Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams J. S. ir T. K. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai.

11. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių - civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti ieškinys, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos.

12. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str.). Esminės ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo teisminės praktikos taisyklės yra apibendrintos kasacinio teismo atliktoje apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36). Joje nurodyta, kad tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (esminiai trūkumai) bei ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai netaikomas (neesminiai trūkumai arba netikslumai) (CPK 115 str. 4 d.). Šiuo atveju teismas nustatė trūkumus ir įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus, kad atsakovai faktiškai gavo pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą arba procesinius dokumentus atsakovams įteikti viešo paskelbimo būdu.

13. Pagal CK 6.101 straipsnį, reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi.

14. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

15. Iš su ieškinio pateiktų duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 7 d. buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo. Remiantis 2018 m. gegužės mėn. 8 d. sutartimi Nr. 10-ST2-89, kurią pateikia ieškovė, tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, automobilis buvo perduotas transportuoti į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę. Ieškovė taip pat prideda 2020 m. balandžio 20 dieną sudarytą Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį Nr.18/03 ir priėmimo-perdavimo aktą Nr. 30-116, kuriais reikalavimo teisė buvo perleista UAB „Jurisdictus“. Pagal šią sutartį UAB „Jurisdictus“ įgijo teisę reikalauti iš transporto priemonės SAAB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą. Iš pateiktų su ieškiniu dokumentų matyti, kad naujasis kreditorius (ieškovė) siuntė atsakovams reikalavimą dėl skolos apmokėjimo kartu su pranešimu apie perleistą reikalavimo teisę. Taip pat pateikia gyventojų registro išrašą iš VĮ „Registrų centro“, iš kurio matyti, jog atsakovo T. K. nurodyta gyvenamoji vieta „(duomenys neskelbtini)“, todėl pranešimo nebuvo kur siųsti. Atsakovui J. S. pranešimas buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas VĮ „Registrų centre“. Ieškovė pateikia siųstų pranešimų kopijas ir duomenis apie jų išsiuntimą (pridedamos VĮ „Registrų centro“ ir AB „Lietuvos paštas“ PVM sąskaitos-faktūros). Kaip matyti iš su ieškiniu pateiktų įrodymų, siųsti pranešimai ieškovei negrįžo.

16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Tai skolininko teisių nevaržo labiau nei apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimus (CK 6.107 straipsnio 1 dalis) (2017-11-23 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1231-560/2017; 2019-11-14 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1809-232/2019). Pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

17. Pažymėtina, kad šios aplinkybės dėl atsakovų informavimo apie reikalavimo perleidimo sutartį yra vertinimo dalykas, kurios turi būti šalių pagrįstos, o teismo įvertintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Kaip minėta, gali būti nustatyti tik tokie esminiai ieškinio trūkumai, kurių nepašalinus iš esmės ieškinio priėmimas ir tolesnis nagrinėjimas negalimas. Šiuo atveju, iš su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad pranešimai atsakovams buvo siųsti, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus, ieškinio priėmimo stadijoje įpareigodamas ieškovę pateikti papildomus įrodymus, juo labiau, kad kaip matyti iš cituotos teismų praktikos, vien kreipimasis į teismą su ieškiniu ir vėlesnis skolininko apie tai informavimas, laikytinas pakankamu. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atskirąjį skundą patenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,

nutaria:

ieškovės UAB „Jurisdictus“ atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.