Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-01-29 · Civilinė byla Nr. 2S-460-826/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
2S-460-826/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11996-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Skolininkas
L. V.
Kreditorius
A. V.
Suinteresuotas asmuo
L. V., A. V.
Kategorijos
  • 129.23pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-460-826/2015

Teisėja Milda Valiulytė (Proceso Nr. 2-06-3-11996-2014-4)
Procesinio sprendimo kategorijos: 129.23; 122.4; (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. sausio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs skolininkės L. V. atstovės advokatės A. J. ir išieškotojo A. V. (A. V.) atstovės advokatės L. Š. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio A. S. aktą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, suinteresuoti asmenys L. V., A. V., išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

antstolis A. S. kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo. Antstolis 2014-10-13 akte nurodo, jog jo žinioje yra vykdomoji byla Nr.0010/14/01423, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-10 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. N2-2626-323/2014. Nutartimi nustatyta laikina A. V. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka. Antstolis nurodo, jog L. V. nesilaiko 2014-03-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje nustatytos bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos, todėl prašo spręsti klausimą dėl sprendimo nevykdymo. Nurodė, jog gauti keturi išieškotojo A. V. raštai/pranešimai (laikotarpiu 2014-04-16–2014-09-22) dėl teismo nutarties nevykdymo. Raštuose A. V. teigia, jog L. V. nevykdo teismo nutarties, nurodo, kad komandiruočių metu, L. V. nesudaro galimybių A. V. su dukterimis D. V. ir J.V. kiekvieną pirmadienį, trečiadienį nuo 20 val. iki 20.30 val. Lietuvos laiku bendrauti telefonu ar programa „Skype“, taip pat trukdo vaikams savarankiškai kalbėtis telefonu, 2014-08-23 ir 2014-08-27 nedavė J. V., jaunesniosios dukters, ir, be to, atsisakė paaiškinti, kas jai nutiko, ir pateikti pažymą iš gydytojo, pasakė, kad visais klausimais kreiptųsi į teismą. Telefonu taip pat pasakė, kad jaunesniajai dukrai peržiūra šokiuose, todėl jos nepasiims. Tą dieną abiejų dukrų – J. ir D. – paimti negalėjo, kadangi jas pasiėmė L. V.. Kai bandė paskambinti L. iš darželio „P.“, sužinojo, kad ji pasiėmė vaikus, ji nebekėlė telefono ragelio. Taip pat ieškovas A. V. negalėjo paimti savo dviejų dukterų J. V. ir D. V. iš vaikų darželio „P.“ 17.00 val., kadangi jas, L. V. prašymu, paėmė jos pažįstama apie 16 val. Be to, 16.29 val. jis gavo SMS: „A., jeigu nori, paimk vaikus apie 18.45 val. prie prekybos centro „Vyturys“. 2014-09-24 teismo nustatytu laiku negalėjo bendrauti su dukra D., kadangi L. V. jo bendravimo su vaikais laiku užrašė vaikus į šokių būrelį ir taip trukdo su jomis susitikti, nurodo, kad po susitikimo vaikus turi parvežti ne į L. V. gyvenamąją vietą, o pas jos mamą. Taip pat nurodo, kad išieškotojas informavo antstolį, kad skolininkė nevykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties Nr.N2-2626-323/2014, ir Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-18 nutarties Nr. 2S-980-513/2014, kuriomis buvo nustatyta laikinoji bendravimo su vaikais tvarka – trečiadieniais nuo 17 val. iki 20 val. ir šeštadieniais nuo 10 val. iki 20 val., pranešime nurodoma, kad „Šeštadienį, 2014-09-20, gavo iš L. V. SMS žinutę su tekstu: „A., sveikas, mes šiandien išvažiavome į Vilnių“. 10 val. nuvykus į L. V. gyvenamąją vietą, durų niekas neatidarė ir telefono ragelio skolininkė nekėlė. Tą pačią dieną prie jo žaidimų aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pribėgo dukra J., tada jis pamatė jos močiutę T. K. su kita jo dukterimi D.. Močiutė liepė vaikams greitai susirinkti daiktus ir verkiančias dukras išsivedė jėga. Kadangi išieškotojas savo raštuose nurodė laikotarpį, kada L. V. nevykdė teismo sprendimo, dėl teismo sprendimo nevykdymo išieškotojo nurodytu laikotarpiu antstolis surašė aktą, tai teismas procesiniame sprendime ir pasisakys būtent dėl išieškotojo nurodytu laikotarpiu tariamai nevykdomo teismo sprendimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-22 nutartimi skolininkei L. V. paskyrė 100 Lt baudą išieškotojo A. V. naudai už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-10 nutarties, kuria nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, nevykdymą 2014-09-03, 2014-09-10, 2014-09-17, 2014-09-20. Teismas nurodė, kad ištyrus byloje esančius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, nustatyta, jog minėti išieškotojo bei antstolio teiginiai dėl sprendimo nevykdymo yra pagrįsti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad išieškotojas ginčo dienomis nesusitiko su abiem savo vaikais. Skolininkė mano, kad atsižvelgiant į vaikų interesus, jų teisei lankyti būrelius ir papildomus užsiėmimus turėjo būti ir pagrįstai buvo teikiama pirmenybė prieš tėvo teisę tuo pačiu metu, kada vyksta būreliai bei papildomi užsiėmimai, bendrauti su vaikais. Žinodama, kad teismo nutartimis išieškotojui yra suteikta teisė bendrauti su vaikais kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val. skolininkė prasidėjus naujiems mokslo metams, užrašė mergaites į popiet vykstančius užsiėmimus. Tokiu būdu išieškotojui yra sudėtinga trečiadieniais matytis su J., nes ši turi lankyti šokių pamokas. Aplinkybė, kad vaikai turi užsiėmimus nurodytomis dienomis, nėra kliūtis išieškotojui su jomis tuo metu bendrauti – nuvežti ar pasiimti vaikus iš būrelių, tačiau skolininkė turi jam suteikti tokias galimybes ir prieš protingą laiką pateikti atitinkamą informaciją. Aplinkybė, kad nepilnamečio vaiko tėvai tarpusavyje nebendrauja ar konfliktuoja, niekaip nedaro įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, teisėtumui ir bylos dalyviai vis tiek yra įpareigoti jį vykdyti ir laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Jei šalims sudėtinga užtikrinti vaikų bendravimo su tėvu trečiadieniais tvarką, šalys turėtų spręsti klausimą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo pakeitimo. Iki to laiko skolininkė privalo vykdyti 2014-03-10 nutartį ir užtikrinti išieškotojo teisę bendrauti su vaikais vykdomajame dokumente nurodytomis sąlygomis. Skolininkė pateikė įrodymus, kad šalių dukra J. V. sirgo nuo 2014-08-21 iki 2014-08-28, todėl konstatuotina, jog susitikimas nurodytu laiku su vaiku neįvyko dėl pateisinamų priežasčių ir taikyti sankcijas už sprendimo nevykdymą 2014-08-23 ir 2014-08-27 dienomis nėra pagrindo. Nutarties nevykdymas kitomis dienomis – 2014-09-03, 2014-09-10, 2014-09-17 ir 2014-09-20 – nėra skolininkės pagrįstas ar pateisintas objektyviomis aplinkybėmis. Vaikų užimtumas būreliuose nėra kliūtis tėvui su jais susitikti 2014-03-10 nutartyje nurodytu laiku. Parinkdamas baudos dydį teismas atsižvelgė į skolininkės pajamas – jos darbo užmokestis artimas minimaliam, todėl baudos mokėjimas tiesiogiai atsilieps nepilnamečių vaikų turtiniams interesams. Be to, nagrinėjamu atveju ir išieškotojas neįdėjo visų pastangų, kad nustatytomis dienomis išsiaiškintų vaikų užimtumo priežastis ir prie jų prisitaikytų.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkės atstovė advokatė A. J. prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nutartį. Nurodė, kad teismas suteikė nepagrįstą pirmumą išieškotojo teisei bendrauti su vaikais prieš vaikų teisę lavintis. Byloje nėra duomenų, jog skolininkė tyčia užrašė vaikus į būrelius tomis dienomis, kai nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Išieškotojas visada iš anksto būdavo informuojamas apie vaikų užimtumą, tačiau jis niekada neišreiškė noro nuvežti vaikus į būrelius, neatvyko pasiimti iš būrelių. Skolininkė laukdavo išieškotojo su vaikais sutartoje vietoje, tačiau jis nepasirodydavo. Visas dienas, už kurias skolininkei buvo paskirta bauda, vaikai buvo užsiėmimuose arba išvykę, apie tai informavus vaikų tėvą, o išieškotojas nepasinaudojo teise bendrauti su vaikais po užsiėmimų.

Atskiruoju skundu išieškotojo atstovė advokatė L. Š. prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nutartį ir paskirti skolininkei didesnę baudą. Nurodė, kad skolininkei skirta bauda yra per maža ir negali motyvuoti skolininkės ateityje vykdyti teismo nutartį. Skolininkė siekia atriboti vaikus nuo bendravimo su tėvu. Skolininkės tyčinį teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyrius. Skolininkė nuolat nevykdo teismo nutarties. Tik tinkamo dydžio baudos paskyrimas skolininkei gali paskatinti vykdyti teismo nutartį.

Atsiliepimas

Išieškotojo atstovė advokatė L. Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, antstolis prašo jį atmesti. Nurodė, kad skolininkė piktnaudžiauja savo kaip motinos teisėmis, nevykdo teismo nutarties, todėl bauda jai paskirta pagrįstai. Vaiko noras lankyti būrelius yra suprantamas, tačiau skolininkė negali tuo naudotis kaip priežastimi nevykdyti teismo nutarties.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

LR CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal LR CPK 771 str. 1 d., jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas vykdymo vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes (LR CPK 771 str. 2 d.). LR CPK 771 str. nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su LR CPK 273 str. nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-437/2013). Teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra privalomos visiems asmenims ir turi būti vykdomos (CPK 18 str.). Pažymėtina, kad nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su vaiku, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir visos abejonės sprendžiamos tik vaiko naudai (CK 3.3 str. 1 d.).

Įvertinęs byloje esančiuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ne tik taikant laikinąsias apsaugos priemones, bet ir šio procesinio sprendimo vykdymo metu yra būtina atsižvelgti į vaiko interesus, kadangi nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą – imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų visais atvejais pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (LR CPK 764 str., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/14/01423 duomenų nustatyta, jog antstolis vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-10 nutartį, kurios rezoliucinė dalis dėl vaikų pasiėmimo iš ugdymo įstaigos buvo patikslinta Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-18 nutartimi, ir kuria nustatyta laikina išieškotojo bendravimo su vaikais tvarka, t. y. nustatyta, jog A. V. buvimo Lietuvoje metu pasiima vaikus D. ir J. iš ugdymo įstaigos po 17 val. ir grąžina vaikus į motinos gyvenamąją vietą iki 20 val. Iš antstolio teismui pateikto akto nustatyta, kad išieškotojui nesant objektyvių priežasčių 2014-09-03, 2014-09-10, 2014-09-17 (trečiadieniais) ir 2014-09-20 (sekmadienį) nebuvo sudarytos galimybės pasiimti ir bendrauti su vaikais.

Skolininkė teigia, kad teismas nepagrįstai suteikė prioritetą tėvo bendravimui su vaikais, o ne vaikų lavinimui. Be to, ji nesiekė vaikų užrašyti į būrelius būtent tomis dienomis, kai nustatyta tėvo bendravimo su vaikais diena. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. LR CK 3.170 str. 1 d. numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, jog vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta. Šiuo atveju vaikų motina, kaip asmuo, atsakingas už vaikų auklėjimą bei ugdymą, privalėjo pasirūpinti tuo, kad vaikai galėtų matytis ir bendrauti su tėvu, t. y. būrelių ir užsiėmimų grafikas galėjo būti derinamas ir koreguojamas pagal teismo nustatytą tvarką. Be to, skyrium nuo vieno iš tėvų gyvenančių vaikų teisė bendrauti su tėvu yra svarbesnė nei skolininkės akcentuojamas vaikų poreikis lankyti būrelius ar užsienio kalbos užsiėmimus. Skolininkė teigia, kad išieškotojas neišreiškė noro nuvežti dukras į būrelius iš ugdymo įstaigos. Tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog vaikai iš ugdymo įstaigos būdavo paimami motinos ar močiutės dar iki 17 val., t. y. iki tada, kai teismo nutartimi nustatytas tėvo bendravimo su vaikais laikas. Tai, kad skolininkė stengiasi atriboti vaikus nuo bendravimo su tėvu, nurodyta ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (vykd. b. l. 25–26). Tokie motinos veiksmai laikytini nepateisinamais vaikų atžvilgiu.

Atskirajame skunde skolininkė teigia, kad visada informuodavo išieškotoją apie pasikeitusias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkės nurodytos „pasikeitusios aplinkybės“ nėra pagrindas nesudaryti išieškotojui sąlygų pasiimti vaikus iš jų ugdymo įstaigos trečiadieniais nuo 17 val. Tuo labiau, kad tokia teisė vaikų tėvui nustatyta tik du kartus per savaitę. Apeliantė nesutinka ir su teismo nutarties dalimi, kuria jai buvo paskirta bauda už tai, kad 2014-09-20 (šeštadienį) išieškotojui nebuvo sudaryta galimybė pasimatyti su vaikais, ir teigia, kad su vaikais buvo išvykusi į Daugpilį, tačiau per klaidą išieškotojui nurodė, kad išvyksta į Vilnių. Tokie skolininkės veiksmai vertintini kaip sąmoningas išieškotojo klaidinimas ir trukdymas pasimatyti su vaikais. Tuo labiau, kad vaikai tą dieną, kai skolininkės teigimu buvo išvykę į Daugpilį (o pagal išieškotojui nurodytą informaciją – į Vilnių), į šeimos nario mirimo metinių minėjimą, tikėtina, niekur apskritai nebuvo išvykę, nes išieškotojas savo vaikus sutiko žaidimų aikštelėje su močiute (vykd. b. l. 54). Teismas kritiškai vertina skolininkės teiginius, jog 3 ir 6 metų vaikai po kelionės į Daugpilį (Latvija) dar nuvyko į žaidimų aikštelę, esančią toli nuo skolininkės gyvenamosios vietos.

Išieškotojo atskirajame skunde nurodoma, kad skolininkei paskirta bauda yra per maža ir neskatinanti jos vykdyti teismo nutartį. Su tokia nuostata teismas nesutinka. Pirmosios instancijos teismas nutartyje išsamiai motyvavo parenkamos baudos dydį. Teismas pagrįstai įvertino skolininkės pajamas, atsižvelgė į tai, kad didesnės baudos paskyrimas turės įtakos vaikų turtiniams interesams. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes ir teisingai įvertino pateiktus įrodymus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantų atskirieji skundai atmestini, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336–339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis