- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-27
- Bylos Nr.
- e2-10612-1070/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00696-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „N. R.“
- Atsakovas
- R. J.
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N. R.“ atstovams direktoriui M. M. ir advokatui V. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N. R.“ ieškinį atsakovei R. J. dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisinio pagrindo pripažinimo teisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „N. R.“ padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad 2022 m. sausio 12 d. ji teisėtai nutraukė 2020 m. spalio 16 d. darbo sutartį, sudarytą su atsakove R. J., Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. t. 1, l. 1-3).
2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė ėjo ieškovės bendrovėje virtuvės darbuotojos pareigas 2020 m. spalio 16 d. darbo sutarties pagrindu. Ieškovė prieš priimdama atsakovę į darbą žinojo, kad ši turi neįgalų vaiką, tačiau tai neturėjo įtakos šalių sutartiniams santykiams. 2022 m. sausio 6 d. atsakovė padavė ieškovei prašymą atleisti ją (atsakovą) iš pareigų, nes ji turi vaiką su sunkia negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos priežiūros poreikis. Gavusi tokį atsakovės prašymą ieškovė nutraukė darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. esant darbuotojos prašymui. Atsakovei kreipusi su skundu į Darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK), ši 2022 m. kovo 7 d. sprendimu patenkino atsakovės prašymą, pripažindama, kad šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, įpareigodama ieškovę sumokėti atsakovei 1382,80 Eur išeitinę išmoką. Ieškovė nesutinka su tokiu darbo sutarties nutraukimo pagrindu, nes aplinkybė, kad R. J. turi neįgalų vaiką, netrukdė jai tinkamai atlikti savo darbo funkcijas nuo 2020 m. spalio 12 d. Ieškovės nuomone, nėra vienos iš būtinų sąlygų tam, kad darbo sutartis būtų nutraukta pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. kad dėl šeimos nario slaugymo darbuotoja negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijas. Atsakovės darbo pobūdis (pirminis daržovių paruošimas: skutimas, lupimas ir pan.) ieškovės įmonėje buvo toks, kad atsakovė galėjo atlikti savo funkcijas bet kuriuo laiku ir metu. Be to, DGK šalys beveik sudarė taikos sutartį, pagal kurią atsakovė sutiko ir toliau dirbti ieškovės įmonėje, bet vėliau persigalvojo. Tai, pasak ieškovės, taip pat įrodo, kad ieškovė galėjo ir gali tinkamai atlikti darbo funkcijas ieškovės įmonėje, turėdama neįgalų vaiką.
Atsiliepimas
3. Atsakovė R. J. atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškovės reikalavimus, palikti galioti DGK sprendimą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. t. 1, l. 151-157). Atsiliepime nurodoma, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakovės sūnui M. J., gim. 2009 m. gruodžio 21 d., diagnozuotas vaikystės autizmas, kombinuoti balso ir daugybiniai judesių tikai, specifinis judesių raidos sutrikimas bei mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas. Atsakovės sūnui nustačius vaikystės autizmą, jam reikalinga visapusiška ir nuolatinė specialistų ir tėvų priežiūra. Atsakovės sūnaus tėvas V. J. negali pasirūpinti vaiku, kadangi serga demencija ir gyvena globos namuose. Todėl 2022 m. sausio 5 d. prašyme atsakovė prašė atleisti ją DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nuo 2022 m. sausio 11 d., tačiau ieškovė, nepaisydama atsakovės prašymo, atleido ją pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Atsakovės sūnaus įvairiapusis sutrikimas buvo nustatytas laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d., t. y. darbo sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma atsakovės sūnaus vaiko diagnozė. Atsakovė nurodė ieškovei atleidimo iš darbo priežastį, t. y. dėl to, kad turi vaiką su sunkia negalia, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra. Atsakovė padavė ieškovės darbuotojai D. K. ir specialių poreikių sūnui nustatymo pažymą. Todėl darbo sutartis negalėjo būti nutraukta pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Aplinkybė, kad atsakovė gali ateityje surasti kitą darbą, nesudaro pagrindo išvadai, jog darbo sutartis negalėjo būti nutraukta DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi atsakovė gali surasti darbą, kuriame jos funkcijos bus suderinamos su vaiko slaugymu.
4. Ieškovės direktorius M. M. teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus šiame dokumente nurodytais motyvais bei patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad atsakovei buvo suteikiama galimybė palikti darbo vietą laiku, nenumatytu darbo sutartyje; svarbiausia, kad suplanuotas darbas būtų atliktas. Darbo sutartis buvo nutraukta po 5 dienų, nes ieškovė neprieštaravo atsakovės prašymui išeiti anksčiau, nei numatyta atleidžiant asmenį pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Dokumentai apie atsakovės sūnaus negalią buvo gauti tik G. S. darbo sutartį atsakovė akcentavo, kad jai reikia bendrauti mobiliuoju telefonu su sūnumi. Ieškovė neprieštaravo tam, bet, jos turimais duomenimis, atsakovė bendravo darbo metu mobiliuoju telefonu ne tik su sūnumi.
Šalies argumentai
5. Ieškovės atstovas advokatas V. M. prašė patenkinti ieškinį ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovės sūnus nėra slaugomas namuose, todėl darbo sutartis negalėjo būti nutraukta pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atsakovės atleidimo iš darbo metu jos vaiko sveikatos būklė buvo tokia pat, kaip ir atsakovės priėmimo į darbą metu. Atsakovė nenurodė ieškovei, kad jai netinka darbo grafikas. Atsakovė gali dirbti ir dirba, nors jos vaiko sveikatos būklė nepagerėjo.
Atsiliepimas
6. Atsakovė R. J. teismo posėdžiuose prašė atmesti ieškinį jos atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino teismui, kad jos vaikas nuo mažens turėjo sunkumų, lengvų sveikatos sutrikimų. Jo būklė bėgant laikui sunkėjo, todėl jie nuėjo pas psichiatrą, vaikas mokosi pagal specialią programą. Pradėjus dirbti ieškovės įmonėje, ten buvo dvi pagalbinės darbuotojos. Atsakovė turėjo dirbti tris dienas, paskui tris dienas buvo namie. Nuo 2021 m. balandžio mėn. ieškovė išleido darbuotojus į priverstines prastovas iki gegužės pabaigos. Nuo rugsėjo mėn. atsakovė liko faktiškai viena dirbti tose pareigose, ji išeidavo iš darbo beveik visada paskutinė. Dokumentai apie sūnaus sveikatos būklę iš raidos centro buvo gauti 2021 m. rugsėjo pabaigoje. Kai atsakovė dirbo, sūnus dažnai rašė jai žinutes, ji turėjo su juo bendrauti mobiliuoju, bet administratorė visą laiką priekaištavo atsakovei dėl to. Vaiko sveikatos sutrikimas yra toks, kad jis dažnai nerimauja, paskui tas nerimas pereina į agresiją, ir jis pradeda žalotis. Vaikui parėjus iš mokyklos atsakovė turi būti namuose, būtina užsiimti vaiku. Ieškovė gali dirbti puse etato (4-5 valandas), o ieškovės įmonėje reikėjo dirbti visą dieną. Ieškovės bendrovėje nuolat vyko pykčiai, atsakovė nebuvo ten gerbiama. Kai atsakovė gavo dokumentus iš Neįgalumo tarnybos, nusprendė išeiti, nes vaikas buvo apleistas. Šiuo metu sūnus lanko bendro ugdymo mokyklą, su juo dirba mokytojo padėjėjas. Atsakovės netenkino ieškovės teikiamos taikos sutarties sąlygos, nes buvo siūlomas darbo grafikas, pagal kurį atsakovė turėjo dirbti visą dieną, o jai reikia darbo, kuriame ji galėtų dirbti 4-6 val. per dieną.
7. Atsakovės atstovas advokatas V. B. prašė atmesti ieškinį atsiliepime išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovės vaikui visą dieną reikalinga priežiūra. Atsakovė prašė atleisti ją, nes jos vaiko slauga nesuderinama su darbu ieškovės įmonėje. Vaiko būklė prastėjo šalių darbo santykių metu. Iki darbo sutarties nutraukimo ieškovė nesiūlė atsakovei palengvinti darbo sąlygas ar pakeisti darbo grafiką. Atsakovė gali dirbti tam tikromis specifinėmis sąlygomis, kurių ieškovė nepasiūlė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Nustatyta, kad atsakovė R. J. turi nepilnametį sūnų M. J., gim. 2009 m. gruodžio 21 d. (el. b. t. 1, l. 58). Atsakovės sutuoktinis ir M. J. tėvas V. J. dėl sveikatos būklės nuo 2020 m. rugsėjo mėn. gyvena (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 181).
9. 2020 m. spalio 12 d. ieškovė UAB „N. R.“ ir atsakovė R. J. sudarė darbo sutartį (toliau – ir Darbo sutartis, el. b. t. 1, l. 4-6), kurioje susitarė, kad atsakovė priimama į UAB „N. R.“ virtuvės darbuotojos pareigas, o darbdavė įsipareigoja mokėti darbuotojai darbo užmokestį (mėnesinį pareiginį atlyginimą, 3,80 Eur valandinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) (Darbo sutarties 1.1, 3.1 punktai).
10. Pagal Darbo sutarties 5 punktą darbuotojo darbo laiko režimas nustatomas taikant trijų mėnesių ataskaitinio laikotarpio darbo laiko apskaitą; nustatyta 6 darbo dienų savaitė; darbo pradžia, pietų pertrauka ir darbo pabaiga nustatoma įmonės grafikuose.
11. Darbo sutarties 13 punkte šalys susitarė, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Darbuotojas turi teisę nutraukti sutartį dėl svarbių priežasčių rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Svarbių priežasčių sąrašas nurodytas DK 56 straipsnio 1 dalyje.
12. Šalių ir jų atstovų, bei liudytojos D. K. (ieškovės darbuotojos, sudariusios darbo grafikus) paaiškinimais nustatyta, kad priimant atsakovę į darbą ieškovei buvo žinoma apie tai, kad atsakovė turi sūnų su tam tikromis sveikatos problemomis. Iš 2021 m. rugsėjo 1 d. medicininio dokumento išrašo (el. b. t. 1, l. 158-162) matyti, kad atsakovės sūnus M. J. buvo stebėtas Vaikų psichiatrijos skyriuje nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. Nustatytos klinikinės diagnozės: vaikystės autizmas, de la Tureto sindromas (kombinuoti balso ir daugybiniai judesių tikai); specifinis judesių raidos sutrikimas; mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas. Išraše nurodytos vaiko priežiūros / gydymo rekomendacijos: nuoseklaus, pastovaus, nuspėjamo auklėjimo užtikrinimas šeimos ir ugdymo įstaigos aplinkoje, tęstinis elgesio ugdymo sistemos taikymas, aiškiai nustatant elgesio ribas bei taikant iš anksto sutartas elgesio pasekmes; individuali psichologo pagalba; aiškios dienotvarkės taikymas; bendradarbiavimas su ugdymo įstaigomis; laisvalaikio užimtumo organizavimas; tęstinės psichologinės pagalbos šeimai teikimas ir kt.
13. Iš 2021 m. spalio 15 d. darbo grafiko (el. b. t. 1, l. 90) matyti, kad 2021 m. lapkričio mėn. atsakovė turėjo dirbti mėnesio 3-5, 9-11 dienomis nuo 10:00 val. iki 19:00 val. (pietų pertrauka nuo 14:00 val. iki 15:00 val.); mėnesio 12, 13 dienomis – nuo 12:00 val. iki 22:00 val. (pietų pertrauka nuo 17:00 val. iki 18:00 val.), 17, 18 dienomis – nuo 10:00 val. iki 19:00 val. (pietų pertrauka nuo 14:00 val. iki 15:00 val.), 19, 20 dienomis – nuo 12:00 val. iki 22:00 val. (pietų pertrauka nuo 17:00 val. iki 18:00 val.), 23-25 dienomis – nuo 10:00 val. iki 19:00 val. (pietų pertrauka nuo 14:00 val. iki 15:00 val.), 26, 27 dienomis – nuo 12:00 val. iki 22:00 val. (pietų pertrauka nuo 17:00 val. iki 18:00 val.), 29, 30 dienomis – nuo 10:00 val. iki 19:00 val. (pietų pertrauka nuo 14:00 val. iki 15:00 val.).
14. Atlikus pirminį atsakovės sūnaus M. J. neįgalumo įvertinimą, nustatytas sunkus neįgalumo lygis nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d. (el. b. t. 1, l. 62).
15. 2021 m. gruodžio 29 d. buvo priimtas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimas dėl M. J. specialiųjų poreikių bei išduota specialiųjų poreikių nustatymo pažyma (el. b. t. 1, l. 59, 60). Šiuose dokumentuose nurodyta, kad nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d. M. J. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
16. 2021 m. gruodžio 29 d. Rekomendacijoje dėl pagalbos poreikio (el. b. t. 1, l. 61) nurodyta, kad M. J. būtina kito asmens pagalba žinių taikymo, bendravimo, savarankiškumo, kasdienės veiklos srityse.
17. 2022 m. sausio 5 d. atsakovės sūnui išduota Pažyma dėl specialaus ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo (el. b. t. 1, l. 163, 164). Pažymoje nurodyta, kad būtina pritaikyti bendrąsias programas, teikti specialiąją pedagoginę, psichologinę, socialinę-pedagoginę bei specialiąją (mokytojo padėjėjo) pagalbą.
18. 2022 m. sausio 5 d. pareiškimu (el. b. t. 1, l. 7) atsakovė R. J. prašė ieškovės atleisti ją iš pareigų pačiai prašant nuo 2022 m. sausio 11 d., nes ji turiu vaiką, kuris turi sunkią negalią ir jam įstatymo nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos priežiūros poreikis. 2022 m. sausio 5 d. įsakymu (el. b. t. 1, l. 189) ieškovė nutraukė Darbo sutartį nuo 2022 m. sausio 11 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, nurodydama, kad sutartis nutraukta darbuotojos prašymu. Nutrūkus šalių sutartiniams darbo santykiams atsakovė užsiregistravo darbo biržoje 2022 m. sausio 17 d. (el. b. t. 1, l. 20).
19. Atsakovei kreipusi į DGK, 2022 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisija priėmė sprendimą (el. b. t. 1, l. 11-16) pripažinti, kad šalių Darbo sutartis nutraukta 2022 m. sausio 12 d. DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu; įpareigoti atsakovę pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui informaciją apie ieškovės R. J. darbo santykių pabaigą 2022 m. sausio 12 d. DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, priteisti iš atsakovės ieškovei 1382,80 Eur išeitinę išmoką.
20. Atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad po Darbo sutarties nutraukimo ji įsidarbino prekybos įmonėje pardavėja pagal jai tinkantį darbo grafiką, suderinamą su neįgalaus vaiko priežiūra.
21. Įvertinus šalių procesinių dokumentų motyvus, darytina išvada, kad tarp jų kilo ginčas dėl atsakovės valios nutraukti Darbo sutartį, išreikštos 2022 m. sausio 5 d. pareiškime. Ieškovė suprato atsakovės pareiškimą kaip prašymą atleisti ją savo noru pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, o atsakovė teigia, kad siekė nutraukti Darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Todėl, teismo nuomone, byloje turi būti atsakyta į šiuos pagrindinius klausimus: koks buvo atsakovės valios turinys 2022 m. sausio 5 d. pareiškime; ar ieškovė, esant nustatytai atsakovės valiai, turėjo pagrindą nutraukti šalių sutartinius santykius pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.
Dėl atsakovės R. J. 2022 m. sausio 5 d. pareiškime išreikštos valios nutraukti šalių darbo santykius
22. Neterminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų (DK 55 straipsnio 1 dalis). Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), vyrą, žmoną), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad darbuotojui siekiant nutraukti sutartį dėl svarbios priežasties jo prašyme, be kita ko, turi būti nurodyta konkreti priežastis (konkrečios priežastys), kuri (kurios), jo nuomone, teikia pagrindą nutraukti darbo sutartį, bei ją (jas) pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2014). Darbo sutarties nutraukimo priežastys pareiškime privalomai turi būti nurodomos tais atvejais, kai jos reikšmingos tam tikro darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir jo pasekmių taikymui; kitais atvejais jos gali būti nurodomos, tačiau nėra privalomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020, 42 punktas).
24. Sprendžiant klausimą dėl atsakovės 2022 m. sausio 5 d. pareiškime išreikštos valios, reikšminga tai, kad: 1) pareiškime nurodyta konkreti priežastis, dėl kurios prašoma nutraukti Darbo sutartį (t. y. tai, kad darbuotoja turi vaiką su sunkia negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 2) pareiškime nurodyta pageidaujama darbo santykių nutraukimo data – 2022 m. sausio 11 d., t. y. suėjus 5 kalendorinių dienų terminui.
25. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2022 m. sausio 5 d. atsakovė siekė ir išreiškė valią nutraukti Darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tai patvirtina ir ieškovės darbuotojų nurodomos aplinkybės, kad dar iki pareiškimo ieškovei padavimo atsakovė buvo pasakiusi kitiems darbuotojams, jog nustačius vaiko neįgalumą, atsakovė turės iš to naudos. Tikėtina, kad šiuo atveju atsakovė turėjo omenyje DK 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atleido darbuotoją DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, suėjus 5 kalendorinių dienų, bet ne 20 dienų terminui, žinodama, kad atsakovės sūnus yra neįgalus.
26. Teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, nurodytą šio sprendimo 24, 25 punktuose, konstatuoja, kad ieškovė, gavusi iš atsakovės 2022 m. sausio 5 d. pareiškimą, iš jo turinio bei ieškovei žinomų aplinkybių apie atsakovės gyvenimą, jos paaiškinimus, duotus kitiems darbuotojams, turėjo suprasti, kad R. J. siekia nutraukti Darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą, bet ne pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
27. Konstatavus, kad ieškovė turėjo suprasti, jog atsakovė siekia nutraukti darbo santykius DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, toliau pasisakoma dėl R. J. atleidimo iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį teisėtumo.
Dėl atsakovės R. J. atleidimo iš darbo atitikties teisės aktų reikalavimams
28. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės sūnui M. J. buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis 2021 m. gruodžio mėn., kai atsakovė daugiau nei metus dirbo ieškovės įmonėje. Atsakovės, ieškovės direktoriaus M. M. paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė dažnai naudojosi darbe mobiliuoju telefonu ir šis jos poreikis buvo aptartas sudarant Darbo sutartį. Kartu ir liudytoja apklausta D. K., ir ieškovės direktorius M. M. priekaištavo atsakovei dėl dažno mobilaus telefono naudojimo, nors ši turėjo palaikyti ryšį su sveikatos problemų turinčiu sūnumi. Ieškovės darbuotojų paaiškinimai apie tai, kad atsakovė dažnai naudojo mobilųjį telefoną darbo metu ne tik pokalbiams su sūnumi, atmetami kaip deklaratyvūs ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Juo labiau, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovei kada nors buvo taikomos drausminės nuobaudos dėl to, jog ji netinkamai atlieka ar neatlieka savo darbo pareigų, nesilaiko darbe nustatytos tvarkos. Atsakovė paaiškino, kad jos naudojimasis telefonu buvo nulemtas poreikio bendrauti su negalią turinčiu sūnumi. Atsakovės sūnaus negalią ir jos pobūdį (dažną nerimą, dėmesio stoką, savęs žalojimą) patvirtina byloje pateikti medicininiai dokumentai bei atsakovės paaiškinimai.
29. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad atsakovės darbo grafikas buvo suderintas taip, jog jos darbo dienomis ji turėjo dirbti antroje dienos pusėje, t. y. kai atsakovės vaikas neturėjo būti ugdymo įstaigoje (žr. sprendimo 13 punktą). Atsakovė viena rūpinasi sergančiu nepilnamečiu sūnumi, nes jos sutuoktinis serga demencija ir dėl to gyvena slaugos namuose. Todėl natūralu, kad ji dažnai naudojosi mobiliuoju telefonu, siekdama tinkamai pasirūpinti sergančiu sūnumi, bei kad jai sunku buvo tinkamai pasirūpinti sūnumi po jo pamokų dėl ieškovės sudaryto darbo grafiko.
30. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų pagrindu nustatytą atsakovės sūnaus sveikatos sutrikimo pobūdį, atsakovės darbo grafiką, medicinos specialistų rekomendacijas M. J. ir jo šeimai (sprendimo 12 punktas), sprendžia, kad atsakovė įrodė, jog darbo santykių metu jai buvo sudėtinga tinkamai atlikti Darbo sutartyje numatytas funkcijas dėl sūnaus sveikatos būklės. Atsakovė, matydama prastėjančią sūnaus sveikatos būklę, inicijavo jo sveikatos patikrinimą, kurio metu buvo nustatytas sūnaus specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Todėl ji turėjo pagrindą 2022 m. sausio 5 d. reikalauti iš atsakovės nutraukti Darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
31. Tai, kad atsakovės sūnus iš dalies buvo / yra savarankiškas: galėjo / gali nueiti vienas į mokyklą, kurį laiką būti vienas namuose, - nepaneigia to, kad atsakovė privalo didesnę savo laiko dalį skirti sūnaus slaugymui ir jo sveikatos priežiūrai pagal gydytojų pateiktas rekomendacijas (žr. sprendimo 12 punktą). Nors įstatyme yra nurodyta, kad DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikomas tada, kai darbuotojas slaugo artimą giminaitį namuose, teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga ne slaugymo vieta, bet darbuotojo laiko poreikis tam, kad jis tinkamai atliktų sergančio asmens slaugymo pareigą.
32. Teismas sutinka su tuo, kad bylos įrodymai patvirtina, jog atsakovės sūnus neturi būti visą laiką slaugomas namuose, nes jis pats turi lankyti mokyklą, gydymo įstaigas, psichologus, būti sanatorijose, užsiimti lavinama veikla, bendrauti. Tačiau, teismo nuomone, tai nepaneigia ir būtinybės slaugyti jį namuose. Priešingu atveju jam nebūtų nustatytas antro lygio nuolatinės slaugos (tarme tarpe – ir namuose) poreikis. Todėl teismas atmeta ieškovės motyvus dėl DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto netaikymo šalių darbo santykiams nutraukti.
33. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad ieškovė, gavusi 2022 m. sausio 5 d. atsakovės pareiškimą dėl jos atleidimo, turėjo suprasti, jog darbuotoja prašo atleisti ją dėl svarbios priežasties – negalėjimo tinkamai atlikti darbo funkcijų, esant poreikiui slaugyti nepilnametį sūnų. Ieškovė, priimdama 2022 m. sausio 5 d. įsakymą dėl atsakovės atleidimo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, nutraukė su atsakove Darbo sutartį, pažeisdama įstatymo nustatytą tvarką, neišmokėjusi atsakovei priklausančios išeitinės išmokos. Dėl to ieškovės ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, pakeičiant Darbo sutarties nutraukimo pagrindą į DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
34. Įvertinus tai, kad DK 56 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, laikytina, kad ginčo Darbo sutartis nutraukta nuo 2022 m. sausio 12 d. (DK 56 straipsnio 3 dalis).
35. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Todėl nagrinėjamu atveju negali būti patenkintas atsiliepimo į ieškinį prašymas palikti galioti 2022 m. kovo 7 d. DGK sprendimą (DK 231 straipsnio 4 dalis). Teismas, išspręsdamas šalių ginčą iš esmės, pasisako dėl išmokų, kurias ieškovė turi sumokėti atsakovei, nutraukusi šalių sutartinius santykius, nesilaikydama įstatyme nustatytos tvarkos.
36. Atsakovė dirbo ieškovės bendrovėje daugiau nei metus, todėl jai turi būti išmokėta dviejų vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka (DK 56 straipsnio 2 dalis). Atsakovės vidutinis darbo užmokestis prieš jai išeinant iš ieškovės bendrovės buvo 691,40 Eur ((798,20 Eur+640 Eur+636 Eur)/3 mėn.). Todėl atmetant ieškinį, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiama 1382,80 Eur išeitinė išmoka.
37. Teismas, atmesdamas ieškinį, nurodo, kad tai, jog ieškovei nuo pat pradžių buvo žinoma apie sunkią atsakovės sūnaus sveikatos būklę; kad atsakovė sakė kitiems ieškovės darbuotojams, jog ji gaus pelno dėl sūnaus pripažinimo neįgaliu; kad atsakovė įsidarbino kitoje darbovietėje, nepaneigia to, kad Darbo sutartis turėjo būti nutraukta DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Ieškovė pati prisiėmė riziką įdarbinti asmenį, kuris gali prašyti nutraukti Darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atsakovės galbūt buvęs gyrimasis dėl „pelningo“ Darbo sutarties nutraukimo nepaneigia DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygų buvimo. Asmens poreikis slaugyti sergantį asmenį taip pat neatima teisės sudaryti darbo sutartį tokiomis sąlygomis, kurios leistų darbuotojui ir tinkamai atlikti darbo funkcijas, ir slaugyti namuose sergantį asmenį.
38. Priėmus teismo sprendimą atsakovės naudai, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Iš ieškovės atsakovei priteisiama 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba, atlyginimo (el. b. t. 1, l. 178-180, 182, 192, 193).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N. R.“ ieškinį atsakovei R. J..
Pripažinti neteisėtu atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo UAB „N. R.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Laikyti, kad darbo sutartis su R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nuo 2022 m. sausio 12 d.
Priteisti atsakovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N. R.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1382,80 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt du Eur 80 ct) išeitinės išmokos ir 850 (aštuonis šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Išsiųsti teismo sprendimo kopiją Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijai.