- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-20
- Bylos Nr.
- e2A-1543-803/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03963-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė, Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VBCC“, akcinės bendrovės „Vilniaus sigma“
- Atsakovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- G. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.1Skolininkų ir kreditorių daugetas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „VBCC“ ir akcinės bendrovės „Vilniaus sigma“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „VBCC“ ir akcinės bendrovės „Vilniaus sigma“ ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – G. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės prašė priteisti: 1) ieškovei UAB „VBCC“ iš atsakovės V. B. 17 839,31 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (17 839,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) ieškovei AB „Vilniaus sigma“ iš atsakovės V. B. 9 884,14 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 884,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovės nurodė, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 15 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2217-808/2011 nutarė išieškoti iš skolininkė UAB „Pro Demodus“ kreditorei AB „Vilniaus sigma“ 29 375,06 Lt skolos, 10 575,02 Lt delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011 m. lapkričio 15 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Skolininkei UAB „Pro Demodus“ teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi iškelta bankroto byla ir paskirta bankroto administratorė UAB „VKBB“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016 priteisė ieškovei BUAB „Pro Demodus“ iš atsakovo G. B. 26 716,87 Eur nuostolių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-19215-592/2017 pakeitė pradinę išieškotoją bankrutavusią UAB „Pro Demodus“ į jos teisių perėmėjus: UAB „VKBB“ (15 600 Eur skolos dalį), N. B. (1 977,04 Eur skolos dalį), D. B. (1 908,27 Eur skolos dalį), AB „Vilniaus sigma“ (7 231,56 Eur skolos dalį), vykdant išieškojimą iš skolininko G. B.. Išieškotoja UAB „VKBB“ 2020 m. birželio 30 d. perleido išieškotojo teisę ieškovei UAB „VBCC“. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. eYT-24573-1168/2022 nutraukė atsakovės ir trečiojo asmens G. B. santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4.6. punktu šalys sutarė dėl šalių bendrų kreditorinių įsipareigojimų kreditorėms UAB ,,VBCC“ ir AB ,,Vilniaus Sigma“. Šalys sutarė, kad abi toliau liks solidariai atsakingos už 4.6. punkte paminėtų kreditorinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą atsakovė solidariai skolinga ieškovėms UAB „VBCC“ ir AB „Vilniaus sigma“. Pradėti išieškojimą iš atsakovės galima tik teismui priėmus sprendimą dėl solidarios skolos priteisimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovė V. B. atsiliepimu su skola sutiko, tačiau nurodė, kad ieškovės neteisingai tik ją įtraukė atsakove, nes turėjo įtraukti ir trečiąjį asmenį. Kadangi skola yra bendra, skolą turi mokėti lygiomis dalimis. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės neįrodė savarankiško reikalavimo atsakovei.
5. Trečiasis asmuo G. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei V. B. iš ieškovių UAB „VBCC“ ir AB „Vilniaus sigma“ 1 453,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvienos ieškovės po 726,90 Eur. Priteisė valstybei iš ieškovių UAB „VBCC“ ir AB „Vilniaus sigma“ 117 Eur pašto išlaidas lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvienos ieškovės po 58,50 Eur, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
7. Teismas nustatė, kad ieškovės reiškia atsakovei turtinius reikalavimus dėl skolos, tačiau jos atsiradimo fakto neįrodinėjo jokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje ieškovės siekia prisiteisti iš atsakovės skolą, kuri jau yra priteista įsiteisėjusiais teismų sprendimais iš trečiojo asmens. Tokį savo reikalavimą ieškovės grindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. eYT-24573-1168/2022. Šiuo sprendimu teismas nutraukė atsakovės ir trečiojo asmens santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino buvusių sutuoktinių (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių joje sutartomis sąlygomis. Ieškovės savo reikalavimus šioje byloje grindžia sutarties 4.6 punkte nustatytais bendrais atsakovės ir trečiojo asmens kreditoriniais įsipareigojimais, t. y. kad abi šalys toliau liks solidariai atsakingos už 4.6. punkte paminėtų kreditorinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą: kreditorei UAB ,,VBCC“ išieškojimas vykdomas antstolės A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0177 16 00577, ir kreditorei AB ,,Vilniaus Sigma“ skolinis įsipareigojimas pagal 2017 m. vasario 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 17/02 24-4.
8. Ieškovės siekia prisiteisti skolą iš atsakovės, tačiau ta pati skola jau yra priteista iš trečiojo asmens įsiteisėjusiais teismų sprendimais. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis), teisių ir teisėtų interesų apsaugai ir išieškojimas vykdomas CPK nustatyta tvarka.
9. Teismas atsisako iškelti bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti taikos sutartį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Esant minėtai faktinei situacijai ir teismui iškėlus bylą yra teisinis pagrindas tokiai bylai nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Minėtų įstatymų nuostatų pagrindu darytina išvada, kad pakartotinis ginčo nagrinėjimas teisme dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimas, o įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas. Nors nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimai reiškiami atsakovei, ieškovėms ją laikant solidaria skolininke kartu su trečiuoju asmeniu, tačiau, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams trečiojo asmens atžvilgiu dėl tos pačios skolos, reikalavimas negali būti tenkinamas.
10. Savo reikalavimus ieškovės grindžia CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles. Tačiau tokioje proceso stadijoje, kai dėl prašomos priteisti skolos nurodytoje byloje jau seniai yra pradėtas vykdymo procesas, Vilniaus miesto apylinkės teismui (duomenys neskelbtini) priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. eYT-24573-1168/2022 ir juo patvirtinus atsakovės ir trečiojo asmens susitarimą dėl tam tikrų kreditorinių įsipareigojimų solidaraus vykdymo, vadovaujantis CPK 596 straipsnyje nustatyta tvarka reikėtų kreiptis dėl skolininko pakeitimo minėto spendimo pagrindu dėl žemiau nurodytų priežasčių. Tuo tarpu savarankiškas reikalavimas atsakovei dėl tos pačios skolos priteisimo, jo tenkinimo atveju sudarytų tokią situaciją, kad ieškovės turėtų teisę išieškoti skolą pagal du teismo sprendimus ir iš dviejų skolininkų, dėl ko ieškovės nepagrįstai praturtėtų.
11. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą reglamentuoja dvi normos, įtvirtintos CPK 48 straipsnio 1 dalyje ir CPK 596 straipsnyje. Pagal CPK 48 straipsnį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.
12. Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kuriame nurodyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka. Procesinių teisių perėmimo atvejų sąrašas nėra baigtinis. Dėl to, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo buvę sutuoktiniai sutarė dėl bendrų kreditorinių įsipareigojimų solidaraus vykdymo, su tuo susiję klausimai turėtų būti sprendžiami CPK 596 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės neįrodė, jog skola atsirado dėl atsakovės veiksmų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
13. Ieškovė UAB „VBCC“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą dalį, kuria buvo atmestas ieškovės UAB „VBCC“ reikalavimas, ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „VBCC“ ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismo išvados prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui, įtvirtintam CK 6.6 straipsnio 4 dalyje. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Teismas sprendimu paneigė prievolės solidarumą ir ieškovės teisę patenkinti savo reikalavimą iš atsakovės turto. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimas, kuriuo skola priteista tik iš buvusio atsakovės sutuoktinio, nesuteikia galimybės ieškovei išieškoti piniginių lėšų iš atsakovės turto.
13.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui (duomenys neskelbtini) priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. eYT-24573-1168/2022 ir juo patvirtinus šalių susitarimą dėl tam tikrų kreditorinių įsipareigojimų solidaraus vykdymo, ieškovės pagal CPK 596 straipsnį turėtų kreiptis dėl skolininko pakeitimo minėto spendimo pagrindu. Teismas iš esmės laikosi pozicijos, kad, nepaisant prievolės solidarumo, skolos išieškojimas galimas tik iš vieno bendraskolio, nes pagal CPK 595 straipsnio nuostatas galima pakeisti tik skolininką, o ne įtraukti bendraskolį. Taigi teismas vėl paneigia prievolės solidarumą.
13.3. Teismo išvada, kad situacija, kai pagal du skirtingus teismo sprendimus būtų išieškoma skola iš dviejų solidarių skolininkų, neatitinka CK 6.6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reguliavimo ir teismų praktikos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu sutuoktiniai kreditoriams atsako solidariai, išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3.313 straipsnis) galimas tik tuo atveju, kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas. Tik tada yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, įgalinantį antstolį išieškojimą iš asmeninio sutuoktinių turto įvykdyti teisėtai. Teismas turėjo ne atmesti ieškinį, o nurodyti, kad iš atsakovės priteisiama suma išieškotina solidariai su suma, iš BUAB „Pro Demodus“ ir trečiojo asmens priteista Vilniaus m. apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016. Teismas nepagrįstai paneigė ieškovės teisę patenkinti savo reikalavimus iš atsakovės turto.
13.4. Teismas paneigė ne tik skolos bendrumo koncepciją, bet ir paneigė ir ankstesnio Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-24573-1168/2022, kuriuo nustatytas prievolės solidarumas, bet neišspręstas skolos priteisimo klausimas, privalomąją galią. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės reiškia atsakovei turtinius reikalavimus dėl skolos, tačiau jos atsiradimo fakto neįrodinėjo jokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovės kartu su ieškiniu pridėjo dokumentus bei nurodė aplinkybes, o žodinio proceso metu teikė paaiškinimus, pagrindžiančius savo reikalavimą atsakovei.
13.5. Teismas nepaisė CPK 182 straipsnio 3 dalies nuostatos. Ieškovė solidarųjį reikalavimą kildina iš įsiteisėjusių teismo sprendimų. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-24573- 1168/2022 buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šis teismo sprendimas turi prejudicinių faktų galią, todėl ieškovėms aplinkybių, susijusių su skolos (solidarumo) atsiradimu (buvimu) papildomai įrodinėti nereikėjo. Teismas atmetė ieškinį, remdamasis aplinkybe, kad kitoje byloje dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimtas teismo sprendimas. Atsakovė civilinės bylos Nr. 2-2979987/2016 nagrinėjime nedalyvavo, ji nebuvo proceso dalyve, nurodytoje byloje reikalavimas buvo reiškiamas ne atsakovei, o trečiajam asmeniui – buvusiam atsakovės sutuoktiniui.
14. Ieškovė AB „Vilniaus sigma“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės AB „Vilniaus sigma“ ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Vilniaus sigma“ ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės reiškia atsakovei turtinius reikalavimus dėl skolos, tačiau jos atsiradimo fakto neįrodinėjo jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kad ieškovės siekia prisiteisti iš atsakovės skolą, kuri jau yra priteista įsiteisėjusiais teismų sprendimais iš trečiojo asmens, kad savarankiškas reikalavimas atsakovei dėl tos pačios skolos priteisimo, jo tenkinimo atveju sudarytų tokią situaciją, jog ieškovai turėtų teisę išieškoti skolą pagal du teismo sprendimus ir iš dviejų skolininkų, dėl ko ieškovai (kaip kreditoriai) nepagrįstai praturtėtų.
14.2. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė teises normas, reglamentuojančias bylos aplinkybių įrodinėjimą ir solidarių skolininkų atsakomybės taikymą. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
14.3. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016 buvo priteista ieškovei BUAB „Pro Demodus“ iš atsakovo G. B. 26 716,87 Eur nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų, Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. eYT-24573-1168/2022 buvo nutraukta atsakovės ir trečiojo asmens santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4.6 punkte nurodyta, kad šalių bendri kreditoriniai įsipareigojimai kreditorėms UAB ,,VBCC“ ir AB ,,Vilniaus Sigma“, abi šalys toliau liks solidariai atsakingos už 4.6. punkte paminėtų kreditorinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą. Pažymėtina, kad pati atsakovė teismui atsiuntė elektroninį laišką, kuriame skolą pripažino. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės AB „Vilniaus sigma“ reikalavimas visiškai įrodytas.
14.4. Pagal CPK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Šiuo metu solidarioji skola yra priteista tik iš vieno bendraskolio, trečiojo asmens G. B.. Teismo sprendimo priteisti solidarią skolą iš atsakovės V. B. nėra, todėl nėra teisinio pagrindo pradėti solidarios skolos išieškojimą iš atsakovės. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pakartotinis ginčo nagrinėjimas teisme dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimas. Ankščiau teisme nebuvo nagrinėjamas ieškovės AB „Vilniaus sigma“ reikalavimas dėl solidarios skolos priteisimo iš atsakovės.
14.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. eYT-24573-1168/2022 pagrindu pagal CPK 596 straipsnį ieškovė turi kreiptis į antstolį dėl skolininko G. B. pakeitimo į kitą skolininkę V. B.. Nurodytu teismo sprendimu buvo nustatytas solidarios skolos faktas, o ne trečiojo asmens skolos perkėlimas atsakovei. Atsakovė ir trečiasis asmuo yra bendraskoliai, todėl solidarios skolos išieškojimas ir toliau turi būti vykdomas iš trečiojo asmens, o teismui patenkinus ieškinį, solidarios skolos išieškojimas gali būti pradėtas iš bendraskolės V. B. kitoje vykdomojoje byloje, nes vienoje vykdomojoje byloje negali būti vykdomas išieškojimas iš kelių skolininkų.
14.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl ieškovės savarankiško reikalavimo atsakovei dėl tos pačios skolos priteisimo susidaro pagrindas ieškovei nepagrįstai praturtėti. Ieškovė iš bendraskolių turi teisę išieškoti tik bendros solidarios skolos sumą. Nurodytas sprendimo motyvas prieštarauja CPK 6.6 straipsnio 4 ir 5 daliai, nes kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Bendraskolis G. B. visiškai neįvykdė solidarios prievolės ieškovei AB „Vilniaus sigma“, todėl ieškovė turi reikalavimo teisę išieškoti solidarią skolą iš atsakovės.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į ieškovių UAB „VBCC“ ir AB „Vilniaus sigma“ apeliacinius skundus atsakovė V. B. nesutinka su skundais, prašo juos atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Vilniaus sigma“ pripažįsta, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo yra patvirtina atsakovės ir trečiojo asmens solidari prievolė ieškovei. Dėl to pagal ieškovių pareikšto ieškinio reikalavimus, galėtų susiklostyti situacija, kad pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo prievolė pripažinta solidari ir vykdytina dviejų skolininkų, tenkinus ieškovų reikalavimus ji taptų kiekvieno skolininko savarankiškai vykdoma prievole. Tokiu būdu ieškovė AB „Vilniaus sigma“ įgytų teisė reikalauti 7 231,56 Eur tiek iš atsakovės pagal nagrinėjamoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, tiek iš trečiojo asmens antstolės vykdomoje vykdomojoje byloje. Taigi teismas pagrįstai konstatavo, kad savarankiškas reikalavimas atsakovei dėl tos pačios skolos priteisimo, jo tenkinimo atveju sudarytų tokią situaciją, kad ieškovės turėtų teisę išieškoti skolą pagal du teismo sprendimus ir iš dviejų skolininkų, dėl ko ieškovės nepagrįstai praturtėtų.
15.2. Nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas skolos perkėlimo klausimas, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo modifikuota asmeninė prievolė į solidarią, todėl jos vykdymas turėtų būti sprendžiamas vykdymo procese, o ne sukuriamos prielaidos tą pačią prievolę gauti iš skirtingų subjektų, taip įgyjant nepagrįstą naudą. Teismas pagrįstai nurodė, kad esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo buvę sutuoktiniai sutarė dėl bendrų kreditorinių įsipareigojimų solidaraus vykdymo, su tuo susiję klausimai turėtų būti sprendžiami CPK 596 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne patvirtinant atsakovės savarankišką prievolę ieškovei. Ieškovė AB „Vilniaus sigma“ ieškinio reikalavimą formulavo, kaip savarankiškos skolos priteisimą iš atsakovės, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės reikalavimus dėl skolos, jos atsiradimo fakto neįrodinėjo jokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Tenkinus ieškovės ieškinį, būtų užtikrinta ieškovės AB „Vilniaus sigma“ teisė reikalauti 7 231,56 Eur iš atsakovės, bet ne solidarios prievolės įvykdymo.
Šalies argumentai
15.3. Apeliantė UAB „VBCC“ nurodo, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo yra patvirtinta solidari prievolė. Dėl to nėra suprantama, kodėl ieškovė įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu nepradeda solidarios prievolės vykdymo iš pasirinkto skolininko, bet inicijuoja savarankišką procesą su reikalavimu, kurio patenkinimas sukurtų prielaidas savarankiškai išieškoti iš atsakovės 17 839,31 Eur skolą. Antstolis tokio dydžio skolą jau išieško iš trečiojo asmens, todėl tenkinus ieškovės UAB ,,VBCC“ ieškinį, ji įgytų teisę tokią pačią sumą gauti iš dviejų skirtingų asmenų. Šalių pasirinkimu buvo modifikuota trečiojo asmens asmeninė prievolė į solidarią, todėl viena prievolė iš skirtingų skolininkų ir turėtų būti vykdoma jau įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, bet nesukuriamos prielaidos savarankiškam reikalavimui tokio paties dydžio skolos sumai.
15.4. Reikalavimus ieškovės grindė CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl prašomos priteisti skolos šioje byloje jau seniai yra pradėtas vykdymo procesas, Vilniaus miesto apylinkės teismui (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. eYT-24573-1168/2022 patvirtinus atsakovės ir trečiojo asmens susitarimą dėl tam tikrų kreditorinių įsipareigojimų solidaraus vykdymo. Dėl to ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris yra vykdytinas. Teismas pagrįstai nurodė, kad pagal CPK 596 straipsnyje nustatytą tvarką reikėtų kreiptis į antstolį dėl skolininko pakeitimo minėto spendimo pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
16. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016, priteisė ieškovui BUAB „Pro Demodus“ iš atsakovo G. B. 26716,87 Eur nuostolių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015 m. lapkričio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. V. B. nebuvo pareikštas reikalavimas byloje Nr. 2-2979-987/2016, ji taip pat nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. eYT-24573-1168/2022, nutraukė V. B. ir G. B. santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino V. B. ir G. B. (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4.6. p. sutarė dėl šalių bendrų kreditoriniai įsipareigojimų: kreditorius UAB ,,VBCC“, kodas (duomenys neskelbtini), išieškojimas vykdomas antstolės A. S. vykd. byla Nr. 0177 16 00577; kreditorius AB ,,Vilniaus Sigma“, kodas (duomenys neskelbtini), skolinis įsipareigojimas pagal 2017 m. vasario 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 17/02 24-4. Sutarė, jog abi šalys toliau liks solidariai atsakingos už 4.6. p. paminėtų kreditorinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą.
18. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).
19. Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
20. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas.
21. Priklausomai nuo to, ar bendra prievolė yra solidarioji ar dalinė, skiriasi jos vykdymas ir sutuoktinių atsakomybės apimtis. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas patvirtina, kad iš atsakovo G. B. priteista 26 716,87 Eur suma ieškovui BUAB „Pro Demodus“ yra solidari atsakovės prievolė, nes šalys taip susitarė.
23. Pažymėtina, kad teismas neturi teisės spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, ieškovo prašymu teismas gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje dėl atsakovės, pripažinusios savo pareigą atsakyti už 26 716,87 Eur sumą, nėra priimto teismo sprendimo, todėl skola negali būti iš jos išieškota.
24. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I Nr. 3K-3-567/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-81/2010). Pažymėtina ir tai, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėtina, kad vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei.
25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiame ginče ieškovės siekia prisiteisti skolą iš atsakovės, tačiau ta pati skola jau yra priteista iš trečiojo asmens įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Teisėjų kolegija paaiškina, jog tai, kad 26 716,87 Eur jau yra priteista iš trečiojo asmens įsiteisėjusiais teismų sprendimais, esant solidariajai prievolei, neeliminuoja teisės kreiptis į teismą ir reikalauti iš bendraskolio priteisti skolą. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 straipsnio 5 dalis). Kai prievolė solidarioji, kreditorius turi garantiją, kad vieno skolininko nemokumas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti prievolę vykdyti iš kito mokaus skolininko. Teisėjų kolegija pažymi, kad taip įstatymų leidėjas prioritetiškai gina kreditoriaus interesus, nes solidarioji prievolė yra žymiai palankesnė kreditoriui ir yra skirta jo didesnėms galimybėms gauti savo reikalavimo patenkinimą užtikrinti.
26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį iš esmės dėl to, kad jau yra išspręstas ginčas ir ieškovės reikalavimas patenkintas priteisiant iš G. B. 26 716,87 Eur nuostolių. Teismas netyrė ir nevertino, ar nėra grąžinta dalis priteistos sumos, susitarimo dėl solidariosios atsakomybės fakto, tačiau nurodė, kad apeliantė skolos atsiradimo fakto neįrodinėjo jokiomis įrodinėjimo priemonėmis.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė solidarųjį reikalavimą grindė įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu, tame tarpe, Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-24573-1168/2022, kuriuo buvo patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo tarp atsakovės ir trečiojo asmens. Vadinasi, skolos faktinis pagrindas buvo nurodytas, tačiau teismas jį atmetė, kaip negalimą pagal CPK 18 straipsnį. Teisėjų kolegija atmetė šį teismo argumentą, nustačiusi, jog atsakovė nebuvo įtraukta į teismo procesą dėl skolos priteisimo, todėl išieškojimas iš jos tapo negalimas. Solidariosios atsakomybės pagrindas nagrinėjamoje byloje nebuvo nuginčytas, bet, esant faktui, kad santuoka yra nutraukta, byloje buvo būtina įvertinti aplinkybes, ar nėra grąžinta dalis skolos ir taip išspręsti klausimą dėl kreditoriaus teisės gauti savo reikalavimo patenkinimą. Nutraukus santuoką, taisyklė, kad bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis), nebegali būti taikoma.
28. Teisėjų kolegija apeliacine tvarka nagrinėdama bylą negali priteisti prašomą skolą iš atsakovės, nes byloje nėra dokumentų dėl skolos grąžinimo. Iš dalies pateiktos antstolės A. S. vykdomosios bylos Nr. 0177 16 00577 medžiagos apeliacinės instancijos teismas negali įvertinti likusios skolos dydžio ir spręsti, kokio dydžio priteistinos palūkanos. Be to, tai būtų siurprizinio sprendimo priėmimas, be kita ko, pažeista teisė pasisakyti dėl skolos dydžio ir netesybų už naudojimąsi apeliančių pinigais, negrąžinant skolos. Byloje yra UAB „VBC“ sudaryta lentelė, kurioje nurodyta, kad yra neišieškota 2 239,31 Eur palūkanų nuo 2021-04-15 iki 2024-02-26, o skolos likutis – 15 600 Eur. Kitoje lentelėje nurodytas palūkanų likutis – 3 258,34 per 2022 m. – 2023 m. laikotarpį. Apeliacinis teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad tenkinus ieškovės ieškinį, būtų užtikrinta ieškovės AB „Vilniaus sigma“ teisė reikalauti 7 231,56 Eur iš atsakovės V. B., o AB „Vilniaus sigma“ – 20 036,23 Eur skolos, bet ne solidarios prievolės įvykdymo.
29. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas turėjo ne atmesti ieškinį, o nurodyti, kad iš atsakovės priteisiama suma išieškotina solidariai su suma iš BUAB „PRO DEMODUS“ ir trečiojo asmens priteista Vilniaus m. apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl trečiojo asmens atsakomybės klausimas yra išspręstas, o modifikuoti įsiteisėjusio sprendimo rezoliucinės dalies nėra jokios teisinės galimybės. Be to, apeliantės kildina, kaip solidariajai atsakovei, reikalavimą iš Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. eYT-24573-1168/2022, kurioje teismas nutraukė V. B. ir G. B. santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino V. B. ir G. B. (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4.6. p. sutarė dėl šalių bendrų kreditoriniai įsipareigojimų: kreditorius UAB ,,VBCC“, kodas (duomenys neskelbtini), išieškojimas vykdomas antstolės A. S. vykd. byla Nr. 0177 16 00577; kreditorius AB ,,Vilniaus Sigma“, kodas (duomenys neskelbtini), skolinis įsipareigojimas pagal 2017 m. vasario 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 17/02 24-4. Atsakovė nesutinka su šiuo reikalavimo faktiniu pagrindu, o pirmosios instancijos nevertino tokio trečiojo asmens ir atsakovės susitarimo. Vadinasi, byloje reikia nustatyti ir įvertinti atsakovės teisinės atsakomybės sąlygas, kurios siejamos su santuokos nutraukimo pasekme, o tai reiškia, jog byloje turi būti vertinamos naujos faktinės aplinkybės. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija neturi teisės pasisakyti dėl aplinkybių, kurios nebuvo tirtos pirmojoje instancijoje.
30. Atsižvelgiant į tai, kad byloje būtina nustatyti, kokias atsakovei teisines pasekmes sukėlė santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, išspręsti teisinės atsakomybės klausimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016, kurioje, esant santuokoje, teismas priteisė ieškovui BUAB „Pro Demodus“ iš atsakovo G. B. 26 716,87 Eur nuostolių, o taip pat nustatyti priteistinos skolos dydį ir netesybas, teisėjų kolegija nutaria panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
ieškovių UAB „VBCC“ ir AB „Vilniaus sigma“ apeliacinius skundus tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.