- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- e2YT-146-547/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00558-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Varėnos rajono savivaldybės administracijos, Valstybės įmonės „Turto bankas“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
nedalyvaujant pareiškėjui A. L., suinteresuotų asmenų – Varėnos rajono savivaldybės administracijos, Valstybės įmonės „Turto bankas“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovams,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei „Turto bankui“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinį faktą, jog jis, įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – garažo boksą Nr. 7, kurio plotas 57,55 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodo, kad 1996 m. liepos mėnesį Tolkūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija, kurią sudarė komisijos pirmininkas A. S. ir komisijos nariai A. P., M. K., J. B., V. M., D. Č. ir V. G., perdavė jam, pareiškėjui už bendrovėje turėtus pajus nekilnojamojo turto objektą - garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis įvardintas kaip garažo boksas Nr. 7, kurio plotas yra 57,55 m². Įgyvendindamas savo, kaip turto savininko teises, norėdamas įregistruoti jam priklausantį turtą viešajame registre, kreipėsi dėl kadastrinių matavimų bylos parengimo, o parengus nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių įregistravimo. Tačiau Kadastro tvarkytojo ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimais jo prašymas įregistruoti nuosavybės teises į garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini)., buvo atmestas. Jokių kitų dokumentų, išskyrus teismui teikiamus Tolkūnų žemės ūkio bendrovės Perdavimo-priėmimo aktą ir nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, jis neturi. Apie tai, kad nekilnojamojo turto pardavimo sandorį reikia įregistruoti notaro biure, nežinojo. Šiuo metu jokių dokumentų, susijusių su Tolkūnų žemės ūkio bendrovės turto perleidimu gauti nėra galimybių, nes bendrovė yra likviduota. Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialas jau anksčiau yra pateikęs pažymą, jog Varėnos rajono Tolkūnų žemės ūkio bendrovės dokumentai saugoti į Kauno regioninio valstybė archyvo Alytaus filialą neperduoti.
Pareiškėjas mano, kad teismui pateikiami dokumentai patvirtina, kad jau 1996 metais Tolkūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija jam perdavė aukščiau paminėtą garažą, kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje įvardijamas kaip 57,55 m² ploto garažo boksas Nr. 7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo pat garažo bokso Nr. 7 perdavimo jo žinion, t. y., nuo jo perdavimo už bendrovėje turėtus pajus, jis vienintelis juos valdė daugiau kaip dvidešimt ketverius metus, todėl nėra jokių apribojimų, nustatyti jam nuosavybės teisę į šį garažo boksą įgyjamosios senaties pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė pareiškimo reikalavimus. Jis nurodė, kad yra pagrindas tenkinti pareiškimą, kadangi gauti įrodymai patvirtinantys statinio sukūrimo teisėtumą, o taip pat nustatytos visos sąlygos dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį.
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys Varėnos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriuose nurodė, kad teismui nustačius, jog yra visos įstatyme numatytos sąlygos, reikalingos įgyjamosios senaties fakto nustatymui, pareiškimui neprieštarauja. Prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovams.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento vidurio Lietuvos teisės skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo bei nurodė, kad tik pareiškėjui rašytiniais įrodymais įrodžius garažų statybos teisėtumą, t. y. kad ji buvo vykdoma laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, reikalavimų, taip pat jeigu yra visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos, būtų pagrindas nustatyti pareiškėjui nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį faktą. Prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apie bylos nagrinėjimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 532 straipsnis, buvo paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir nepareiškė prieštaravimų pareiškėjo pareiškimui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia klausimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą – garažo boksą Nr. 7, kurio plotas 57,55 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad 1996 metais Tolkūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija A. L. perdavė garažą, kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje įvardijamas kaip 57,55 m² ploto garažo boksas Nr. 7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo pat garažo bokso Nr. 7 perdavimo jo žinion, t. y., nuo jo perdavimo už bendrovėje turėtus pajus, jis vienintelis juos valdė daugiau kaip dvidešimt ketverius metus.
Žemesnės instancijos teismas
Pateiktu atsiliepimu į pareiškimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento vidurio Lietuvos teisės skyrius nurodė, kad nurodomo statinio statybos metai 1979 metai, tai šio statinio statybos teisėtumui nustatyti turėtų būti taikomi tuo metu galiojusių statybų procesą reglamentavusių teisės aktų nuostatos, statyba galėjo būti pradėta tik gavus statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą. Atsakant į tokius argumentus, pirma, nagrinėjamu atveju negali būti suabsoliutintas reikalavimas dėl statybos teisėtumo, o atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, svarbias dėl įgyjamosios senaties nustatymo, kadangi pareiškėjas statinio dalį įgijo ne statybos, o nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo aktu, t. y. kitu būdu (prilyginant nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai). Antra, šiuo nekilnojamuoju daiktu pareiškėjas naudojosi nuo priėmimo-perdavimo akto surašymo 1996 metais, t. y. apie 24 metus. Varėnos rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrius 2020-12-01 pateikė atsakymą, kad 1968-1978 m. leidimų statybai vykdyti Varėnos rajone/mieste registracijos knygoje nurodyta, kad P. Cvirkos kolūkiui 1978 metų lapkričio 1 d. išduotas statybos leidimas Nr. 626-25/78 rekonstruoti P. Cvirkos kolūkio mechanizacijos kiemą. Dėl to galima daryti išvadą, kada garažas nebuvo pastatytas savavališkai ar pažeidžiant jo statybos metu galiojusių statybų procesą reglamentavusių teisės aktų nuostatas.
Pagal teismui pateiktą nekilnojamojo turto objekto – statinys (statiniai) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, pareiškėjo A. L. nurodomas nekilnojamas turtas – garažo boksas Nr. 7, kurio plotas yra 57,55 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamojo turto objekte, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis objektas yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas. Jame yra nurodyta statinių išsidėstymo planas, pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kita. Sudarytas žemės sklypo planas, kai sklypo plotas 2250 m², kadastro vietovė Tolkūnų 3868, sklypo numeris projekto plane Nr. 390, bloko Nr. 0002. Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas AB „Vilniaus hidroprojektas“, planas sudarytas 2013-03-24, patvirtinant, kad žemės sklype pažymėti žemės naudmenų kontūrai, naudmenų rūšys ir plotai atitinka faktinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi per CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).
Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas nuosavybės teise įgijo 57,55 m² ploto garažo boksą Nr. 7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų duomenų matyti, kad 1996 m. liepos mėnesį Tolkūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija, kurią sudarė komisijos pirmininkas A. S. ir komisijos nariai A. P., M. K., J. B., V. M., D. Č. ir V. G., perdavė pareiškėjui A. L. nekilnojamojo turto objektą - garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Perdavimo-priėmimo aktu garažas, kuriam šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei jis įvardintas kaip vienas garažo boksas Nr. 7, kurio plotas yra 57,55 m², jam buvo parduotas už bendrovėje turėtus pajus. Byloje esančiais dokumentais patvirtinama ir tai, kad jokių dokumentų, susijusių su Tokūnų žemės ūkio bendrovės turto perleidimu gauti nėra galimybių, kadangi ši bendrovė likviduota bei šios bendrovės dokumentai saugoti į Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialą neperduoti. Taigi, kaip matyti iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), statiniai (statinys) faktiškai egzistuoja. Taigi šis objektas yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas. Jame yra nurodyta statinių išsidėstymo planas, pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kita.
Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu – garažo boksu Nr. 7 nuo 1996 metų, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra pareiškėjui pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – garažo bokso, kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą, atsisakė registruoti nuosavybės teises, nurodydamas, kad įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti nuosavybės teises registruoti nekilnojamojo turto registre, kadangi: 1) Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas nekilnojamasis daiktas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (priimtas nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo 2019-04-15 sprendimas Nr. SPR5-1762(14.4.)); 2) Perdavimo - priėmimo aktas turi formos ir turinio trūkumų, trūksta asmenį (įgijėją) identifikuojančių duomenų, o kiti dokumentai, numatyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, kurie patvirtintų nuosavybės teisių į šį statinį atsiradimą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nėra pateikti.
Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu žemės ūkio įmonių turto privatizavimo sąlygas ir tvarką reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 420. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatytas ratas subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamą žemės ūkio įmonių turtą ir pareiškėjas pagal šias nuostatas pateko į subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamą žemės ūkio įmonių turtą, ratą. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas, valdydamas garažo boksą Nr. 7, jį sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai valdė nuo 1996 m. liepos mėnesio, t. y., 24 metus laiko. Iki šios dienos, išskyrus pareiškėją, niekas garažu nesinaudojo ir nedisponavo jo nuosavybe, dėl jo nereiškė jokių pretenzijų.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kasacinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti pastato dalies įgijimą nuosavybės teise faktą pareiškėjas įrodinėjo savo pareiškimu bei rašytiniais įrodymais.
Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjo pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Šios aplinkybės rodo, kad garažo boksas (garažas) visą 24 metų laikotarpį buvo valdomas teisėtai, nes jo valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad pareiškėjas garažą būtų valdęs neteisėtai - pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už jį į garažą neturi. Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustatymo, kad pareiškėjas nuosavybės teise įgijo 57,55 m² ploto garažų boksą Nr. 7, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - garažo boksą Nr. 7, kurio plotas yra 57,55 m², kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.