Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis, II-109-951/2020

Teismas: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-08
Bylos Nr.: II-109-951/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-00391-2020-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Ilona Jakubėnienė (pirm.)
Institucija: Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-109-951/2020Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00391-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.7; 21.10.4; 21.11.3 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Vaigai Aleksandravičiūtei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. M., jo įgaliotajai atstovei J. S.,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo specialisto V. K. 2020 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas V. G. 2020 m. kovo 4 d. J. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 246 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - Šiaulių RAAD) iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Vilniaus RAAD) Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo skyriaus 2018 m. birželio 4 d. 16.30 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje esančiu vandens nutekėjimo kanalu, kuris toliau įteka į (duomenys neskelbtini) ežerą, galimai teka buitinės nuotekos. Šiaulių RAAD Šiaulių agentūros (toliau - Agentūra) vyriausiasis specialistas V. G. ir vyriausioji specialistė J. P., kartu dalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų valyklos viršininkei R. A. 2018 m. birželio 4 d. atliko tikrinimą ir nustatė, kad iš Šiaulių miesto lietaus nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eksploatuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, į vandens kanalą, kuris įteka į (duomenys neskelbtini) ežerą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, (duomenys neskelbtini), teka nuotekos, turinčios buitinėms nuotekoms būdingą kvapą. Šiaulių RAAD Agentūros pareigūnai kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais 2018 m. birželio 4 d. 17.45 val., kad galėtų laboratorijose atlikti vandens mėginių tyrimus nuotekų sudėčiai nustatyti, iš išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) ištekančio vandens lygiagrečiai tuo pačiu metu paėmė atskirus vandens mėginius. Surašytas 2018 m. birželio 4 d. Šiaulių RAAD Agentūros patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių RAAD Agentūra paimtus vandens mėginius 2018 m. birželio 4 d. 18 val. perdavė ištirti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau - AAA) Aplinkos tyrimų departamento Šiaulių analitinės kontrolės skyriui (toliau - ŠAKS). Kadangi AAA ŠAKS neturėjo techninių galimybių išmatuoti į aplinką išleidžiamo teršalų kiekio - debito, buvo kreiptasi į AAA Aplinkos tyrimų departamento Panevėžio analitinės kontrolės skyrių (toliau - PAKS). AAA PAKS chemikė B. M. ir chemikas T. V. kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyresniąja ekologe I. K. 2018 m. birželio 5 d. apie 13.55 val., kad galėtų laboratorijose atlikti vandens mėginių tyrimus nuotekų sudėčiai nustatyti, iš išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) ištekančio vandens, lygiagrečiai tuo pačiu metu paėmė atskirus vandens mėginius bei naudodami prietaisus išmatavo į aplinką išleidžiamą teršalų kiekį - debitą. Surašytas 2018 m. birželio 5 d. Nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokolas Nr. 1. AAA PAKS chemikė B. M. paimtus vandens mėginius 2018 m. birželio 5 d. 16.15 val. perdavė tirti AAA ŠAKS. Šiaulių RAAD 2018 m. birželio 14 d. iš AAA Aplinkos tyrimų departamento gavo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais. Prieduose nurodoma, kad AAA PAKS 2018 m. birželio 13 d. tyrimų rezultatų protokole Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimų rezultatai atlikti 2018 m. birželio 5 d. 13 val. 55 min. paviršinių nuotekų išleistuve Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, matavimo metu užfiksuotas tūrio debitas 0,019 m³/s. Faktinis išmetamų teršalų kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis Metodikos 19 p., naudojant matavimų (tyrimų) duomenis. Vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (toliau – Reglamento Nr. 1), 18.2 punktu, į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas (didžiausia momentinė koncentracija) negali viršyti biocheminio deguonies suvartojimo per 5 dienas (BDS₅) 50 mgO2/l. Vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D-236 (toliau – Reglamento Nr. 2), 29 punkto 2 lentele, perskaičiuojant BDS₅ į BDS₇, taikoma formulė BDS₇ = 1,15 x BDS₅. Į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų didžiausia leistina momentinė koncentracija perskaičiavus BDS₇ = 1,15 x 50 = 57,5 mgO2/l. Šiaulių RAAD 2018 m. birželio 19 d. iš AAA Aplinkos tyrimų departamento gavo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais. Prieduose nurodoma, kad AAA ŠAKS 2018 m. birželio 13 d. tyrimų rezultatų protokole Nr. (duomenys neskelbtini), mėginiai imti 2018 m. birželio 4 d. 17 val. 45 min. iš paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, užfiksuota BDS₇ koncentracija - 134 mgO2/l (viršija 76,5 mgO2/l) ir AAA ŠAKS 2018 m. birželio 14 d. tyrimų rezultatų protokole Nr. (duomenys neskelbtini), mėginiai imti 2018 m. birželio 5 d. 13 val. 55 min. iš paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, užfiksuota BDS₇ koncentracija - 207 mgO2/l (viršija 149,5 mgO2/l).

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo specialisto V. K. 2020 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 670 Eur bauda.

2020 m. balandžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas J. M. skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo specialisto V. K. 2020 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja (duomenys neskelbtini) mieste. 2018 m. birželio 4 d. Šiaulių RAAD pareigūnai (duomenys neskelbtini) miesto lietaus nuotekų išleistuve Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame greta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos, pagal gautą skundą atliko neplaninį patikrinimą. Patikrinimo metu buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto patikrinimo metu nustatyta, kad „<...> iš Šiaulių miesto lietaus nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) į kanalą patenka žalsvos spalvos vanduo <...>“, o šio patikrinimo metu dalyvavusi bendrovės atstovė R. A. raštu pateikė pastabą, nurodydama, kad „pratekančio vandens spalva būdinga termofikaciniam vandeniui“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai 2018 m. birželio 5 d. nustatė termofikacinio vandens patekimo šaltinį, esantį ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namais, bei telefonu susisiekė su AB „(duomenys neskelbtini)“ avarine tarnyba, gavo patvirtinimą, jog termofikacinis vanduo pateko į miesto lietaus nuotekų tinklus. Bendrovės atstovai apie nustatytas faktines aplinkybes nedelsiant informavo Šiaulių RAAD pareigūnus. Teigiama, kad 2018 m. birželio 5 d. imto mėginio tyrimo rezultatai, kuriuose buvo nustatytos taršos parametro vertės, bendrovei paaiškėjo tik 2018 m. rugpjūčio 14 d. gavus institucijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštą. Šiame rašte pareigūnų paskaičiuotas žalos dydis siekia 8332,09 Eur. Bendrovė su išdėstytu žalos dydžio skaičiavimu nesutiko. Skunde nurodoma, kad, vadovaujantis Reglamento Nr. 1 30 punktu, fiksuotos taršos laikotarpiu bendrovei Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros eksploatacijai buvo išduotas taršos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis išduoto leidimo sąlygomis ir tuo, kad paviršinių nuotekų išleistuvas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo laikomas galimai teršiamų teritorijų paviršines nuotekas kanalizuojančiu išleistuvu, bendrovė neturėjo pareigos vykdyti ginčo objektu tapusio paviršinio nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) periodinės laboratorinės kontrolės ir apskaityti juo išleidžiamos taršos. Todėl jam, kaip bendrovės vadovui, nekilo pareiga organizuoti minėtu išleistuvu į aplinką išleidžiamų nuotekų kontrolės, užtikrinant aplinkosauginių rodiklių laikymąsi, tad ir nei vienam bendrovės darbuotojui nebuvo nustatyta pareiga vykdyti minėtu išleistuvu į aplinką išleidžiamų nuotekų kontrolės ir užtikrinti aplinkosauginių rodiklių laikymąsi. Iš to seka, kad bendrovė, neturėdama prievolės vykdyti į aplinką iš paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) išleidžiamų nuotekų periodinės laboratorinės kontrolės, negali būti atsakinga už teršalų patekimą į gamtinę aplinką, nebent būtų įrodyta, kad tokie teršalai į gamtinę aplinką pateko dėl bendrovės netinkamų veiksmų, susijusių su buitinių nuotekų tvarkymu, ko pasekmėje buitinės nuotekos galėjo patekti į šį paviršinių nuotekų išleistuvą. Tačiau tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, priešingai, buvo nustatyta, kad 2018 m. birželio 5 d. iš paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) ištekančios nuotekos yra žalios spalvos, kuri yra būdinga termofikaciniam vandeniui. Ir nors įprastai termofikaciniam vandeniui nėra būdingas padidėjęs BDS₇, tačiau kiekvienu atveju siekiant nustatyti, ar atitekantis termofikacinis vanduo yra be padidėjusių ir jam nebūdingų teršiančių elementų, yra būtina nustatyti jo išsiliejimo vietą, t. y. įvertinti šiluminių kamerų bei tinklų, kuriais atiteka termofikacinis vanduo techninį, sanitarinį stovį. Nes iš užterštų šiluminių kamerų ar netvarkingais tinklais atitekėjusiame termofikaciniame vandenyje visuomet bus nustatomi tam tikri padidėję taršų elementai. Kaip antai, yra buvę, kad į šiluminę kamerą buvo pajungtos buitinės nuotekos, o iš šios šiluminės kameros termofikacinis vanduo taip pat patenka į paviršinių nuotekų išleistuvą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju termofikacinis vanduo, susimaišęs su šiluminėje kameroje esančiomis buitinėmis nuotekomis, atiteka į paviršinių nuotekų išleistuvus su termofikaciniam vandeniui nebūdingomis taršomis. Tad ginčo atveju pareigūnai, nenustatę konkrečios termofikacinio vandens išsiliejimo vietos, neturėjo galimybės įvertinti bei paneigti bet kokias prielaidas, kad iš paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) ištekantis termofikacinis vanduo nebuvo priežastis, dėl kurios teršalų ribinės vertės buvo viršytos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Negana to, pirmos instancijos teisme nagrinėjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos R. Š. atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo bylą dėl 2018 m. birželio 5 d. nustatyto pažeidimo, buvo pateikti rašytiniai įrodymai bei apklausti bendrovės darbuotojai, kurie patvirtino, kad tomis dienomis bendrovėje nebuvo fiksuota avarijų ar kokių kitų gedimų buitinių nuotekų tinkluose, kurių metu buitinės nuotekos galėjo patekti į paviršinių nuotekų išleistuvą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo nustatyta, kad nuo birželio pradžios nelijo, ko pasekmėje atmestina ir prielaida, jog atitekantis lietaus vanduo galėjo turėti įtakos teršalų patekimui į aplinką. Priešingai, teismo posėdžio metu buvo pateikta įrodymų, patvirtinančių termofikacinio vandens išsiliejimą ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namais, šių aplinkybių neginčijo nei AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, nei institucijos atstovas. Tad šiuo konkrečiu atveju, jei būtų nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“, išleisdama termofikacinį vandenį, kuris galimai šiluminėse kamerose ar kitose AB „(duomenys neskelbtini)“ valdomose sistemose galėjo susimaišyti su buitinėmis nuotekomis, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamą paviršinių nuotekų išleistuvą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio ištekančios nuotekos į gamtinę aplinką nėra valomos, AB „(duomenys neskelbtini)“ jas turėjo išleisti laikydamasi visų nustatytų reikalavimų, susisijusių su išleidimu į gamtinę aplinką, kas šiuo atveju galimai nebuvo padaryta (Reglamento Nr. 1 22 punktas). Todėl šiuo atveju institucijos pareigūnas nesiėmė veiksmų, numatytų ANK 616 straipsnio 2 dalyje, ir iš AB „(duomenys neskelbtini)“ neišsireikalavo informacijos apie toje teritorijoje vykdomus šiluminių trasų atstatomuosius darbus, apie šiluminių tinklų, šiluminių kamerų techninį bei sanitarinį stovį, ko pasekmėje galėjo būti išleidžiamas termofikacinis vanduo į gamtinę aplinką su termofikaciniam vandeniui nebūdingomis taršomis. Skunde teigiama, kad nenurodyta asmens kaltė, būtent, kokių veiksmų jis tyčia ar dėl neatsargumo neatliko ar atliko juos neteisėtai, ko pasekmėje teršalai galėjo patekti į aplinką, t. y. ar dėl to, kad bendrovės tvarkomos buitinės nuotekos galėjo patekti į paviršinių nuotekų išleistuvą Nr. (duomenys neskelbtini), ar dėl to, kad nebuvo atliekamas iš išleistuvo ištekančių nuotekų valymas, nors bendrovei tokia prievolė nebuvo nustatyta. Nenustačius dėl kokios priežasties teršalai pateko į aplinką, nėra galimybės nustatyti tinkamo subjekto, atsakingo už šį pažeidimą. J. M. skunde taip pat nurodo, kad institucija nesilaikė pareigos teikti operatyvią informaciją apie ūkio subjektų taršos šaltinius ir iš jų išmetamų teršalų neatitikimą ribinėms vertėms, avarinės taršos tyrimų rezultatus, nes matyti, kad 2018 m. birželio 14 d. jau buvo gauti 2018 m. birželio 5 d. iš išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) paimto paviršinių nuotekų mėginio rezultatai, kuriuose fiksuojamas BDS₇ taršos parametro viršijimas, tačiau šių tyrimų rezultatų protokolas nebuvo pateiktas nei jam, nei bendrovei. Apie tokį protokolą buvo tik užsiminta 2018 m. rugpjūčio 9 d. atsiuntus raštą kartu su skaičiavimais dėl padarytos žalos gamtai. Taip pat J. M. skunde teigia, kad buvo pažeista ir ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Tačiau 2018 m. birželio 5 d. buvo nustatytas teršalų patekimas į gamtinę aplinką, o jam nutarimas surašytas tik 2020 m. kovo 26 d., nors prieš tai tuo pačiu pagrindu kitam bendrovės darbuotojui surašytą 2018 m. spalio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismas panaikino 2019 m. gegužės 9 d. nutarimu, bet per daugiau kaip 9 mėnesius pareigūnai neatliko jokių papildomų veiksmų, siekdami nustatyti teršalų patekimo į aplinką priežastį.

Atsiliepimas

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad institucijos pareigūnas 2020 m. sausio 8 d. pakartotinai raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į įmonę, paprašė įmonės vadovą įpareigoti atitinkamą darbuotoją pateikti atsakingą asmenį, į kurio pareigas ir pareigybės aprašymą, laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 5 d., būtų įrašyta iš išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) išleidžiamų lietaus nuotekų į aplinką kontrolė ir aplinkosauginių rodiklių užtikrinimas, t. y. įmonė turėjo nurodyti asmenį, kuris būtų tinkamas subjektas patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį. Kadangi Įmonė 2020 m. sausio 21 d. raštu Nr. 202 atsisakė pateikti atsakingą asmenį, tai įmonės vadovui J. M. 2020 m. kovo 4 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020 m. kovo 26 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, vadovaujantis ANK 246 straipsnio 1 dalimi, bei atsižvelgiant į nenustatytas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pareiškėjui paskirta 670,00 Eur bauda. Iki nustatyto termino pareiškėjas baudos nesumokėjo. Atsiliepime į skundą nesutinkama su teiginiu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai 2018 m. birželio 5 d. nustatė termofikacinio vandens patekimo šaltinį ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namais bei telefonu susisiekę su AB „(duomenys neskelbtini)“ avarine tarnyba, gavo patvirtinimą, jog termofikacinis vanduo pateko į miesto lietaus nuotekų tinklus. Paminėta, kad 2018 m. birželio 5 d. aktas pasirašytas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų R. Š., A. Z. ir A. P., bet nepatvirtintas nei vieno iš įmonės vadovų. AB „(duomenys neskelbtini)" 2019 m. sausio 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) rašoma, kad (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu 2018 m. birželio 5 d. nuo 22.00 val. iki birželio 6 d. 6.00 val. buvo pastebėtas termofikacinio vandens nutekėjimas, o 2018 m. birželio 6 d. ryte termofikacinio vandens nutekėjimas buvo sustabdytas. Tuo tarpu pareigūnai mėginius iš išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) ėmė 2018 m. birželio 4 d. 17.45 val. ir pakartotinai 2018 m. birželio 5 d. 13 val. 55 min. Teigiama, kad pareiškėjas yra pateikęs išrašą iš nuotakyno tinklų gedimų registracijos žurnalo (duomenys neskelbtini), patvirtinančio apie beveik tuo pačiu metu, t. y. 2018 m. birželio 4 d., įvykusią avariją (duomenys neskelbtini) (užsikišusi kanalizacija), į kurią įmonės avarinė tarnyba išvyko - 19.40 val. Minėtame žurnale nurodyta, kad atkišta su MAN, tačiau nėra gero išbėgimo, atkišant plauna žemes, reiktų plauti su didžiąją hidrodinamine mašina. Darbus atliko F. M.. Įrašas žurnale apie darbus toje pačioje vietoje jau kitą dieną (birželio 5 d. nuo 15.30 val. iki 16.15 val.) patvirtina, kad problema galutinai buvo išspręsta, tiksli avarijos vieta - gatvėje. Nors pastabose ir nurodyta, kad fekalinių nuotekų šuliniai neperpildyti (patekimas į aplinką nefiksuotas), tačiau pastebėtina, kad šios padarytos pastabos nėra sudedamoji minėto žurnalo dalis (tokio įrašo žurnale, kurio originalas buvo pateiktas teismui, apskritai nėra, jis padarytas įmonės įgalioto asmens dėl tariamo įvykio aplinkybių paaiškinimo) ir gali būti sietina su pareiškėjo tikslu išvengti atitinkamos atsakomybės. Juolab, kad ginčo vietoje prie lietaus nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėtos buitinės nuotekos ir žymiai viršytas BDS₇ (207 mgO2/l vietoje iki 57,5 mgO2/l leistino) niekaip negali būti sietinos su technologine AB „(duomenys neskelbtini)“ veikla ir jų į pastatų šildymo sistemą paduodamu ir pastatų šildymui naudojamu termofikaciniu vandeniu. Šiaulių apylinkės teisme administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) liudytoju apklaustas AB „(duomenys neskelbtini)” atstovas G. G. tvirtino, kad iš AB „(duomenys neskelbtini)” vamzdynais teka termofikacinis vanduo, kuris ruošiamas pagal taisyklių reikalavimus, yra švarus ir atitinka reikalavimus; termofikacinis vanduo neturi kvapo, pats vanduo negali kelti pavojaus nei dėl nudažymo, nei dėl temperatūros; jokių buitinių nuotekų termofikate negali būti; nežino, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad atsakinga AB „(duomenys neskelbtini)“. Analogiškas aplinkybes teisme nurodė ir liudytoja J. B., t. y. kad termofikacinė medžiaga, kuri dedama dažymui, yra leidžiama visuomenės sveikatos priemonė, ji negali būti kenksminga aplinkai; AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai negalėjo nulemti taršos. Taip pat aplinkybę, jog BDS₇ koncentracijos perviršis galėjo susidaryti dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ išleidžiamo termofikacinio vandens, teisme paneigė liudytoja R. V. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijos vyriausioji chemikė), kuri parodė, kad šiuo atveju nustatyta 207 mgO2/l koncentracija yra didelė; mano, kad tokius BDS₇ rezultatus galėjo nulemti organinės medžiagos, pieno produktai ir fekalijos; termofikacinio vandens BDS₇ negali būti toks didelis, BDS₇ rodiklis - 207 mgO2/l, tai jau yra vidutiniškai užterštas vanduo, nevalytas, nuotekų vanduo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijos 2018 m. rugpjūčio 29 d. tyrimų protokole yra nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamo termofikacinio vandens tyrimas, kuriame BDS₇ lygis sudaro tik 1,37 mgO2/l. Todėl atsiliepime akcentuota, kad nėra jokių pagrįstų duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog būtent dėl išleisto termofikacinio vandens buvo viršyta BDS₇ koncentracija. Atsiliepime atkreiptas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjas savo skunde kaltę verčia AB „(duomenys neskelbtini)”, dėl kurio išleidžiamo termofikacinio vandens, anot pareiškėjo, ir galėjo kilti administracinis nusižengimas, tačiau iš įmonės 2018 m. spalio 29 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pretenzijos už padarytą žalą aplinkai ir (ar) kitų nuostolių“ matyti, jog įmonė kilusį ginčą departamentui siūlė spręsti taikiai ir prašė apskaičiuotos aplinkai padarytos žalos dydį sumažinti nuo 8 332,09 Eur iki 361,53 Eur; vadovaujantis ANK 246 straipsnio 1 dalimi, administraciniu nurodymu bendrovės atsakingam asmeniui paskirti ne didesnę nei 85 eurų dydžio baudą. Atsiliepime teigiama, jog šiuo minėtu raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės pripažino pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą bei siekė sušvelninti savo teisinę padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje J. M. skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad iš tikrųjų įmonei yra išduotas taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimas, kuriame yra nurodyti išleistuvai, kuriuos įmonė turi kontroliuoti. Tame leidime įmonei nėra nurodytas išleistuvas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jiems nėra prievolės jį kontroliuoti. Kitas dalykas, dėl kurio nesutinka, tai, kad Aplinkos apsaugos departamentas ir jo pareigūnai net nesiaiškino tolimesnės taršos, kas galėjo patekti į išleistuvą, iš kur galėjo tai patekti. Aplinkos apsaugos departamentas nuėjo lengviausiu keliu, rado ir kaltas. Šis atvejis panašus į tą, kuris buvo (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“, kai „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta 400000 Eur bauda, kad esą ši įmonė neišvalė vandens. Bet paskui aplinkos apsaugos ministras tą nesąmonę panaikino. Taip ir šiuo atveju rado, o kas atsakingas, toliau nesiaiškino. „(duomenys neskelbtini)“ prižiūri išleistuvą Nr. (duomenys neskelbtini), bet pabrėžia, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neprivalo vykdyti jokios išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės ar monitoringo pagal taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimą. „(duomenys neskelbtini)“ niekada nevykdo jokios išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės, nes kontrolė vykdoma pagal išduotą leidimą, kuriame nurodoma, kokią kontrolę reikia vykdyti, kokiu dažniu. Tų išleistuvų, kurių kontrolę privalo vykdyti, įmonė kontroliuoja, nes privalo atsiskaityti aplinkosaugininkams. Sutinka su 2018 m. birželio 4 d. ir birželio 5 d. jo atžvilgiu surašytame protokole, nutarime nustatyta tarša. Sutinka ir neginčija 2018 m. birželio 4 d. užfiksuotų rodmenų, kad tą dieną buvo nustatyta bendra deguonies suvartojimo per septynias paras koncentracija 134 mg. Taip pat sutinka ir neginčija 2018 m. birželio 5 d. rodmens, kad šią dieną paėmus mėginį buvo nustatyta bendro deguonies sunaudojimo per septynias paras koncentracija 207 mg. Jis mano, už šią taršą turėtų būti atsakingas teršėjas. Kalbant bendrai, o ne vien apie išleistuvą Nr. (duomenys neskelbtini), paprastai į lietaus sistemą būna sujungti šiluminių trasų drenažai. Jei šiluminėje trasoje įvyksta kažkokia avarija, kad neskandintų lovių, dabar paprastai lovių nebestato, tai vanduo nuteka į lietų ir išteka į aplinką. Šis konkretus atvejis pasitaikė ne žalsvos spalvos. Kitas dalykas tas, kad buvo pasitaikę tokių atvejų, jog į šilumines kameras pajungiamos buitinės nuotekos, todėl galimas ir toks atvejis. Tuo laikotarpiu nebuvo jokių „(duomenys neskelbtini)“ avarijų. Jis dabar nepasakys, ar šiuo laikotarpiu mieste nebuvo kažkokių avarijų, gedimų, bet kas susiję su šiuo kolektoriumi, jokių avarijų jame tikrai nebuvo. Įmonėje yra registras, kuriame registruojamos avarijos, galėtų pateikti šio registro duomenis. Nebuvo gavęs jokių duomenų, kad išleistuve Nr. (duomenys neskelbtini) kažkas yra negerai, iki kol jam nepranešė aplinkos apsaugos pareigūnai. Bendrojo deguonies suvartojimo per septynias dienas rodiklius galėjo sąlygoti tai, kad į tą kolektorių pateko tarša, bet iš kur ta tarša pateko, nepasakys. Aiškinosi, žiūrinėjo, iš kur ta tarša galėjo patekti, bet buitinių nuotekų tinkluose jokių persipylimų, užsikišimų ar avarijų nebuvo. „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga už šilumines trasas. Įmonė kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ ir aiškinosi, ar „(duomenys neskelbtini)“ tuo laikotarpiu buvo avarijų. Pati „(duomenys neskelbtini)“ tada pripažino, kad šiluminėje trasoje buvo avarija – trūkimas. Dabar tiksliai nepasakys, kokiu būdu gavo informaciją iš „(duomenys neskelbtini)“ apie avariją. Pats su įmone „(duomenys neskelbtini)“ nekalbėjo, su jais kalbėjo avarinės tarnybos. Vienareikšmiškai, iš šiluminių trasų galėjo patekti termofikacinis vanduo, kitas klausimas, kokio švarumo ta šiluminė trasa galėjo būti, nes ji galėjo būti užteršta. Galėjo būti ir buitinių nuotekų pajungimas. Kaip įmonė yra sudarę susitarimą ar sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“, kad jie turi informuoti, kada jie daro bandymus arba išleidžia termofikacinį vandenį. Ši sutartis sudaryta 2019-07-01. Iki šio įvykio tokios sutarties su „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Yra tam tikri aplinkos ministro reglamentai, kas gali jungtis, ką gali leisti į lietaus nuotekų, buitinių nuotekų sistemas, nes be jo įmonės sutikimo tokių dalykų leisti negalima. Termofikacinio ar paprasto vandens be tinklų savininko leidimo leisti negalima. Termofikacinis vanduo negalėjo sąlygoti tokios taršos, kokia buvo nustatyta. Kadangi šis vanduo jau daugelį metų naudojamas bandymų metu, kad lengviau būtų aptinkamos šiluminių trasų avarijos arba gedimai, ir jis sėkmingai leidžiamas į paviršinius vandens telkinius, upelius, ežerus. Termofikacinio vandens BDS, jam rodos, tik virš vieneto, tai jis yra švarus, tik jo spalva yra maistinis dažas. Pats termofikacinis vanduo nėra kenksmingas. Šiluminė trasa, drenažai yra priklausinys, priklausantis šilumos tinklams, kiek jie registravę, kiek teisiškai jų pasidarę, nepasakys. Bet šiluminė trasa, išvadai, drenažai priklauso jiems, o ne jų įmonei. Kitas dalykas yra tas, kad senamiestyje randa namų, kaip pavyzdys, kai prieš trisdešimt–keturiasdešimt metų drenažas pajungtas į buitinius nuotekų tinklus. Yra vandentiekio vandenruošos ir vandentiekio nuotekų tinklų departamentas, yra tinklų tarnybos, kurios prižiūri tiek vandentiekį, tiek nuotekas, tiek lietų. Šiame departamente, be abejo, yra žmogus, kuris atsakingas už išleistuvą Nr. (duomenys neskelbtini). Tas asmuo yra tinklų vadybos atstovas, žemesnė grandis - meistras, kuris konkrečiai prižiūri lietaus nuotekų tinklus. Už išleistuvą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakingas tinklų tarnybos vadovas, o jam tiesiogiai atsakingas meistras. Vandenruošos tinklų departamento vadovas atsakingas už vandenvietes, už avarinę tarnybą, atskirai avarijų šalinimo tarnybą ir vandentiekio ir nuotekų tinklų ir lietaus tarnybą, diagnostikos tarnybą. Jam pavaldžios keturios tarnybos. Išleistuvą Nr. (duomenys neskelbtini) žiūri meistras, nurodymus jam duoda tinklų tarnybos vadovas. Dar kartą pabrėžia, kad jo įmonė pagal leidimą neturėjo prievolės vykdyti išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės. Taip, jei kažkas atsitiktų, tinklų tarnybos vadovas galėtų kažkam duoti nurodymus atlikti tam tikras funkcijas. Tuo metu tinklų tarnybos vadovas buvo V. Ž.. Institucijos pareigūnai kreipėsi su prašymu, kad pateiktų asmenis, kurie galėtų būti atsakingi dėl nusižengimo įvykdymo. Jis, kaip vadovas, pats prisiėmė atsakomybę, nes 2018 m. teisme bylą laimėjo dėl to paties kaltinimo, kai buvo kaltinamas tinklų meistras. Institucija dar kartą paprašė nurodyti asmenį, tai jis nematė, kurį iš asmenų nurodyti, tai kaip vadovas jis prisiėmė atsakomybę. Nenurodė tinklų tarnybos vadovo, kaip galimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens todėl, kad, kaip ir minėjo, viena byla dėl to paties jau buvo, ši byla jau yra pasibaigusi, tad faktiškai nebuvo reikalo dar kartą tą patį įrodinėti. Kitoje byloje, kurią jo įmonė laimėjo, teismas pasisakė: ,,teismas pažymi, kad byloje nėra nustatyta, dėl kokių priežasčių teršalai pateko į aplinką, kokių konkrečių pareigų R. Š. neatliko“. Kaip jis ir minėjo, pradžioje nebuvo nustatytos priežastys, iš kur ta tarša. Jo manymu, yra kaltos priežastys, nes jos nebuvo nustatytos ir nebuvo aiškintasi, o nueita lengviausiu keliu. Jis nekvestionuos teismo sprendimo, jei teismas pasisakė, kad tai ne tas asmuo, bet jie ištraukia iš konteksto. Dar kartą grįžta prie to, jog nebuvo nustatytos priežastys, ir tai buvo pagrindinis dalykas. Ar Ž., ar M., ar Š., ne tame esmė. Ar R. Š. buvo tinkamas asmuo traukti ją administracinėn atsakomybėn, kai nenustatyta taršos priežastis. Dėl jo įmonės 2018 m. birželio 4 d. žurnale ,,(duomenys neskelbtini)“ įregistruotos avarijos (duomenys neskelbtini), kai buvo užsikišusi kanalizacija, ir į šią avariją įmonės darbuotojai išvyko 19.40 val., gali pasakyti, kad jis tiek neatsimins, kas buvo prieš du metus, bet, kaip jie teigia, kad čia avarija, tai ne avarija, o įvykis. Avarija pas juos įmonėje yra tada, kai būna skandinami rūsiai, teršalai patenka į aplinką, vartotojai ar abonementai negali naudotis paslaugomis. Tačiau, ar jie patys nustatė, kaip teigia, kad buvo užsikimšimas ar nebuvo jokio išsiliejimo į aplinką, tai kaip jis pateko. Monitoringo programoje tikrai neįtrauktas jo įmonės išleistuvas Nr. (duomenys neskelbtini), siūlo pasižiūrėti, arba institucija naudojasi senais duomenimis. Jie turėtų įrodyti, kad 2018 m. birželio 4 – 5 dienomis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ leido užterštą termofikacinį vandenį ar kokį kitą užterštą vandenį į jo įmonės tinklus. Apie UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jis kalbėjo teismui, o ne jiems. Ne jo įmonei reikia rinkti įrodymus, kad nurodytu laikotarpiu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ leido užterštą vandenį, o institucijai. Paviršinių nuotekų tinklų gedimų registracijos žurnale registruojami visi įvykiai, pradedant incidentais ir baigiant avarijomis, lūžimais, įkritimais. Visos bėdos, iš esmės kiekvienas skambutis registruojamas į šį žurnalą. Kartais yra registruojami įvykiai ir ne pagal jų įmonės kompetenciją, nes pagal specialų planą, patvirtintą Šiaulių miesto tarybos, yra nustatyta, ką jie eksploatuoja, kiek eksploatuoja. Gaunasi tiesiog taip, jog žmogus, pamatęs įvykį, griebia telefoną ir puola skambinti, o jo įmonė visa tai užregistruoja. Nuotakyno tinklų gedimo registracijos žurnale registruojamas laikas, adresas, gedimų pobūdis, ar jų gedimas ar ne jų, jei ne jų, perduoda kitiems, jei jų, fiksuojama, kas padaryta, kokie darbai padaryti. Paviršinių nuotekų tinklų registracijos žurnale Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nuotakyno tinklų gedimo registracijos žurnale Nr. (duomenys neskelbtini) registruojami visi incidentai, gedimai ir avarijos. Kadangi nuotakynas yra buitinis, tai yra fekaliniai kanalai ir paviršinis vandentiekis. Nuotakynų, t. y. buitinių atliekų, prataka kažkokia buvo, kuri galėjo turėti įtakos paviršinių vandenų sistemai. Nuotakynų žurnale registruotas birželio 4 d. įvykis (duomenys neskelbtini), kai asmuo, prisistatęs N., pranešė apie tai, jog užsikišusi kanalizacija, ir ši avarija buvo likviduota birželio 4 d. 20.40 val. Tai negalėjo turėti jokios įtakos išleistuvui Nr. (duomenys neskelbtini), nes į aplinką nepateko, jokių persipylimų nebuvo, į paviršių niekur neišbėgo. Jis pats savo akimis nematė, kad į aplinką nepateko, bet tiki tuo, ką kalba jo darbuotojai. Žurnale turėtų būti užfiksuota ir liudytojų parodymuose matyti, kai darbuotojai buvo apklausti teisme, pasakyta, kad birželio 4 d. įvykio metu niekas į aplinką nepateko. Žurnalo grafoje ,,pastabos“ rašo dispečeris. Sistema veikia taip, kad F. M., nuvykęs į incidento vietą, perduoda informaciją dispečeriui, kokia situacija. Žurnale pastabas rašo dispečeris. Paviršinių nuotekų gedimo registracijos žurnale nurodytas birželio 5 d. išleistuvas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėje išbėgantis žalias vanduo, sunku pasakyti, bet ko gero, tai buvo po institucijos įsikišimo. Be abejo, jo įmonė dėl išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) viską patikrino, kas, kur ir kaip, nuo ežero einant į viršų, ar nebuvo kažkokių persipylimų ar užsikišimų. Šio patikrinimo metu jokių problemų nerado. Tik išplovė buitinių nuotekų tinklus, bet tai padarė dėl geresnio funkcionavimo. Tame pačiame kolektoriuje yra buvę panašių atvejų, kad iš išleistuvo tekėtų užterštos atliekos. Tada irgi buvo viršytas bendro deguonies suvartojimo per septynias dienas rodiklis, bet tuo metu jo įmonė absoliučiai pripažino kaltę, nesiginčijo. Viskas vyko 2016 m., įmonė gavo nuobaudą, gautą administracinę nuobaudą sumokėjo ta pati R. Š.. Tačiau tai iš tikrųjų buvo užsikišimas, persipylimas, patekimas, viskas buvo fiksuota, jei jo įmonė neteisi, tada nesiginčys. Tada tos nuotekos buvo patekusios iš buitinių nuotekų tinklų. Šiuo atveju, kiek jis turi informacijos, nebuvo galimybės nuotekoms pakliūti iš buitinių tinklų į išleistuvą Nr. (duomenys neskelbtini). Jis tikrai neatsakys, koks gedimas ir koks incidentas buvo, nes viskas vyko prieš du metus. Mano, kad ankstesnės instancijos teisme tuos dalykus išsiaiškino, tikrai nepakomentuos. Prašo suprasti teisingai, kiekvieno incidento, kada ir kur, kas plauta, neprisimins. Dėl 2016 m. liepos 5 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento rašto, tada jo įmonė jų sprendimo neginčijo. Jei teigia, kad dispečerė nematė ir įregistravo, ką jai darbuotojai pasakė, ir neaišku, ar tas perpylimas buvo ar jo nebuvo, tada patys turi pateikti įrodymus, jog perpylimas buvo. Kiekvieno incidento jie nefilmuoja, kaip ir šiuo atveju dėl perpylimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjo J. M. įgaliota atstovė J. S. teismo posėdyje paaiškino, kad įmonėje asmuo, kuriam direktorius įsakęs ar kitu teisės aktu pavedęs vykdyti nuotekų išleidimo į aplinką kontrolę, aplinkosauginių rodiklių užtikrinimą, gedimų šalinimą, yra R. Š., kuri atsakinga už paviršinių nuotekų tinklų kontrolę. Būtent už kontrolę buvo atsakinga R. Š., nes ji tiesiogiai vykdė tas pareigas. Jei pagal monitoringą yra numatyti 9 kartai, tai šioje vietoje ji ir turėtų atsakyti. Tiesiog, jos nuomone, jei tikrai tarša būtų atsiradusi dėl „(duomenys neskelbtini)“, tai šiuo atveju R. Š. greičiausiai būtų tas asmuo, kuris turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Bet ji dar kartą pasikartos, institucija nenustatė, dėl kokių priežasčių atsirado tarša. Tai jei įvyko buitinių tinklų avarija ir dėl to galėjo išsilieti nuotekos bei jos patekti į paviršinių nuotekų tinklus, tokiu atveju būtų atsakingas buitinių nuotekų tinklų viršininkas, ne Š., o kitas asmuo. Tačiau dabar nebėra galimybės nustatyti, dėl ko įvyko padidėjusi tarša, ir kas galėtų būti atsakingas. Tai įvertinęs generalinis direktorius – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pats prisiėmė kaltę dėl to, kad jis tikrai nežinojo, ką galima būtų paskirti atsakingu už padidėjusią taršą. Kadangi jis kalbėjo su visais, buvo nustatinėjama, iš kur atsirado tas prierašas atliekų žurnale, buvo kalbėta su meistrais ir jų klausta, jie atsakė, jog, kai buvo daromas praplovimas, buitinės atliekos negalėjo patekti į paviršinių nuotekų tinklus. Praėjusio teismo posėdžio metu buvo išsiaiškinta, kad krituliai nekrito, tai reiškia, jog nuo birželio 1 d. iki birželio 6 d. neiškrito nei lašas, todėl negalima sakyti, kad kažkas netvarkoje su paviršinių nuotekų tinklais ir kažkas išsiliejo. Kada įvyktų stichinė nelaimė ir tikrai būtų padidėjęs kritulių kiekis, bet tuo metu tų aplinkybių nebuvo. Kas yra skaudžiausia, jog būtent pati R. Š. su savo brigada nustatė, kad teka termofikacinis vanduo, ir nurodė, iš kur tie termofikaciniai vandenys teka, informavo aplinkos apsaugos departamentą ir nieko nebuvo padaryta. Pačiame paviršinių nuotekų žurnale yra nurodyta, kad buvo susisiekta su „(duomenys neskelbtini)“, ir jie patvirtino, jog išsiliejo apie 100 m³ termofikacinio vandens, nors vėliau jie sako, jog to nebuvo. Kalbant apie „(duomenys neskelbtini)“ avarijas, tai, jei būtų žiūrima į žurnalą, kuriame fiksuojamas net ir menkiausias dalykas, toks kaip grotelių pakeitimas, tai būtų galima pamatyti, kad 2018 m. birželio 4 d. 19.30 val. buvo gautas pranešimas apie užsikimšusias buitines nuotekas (duomenys neskelbtini). Ši situacija praėjusioje byloje buvo labai gražiai paaiškinta, kad yra šulinys, ir jei jis pakyla iki tam tikro lygio, tai reiškia, yra užsikimšimas, tuomet jis yra išplaunamas bei atkemšamas. Tokių užsikimšimų jie kartais per dieną turi po du tris. Tačiau tokiais atvejais tos buitinės nuotekos nepatenka į paviršinių nuotekų tinklus, nes „(duomenys neskelbtini)“ daro viską, kad išsiliejimų nebūtų. Kaip matyti iš žurnalo, po šio atkimšimo dar kitą dieną atvykus dar kartą buvo padarytas praplovimas, jog neįvyktų jokie galimi užsikimšimai ar dar kažkas. Užsikimšimas atsiranda dėl netinkamų nuotekų išleidimo. Kaip pasakoja avarinės saugos darbuotojai, užsikimšimų atvejais jie ištraukia kūdikių sauskelnes, įklotus, kelnaites ir daug kitų dalykų. Įvykio metu buitinėms nuotekoms nebuvo galimybės patekti į paviršinių nuotekų tinklus. Ji supranta, kada galimas išsiliejimas, užsikimšo ir persipildė šulinys, tai tuomet buitinės atliekos išsilieja į gatvę. Tada per nuotekų tinklus, per paviršinių nuotekų groteles, kurios būna ant kelio važiuojamosios dalies, buitinės nuotekos gali patekti į paviršinių nuotekų tinklus. Tačiau, kad tai įvyktų, turi būti išsiliejimas. Tokių išsiliejimų fiksuota nebuvo, tai patvirtina prisiekę liudytojai. Kad įvyko avarija ir buvo išsiliejęs termofikacinis vanduo, sužinojome tada, kai birželio 4 d. R. A., pastebėjusi, kad teka žalias vanduo, informavo R. Š.. R. Š. kitos dienos rytą, tik pradėjusi darbą, ėjo per visus šulinėlius ir patikrinusi rado, jog ties (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) šitas termofikacinis vanduo patenka į nuotekų išleistuvą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai yra užfiksuota žurnale. Termofikacinis vanduo pas juos liejosi birželio 5 d. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pateikusi raštą, nurodė, kad avarija įvyko tik birželio 6 d., bet vėliau po šio rašto jie sakė, kad avarijos nebuvo visai. Norėtų pažymėti, kad būtent buitinėms atliekoms nėra būdinga žalia spalva, kaip ką tik patvirtino ir liudytojas. Tai, kad birželio 4 d. buvo termofikacinis vanduo, aiškiai matyti ir spalvotose nuotraukose, jog teka žalios spalvos nuotekos. Galima sakyti ką nori, jei tai nepalanku, tai ir bus sakoma, jog netekėjo. Tačiau esmė tame, kad yra žurnalas, kuris rašomas kiekvieną dieną, kur įrašų koreguoti negalima, nes tai labai greitai atsispindėtų. Tas žalias vanduo pas juos žurnale yra užfiksuotas 2018-06-05 (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namais, taip pat nurodyta, jog į gedimo vietą išvyko 8.00 val., buvo tikrinti šulinėliai bei užfiksuota, kad atiteka žalias vanduo. (duomenys neskelbtini) tinklų dispečeris informavo, kad mieste išsiliejo apie 100 m³ žalio vandens. Galima paklausti, kodėl institucijos, kurios buvo informuotos, nesiaiškino, kaip kas buvo, nes tai buvo jų, o ne „(duomenys neskelbtini)“ pareiga. Apie termofikacinio vandens išsiliejimą buvo iš karto informuotas aplinkos apsaugos departamentas. Jie ir patys matė, kad tai buvo žalias termofikacinis vanduo, bet nesiėmė jokių veiksmų. Ji jokiais būdais nesakė, kad į R. Š. pareigas įeina nuotekų kontrolė, gedimų šalinimas. Jei aplinkos apsaugos departamentas nustatytų, kad dėl paviršinių nuotekų tinkle esamų gedimų įvyko avarija, kad trūko paviršinių nuotekų vamzdžio galas, per kurį galėjo patekti buitinės atliekos, tada taip. Jei būtų nustatyta, dėl kokios priežasties nuotekose padidėjo BDS. Dabar jie neturi priežasties, dėl ko nuotekose padidėjo BDS, todėl atsakyti, kas kaltas, negalėjo nei generalinis direktorius, nei ji, kaip įmonės teisininkė. Ką reiškia principas „teršėjas moka“. Jei neklysta, ANK 566 str. 1 d. aiškiai įtvirtina nekaltumo prezumpciją ir iš to išplaukiančią nuostatą, kad visus įrodymus, įrodančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, turi surinkti ir pateikti institucija, surašiusi protokolą. Tai šiuo atveju ne „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tikrinti, ar toje kameroje nėra galimybės patekti buitinėms nuotekoms. Jau yra įprotis, kad aplinkos apsaugos departamentas visas atsakomybes permeta „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šulinuko Nr. (duomenys neskelbtini), kaip taršos šaltinio, tiesiog taršos šaltinis yra nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra teritorija, kur galimas išleidžiamų nuotekų užterštumas. Tuo atveju tuo metu tai teritorijai nebuvo reikalaujama, kad tas šulinukas būtų įtrauktas į tiką. Tai nebuvo objektas, dėl kurio būtų buvę reikalinga gauti taršos leidimą, kaip teršiančio objekto. Monitoringo programoje yra išleistuvas Nr. (duomenys neskelbtini), o tie, kas yra įtraukti į tiką taršos leidime, jiems yra numatyta 9 kartų kontrolė. Kas yra numatyta monitoringe, tai nėra atsakymas, tik numatyta, jog priežiūros septynios dienos per savaitę, dvidešimt keturios valandos per parą. Tada aiškiai suprantama, jog tai neįmanoma, tai yra išleistuvas, prie kurio nebudi žmogus. Asmuo, kuris sąmoningai siekia išleisti tas teršiančias medžiagas ar dar kažką, jis tai galėtų padaryti. Tačiau, kaip ir minėjo, pagrindinis principas yra toks, kad „teršėjas moka“. Būtent moka ne tas, kuris eksploatuoja, o tas, kuris išleidžia taršas. Į šį taršos leidimą išleistuvas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įrašytas. Monitoringe yra įtraukti visi išleistuvai, taip pat išleistuvas Nr. (duomenys neskelbtini).

Liudytojas V. G. teismo posėdyje parodė, kad 2018 m. birželio 4 d. turėjo budėjimą. Gavo pranešimą iš pranešimų priėmimo centro, kad išleistuve, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, teka nuotekos. Jie atvažiavo gal po 17.00 val. Kadangi tuo metu buvo vykdoma reforma, neturėjo savo laboratorijos. Jie paėmė mėginius. Atvažiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, jie taip pat pasiėmė nuotekų mėginius. Tuos mėginius nuvežė į laboratoriją, o kad viską tiksliai nustatytų, birželio 5 d. išsikvietė Panevėžio valstybinės kontrolės laboratoriją, jog būtų galima nustatyti debitą – koks kiekis nuotekų. Tada jie kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad rastų, kas yra atsakingas už šiuos išleistuvus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal įvardintas pareigybes atsiuntė jiems, jog tai cecho meistrė. Surašė jai protokolą, įmonei pateikė paskaičiuotą žalą. Kiek jis pamena, viršijimai buvo 207 mg. Kadangi priimant nutarimą buvo nustatyta, jog į jos pareigybes neįeina atsakomybė už nuotekų išleistuvų priežiūrą, tada surašė protokolą įmonės vadovui, nes buvo kreipęsi į jį raštu, kad atsiųstų atsakingą asmenį, o jis atsakė, kad jis pats yra atsakingas už įmonės veiklą. Tada jie surašė jam protokolą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenurodė kito asmens, kuris galėtų būti atsakingas už išleistuvą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo kontrolę. Prieš tai jie kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad būtų nustatyta, kas yra atsakingas už tuos dalykus. Generalinis direktorius atsakė, kad atsakingo asmens nėra, jog atsakingas įmonės vadovas. Po to, kai pradėjo nagrinėti bylą kito asmens atžvilgiu, kaip atsakingas pareigūnas, kuris vykdė šio nusižengimo tyrimą, atliko šiuos veiksmus grįžęs iš po nedarbingumo, nes pusę metų turėjo nedarbingumą, kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to, kad pateiktų duomenis, koks darbuotojas yra atsakingas už šį išleistuvą. Praktiškai byla buvo jo žinioje, nepaisant to, jog pusę metų jis gydėsi. Niekas neperėmė tyrimo ir niekas nieko nedarė, kol jis sirgo. Be to, kad nustatinėjo atsakingą asmenį, daugiau jokių kitų tyrimo veiksmų neatliko. Kaip aiškino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, tarša galėjo atsirasti, nes galimai „(duomenys neskelbtini)“ leido termofikacinį vandenį, ir ši tarša pasidarė dėl šių nuotekų. Jo nuomone, taip nėra, kadangi termofikacinis vanduo dažomas tik maistiniais dažais, tai nėra tai, kas galėtų sukelti nuotekų patekimą į tuos tinklus. Į tuos paviršinius tinklus tarša gali patekti iš bet kur, gyvenamųjų namų, dėl buvusių kokių trasos tvarkymų, tikrai nežino, negali konstatuoti. Šiaip atsakomybė yra pagal monitoringą, šio išleistuvo atsakomybę neša UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie atlieka laboratorinį tyrimą ir kontrolę. Monitoringo programoje yra parašyta, septynios dienos per savaitę, dvidešimt keturios valandos per parą. Kai jie keitė leidimą, paraiškoje nurodė, kad laboratorinius tyrimus atlieka 9 kartus per metus. Šie paviršinių nuotekų išleistuvai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso pagal 2000-10-27 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimą, kad įmonei yra išduotas taršos prevencijos leidimas, jame nurodyti išleistuvai, kuriuos įmonė turi kontroliuoti, tačiau išleistuvas Nr. (duomenys neskelbtini) nepriklauso jų kontrolei, gali paaiškinti taip, kad monitoringo programoje tas viskas yra aiškiai išdėstyta, ir išleistuvas Nr. (duomenys neskelbtini) yra. Kadangi leidimas buvo keistas 2019 m., o 2017 m. rugsėjo 6 d. yra pakeitimas, jei nebuvo keistas leidimas 2018 m., tai monitoringo programa galioja iki tol, kol nėra keičiamos leidimo sąlygos. Bet vėl gi tie patys išleistuvai yra įrašyti, ir kad juos eksploatuoja bei už juos atsako UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei įvyktų tokia situacija, kad ten galėjo būti rasta termofikacinio vandens ir užterštumas, mano, jog dėl to būtų atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2016 m. buvo analogiška situacija, buvo viršijimai šitame pačiame išleistuve. Tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad galimai kažkas atvažiavo ir į šulinuką išpylė buitines atliekas. Tą kartą UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiėmė atsakomybę, atsiuntė asmenį, atsakingą už tą patį išleistuvą, kuris atsakingas už išleistuvą ir 2018 m., bei sumokėjo žalą, kuri sudarė virš trijų tūkstančių eurų. Neapsaugosi, jog neatvažiuotų ir neišpiltų atliekų, nes visokių žmonių yra, aišku, atsakomybė tenka tam, kas eksploatuoja. Turėtų būti įmonės atsakomybė. Yra kontroliuojama, kaip įmonė vykdo šį monitoringą, bet jie laboratorinius tyrimus daro patys, kadangi turi laboratorijas. Taip pat pagal grafiką tyrimus iš tų išleistuvų atlieka Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų centras. Mano, kad jų tyrimo centro tie tyrimai turėtų būti atliekami kartą per ketvirtį. Tuo metu kalbos apie avarijas AB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Vienintelis dalykas tik buvo tas, kad „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė šiluminę trasą, ten buvo ne remonto darbai, gal termofikacinis valymas, tiksliai pasakyti negali. Kada į išleistuvą patenka grynai termofikacinis vanduo, gal kažkiek buvo žalsvo atspalvio, bet labai jautėsi buitinių atliekų kvapas. Tikrai nežiūrėjo, ar tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo avarijų. Jis mano, kad pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kuris „(duomenys neskelbtini)“, kaip įmonei, nurodo, kad ji atsakinga už eksploatuojamus įrenginius. Eksploatuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes paraiškoje įmonė yra parašiusi, kuo ji remiasi ir jie prisiima atsakomybę prižiūrėti. Šiaip termofikacinis vanduo neturi padidinto BDS. Dėl termofikacinio vandens kažkada patys buvo atlikę BDS tyrimą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patys tyrėsi, kadangi buvo analogiška situacija, tik tada nebuvo viršijimų. Mano, kad pagal sutartį AB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai išleidžia termofikacinius vandenius į paviršinių nuotekų kanalus. Jam pačiam nėra tekę matuoti išleidžiamo termofikacinio vandens BDS. Negali pasakyti, ar AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikia kažkokią informaciją, kai būna kažkokios avarijos, bandymai, kadangi AB „(duomenys neskelbtini)“ tikrina ne jų inspekcija. Tikrai neatsimena 2015 m. rugsėjo mėnesio įvykio, kai buvo nustatytas padidėjęs naftos produktų išleidimas. Taršos leidimas skiriasi nuo monitoringo programos tuo, kad jie turi vykdyti savo funkcijas, veiklą pagal taršos leidime įrašytą monitoringo programą. Kiek jam yra žinoma, įmonės moka pinigus už atliekamus tyrimus. Kadangi sprendimu pagal monitoringo programą UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra priskirti išleistuvai, jie juos prižiūri, kontroliuoja. Jų paraiškoje, o ne monitoringo programoje, yra parašyta, kad 9 kartus per metus atlieka patikrinimus. Patikrinimai atliekami dėl tiko, o ne dėl monitoringo. Yra paviršinės nuotekos, susidarančios Šiaulių miesto ribose, išleidžiamos į esančius paviršinius vandens telkinius – (duomenys neskelbtini) ežerą. Tyrimams mėginiai yra imami devynis kartus per metus, būtent taip nurodyta tike. Tike nėra nurodytas išleistuvas Nr. (duomenys neskelbtini), bet monitoringo programoje jis yra nurodytas. Žalia spalva nebūdinga buitinėms atliekoms, bet ten buvo žalsva spalva, ne tokia grynai žalia, jog ten būtų termofikacinis vanduo. Neatsakys į klausimą, ar 2019 m. balandžio mėnesį „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta, kad į esančią šiluminę kamerą yra pajungtos buitinės nuotekos, ir kad tokios nuotekos su termofikaciniu vandeniu automatiškai patenka į išleistuvą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nuo 2019 m. vasario 25 d. iki rugpjūčio 25 d. buvo nedarbingume, tame tyrime nedalyvavo, todėl nežinodamas situacijos atsakyti negali. Termofikacinis vanduo, pratekėdamas pro nesandarias kameras, tinklus, galbūt gali įgyti BDS, jei papuola į kanalizacijos, nuotekų tinklus. Jo 2018 m. birželio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl nuotekų laboratorinių tyrimų atlikimo minima žalia spalva, o protokole minimas tik buitinėms atliekoms būdingas kvapas, kadangi paprasčiausiai galėjo būti ne žalia spalva, o žalsva spalva. Po birželio 4 d., kada buvo paimtas pirmas mėginys, kurio paėmimo metu dalyvavo ir „(duomenys neskelbtini)“ atstovė R. A., kuri akte nurodė, kad nuotekoms būdinga žalia spalva, ir galimai tai termofikacinis vanduo, į „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė užklausdami, iš kur galėjo atitekėti termofikacinis vanduo. Negali pasakyti, kas dar be „(duomenys neskelbtini)“ išleidžia žalią termofikacinį vandenį. Surašytą aktą padavė pasirašyti atstovei po 2-3 mėnesių. Jam atrodo, su gautais laboratoriniais tyrimais buvo susipažinta surašant administracinių nusižengimų protokolą. Tiksliai nežino, gali būti, kad tai buvo po 2-3 mėnesių. Rezultatai buvo žinomi 5-7 dienos po mėginio paėmimo. Jis mano, kad žmogus, kuris pagal pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas už paviršines nuotekas, turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tai kažkoks žmogus, kuris paskirtas prižiūrėti tinklus, negi įmonėje nėra atsakingo asmens, kuris prižiūri šiuos išleistuvus. Mano, kad du ūkio subjektai turėtų tarpusavyje išsispręsti klausimą, kodėl padidėjo BDS išleistuve. Išleistuvas Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas į monitoringo programą kaip priedas prie leidimo. Monitoringo programa yra priedas prie taršos leidimo, pagal kurį yra eksploatuojama, prižiūrima, jei nekeičiamas leidimas, tai monitoringo programos sąlygos nesikeičia. Ten turi būti parašyta, ką ūkio subjektas pagal veikiančią monitoringo programą dėl išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) turi daryti, kad vykdyti kontrolę, atlieka laboratorinius tyrimus. Mano, kad šis konkretus užterštumo atvejis patenka į „(duomenys neskelbtini)“ pareigas, numatytas monitoringo programoje, bent taip supranta. Galima tokia situacija, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išties vykdo paviršinių nuotekų tinklų priežiūrą, plėtrą, organizuoja nuotekų, išleidžiamų į gamtinius vandens telkinius laboratorinę kontrolę, tame tarpe ir išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytais terminais, tai yra dvidešimt keturias valandas per dieną, septynias dienas per savaitę, ima mėginius, tikrina, bet įvyksta išsiliejimas į aplinką. Mano, kad nurodytu atveju tai būtų gedimų šalinimas ir priežiūra, kaip pareiga UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei gedimas įvyksta dėl „(duomenys neskelbtini)“ kaltės, tai tada jie ir neša atsakomybę. Jis mano, kad atsakomybė yra nešama šioje vietoje, kur pasakyta, kad įmonė vykdo kontrolę ir priežiūrą, todėl atsakomybė yra „(duomenys neskelbtini)“, kaip įmonės. Jis galvoja, jog ši atsakomybė išplaukia iš trečios dalies pareigų. Jei išleistuvas Nr. (duomenys neskelbtini) būtų įrašytas į taršos leidimą ir jam nustatyta leistina riba aplinkai būtų viršyta, ta viršyta riba būtų skaičiuojama, jei viršyta 30-45 mg per tą laiko tarpą nuo pirmo mėginio paėmimo, kada baigėsi tarša. Taip per tą laiką būtų skaičiuojama žala ir bauda pagal leidime numatytą įstatymų laikymąsi. Mano, kad išleistuvas Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti taršos šaltinis, nes teritorija yra didelė. Taršos leidimas šiam išleistuvui nėra išduotas ir dėl jo nebuvo kreiptasi, nes tai labiau paviršinės nuotekos, subėgančios iš galimos taršos teritorijos, bet čia turėtų spręsti pati įmonė teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl kokių objektų įmonė turi kreiptis dėl taršos leidimo gavimo, nustato teisės aktai, Paviršinių nuotekų reglamentas, Buitinių atliekų tvarkymo reglamentas. Jo nuomone, šiuo atveju išleistuvas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra toks didelis taršos šaltinis, bet gali būti, kad į jį patenka momentinė tarša, kad galėtų būti priskirtas prie taršos objektų, dėl kurių reikia taršos leidimo. Dažniausiai aiškinasi pati įmonė, iš kur ta momentinė tarša atsirado, jei jie nustato, iš kur tarša atsirado, tai jiems perduoda, ir tada jie važiuoja toliau aiškintis. Jei įmonė pati nenustato, iš kur atsirado tarša, tada laboratorija atlieka tyrimus, o jie važinėja pagal pranešimus dėl nuotekų tvarkymo. Aplinkos apsaugos inspekcija aiškinasi, iš kur tarša, kas ją sukėlė. Šiuo atveju nebuvo aiškintasi, iš kur atsirado ši tarša. Kadangi gavo raštus iš „(duomenys neskelbtini)“, kad jie ten atliko darbus, buvo nuspręsta, jog ūkio subjektai tegul aiškinasi tarpusavyje. Birželio 4 d. paėmus pirmą mėginį, negalėjo jo pristatyti, nes negalėjo nustatyti debito. Principą „teršėjas moka“ supranta taip, kad moka tas, kas teršia, o ne tas, kuris prižiūri. Jei tai konkrečiai būtų taršos šaltinis, patekęs iš įmonės, tai tas subjektas taršą ir išleido. Šiuo atveju, nors ir eina žalios atliekos, jie neįtraukia „(duomenys neskelbtini)“ kaip teršėjo, kad jie išleido.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto septyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų. Taigi atsakomybė kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, t. y. nustatyti, kad asmuo tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta.

ANK 246 straipsnio 1 dalies teisinis reglamentavimas rodo, kad pagal šį straipsnį atsakomybė gali kilti tiek dėl nuotekų išleidimo į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas, tiek dėl nuotekų išleidimo į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Kaip rodo bylos medžiaga, byloje esantis taršos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo atveju institucija bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo išdavusi taršos leidimo dėl išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini). Išleistuvas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašytas minėto taršos leidimo priede, t. y. Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programoje. Šioje programoje nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo paviršinių nuotekų tinklų priežiūrą bei plėtrą ir organizuoja lietaus nuotekų, išleidžiamų į gamtinius vandens telkinius, laboratorinę kontrolę. Eksploatuojant lietaus nuotekų tinklus šalinami įvykę gedimai, o taip pat atliekama tinklų profilaktika. Ūkinė veikla vykdoma 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Lietaus nuotekų tvarkymo metu surinktos nuotekos valomos tik (duomenys neskelbtini) g. ir industriniame parke įrengtuose paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose. Kitos (duomenys neskelbtini) mieste surenkamos nuotekos išleidžiamos į aplinką be valymo (b. l. 121-138). Tokie duomenys, tai, jog išleistuvui Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eksploatuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, taršos leidimas nėra duotas, rodo, kad J. M. administracinė atsakomybė pagal ANK 246 str. 1 d. nuostatas galėtų būti kildinama tik dėl nuotekų išleidimo į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas.

ANK 246 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole, institucijos nutarime nurodoma, kad J. M. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18.2 punktą. Šiame punkte (inkriminuojamo nusižengimo metu) buvo numatyta, jog BDS₅ vidutinė metinė koncentracija – 25 mg O2/l, didžiausia momentinė koncentracija – 50 mg O2/l, šis parametras turi būti nustatomas ir kontroliuojamas tik nuotekose, surenkamose nuo galimai teršiamų teritorijų, kurios gali būti teršiamos organiniais teršalais (pvz., žemės ūkio produkcijos perdirbimo, maisto pramonės, organinių atliekų tvarkymo objektai ir pan.). Be to, administracinio nusižengimo protokole, institucijos nutarime nurodoma ir tai, kad J. M. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 7.3 punktą. Inkriminuojamo nusižengimo metu galiojusi 7.3 punkto redakcija nustatė, kad paviršinės nuotekos turi būti surenkamos, valomos, apskaitomos ir vykdoma jų užterštumo kontrolė atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų, išskyrus nuotekų tvarkymą mišriosiose nuotekų tvarkymo sistemose, įrengtose iki šio Reglamento įsigaliojimo; buitinės, komunalinės ir/arba gamybinės nuotekos po valymo (iki reikalavimų nustatytų išleidimui į gamtinę aplinką), apskaitos ir taršos kontrolės gali būti nuvedamos į išleidimo į gamtinę aplinką vietą ir išleidžiamos kartu su išvalytomis (iki reikalavimų, nustatytų išleidimui į gamtinę aplinką), apskaitytomis ir taršos kontrolę (kontrolės vietą) praėjusiomis paviršinėmis nuotekomis (t. y. gali būti maišomos tik išvalytos, apskaitytos ir taršos kontrolę praėjusios nuotekos).

Nagrinėjant bylą teisme, J. M. sutiko su ta aplinkybe, kad 2018 m. birželio 4 d. 17 val. 45 min. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje paėmus mėginį iš paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eksploatuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, užfiksuota BDS₇ koncentracija - 134 mgO2/l (viršija 76,5 mgO2/l), o 2018 m. birželio 5 d. 13 val. 55 min. paėmus mėginį iš paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eksploatuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, užfiksuota BDS₇ koncentracija - 207 mgO2/l (viršija 149,5 mgO2/l). Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras rezultatai užfiksuoti ir tyrimo rezultatų protokoluose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat neturi pagrindo nustatytais rezultatais abejoti. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigė savo kaltę dėl administracinio nusižengimo įvykdymo, aiškindamas, jog nėra nustatyta, ar nuotekas, kuriose buvo užfiksuotas BDS₇ koncentracijos viršijimas, išleido būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo laikotarpiu nebuvo jokių „(duomenys neskelbtini)“ avarijų, gedimų, kas susiję su šiuo kolektoriumi, aiškinosi, žiūrinėjo, iš kur ta tarša galėjo patekti, bet buitinių nuotekų tinkluose jokių persipylimų, užsikišimų ar avarijų nebuvo, nebuvo gavęs jokių duomenų, kad išleistuve Nr. (duomenys neskelbtini) kažkas yra negerai, iki kol jam nepranešė aplinkos apsaugos pareigūnai. J. M. taip pat nurodė, jog vandenį galėjo išleisti AB „(duomenys neskelbtini)“, nes patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) gatvėje užfiksuotas žalias vanduo, o žalio vandens spalva būdinga termofikaciniam vandeniui, į lietaus sistemą būna sujungti šiluminių trasų drenažai, AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga už šilumines trasas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“ ir aiškinosi, ar AB „(duomenys neskelbtini)“ tuo laikotarpiu buvo avarijų, AB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino, jog šiluminėje trasoje buvo avarija – trūkimas, todėl mano, jog už šią taršą turėtų būti atsakingas teršėjas. Tačiau teismas tokiais J. M. paaiškinimais remtis negali ir atmeta paaiškinimų dalį, jog įvykio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių avarijų nebuvo, todėl jo vadovaujama įmonė užteršti negalėjo, vertindamas tokius paaiškinimus kaip gynybinius, siekiant save atriboti nuo įvykio ir taip išvengti administracinės atsakomybės, bandant perkelti atsakomybę kitam subjektui. Be to, tokių J. M. paaiškinimų nepatvirtina ir teisme ištirta bylos medžiaga.

Teisme aiškinantis įvykio aplinkybes, kas nagrinėtinu atveju sąlygojo iš Šiaulių miesto lietaus nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą taršą, svarbūs yra bylos duomenys, susiję su gedimais ir avarijomis, vykusiomis J. M. kaltinime inkriminuotu laikotarpiu (2018-06-04 – 2018-06-05). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotakyno tinklų gedimų registracijos žurnale (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2018-06-04 adresu (duomenys neskelbtini) užsikišusi kanalizacija, į gedimą išvykta 19.40 val., gedimo likvidavimo laikas 20.40 val. Skiltyje „gedimo šalinimo pobūdis“ nurodyta, kad atkišta su MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau nėra gero išbėgimo, atkišant plauna žemes, reiktų plauti su didžiąja hidrauline mašina. Iš 2018-06-05 įrašo matyti, kad tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), užsikišusi kanalizacija, į gedimą išvykta 15.00 val., likvidavimo laikas 15.30 val. Taip pat nurodyta, kad atkišta, tiksli avarijos vieta gatvėje. Šiais atvejais pranešė ir darbus atliko F. M.. Paviršinių nuotekų tinklų gedimų registracijos žurnale (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2018-06-05 (duomenys neskelbtini) g. esančiame išleistuve Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuotas į (duomenys neskelbtini) upelį išbėgantis žalias vanduo, į gedimą išvykta 8 val., gedimas likviduotas 12 val. Taip pat nurodyta, kad šalinant gedimą tikrinti šuliniai, iš kur atbėga žalias vanduo, rasta, jog (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) namais kerta šiluminiai, bėga žalias vanduo, dispečeris informavo, jog (duomenys neskelbtini) mieste išsiliejo apie 100 m³ žalio vandens. Nurodyta, kad apie įvykį pranešė ekologė, darbus atliko A. P.. Tokios aplinkybės tik paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus apie gedimų ir avarijų nebuvimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip rodo bylos medžiaga, pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje esančiu vandens nutekėjimo kanalu, kuris toliau įteka į (duomenys neskelbtini) ežerą, galimai teka buitinės nuotekos, buvo gautas 2018 m. birželio 4 d. 16.30 val. Kaip minėta, nuotakyno tinklų gedimų registracijos žurnale (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2018-06-04 adresu (duomenys neskelbtini) užsikišusi kanalizacija, į gedimą išvykta 19.40 val., atkišta su MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau nėra gero išbėgimo, atkišant plauna žemes, reiktų plauti su didžiąja hidrauline mašina. Tokie duomenys tik patvirtina, jog būtent tuo pačiu metu buvo užfiksuotas įvykis nuotakyno tinkluose dėl užsikišusios kanalizacijos, o 2018 m. birželio 4 d. 17 val. 45 min. paėmus mėginį iš (duomenys neskelbtini) miesto lietaus nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eksploatuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, užfiksuota BDS₇ koncentracija - 134 mgO2/l (viršija 76,5 mgO2/l). Dar daugiau, kaip rodo bylos medžiaga, šis gedimas tą pačią dieną pašalintas nebuvo. Nuotakyno tinklų gedimų registracijos žurnalo įrašai rodo, jog 2018-06-05 tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), užsikišusi kanalizacija, į gedimą išvykta 15.00 val., likvidavimo laikas 15.30 val. Taip pat nurodyta, kad atkišta, avarijos vieta yra gatvėje. Kas tik patvirtina priežastį, kodėl 2018 m. birželio 5 d. apie 13.55 val. dar kartą iš išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmus vandens mėginius nuotekų sudėčiai nustatyti ir laboratorijoje atlikus vandens mėginių tyrimą, buvo nustatytas į aplinką išleidžiamų teršalų kiekis, t. y. užfiksuota BDS₇ koncentracija - 207 mgO2/l (viršija 149,5 mgO2/l). Be to, paminėtina, jog avarijos faktą patvirtino ir administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas F. M., 2018-06-04 ir 2018-06-05 adresu (duomenys neskelbtini) vykęs šalinti gedimų, kuris teisme paaiškino, jog įvykio vietoje reikėjo atkišti, buvo nešvarumų, buvo visko, todėl buvo reikalinga hidrodinaminė mašina išplauti visus nešvarumus.

Šiuo atveju teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog J. M. atstovė teismui teikė ir išrašą iš nuotakyno tinklų gedimų registracijos žurnalo (duomenys neskelbtini) (b. l. 83). Matyti, jog išraše buvo padaryti prierašai pastabų skiltyse apie tai, kad 2018-06-04 ir 2018-06-05 adresu (duomenys neskelbtini), FK nuotekų šuliniai neperpildyti (patekimas į aplinką nefiksuotas). Tačiau paminėtina, jog šis išrašas neatitiko pateikto žurnalo duomenų, nes teismui išsireikalavus nuotakyno tinklų gedimų registracijos žurnalo (duomenys neskelbtini) originalą, paaiškėjo, kad tokių įrašų su pastabomis žurnale nėra. Kas rodo, kad šiuo išrašu buvo bandoma klaidinti teismą, imtasi priemonių tam, kad sušvelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, todėl teismas tokiu išrašu remtis negali.

Nagrinėjant bylą teisme, buvo keliama versija, kad nustatytas pažeidimas, t. y. į aplinką išleidžiamų teršalų kiekis ir užfiksuota padidinta BDS₇ koncentracija, galėjo kilti dėl AB „(duomenys neskelbtini)” išleidžiamo termofikacinio vandens ar dėl gedimų šiluminiuose tinkluose. Paminėtina, kad administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurią šiuo atveju teismas prisijungė prie bylos medžiagos, nagrinėjimo metu buvo apklausta eilė liudytojų. Iš tiesų, tai, kad iš lietaus nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) tekėjo žalsvas vanduo, patvirtino liudytoju apklaustas A. Z., kuris teigė, jog pradarius šulinį, matėsi, kad iš ten bėga žalias vanduo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekaip nesusiję su tuo žaliu vandeniu, nes jį pastebėjo bėgantį iš šiluminės kameros į lietaus kanalizaciją, su tuo žaliu vandeniu yra susiję šiluminiai tinklai, t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“, liudytoju apklaustas A. P., kuris tvirtino, kad nuvykę atidarinėjo šulinukus ir rado, jog iš šiluminių tinklų kameros į jų lietaus linijas atbėga žalias skystis, kaip suprato, tas skystis į jų linijas pateko per drenažą; liudytoja apklausta R. A. teisme teigė, kad išleistuve buvo ryškiai žalia spalva, galvojo, kad greičiausiai tai termofikacinis vanduo, kuriame taršos požymių nestebės; liudytoja I. K. tvirtino, jog vizualiai buvo matyti, kad tai žalias vanduo; liudytojas V. P. teismo posėdyje parodė, kad vanduo turėjo jam nebūdingą žalsvą atspalvį; tokios spalvos vandenį matė ne kartą, vandenį, turintį dažų. Tai, kad iš išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) tekėjo žalsvos spalvos vanduo, užfiksuota ir 2018 m. birželio 4 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kurį surašė institucijos pareigūnas V. G., taip pat ir V. G. 2018-06-05 surašytame tarnybiniame pranešime. Nagrinėtinu atveju buvo nustatyta, kad termofikacinį vandenį išleidžia AB „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančio 2018-08-30 AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog termofikacinis vanduo gali būti išleidžiamas drenuojant rekonstruojamas ar remontuojamas šilumos tinklų atkarpas, arba įvykus avarijoms (trūkimams) tinkluose. Administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis 2019-01-17 AB „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, jog 2018-06-05 nuo 22.00 val. iki 2018-06-06 6.00 val. buvo nežymiai išaugęs termofikacinio vandens papildymas, nedelsiant buvo organizuota termofikacinio vandens nutekėjimo paieška, buvo nustatytas sutrikimas šiluminėje kameroje (duomenys neskelbtini) vidiniame daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme; šis termofikacinio vandens nutekėjimas buvo sustabdytas laikinomis priemonėmis, o 2018-06-07 11.30 val. sutrikimas buvo pašalintas. Be to, rašte buvo atkreiptas dėmesys, jog jokie šilumos tiekimo tinklų renovacijos darbai (duomenys neskelbtini) g. atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių nebuvo vykdomi. Administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu liudytoja apklausta AB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkė J. B. parodė, kad tuo metu (duomenys neskelbtini) g. tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo nebuvo trūkę vamzdžiai, gavę raštą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, išanalizavo dokumentus ir aprašė detaliai, kad kieme (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namai yra vienoje pusėje, (duomenys neskelbtini) namas yra kitoje pusėje, kamera įrengta (duomenys neskelbtini) namo kieme, kitoms nuotekoms į kamerą galimybės patekti nėra, (duomenys neskelbtini) namo kieme buvo nedidelis termofikacinio vandens nutekėjimas į kamerą, tą trūkumą greitai sutvarkė, uždėjo apkabą, fiksavo, kad termofikacinio vandens nutekėjimas buvo pastebėtas iš 5 dienos į 6 dienos naktį, ankščiau toje vietoje nutekėjimų nebuvo, nutekėjimas ankščiau negalėjo įvykti, nes žiūrima du kartus paroje. Tokie aptarti duomenys iš tiesų nepaneigia aplinkybės, jog J. M. kaltinime inkriminuotu laikotarpiu vyko ir termofikacinio vandens nutekėjimas, kuris pateko į išleistuvą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eksploatuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tačiau šiuo atveju, sprendžiant klausimą, ar ištekėjęs termofikacinis vanduo galėjo sąlygoti, kad 2018 m. birželio 4 d. 17 val. 45 min. paėmus mėginį iš (duomenys neskelbtini) miesto lietaus nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota BDS₇ koncentracija - 134 mgO2/l, o 2018 m. birželio 5 d. apie 13.55 val. iš išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmus vandens mėginius nuotekų sudėčiai nustatyti, buvo nustatytas į aplinką išleidžiamų teršalų kiekis, t. y. užfiksuota BDS₇ koncentracija - 207 mgO2/l, svarbūs yra duomenys apie termofikacinio vandens galimą taršą. Byloje esantis 2018-08-30 AB „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad AB „(duomenys neskelbtini)" šildymo sistemose cirkuliuojantis termofikacinis vanduo pildomas iš AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio gėlo požeminio vandens gręžinio, kurio vanduo yra išvalomas-filtruojamas, filtruotas vanduo dažomas fluoresceino dažais, kurie skirti pramoniniam naudojimui, oranžinės spalvos milteliai termofikacinį vandenį nudažo žalia spalva ir padeda nustatyti vamzdynų, pastatų vidaus šildymo sistemų ir karšto vandens ruošimo įrenginių nesandarumus, pagal reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, ši medžiaga neklasifikuojama kaip pavojinga, dažai priskiriami IV kenksmingumo kategorijai, didžiausia leidžiama koncentracija ūkio-buities vandenyje 0,0025mg/l, su produkto naudojimu, naudojant jį termofikacinio vandens dažymui mažais kiekiais, kai koncentracija mažesnė nei aukščiau minėta, susijusių galimų kenksmingų aplinkos pokyčių pavojaus nėra, nėra kenksminga aplinkai ir vandens florai bei faunai, medžiaga nesukelia ekologinių problemų. Administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas AB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos skyriaus technikos viršininko pavaduotojas G. G. parodė, kad jų vamzdžiais teka termofikacinis vanduo, kuris yra valytas ir nudažytas maistiniais dažais, kuris yra švarus ir atitinka reikalavimus, nežino, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad atsakinga AB „(duomenys neskelbtini)“, drenažo tinklai sueina į išleistuvą iš didelio miesto rajono, jokių buitinių nuotekų termofikate negali būti. Liudytoja R. V. teismo posėdyje (nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini)) parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra vyriausioji chemikė, atlieka BDS, ChDS tyrimus, tvirtino, jog maistiniai dažai, jei natūralūs, gamtiniai, jie gali padidinti BDS₇ nedaug, jei yra cheminių medžiagų, tai gali daugiau, mano, kad tokius BDS rezultatus galėjo nulemti organinės medžiagos, pieno produktai ir fekalijos, uždusęs vanduo tiek negali duoti BDS₇, uždususio vanduo BDS₇ galėtų būti 12-16, tuo tarpu rodiklis – 207, tai jau yra vidutiniškai užterštas vanduo, tai yra nevalytas, kažkoks nuotekų vanduo. Liudytojas V. G. teisme taip pat parodė, kad termofikacinis vanduo neturi padidinto BDS. Paminėtina ir tai, jog liudytoja administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apklausta AB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkė J. B. parodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veiksmai negalėjo nulemti taršos. Dar daugiau, aplinkybę, jog termofikacinis vanduo galėtų sąlygoti byloje nustatytą taršą - BDS₇ koncentraciją (134 mgO2/l ir 207 mgO2/l), paneigė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Teismo posėdžio metu J. M. paaiškino, kad termofikacinis vanduo negalėjo sąlygoti tokios taršos, kokia buvo nustatyta, kadangi šis vanduo jau daugelį metų naudojamas bandymų metu, kad lengviau būtų aptinkamos šiluminių trasų avarijos arba gedimai, ir jis sėkmingai leidžiamas į paviršinius vandens telkinius, upelius, ežerus, termofikacinio vandens BDS, jam rodos, tik virš vieneto, tai jis yra švarus, tik jo spalva yra maistinis dažas, pats termofikacinis vanduo nėra kenksmingas.

Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ išleistas termofikacinis vanduo, kuris pateko į (duomenys neskelbtini) miesto lietaus nuotekų išleistuvą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eksploatuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, negalėjo sąlygoti 2018 m. birželio 13 d. tyrimų rezultatų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos BDS₇ koncentracijos - 134 mgO2/l ir 2018 m. birželio 14 d. tyrimų rezultatų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos BDS₇ koncentracijos - 207 mgO2/l. Kas neabejotinai paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. paaiškinimus, jog už rastą ir nustatytą taršą yra atsakinga AB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo pačiu atkreipiant dėmesį ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių duomenų apie galimo trečiojo subjekto neteisėtus veiksmus, kurie būtų galėję nulemti tyrimų rezultatų protokoluose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotą taršą.

Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei jo atstovė akcentavo tai, jog iš esmės dėl to paties įvykio 2019 m. gegužės 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutarimu buvo panaikinta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartis, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto V. K. 2018 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teisena R. Š. atžvilgiu nutraukta, be to, 2019-05-09 nutarimo 10 punkte buvo pasisakyta, jog byloje nėra nustatyta, dėl kokių priežasčių teršalai pateko į aplinką. Tačiau pastebėtina, jog aukštesniojo teismo nutarimu buvo sprendžiamas kito subjekto, t. y. R. Š. administracinės atsakomybės klausimas, ir 2019 m. gegužės 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutarimu administracinio nusižengimo teisena R. Š. atžvilgiu nutraukta neįrodžius, kad būtent ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ paviršinių nuotekų meistrė, yra atsakinga už nuotekų, viršijančių leistinas ribines vertes, išleidimą į aplinką. T. y. apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nutraukė nustatęs, jog administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas netinkamas subjektas, tuo tarpu kitų administracinio nusižengimo sudėties požymių neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Kas reiškia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl 2019 m. gegužės 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutarime išdėstytų motyvų negalima administracinio nusižengimo teisena J. M. atžvilgiu.

Sprendžiant klausimą, ar būtent J. M. turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 246 str. 1 d. nuostatas, svarbu paminėti, kad iš esmės dėl analogiško įvykio administracinėn atsakomybėn buvo patraukta R. Š., kurios atžvilgiu 2018 m. spalio 30 d. buvo priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir ji nubausta pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį 180 Eur bauda. Kaip jau minėta, 2019 m. gegužės 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutarimu buvo panaikinta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartis, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto V. K. 2018 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teisena R. Š. atžvilgiu nutraukta neįrodžius, kad būtent ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ paviršinių nuotekų meistrė, yra atsakinga už nuotekų, viršijančių leistinas ribines vertes, išleidimą į aplinką. 2019 m. gegužės 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutarime buvo nurodyta, kad R. Š. yra atsakinga už paviršinių nuotekų gedimų priežasčių analizę, greitesnį ir ekonomiškesnį jų likvidavimą, bet į jos pareigas neįeina nuotekų išleidimo į aplinką kontrolė, aplinkosauginių rodiklių užtikrinimas, gedimų šalinimas, pareiginėje instrukcijoje nurodyta organizacinė schema rodo, kad paviršinių nuotekų meistras yra tiesiogiai atsakingas tinklų tarnybos viršininkui (atsako už jo nurodymų vykdymą) bei pavaldus vandenruošos ir tinklų departamento vadovui, todėl konstatuota, kad R. Š. negali savarankiškai priimti sprendimų dėl išleidžiamo vandens kokybės gerinimo. Dėl tokių aplinkybių Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdyba 2020-01-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė raštą su prašymu informuoti, ar 2018-06-05 įmonėje buvo paskirtas atsakingas asmuo už nuotekų išleidimo į aplinką kontrolę, aplinkosauginių rodiklių užtikrinimą, gedimų šalinimą (b. l. 25). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo instituciją, kad bendrovė negali nurodyti jokio kito atsakingo asmens, kuriam būtų pavesta funkcija vykdyti minėtu išleistuvu į aplinką išleidžiamų nuotekų kontrolę ir užtikrinti aplinkosauginių rodiklių laikymąsi (b. l. 9-11). Po šio atsakymo gavimo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas V. G. 2020 m. kovo 4 d. J. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį. Teismo posėdžio metu pats J. M. patvirtino, jog institucijos pareigūnai kreipėsi su prašymu, kad pateiktų asmenis, kurie galėtų būti atsakingi dėl nusižengimo įvykdymo, jis nematė, kurį iš asmenų nurodyti, todėl jis, kaip vadovas, pats prisiėmė atsakomybę. Dar daugiau, paminėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu buvo priimta nutartis išsireikalauti tinklų tarnybos viršininko pareiginę instrukciją. Iš šio dokumento 9 p. taip pat matyti, jog tinklų tarnybos viršininkas atsakingas už vandentiekio, nuotekų, paviršinių nuotekų tinklų bei nuotekų siurblinių patikimą ir efektyvų darbą bei vandentiekio tinklais tiekiamo vandens kokybės atitikį higienos normų reikalavimams (b. l. 118-120). Kartu pastebėtina, jog į šio darbuotojo, kaip ir į paviršinių nuotekų meistrės R. Š., kurios atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, pareigas taip pat neįeina nuotekų išleidimo į aplinką kontrolė, aplinkosauginių rodiklių užtikrinimas, gedimų šalinimas. Esant tokioms aplinkybėms, J. M. yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl ANK 246 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

Išnagrinėjus J. M. pateikto skundo argumentus, jo duotus paaiškinimus teismui, išanalizavus bylos medžiagą, patikrinus visus byloje esančius įrodymus, tame tarpe ir įrašus žurnaluose apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ avarijas, vykusias J. M. kaltinime įvardintu laikotarpiu, gedimų šalinimo būdus, tai, kad avarijos pašalinti per vieną dieną nepavyko, kas rodo gedimo rimtumą, tuo pačiu atkreipiant dėmesį į užfiksuotą teršalų kiekį ir jų pobūdį, nustatytas aplinkybes, kokio subjekto veikla galėjo sąlygoti rastų teršalų patekimą į aplinką, teismui nekyla jokių abejonių, kad institucija, turinti teisę atlikti nusižengimo tyrimą, faktines aplinkybes, reikšmingas nusižengimui kvalifikuoti ir J. M. kaltei pagrįsti, nustatė išsamiai, visapusiškai, nešališkai ir objektyviai, bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, todėl jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Šiuo atveju administracinė nuobauda J. M. skirta sankcijos ribose, įvertinus tai, kad nenustatyta J. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, buvo paskirtas sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo specialisto V. K. 2020 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl J. M. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo J. M. skundo netenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo specialisto V. K. 2020 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. M. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 670 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė