- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-1147-262/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08935-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- UAB „Jurisdictus“
- Atsakovas
- M. P., V. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jurisdictus“ ir atsakovo M. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams V. M. (V. M.) ir M. P. (M. P.) dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo ir prašė: priteisti iš atsakovų L. Z. ir V. M. 1949,05 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas visiškai.
3. Atsakovui L. Z. pateikus įrodymus, jog jis 2014-07-05 transporto priemonės Mazda, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Automobilis) savininku nebuvo, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas atsakovo L. Z. prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018-01-05 priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalies argumentai
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 31 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-1567-912/2018 nagrinėjimą atsakovo L. Z. atžvilgiu nutraukė ir po šios nutarties priėmimo atsakovas L. Z. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuriuo prašė iš ieškovo UAB „Jurisdictus“ atsakovo L. Z. naudai priteisti 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį atsakovams V. M. ir M. P. ir prašė solidariai iš jų priteisti 1949,05 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir lygiomis dalimis priteisti 44 Eur žyminį mokestį.
6. Ieškovas nurodė, jog 2014-07-05 buvo surašytas transporto priemonės Mazda, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo aktas dėl Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo. Pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pateiktus duomenis, Kelių eismo taisykles, vairuodamas automobilį Mazda, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė būtent M. P., be to, policijos pareigūnams apžiūrėjus automobilį, jis buvo nugabentas į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę, kur ši transporto priemonė yra saugoma ir iki šios dienos. Ieškovas reikalavimo teisę į atsakovus įgijo pagal tarp UAB „Sauda“ ir ieškovo 2016-09-19 sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį. Pagal transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainius už transporto priemonės nuvežimą iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo yra imamas 279,68 Lt, t. y. 81 EUR, mokestis už transporto priemonės nuvežimą, o už transporto priemonės saugojimą už pirmą saugojimo mėnesį yra mokamas po 15 Lt, t. y. 4,34 EUR, saugojimo mokestis už kiekvieną parą ir po 240 Lt, t. y. 69,50 EUR, saugojimo mokestis už kiekvieną sekantį mėnesį. Įsiskolinimo suma UAB „Jurisdictus“ įgijus reikalavimo teisę į atsakovus dieną sudarė 1 949,05 EUR sumą. Atsakovai turi atsakyti solidariai, nes V. M. Kelių eismo taisyklių pažeidimo metu vairavo transporto priemonę, o atsakovas M. P. yra transporto priemonės savininkas.
Atsiliepimas
7. Atsakovas V. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014-07-05, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu, transporto priemonę Mazda, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent jis, bet ši transporto priemonė jam nepriklausė, todėl prašė teismo patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: ieškovui solidariai iš atsakovų V. M. ir M. P. priteista 1 949,05 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-11-29) dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei po 22 Eur žyminio mokesčio; iš ieškovo pradiniam atsakovui L. Z. priteista 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; iš atsakovų V. M. ir M. P. valstybei priteista po 4,15 Eur pašto išlaidų.
9. Teismas nurodė, kad 2014-07-05 Kelių eismo taisyklių pažeidimo metu, dėl kurio Automobilis buvo nugabentas į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę, jis nuosavybės teise priklausė atsakovui M. P., tačiau tą dieną ji realiai buvo vairuojama ne šio asmens, o atsakovo V. M.. Būtent V. M. ir padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir dėl to Automobilis buvo priverstinai nugabentas į UAB „Sauda“ automobilių saugojimo aikštelę. Asmenys, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, t. y. transporto priemonės savininkas atsakovas M. P. ir 2014-07-05 ginčo transporto priemonės valdytoju buvęs atsakovas V. M., solidariai atsako ieškovui. Atsakovai tiek fakto dėl to, kas 2014-07-05 buvo Automobilio savininkas, tiek fakto, kas 2014-07-05 buvo Automobilio, valdytojas, neginčijo. Taigi, atsakovams kyla solidari atsakomybė ieškovo atžvilgiu, t. y. pilnai atlyginti transporto priemonės Mazda, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nugabenimo ir saugojimo išlaidas ieškovui UAB „Jurisdictus“. Teismas taip pat nurodė, kad vadovaujantis CPK 94 str. nuostatomis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais bei atsižvelgiant į tai, jog dėl ieškinio pateikimo teismui iš dalies atsakomybė kyla ir pačiam atsakovui L. Z., kadangi jis kaip rūpestingas bei atidus asmuo tinkamai nepasirūpino ta aplinkybe, kad pirkimo – pardavimo sutarties duomenys visgi būtų tinkamai išviešinti, todėl prašomos išieškoti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra mažintinos ir iš ieškovo pradinio atsakovo L. Z. naudai priteisiamos 350 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
10. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pradiniam atsakovui L. Z. priteisimo ir atmesti L. Z. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
11. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti nepriteistos iš ieškovo, nes ieškovo veiksmuose nėra visiškai jokios kaltės dėl L. Z. susidariusių išlaidų. Priešingai, dėl susidariusių išlaidų kaltas pats L. Z.. Jei jis pats būtų elgęsis rūpestingai, apdairiai ir sąžiningai, būtų įregistravęs faktą apie transporto priemonės pardavimą, tuomet nei jam kiltų neigiamų pasekmių, nei ieškovui reiktų ilgai laukti reikalavimo patenkinimo, dėl užsitęsusio bylinėjimosi, nereiktų rengti daugybės procesinių dokumentų (atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, patikslinto ieškinio, ieškinio dalies atsisakymo, galų gale šio skundo). Net ir transporto priemonės pirkimo pardavimo fakto neįregistravus, bylinėjimosi išlaidų buvo galima išvengti, jeigu L. Z. būtų buvę galima išsiųsti pranešimą apie skolą ir ketinimą kreiptis į teismą, bei klausimą išspręsti ikiteismine tvarka, tačiau ir jo adresas niekur nebuvo išviešintas. Gavęs pranešimą apie įsiskolinimą, L. Z. galėjo pateikti sutarties kopiją tiesiogiai ieškovui ir tokiu būdu šis asmuo nebūtų traukiamas atsakovu byloje. L. Z. neatlikęs pareigos registruoti pasikeitusius valdytojo duomenis, neturi teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nors L. Z. neturi pareigos atlyginti priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų, tačiau privalo prisiimti savo netinkamo veikimo pasekmes – susidariusias bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
12. Pradinis atsakovas L. Z. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodė, kad sprendimo už akių priėmimą netinkamam atsakovui - L. Z., lėmė ne Automobilio pirkimo-pardavimo neišviešinimas, o ieškovo neveikimas. Ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatytas L. Z. gyvenamosios vietos ar darbovietės adresas. Bylos medžiaga patvirtina, kad L. Z. gyvenamosios vietos bei darbovietės adresas buvo užfiksuotas tiek Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, tačiau ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatytas teisingas L. Z. adresas procesiniams dokumentams įteikti. Ieškovas, kuris dėl neapdairaus veikimo ar neveikimo, nesiima jokių veiksmų, kad būtų nustatytas procesinių dokumentų įteikimo atsakovui adresas ir prašo teismo įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, motyvuodamas tuo, jog neva išnaudotos visos galimybės, turi prisiimti atsakomybę už kilusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į paminėta, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų yra objektyvus ir teisingas.
14. Atsakovas M. P. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašė sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
15. Nurodė, kad atsakovui nebuvo tinkamai pranešta nei apie „reikalavimo perleidimo faktą“ (iš kurio kildinamas šis ieškininis reikalavimas), nei apie vykusį dėl to teisminį procesą – pastarasis neturėjo galimybės dalyvauti 2018.10.23 įvykusiame posėdyje, jam buvo užkertas kelias tinkamai apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 5 str. 1 d.) ir pareikšti atsikirtimus dėl nepagrįsto kitos ginčo šalies 1 949, 05 Eur sumos reikalavimo, dėl ko bylos esmė nebuvo atskleista pirmąja instancija visa apimtimi (327 str. 1 d. 2 p.).
Šalies argumentai
16. Atsakovas M. P. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują spendimą – ieškinį atmesti arba sprendimą panaikinus perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
17. Nurodė, kad jis yra sudaręs 2014-10-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį su L. Z. (atsakovu pagal pirminį ieškinį). Tačiau apeliantas nesutinka, kad disponavo Automobiliu, nes nei juo naudojosi, nei jį valdė. Automobilis buvo įsigytas ne eksploatavimo tikslais, bet siekiant demontuoti tam tikras detales, naudojant jas kitų transporto priemonių remontui. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį L. Z. turėjo išregistruoti Automobilį, tačiau to nepadarė. Apeliantui nėra žinoma kaip kitas atsakovas V. M. gavo Automobilį, nes M. P. nepažįsta atsakovo V. M. ir jam Automobilio neperdavė. Automobilis apskritai turėjo būti priduotas į metalo laužą. Ieškovas nesiėmė visų reikiamų priemonių surasti M. P., todėl M. P. neturėjo galimybės tinkamai atsikirsti į ieškinį ir dalyvauti teismo posėdyje, todėl sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).
Atsiliepimas
18. Ieškovas atsiliepimu į M. P. apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimo dalį dėl skolos priteisimo palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
19. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog byloje nebuvo ginčo, kas yra transporto priemonė savininkas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog M. P. turi pareigą atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas kaip šios transporto priemonės savininkas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas, atsakovo M. P. apeliacinis skundas atmetamas.
20. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
21. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
22. Šioje byloje yra pateikti du apeliaciniai skundai – ieškovo, kuriuo ginčijama dalis sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų pradiniam atsakovui L. Z. priteisimo ir atsakovo M. P., kuriuo ginčijamas visas sprendimas. Kadangi atsakovas M. P. ginčija visą sprendimą, o ieškovas tik dalį, pirmiausia turi būti atsakyta į klausimą ar sprendimas yra apskritai pagrįstas ir tik po to ar teisingai buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisakys dėl atsakovo M. P. apeliacinio skundo, o tik po to dėl ieškovo apeliacinio skundo.
Dėl atsakovo M. P. apeliacinio skundo
23. Atsakovas teigia, kad jis nors įsigijo Automobilį, bet jo nevaldė, juo nedisponavo, nežino, kas juo naudojosi Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu; Automobilis buvo įsigytas detalėms ir jis turėjo būti priduotas metalo laužui, taigi vien dėl išvardintų priežasčių ieškinys M. P. atžvilgiu turėjo būti atmestas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka.
24. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 8 d. numato, jog už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą atsako savininkas ir valdytojas solidariai. To paties įstatymo 2 str. 1 d. 77 p. numato, jog transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise. CPK 4.47 str. 1 d. numato, jog nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). CK 4.49 str. 1 d. numato, jog daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jei sutartis ar įstatymai nenumato ko kito.
25. Byloje nėra ginčo, kad M. P. įsigijo transporto priemonę Mazda 626 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), byloje taip pat nėra ginčo, kad transporto priemonė jam nebuvo perduota. Priešingai, pats apeliantas teigia, kad transporto priemonę įsigijo siekdamas jos dalis panaudoti kitai transporto priemonei. Teisiškai nereikšminga aplinkybė, kokiu tikslu buvo įsigyta transporto priemonė.
26. Pažymėtina, kad atsakovas, kaip automobilio (padidinto pavojaus šaltinio) turėjo rūpintis ir saugoti savo turtą – nuosavybės teise priklausantį Automobilį. Taigi, jis privalėjo žinoti kokie asmenys naudojasi Automobiliu ar kur apskritai yra Automobilis. Jeigu Automobilis buvo netinkamas eismui, atsakovas jį privalėjo ne tik išregistruoti, bet ir pasirūpinti utilizavimu. Atsakovas tinkamai nesirūpindamas Automobiliu elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai.
27. Apeliantas taip pat nurodo, jog automobilis buvo priduotas metalo laužui ir jam nėra žinoma, kas automobiliu disponavo ir naudojosi. Toks atsakovo teiginys yra nepagrįstas. CPK 178 str. nurodyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėtus jo teiginius, nes byloje nėra duomenų, nei kada, nei kam Atsakovas pardavė (pridavė į metalo laužą) Automobilį. Atsakovas net nenurodo įmonės pavadinimo, kuriai, pasak jo, į metalo laužą buvo priduotas automobilis. Net jeigu automobilis priduodamas detalių išardymui, turėtų būti sudaroma sutartis dėl perleidimo tokiai įmonei, o įmonė automobilį būtų išregistravusi kaip utilizuota. Kadangi 2014-07-05 atsakovas V. M. vairavo Automobilį, tai akivaizdu, jog Automobilis nebuvo nei utilizuotas, nei išardytas.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog byloje nebuvo ginčo, kas yra transporto priemonė savininkas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog M. P. turi pareigą atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas kaip šios transporto priemonės savininkas.
29. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, nes neva apeliantas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos eigą apskritai ir konkrečiai apie 2018 m. spalio 23 d. įvykusį teismo posėdį. Tokie apelianto teiginiai ne tik nepagrįsti, bet ir apskritai neatitinkantys tikrovės.
30. Iš popieriniame bylos priede esančios pažymos matyti, kad atsakovui M. P. ieškinys ir įpareigojimas pateikti atsiliepimą į ieškinį asmeniškai buvo įteikti 2018 m. rugsėjo 26 d. Taigi, nuo to momento atsakovas turėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti atsiliepimą į ieškinį, domėtis bylos eiga. Šaukimas apie 2018 m. spalio 23 d. įvyksiantį teismo posėdį M. P. taip pat buvo įteiktas asmeniškai. Taigi, atsakovas privalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Iš šių aplinkybių matyti, jog atsakovas buvo tinkamai informuojamas apie bylos eigą. Tai, kad pats atsakovas šioje byloje netinkamai vykdė savo procesines pareigas, negali būti pagrindu naikinti teismo sprendimą.
31. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas M. P. atžvilgiu priėmė teisingą sprendimą. Dėl šios priežasties M. P. apeliacinis skundas atmetamas, o šiuo apeliaciniu skundu skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalis paliekama nepakeista.
32. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų klausimas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. atsakovui M. P. buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas, iš jo valstybei priteisiamas 44 Eur žyminis mokestis.
Dėl ieškovo UAB „Jurisdictus“ apeliacinio skundo
33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirminio atsakovo L. Z. bylinėjimosi išlaidos iš esmės susidarė būtent dėl šio asmens neveikimo.
34. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymo „Dėl kelių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 260 (Toliau tekste – Taisyklės) (redakcija galiojusi nuo 2012-12-12 iki 2013-06-01) 72.3 punktas numato terminus, per kuriuos pareiškėjas privalo kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl įregistruotų duomenų keitimo pasikeitus transporto priemonės valdytojui, valdytojo ar transporto priemonės duomenims – per 15 dienų nuo įregistruotų duomenų pasikeitimo. Taisyklių 75 p. numato, kad buvusio transporto priemonės valdytojo vardu veikiantis pareiškėjas VĮ „Regitra“ pateikia VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus patvirtintos formos pranešimą-deklaraciją (toliau – pranešimas-deklaracija), kuriame nurodo nuosavybės teisės į transporto priemonę perdavimo datą, transporto priemonę perėmusio Lietuvos Respublikos gyventojo ar Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, įstaigos, organizacijos duomenis ir kitą informaciją.
35. Taigi, pagal minėtą teisinį reglamentavimą Automobilio savininkas L. Z. privalėjo įregistruoti Automobilio pirkimą–pardavimą.
36. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, dėl transporto priemonės savininko, kuris turi pareigą atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo išlaidas, nėra svarbu, ar šis asmuo įregistravo pardavimo faktą ar ne, tačiau pateikti duomenis registrui asmuo privalo. Sutinkamai su visuotinai pripažįstamu principu, kad „iš neteisės teisė neatsiranda“ L. Z. neatlikęs pareigos registruoti pasikeitusius valdytojo duomenis, neturi teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nors L. Z. neturi pareigos atlyginti priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų, tačiau privalo prisiimti savo netinkamo veikimo pasekmes – susidariusias bylinėjimosi išlaidas.
37. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas pradiniam atsakovui L. Z., nes jos iš esmės susidarė dėl L. Z. neveikimo. Jeigu L. Z. būtų tinkamai vykdęs jam kaip Automobilio savininkui teisės aktų numatytas pareigas, ieškovas apskritai jam nebūtų teikęs pirminio ieškinio ir L. Z., jokių bylinėjimosi išlaidų nebūtų patyręs.
38. Dėl išvardintų priežasčių ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas ir pakeičiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimas: panaikinama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pradiniam atsakovui L. Z. priteisimo ir vietoje šitos dalies priimamas naujas sprendimas – atmetamas L. Z. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kita skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pradiniam atsakovui L. Z. priteisimo ir vietoje šitos dalies priimti naują sprendimą – atmesti L. Z. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 44 Eur žyminio mokesčio.