Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Jurisdictus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Jurisdictus“ ieškinį atsakovams L. Z. ir V. M. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Jurisdictus“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovų L. Z. ir V. M. 1 949,05 Eur išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-08 nutartimi įpareigojo ieškovą per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – pateikti įrodymus, patvirtinančius tai, kad ieškovas įvykdė materialinės teisės reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, pagrindžiančius, kad atsakovas L. Z. gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Ieškovas pateikė pareiškimą „Dėl trūkumų šalinimo“ ir nurodė, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, ir 2011-03-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, formuojamą praktiką, reikalavimo teisės perleidimo sutarties pateikimas kartu su ieškiniu įteikiant asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnis) ar viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) nereiškia, jog ieškovas siekia panaudoti reikalavimo perleidimo faktą prieš atsakovą, nesant duomenų, kad atsakovas apie jį informuotas, ir tai laikoma tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-23 nutartimi nutarė laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui. Teismas nurodė, jog su tokiu ieškovo pateikiamu kasacinio teismo praktikos interpretavimu nesutinka. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas per plačiai aiškina įstatyme nustatytą cesionieriaus ir cedento pareigą informuoti skolininką apie reikalavimo perleidimo faktą. Ieškovas viešoje erdvėje apibūdinamas kaip bendrovė, teikianti skolų išieškojimo, teisines ir kitas paslaugas. Taigi ieškovas, būdamas savo srities profesionalu, žinojo, kad reikalavimo perleidimo faktas prieš skolininką gali būti panaudotas tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas negali pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas L. Z. informuotas apie cesijos sutartį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas, pareikštas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi teismo tvarka, tik išimtiniais atvejais laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą. Pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės (ratio decidendi) netapačios aplinkybėms, nurodytoms ieškinyje. Ieškovas neatsižvelgė į tai ir siekia kasacinio teismo išaiškinimus interpretuoti atsietai nuo tose bylose nustatytų aplinkybių, išimtinai sau naudinga linkme. Nė vienoje ieškovo nurodytoje nutartyje nekonstatuota, kad materialiosios teisės reikalavimas, t. y. materialiųjų teisinių santykių dalyvio pareiga pranešti skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą, reglamentuota CK 6.109 straipsnio 2 dalyje, gali būti prilyginta procesiniam veiksmui, nustatytam CPK 130 straipsnyje. Teisės aktuose ir teismų praktikoje nenustatyta pareigos teismui už materialiųjų teisinių santykių dalyvį įvykdyti būtent šio dalyvio pareigos informuoti skolininką apie reikalavimo teisės perleidimą.Teismas vertino, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, neįvykdė materialiosios teisės normoje nustatyto reikalavimo – nepateikė duomenų, kad skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją, kitokį įrodymą, ar skolininkas apie tai informuotas viešu paskelbimu CK 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 6.109 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas darė išvadą, kad per teismo nustatytą terminą ieškovas nurodytų trūkumų nepašalino (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas UAB „Jurisdictus“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-23 nutartį ir įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą priimti ieškinį. Nurodo, kad iš pateiktų su ieškiniu dokumentų matyti, jog naujasis kreditorius (ieškovas) siuntė atsakovui L. Z. reikalavimą dėl skolos apmokėjimo kartu su pirminio kreditoriaus pranešimu apie perleistą reikalavimo teisę, tačiau siųstas pranešimas grįžo neįteiktas, nes nurodytas netikslus adresas. Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad atsakovo L. Z. gyvenamoji vieta nėra žinoma. Pagal gyventojų registro duomenis L. Z. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą 2005-06-17 Vilniaus miesto savivaldybėje, todėl įteikti pranešimą apie reikalavimo perleidimą ar pateikti skolininkui reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė neturi galimybės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-08 nutartyje pasiūlė pranešimą apie reikalavimo perleidimą pateikti viešu paskelbimu. Ieškovo įsitikimu, toks pranešimas skolininkui nėra tikslingas, nes viešu pranešimu ieškovas negali įteikti nei pirminio kreditoriaus pranešimo apie pasikeitusį kreditorių, nei reikalavimo perleidimo sutarties kopijos. Atsižvelgiant į tai, kad viešu pranešimu naujasis kreditorius negali informuoti skolininko apie pasikeitusį kreditorių, nes prie viešo pranešimo įrodymų prisegti nėra galimybės, ieškovas pareiškė reikalavimą skolininkui ieškinine tvarka, kartu su reikalavimu pridėdamas ir reikalavimo perleidimo sutarties kopiją. Analogiškoje situacijoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog „apie reikalavimo perleidimą atsakovą AB „Lietuvos geležinkeliai“ informavo pareiškęs ieškinį teisme ir atsakovui gavus ieškinį su priedais, kurių vienas taip pat buvo ir pirmiau nurodyta reikalavimo perleidimo sutartis. Taigi atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas procesine forma pagal civilinio proceso taisykles (CPK 135, 142 straipsniai)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis, priimta Nr. 3K-3-105/2011).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė ieškinį laikyti nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovo argumentais sutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas negali remtis teisės aiškinimo taisyklėmis, išdėstytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, yra nepagrįsta. Šioje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, jog CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi, prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas perleistas. Kasacinis teismas šiame kontekste taip pat pažymėjo, jog kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą, kurį įgijo iki reikalavimo perleidimo, pradiniam kreditoriui gali įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.108, 6.136 straipsniai). Po reikalavimo perleidimo skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį pradiniam kreditoriui dėl juridinio fakto, iš kurio atsirado prievolė, pripažinimo negaliojančiu (CK 6.107 straipsnio 3 dalis). Kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106 straipsnio 2 dalis). Pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylų faktinės aplinkybės (ratio decidendi) netapačios, tačiau šio motyvo nedetalizavo, todėl jis nagrinėjamu atveju laikytinas formaliu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toje apimtyje, kurioje ieškovas vadovaujasi minėtu kasacinio teismo išaiškinimu, bylų faktinės aplinkybės yra tapačios: 1) skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, 2) cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, jog sprendžiant dėl ratio decidendi atitikties kiekvienu atveju turi būti nustatoma faktinių aplinkybių apimtis, kurios atžvilgiu tokia atitiktis tikrinama. Ratio decidendi atitikties reikalavimas savaime nereiškia absoliučiai visų relevantiškų bylų faktinių aplinkybių atitikties reikalavimo, o tuo atveju, kai yra konstatuojama tokia neatitiktis, ji turi būti motyvuojama, nurodant, kokios aplinkybės traktuojamos netapačiomis.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-23 nutartis yra nepagrįsta, priimta netinkamai taikant proceso teisės normas bei nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies – skundžiama nutartis naikinama, o klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo UAB „Jurisdictus“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškovo UAB ,,Jurisdictus“ ieškinio atsakovams L. Z. ir V. M. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.