Kauno apygardos teismo nutartis

2014-01-07 · Civilinė byla Nr. 2A-138-264/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-07
Bylos Nr.
2A-138-264/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Aušra Baubienė, Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
A. T.
Ieškovas
V. T.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-138-264-2014Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.14; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-92-451/2013 pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui A. T. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai I. P. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai J. T., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienai po 500,00 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės, indeksuojant išlaikymą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo 852,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu negyvena šeimyninio gyvenimo ir neveda bendro nuo 2012 m. vasario pabaigos, kai atsakovas sumušė ieškovę. Sutuoktinis po šio įvykio išsikėlė iš namų ir šalys sutarė, jog atsakovas mokės dukroms išlaikymą, kiekvienai po 500,00 Lt per mėnesį. Nuo gegužės mėnesio atsakovas pradėjo mokėti po 350,00 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį. Dukros yra gimnazistės, paauglės, todėl prašomas išlaikymo dydis nėra per didelis. Atsakovas nuo 2013 m. vasario mėnesio neprisideda prie buto išlaikymo, todėl ieškovei vienai tenka pareiga išlaikyti butą bei tinkamai pasirūpinti dukromis.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydamas jog gali dukroms teikti išlaikymą kiekvienai po 350,00 Lt per mėnesį. Ieškovės pateiktas išlaikymo paskaičiavimas yra akivaizdžiai padidintas, ieškovė atsakovo sąskaita siekia pagerinti savo turtinę padėtį. Atsakovas moka paskolas, lizingą bei privalo pasirūpinti sau tinkamų gyvenamų patalpų įsirengimui. Atsakovas nesutiko, jog yra išlaikymo įsiskolinimas dukroms, kadangi atsakovas dukroms teikė išlaikymą pagal galimybes. Teismo posėdžio metu sutiko mokėti dukroms po 400,00 Lt per mėnesį.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį patenkino; priteisė iš atsakovo A. T. išlaikymą dukrai I. P. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai J. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuo teismo sprendimo priėmimo dienos po 500,00 Lt per mėnesį kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės, indeksuojant išlaikymą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; skyrė ieškovę V. T. uzufrukto teise lėšų, skirtų dukrų I. P. T. ir J. T. išlaikymui, tvarkytoja išimtinai vaikų interesams tenkinti; nurodė, kad sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai; priteisė iš atsakovo A. T. 4584,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012-09-01 iki 2013-07-22 dukrai I. P. T. ir dukrai J. T.; priteisė iš atsakovo A. T. 71,00 Lt žyminio mokesčio ir 800,00 Lt advokato pagalbai apmokėti ieškovei V. T. bei 497,52 Lt žyminio mokesčio ir 33,78 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), V. T. 1995-11-07 nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini). Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1700,00 Lt, atsakovas nuo 2012-07-31 iki 2012-08-16 buvo registruotas darbo biržoje, 2012-08-17 atsakovas pradėjo dirbti, jo pajamos yra 2416 Lt per mėnesį. Ieškovė pateikė dukrų išlaikymo dydžio skaičiuotę, pagal kurią dukroms kiekvieną mėnesį reikia kiekvienai iš jų po 1055,00 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovė, pateikdama išlaikymo skaičiuotę ir teismo posėdžio metu, labai sąžiningai nurodė pinigų sumas, kurios reikalingos dukrų išlaikymui. Šalių dukros yra paauglės, vienai iš jų rugsėjo mėnesį bus aštuoniolika metų, kitai mergaitei šešiolika metų, todėl ieškovės nurodyta išlaikymo suma, kurią turi skirti kiekvienas iš tėvų, nėra užaukštinta ar nesąžininga. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog ieškovė nori jo sąskaita praturtėti ir pati neskirti pinigų dukrų išlaikymui. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas žmogus, neturintis kitų išlaikytinių. Atsakovas pateikė įrodymus, jog gyvenant kartu su ieškove jo vardu yra gauti kreditai, kuriuos atsakovas kiekvieną mėnesį moka. Pagal atsakovo pateiktų kreditų mokėjimus, bendra mokama suma sudaro apie 840,00 Lt, įrodymų apie kitas turimas išlaidas atsakovas nepateikė. Mokėjimas SNORO lizingui pagal 2010-07-03 dienos sutartį baigiasi 2013-07-12, General Financing mokėjimas baigiasi 2013-12-12, mokėjimas Hansabankui pagal 2008-07-24 dienos sutartį baigiasi 2013-07-12 dieną. Taigi, atsakovo finansinė padėtis nuo 2013-07-12 dienos ženkliai pagerėja, jo finansiniai įsipareigojimai sudarys tik 397,52 Lt. Teismas pažymėjo, kad ieškovės skiriama pinigų suma buto išlaikymui yra didesnė, negu atsakovo mokami finansiniai įsipareigojimai. Ieškovė, būdama paauglių dukrų motina ir vykdydama prigimtinę pareigą rūpintis vaikais, jų sveikata, vykdo šią pareigą sąžiningai. Ji patenkina maksimalius vaikų poreikius maistui, apavui, drabužiams, rūpinasi jų sveikata, ugdymu, mokymusi. Vaikams tenka ir atitinkama komunalinių mokesčių dalis. Tačiau tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl atsakovas, būdamas dukrų tėvu, taip pat privalo teikti vaikų išlaikymą ir sudaryti sąlygas visapusiškai ir darniai jų raidai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas A. T. apeliaciniu skundu (b. l. 99-105) prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: priteisti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2013-07-22 nepilnamečių dukrų - I. P. T. ir J. T. išlaikymą po 400 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir paskirti ieškovę V. T. lėšų, skirtų dukrų išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise, išimtinai vaikų interesams tenkinti; kitoje dalyje ieškovės V. T. ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė civilinės ir civilinio proceso teisės normas, teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neatsižvelgė į apelianto turtinę padėtį. Mokant priteistą išlaikymą, jam liekanti 576 Lt pajamų suma nėra pakankama net minimalių poreikių patenkinimui. Teismas įvertino tik apelianto gaunamo 2416 Lt mėnesinio darbo užmokesčio dydį ir kredito įstaigoms mokamas įmokas, tačiau neįvertino aplinkybės, kad apeliantas buvo ieškovės priverstas išeiti iš namų, todėl jis turi įsirengti gyvenimui tinkamas patalpas mamos namo dalyje.

2. Teismas neteisingai nustatė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise yra įgytas V. T.. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), butas įsigytas 1995-11-07, t.y. jau po santuokos sudarymo, todėl jis yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Šiame bute gyvena ieškovė su dukromis, todėl akivaizdu, kad ½ idealiosios dalies apeliantui priklausančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise gyvenamojo būsto nepilnametėms dukroms naudojimosi suteikimo faktas įrodo, kad jis teikia materialini išlaikymą. Vartojimo kredito sutartys buvo sudarytos bendriems šeimos poreikiams tenkinti po santuokos sudarymo, todėl tai yra šalių bendros solidarios prievolės, pagal kurias įsipareigojimus vykdė tik apeliantas. Tokiu būdu mokėdamas kredito ištaigoms įmokas pagal paskolų sutartis apeliantas ne tik išlaiko dukras, bet taip pat sudaro galimybes ieškovei daugiau lėšų skirti kitiems vaikų poreikiams tenkinti ir juos išlaikyti.

3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovės skiriama pinigų suma buto išlaikymui yra didesnė, negu atsakovo mokami finansiniai įsipareigojimai. Apeliantas moka po 350 Lt išlaikymą kiekvienai dukrai kas mėnesį. Todėl ieškovė, būdama dukroms mokamo išlaikymo tvarkytoja, turėtų skirti atitinkamą dalį atsakovo išlaikymui mokamų sumų dukroms tenkančioms buto išlaidoms apmokėti. Kitą atitinkamą dalį už dukroms tenkančias buto išlaidas pareigą sumokėti turi ieškovė. Likusi dalis buto mokesčių tenka susimokėti pačiai ieškovei už save. Todėl teismo pažymėtas ieškovės skiriamos pinigų sumos buto išlaikymui ir apelianto mokamų finansinių įsipareigojimų sumos palyginimas yra nesusijęs ir absoliučiai nepagrindžia priteisto 500 Lt išlaikymo kiekvienai dukrai dydžio.

4. Teismas, nenustatinėto vaikų poreikių dydžio iš esmės, o rėmėsi tik ieškovės pateiktomis vaikų išlaikymo skaičiuotėmis, kuriose nurodytos sumos nepagristos įrodymais. Teismas priteisdamas kiekvienai dukrai 500 Lt išlaikymo per mėnesį, tik išreiškė niekuo nepagristą savo nuomonę. Prie apeliacinio skundo yra pridedama išlaikymo dydžio paskaičiavimo lentelė, kurios pateikimo būtinybė iškilo vėliau dėl jau priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Ši lentelė yra sudaryta pasinaudojant elektroninėje paskyroje http://www.alimentuskaiciuokle.lt/ esančia išlaikymo dydžio vaikui skaičiuokle. Kadangi apeliantas moka išlaikymą dukroms kiekvienai po 350 Lt per mėnesį, jis vienas moka kredito įstaigoms įmokas pagal paskolų sutartis, dukros kartu su ieškove gyvena bute, kurio ½ idealioji dalis jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, darytina išvada, kad jis teikė ir teikia kiekvienai dukrai akivaizdžiai didesnį išlaikymą, negu Lietuvos Aukščiausiojo teismo pripažintas vieno mėnesio išlaikymo dydis, tenkinantis būtinus vaiko poreikius (vienam tėvui tenkanti išlaikymo dalis - 400 Lt).

6. Teismas visiškai neįvertino apelianto papildomai skirtų lėšų dukrai I. P.. Dukrai gavus gydymą sanatorijoje Palangoje tėvas pasiskolintais automobiliais nuvežė į sanatoriją, sumokėjo papildomas sanatorijos išlaidas (120 Lt), po 3 savaičių parvežė iš sanatorijos. Transporto išlaidos kainavo 250 Lt, kelyje atsigėrimas ir pavalgymas kainavo dar ~50 Lt. Viso išlaidos 420 Lt. Ieškovas už dukros išlaikymą jau buvo sumokėjęs 350 Lt. Atsakovė dukrai įdėjo 200 Lt iš tėvo sumokėtų alimentų. Ieškovė net nepasiteiravo atsakovo apie išlaidas, o teisme netgi teigė, kad tėvas nieko dukrai nedavė.

7. Teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, nevertino apelianto turtinės padėties ir tos aplinkybės, kad jis buvo praradęs darbą ir kurį laiką buvo registruotas darbo biržoje, už šį laikotarpį gavo tik 350 Lt. Teismas neteisingai aritmetiškai apskaičiavo nepagrįstai priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį. Jei išlaikymo įsiskolinimas abejoms dukroms kartu per vieną mėnesį sudarytų 300 Lt, tai išlaikymo įsiskolinimas už 2013 m. liepos mėn. 22 dienas sudarytų 212,90 Lt, bet ne 732,00 Lt. Todėl bendra nepagrįstai priteisto išlaikymo įsiskolinimo suma būtų 4064,90 Lt. Ieškovė iš savo gaunamų pajamų negalėjo teikti dukroms išlaikymą kiekvieną mėnesį 1300 Lt (po 500 Lt jai tenkanti išlaikymo dalis ir 300 Lt apelianto). Iš apelianto išlaikymo įsiskolinimas nepriteistinas, kadangi jis išlaikymo pareigą savo nepilnametėms dukroms vykdė.

Atsiliepimas

Ieškovė V. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 110-114) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė neginčija, kad būstas (duomenys neskelbtini) priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ji nepretenduoja į atsakovo turto dalį. Sprendimą dėl išsikraustymo iš namų atsakovas priėmė savarankiškai, nes 2012 m. vasario mėnesio pabaigoje panaudojęs smurtą ir sumušęs sutuoktinę dukters akivaizdoje, bijodamas atsakomybės, įprašė ieškovę atsiimti skundą iš policijos ir nekelti jam baudžiamosios bylos. Atsakovas pats paliko namus bei įsipareigojo teikti išlaikymą dukroms po 500 Lt/mėn. kiekvienai. Tačiau išnykus sužalojimams ant ieškovės veido, teikiamą išlaikymą dukroms atsakovas sumažino. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovas suteikė būstą nepilnametėms dukroms, leisdamas naudotis savo dalimi buto, nes dukrų gyvenamoji vieta nėra nustatyta nei su vienu iš tėvų, todėl abiejų įstatyminė pareiga pasirūpinti dukrų gyvenamuoju būstu. Šalių turimas butas yra tik dviejų kambarių, todėl atsakovas išsikraustė į erdvius savo motinos namus taip pasigerindamas savo gyvenimo sąlygas. Išsikraustęs atsakovas nebemoka mokesčių už butą. Todėl teismas pagrįstai atsakovo mokamą paskolos sumą susiejo su ieškovės mokamomis buto išlaikymo išlaidomis, nors šio turto ½ dalis priklauso atsakovui. Atsakovas apeliaciniame skunde, surašytame rugsėjo mėnesio viduryje, kai dalis kreditų jau buvo sumokėta, tebetvirtina, kad jo kredito įmokos skolų grąžinimui tebėra 840 Lt/mėn., tačiau šis apeliacinio skundo argumentas prieštarauja atsakovo į bylą pateiktiems įrodymams ir teismo sprendimu nustatytiems faktams. Atsakovo teiginys, jog jis teikė papildomą išlaikymą dukrai - vežė ją į sanatoriją Palangoje, nepagrįstas ir teismas pagrįstai dėl jų nepasisakė. Tai papildomos išlaidos, susijusios su vaiko sveikata. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo suma nesusijusi su turėtomis papildomomis išlaidomis dukters gydymu, kurias padengė abi šalys. Ieškovė iš savo lėšų pirko medikamentus dukros ligos gydymui, apmokėjo procedūras ir padengė kitas gydymo išlaidas Kaune, kurios buvo žymiai didesnės nei sanatorinės. Apelianto pridėtas išlaikymo išlaidų paskaičiavimas yra nerealus, neatitinkantis dukrų būtinųjų poreikių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl dviejų šalių dukrų - I. P. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. T., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo. Šalių santuoka nenutraukta, tačiau jie gyvena skyrium, dukros gyvena su mama. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tuo aspektu, kad teismas neteisingai nustatė lėšų sumą, kuri reikalinga užtikrinti būtinus vaikų poreikius, o priteistas išlaikymas iš atsakovo yra neproporcingas jo turtinei padėčiai. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto skundo argumentais nesutinka.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 3.912 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto dukrų I. P. ir J. išlaikymui po 500 Lt kiekvienai periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Tačiau vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip 1 MGL (teismo sprendimo priėmimo metu nustatyta 1000,00 Lt) suma negali būti absoliutinama ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus apie vaikų poreikius ir šalių (tėvų) turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, todėl teisingai nusprendė, kad apeliantas turi teikti po 500 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą kiekvienai dukrai. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas kiekvienai dukrai po 500 Lt išlaikymą per mėnesį, rėmėsi tik ieškovės pateiktomis vaikų išlaikymo skaičiuotėmis, kuriose nurodytos sumos nepagristos įrodymais, taip pat neatsižvelgė į apelianto turtinę padėtį, dėl kurios jis gali teikti dukroms išlaikymą tik po 400 Lt kiekvienai per mėnesį. Byloje nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis sudaro 1700 Lt per mėnesį (b. l. 11), apelianto – 2416 Lt. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), skundžiamo teismo sprendimo metu ji nenutraukta. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas – du butai (b. l. 9, 10). Nors teismas sprendime ir nurodė, kad V. T. 1995-11-07 nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau šioje byloje nėra sprendžiamas sutuoktiniams priklausančio nekilnojamojo turto padalinimo klausimas, ieškovė neginčija fakto, kad minėtas butas priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai butą priskyrė ieškovės nuosavybėn, nėra lemiantys. Ieškovė nurodė, kad kiekvienai dukrai išlaikyti per mėnesį reikia po 1055,00 Lt. Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu šalių dukrai I. P. buvo 17 metų (rugsėjo mėn. jai sukako 18 metų), o J. – 16 metų. Kitų išlaikytinių apeliantas neturi. Šalių dukros yra paauglės, moksleivės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma (po 500 Lt), kurią turi skirti kiekvienas iš tėvų, nėra užaukštinta ar nesąžininga. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, šiuo atveju ieškovei, tenka ir kasdienė jo priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Apelianto pateikta išlaikymo dydžio paskaičiavimo lentelė, sudaryta pasinaudojant elektroninėje paskyroje esančia išlaikymo dydžio vaikui skaičiuokle, yra deklaratyvi, neatitinkanti konkrečių vaikų poreikių, be to, vaikų poreikių paskaičiavimus apeliantas galėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti šį įrodymą ir jį vertinti (CPK 314 str.). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo išvados, jog dukrų poreikiams patenkinti reikalinga apie 1000 Lt suma kiekvienai, nepaneigė. Abiem tėvams tenka pareiga aprūpinti vaikus gyvenamuoju plotu, todėl apelianto argumentas, kad jis teikia dukroms išlaikymą, suteikdamas joms naudotis ½ jam jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, yra nepakankamas ir nesudaro pagrindo priteisto išlaikymo dydžio sumažinimui. Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl vartojimo kreditų mokėjimo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė skiria asmenines lėšas ½ buto, priklausančio apeliantui, išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad mokėjimas pagal tris vartojimo kredito sutartis iš keturių pateiktų baigėsi, todėl apelianto finansinė padėtis pagerėjo, jo finansiniai įsipareigojimai UAB „Snoro lizingas“ pagal 2010-10-07 sutartį sudaro 142,21 Lt per mėnesį iki 2014-10-12.

Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių apelianto darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą, todėl, būdamas sveikas, darbingas, jis turi galimybę gauti didesnes pajamas ir teikti priteistą išlaikymą dukroms.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, šalių dukrų amžių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad po 500 Lt dydžio (1000 Lt abiems dukroms) teikiamas kiekvienai dukrai išlaikymas nagrinėjamu atveju laikytina optimalia suma, kuri tenkintų bent pačius būtiniausius paauglių mergaičių poreikius, neturi lemiamos įtakos atsakovo turtinei padėčiai, nepažeidžia proporcingumo bei tėvų lygybės principų, todėl nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantas yra nepajėgus teikti skundžiamu sprendimu priteistą išlaikymą.

Byloje nustatyta, jog šalys 2012 metų vasario mėnesį, atsakovui išeinant iš namų geranoriškai sutarė, jog atsakovas mokės po 500,00 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį išlaikymo dydį, šios aplinkybės apeliantas neginčijo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė motyvus dėl išlaikymo įsiskolinimo ir pagrįstai priteisė iš apelianto 4584,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą dukroms. Todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako. Apelianto argumentas dėl pirmosios instancijos teismo padarytos aritmetinės klaidos, skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą už 2013 m. liepos 22 dienas, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta, kad atsakovas mokėjo išlaikymą iki 2013-07-01 po 350,00 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį, todėl įsiskolinimas už liepos mėnesio 22 dienas turi būti skaičiuojamas ne nuo 300 Lt, bet nuo 1000 Lt sumos.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas procesinių bei materialinių teisės normų nepažeidė, todėl sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinos 600 Lt advokato pagalbos išlaidos (b. l. 115-116), neviršijančios Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt (šešis šimtus litų) išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovei V. T. a.k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjos Aušra BaubienėNijolia IndreikienėAlbina Rimdeikaitė