- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-1809-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28220-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- „PlusPlus Capital“ AS
- Atsakovas
- M. U.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties, kuria ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinys dėl skolos priteisimo, pareikštas atsakovui M. U. laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė „PlusPlus Capital“ AS kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 3 796,50 Eur negrąžinto kredito, 583,05 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 309,41 Eur delspinigių, 19 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 3 796,50 Eur sumos nuo 2019-09-19 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, jog ieškovė reikalavimo teisę į atsakovo skolą įgijo 2018 m. lapkričio 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė įvykdė materialinės teisės reikalavimą ir įstatymo nustatyta tvarka informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis), tai yra pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą arba buvo informuotas viešo paskelbimo būdu kaip nustatyta CK 1.65 straipsnyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 2 dalis).
3. Ieškovė pateikė įrodymus, jog 2019-04-29 paštu (adresu (duomenys neskelbtini)) išsiuntė atsakovui pranešimą dėl reikalavimo teisių perėmimo. Nurodė, jog įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui M. U. dėl negrąžinto kredito priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog:
4.1. ieškovė pateikė įrodymus, jog laišką atsakovui siuntė registruotu paštu, adresu (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovui buvo siųsta siunta ją užregistruojant Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viešai prieinamos informacijos (www.post.lt) matyti, kad ši siunta nebuvo įteikta ir yra grąžinta siuntėjui;
4.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, nurodyta, jog tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą laikytina tokia faktinė situacija, kai skolininkas faktiškai gauna jam siųstą pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą. Šią praktiką papildo ir vėlesnės nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015);
4.3. duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo įteiktas atsakovui, byloje nėra, taip pat nepateikta kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovui žinoma apie reikalavimo perleidimą. Vien tik faktas, kad ieškovė siuntė laišką atsakovui nepatvirtina, kad atsakovui buvo išsiųstas būtent pranešimas apie reikalavimo perleidimą, nes tokia išvada būtų pagrįsta tik prielaida, kuo teismo išvados negali būti grindžiamos. Negalima pagrįstai daryti išvados dėl CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pranešti apie reikalavimo perleidimą įvykdymą, kas teiktų pagrindą ieškovei pasinaudoti reikalavimo perleidimo faktu ir reikalauti iš atsakovo prievolės įvykdymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė „PlusPlus Capital“ AS pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
5.1. įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą;
5.2. kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalies normą, konstatavo, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Tuo atveju kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, t. y. skolininkui įteikus ieškinį su priedais, yra laikoma tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir toks įteikimas atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas, nes nevaržo skolininko teisių labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) pateikus ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo M. U. ir procesinius dokumentus įteikus atsakovui teismo tvarka (jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu paskelbimo būdu), toks informavimas apie reikalavimo perleidimą yra laikomas tinkamu;
5.3. teikdama ieškinį, ieškovė prašė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl tinkamo pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą (CK 6.109 straipsnis).
8. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė „PlusPlus Capital“ AS kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. U. dėl negrąžinto kredito ir kitų su tuo susijusių sumų priteisimo. Ieškinyje nurodė, jog savo reikalavimo teisę kildina iš 2018 m. lapkričio 8 d. periodinės reikalavimo perleidimo sutarties ir 2019 m. rugsėjo 19 d. išrašo iš bylų priėmimo perdavimo akto prie reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp pradinės kreditorės Bigbank AS ir „PlusPlus Capital“ AS. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė 2019 m. balandžio 29 d. pranešimą, kuriuo atsakovas informuojamas apie reikalavimo teisių perleidimą bei pareigą turimą įsiskolinimą grąžinti naujajai kreditorei (e. b. l. 8).
9. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą arba buvo informuotas viešo paskelbimo būdu kaip nustatyta CK 1.65 straipsnyje.
10. Iš bylos duomenų matyti, jog, vykdydama teismo įpareigojimus, ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog kartu su ieškiniu pateiktą atsakovui skirtą pranešimą, ieškovė registruotu paštu siuntė paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (e. b. l. 26-28).
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, jog ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog apie reikalavimo perleidimo sutartį atsakovas buvo informuotas realiai, tai yra, kad faktiškai gavo ieškovės siųstą pranešimą, todėl laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši dalyvaujančių byloje asmenų pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu. Taigi, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas turi atitikti civilinio proceso principus: šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), kooperacijos (bendradarbiavimo) (CPK 8 straipsnis), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.
13. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi.
14. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyti du cesijos padarinių atsiradimo skolininko atžvilgiu pagrindai: pirma, kai įstatyme ar pradinio kreditoriaus ir skolininko sutartyje, kurios pagrindu atsirado skolininko prievolė, nustatyta sąlyga, kad skolininkas sutiko perleisti reikalavimą naujajam kreditoriui; antra, kai skolininkui pateikiamas reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad perleidžiant reikalavimą būtinas skolininko sutikimas, kad perleistas reikalavimas yra susijęs su kreditoriaus asmeniu, ar kad kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės, todėl šiuo atveju reikšmingas antrasis pagrindas.
15. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Tai reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui.
16. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Tai skolininko teisių nevaržo labiau nei apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimus (CK 6.107 straipsnio 1 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog pradinė kreditorė Bigbank AS 2019 m. kovo 21 d. pranešimu įspėjo atsakovą apie galimą kredito sutarties nutraukimą tuo atveju jei atsakovas ir toliau nevykdys įsipareigojimų pagal kredito sutartį, o 2019 m. balandžio 9 d. pranešimu sutartį nutraukė (e. b. l. 11-12). Matyti, jog abiejose pranešimuose atsakovui nurodyta, jog reikalavimo teisė gali būti perleista naujajai kreditorei, pranešimai siųsti tuo pačiu atsakovo adresu, kuriuo ir ieškovė siuntė pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą. Ieškovė 2019 m. balandžio 29 d. pranešime dėl reikalavimo teisių perleidimo atsakovui aiškiai nurodė pagrindinę informaciją apie reikalavimo teisės perleidimą: pradinį kreditorių, naująjį kreditorių, reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktą ir datą, skolos sumą. Taip pat, pranešime nurodyti ieškovės kontaktai, kuriais galima kreiptis kilus klausimams. Be to pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 8.1 punkte numatyta kredito gavėjo pareiga informuoti kredito davėją apie kredito gavėjo sutartyje nurodytų duomenų pasikeitimą, taip pat, jog pranešimas kredito gavėjui bus laikomas įteiktu tinkamai, jei jis bus išsiųstas paskutiniame kredito gavėjo rašte nurodytais kontaktais; 8.2 punkte numatyta, jog rašytiniai pranešimai laikomi gautais, jei suėjus trijų darbo dienų terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo registruotu laišku dienos ir tais kontaktiniais duomenimis, kurie buvo nurodyti sutartyje arba pranešime pagal 8.1 punktą (e. b. l. 17).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė duomenis, kad ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama informuoti atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimo faktą. Be to apie reikalavimo perleidimą atsakovas būtų informuotas procesine forma pagal civilinio proceso taisykles – visi dokumentai atsakovui būtų pateikti kartu su ieškiniu teisme iškėlus civilę bylą (CPK 135, 142 straipsniai). Minėta, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas, tai yra nevaržo skolininko teisių ir gynybos priemonių. Šiuo atveju skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis).
19. Nurodytų išvadų nepaneigia ir skundžiamoje nutartyje nurodyta teismų praktika. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-175/2014).
20. Išdėstytų motyvų pagrindu bei atsižvelgiant į civiliniame procese įtvirtintą siekį užtikrinti asmeniui teisę į teisminę gynybą ir draudimą atsisakyti priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, skundžiama nutartis naikintina ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.