- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-120-638/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00696-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „N. R.“
- Atsakovas
- R. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N. R.“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N. R.“ ieškinį atsakovei R. J. dėl darbuotojo atleidimo teisinio pagrindo pripažinimo teisėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB ir ieškovė) „N. R.“ ieškinyje prašė pripažinti, kad 2022 m. sausio 12 d. ji teisėtai nutraukė 2020 m. spalio 16 d. darbo sutartį, sudarytą su atsakove R. J. (toliau – atsakovė), Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad atsakovė ėjo ieškovės bendrovėje virtuvės darbuotojos pareigas 2020 m. spalio 16 d. darbo sutarties pagrindu. Ieškovė prieš priimdama atsakovę į darbą žinojo, kad ši turi neįgalų vaiką, tačiau tai neturėjo įtakos šalių sutartiniams santykiams. Atsakovė 2022 m. sausio 6 d. padavė ieškovei prašymą atleisti ją (atsakovą) iš pareigų, nes ji turi vaiką su sunkia negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos priežiūros poreikis. Gavusi tokį atsakovės prašymą ieškovė nutraukė darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. esant darbuotojos prašymui. Atsakovei kreipusi su skundu į Darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK), ši 2022 m. kovo 7 d. sprendimu patenkino atsakovės prašymą, pripažindama, kad šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, įpareigodama ieškovę sumokėti atsakovei 1 382,80 Eur išeitinę išmoką. Ieškovė nesutinka su tokiu darbo sutarties nutraukimo pagrindu, nes aplinkybė, kad R. J. turi neįgalų vaiką, netrukdė jai tinkamai atlikti savo darbo funkcijas nuo 2020 m. spalio 12 d. Ieškovės nuomone, nėra vienos iš būtinų sąlygų tam, kad darbo sutartis būtų nutraukta pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. kad dėl šeimos nario slaugymo darbuotoja negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijas. Atsakovės darbo pobūdis (pirminis daržovių paruošimas: skutimas, lupimas ir pan.) ieškovės įmonėje buvo toks, kad atsakovė galėjo atlikti savo funkcijas bet kuriuo laiku ir metu. Be to, DGK šalys beveik sudarė taikos sutartį, pagal kurią atsakovė sutiko ir toliau dirbti ieškovės įmonėje, bet vėliau persigalvojo. Tai, pasak ieškovės, taip pat įrodo, kad ieškovė galėjo ir gali tinkamai atlikti darbo funkcijas ieškovės įmonėje, turėdama neįgalų vaiką. Atsakovei buvo suteikiama galimybė palikti darbo vietą laiku, nenumatytu darbo sutartyje, svarbiausia, kad suplanuotas darbas būtų atliktas. Darbo sutartis buvo nutraukta po 5 dienų, nes ieškovė neprieštaravo atsakovės prašymui išeiti anksčiau, nei numatyta atleidžiant asmenį pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Dokumentai apie atsakovės sūnaus negalią buvo gauti tik G. S. darbo sutartį atsakovė akcentavo, kad jai reikia bendrauti mobiliuoju telefonu su sūnumi. Ieškovė neprieštaravo tam, bet, jos turimais duomenimis, atsakovė bendravo darbo metu mobiliuoju telefonu ne tik su sūnumi. Atsakovės sūnus nėra slaugomas namuose, todėl darbo sutartis negalėjo būti nutraukta pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atsakovės atleidimo iš darbo metu jos vaiko sveikatos būklė buvo tokia pat, kaip ir atsakovės priėmimo į darbą metu. Atsakovė nenurodė ieškovei, kad jai netinka darbo grafikas. Atsakovė gali dirbti ir dirba, nors jos vaiko sveikatos būklė nepagerėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė ir paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakovės sūnui diagnozuotas vaikystės autizmas, kombinuoti balso ir daugybiniai judesių tikai, specifinis judesių raidos sutrikimas bei mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas. Atsakovės sūnui nustačius vaikystės autizmą, jam reikalinga visapusiška ir nuolatinė specialistų ir tėvų priežiūra. Atsakovės sūnaus tėvas negali pasirūpinti vaiku, kadangi serga demencija ir gyvena globos namuose. Todėl 2022 m. sausio 5 d. prašyme atsakovė prašė atleisti ją DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nuo 2022 m. sausio 11 d., tačiau ieškovė, nepaisydama atsakovės prašymo, atleido ją pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Atsakovės sūnaus įvairiapusis sutrikimas buvo nustatytas laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d., t. y. darbo sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma atsakovės sūnaus vaiko diagnozė. Atsakovė nurodė ieškovei atleidimo iš darbo priežastį, t. y. dėl to, kad turi vaiką su sunkia negalia, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra. Atsakovė padavė ieškovės darbuotojai ir specialių poreikių sūnui nustatymo pažymą. Todėl darbo sutartis negalėjo būti nutraukta pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Aplinkybė, kad atsakovė gali ateityje surasti kitą darbą, nesudaro pagrindo išvadai, jog darbo sutartis negalėjo būti nutraukta DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi atsakovė gali surasti darbą, kuriame jos funkcijos bus suderinamos su vaiko slaugymu. Atsakovės vaikui visą dieną reikalinga priežiūra. Atsakovė prašė atleisti ją, nes jos vaiko slauga nesuderinama su darbu ieškovės įmonėje. Vaiko būklė prastėjo šalių darbo santykių metu. Iki darbo sutarties nutraukimo ieškovė nesiūlė atsakovei palengvinti darbo sąlygas ar pakeisti darbo grafiką. Atsakovė gali dirbti tam tikromis specifinėmis sąlygomis, kurių ieškovė nepasiūlė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pripažino neteisėtu atsakovės R. J. atleidimą iš darbo UAB „N. R.“ Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas laikė, kad darbo sutartis su R. J. nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nuo 2022 m. sausio 12 d.
Šalies argumentai
5. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl atsakovės 2022 m. sausio 5 d. pareiškime išreikštos valios, reikšminga tai, kad: 1) pareiškime nurodyta konkreti priežastis, dėl kurios prašoma nutraukti darbo sutartį (t. y. tai, kad darbuotoja turi vaiką su sunkia negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 2) pareiškime nurodyta pageidaujama darbo santykių nutraukimo data – 2022 m. sausio 11 d., t. y. suėjus 5 kalendorinių dienų terminui. Teismas padarė išvadą, kad 2022 m. sausio 5 d. atsakovė siekė ir išreiškė valią nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teismas pažymėjo, kad tai patvirtina ir ieškovės darbuotojų nurodomos aplinkybės, kad dar iki pareiškimo ieškovei padavimo atsakovė buvo pasakiusi kitiems darbuotojams, jog nustačius vaiko neįgalumą, atsakovė turės iš to naudos. Tikėtina, kad šiuo atveju atsakovė turėjo omenyje DK 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad ieškovė atleido darbuotoją DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, suėjus 5 kalendorinių dienų, bet ne 20 dienų terminui, žinodama, kad atsakovės sūnus yra neįgalus. Teismas konstatavo, kad ieškovė, gavusi iš atsakovės 2022 m. sausio 5 d. pareiškimą, iš jo turinio bei ieškovei žinomų aplinkybių apie atsakovės gyvenimą, jos paaiškinimus, duotus kitiems darbuotojams, turėjo suprasti, kad R. J. siekia nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą, bet ne pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų pagrindu nustatytą atsakovės sūnaus sveikatos sutrikimo pobūdį, atsakovės darbo grafiką, medicinos specialistų rekomendacijas M. J. ir jo šeimai (sprendimo 12 punktas), sprendė, kad atsakovė įrodė, jog darbo santykių metu jai buvo sudėtinga tinkamai atlikti darbo sutartyje numatytas funkcijas dėl sūnaus sveikatos būklės. Teismas vertino, kad atsakovė, matydama prastėjančią sūnaus sveikatos būklę, inicijavo jo sveikatos patikrinimą, kurio metu buvo nustatytas sūnaus specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Todėl ji turėjo pagrindą reikalauti nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nors įstatyme yra nurodyta, kad DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikomas tada, kai darbuotojas slaugo artimą giminaitį namuose, teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga ne slaugymo vieta, bet darbuotojo laiko poreikis tam, kad jis tinkamai atliktų sergančio asmens slaugymo pareigą. Teismas sutiko su tuo, kad bylos įrodymai patvirtina, jog atsakovės sūnus neturi būti visą laiką slaugomas namuose, nes jis pats turi lankyti mokyklą, gydymo įstaigas, psichologus, būti sanatorijose, užsiimti lavinama veikla, bendrauti. Tačiau, teismo nuomone, tai nepaneigia ir būtinybės slaugyti jį namuose. Priešingu atveju jam nebūtų nustatytas antro lygio nuolatinės slaugos (tarme tarpe – ir namuose) poreikis. Teismas atmetė ieškovės motyvus dėl DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto netaikymo šalių darbo santykiams nutraukti. Teismas konstatavo, kad ieškovė, gavusi 2022 m. sausio 5 d. atsakovės pareiškimą dėl jos atleidimo, turėjo suprasti, jog darbuotoja prašo atleisti ją dėl svarbios priežasties – negalėjimo tinkamai atlikti darbo funkcijų, esant poreikiui slaugyti nepilnametį sūnų. Ieškovė, priimdama 2022 m. sausio 5 d. įsakymą dėl atsakovės atleidimo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, nutraukė su atsakove darbo sutartį, pažeisdama įstatymo nustatytą tvarką, neišmokėjusi atsakovei priklausančios išeitinės išmokos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė „N. R.“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas ignoravo, kad atsakovė savo pareiškime nenurodė visų privalomų priežasčių, kurias būtina nurodyti, prašant nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Prie pareiškimo nebuvo pridėta jokių dokumentų, galinčių pagristi jame nurodytas aplinkybes. Kaip matyti iš atsakovės 2022 m. sausio 5 d. pareiškimo dėl darbo sutarties nutraukimo turinio jame nurodyta tik viena iš trijų būtinų (privalomų) sąlygų, kad būtų pagrindas nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą - atsakovė augina vaiką, turintį sunkią negalią ir kuriam įstatymo nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos priežiūros poreikis. Tačiau pareiškime nėra nurodytos kitos dvi būtinos sąlygos, kad būtų pagrindas nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą, apie vaiko slaugymą namuose ir dėl to negalėjimą tinkamai atlikti.
7.2. Aplinkybė, kad 2022 m. sausio 5 d. pareiškime nurodyta pageidaujama darbo santykių nutraukimo data – 2022 m. sausio 11 d., t. y. trumpesniam darbdavio įspėjimo terminui, nei DK 55 straipsnyje numatytas 20 kalendorinių dienų darbdavio įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, negali pagrįsti, jog darbdavys turėjo ir galėjo suprati, jog atsakovė siekia nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, o ne DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.
7.3. Teismas nenustatė vienos iš privalomos sąlygos taikyti DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą nutraukiant darbo sutartį - darbuotojas namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), vyrą, žmoną) ir dėl to negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos. Vien tai, jog atsakovės sūnui nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, automatiškai nereiškia, jog atsakovė jį slaugo namuose ir dėl to negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos.
7.4. 2021 m. gruodžio 29 d. Rekomendacijoje dėl pagalbos poreikio nurodyta tik tai, kad M. J. būtina kito asmens pagalba žinių taikymo, bendravimo, savarankiškumo, kasdienės veiklos srityse. Teismas nepagrįstai šiame dokumente nurodytas rekomendacijas dėl pagalbos poreikio atsakovės sūnui vertino kaip įrodymą slaugyti jį namuose. Neįgalaus asmens pagalbos poreikis žinių taikymo, bendravimo, savarankiškumo, kasdienės veiklos srityse reškia tai, jog asmeniui reikalinga kito asmens pagalba tam tikros veiklos srityse, bet ne slauga namuose. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad atsakovės sūnus lanko bendrojo lavinimo mokyklą, kurioje jam yra teikiama reikalinga pagalba, o ne slauga, žinių taikymo, bendravimo, savarankiškumo, kasdienės veiklos srityse.
7.5. Teismo išvada, jog ieškovas pats prisiėmė riziką įdarbinti asmenį, kuris gali prašyti nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą, apskritai yra logiškai ydinga. Jeigu asmuo, kuris iki darbo sutarties sudarymo jau augina neįgalų asmenį, pasirašo darbo sutartį, tai jis vienareikšmiškai patvirtina, jog šios aplinkybės jam netrukdo tinkamai vykdyti darbo funkciją. Todėl aplinkybė, egzistavusi iki darbo sutarties sudarymo ir netrukdžiusi darbuotojui ją sudaryti, negali būti pagrindu darbo sutartį nutraukti, nes tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise ir siekis nepagrįstai gauti finansinės naudos (išeitinę išmoką). Toks darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį su darbdaviu tik DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Atsiliepimas
8. A. R. J. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Atsakovė, išreikšdama valią nutraukti darbo sutartį darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, 2022 m. sausio 5 d. darbdaviui pateiktame pareiškime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodė surašymo ir pageidaujamo atleidimo datą bei įvardino konkrečią svarbią darbo sutarties atsakovės iniciatyva nutraukimo priežastį - „nes turiu vaiką, kuris turi sunkią negalią ir jam įstatymo nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos priežiūros poreikis “.
8.2. Ieškovė visiškai neobjektyviai nepagrįstomis interpretacijomis bando išplėsti pareiškimo nutraukti darbo sutartį turiniui keliamus minimalius reikalavimus ir tokiu būdu paneigti visiškai pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovės valios išreiškimo nutraukiant darbo sutartį darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu tinkamumo.
8.3. Ieškovė visiškai nepagrįstai ignoruoja faktą, nustatytą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kad ieškovui buvo žinoma apie tai, kad atsakovė turi sūnų su tam tikromis sveikatos problemomis.
8.4. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės veiksmai, t. y. darbo sutarties nutraukimo įforminimas būtent 2022 m. sausio 12 d., nepagrindžia fakto, kad ieškovė aiškiai suprato įspėjimo terminų, kurių atsakovė privalėjo laikytis išreiškiant valią nutraukti darbo santykius esant svarbioms priežastimis, reikšmę, ir atsakovės valią nutraukti darbo santykius pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
8.5. Ieškovė, bandydama paneigti faktą, kad atsakovės sūnui yra reikalinga slauga, nepagrįstai vertina, kad atsakovės sūnui reikalingos slaugos kompleksas apsiriboja vien tik 2021 m. gruodžio 29 d. Rekomendacijoje dėl pagalbos poreikio nurodytos pagalbos suteikimu. Akcentuotina, kad nei iš byloje esančių įrodymų, nei iš objektyviai egzistuojančių faktų, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės sūnui yra reikalinga stacionari slauga. Rekomendacijoje dėl pagalbos poreikio yra numatyti tik minimalūs veiksmai, kurių būtina imtis slaugant neįgalųjį asmenį. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė įrodė, jog darbo santykių metu jai buvo sudėtinga tinkamai atlikti darbo sutartyje numatytas funkcijas dėl sūnaus sveikatos būklės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių kvalifikavimo, kai darbuotojas negali tinkami atlikti savo darbo funkcijos dėl namuose slaugomo šeimos nario, kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis ( DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
11. Apeliantė nurodo nesupratusi atsakovės 2022 m. sausio 5 d. pareiškimo atleisti ją iš darbo, nes nebuvo nurodytos visos priežastys, būtinos taikant DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje kol kas nėra plačiau pasisakyta DK 56 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo aspektu. Šiame kontekste galima paminėti praktiką dėl ankstesnio reguliavimo, t. y. iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusios 2002 m. DK 127 straipsnio 2 dalies, reguliavusios darbo sutarties nutraukimą darbuotojo inciatyva esant svarbioms priežastims. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbuotojas, prašydamas DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu nutraukti darbo sutartį, savo prašyme, be kita ko, turėtų nurodyti konkrečią priežastį (konkrečias priežastis), kuri (kurios), jo nuomone, teikia pagrindą nutraukti darbo sutartį, bei ją (jas) pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2014). Matyti, kad šios pozicijos kasacinis teismas laikosi ir vėlesnėje praktikoje, aiškindamas ir taikydamas jau nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusias DK teisės normas dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo inciatyva. Tokią poziciją netiesiogiai pavirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje aiškinamos DK 55 straipsnio normos: darbo sutarties nutraukimo priežastys darbuotojo pareiškime privalomai turi būti nurodomos tais atvejais, kai jos reikšmingos tam tikro darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir jo pasekmių taikymui; kitais atvejais jos gali būti nurodomos, tačiau nėra privalomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243248/2020). Atsižvelgiant į tai, darbuotojas rašytiniame pareiškime turi nurodyti ne tik pareiškimo surašymo dieną, pageidaujamą darbo santykių nutraukimo datą, bet ir jo atžvilgiu egzistuojančią konkrečią priežastį, įtvirtintą DK 56 straipsnio 1 dalyje. Tik dėl nurodytų svarbių priežasčių savo iniciatyva nutraukiantis darbo sutartį darbuotojas įgyja teisę į išeitinę išmoką (DK 56 straipsnio 2 dalis).
12. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė 2022 m. sausio 5 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė visus būtinus elementus: pareiškimo pateikimo dieną, pageidaujamą darbo sutarties nutraukimo dieną ir konkrečią priežastį, dėl kurios įgyja teisę į išeitinę išmoką – atsiradęs poreikis namuose slaugyti vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos priežiūros poreikis. Kolegijos vertinimu, ieškovei kaip darbdavei, t. y. verslo subjektui, įdarbinančiam ne vieną darbuotoją, turinčiam specialių personalą, neturėjo kilti neaiškumų gavus tokį atsakovės pareiškimą.
13. Net jeigu ieškovės darbuotojai manė, kad nepakanka įrodymų tenkinti darbuotojos prašymą, tai vadovaudamiesi DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatytu darbo sutarties šalių bendradarbiavimo principu, galėjo pareikalauti iš atsakovės pateikti įrodymus, kurių darbdaviui pritrūko arba patikslinti, kokiu pagrindu pageidauja būti atleista iš darbo.
14. Apeliantė ypatingai akcentavo vieną iš DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto aspektų - slaugymo namuose poreikį, nurodė, kad atsakovės vaikui slaugymo namuose nereikėjo arba reikėjo ne visą laiką, nes jis lanko mokyklą, kitus užsiėmimus ir pan. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte šeimos nario slaugymo intensyvumas nėra apibrėžiamas, ar tai slaugymas nepertraukiamai visą parą, ar tik tam tikromis valandomis, ir kokio lygio slaugymas. Įstatyme nurodoma priežastis „namuose slaugo asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis“. Iš byloje pateiktos NDNT 2021 m. gruodžio 29 d. pažymos matyti, kad atsakovės sūnui M. J. nuo 2021 m. gruodžio 13 d. buvo nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuo 2021 m. gruodžio 29 d. išduota sunkaus neįgalumo lygio pažyma. Teisėjų kolegija vertina, kad pažymoje nurodytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis atitinka DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą slaugymo namuose sąvoką, nes nėra duomenų, kad atsakovės sūnus gyventų ne namuose kartu su atsakove, o būtų apgyvendintas įstaigoje.
15. Apeliantė taip pat akcentavo, kad atsakovės nurodoma atleidimo iš darbo priežastis (poreikis slaugyti šeimos narį) egzistavo jau priėmimo į darbą metu, įsidarbinti tai netrukdė, todėl negalėtų būti priežastis nutraukti darbo sutartį. Pirmosios instancijos teismas šiuos argumentus įvertino ir pagrįstai nurodė, kad atsakovės sūnaus poreikis slaugai nustatytas praėjus metams po atsakovės įsidarbinimo, vadinasi, įsidarbinimo momentu tokio poreikio – slaugyti sūnų – dar nebuvo. Aplinkybės, kad atsakovė dar dirbdama ieškovės įmonėje dažnai skambindavo sūnui telefonu, esminės reikšmės neturi.
16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą dėl svarbių priežasčių ( DK 56 straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl teisingai išsprendė bylą. Teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.