Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kelmėje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 154 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2015-08-04 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos susirinkimo, vykusio namo pagalbinėse patalpose, metu apie 19 val. viešai, dalyvaujant 18 bendrijos narių, jiems girdint, pasakė, kad reikia pakeisti bendrijos pirmininkę ir buhalterę, nes jos plauna bendrijos pinigus, o jos skaičiavimu, šiuo metu likutis banko sąskaitose turėtų būti ne 3 163 eurai, o 3 400 eurų, t. y. paskleidė apie N. M. tikrovės neatitinkančią informaciją, pažeminančią ją ir pakertančią pasitikėjimą ja.

Nukentėjusioji N. M. teisme parodė, kad skundą palaiko. Su M. J. santykiai atriboti, iki tol santykiai buvo neutralūs. Rugpjūčio 4 d. buvo sušauktas susirinkimas, buvo tinkamai pranešta visiems bendrijos nariams ir butų savininkams. Pati nebuvo susirinkimo pirmininke, sekretore, buvo kiti bendrijos nariai: pirmininkas P. B., sekretorė R. B.. Susirinkimas prasidėjo 19.00 val. Susirinkime supažindino gyventojus su patikrinimo rezultatais, nes buvo gautas M. J. skundas ir atliktas patikrinimas. Finansiniai trūkumai ataskaitoje neatsispindi. Bendrijos narė M. J. pasisakė, kad reikia pakeisti bendrijos pirmininkę ir buhalterę, nes jos plauna pinigus ir už birželio mėnesį ne toks turėtų būti likutis sąskaitoje. Ji turėjo kažkokius dokumentus, pirmininkui nepateikė, bet kažką ji skaitė. Ji perskaitė žmonių parašus po skundu. Buvo pasirašę 18 žmonių, bet tarp jų buvo ir nuomininkų, ne bendrijos narių. Susirinkimo pirmininkui ir sekretorei nieko kito neliko kaip užprotokoluoti. Tai buvo pasakyta ne pirmą kartą, tiesiog neviešai. Bendrijos pirmininke dirba kitoje namo bendrijoje ir bendruomenės pirmininke. Nežino kaip reikia jaustis kai žmogus stengiasi, galima patikrinti metų ir dviejų ataskaitas, kuomet savivaldybėje buvo patikrinimas ir paklausė iš ko jūs perkate popierių ir spausdinate raštus, tai yra jos pačios asmeniniai pinigai. Bendrijose yra taupoma, su buhaltere taupo kiekvieną eurą ir centą ir kaip reikia jaustis. Bendrijoje yra 28 nariai. Susirinkime dalyvavo 18. Susirinkimas vyko pagalbinėse patalpose, kur yra pastatytas šilumos punktas. Ten yra 2X6 kv. m. Visi asmenys patalpoje tilpo, ten yra ir kur atsisėti. Asmenys ištartus žodžius turėjo girdėti. Su kitais bendrijos nariais sutaria normaliai. Su P. B., R. B. konfliktų nėra. Kiti asmenys pretenzijų turi, nes visiems neįtiksi. Ne visiems tinka mokesčių dydis, ne visi balsuoja už sprendimus. Bendrijos pinigų apskaita vyksta per banką. Jei yra sąskaita faktūra, pinigai suplaukia į sąskaitą per banką. Kasos knygos neturi, visos įplaukos ir išlaidos per banką. Jokių nurašymų ar kitokių operacijų nėra. Dėl tokio M. J. pasisakymo buvo viešai apšmeižta, kuomet žmogus pasako susitikęs, tai galbūt susinervinęs, o čia padaryta sąmoningai, norint pažeminti. Kiti bendrijos nariai, kurie valdyboje, revizorius, mato dokumentus ir žino kaip viskas vyksta ir nepalaiko tokios pozicijos. Tie žmonės, kurie nesigilina, galbūt ir kyla neaiškumų. M. J. nedetalizavo kaip tai daroma, jie stabdė ją, kad taip nekalbėtų neįsitikinusi, nesusipažinusi su dokumentais. Nei vienas bendrijos narys nepaklausė kuomet buvo perskaitytas revizijos aktas, niekam nekilo abejonių ir jokių minčių. Pati nežino, ar pirmininko kompetencija tvarkyti aplinką. Žmonės nesamdo teritorijų valytojų, į talkas niekas nenori ateiti. Susirinkimo metu kiti gyventojai prašė nusiraminti. Mano, kad tai prieš ją yra nuteikimas, gyventojai ir palaikantys, ir nepalaikantys kalbėjo, kad leiskim atidirbti šią kadenciją, po to bus susirinkimas. Susirinkimo metu buvo ir yra pažeminta, nes kiekvienam sutiktam Rėkyvoje asmeniui turi aiškintis, ar tikrai nepavogė pinigus. M. J. prieš susirinkimą su ataskaita nebuvo atėjusi. M. J. prieš porą metų yra buvusi revizore ir pati puikiai suvokia, kad iš bendrijos pinigų pavogti neįmanoma. Savivaldybėje nusiskundimų dėl finansų nebuvo. Bendrijos narių kreipimąsi birželio 17 d., kuris buvo pagarsintas susirinkime, negali pasakyti ar yra gavusi. Į visus užklausimus buvo atsakyta. Kiekvieną mėnesį ataskaitos neteikia, bet teikia lentelėse nurodytą banko likutį kiekvienam gyventojui. Kasmet padaroma praeitų metų ataskaita. Bendrijos sąskaitų likutį, įplaukas, išlaidas galima pasitikrinti pas buhalterę namuose ar telefonu. M. J. turėjo kažkokius dokumentus. Susirinkimo protokolas nebuvo paskelbtas, bet kiekvienam butui buvo pateiktas susirinkimo nutarimas. Protokolas buvo surašytas, jį jai pateikė susirinkimo pirmininkas, dar buvo valdybos posėdis, visi nutarimai buvo surašyti ir buto savininkams įmesti į pašto dėžutes, viešai neskelbiant, nes yra sudegintos skelbimų lentos. Kreipimąsi yra skaičiusi, tai yra aptakus raštas. Raštas buvo susirinkime perskaitytas ir perskaitytos visos pavardės. Apie pinigų plovimą pasakė po rašto perskaitymo. M. J. išsakė daug, tik susirinkimo pirmininkas ir sekretorė ne viską užprotokolavo. Bendrijoje yra dvi sąskaitos: kaupiamoji ir einamoji. Kaupiamosios sąskaitos pinigines lėšas galima naudoti remonto darbams, einamoji sąskaita yra kanceliarinėms prekėms, avarinėms problemoms spręsti. Sąskaita, kurios gale skaičiai – 819, yra kaupiamoji sąskaita, o kurios gale skaičiai 063, yra einamoji. Kovo 26 d. buvo bendrijos ataskaitinis susirinkimas ir jame žmonės sprendė, kad nereikia atidaryti kaupiamosios sąskaitos, nes dar nebuvo išėjęs Vyriausybės nutarimas. Balandžio 15 d. išėjus nutarimui buvo priversti vykdyti Vyriausybės nutarimą ir atidaryti kaupiamąją sąskaitą. Tai turėtų matytis sąskaitų išrašuose. Kaupiamoji sąskaita buvo atidaryta 2015 m. birželio ar liepos mėnesį. Daugiabučiams namams, kurių naudingas plotas iki 2000 m², yra skaičiuojama po 0,05 Eur kvadratiniam metrui už mėnesį. Apie kaupiamąją sąskaitą gyventojai buvo informuoti susirinkimo metu. Sąskaitų likučius lentelėse rodydavo kartu su einamąja sąskaita, likučiai atitinka. Atlikus savivaldybės patikrinimą finansinių trūkumų rasta nebuvo.

Liudytojas A. P. teisme parodė, kad M. J., N. M. pažįstamos, konfliktų su jomis nėra. Susirinkimo metu buvo pretenzijų dėl pinigų ir buvo M. J. pasakyta „trūksta pinigų“, bet „plauna pinigus“ - tokių žodžių nebuvo pasakyta. Buvo pasakyta, kad trūksta apie 300 Eur. M. J. klausė „kur jie dingo?“. Pretenzijos buvo pareikštos pirmininkei, o dėl buhalterės nepamena. Sakė reikia keisti pirmininkę, nes galimai neskaidriai naudoja pinigus, nes nieko negalima įrodyti, dėl to ir siūlė keisti pirmininkę. Apie pinigų plovimą ir žodžio „plauna“ negirdėjo. Susirinkimo protokolo neskaitė. Pirmininkė neišmano namų remonto darbų, reikėtų žmogaus, kuris galėtų kontroliuoti darbininkus, kurie šiuos darbus dirba. Jo manymu, vienus gali įžeisti ir žodis – „trūksta pinigų“, kitus - ne.

Liudytoja S. V. teisme parodė, kad su M. J., N. M. sutaria normaliai, nei su viena konfliktų nėra. Dalyvavo rugpjūčio mėnesį vykusiame susirinkime. Jame įvyko konfliktas tarp N. M. ir M. J.. Buvo kaltinama N. M., kad ji blogai atlieka pirmininkės pareigas, lyg tai pinigų plovimas, lyg per dideli mokesčiai. Konkretus kaltinimas buvo, nes buvo ištrauktas ir perskaitytas lapas su žmonių pavardėmis, kurie palaiko M. J. pusę. Kas lape buvo parašyta, nepamena. Suprato, kad užuominos buvo, kad nesąžiningai vykdo pareigas pirmininkė ir buhalterė. Pati buvo išsigandusi, kad jai reikės čia ir dabar kurią pusę palaiko ir apsispręsti už kurią pasirašyti. M. J. pasakė „reikia pakeisti bendrijos pirmininkę, buhalterę“. Dėl buhalterės nėra tikra. Pakeisti reikia dėl pinigų nutekėjimo, gal ji moka sau per didelę algą. Žodžių „plauna pinigus“ nepamena, kad buvo paminėti. Iš rašto buvo galima suprasti, kad kalba dėl netinkamo pinigų panaudojimo. Ar įvardino M. J. trūkstamų pinigų sumą, nepamena. M. J. buvo užtikrinta savo nuomone, kad neatitinka pinigų likučiai su jos paskaičiavimais. Susirinkimo protokolo nematė. Kiek pamena, galima sakyti, kad buvo taip kaip parašyta protokole. Susirinkimų nutarimus pašto dėžutėje rado. Buvo daug kalbama, bet buvo galima suprasti kas ką sako. Deja, negirdėjo ką M. J. skaitė.

Be nukentėjusiosios N. M. bei teisme apklaustų liudytojų R. B., P. B., A. K., V. M., R. K., T. I., S. V., N. Č. duotų parodymų, M. J. kaltę įrodo ir kiti teisme ištirti įrodymai:

- iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narių susirinkimo protokolo išrašo matyti, jog užfiksuota buvusio surinkimo eiga, t. y. kad svarstant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos patikrinimo rezultatus, bendrijos narė M. J. viešai perskaitė raštą, rašytą 2015-06-17, skirtą asmeniškai N. M. ir viešai perskaitė visas pasirašiusiųjų pavardes. Sakė, kad reikia pakeisti bendrijos pirmininkę ir buhalterę, nes „jos plauna bendrijos pinigus”, o jos skaičiavimu, šiuo metu likutis banko sąskaitose turėtų būti ne 3163 Eur, o apie 3400 Eur. Paklausta konkrečiai kaip „plaunami” ir kiek „išplauta” pinigų, bendrijos narė M. J. negalėjo atsakyti (3-4 b. l.);

Motyvuojamoji dalis

Teisme M. J. teigė, kad pačios „palaikymo komanda“ yra žmonės, pasirašę 2015 m. birželio 17 d. rašte (57 b. l.), o N. M. prieš tai po visas laiptines lakstė ir kaimynai sakė, kad prašė sakyti „plauna pinigus“, nes nebuvo tokios kalbos susirinkimo metu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, vertindamas teisme apklaustų liudytojų parodymus, atsižvelgia kad apklausti liudytojai yra bendrijos nariai, iš bylos esančių dokumentų matyti, kad bendrijos viduje yra įtempti santykiai, vyksta diskusijos dėl esamo ir galimai naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, todėl ir šios bylos kontekste matyti, kad dauguma teisme apklaustų liudytojų yra pasiskirstę į dvi nuomonių ir dėstomų faktų „stovyklas“, t. y. liudytojai: R. B., P. B., A. K., V. M., R. K. iš esmės pritariantys nukentėjusiosios veiklai; liudytojai H. V. F., D. M., E. T., N. J., R. F., A. K., A. S., N. B., J. B., palaikantys kaltinamąją, ir likusieji liudytojai L. P., N. Č., T. I., A. P., S. V. vienaip ar kitaip byloje teikė neutralesnius parodymus. Šios nustatytos aplinkybės teismui leidžia minėtų liudytojų parodymais remtis tik ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja vieni kitiems, kitai bylos medžiagai ir vieni kitus papildo.

Nukentėjusioji N. M. teisme parodė, kad dėl M. J. pasisakymo buvo viešai apšmeižta, kuomet žmogus pasako susitikęs, tai galbūt susinervinęs, o čia padaryta sąmoningai, norint pažeminti; susirinkime buvo perskaitytas raštas ir perskaitytos visos pavardės; apie pinigų plovimą pasakė po rašto perskaitymo. Šias nurodytas aplinkybes įrodo ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narių susirinkimo protokole užfiksuota susirinkimo eiga, susirinkimo metu išsakyti teiginiai, kurie yra užprotokoluoti. Pastebėtina, kad minėtas protokolas, jo sprendiniai iki šiol nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Liudytojai R. B., A. K., V. M., R. K. teisme kategoriškai tvirtino, kad girdėjo, kaip M. J. susirinkimo metu teigė, jog N. M. „plauna pinigus“, kiti liudytojai nebuvo tokie kategoriški ir teigė, jog pasakymo „plauna pinigus“ nebuvo pasakyta, o kiti teigė, kad negirdėjo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje terminas „pinigų plovimas“ suprantamas kaip nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų, turto ir pan. įteisinimas (legalizavimas), kilmės nuslėpimas. Teismo vertinimu, šie paminėti įrodymai (protokolas, 4 liudytojų parodymai), taip pat ir žemiau išdėstyti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju M. J. susirinkimo metu apkaltino bendrijos pirmininkę, jog ji padarė nusikaltimą, t. y. neteisėtais būdais įgijo bendrijai priklausančius pinigus, nuslėpė šių piniginių lėšų kilmę. Pati kaltinamoji M. J. pripažino, kad N. M. prašė paaiškinti kur yra, jos skaičiavimu, trūkstantys pinigai. Liudytojas H. V. F. teisme parodė, kad kaltinamoji sakė, jog „trūksta pinigų, turi būti daugiau; liudytojos D. M. ir E. T. parodė, kad M. J. sakė, jog „trūksta pinigų“; liudytojos R. F. ir A. S. teisme parodė, kad kaltinamoji sakė, jog „reikia keisti bendrijos pirmininkę ir buhalterę, nes trūksta pinigų“; liudytoja N. B. pripažino, kad buvo klausimas, jog trūksta pinigų; liudytoja J. B. teigė, kad M. J. paklausė „kodėl nesutampa sumos“, tačiau tikslių žodžių neatsimena. Nors dvi liudytojų pusės ir skirtingai parodė susirinkimo metu M. J. mestus kaltinimus N. M., tačiau iš kitų liudytojų parodymų tampa akivaizdu, kad M. J. N. M. kaltino neteisėtai pasisavinus bendrijai priklausančius pinigus. Liudytoja S. V. teisme parodė, kad ji suprato, jog užuominos buvo, kad nesąžiningai vykdo pareigas pirmininkė ir buhalterė; kad pakeisti reikia dėl pinigų nutekėjimo, gal ji moka sau per didelę algą. Liudytoja N. Č. teisme parodė, kad pagal M. J. kalta pirmininkė, sakė „pasisavino“ ar „plauna“, buvo pasakyta kažkas panašaus, tiksliai žodžių nepamena; ji norėjo išsiaiškinti kur tie pinigai, klausė pirmininkės „kur jie yra?“; suprato, kad M. J. kaltino pirmininkę, o dėl buhalterės negirdėjo. T. I. teisme parodė, kad susirinkimo metu buvo eiliniai klausimai ir buvo pradėti „mėtyti“ pasakymai „pirmininkė su buhaltere vagia pinigus iš bendrijos sąskaitos“; situaciją supranta taip, kad buvo pasakyta „pasisavina pinigus“, konkrečiai žodžių neįvardinti negali; pats girdėjo apie pasisavinimą, dėl plovimo – nepamena; buvo pasakyta griežtai, kaltinančiai.

Esminis šmeižimo požymis yra neatitinkančios tikrovės informacijos paskleidimas, tačiau nuomonės išreiškimas nesudaro šmeižimo sudėties, todėl vertinant, ar asmens padaryta veika yra šmeižimas, pirmiausia būtina atriboti informaciją nuo nuomonės. Atribojimo kriterijai suformuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-295/2005, 2K-7-545/2005, 2K-592/2006). Informacija turi konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktai ir duomenys, kurie pateikiami kaip objektyvūs. Informacijai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra faktų vertinimas, požiūris į faktus, komentarai. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis objektyviai egzistuojančiais faktais. Be to, pažymėtina, kad šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus, t. y. suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Šmeižimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, supranta, kad jo skleidžiamos žinios paniekins ar pažemins nukentėjusįjį arba pakirs pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti. Jeigu asmuo sąžiningai klysta dėl skleidžiamos informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga (pvz., sužinojo tai iš suklastotų dokumentų, kuriuos palaikė tikrais, iš asmens, kuriuo manė galįs pasitikėti ir pan.), ši aplinkybė šalina atsakomybę. Tačiau net jeigu asmuo tik vylėsi, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, nors nebuvo tuo įsitikinęs, ši aplinkybė atsakomybės nešalina.

Nagrinėtinu atveju M. J. susirinkimo metu išsakyti teiginiai, kad reikia pakeisti bendrijos pirmininkę ir buhalterę, nes jos plauna bendrijos pinigus, o jos skaičiavimu, šiuo metu likutis banko sąskaitose turėtų būti ne 3 163 eurai, o 3 400 eurų, nelaikytini kaip nuomonė, o yra faktinė informacija, kuri neatitinka tikrovės, M. J., išsakydama šiuos teiginius, juos pateikė kaip konkrečius faktus, kurie paremti tik jos subjektyviais paskaičiavimais, N. M. veiksmus pateikdama kaip objektyviai egzistuojančius duomenis. Nagrinėtinoje byloje nustatyta, kad M. J. prieš teigdama kaltinimą N. M. nebuvo itin atidi ir nedėjo pastangų savo skaičiavimus pagrįsti kitais galimai pasiekiamais bendrijos buhalterinėje apskaitoje užfiksuotais duomenimis, tuo pačiu jei M. J. tik vylėsi, kad jos skleidžiama informacija yra teisinga, tačiau nebuvo tuo įsitikinusi, ši aplinkybė kaltinamosios atsakomybės nešalina. M. J. šiuo atveju privalėjo įsitikinti, kad skleidžiama informacija yra teisinga, tačiau surinkti įrodymai tokio įsitikinimo nepatvirtina. Priešingai, savivaldybės patikrinimo aktas patvirtina, kad kaupimo lėšos laikomos atskiroje sąskaitoje ir naudojamos pagal paskirtį (68-69 b. l.). Kaip pagrįstai pažymėta privataus kaltinimo skunde, N. M. atžvilgiu nėra priimtas joks apkaltinamasis teismo nuosprendis ar kitas oficialios įstaigos aktas, kuriuo būtų konstatuotas pinigų plovimo ar trūkumo bendrijos kasoje aktas. M. J. teisme pripažino faktą, kad pastebėję trūkumus, į revizorių nesikreipė, nes nenorėjo. Nukentėjusioji N. M. teisme paaiškino, kad kiti bendrijos nariai, kurie valdyboje, revizorius, mato dokumentus ir žino kaip viskas vyksta ir nepalaiko tokios pozicijos; tie žmonės, kurie nesigilina, galbūt ir kyla neaiškumų; M. J. nedetalizavo kaip tai daroma, jie stabdė ją, kad taip nekalbėtų neįsitikinusi, nesusipažinusi su dokumentais; M. J. prieš susirinkimą su ataskaita nebuvo atėjusi; M. J. prieš porą metų yra buvusi revizore ir pati puikiai suvokia, kad iš bendrijos pinigų pavogti neįmanoma. Liudytoja A. K. teisme taip pat patvirtino, kad M. J. nebuvo atėjusi dėl to laikotarpio pasiaiškinti finansiniais klausimais ir niekada nebuvo atėjusi, nei skambino; asmenys informaciją gali sužinoti, nes yra iškabinti telefonai, kuriais gyventojai gali gauti informaciją; negali atsakyti iš kur pas M. J. buvo informacija „plauna pinigus“. Jog M. J. įvardintas konkretus pinigų trūkumas buvo neteisingas, t. y. iš tikrųjų bendrijos sąskaitose ir balansuose šio trūkumo nebuvo, įrodo kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Liudytoja A. K. teisme paaiškino, kad lentelės yra skirtos tik tam, kad matytų gyventojai kokie sumokėti mokesčiai, kaip jie sumokėti ir ar liko skolingi; likutis lentelėse nurodomas preliminarus, netikslus; visos finansinės operacijos atsispindi tik banko išrašuose, reikia vadovautis banko išrašais, tuo pačiu paneigė M. J. atliktų skaičiavimų pagrįstumą, kuriuose kaltinamoji visiškai nepagrįstai naudojo skirtingų mėnesių duomenis – birželio, liepos mėn. (171, 185 b. l.). Iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos metinės pajamų ir išlaidų ataskaitos matyti, jog joje užfiksuoti duomenys sutampa su AB „Š. b.“ Šiaulių filialo sąskaitų išrašuose užfiksuotais duomenimis (72-118 b. l.), todėl nėra pagrindo abejoti, jog M. J. viešai teigdama, kad N. M. „plauna pinigus“, sąskaitoje turėtų būti ne 3 163 eurai, o 3 400 eurų, iš tikrųjų paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir tuo N. M. pažemino bei pakirto pasitikėjimą ja. M. J. ne vertino jau tam tikrus žinomus faktus, o paskleidė iš esmės naują konstatuojamojo pobūdžio, negatyvią, kaltinančią asmenį informaciją, kuri neatitinka tikrovės, akivaizdu, kad nukentėjusiajai buvo priskirti teisei prieštaraujantys veiksmai, formuojamas neigiamas požiūris apie ją. Juolab, kad nukentėjusioji bendrijoje dirba ne visuomeniniais pagrindais, gauna atlyginimą, gali disponuoti bendrijos finansais.

Teismas sprendžia, jog M. J., paskelbdama neteisingą informaciją, turėjo tikslą pažeminti N. M., sukelti abejones jos asmenybe, reputacija. Teisme M. J. nors ir teigė, kad žmonių nekurstė, tačiau pripažino, kad susirinkimo metu turėjo tikslą ir norėjo pakeisti pirmininkę. Kad M. J., kaltindama bendrijos pirmininkę N. M., turėjo tikslą pakeisti ją nauju pirmininku, teisme patvirtino ir liudytojas T. I., kuris parodė, kad situaciją supranta taip, kad buvo pasakyta „pasisavina pinigus“, konkrečiai žodžių neįvardinti negali; sakė turi naują pirmininką, reikia pakeisti su buhaltere. Šios nustatytos aplinkybės (nustatytas tikrasis M. J. pasisakymo tikslas) įrodo, kad M. J. suvokė, jos skleidžiamos žinios paniekins ar pažemins nukentėjusiąją arba pakirs pasitikėjimą ja, ir norėjo taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad paskelbta informacija neigiamai atsiliepė apie N. M., menkino jos, kaip bendrijos pirmininkės, autoritetą bei pakirto kitų bendrijos narių pasitikėjimą N. M., kas rodo, kad tarp šalių nėra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai (garbės, orumo gynimas), o asmens veiksmų pavojingumas (įvertinus paskleistos informacijos itin neigiamą pobūdį, aplinką, kurioje ji buvo paskleista, tikslą, dėl kurio buvo skleista ir kt.) leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju turi būti taikoma būtent baudžiamoji atsakomybė. Panašus teisinis vertinimas nepagrįstai konstatuojant „pinigų plovimo“ faktus ar nepagrįstai kaltinant kitą asmenį teisės pažeidimų padarymu vystomas ir teismų praktikoje (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2011-12-22 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-506-135/2011; Vilniaus apygardos teismo 2011-10-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-592/2011; Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-14 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-113/2013; Panevėžio apygardos teismo 2015-05-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-39-185/2015 ir kt.).

Dėl šių auksčiau paminėtų aplinkybių M. J. veika vertintina kaip šmeižimas, tai yra, veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas M. J. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji M. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (LR BK 59, 60 str.) nenustatyta. M. J. praeityje neteista (49 b. l.), administracine tvarka nebausta (46 b. l.), nedirbanti. Esant šioms aplinkybėms, siekiant bausmės tikslų (LR BK 41 str.) už nusikalstamos veikos padarymą M. J. skirtina laisvės apribojimo bausmė su atitinkamu įpareigojimu, numatytu LR BK 48 str. 6 d. 1 p. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji N. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį grindė tuo, kad dėl M. J. neteisėtų veiksmų buvo padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, jos, kaip bendrijos pirmininkės, reputacijos pablogėjimu. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji N. M. teigė palaikanti savo pateiktą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą.

Teismas vertina, jog M. J. išsakyti neteisingi negatyvaus pobūdžio, kaltinantys faktai apie bendrijos pirmininkę N. M. bendrijos susirinkimo metu pažemino nukentėjusiąją, sukėlė jai neigiamų išgyvenimų, pablogino jos, kaip bendrijos pirmininkės, reputaciją, todėl ji patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2016 metais, sprendžia, kad pareikštas N. M. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš M. J. N. M. naudai priteistina 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios N. M. išlaidos advokato pagalbai apmokėti, vadovaujantis LR BPK 103 straipsnio 6 punktu, nuostatomis, pripažintinos proceso išlaidomos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atstovas advokatas A. K. teikė teisines paslaugas nukentėjusiajai N. M.. Iš pinigų priėmimo kvitų matyti, kad N. M. patyrė išlaidas atstovo advokato pagalbai apmokėti (už dokumentų surašymą, atstovavimą posėdžiuose), todėl 510 Eur suma, kaip iš esmės atitinkanti protingumo kriterijų (įvertinus kad procesas truko beveik pusę metų), priteistina iš M. J. N. M. naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad M. J. pripažintina kalta dėl nusikaltimo padarymo, netenkintinas jos gynėjo advokato V. Poškaus prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį ir nuteisti ją laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant M. J. per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiosios N. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš M. J. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios N. M. naudai.

Pripažinti N. M. patirtas 510 Eur (penkių šimtų dešimties eurų) išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš M. J. N. M. naudai.

Netenkinti gynėjo advokato Vilmanto Poškaus prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.