Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų D. D. ir L. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų UAB Baltoptik NT valdymas, L. L. G., L. D., P. V., V. M., J. M., D. D., L. D., R. A. ir R. A. skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020-04-15 nutarimo ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020-02-19 nutarimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje yra sprendžiamas klausimas ar nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai prokurorams atsisakant ginti viešąjį interesą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: nagrinėjamu atveju dėl viešojo intereso buvimo prokurorai ir teismas sprendė valstybės ar savivaldybės turto priklausomybės kontekste, bet iš esmės nenagrinėjo teisės aktų pažeidimų, kurie, pareiškėjų vertinimu, turi esminę reikšmę grupės asmenų, visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai VĮ Registrų centrui pateikus galimai suklastotą aktą, kuris sudarė pagrindą įregistruoti draugijos nuosavybės teises į sandėlį, buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įgijimą, o tuo pačiu ir viešasis interesas - pamatinės visuomenės vertybės į teisingumą, teisės viešpatavimą bei grupės asmenų interesai, kuriuos privalo ginti prokuroras. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2017-10-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A- 1408-258/2017 nustatytais prejudiciniais faktais dėl viešojo intereso pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1408-258/2017 nustatytais prejudiciniais faktais dėl viešojo intereso pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ir kitais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

12. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

13. Šio straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

14. Teismo kompetencijos ribos, kai yra apskundžiami prokuroro veiksmai ginant viešąjį interesą, yra apibrėžtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. <...> Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 501/2012).

17. Taigi, nagrinėjant atskirąjį skundą šioje byloje, yra būtina išsiaiškinti ar pirmosios instancijos teismas laikėsi nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

18. Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgę į tai, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai VĮ Registrų centrui pateikus galimai suklastotą aktą, kuris sudarė pagrindą įregistruoti draugijos nuosavybės teises į sandėlį, buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įgijimą, o tuo pačiu ir viešasis interesas – pamatinės visuomenės vertybės į teisingumą bei teisės viešpatavimą.

19. Pažymėtina, kad pagal minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, klausiamas dėl teisės aktų pažeidimų įregistruojant ginčo sandėlį Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vardu šioje proceso stadijoje dar negali būti sprendžiamas, t. y. nėra bylos pagal suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimo dalyku.

20. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą dėl prokuroro nutarimo taikyti (atsisakyti taikyti) viešojo intereso gynimo priemones, neturėjo pareigos, bet ir teisės vertinti skunde nurodytų dokumentų turinio bei spręsti ar jie patvirtina, ar paneigia pareiškėjų teiginius dėl galimų teisės aktų pažeidimų įregistravus sandėlį Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos nuosavybės teise. T. y. teismas dėl šių aplinkybių byloje neturėjo pasisakyti, nes nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą teismas nesprendžia ginčo dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės. Šioje proceso stadijoje tyrimo metu nustatytų aplinkybių teisinį vertinimą turėjo teisė atlikti ir atliko tik prokuroras (tiek Vilniaus apygardos prokuratūros, tiek ir aukštesnysis prokuroras).

21. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, šioje byloje tik turėjo patikrinti, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras: ar rinko medžiagą dėl skunde nurodytų aplinkybių, ją analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta. Kaip matyti iš byloje esančių Vilniaus apygardos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros pateiktų procesinių dokumentų, prokurorai rinko medžiagą dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių, ją analizavo bei vertino, prokurorų padarytos išvados yra argumentuotos. Taigi, nebuvo pagrindo konstatuoti prokurorų veiksmuose esant proceso normų pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino skundo.

22. Pažymėtina, kad pagal pacituotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam priskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis turi priimti.

23. Jeigu šioje byloje pirmosios instancijos teismas būtų tyręs ir sprendęs dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, tai jis būtų pasisakęs dėl teisminio ginčo, kuris dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir taip būtų pažeista prokuroro diskrecijos teisė, bei nesilaikyta minėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą civilinėse bylose Nr. 3K-3-555/2010, Nr. 3K-3- 501/2012 ir kt.

24. Pažymėtina, kad prašymą nagrinėjantis prokuroras savarankiškai sprendžia, kokia apimtimi ir kokias viešojo intereso gynimo priemones taikyti (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018-06-26 d. įsakymu Nr. 1-218 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 31. punktas), todėl pareiškėjų suformuluoti reikalavimai nesaisto prokuroro tyrimo apimties.

25. Kaip minėta, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, priimdamas 2020-02-19 nutarimą Nr. 2.VI-12 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, surinko duomenis, reikalingus pareiškėjų prašyme nurodytoms aplinkybėms dėl ginčo turto priklausomumo ištirti, pagal turimą kompetenciją ir įgaliojimus ištyrė ir įvertino aplinkybes, reikšmingas viešojo intereso galimo pažeidimo ir galimai pažeisto viešojo intereso gynimo klausimams išspręsti. Nutarime motyvuotai išdėstyta, kodėl, prokuroro vertinimu, nėra pažeistas viešasis interesas, kuris turėtų būti ginamas Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytomis priemonėmis. Šią prokuroro poziciją 2020-04-15 nutarime Nr. 13.12-24 patvirtino ir aukštesnysis prokuroras.

26. Pareiškėjai teigia, jog nebuvo atsižvelgta į kitoje civilinėje byloje teismo konstatuotą faktą, kad nuosavybės teisė buvo įregistruota VĮ Registrų centrui pateikus galimai suklastotą aktą. Su šiuo teiginiu nesutiktina. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prokurorai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad viešojo intereso pažeidimas VĮ Registrų centrui pateikus galimai suklastotą aktą turi būti ginamas, tačiau ne Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytomis, o baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis priemonėmis pradėjus ikiteisminį tyrimą.

27. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prokurorai, tirdami pareiškėjų prašymą (skundą), tai atliko ne formaliai, o analizavo pateiktą informaciją, ją teisiškai įvertino, nutarimai yra motyvuoti ir išsamūs, juose detalizuota pareiškėjų prašyme (skunde) pateikta informacija, todėl proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, prokurorai nepažeidė, o pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad prokurorų procesiniai sprendimai yra neteisėti.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir teismų praktiką, reglamentuojančią viešojo intereso gynimo procedūras, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

29. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.