Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo specialisto V. K. 2020 m. kovo 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 246 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo nubaustas administracine nuobauda – 670 Eur dydžio bauda. J. M. buvo nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, ir būdamas atsakingas už visą šios bendrovės veiklą, netinkamai organizuodamas paviršinių nuotekų tinklų priežiūrą bei lietaus nuotekų, išleidžiamų į gamtinius vandens telkinius, laboratorinę kontrolę, neužtikrino, kad iš (duomenys neskelbtini) miesto lietaus nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) į vandens kanalą, esantį (duomenys neskelbtini) sankirtoje, kuris įteka į (duomenys neskelbtini) ežerą, tekančios nuotekos nebūtų užterštos, atitiktų aplinkosauginius rodiklius. Nutarimu nustatyta, kad 2018 m. birželio 4 d. 16.30 val. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamentas iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje esančiu vandens nutekėjimo kanalu, kuris toliau įteka į (duomenys neskelbtini) ežerą, galimai teka buitinės nuotekos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) agentūros vyriausiasis specialistas V. G. ir vyriausioji specialistė J. P., kartu dalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų valyklos viršininkei R. A., 2018 m. birželio 4 d. atliko tikrinimą ir nustatė, kad iš (duomenys neskelbtini) miesto lietaus nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eksploatuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, į vandens kanalą, kuris įteka į (duomenys neskelbtini) ežerą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, (duomenys neskelbtini), teka nuotekos, turinčios buitinėms nuotekoms būdingą kvapą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) agentūros pareigūnai kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais 2018 m. birželio 4 d. 17.45 val., kad galėtų laboratorijose atlikti vandens mėginių tyrimus nuotekų sudėčiai nustatyti, iš išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) ištekančio vandens lygiagrečiai tuo pačiu metu paėmė atskirus vandens mėginius. Surašytas 2018 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) agentūros patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) agentūra paimtus vandens mėginius 2018 m. birželio 4 d. 18 val. perdavė ištirti Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento (duomenys neskelbtini) analitinės kontrolės skyriui. Kadangi Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento (duomenys neskelbtini) analitinės kontrolės skyrius neturėjo techninių galimybių išmatuoti į aplinką išleidžiamo teršalų kiekio – debito, buvo kreiptasi į Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento (duomenys neskelbtini) analitinės kontrolės skyrių. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento (duomenys neskelbtini) analitinės kontrolės skyriaus chemikė B. M. ir chemikas T. V. kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyresniąja ekologe I. K. 2018 m. birželio 5 d. apie 13.55 val., kad galėtų laboratorijose atlikti vandens mėginių tyrimus nuotekų sudėčiai nustatyti, iš išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) ištekančio vandens, lygiagrečiai tuo pačiu metu paėmė atskirus vandens mėginius bei naudodami prietaisus išmatavo į aplinką išleidžiamą teršalų kiekį – debitą. Surašytas 2018 m. birželio 5 d. Nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento (duomenys neskelbtini) analitinės kontrolės skyriaus chemikė B. M. paimtus vandens mėginius 2018 m. birželio 5 d. 16.15 val. perdavė tirti Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento (duomenys neskelbtini) analitinės kontrolės skyriui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. birželio 14 d. iš Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento gavo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais. Prieduose nurodoma, kad Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento (duomenys neskelbtini) analitinės kontrolės skyriaus 2018 m. birželio 13 d. tyrimų rezultatų protokole Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimų rezultatai atlikti 2018 m. birželio 5 d. 13.55 val. paviršinių nuotekų išleistuve Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, matavimo metu užfiksuotas tūrio debitas 0,019 m³/s. Faktinis išmetamų teršalų kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis Metodikos 19 punktu, naudojant matavimų (tyrimų) duomenis. Vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, 18.2 punktu, į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas (didžiausia momentinė koncentracija) negali viršyti biocheminio deguonies suvartojimo per 5 dienas (BDS₅) 50 mgO₂/l. Vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D-236, 29 punkto 2 lentele, perskaičiuojant BDS₅ į BDS₇, taikoma formulė BDS₇ = 1,15 x BDS₅. Į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų didžiausia leistina momentinė koncentracija perskaičiavus BDS₇ = 1,15 x 50 = 57,5 mgO₂/l. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. birželio 19 d. iš Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento gavo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais. Prieduose nurodoma, kad Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento (duomenys neskelbtini) analitinės kontrolės skyriaus 2018 m. birželio 13 d. tyrimų rezultatų protokole Nr. (duomenys neskelbtini), mėginiai imti 2018 m. birželio 4 d. 17.45 val. iš paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, užfiksuota BDS₇ koncentracija – 134 mgO₂/l (viršija 76,5 mgO₂/l) ir Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento (duomenys neskelbtini) analitinės kontrolės skyriaus 2018 m. birželio 14 d. tyrimų rezultatų protokole Nr. (duomenys neskelbtini), mėginiai imti 2018 m. birželio 5 d. 13 val. 55 min. iš paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, užfiksuota BDS₇ koncentracija – 207 mgO₂/l (viršija 149,5 mgO₂/l).

2. Nesutikdamas su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo specialisto V. K. 2020 m. kovo 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. M. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydamas panaikinti minėtą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. kovo 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Taigi atsakomybė pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti leidime ar teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, tai yra nustatyti, kad asmuo tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta. Nagrinėjamu atveju J. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį patrauktas dėl nuotekų išleidimo į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ir kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas.

9. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, ANK 246 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą. Nagrinėjamu atveju Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo specialisto V. K. 2020 m. kovo 26 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad J. M. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18.2 punktą, kuriame nurodyta (nusižengimo padarymo metu), kad į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas negali būti didesnis kaip: BDS₅ vidutinė metinė koncentracija – 25 mg O₂/l, didžiausia momentinė koncentracija – 50 mg O₂/l. Šis parametras turi būti nustatomas ir kontroliuojamas tik nuotekose, surenkamose nuo galimai teršiamų teritorijų, kurios gali būti teršiamos organiniais teršalais (pvz., žemės ūkio produkcijos perdirbimo, maisto pramonės, organinių atliekų tvarkymo objektai ir pan.); taip pat J. M. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 7.3 punktą, kuriame nurodyta (nusižengimo padarymo metu), kad paviršinės nuotekos turi būti surenkamos, valomos, apskaitomos ir vykdoma jų užterštumo kontrolė atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų, išskyrus nuotekų tvarkymą mišriosiose nuotekų tvarkymo sistemose, įrengtose iki šio Reglamento įsigaliojimo. Buitinės, komunalinės ir/arba gamybinės nuotekos po valymo (iki reikalavimų nustatytų išleidimui į gamtinę aplinką), apskaitos ir taršos kontrolės gali būti nuvedamos į išleidimo į gamtinę aplinką vietą ir išleidžiamos kartu su išvalytomis (iki reikalavimų, nustatytų išleidimui į gamtinę aplinką), apskaitytomis ir taršos kontrolę (kontrolės vietą) praėjusiomis paviršinėmis nuotekomis (tai yra gali būti maišomos tik išvalytos, apskaitytos ir taršos kontrolę praėjusios nuotekos).

10. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, jog J. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartimi pagrįstai atmestas J. M. skundas ir paliktas galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo specialisto V. K. 2020 m. kovo 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. M. nubaustas pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį.

11. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas J. M. administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė ne tik patį J. M., jo atstovę, ir institucijos, priėmusios nutarimą, – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovą, bet liudytoju apklausė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiąjį specialistą V. G., išsireikalavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomus duomenis (paviršinių nuotekų tinklų registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) originalą ir nuotakyno tinklų gedimų registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) originalą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. birželio 5 d., tinklų tarnybos viršininko pareiginę instrukciją), rėmėsi administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje dėl to paties įvykio administracinėn atsakomybėn buvo traukiama R. Š., medžiaga, kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. M. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutartį, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei J. M., kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų sau palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

13. Apeliaciniu skundu UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius J. M. fakto, kad iš (duomenys neskelbtini) miesto lietaus nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eksploatuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018 metų birželio 4 ir 5 dienomis į aplinką tekėjo užterštos nuotekos, neginčija, tačiau nesutinka, kad dėl šių pažeidimų administracinėn atsakomybėn turi būti traukiamas būtent jis. Nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos specialistai neatliko jokių veiksmų, siekiant nustatyti, dėl kokių priežasčių teršalai pateko į aplinką, todėl jis, kaip juridinio asmens vadovas, neturėjo galimybės paskirti, nurodyti atsakingo asmens, kuris galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

14. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu galiojo 2015 m. sausio 14 d. Aplinkos apsaugos agentūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas taršos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais 2016 m. spalio 25 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d. pakeitimais), tačiau išleistuvui Nr. 14, kurį eksploatuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, taršos leidimas nebuvo duotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamas išleistuvas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašytas minėto taršos leidimo priede, tai yra Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programoje. Šioje programoje nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo paviršinių nuotekų tinklų priežiūrą bei plėtrą ir organizuoja lietaus nuotekų, išleidžiamų į gamtinius vandens telkinius, laboratorinę kontrolę. Eksploatuojant lietaus nuotekų tinklus šalinami įvykę gedimai, o taip pat atliekama tinklų profilaktika. Ūkinė veikla vykdoma 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Lietaus nuotekų tvarkymo metu surinktos nuotekos valomos tik (duomenys neskelbtini) gatvėje ir industriniame parke įrengtuose paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose. Kitos (duomenys neskelbtini) mieste surenkamos nuotekos išleidžiamos į aplinką be valymo (1 t., b. l. 121-138).

15. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos viršininkas A. G. 2020 m. sausio 8 d. raštu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį direktorių, prašydamas informuoti, ar byloje nagrinėjamo įvykio metu 2018 m. birželio 5 d. įmonėje buvo paskirtas asmuo, atsakingas už nuotekų išleidimo į aplinką kontrolę, aplinkosauginių rodiklių užtikrinimą, gedimų šalinimą (1 t., b. l. 25). UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius J. M. 2020 m. sausio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo instituciją, kad bendrovė negali nurodyti jokio kito atsakingo asmens, kuriam būtų pavesta funkcija vykdyti išleistuvu Nr. (duomenys neskelbtini) į aplinką išleidžiamų nuotekų kontrolę ir užtikrinti aplinkosauginių rodiklių laikymąsi (1 t., b. l. 9-11). Apylinkės teismo posėdžiu metu apklausiamas J. M. taip pat patvirtino, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos viršininkui paprašius informuoti, ar byloje nagrinėjamo įvykio metu įmonėje buvo paskirtas atsakingas asmuo už nuotekų išleidimo į aplinką kontrolę, aplinkosauginių rodiklių užtikrinimą, gedimų šalinimą ir kuris galėtų būti atsakingas dėl nusižengimo įvykdymo, įmonėje tokio asmens, kurį jis galėtų nurodyti, nebuvo, todėl jis, kaip vadovas, pats prisiėmė atsakomybę. J. M. taip pat nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už išleistuvą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakingas tinklų tarnybos vadovas, o jam tiesiogiai atsakingas yra meistras, tai yra išleistuvą prižiūri meistras, o nurodymus jam duoda tinklų tarnybos vadovas (1 t., b. l. 108). Tačiau vertinant šiuos J. M. parodymus turi būti atsižvelgta į byloje esančią tinklų tarnybos viršininko pareiginę instrukciją (1 t., b. l. 118-120) bei duomenis iš administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) apie paviršinių nuotekų meistro pareiginės instrukcijos nuostatas. Iš šioje byloje esančios tinklų tarnybos viršininko pareiginės instrukcijos nuostatų matyti, jog tinklų tarnybos viršininkas atsakingas už vandentiekio, nuotekų, paviršinių nuotekų tinklų bei nuotekų siurblinių patikimą ir efektyvų darbą bei vandentiekio tinklais tiekiamo vandens kokybės atitikį higienos normų reikalavimams. 2019 m. gegužės 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutarimu (administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paviršinių nuotekų meistrė yra atsakinga už paviršinių nuotekų gedimų priežasčių analizę, greitesnį ir ekonomiškesnį jų likvidavimą. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklų tarnybos viršininko ir paviršinių nuotekų meistro pareigas neįeina nuotekų išleidimo į aplinką kontrolė ir aplinkosauginių rodiklių užtikrinimas. Todėl, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesant paskirto asmens, atsakingo už nuotekų išleidimo į aplinką kontrolę, aplinkosauginių rodiklių užtikrinimą, remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio nuostatomis, pagal kurias uždarosios akcinės bendrovės vadovas yra atsakingas už visą bendrovės veiklos organizavimą, administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį 2020 m. kovo 4 d. pagrįstai buvo surašytas būtent J. M..

16. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamentas iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo skyriaus 2018 m. birželio 4 d. 16.30 val. gavęs pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje esančiu vandens nutekėjimo kanalu, kuris toliau įteka į (duomenys neskelbtini) ežerą, galimai teka buitinės nuotekos ir patikrinęs šią informaciją, nustatė, kad iš (duomenys neskelbtini) miesto lietaus nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eksploatuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, į vandens kanalą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, kuris įteka į (duomenys neskelbtini) ežerą, teka nuotekos, turinčios buitinėms nuotekoms būdingą kvapą. 2018 m. birželio 4 d. 17.45 val. paėmus mėginius iš paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota BDS₇ (biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras) koncentracija – 134 mgO₂/l (viršija 76,5 mgO₂/l), pakartotinai 2018 m. birželio 5 d. 13 val. 55 min. paėmus mėginius iš paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. 14 užfiksuota BDS₇ koncentracija – 207 mgO₂/l (viršija 149,5 mgO₂/l). Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes (tame tarpe ir aplinkybę, kas galėjo lemti, kad iš (duomenys neskelbtini) miesto lietaus nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eksploatuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018 metų birželio 4-5 dienomis tekančios nuotekos buvo užterštos, išsamiai analizavo šios bylos ir prijungtos administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje dėl to paties įvykio administracinėn atsakomybėn buvo traukiama R. Š., duomenis ir nustatė, kad J. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamo nuotakyno tinkluose buvo gedimas dėl užsikimšusios kanalizacijos, kuris ir galėjo lemti tai, kad iš (duomenys neskelbtini) miesto lietaus nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 metų birželio 4-5 dienomis tekėjo užterštos nuotekos. Iš bylos duomenų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotakyno tinklų gedimų registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad 2018 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini), buvo užsikišusi kanalizacija (tiksli avarijos vieta – gatvėje), pašalinti gedimo buvo išvykta 19.40 val., tačiau gedimas per vieną kartą nebuvo visiškai pašalintas, nes atkišant kanalizaciją buvo plaunamos žemės, nebuvo gero išbėgimo, gedimas visiškai likviduotas tik kitą dieną – 2018 m. birželio 5 d. 15 – 15.30 val., kanalizacijai atkišti panaudojus didžiąją hidrodinaminę mašiną. Tai, kad 2018 m. birželio 5 d. atvykusi didžioji hidrodinaminė mašina atliko papildomą kanalizacijos praplovimą, ko pasekmėje kanalizacija buvo pilnai atkimšta, patvirtino ir pats J. M. apeliaciniame skunde. Aplinkybes, kad 2018 metų birželio 4-5 dienomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamo nuotakyno tinkluose buvo gedimas dėl užsikišusios kanalizacijos, patvirtino ir liudytoju apklaustas F. M. (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Aplinkybė, kad šalinant avariją, darbai truko sąlyginai trumpą laiko tarpą, tai yra tiek vieną dieną, tiek kitą dieną neilgiau kaip po valandą, kaip apeliaciniame skunde nurodo J. M., nepaneigia fakto, kad 2018 m. birželio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamo nuotakyno tinkluose buvo gedimas dėl užsikimšusios kanalizacijos ir kurio nepavyko visiškai pašalinti tą pačią dieną.

17. Nesutikdamas su šiomis apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, J. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, nustatydamas, dėl kokių priežasčių teršalai galėjo patekti į aplinką, vertino tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotakyno tinklų gedimų registracijos žurnale (duomenys neskelbtini) esančius įrašus ir tik iš jų nustatė, kad teršalų patekimą į aplinką lėmė 2018 m. birželio 4 d. 19.40 val. adresu (duomenys neskelbtini) užsikišusi kanalizacija, tačiau visiškai neatsižvelgė į parodymus liudytojų, kurie tiesiogiai dalyvavo atkimšant kanalizaciją. J. M. teigimu, šie liudytojai anksčiau nagrinėtoje R. Š. byloje patvirtino, kad likviduojant avariją dėl užsikimšusios kanalizacijos, buitinės nuotekos nepateko į paviršinių nuotekų tinklus ar į gamtinę aplinką, nebuvo jokių buitinių nuotekų išsiliejimo. Tačiau atsakydamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus apygardos teismas pažymi, kad apeliantas skunde nenurodė, konkrečiai kokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ liudytojai anksčiau nagrinėtoje R. Š. byloje patvirtino, kad likviduojant avariją dėl užsikimšusios kanalizacijos, buitinės nuotekos nepateko į paviršinių nuotekų tinklus ar į gamtinę aplinką, nebuvo jokių buitinių nuotekų išsiliejimo. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas F. M. parodė, kad 2018 m. birželio 4 d. ir 2018 m. birželio 5 d. adresu (duomenys neskelbtini) šalinant gedimą, reikėjo atkišti kanalizaciją, buvo nešvarumų, buvo visko, todėl buvo reikalinga hidrodinaminė mašina išplauti visus nešvarumus. Taigi apeliacinio skundo teiginiai, kad liudytojai anksčiau nagrinėtoje R. Š. administracinio nusižengimo byloje patvirtino, jog likviduojant avariją dėl užsikimšusios kanalizacijos, buitinės nuotekos nepateko į paviršinių nuotekų tinklus ar į gamtinę aplinką, yra deklaratyvaus pobūdžio.

18. Apelianto teigimu, apylinkės teismas visiškai nevertino, o jei ir vertino, tai labai formaliai vieną iš esminių aplinkybių, kad iš leistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) ištekančios nuotekos su padidėjusia taršos koncentracija buvo žalios spalvos. Apelianto teigimu, žalia spalva nėra būdinga buitinėms nuotekoms, ji būdinga termofikaciniam vandeniui. Apelianto nuomone, tai, kad termofikacinio vandens išleidimas galėjo įtakoti BDS₇ viršijimą, patvirtina ir tai, kad 2018 m. birželio 6 d. 14 val. 15 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikę pakartotinį paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) nuotekų mėginio paėmimą ir atlikę laboratorinius tyrimus nustatė, kad nuotekose teršiančių medžiagų koncentracijų viršijimo nebėra. Be to, apelianto nuomone, labai svarbu nustatyti, iš kur, kokiomis kameromis atiteka termofikacinis vanduo, nes termofikaciniam vandeniui patekus į kameras ar tekant tam tikromis sistemomis, vamzdžiais, kurių techninis, sanitarinis stovis nėra detaliai ištirtas, termofikacinis vanduo ypač avarijų, išsiliejimų metu gali ištekėti su ženkliai padidėjusiomis teršiančių medžiagų koncentracijomis, tame tarpe ir BDS₇.

19. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad apylinkės teismas, tikrindamas šias administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliamas versijas, išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) rašytinę medžiagą, joje apklaustų liudytojų A. Z., A. P., R. A., I. K., V. P. parodymus, ir nustatė, kad J. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo laikotarpiu galimai vyko ir termofikacinio vandens nutekėjimas, kuris pateko į išleistuvą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eksploatuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau apylinkės teismas, išnagrinėjęs byloje esančiame 2018 m. rugpjūčio 30 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) liudytoju apklausto AB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos skyriaus technikos viršininko pavaduotojo G. G., AB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkės J. B. parodymus apie AB „(duomenys neskelbtini)“ šildymo sistemose cirkuliuojančio termofikacinio vandens savybes, kad šildymo sistemose cirkuliuojantis termofikacinis vanduo pildomas iš gėlo požeminio vandens gręžinio, kurio vanduo yra išvalomas – filtruojamas, filtruotas vanduo dažomas fluoresceino dažais, kurie nėra kenksmingi aplinkai, vandens florai bei faunai, nesukelia ekologinių problemų, liudytojų R. V. ir V. G. parodymus apie tai, kad termofikacinis vanduo neturi labai didelio BDS, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. paaiškinimus, kad termofikacinis vanduo negalėjo sąlygoti tokios taršos, kuri buvo nustatyta nuotekose iš išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini), padarė pagrįstą išvadą, kad galimai ištekėjęs AB „(duomenys neskelbtini)“ termofikacinis vanduo negalėjo sąlygoti, kad 2018 m. birželio 4 d. 17.45 val. paėmus mėginį iš (duomenys neskelbtini) miesto lietaus nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota BDS₇ koncentracija – 134 mgO₂/l, o 2018 m. birželio 5 d. apie 13.55 val. iš išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmus vandens mėginius nuotekų sudėčiai nustatyti, buvo užfiksuota BDS₇ koncentracija – 207 mgO₂/l. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, J. M. versija, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ termofikacinio vandens išleidimas galėjo įtakoti BDS₇ viršijimą nuotekose iš išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini), atmestina kaip nepagrįsta. Nors, apelianto nuomone, termofikaciniam vandeniui patekus į kameras ar tekant tam tikromis sistemomis, vamzdžiais, kurių techninis, sanitarinis stovis nėra detaliai ištirtas, termofikacinis vanduo ypač avarijų, išsiliejimų metu gali ištekėti su ženkliai padidėjusiomis teršiančių medžiagų koncentracijomis, tame tarpe ir BDS₇, tačiau tokių duomenų, kad J. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo laikotarpiu į išleistuvą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eksploatuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, galimai pateko termofikacinis vanduo su ženkliai padidėjusiomis teršiančių medžiagų koncentracijomis, tame tarpe ir BDS₇, byloje nėra, jų nepateikė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Aplinkybė, kad 2018 m. birželio 6 d. 14.15 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikę pakartotinį paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) nuotekų mėginio paėmimą ir atlikę laboratorinius tyrimus nustatė, jog nuotekose teršiančių medžiagų koncentracijų viršijimo nebėra, taip pat neįrodo, AB „(duomenys neskelbtini)“ termofikacinio vandens išleidimas galėjo įtakoti BDS₇ viršijimą nuotekose iš išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eksploatuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“.

20. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl jo skunde nurodyto argumento dėl neįvykdytos pareigos pateikti operatyvią informaciją apie išleidžiamų paviršinių nuotekų teršalų neatitikimą ribinėms vertėms. Kaip matyti iš apylinkės teismui pateikto J. M. skundo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo specialisto V. K. 2020 m. kovo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jame J. M. nurodė, kad institucija nesilaikė pareigos teikti operatyvią informaciją apie ūkio subjektų taršos šaltinius ir iš jų išmetamų teršalų neatitikimą ribinėms vertėms, avarinės taršos tyrimų rezultatus, nes 2018 m. birželio 14 d. gavus 2018 m. birželio 5 d. iš išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) paimto paviršinių nuotekų mėginio rezultatus, kuriuose fiksuojamas BDS₇ taršos parametro viršijimas, šių tyrimų rezultatų protokolas nebuvo pateiktas nei jam (J. M.), nei bendrovei, apie tokį protokolą buvo tik užsiminta 2018 m. rugpjūčio 9 d. atsiuntus raštą kartu su skaičiavimais dėl padarytos žalos gamtai. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad tai, jog informacija apie 2018 m. birželio 14 d. gautus 2018 m. birželio 5 d. iš išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) paimto paviršinių nuotekų mėginio rezultatus nebuvo operatyviai pateikta nei administraciniams atsakomybei patrauktam asmeniui J. M., nei jo vadovaujamai bendrovei, nėra esminis pažeidimas, nes juo nebuvo esmingai suvaržytos J. M. procesinės teisės, pats J. M. taip pat nenurodė, kad dėl minėto pažeidimo būtų kaip nors realiai suvaržytos įstatymų garantuotos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės administracinio nusižengimo procese, tarp jų ir teisė susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Taigi, šis pažeidimas nelaikytinas esminiu pažeidimu, dėl kurio Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo specialisto V. K. 2020 m. kovo 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutartis turėtų būti naikinami bei administracinio nusižengimo teisena J. M. atžvilgiu nutraukiama.

21. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, išklausęs J. M., jo atstovės ir institucijos, surašiusios nutarimą, atstovo – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo specialisto V. K. paaiškinimus, liudytojo V. G. parodymus, ištyręs rašytinius bylos duomenis, šių duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai J. M. veiksmuose konstatavo ANK 246 straipsnio 1 dalies sudėtį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius J. M., kuris įmonėje yra atsakingas už visą įmonės veiklą, netinkamai organizuodamas paviršinių nuotekų tinklų priežiūrą bei lietaus nuotekų, išleidžiamų į gamtinius vandens telkinius, laboratorinę kontrolę, neužtikrino, kad iš (duomenys neskelbtini) miesto lietaus nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) į vandens kanalą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, kuris įteka į (duomenys neskelbtini) ežerą, tekančios nuotekos nebūtų užterštos, atitiktų aplinkosauginius rodiklius, tai yra neužtikrino, kad nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18.2 punkto ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 7.3 punkto reikalavimai. Nors J. M. savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino ir tvirtina, kad jis nepagrįstai nubaustas dėl nuotekų išleidimo į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ir kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, tačiau tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai yra paneigti byloje surinktais įrodymais ir laikytini jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

22. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad J. M. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 246 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas, J. M. už šį administracinį nusižengimą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo specialisto V. K. 2020 m. kovo 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. apeliacinį skundą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.