalinami įvykę gedimai, o taip pat atliekama tinklų profilaktika. Ūkinė veikla vykdoma 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Taigi atsakovė yra atsakinga, kad jos eksploatuojamo Išleistuvo nuotekų išleidimo į aplinką išleidžiamą teršalų ribinės vertės atitiktų teisės aktų reikalavimus.
3. Atsakovė, neužtikrino, kad per Išleistuvą išleidžiamos nuotekos atitiktų 2007 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (aktuali suvestinė redakcija pažeidimo padarymo metu 2015-10-17 iki 2018-12-0718.2 p. bei 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (aktuali suvestinė redakcija pažeidimo padarymo metu 2015-11-01 - 2018-06-30) 7.3. p. nustatytus reikalavimus, pažeidė Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 8 str. 2 d. 2 p., 16 str. 2 d., Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 str. 9 str.
4. 2020-03-26 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR N-815-2020 atsakovės atsakingas asmuo už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo nubaustas administracine nuobauda - 670 Eur dydžio bauda. 2020-10-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi Nutarimas paliktas nepakeistas (administracinio nusižengimo byla Nr. II-109-951/2020). 2020-12-01 Šiaulių apygardos teismas nutartimi (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-147-744/2020) paliko Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-10-08 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo netenkino. Taigi atsakovė savo neteisėtais veiksmais, kurie nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, padarė žalą aplinkai.
5. Žalos dydį paskaičiavo 2018-08-09 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau - Departamentas) Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai vadovaujantis 2002 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 471 „Dėl Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos 19., 28. punktais, remiantis Tyrimo rezultatų protokolų Nr. P-011-2018-1/1, P-011-2018-2/1, P-010-2018-1 gautais duomenimis.
6. Dėl atsakovės neteisėtos veikos, nuotekos, kurių užterštumas viršijo nustatytus reikalavimus, vandens nutekėjimo kanalu, kuris įteka į Talkšos ežerą, pateko į aplinką ir dėl šios neteisėtos veikos buvo padaryta žala aplinkai, todėl tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. (CK 6.247 str.).
7. Atsakovei buvo pateikta 2018-10-17 pretenzija „Dėl padarytos žalos aplinkai ir (ar) kitų nuostolių“ Nr. (AAD)-AD5-(14.5)-6871, tačiau iš atsakovė 2018-10-29 raštu Nr. S-3342 „Dėl pretenzijos už padarytą žalą aplinkai ir (ar) kitų nuostolių” siūlė apskaičiuotos aplinkai padarytos žalos dydį sumažinti nuo 8 332,09 Eur iki 361,53 Eur, kas iš esmės įrodo, kad atsakovė pripažįsta žalos aplinkai padarymo faktą, tačiau ginčija žalos dydį, motyvuodama tuo, kad netinkamai buvo atliktas debito matavimas.
8. 2018-09-10 Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento rašte Nr. (4.15)-A4(e)-1118 „Dėl informacijos pateikimo“ yra nurodyta, kad vandens debitas išmatuotas pagal Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos tyrimų departamento Panevėžio analitinės kontrolės skyriaus parengtą Standartinę veiklos procedūrą Nr. 10/1-16 „Vandens debito matavimai“, kuri parengta vadovaujantis normatyviniu dokumentu LAND 81-2006 „Vandens debito matavimo hidrometriniais suktukais ir plūdėmis metodika“, patvirtinta 2006-06-23 įsakymu Nr. D1-313.
9. Vandens debito matavimus bei tūrio debito skaičiavimus atliko nešališki, kompetentingi Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai turintys atitinkamą kvalifikaciją bei patirtį, vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, prietaisas vandens srautui matuoti - hidrometrinis suktukas, kuriuo buvo atliekami matavimai turi kalibravimo liudijimą, todėl abejoti minėtais skaičiavimais nėra pagrindo. Pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentas nuo 2004 metų yra akredituotas standarto LST EN ISO/IEC 17025 atitikčiai. Aplinkos tyrimų departamentas akredituotas atlikti vandens, nuotekų, aplinkos oro ir stacionariųjų taršos šaltinių išmetamųjų teršalų cheminius, fizikinius tyrimus, vandens biologinius tyrimus, vandens, nuotekų ir aplinkos oro mėginių ėmimą. Taip pat Aplinkos tyrimų departamentas yra akredituotas taikyti lanksčią sritį.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „Šiaulių vandenys“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. medž. 43-48 l.), su kuriuo sutiko iš dalies, prašė aplinkai padarytos žalos dydį sumažinti nuo 8332,09 Eur iki 361,53 Eur. Nurodė, kad 2018-06-05 imant mėginį buvo stebimas žalias, būdingas termofikaciniam vandeniui pigmentas. UAB „Šiaulių vandenys“ darbuotojai 2018-06-05 nustatė termofikacinio vandens patekimo šaltinį, adresu ties (duomenys neskelbtini). Telefonu susisiekus su AB „Šiaulių energija“ avarine tarnyba, buvo gautas patvirtinimas, kad termofikacinis vanduo pateko į miesto lietaus nuotekų tinklus. Bendrovės atstovai apie nustatytas faktines aplinkybes nedelsiant informavo Šiaulių RAAD Šiaulių agentūros (šiuo metu Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Šiaulių valdyba) pareigūnus, tačiau šių aplinkybių tyrimo atžvilgiu atsakingi pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų. Mano, kad debito kiekiui nustatyti AB „Šiaulių energija“ išleidžiamas termofikacinis vanduo turėjo gan didelę įtaką. Pažymėtina, kad mieste vykstant intensyviems šiluminių trasų rekonstrukcijos darbams UAB „Šiaulių vandenys“ ne kartą nustatė termofikacinio vandens patekimo požymius į lietaus nuotekų sistemą. Pažymėtina ir tai, kad ginčo nagrinėjimo dienai tarp AB „Šiaulių energija“ ir atsakovės nebuvo jokių susitarimų dėl termofikacinio vandens išleidimo atsakovės eksploatuojamais paviršinių nuotekų tinklus, tad ir jokių pajamų atsakovė iš AB „Šiaulių energija“ negavo už išleidžiamą termofikacinį vandenį. Sutartis tarp atsakovės ir AB „Šiaulių energija“ buvo sudaryta tik 2019-07-01.
11. Pasak atsakovės, ieškovas padarytos aplinkai žalos dydį paskaičiavo pažeidžiant CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo pricipus bei 2006-06-23 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-313 patvirtintą LAND 81-206 Vandens debito matavimo hidrometriniais suktukais ir plūdėmis metodiką (toliau – Taisyklės). O būtent, vadovaujantis Taisyklių I skyriaus 1 punktu, vandens debito matavimo būdas hidrometriniais suktukais ir plūdėmis taikomas matuojant debitą natūraliuose vandentakiuose - upėse ir kanaluose. Išleistuvas neapima natūralaus vandentakio sąvokos. Be to, nagrinėjamu atveju matavimai buvo atliekami seklioje Išleistuvo vagoje, kurioje srauto greitis ties vagos krantais ženkliai sulėtėja. Vaga pasižymėjo netaisyklinga forma, todėl šiuo atveju buvo ypač svarbu preciziškai nustatyti srautu užpildytos vagos skerspjūvio plotą ir tinkamai taikyti debito skaičiavimo metodiką. Matavimo vietoje buvo nustatytas 1,0 m išleistuvo vandens srauto plotis. Pagal Taisykles nuo tėkmės greičio matavimo vietos į abi puses išleistuvo vaga turėjo būti tiesi ne mažiau kaip po 3,0 m, tačiau nuo Išleistuvo pralaidos vaga stipriai susiaurėja ir išseklėja mažiau nei už 3 m, todėl matavimo taške vagos dalinis tiesumas galėjo būti fiksuojamas vos po 1 m į abi puses. Dar daugiau matavimo taške Išleistuvo vagoje fiksuojama iškasa, kurioje vanduo užsistovi ir tik mažiau nei už 3 m išseklėjusio griovio akmeningu slenksčiu prateka tolyn. Taisyklių VII skyriaus 27.2 punkte reglamentuojama, kad vandentakiuose ir upėse, kurių plotas mažesnis nei 2 metrai, turi būti nustatomos ne mažiau kaip penkios matavimo vertikalės, kiekvienoje iš jų pamatuojant pratekančio vandens srauto greitį. Tačiau faktiškai schemoje buvo nurodytas tik vidutinis gylis 0,17 m ir vidutinis greitis 6,5 m/60 s, matuotas tik vienoje vertikalėje, dėl ko buvo netinkamai apskaičiuotas vagos skerspjūvio plotas ir vidutinis srauto greitis. Atsižvelgiant į tai, kad Išleistuvo vandens tėkmės greitis buvo matuotas tik vagos viduryje, ir tik vienoje vertikalėje, ir taip, kad nesiektų dugno ir suktuko sparnai nebūtų „išlindę“ virš vandens paviršiaus, atsakovė turi pagrįstų abejonių, ar suktukas buvo panardintas tinkamame gylyje, ir ar pagal suktuko gabaritus buvo galima tinkamai išmatuoti Išleistuvo tėkmės vidutinį greitį vertikalėje. Pažymėtina ir tai, kad nėra pateiktų jokių duomenų apie Išleistuvo vagoje nustatytą didžiausią vertikalės gylį. Pastebėjo, kad 2018-06-05 nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokole Nr. 1 nėra nurodyti Taisyklių IX skyriaus 34 punkte nustatyti duomenys, t. y., nėra matavimo pradžios ir pabaigos laiko, matavimo ir suktuko nuleidimo būdo, vertikalių skaičiaus ir kitų duomenų. Mano, kad tokiu būdu buvo išmatuotas per didelis ir realybės neatitinkantis pratekančio vandens srautas (0,019 m³/s). Pažymėjo ir tai, kad su debito matavimo vietos schema atsakovės darbuotojams nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti debito matavimo metu, ji buvo pateikta tik su 2018-09-10 raštu Nr. (4.15)-A4(e)-1118.
12. Paaiškino, kad 2018-09-21 AAA ATD Šiaulių kontrolės skyriaus pareigūnai, gavę skundą dėl galimos antropogeninės taršos tame pačiame UAB „Šiaulių vandenys“ eksploatuojamame lietaus nuotekų Išleistuve taikė kitą pratekančio vandens srauto debito matavimo metodą, panaudodami plonasienį slenkstį su trikampio formos išpjova. Atkreipė dėmesį į tai, kad tiek 2018-06-05, tiek ir 2018-09-21 buvo tapačios hidrologinės ir hidrometeorologinės sąlygos (krituliai nestebėti abiem matavimo laikotarpiais, nei dieną prieš, nei po atliktų matavimų). Pareigūnai slenkstyje pamatavo 5,1 cm aukščio susidariusią patvanką. Atsižvelgiant į tai, plonasieniame slenkstyje esant 90° kampo išpjovai, 2018-09-21 skaičiuotinas debitas siekia vos 0,822 l/s ir skiriasi nuo 2018-06-05 išmatuoto hidrometriniu suktuku daugiau nei 23 kartus. Mano, kad 2018-06-05 pratekančio vandens debitas turėjo būti matuojamas (nustatomas) panaudojant plonasienį slenkstį su trikampio formos išpjova. Taikant šį metodą pratekančio vandens debitas sudarytų - 0,822 l/s, o viršijusios taršos dydis pagal BDS₇ parametrą - 0,0107 t. Tad žalos aplinkai dydis, pagal ieškinyje nurodytą 2002-09-09 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 471 „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 19, 28 punktus, sudarytų 361,53 Eur.
13. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Šiaulių energija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. medž. 71-73 l.), kuriuo sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad iš AB „Šiaulių energija“ tinklų pratekėjęs termofikacinis vanduo, kuris pateko į Šiaulių miesto lietaus nuotekų išleistuvą Nr. 14, kurį eksploatuoja atsakovė, negalėjo sąlygoti tyrimų rezultatų, o AB „Šiaulių energija“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję nulemti tyrimų rezultatus protokoluose Nr. P-011-2018-1/1 ir Nr. P-011-2018-2/1 užfiksuotą taršą. Paaiškino, kad šildymo sistemose cirkuliuojantis termofikacinis vanduo pildomas iš vandens gręžinio, kurio vanduo išvalomas-filtruojamas, filtruotas vanduo dažomas fluoresceino dažais (maistiniai dažai), kurie skirti pramoniniam naudojimui, oranžinės spalvos milteliai termofikacinį vandenį nudažo žalia spalva. Ši medžiaga neklasifikuojama kaip pavojinga, naudojant termofikacinio vandens dažymui, susijusių galimų kenksmingų aplinkos pokyčių pavojaus nėra, nėra kenksminga aplinkai ir vandens florai bei faunai, medžiaga nesukelia ekologinių problemų.
14. Atkreipė dėmesį į tai, kad iki 2019-07-01, kai buvo sudarytas priedas Nr. 13 prie 2016-04-22 Paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties Nr. J83130, teisinio pagrindo AB „Šiaulių energija“ apmokėti už termofikacinį vandenį, patenkantį į atsakovės valdomus paviršinių nuotekų tinklus ir teikti duomenis apie išleidžiamo termofikacinio vandens kiekius, nebuvo. Įvykio metu, šalių santykius dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reguliavo minėta 2016-05-22 Paviršinių nuotekų tvarkymo sutartis, kurioje išleidžiamo termofikacinio vandens apmokestinimas nenumatytas.
15. Teismo posėdyje ieškovo atstovai K. A. ir E. S. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad nėra pagrindo abejoti pasirinktu vandens debito matavimo metodu, nes 2018-06-05 esant atitinkamoms aplinkybėms vandens debitas matuotas pasirinkus tinkamiausią metodą. Pažymėjo, kad pareigūnai B. M. ir T. V. negalėjo patys pasirinkti metodo, jie šio klausimo nesprendžia. Mano, kad tuo metu iš Išleistuvo bėgusio vandens tėkmę galima prilyginti tėkmei natūraliuose vandens telkiniuose, byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad tėkmė tuo metu buvo, taip pat buvo susiformavusi bala. Liudytojas T. V. teismo posėdyje parodė, kad matavimas buvo momentinis, kad jis bet kokiu atveju yra momentinis. Ieškovės žiniomis tuo metu per Išleistuvą ištekėjo apie 100 m³ žalios spalvos vandens.
Atsiliepimas
16. Teismo posėdyje atsakovės atstovė J. S. palaikė atsiliepimą į ieškinį, prašė sumažinti žalos dydį iki 361,53 Eur. Nurodė, kad ieškovas turėjo įrodyti žalos dydį, tačiau atsakovės atstovės nuomone to nepadarė. Atkreipė dėmesį į tai, kad liudytoju apklaustas specialistas, kuris atliko vandens debito matavimus nurodė, jog matavimo prietaisą – hidrometrinį suktuką – pasiėmė kitų specialistų nurodymu, pats vietoje nevertino, kokio matavimo prietaiso reikia, kitų matavimo prietaisų nepasiėmė. Nurodė, jog 2018-09-21 tame pačiame Išleistuve buvo atliktas vandens debito matavimas pasitelkus plonasienį slenkstį su trikampio išpjova, matavimo ir hidrometeorologinės sąlygos buvo tapačios, iš minėto Išleistuvo nuolat teka išleidžiamas vanduo. Tuo metu gauti matavimo rezultatai, kuriuos įkėlus į formulę gaunama beveik 23 kartus mažesnė reikšmė. Pažymėjo, kad po 2018-06-05 matavimo pareigūnai niekada nenaudojo nenatūraliuose vandens telkiniuose hidrometrinio suktuko vandens debitui nustatyti.
17. Teismo posėdyje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovė A. P. palaikė atsiliepimą į ieškinį. Papildomai paaiškino, kad 2018-06-05 vakare AB „Šiaulių energija“ buvo pranešta apie termofikacinio vandens nuotekį. Šiluminių tinklų avarija buvo likviduota 2018-06-06 ryte. Administracinio nusižengimo byloje buvo nurodyta, kad į Talkšos ežerą pateko apie 100 m³ termofikacinio vandens. Jis nedidina taršos, tačiau gali turėti įtakos vandens debito skaičiavimams. Pažymėjo, kad nenustatė tikslaus išleisto termofikacinio vandens kiekio, nes tuo metu tarp AB „Šiaulių energija“ ir UAB „Šiaulių vandenys“ nebuvo pasirašytos paslaugų teikimo sutarties, kurios pagrindu tretysis asmuo būtų įpareigotas nustatyti ir fiksuoti ištekėjusio termofikacinio vandens kiekį. Mano, kad ištekėjusio termofikacinio vandens kiekis galėjo nežymiai paveikti vandens debito matavimus, tai nebuvo termofikacinio vandens pliūpsnis, dėl avarijos vyko tolygus termofikacinio vandens nutekėjimas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
18. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2018-06-04 Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje esančiu vandens nutekėjimo kanalu, kuris nuvestas į Talkšos ežerą, iš Šiaulių miesto lietaus nuotekų išleistuvo Nr. 14 galimai tekėjo žalsvos spalvos vanduo, turintis buitinėms nuotekoms būdingą kvapą (el. b. medž. 11-12 l.). Agentūros pareigūnai paėmė iš Išleistuvo ištekančio vandens mėginius, tikslu atlikti vandens laboratorinius mėginius, kurių rezultatai užfiksuoti 2018-06-13 tyrimų rezultatų protokole Nr. P-011-2018-1/1 (toliau – Protokolas1) (el. b. medž. 14-16 l.). 2018-06-05 13.55 val. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Panevėžio analitinės kontrolės skyriaus pareigūnai pakartotinai iš Išleistuvo ištekančio vandens paėmė mėginius bei atliko vandens debito matavimus, kurių rezultatai užfiksuoti 2018-06-14 Tyrimų rezultatų protokole Nr. P-011-2018-2/1 (toliau – Protokolas2) ir 2018-06-13 Tyrimų rezultatų protokole Nr. P-010-2018-1 (toliau – Protokolas3) (el. b. medž. 17-19, 21-22, 24 l.). Pakartotinai vandens mėginiai buvo paimti 2018-06-06 14.15 val. ir tuo metu vandens tarša neviršijo nustatytos didžiausios momentinės koncentracijos (el. b. medž. 25-27 l.). Tarp šalių nėra ginčo dėl Protokole1 ir Protokole2 užfiksuotų aplinkybių, o būtent, kad 2018-06-04 BDS₇ (biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras) koncentracija - 134 mgO₂/l (viršijama 76,5 mgO₂/l), o 2018-06-05 užfiksuota BDS₇ koncentracija - 207 mgO₂/l (viršijama 149,5 mgO₂/l). Tačiau kilo ginčas dėl Protokole3 užfiksuoto vandens debito 0,019 m³/s, nes, pasak atsakovės, buvo pasirinktas netinkamas vandens debitui matuoti prietaisas – hidrometrinis suktukas.
19. Atsakovė pateikė įrodymus, kad 2018-09-21 buvo atlikti vandens taršos ir debito matavimai tame pačiame Išleistuve, tik šį kartą vandens debitui apskaičiuoti buvo naudotas plonasienis slenkstis, nustatyta 5,1 cm patvanka, iš protokolo ir nuotraukos matyti, kad matavimų sąlygos analogiškos Protokole3 užfiksuotoms sąlygoms, tačiau nebuvo fiksuojamas termofikacinis vanduo (el. b. medž. 59-60 l.).
20. Dėl padarytos žalos gamtai laikotarpiu nuo 2018-06-05 iki 2018-06-06 UAB „Šiaulių vandenys“ atsakingam asmeniui buvo taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 246 straipsnio 1 dalį ir buvo paskirta administracinė nuobauda – 670 Eur bauda (el. b. medž. 28-33 l.). Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. II-109-951/2020 Šiaulių apylinkės teismas nustatė, kad 2018-06-05 nuo 22.00 val. iki 2018-06-06 6.00 val. buvo nežymiai išaugęs termofikacinio vandens papildymas, nedelsiant buvo organizuota termofikacinio vandens nutekėjimo paieška, buvo nustatytas sutrikimas šiluminėje kameroje ŠK-1205-12/2-1/6 vidiniame daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 5, kieme; šis termofikacinio vandens nutekėjimas buvo sustabdytas laikinomis priemonėmis, o 2018-06-07 11.30 val. sutrikimas buvo pašalintas. AB „Šiaulių energija“ šildymo sistemose cirkuliuojantis termofikacinis vanduo pildomas iš AB „Šiaulių energija“ priklausančio gėlo požeminio vandens gręžinio, kurio vanduo yra išvalomas-filtruojamas, filtruotas vanduo dažomas fluoresceino dažais, kurie skirti pramoniniam naudojimui, oranžinės spalvos milteliai termofikacinį vandenį nudažo žalia spalva ir padeda nustatyti vamzdynų, pastatų vidaus šildymo sistemų ir karšto vandens ruošimo įrenginių nesandarumus, pagal reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, ši medžiaga neklasifikuojama kaip pavojinga, dažai priskiriami IV kenksmingumo kategorijai, didžiausia leidžiama koncentracija ūkio-buities vandenyje 0,0025mg/l, su produkto naudojimu, naudojant jį termofikacinio vandens dažymui mažais kiekiais, kai koncentracija mažesnė nei aukščiau minėta, susijusių galimų kenksmingų aplinkos pokyčių pavojaus nėra, nėra kenksminga aplinkai ir vandens florai bei faunai, medžiaga nesukelia ekologinių problemų. Dėl šių bei kitų nutartyje nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad dėl vandens taršos negali būti atsakinga AB „Šiaulių energija“, o nustačius visas administracinės atsakomybės sąlygas sprendė, jog atsakovės atsakingam asmeniui pagrįstai buvo paskirta administracinė nuobauda. Šiaulių apygardos teismas 2020-12-01 nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-10-08 nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
21. Byloje kilo ginčas dėl žalos dydžio paskaičiavimo, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų ginčo nėra.
Dėl civilinės atsakomybės.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str. 2 d.). CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl žalos aplinkai padarymo kyla civilinė deliktinė atsakomybė.
23. Tiek sutartinei, tiek ir deliktinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei priežastinį ryšį (CK 6.246 – 6.249 str.).
24. Byloje nėra ginčo dėl žalos padarymo fakto, neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir priežastinio ryšio. Neteisėti veiksmai įrodyti įsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismo 2020-10-08 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-109-951/2020. Kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų į Talkšos ežerą laikotarpiu nuo 2018-06-05 iki 2018-06-06 pateko nuotekos, kurių tarša viršija teisės aktų nustatytus reikalavimus ir atitinkamai buvo padarytas neigiamas poveikis aplinkai, ginčo nėra. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotinos aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai, o pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šia įstatymo norma nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis, t. y. kaltės prezumpcija. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Taigi ir šiuo atveju kaltės nereikia įrodinėti, o ir atsakovė neneigė kaltės prezumpcijos. Todėl daugiau apie šias civilinės atsakomybės sąlygas sprendime nepasisakytina. Tarp šalių kilo ginčas dėl žalos dydžio aplinkai. Kaip žinoma, žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 178 str.), tačiau kai kurių deliktų atveju, t. y. kai ji padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų natūraliai gamtai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų (šiuo atveju Aplinkos ministerijos) parengtas aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo metodikas (AAĮ 6 str. 5 d. 11 p.).
25. AAĮ 1 straipsnio 21 punkte nurodyta, kad žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas. AAĮ 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme. Padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo šio įstatymo nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio AAĮ 33 straipsnio antrojoje dalyje (AAĮ 32 str. 3 d.). Žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones (AAĮ 32 str. 4 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad AAĮ 32 straipsnio taikymas turi būti derinamas kartu su CK 6.251 straipsnyje įtvirtintu visišku nuostolių atlyginimo principu. Šio principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos būklę, buvusią iki užteršimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).
26. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (Žin., 2006, Nr. 59-2103) (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-11-01 iki 2018-07-01) 29 punkto 2 lentelėje nustatyta, kad į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų didžiausia leistina momentinė koncentracija negali viršyti - biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas BDS₇=1,15X50=57,5 mgO₂/l. Tuo atveju, jei paviršinėse nuotekose nustatyti taršos dydžiai viršija leistinas maksimalias teršalų koncentracijas, žala gamtai paskaičiuojama pagal 2002 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 471 patvirtintą Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką (aktuali suvestinė redakcija pažeidimo padarymo metu 2018-03-27 - 2018-06-30) (toliau - Metodika). Pagal Metodikos 28 punktą žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, išskyrus 29 Metodikos punkte numatytus atvejus, atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal formulę:
kur: Žn – žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, dydis, Eur; Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, tarifas, pateiktas 1-oje lentelėje, Eur/t; In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą; Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal (2) formulę, t; Kkat – koeficientas, įvertinantis vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategoriją (pateiktas 2-oje lentelėje); n – teršalų rūšis.
kur: Qn1 – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, nustatytas šios Metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t; Qn2 – mechaniškai ir (ar) kitaip surinktų/pašalintų teršalų kiekis, avarijų likvidavimo planuose arba su aplinkos apsaugos institucija suderintais terminais ir priemonėmis, t.
27. Ieškovė paskaičiuodama žalos dydį visų pirma nustatė išmestų teršalų kiekį - Qn reikšmę, ir atlikusi paskaičiavimus gavo 0,2466 t (207 mgO₂ /l (2018-06-05 nustatytas BDS₇ dydis) – 57,5 mgO₂ /l (didžiausias leistinas momentinis BDS₇ dydis) ) x 19 l/s (nustatytas vandens debitas) x 87120 s (laikas, per kurį buvo išleista didžiausia momentinė koncentracija)). Gautą Qn reikšmę įkėlė į žalos paskaičiavimo formulę (Žn = Tn * In * Qn * Kkat), kur Tn yra 22156 Eur/t, In -1,525, Kkat -1, ir gavo 8332,09 Eur (22156 Eur/t x 1,525 x 0,2466 t x1) (el. b. medž. 25-27 l.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad Tn yra 22156 Eur/t, In -1,525 Kkat -1, tačiau atsakovė nesutinka su Qn reikšme, kuriai paskaičiuoti panaudotas nustatytas vandens debito kiekis - 19 l/s. Taigi žalos dydžiui nustatyti reikia apskaičiuoti Qn reikšmę, kurios dydžiui tiesioginę įtaką daro nustatyto vandens debito kiekis.
28. Minėta, kad vandens debitas nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo nustatytas hidrometriniu suktuku. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-313 patvirtinto Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 81-2006 „Vandens debito matavimo hidrometriniais suktukais ir plūdėmis metodika“ (Žin., 2006, Nr. 87-3427) (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad vandens debitas – vandens kiekis, kuris prateka pro tam tikrą skerspjūvį per laiko vienetą, m³/s. Vandens debitas apskaičiuojamas vidutinį srovės greitį dauginant iš upės, kanalo skerspjūvio ploto (Taisyklių 2. p.). Upės skerspjūvis – linija, statmena srovės tekėjimo krypčiai ir apribota iš šonų vagos šlaitų (Taisyklių 7. p.). Skerspjūvio plotas – plotas plokštumos, kuri statmena srovės tekėjimo krypčiai ir apribota iš apačios dugno, iš šonų – vagos šlaitų, o iš viršaus – vandens lygio linijos (Taisyklių 10. p.). Taisyklės nustato reikalavimus skerspjūvio plotui apskaičiuoti (išmatuojami upės plotis ir gyliai vertikalėse naudojant tam skirtus prietaisus, skerspjūvio plotą sudaro trikampių ir trapecijų plotų suma – Taisyklių 22-23 p.). Vieta vandens debito matavimams pasirenkama vadovaujantis šiais reikalavimais (Taisyklių 20 p.): matuoti turi būti patogu ir saugu; upės vaga matavimo vietoje turi būti tiesi; tiesaus upės ruožo ilgis priklauso nuo upės pločio ir turi būti ne mažiau kaip trigubas upės plotis į abi puses nuo matavimo vietos; matavimo vietoje upės vanduo niekada neturi išsilieti iš vagos; vandens sraute neturi būti stovinčio vandens zonų grįžtamųjų bei skersuojančių tėkmę. Taisyklėse yra nurodyti 2 rūšių hidrometriniai suktukai, kurie gali būti naudojami natūraliuose vandens telkiniuose, taip pat Taisyklės nustato reikalavimus vandens debito matavimų žurnale fiksuojamai informacijai apie atliktus matavimus. Vandens debito matavimo būdas hidrometriniais suktukais ir plūdėmis taikomas matuojant natūraliuose vandentakiuose – upėse ir kanaluose (Taisyklių 1 p.).
29. Norint nustatyti pagal Taisykles vandens debitą reikalinga nustatyti vidutinį vandens srovės greitį ir upės/kanalo skrespjūvio plotą. Šioje byloje nustatyta, kad ginčo atveju vandens debitas buvo nustatytas naudojant hidrometrinį suktuką. Pažymėtina, kad hidrometrinis suktukas nustato vandens srauto greitį. Atsakovė neginčijo, kad panaudotas prietaisas atitiko jam keliamus techninius reikalavimus. Kad prietaisas buvo tinkamas naudoti patvirtina ir 2018-09-10 Agentūros Aplinkos tyrimų departamento raštas Nr. (4.15)-A4(e)-1118 (el. b. medž. 23 l.). Liudytoju byloje apklaustas vandens srauto greičio matavimą šiuo prietaisu atlikęs T. V. nurodė, kad naudotas prietaisas buvo sertifikuotas, tuo metu vandens nutekėjimo kanale buvusios sąlygos buvo tinkamos vandens greičiui hidrometriniu suktuku nustatyti, o būtent buvo reikiamas gylis (minimalus gylis – 0,10-0,15 m), vandens srovė. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tai, jog gylis ar vandens srovė buvo nepakankami naudoti hidrometrinį suktuką, vandens srauto greičio matavimo remdamasi minėtomis aplinkybėmis neginčijo. Taigi laikytina, kad ieškovė įrodė, jog 2018-06-05 hidrometriniu suktuku nustatytas vandens greitis yra 6,5 m/60 s.
30. Minėta, kad vandens debitui nustatyti, reikalingas tikslus vandens kanalo skerspjūvio plotas. Nagrinėjamu atveju visų pirma, iš prie Protokolo3 pridėtos debito matavimo vietos schemos (el. b. medž. 22 l.) matyti, kad prie Išleistuvo yra susidaręs vandens praplatėjimas. Tarp šalių nėra ginčo, kad šioje vietoje buvo susidariusi „bala“. Taigi vanduo išsiliejo iš vagos, tikėtina, kad vanduo balos tam tikrose vietose buvo užsistovintis (šio atsakovės teiginio ieškovė neginčijo). Šios aplinkybės patvirtina, kad nustatant vandens debitą nesilaikyta Taisyklių 20.3. ir 20.4. punkto reikalavimų. Antra, kaip matyti iš schemos, nustatant vagos skerspjūvio plotą, buvo nustatytas vagos plotis plačiausioje vietoje, t. y., nustatyta, kad jis yra 1 m, taip pat plačiausioje vietoje nustatytas 0,17 m gylis, kuris įvardintas kaip vidutinis (prierašas „vid.“). Tačiau iš schemos matyti, kad vagos plotis sumažėja už vagos išsiliejimo, koks yra vagos plotis nurodytoje vietoje – nefiksuota. Iš liudytojo T. V. parodymų matyti, kad vandens tekėjimo greitis buvo matuotas giliausioje vietoje, t. y., 0,17 m, toliau gylis mažėjo, tačiau pasak liudytojo gylis buvo tinkamas panaudoti hidrometrinį suktuką, kuriam reikalingas bent 0,10-0,15 m gylis. Šiuo atveju, kadangi vagos plotis skyrėsi, matuota buvo plačiausioje vietoje, todėl kyla abejonių dėl to, ar teisingai buvo apskaičiuotas vagos skerspjūvio plotas, kurio reikšmė naudojama apskaičiuoti vandens debitą (skerspjūvio plotas x vandens srovės greitis).
31. Dar daugiau, iš ieškovės pateiktų įrodymų neaišku, kaip buvo paskaičiuotas plačiausioje kanalo vietoje buvęs skerspjūvio plotas, nes tokie paskaičiavimai ar paaiškinimai teismo posėdžio metu nebuvo pateikti. Akivaizdu, kad skerspjūvio trikampių ir trapecijų plotų suma būtų mažesnė nei stačiakampio, tačiau laikant, kad schemoje nurodytoje vietoje „balos“ skerspjūvis buvo stačiakampio formos (kas be abejo nėra naudinga atsakovei), skerspjūvio plotas yra lygus 0,17 m² (1 m x 0,17 m), tuomet vandens debitas yra 0,018 m³/s (0,17 m² x 6,5 m /60 s), kai Protokole3 nurodyta 0,019 m³/s (19 l/s). Taigi net ir vandens debitas nagrinėjamu atveju buvo paskaičiuotas netinkamai, o gauta vandens debito reikšmė yra gerokai padidinta nenurodant priežasčių ar didinimo kriterijų.
32. Galiausiai, kaip nurodyta Taisyklių 1 punkte vandens debito matavimai hidrometriniais suktukais yra taikomi matuojant natūraliuose vandentakiuose – upėse ir kanaluose, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju matavimai buvo atlikti nenatūraliame vandens telkinyje – nuotekų kanale. Kodėl nebuvo laikytasi minėtos teisės akto nuostatos, nei ieškovė, nei liudytoju apklaustas ir vandens debito nustatęs liudytojas T. V. negalėjo atsakyti. Dar daugiau, liudytojas T. V. nurodė, kad per 5 m. gal keletą kartų naudojo hidrometrinius suktukus natūraliuose vandens telkiniuose. Kaip matyti iš pateikto 2022-03-21 rašto (el. b. medž. 119-120 l.) Agentūros Aplinkos tyrimų departamentas nuo 2018-06-05 tyrimo vandens debitui matuoti hidrometrinių suktukų nenatūraliuose vandens telkiniuose nenaudojo. Iš šių įrodymų, taip pat liudytojo T. V. parodymų, duotų teismo posėdyje akivaizdu, kad hidrometrinių suktukų naudojimas nenatūraliuose vandens telkiniuose ne tik vertintinas kaip Taisyklių pažeidimas, tačiau įtakoja matavimo rezultatus, kurie tampa netikslūs.
33. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 patvirtintų Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų (Žin., 2009, Nr. 113-4831; 2011,TAR, 2021-03-31, Nr. 2021-06606) (akto redakcija, galiojusi nuo 2018-03-02 iki 2021-04-01) 1 priedo 10¹.2 punkte nustatyta, kad ūkio subjektai, vykdydami su nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringą, privalo matuoti išleidžiamo vandens debitą patelkdami automatinius debito matavimo įrenginius, matavimą slenksčiu, Venturi lataku, diafragma, tūta. Taigi siekiant nustatyti vandens debitą gali būti naudojami skirtingi matavimo prietaisai.
34. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad esant analogiškoms sąlygoms iš to paties Išleistuvo 2018-09-21 buvo paimti mėginiai ir atlikti vandens debito matavimai panaudojus plonasienį slenkstį su stačiojo trikampio išpjova, užfiksuota 5,1 cm aukščio patvanka, ką patvirtina atsakovės pateikta fotonuotrauka ir 2018-09-21 UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų, dumblo ir paviršinio vandens mėginių ėmimo protokolas Nr. 464 (el. b. medž. 59-60 l.). Atsakovė nurodė, kad tuo metu buvo paskaičiuotas 0,822 l/s vandens debitas. Liudytojas T. V. teismo posėdyje parodė, kad 2018-06-05 plonasienio slenksčio su stačiojo trikampio išpjova nebūtų galėjęs naudoti dėl to, kad reikalinga gilesnė vieta, sudėtingesnis yra matavimo vietos paruošimas, reikalinga plonasienį slenkstį apkasti. Tačiau kita vertus, liudytojui buvo nurodyta 2018-06-05 atsivežti matavimo prietaisą hidrometrinį suktuką, jis nepasiėmė kitų matavimo prietaisų ir iki atvykimo į vietą negalėjo įvertinti prietaisų poreikio. Todėl įvertinus tai, kad 2018-06-05 liudytojas neturėjo plonasienio slenksčio, nesprendė dėl matavimo prietaiso pasirinkimo vietoje, kad Agentūros Aplinkos tyrimų departamento specialistai toje pačioje vietoje, tačiau kitu laiku naudojo plonasienį slenkstį vandens debitui apskaičiuoti, kas leidžia spręsti, jog kanale prie Išleistuvo yra tinkamos sąlygos matuoti vandens debitą pasitelkiant plonasienį slenkstį, kad ieškovė neginčijo 2018-09-21 matavimo metodo ir gautų rezultatų, liudytojo T. V. parodymai, kad 2018-06-05 negalėjo naudoti plonasienio slenksčio vertintini kritiškai ir atmestini.
35. Siekiant nustatyti, ar atsakovė pagrįstai prašo sumažinti priteistinos žalos dydį į apskaičiuojamos žalos formulę įkeliant 2018-09-21 atlikto vandens debito matavimo metu gautą reikšmę (0,822 l/s), reikalinga įvertinti 2018-06-05 ir 2018-09-21 buvusias sąlygas. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad abiem atvejais matavimai buvo atlikti prie Išleistuvo esančiame kanale ir kad 2018-09-21 užfiksuotas vandens debitas buvo 0,822 l/s. Hidrometeorologinės sąlygos iš esmės panašios: 2018-06-05 oro temperatūra 18 oC, debesuota, tačiau lietus nefiksuotas (el. b. medž. 24 l.), o 2018-09-21 kaip matyti iš nuotraukos – saulėta, temperatūra 18 oC (el. b. medž. 59-60 l.), atsakovė nurodė, kad 2018-09-21 lietaus nebuvo. Taigi šios aplinkybės laikytinos įrodytomis. Tačiau nustatant vandens debito kiekį reikalinga įvertinti 2018-06-05 išbėgusio termofikacinio vandens kiekį ir aplinkybes, susijusias su 2018-06-05 taršos šaltiniu ir iš jo išbėgusių nuotekų kiekiu.
36. Nustatant 2018-06-05 vandens debito kiekį, paminėtina tai, kad 2018-06-04 - 2018-06-05 išleisto termofikacinio vandens kiekis palyginus su nuo 2018-06-05 13.55 val. iki 2018-06-06 14.15 val. (viso 87120 s) visu išleistų nuotekų kiekiu (taikant 0,822 l/s vandens debito reikšmę gaunamas vandens kiekis -71 612,64 l (0,822 x 87120), o taikant 19 l/s vandens debito reikšmę gaunamas vandens kiekis - 1 655 280 l (19 x 87120)) buvo nedidelis, apie 100 m³ (0,1 l). Šią aplinkybę patvirtina trečiojo asmens atstovės paaiškinimai bei administracinėje byloje Nr. II-109-951/2020 esantys duomenys (Sprendimo 20 p.), taigi esminės reikšmės vandens debito paskaičiavimui išbėgusio termofikacinio vandens kiekis neturėjo.
37. Minėta, kad reikalinga įvertinti 2018-06-05 taršos šaltinį ir su juo susijusias aplinkybes. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, teismas nustatė, jog UAB „Šiaulių vandenys“ nuotakyno tinklų gedimų registracijos žurnale Ž2 IVP12 užfiksuota, kad 2018-06-04 adresu (duomenys neskelbtini), užsikišusi kanalizacija, į gedimą išvykta 19.40 val., gedimo likvidavimo laikas 20.40 val. Skiltyje „gedimo šalinimo pobūdis“ nurodyta, kad atkišta su MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau nėra gero išbėgimo, atkišant plauna žemes, reiktų plauti su didžiąja hidrauline mašina. Iš 2018-06-05 įrašo matyti, kad tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), užsikišusi kanalizacija, į gedimą išvykta 15.00 val., likvidavimo laikas 15.30 val. Taip pat nurodyta, kad atkišta, tiksli avarijos vieta gatvėje. Įrodymų, kad kitose vietose būtų įvykusios avarijos ar būtų užsikišusi kanalizacija, iš kurių užterštos nuotekos galėjo būti pašalinamos per Išleistuvą, byloje nėra. Padidėjusi tarša buvo užfiksuota atitinkamai 2018-06-04 13.55 val. ir 2018-06-05 13.55 val. Taigi 2018-06-04 -2018-06-05 nuotekų taršą įtakojo nepakankamai gerai likviduotas kanalizacijos užsikimšimas. Paminėtina, kad duomenų, jog dėl 2018-06-04 – 2018-06-05 kanalizacijos užsikimšimo iš Išleistuvo išeinantis vandens kiekis būtų buvęs žymiai didesnis nei įprasta – neužfiksuota. Taip pat byloje nėra duomenų, kad 2018-09-21 iš Išleistuvo tekančio vandens kiekis žymiai skirtųsi nuo įprasto (būtų žymiai mažesnis ar žymiai didesnis). Esant šioms aplinkybėms, ir šalims nepateikus kitas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, konstatuotina, jog 2018-06-05 ir 2018-09-21 nustatant iš Išleistuvo išeinančio vandens debitą nenustatyta, jog vandens kiekis dėl avarijos ar kanalizacijos užsikimšimo būtų buvęs žymiai didesnis ar mažesnis nei įprasta. Taigi hidrometeorologinės sąlygos buvo identiškos, išleisto termofikacinio vandens kiekis neturėjo esminės reikšmės nustatant vandens debitą bei nenustatyta, kad abiem atvejais išleidžiamo vandens kiekis žymiai skirtųsi, todėl atsakovė pagrįstai prašo apskaičiuoti žalą, padarytą gamtai, žalos paskaičiavimo formulėje naudojant 2018-09-21 nustatytą vandens debito reikšmę - 0,822 l/s.
38. Nustačius žalos paskaičiavimui taikytiną vandens debito reikšmę (0,822 l/s), paskaičiuotina Qn vertė, kuri yra lygi 0,1071 t ((207 mgO₂ /l (2018-06-05 nustatytas BDS₇ dydis) – 57,5 mgO₂ /l (didžiausias leistinas momentinis BDS₇ dydis) ) x 0,822 l/s (nustatytas vandens debitas) x 87120 s=10 706 089,68 mg = 0,0107 t). Įstačius gautą Qn reikšmę į žalos paskaičiavimo formulę (Žn = Tn * In * Qn * Kkat, kur Tn yra 22156 Eur/t, In -1,525 Kkat -1), gaunamas 361,53 Eur žalos dydis (22156 Eur/t x 1,525 x 0,0107 t x 1=361,53 Eur).
39. Nesant ginčo dėl žalos padarymo fakto, neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio ir nustačius žalos dydį, taip pat atsakovei nepateikus įrodymų, kad atlygino 361,53 Eur žalos aplinkai, konstatuotina, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas iš dalies, todėl tenkintinas ir iš atsakovės ieškovui priteistina 361,53 Eur žalos aplinkai atlyginimo (CPK 270 str.).
Dėl kitų procesinių klausimų ir bylinėjimosi išlaidų.
40. Iškėlus civilinę bylą skolininkui skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo iškelta 2021-09-08, ir ieškovas byloje prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas ieškovui priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį, už priteistą 361,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-09-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
41. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 3 d.).
42. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo atleistas nuo 188,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 6 p.), ir ieškinys tenkintas iš dalies (4 proc.), todėl iš atsakovės, kaip pralaimėjusios iš dalies bylą, valstybei priteistina 8,00 Eur žyminio mokesčio dalis.
43. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirtos, nes byloje esantys dokumentai buvo pateikti ir išsiųsti per EPP (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
44. Įsiteisėjus sprendimui, Šiaulių apylinkės teismo archyvui grąžintina administracinio nusižengimo byla Nr. II-109-951/2020.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Šiaulių vandenys“, į. k. 144133366, ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, kodas 304766622, 361,53 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt vieno euro, 53 ct) žalos aplinkai atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 361,53 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021-09-08 iki visiško sprendimo įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Šiaulių vandenys“, į. k. 144133366, valstybei 8,00 Eur (aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas (įmokos kodas -5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos).
Įsiteisėjus sprendimui, Šiaulių apylinkės teismo archyvui grąžinti administracinio nusižengimo byla Nr. II-109-951/2020.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.