Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų S. R. ir I. R. ir atsakovo UAB „Saldainis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. R. ir I. R. ieškinį atsakovui R. A. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, taip pat pagal atsakovo R. A. priešieškinį atsakovams UAB „Saldainis“, S. R., I. R. ir biudžetinei įstaigai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais bei nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį nustatymo, trečiasis asmuo Lietuvos Valstybė, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas ir biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl įgyjamosios senaties

Dėl 2007 m. balandžio 23 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto

Dėl 2016 m. kovo 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties

Dėl ieškinio reikalavimų

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15.6. Ieškinys dėl iškeldinimo pareikštas 2015-06-04, po to, kai suklastojus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą 2008-02-26 buvo įregistruota nuosavybė į pastatą ir pagal 2014-02-12 R. A. ir D. D. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ne dėl kokio tai atsitiktinio fakto - atsakovo neva neteisėtai užvaldytų patalpų atvejo. Ieškovas, suklastoto akto pagrindu slapta įregistravęs nuosavybę į sandėlį, nesiėmė priemonių iš karto iškeldinti atsakovo, kuris anot jo neva užvaldė ieškovo turtą, bet kantriai laukė kol sueis jo nusikalstamos veikos senatis ir ieškinį dėl iškeldinimo pareiškė tik tada, kai atsakovas kreipėsi į prokuratūrą.

15.7. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. UAB „Saldainis“ ir jo procesinių teisių perėmėjų (ieškovų) ieškinys atmestas, atsakovo reikalavimas atsakovui UAB „Saldainis“ ir ieškovams dėl Akto ir Sutarties pripažinimo negaliojančiais visiškai patenkinti, todėl teismas pagrįstai priteisė atsakovui jo turėtas advokato atstovavimo išlaidas. Tai kad buvo patenkintas UAB „Saldainis“ atskirasis skundas neturi reikšmės, nes galutinis procesinis sprendimas priimtas atsakovo naudai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Dėl 2007 m. balandžio 23 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo

Apeliantas UAB „Saldainis“ su teismo sprendimu aktą pripažinti negaliojančiu nesutinka, nes pasak jo, atsakovas neturėjo ir neturi materialinio suinteresuotumo Akto teisėtumo ginčijimu, dėl ko atsakovo reikalavimas turėjo būti atmestas remiantis vien tik šiuo savarankišku teisiniu pagrindu (CPK 2 str., 5 str. 1 d.). Pagal CPK 5 str. 1 d. teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymą saugomas interesas, pareiškimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad atsakovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teisėmis nuo 2002 m. priklauso butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o pastato, kuriame yra atsakovo butas, kieme yra ginčo negyvenamas pastatas. Atsakovas yra faktinis šio negyvenamojo pastato naudotojas. Atsakovas, manydamas, kad apeliantas UAB „Saldainis“ atliko nesąžiningus veiksmus įregistruojant nuosavybės teises į ginčo pastatą, pareiškė reikalavimą panaikinti aktą, kurio pagrindu buvo įregistruota apelianto UAB „Saldainis“ nuosavybė į ginčo pastatą. Šiuo atveju atsakovo suinteresuotumas ginčyti aktą pasireiškė tuo, kad apeliantui UAB „Saldainis“ neteisėtais būdais įregistravus nuosavybę, atsakovui buvo užkirstas kelias įgyvendinti savo teisę į nuosavybę kaip faktiniam ginčo pastato naudotojui. Atsakovas ilgą laiką naudodamasis ginčo pastato patalpomis, turėjo tikslą šias patalpas įsigyti įgyjamąją senatimi. Taigi negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas neturėjo materialinio suinteresuotumo ginčyti šį aktą.Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme rašytinių įrodymų viseto pagrindu buvo nustatyta, kad apeliantas UAB „Saldainis“ savo nuosavybės teisę į ginčo pastatus įregistravo neteisėtai. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada buvo padaryta atsižvelgus į ikiteisminio tyrimo medžiagą, liudytojų bei kompetetingų institucijų paaiškinimais. Bylos duomenimis, apeliantas UAB „Saldainis“ ginčo pastatą įregistravo ginčijamo akto pagrindu (el. b. t.1, b.l. 41-42), kuriame nurodyta, jog sandėlis 5F2/p nugriautas, o pripažintas tinkamu naudoti ūkio būdu pastatytas naujas 7H2/p negyvenamas pastatas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje tokio akto nėra (el.b.t.1, b.l. 45), nors pagal akto surašymo metu galiojusio Statybos reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarka“ 30 punktą vienas statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto egzempliorius lieka struktūriniame padalinyje. Šis aktas nėra įregistruotas ir „Pripažinimo tinkamu naudoti aktų“ registracijos žurnale (el.b.l. t. 46). Akte nurodytas komisijos pirmininkas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dokumente esantys skaičiai nėra įrašyti jo ranka, dėl akte esančio jo parašo autentiškumo taip pat nėra tikras, kėlė abejones ir kiti dokumente esantys duomenys (el.b. t.1, b.l. 53). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patvirtino, kad tokio akto nėra išdavusi. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2013-01-18 rašte nurodė, kad nuo 2002-07-01 iki 2007-04-23 nėra išdavęs statybos leidimo statytojui UAB „Saldainis“ (el. b. t.1, b.l. 43). VĮ „Registrų centras“ pateikti kadastriniai matavimai buvo atlikti UAB „Sklypų matavimai“. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu ši įmonė nurodžiusi, kad ginčo pastato niekada nematavo ir kadastrinių matavimų bylos nesudarinėjo, o UAB „Sklypų matavimai“ direktorius patvirtino, kad parašas šalia jo užrašytos pavardės, esantis kadastrinių matavimų byloje yra ne jo (el. t. 1, b.l. 49,51). Byloje apklausti liudytojai, patvirtino, kad ginčo pastatas nebuvo griaunamas ir jo vietoje nebuvo statomas naujas statinys. Šie liudytojų parodymai nebuvo byloje paneigti ir pateiktomis ginčo pastato nuotraukomis. Be to, Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. vasario 29 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, užfiksuoti UAB „Saldainis“ akcininko ir vadovo D. K. (D. K.), parodymai, jog UAB „Saldainis“ pastato negriovė, vietoje jo naujo pastato nestatė, taip pat jokių griovimo ar statybos darbų neužsakinėjo (el.b. t. 2, b.l. 166-179).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į 15 punkte išvardintas aplinkybes ir rašytinius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamame akte nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, yra fiktyvūs ir todėl nepatvirtina Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punkte įtvirtinto nuosavybės teisių atsiradimo pagrindo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamentas 2006-11-21 yra nurodęs, jog visas pastatas (pastatai) (duomenys neskelbtini) yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento apskaitoje (el. b. t. 4, b.l. 88). Tais atvejais, kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 straipsnis). Šiuo atveju neabejotinai buvo pažeistas tiek viešasis interesas, tiek ir gera moralė, nes registruojant nuosavybę VĮ „Registrų centras“ buvo pateikti fiktyvūs valstybinių bei kitų asmenų dokumentai, tikslu įgyvendinti nuosavybės teisę į ginčo pastatą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti jo teisines pasekmes teismas privalo ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), t. y. šiuo atveju teismas nevaržomas ieškinio dalyko ir ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3- 355/2009). Net gi tuo atveju, jei atsakovas nebūtų pareiškęs reikalavimo panaikinti ginčijamo akto, esant byloje aukščiau nustatytoms aplinkybėms teismas privalėtų savo iniciatyva konstatuoti tokio sandorio niekinį pobūdį.

Dėl 2016 m. kovo 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties

Byloje nustatyta, jog apeliantas UAB „Saldainis“ apeliantams S. R. ir I. R. ginčo nekilnojamąjį turtą pardavė šios civilinės bylos nagrinėjimo metu ir jau esant byloje atsakovo pareikštam priešieškiniui, kuriuo buvo ginčijama apelianto UAB „Saldainis“ nuosavybės teisė į šiuos pastatus. Kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, nors sutartyje ir nurodyta, kad pardavėjo atstovas patvirtino, jog į parduodamą daiktą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, kad daiktas nėra teisminio ginčo dalykas ir pan. (sutarties 8.2, 8.5 punktai), tačiau teismo posėdžio metu ieškovų atstovas nurodė, jog pirkėjams vis dėlto buvo žinoma apie šią civilinę bylą ir atsakovo pretenzijas į ginčo patalpas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantai S. R. ir I. R., įgiję ginčo objektu, esantį nekilnojamąjį turtą iš UAB „Saldainis“, turėjo suvokti, kad egzistuoja tikimybė, jog civilinė byla bus išnagrinėta nebūtinai jų naudai. Civilinėje byloje atsakovas ginčijo aktą, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais bei apklaustų liudytojais asmenų parodymais. Atitinkamai spręstina, kad apeliantai S. R. ir I. R. įgijo ginčo nekilnojamąjį turtą savo rizika, žinodami, kad priešieškinio tenkinimo atveju jis gali būti prarastas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iš neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų, gali būti pripažintas nesąžiningu įgijėju. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. K. ir kt. v. E. V. ir kt., bylos 3K-3-294/2007). Sutartis yra civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas, todėl turi būti taikoma analogiška taisyklė. Teismui išsprendus, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kurio pagrindu UAB „Saldainis“ įgijo pastatus, vertinamas kaip niekinis sandoris, o reikalavimas jį nuginčyti reiškia ir prašymą pašalinti niekinio sandorio padarinius pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį. Niekinės sutarties pagrindu civilinių teisių ir pareigų teisėtai neatsiranda, todėl, konstatavus niekinį sandorio, kuriuo buvo įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį turtą, pobūdį, yra pagrindas šio nekilnojamojo turto įgijėjus traktuoti įgijusius teises ir pareigas neteisėtai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantai taip pat nesutinka su priteistu atsakovo naudai iš apeliantų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Apeliantai nurodo, kad jie negali būti atsakingi dėl atsakovo išlaidų, kurias jis patyrė kelis kartus tikslinant savo priešieškinį, taip pat už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki priešieškinio padavimo. Apeliantų manymu viso atsakovo naudai galėjo būti priteista ne didesnė nei 950 Eur suma.Pagal CPK 98 str. 2 d., šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015-03-19 redakcijos) patvirtintais maksimaliais atlygintinų išlaidų dydžiais, kurių 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius bei į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą bei kitas svarbias aplinkybes. Tačiau tai nereiškia, kad advokato pagalbos išlaidos bylos šalims turi būti atlygintos maksimaliai leistinos. Bylos duomenimis, atsakovas šioje byloje patyrė iš viso 3917,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1667,61 Eur žyminio mokesčio ir 2250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo pateiktu priešieškiniu ir pradiniu priešieškiniu, konstatuoja, kad patikslintas priešieškinis buvo tik nežymiai koreguotas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė už šių abiejų dokumentų parengimą bendrai 1 800 Eur. Atsižvelgiant į tai išlaidos už priešieškinio ir patikslinto priešieškinio parengimą mažintina iki 900 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atsakovo patirtos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos taip pat buvo nepagrįstai priteistos. Šios išlaidos turėjo būti pateiktos atskirąjį skundą dėl bylos sustabdymo nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui. Atsakovui šių išlaidų nepateikus atskirąjį skundą nagrinėjančiam teismui, šis prašymas negali būti tenkinamas priteisiant atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki priešieškinio teismui pareiškimo dienos parengimas nors yra susijęs su bylos nagrinėjimu, tačiau teismo nutartimi jis buvo atmestas kaip nepagrįstas, todėl šios išlaidos atsakovui nekompensuojamos. Atitinkamai atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos nuo 2250 Eur iki 1 050 Eur (900 Eur + 150 Eur). Kadangi atsakovas už priešieškinį yra sumokėjęs 1667,61 Eur. Viso atsakovo pagrįstomis išlaidomis laikytina 2 717,61 Eur. Atitinkamai atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nurodytą bylinėjimosi išlaidų proporciją, atsakovo naudai iš UAB „Saldainis“ priteisiama 2 717,61 Eur, o iš S. R. ir I. R. – po 407,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusiems asmenims bylinėjimosi išlaidos neperskirtytinos ir paliekamos nepakeistos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos bei valstybei.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo paskirti UAB „Saldainis“ 5000 Eur baudą už pareikštą nesąžiningą apeliacinį skundą, 50 procentų iš šios baudos skirti atsakovui R. A.. Nurodo, kad UAB „Saldainis“ pareiškė akivaizdžiai nesąžiningą ieškinį atsakovui, nes UAB „Saldainis“ nuosavybės teises į ginčo pastatą įgijo tikrovės neatitinkančio, fiktyvaus akto pagrindu. Šių teismo nustatytų aplinkybių neginčija, tačiau reiškia apeliacinį skundą ir prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl Akto pripažinimo negaliojančiu. Atsakovo nuomone, toks apeliacinis skundas pripažintinas akivaizdžiai nesąžiningu, todėl UAB „Saldainis“ skirtina bauda. Dėl baudos apeliantui skyrimo, pažymėtina, tai jog kvalifikuojant apelianto veiksmus kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme nustatytos teisės paduoti apeliacinį, skundą įgyvendinimas pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Šiuo atveju nesąžiningumu negali būti laikomas apeliacinio skundo padavimas, nors jis ir pripažintas nepagrįstu, jei asmuo tiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti. Apeliantui suteikta įstatymo teisė apskųsti jam nepalankų teismo sprendimą ir savo nuožiūra pasirinkti, su kokia teismo argumentacija jis nesutinka. Todėl baudos paskyrimas už paduotą apeliacinį skundą ir jame dėstomus argumentus prilygtų sankcijai už procesinį veiksmą – apeliacinio skundo padavimą. Atsižvelgiant į tai, prašymas paskirti baudą apeliantui UAB „Saldainis“ netenkintinas. Esant tokioms pirmiau šioje nutartyje nurodytoms aplinkybėms, dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas iš esmės nepakeistas, tik sumažinama sprendimu iš ieškovų atsakovo naudai priteista bylinėjimosi išlaidų suma.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti ieškovų apeliacinį skundą, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovų (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu atsakovui R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Saldainis“, j. a. k. 126404093, priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1 902,33 Eur, o iš S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir iš I. R., gimimo data 1968 m. birželio 28 d., lygiomis dalimis iki 815,28 Eur, t.y. po 407,64 Eur.

Priteisti atsakovui R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur lygiomis dalimis iš ieškovų UAB „Saldainis“, j. a. k. 126404093, S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. R., gimimo data 1968 m. birželio 28 d., t.y. po 266,67 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.