- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-17
- Bylos Nr.
- e2S-1897-614/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03963-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VBCC“, akcinės bendrovės „Vilniaus sigma“
- Atsakovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- G. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VBCC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „VBCC“ ir akcinės bendrovės „Vilniaus sigma“ ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje - G. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VBCC“ ir akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus sigma“ (toliau – ir ieškovės) kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės V. B. (toliau – ir atsakovė): 1) ieškovės UAB „VBCC“ naudai 20 036,23 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 2) ieškovės AB „Vilniaus sigma“ naudai 9 884,14 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi tenkino ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovės kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, turtines teises priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, bendrai 29 920,37 Eur sumai, uždraudžiant perleisti areštuotą turtą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog dėl skolos sutinka. Prašė trečiuoju asmeniu į bylą įtraukti G. B..
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi nustatė ieškovėms terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Nutartyje teismas nurodė, kad ieškovių reikalavimai yra suformuluoti aiškiai ir tinkamai. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovės savo reikalavimus grindžia formaliai nurodydamos Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtus procesinius dokumentus, plačiau nedėstomos aplinkybės dėl prašomos skolos priteisimo iš atsakovės. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą ir pateikto ieškinio turinį, teismas sprendė, jog ieškovės netinkamai nurodė savo ieškinio faktinį pagrindą, nepaaiškino reikalavimo teisės į skolos priteisimą atsiradimo pagrindo. Iš ieškinio turinio teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė atsakovės ir trečiojo asmens G. B. santuoką sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtino V. B. ir G. B. (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4.6. punkte nustatyta, jog V. B. ir G. B. liks solidariai atsakingi už bendrus kreditorinius įsipareigojimas pagal kreditorės UAB „VBCC“ išieškojimą vykdomą antstolės A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0177 16 00577 bei kreditorės AB „Vilniaus sigma“ skolinį įsipareigojimą pagal 2017 m. vasario 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 17/02 24-4. Teismas nurodė, jog ieškinyje nėra nurodoma, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) nutraukus santuoką, įvyko pakeitimai, jog skolas grąžintų tik vienas iš skolininkų – atsakovė. Esant solidariajai skolininkų pareigai, ieškinyje ieškovės nenurodė aplinkybių bei nepateikė duomenų, kokiu pagrindu siekia prisiteisti skolą tik iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovių ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą. Nurodė, kad ieškovės nepateikė duomenų, kad ištaisė procesinio dokumento trūkumus, nurodytus teismo nutartyje, neprašė šio termino pratęsti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Ieškovė UAB „VBCC“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį ir ieškinio klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
7. Apeliantė paaiškino, kad ieškinyje buvo nurodytos aplinkybės, jog iš atsakovės sutuoktinio trečiojo asmens G. B. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje 2-2979-987/2016, priteisė bankrutavusiai UAB „Pro Demodus“ 26 716,87 Eur nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015 m. lapkričio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-19215-592/2017 patenkino antstolės A. S. prašymą ir pakeitė pradinę išieškotoją bankrutavusią UAB „Pro Demodus“ į jos teisių perėmėjus UAB „VKBB“ (15 600 Eur skolos dalį), N. B. (1 977,04 Eur skolos dalį), D. B. (1 908,27 Eur skolos dalį), AB „Vilniaus sigma“ (7 231,56 Eur skolos dalį) vykdant išieškojimą iš skolininko G. B.. UAB „VKBB“ (15 600 Eur skolos dalį) 2020 m. birželio 30 d. perleido išieškotojo teisę ieškovei UAB „VBCC“. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. eYT-24573-1168/2022, nutraukė V. B. ir G. B. santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino V. B. ir G. B. (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį, kurios 4.6. punkte yra nustatyta, kad V. B. ir G. B. toliau liks solidariai atsakingi už kreditorinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą ieškovėms. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eYT-24573-1168/2022, kurioje teismas nutraukė V. B. ir G. B. santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino V. B. ir G. B. (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį, buvo tik nustatytas sutuoktinių bendros skolos egzistavimas ir solidarumas, tačiau skola iš atsakovės nebuvo priteista. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje 2-2979-987/2016, buvo priteista tik iš G. B., todėl ieškovės ir kreipėsi į teismą, kad G. B. ir V. B. solidari skola būtų priteista ne tik iš G. B., bet ir iš atsakovės. Priešingu atveju nėra pagrindo nukreipti skolos išieškojimo vykdymo į atsakovės turtą.
Atsiliepimas
8. Atsakovė V. B. atsiliepimu prašė atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad ieškovė iki teismo nurodyto termino turėjo teisę pateikti teismui patikslintą ieškinį, taip pat galėjo pateikti rašytinius paaiškinimus, kuriuose būtų išdėstęs savo argumentus, tačiau, žinodama apie teismo įpareigojimų neįvykdymo pasekmes, ieškovė teismui nepateikė nei patikslinto ieškinio, nei rašytinių paaiškinimų. Mano, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovių ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, pripažinęs, kad apeliantė nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų.
11. Akcentuotina, jog vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynybą, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimas.
12. CPK 111 straipsnio 1-2 dalyse reglamentuota, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinis dokumentas turi atitikti jam keliamus turinio ir formos reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; kt.).
13. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 2 dalyje nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėta, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, jog pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šių teisės normų taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį sprendimą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėta tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams pašalinti; CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas gali būti taikomas, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.).
14. Vadovaujantis CPK nuostatomis bei suformuota teismų praktika, ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Teismas, priėmęs ieškinį ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nutartimi nustatytą terminą trūkumams šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
15. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartyje, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, sprendė, jog esant solidariajai skolininkų pareigai, ieškovės ieškinyje nenurodė aplinkybių bei nepateikė duomenų, kokiu pagrindu siekia prisiteisti skolą tik iš atsakovės.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės ieškinyje paaiškino, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje 2-2979-987/2016, priteisė BUAB „Pro Demodus“ iš G. B. 26 716,87 Eur nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-19215-592/2017 patenkino antstolės A. S. prašymą ir pakeitė pradinę išieškotoją BUAB „Pro Demodus“ į jos teisių perėmėjus UAB „VKBB“ (15 600 Eur skolos dalį), N. B. (1 977,04 Eur skolos dalį), D. B. (1908,27 Eur skolos dalį), AB „Vilniaus sigma“ (7 231,56 Eur skolos dalį) vykdant išieškojimą iš skolininko G. B.. Taigi galima daryti išvadą, jog pateiktame ieškinyje ieškovės paaiškino, dėl kokių priežasčių ieškinys buvo reiškiamas tik atsakovei, o ne ir jos sutuoktiniui (trečiajam asmeniui G. B.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pateiktas ieškinys iš esmės atitinka CPK 135 straipsnio 1-2 dalyse nustatytus ieškinio turinio reikalavimus – ieškovės aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, kurie, ieškovių nuomone, turėjo pagrįsti pareikštus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškinio palikti nenagrinėto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu akivaizdžių ieškinio trūkumų, dėl kurių bylos nebūtų galima išnagrinėti iš esmės, nėra nustatyta.
17. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio pagrįstumo turi spręsti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Taigi, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumus, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai. Todėl nagrinėjamu atveju, jei teismo nuomone, nebuvo pakankamai įrodymų tam tikroms aplinkybėms ir reikalavimams pagrįsti bei atitinkamoms išvadoms pagrįsti, ar nustačius, kad pateikti įrodymai yra prieštaringi, teismas turėjo pagrindą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, tačiau tai nebuvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą.
18. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu, kadangi nagrinėjamu atveju ieškinyje yra nurodytos esminės ieškinio faktinės aplinkybės, suformuluotas ieškinio reikalavimas, o neesminiai ieškinio trūkumai galėjo būti pašalinti bylos nagrinėjimo eigoje. Šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio palikimą nenagrinėtu institutą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.