- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- 1A-237-354/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-3-00048-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Gražvydas Poškus
- Nukentėjusysis
- N. M.
- Nuteistasis
- M. J.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus, Arūnas Koskus
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
dalyvaujant privačiai kaltintojai ir nukentėjusiajai N. M., jos atstovui advokatui Arūnui Koskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dalį ir nuteista laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant M. J. per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Nukentėjusiosios N. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista iš M. J. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios N. M. naudai.
N. M. patirtos 510 Eur išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir jos priteistos iš M. J. N. M. naudai.
Gynėjo advokato Vilmanto Poškaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. J. nuteista už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos susirinkimo, vykusio namo pagalbinėse patalpose, metu, apie 19 val., viešai, dalyvaujant 18 bendrijos narių, jiems girdint, pasakė, kad reikia pakeisti bendrijos pirmininkę ir buhalterę, nes jos plauna bendrijos pinigus, o jos skaičiavimu, šiuo metu likutis banko sąskaitose turėtų būti ne 3 163 eurai, o 3 400 eurų, t. y. paskleidė apie N. M. tikrovės neatitinkančią informaciją, pažeminančią ją ir pakertančią pasitikėjimą ja.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji M. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. (turėtų būti 2016 m. balandžio 14 d.) nuosprendį privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje Nr. PK-70-899/2016 ir nutraukti privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, priteisti iš N. M. valstybės naudai jai (M. J.) suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas.
Skunde apeliantė nurodo, kad kaltinimai grindžiami tik 4 iš 18 susirinkime dalyvavusių narių (liudytojų) parodymais – kitų 14 liudytojų parodymai, kad ji (M. J.) žodžių „plauna pinigus“ nesakė, liko nepaneigti. Apeliantė pastebi, kad liudytoja A. K., kuri yra viena iš minėtų 4 liudytojų, bendrijos susirinkime nedalyvavo, liudytoja R. B. buvo susirinkimo sekretorė, todėl neigti savo surašytą tekstą ji nėra suinteresuota, o liudytojas V. M. yra Bendrijos valdybos narys, todėl dėl jo nešališkumo galima abejoti.
Taip pat skunde M. J. pažymi, kad Bendrijos 2015 m. rugpjūčio 4 d. surinkimo protokolas nebuvo viešai paskelbtas, su juo nebuvo supažindinti Bendrijos nariai, paskelbtas tik susirinkimo nutarimas, o apie protokolo turinį ji ir kiti Bendrijos nariai sužinojo tik teismo posėdžio metu. Skunde M. J. nurodo, kad ji kartu su N. B., J. B. ir A. P. raštu kreipėsi į Bendrijos pirmininkę ir valdybą, reikalaudami ištaisyti 2015 m. rugpjūčio 4 d. susirinkimo protokolą, tačiau teismas šių raštiškų reikalavimų nutarė nepridėti prie bylos, nurodydamas, kad asmenų pozicija aiški iš apklausų, vykdytų teismo posėdžio metu. Apeliantės teigimu, teismas apribojo jos galimybę teikti ir ginčyti protokolo turinį.
Šalies argumentai
M. J. nuomone, jos teiginiai susirinkimo metu, kad jos skaičiavimu turėtų būti ne 3163 Eur, o apie 3400 Eur, nėra konstatuojamojo pobūdžio, tai tik jos nuomonė, pagrįsta jos pačios skaičiavimu. Apeliantė pažymi, kad ji Bendrijos susirinkimo metu pateikė savo skaičiavimus dėl sąskaitos likučio, kurį nustatė sudėjimo ir atėmimo būdu pagal laiptinėse iškabintas lenteles. 2015 m. rugpjūčio 4 d. Bendrijos susirinkimo metu apie jos skaičiavimu nustatytą skirtumą ir paklausė pirmininkės N. M., kuri į šį klausimą nieko neatsakė. Tai, kad ji (M. J.), kaip Bendrijos narė, 2015 m. rugpjūčio 4 d. reikalavo pateikti informaciją apie lėšų panaudojimą, negali būti pagrindas jos baudžiamajai atsakomybei. Nuteistoji M. J. skunde nurodo, kad nėra buvusi Bendrijos revizore, jai buhalterinės apskaitos vedimas Bendrijoje nėra žinomas, todėl nuosprendyje nurodytas motyvas, kad ji puikiai suvokia Bendrijos apskaitos ypatumus, neatitinka tikrovės.
Nuteistoji M. J. pažymi, kad Bendrijos 2015 m. rugpjūčio 4 d. susirinkimo metu bei teismo posėdžio metu ji nurodė, jog ketino pakeisti Bendrijos pirmininkę ir buhalterę dėl netinkamo pastarųjų darbo, tačiau tai padaryti buvo ketinama teisėtomis priemonėmis, t. y. pateikus rašytinį reikalavimą. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog šioje byloje esminis ginčas yra dėl to, ar ji (M. J.) Bendrijos 2015 m. rugpjūčio 4 d. susirinkimo metu sakė, kad pirmininkė ir buhalterė „plauna bendrijos pinigus“ – susirinkimas vyko triukšmingai, garso ir / ar vaizdo įrašas nebuvo darytas, todėl teigti, kad ji (M. J.) pasakė žodžius: „plauna bendrijos pinigus“, negalima. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantės nuomone, nuosprendyje minėta teismų praktika šioje byloje netinka.
Apeliantės įsitikinimu, teismo teiginys, kad ji, prieš skleisdama informaciją, privalėjo įsitikinti jos tikrumu, nepagrindžia tiesioginės tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją buvimo, nes tyčios turinį sudaro šio požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją, o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra. Be to, apeliantės manymu, iš pateiktos faktinės situacijos matyti, kad šiuo atveju yra susiklostę civiliniai santykiai, kurie turėtų būti ginami civilinio proceso tvarka (CK 2.24 str.).
Dėl neturtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde pažymima, kad nėra pateiktų tai patvirtinančių neginčijamų įrodymų, todėl šie reikalavimai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji N. M. ir jos atstovas advokatas A. Koskus prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Atsikirtime nurodoma, kad šiuo atveju M. J. nepasinaudojo visomis galimybėmis, nesistengė išsiaiškinti, ar jos daromos išvados yra tikrai teisingos: nesikreipė nei į bendrijos pirmininkę, nei į buhalterę, kad būtų paaiškinta, iš ko susideda viso mėnesio mokesčiai, ar yra kokių papildomų mokesčių, nepasinaudojo galimybe išsikviesti audito įmonę ar auditorių.
Atsikirtime daroma išvada, kad asmenys, kurie dėl objektyvių priežasčių galėjo negirdėti žodžių „plauna pinigus“, ir asmenys, kurie nepriklauso M. J. „palaikymo komandai“, liudijo, kad girdėjo, jog buvo pasakyta: „pirmininkė „plauna pinigus“, t. y. R. B., P. B., R. K., V. M.. Be to, atsikirtime nurodoma, kad nė vienas asmuo nesikreipė dėl protokolo pataisymo ar susipažinimo su juo, nors visi žino, kad susirinkimai visada protokoluojami, ir su jų kopijomis galima susipažinti pas bendrijos valdybos narius, o advokato minėti raštiški prašymai papildyti protokolą nebuvo gauti, apie juos pradėta kalbėti tik praktiškai įpusėjus bylos procesui. Atsikirtime pažymima, kad advokatas negalėjo turėti galimybės teismui 2014 m. sausio 14 d. pateikti prašymus, juos prijungti prie bylos kaip rašytinius įrodymus dėl protokolo turinio pataisymo, nes šis ginčas teisme buvo pradėtas spręsti tik 2015 metais. Atsikirtime atkreipiamas dėmesys, kad M. J. 2015 metais birželio mėnesį rinkti parašai ir iš anksto numatytas asmuo, kuris turėtų būti pirmininku, rodo, kad ji turėjo tikslą pažeminti dabartinę pirmininkę visų kitų susirinkime dalyvavusių asmenų akyse.
Dėl neturtinės žalos dydžio atsikirtime teigiama, kad informacija, jog pirmininkė ,,plauna pinigus“, yra labai nepalanki asmeniui, dirbančiam pirmininke keliose namų bendrijose ir (duomenys neskelbtini) gyvenvietės bendruomenėje, todėl priteista 300 Eur suma tik iš dalies atlygina patirtą neturtinę žalą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji M. J. ir jos gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o privati kaltintoja ir nukentėjusioji N. M. bei jos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją. Taigi, objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo, nes būtina, remiantis bylos įrodymų visuma, nustatyti, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes – neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį – bei norėjo paskleisti būtent tokią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).
Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, padarė teisingą išvadą, kad M. J. pasakė žodžius: „Plauna bendrijos pinigus“. Tai patvirtino ne tik skunde nurodyti liudytojai R. B. ir V. M. (1 t., b. l. 125, 155), bet ir liudytojai P. B., R. K. (1 t., b. l. 126, 156). Be to, ir liudytoja N. Č. nurodė girdėjusi, kad M. J. sakė „pasisavino“ ar „plauna“ (1 t., b. l. 156). Pažymėtina, jog pati M. J. patvirtino, kad konfliktinių santykių su liudytojais, įskaitant ir susirinkimo pirmininką bei sekretorę, neturi (1 t., b. l. 185), todėl netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga – bendrijos susirinkimo protokolo išrašas (1 t., b. l. 3–4). Kaip teisingai pastebėta atsiliepime į skundą, susirinkimo protokolas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl laikomas galiojančiu.
Skunde apeliantė teisingai pastebi, kad dalis teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų, t. y. H. V. F. ir R. F., D. M., A. S., J. B. ir A. P., teigė, kad ji (M. J.) nesakė žodžių „plauna pinigus“ (1 t., b. l. 127, 140, 141, 155, 157). Tačiau atsižvelgus į liudytojos R. B. parodymus, jog A. S., H. V. ir R. F., J. B., A. P. ir dar kai kurie asmenys pritarė M. J., kad „tokia pirmininkė nereikalinga, kad plauna pinigus“ (1 t., b. l. 126), o M. J. patvirtino, kad susirinkime dalyvavo „jos palaikymo komanda“, t. y. žmonės, pasirašę birželio 17 d. rašte (1 t., b. l. 57, 185), galima daryti išvadą apie šių liudytojų parodymų neobjektyvumą. Atsakant į skundo argumentus dėl kitų liudytojų parodymų vertinimo pastebėtina, kad liudytoja E. T. pati nurodė, kad turi problemų su atmintimi, be to, nelabai gilinosi į situaciją (1 t., b. l. 139), N. J. sėdėjo gale ir nieko konkrečiai nesuprato, kas buvo sprendžiama (1 t., b. l. 140), liudytoja L. P. teigė, jog konkrečių žodžių nepamena, nesiklausė, visas susirinkimas prasidėjo nuo ginčų ir barnių (1 t., b. l. 141), liudytoja N. B. parodė, kad apie pinigų plovimą negirdėjo, nes kilo triukšmas, susirinkime vieni per kitus šaukė (1 t., 154 b. l.). Tai vertinant kartu su liudytojo V. M. paaiškinimu, jog žodžiai „plauna pinigus“ buvo trumpai įterpti tarp teksto, kurį greitai skaitė M. J. (1 t., b. l. 155), darytina išvada, kad dalis buvusių susirinkime asmenų tiesiog galėjo neišgirsti M. J. pasakytos frazės.
Vertinant M. J. skundo argumentus, kad ji apskritai nesakė žodžių „plauna pinigus“, taip pat atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog M. J. 2015 m. rugsėjo 17 d. taikinamajame posėdyje sutiko taikytis, atsiprašyti, o versiją, kad apskritai nesakė žodžių „plauna pinigus“, pateikė vėliau (1 t., b. l. 25–26, 60). Teisiamojo posėdžio metu M. J. negalėjo paaiškinti, už ką norėjo atsiprašyti N. M. (1 t., b. l. 186). Esant tokioms aplinkybėms, M. J. pateikta versija, kad ji susirinkimo metu nesakė žodžių „plauna pinigus“ laikytina tik jos gynybine pozicija.
Vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad pasakydama frazę „plauna pinigus“ šnekamąja kalba bendrijos susirinkime M. J. sąmoningai siekė paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri paniekintų N. M., paveiktų pasitikėjimą jos asmenybe. M. J. pirmosios instancijos posėdžio metu paaiškino, kad skaičiavimus atliko pagal lentoje pateiktus duomenis, (1 t., b. l. 185). Pažymėtina, kad M. J. pateikė dokumentus, kuriuose užfiksuotas jos skaičiavimas, bei šaltinius, kurių duomenimis buvo remiamasi, atliekant skaičiavimą (1 t., b. l. 171–173). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad M. J. rėmėsi ne išgalvotais, o realiais duomenimis, kurie buvo pateikti viešai namo gyventojams. Nors teisiamojo posėdžio metu buhalterė A. K. paaiškino, kad toks skaičiavimas pagal lenteles negalimas, kadangi finansinis lėšų judėjimas atsispindi tik banko išrašuose, likutis, nurodytas lentelėse, yra preliminarus (2 t., b. l. 13–14), šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad M. J. buhalterinio išsilavinimo neturi, apie atidarytas dvi sąskaitas nežinojo (1 t., b. l. 185), skunde M. J. nurodė, kad ji nėra buvusi bendrijos revizore. Tai, kad M. J. buvo užtikrinta savo nuomone, jog neatitinka pinigų likučiai su jos paskaičiavimais, patvirtino ir liudytoja S. V., kurios parodymus apylinkės teismas pagrįstai laikė objektyviais (1 t., b. l. 161). Teisėjų kolegijos nuomone, šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. J. buvo įsitikinusi savo skaičiavimų, paremtų, jos manymu, patikimais šaltiniais, teisingumu.
Nagrinėjamos bylos kontekste itin reikšmingu laikytinas ir ankstesnių įtemptų santykių tarp M. J. ir N. M., kaip bendrijos pirmininkės, buvimas. M. J. yra nepatenkinta pirmininkės veikla – kiemo, žolyno tvarkymu, todėl mano, kad reikia pakeisti pirmininkę (1 t., b. l. 185), o M. M. nesutinka su jos atžvilgiu reiškiama kritika (2 t., b. l. 4–6). Esant šioms aplinkybėms, tikėtina, kad M. J. siekė ne apšmeižti N. M., bet išsakyti pasipiktinimą, jos vertinimu, netinkamais pastarosios veiksmais, tvarkant ne tik kiemo aplinkos, bet ir bendrijos finansinius reikalus, t. y. pasipiktinimą bendrijos susirinkime išreiškė hiperbolizuodama savo pasisakymą dėl N. M. vykdomos veiklos, kuri, kaip matyti iš 2015 m. birželio 17 d. rašto (1 t., b. l. 57), M. J. ir dalies bendrijos narių vertinama kaip kelianti daug abejonių ir nepasitikėjimo.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje įvertinus BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, faktines situacijos aplinkybes, darytina vienareikšmė išvada, kad M. J. veika nagrinėjamu atveju negali būti pripažinta nusikalstama, kadangi M. J. veikoje nėra būtinojo šmeižimo požymio – tyčios, t. y. tiesioginio siekio paskleisti apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti, arba pakirsti pasitikėjimą juo.
Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad ne bet koks netikslios informacijos paskelbimo atvejis turi būti pripažįstamas tiek pavojingu, kad tokią informaciją paskleidusiam asmeniui turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458-507/2015). Kasacinėje praktikoje, remiantis konstitucine jurisprudencija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), nuolat akcentuojama, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.). Šiuo atveju M. J., manydama, jog buvo paskleisti jo garbę ir orumą žeminantys duomenys, savo teises gali ginti remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje numatytais būdais.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, M. J. dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, N. M. pareikštas civilinis ieškinys (1 t., b. l. 1–2) paliekamas nenagrinėtu.
Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti iš N. M. valstybės naudai M. J. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 374,76 Eur (2 t., b. l. 1). BPK 105 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija nepriteisia iš nukentėjusiosios N. M. valstybės naudai išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą M. J.. Kadangi M. J. išteisinama, nukentėjusiosios N. M. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti iš išteisintosios nepriteisiamos (BPK 106 str. 2 d.) .
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
M. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.