- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-08
- Bylos Nr.
- 2-18-981/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Atsakovas
- M. B., S. Ž., Ž. Ž., V. K.
- Ieškovas
- BUAB „Vilkstata“
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, sekretoriaujant G. S., dalyvaujant ieškovo bankrutavusios UAB „Vilkstata“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimas ir apskaita“ atstovams E. M. ir D. S., atsakovei M. B. ir jos atstovei advokato padėjėjai I. S., atsakovui S. Ž. ir jo atstovui advokatui V. V., atsakovui Ž. Ž., jo atstovui advokatui V. I., atsakovo V. K. atstovui advokatui V.K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo BUAB „Vilkstata“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimas ir apskaita“ ieškinį atsakovams M. B., S. Ž., V. K., Ž. Ž. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje D. Ž., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Vilkstata“ bankroto administratorius UAB „Verslo administravimas ir apskaita“ pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinęs (1-7 b.l., 1 t.; 1-11 b.l., 2 t.), prašo: 1) atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti, jeigu jis būtų praleistas; 2) solidariai priteisti iš atsakovų M. B., S. Ž., V. K., Ž. Ž. 6 755,38 EUR (23 324,98 Lt) žalos (nuostolių); 3) priteisti 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 755,38 EUR) nuo faktinės žalos padarymo dienos (2006 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Vilkstata“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo administravimas ir apskaita“. Vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „Vilkstata“ privalėjo teismo paskirtam bankroto administratoriui per nutartyje nustatytą terminą perduoti visą bankrutuojančios UAB „Vilkstata“ turtą ir visus bendrovės dokumentus, tačiau šios pareigos neįvykdė. Policijos pagalba bankroto administratoriui buvo perduota dalis dokumentų, tačiau materialusis turtas iki šiol nėra perduotas. Pažymi, jog nuo 2002 m. birželio 6 d. UAB „Vilkstata“ administracijos vadovė yra atsakovė M. B., kuri tvirtina nuo 2006 m. spalio 20 d. nedirbanti UAB „Vilkstata“, todėl išeidama iš darbo visus įmonės dokumentus perdavė vienam iš trijų bendrovės akcininkų – S. Ž., kuris neneigia 2006 metų pabaigoje iš buhalterės Z. Š. gavęs įmonės dokumentus. Iš 2006 m. spalio 19 d. turto perdavimo akto matyti, kad UAB „Vilkstata“ turi materialaus turto mažiausiai už 23 324,98 Lt (6 755,38 EUR).
Ieškovas teigia, kad 2006 m. spalio 6 d. prašymas neįrodo M. B. atleidimo iš administracijos vadovės pareigų. VĮ Registrų centras neturi jokių atleidimą patvirtinančių įrašų, todėl darytina išvada, kad UAB „Vilkstata“ akcininkų sprendimo atleisti M. B. iš pareigų nebuvo. Nurodo, kad atsakovė M. B. ar buvusi UAB „Vilkstata“ buhalterė Z. Š. galbūt ir perdavė didžiąją dalį ar visus UAB „Vilkstata“ dokumentus bendrovės akcininkams, tačiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad yra perduotas 2006 m. spalio 19 d. turto perdavimo aktuose įvardintas bendrovės materialusis turtas, nėra duomenų, kur šis turtas yra, bendrovės valdymo organų nariai juo nepasirūpino. Iš UAB „Vilkstata“ akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad akcininkai yra V. K., Ž. Ž. ir S. Ž.. Akcininkas S. Ž. nurodo, kad pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimą UAB „Vilkstata“ 9 035 akcijų atiteko buvusiai sutuoktinei D. Ž., tačiau nei vienas iš atsakovų nepateikė įrodymų, kad pagal šį sprendimą UAB „Vilkstata“ akcininkai būtų pasikeitę. UAB „Vilkstata“ akcininkams iki 2006 metų finansinės atskaitomybės tvirtinimo dienos, vėliausiai iki 2007 m. balandžio 30 d., turėjo būti žinoma apie tai, kad administracijos vadovė M. B., viršydama savo įgaliojimus ir neturėdama tam teisėto pagrindo, yra pranešusi SODRAI, kad ji atleista iš UAB „Vilkstata“ administracijos vadovės pareigų, todėl UAB „Vilkstata“ akcininkai privalėjo priimti sprendimą dėl kito administracijos vadovo paskyrimo bei imtis visų teisėtų priemonių susigrąžinti ir/ar išsaugoti įmonės turtą, o jeigu jis prarastas, imtis teisėtų priemonių išieškoti žalą iš M. B., tačiau to nepadarė. Be to pažymi, kad dar 2006 metais UAB „Vilkstata“ buvo nemoki, turėjo pradelstų įsipareigojimų SODRAI, Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau tuometinė administracijos vadovė M. B. nesilaikė įstatymų reikalavimų ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo teigimu, už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Akcininkams draudžiama įgyvendinti savo teises priešingai jų paskirčiai. Atsakovai, neperdavę bankroto administratoriui materialaus turto, kurio vertė – 23 324,98 Lt (6 755,38 EUR), pažeidė įstatymuose įtvirtintas valdymo organo narių pareigas, tuo BUAB „Vilkstata“ ir jos kreditoriams padarydami turtinę žalą.
Ieškovo BUAB „Vilkstata“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimas ir apskaita“ įgalioti atstovai E. M. ir D. S. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovo įgaliotas asmuo D. S. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad nuo pranešimo dėl bankroto bylos UAB „Vilkstata“ iškėlimo atsakovai nerodė iniciatyvos ir nevykdė pareigos perduoti administratoriui įmonės dokumentus, jie gauti tik policijos pareigūnų dėka. Dokumentų perdavimo bankroto administratoriui vilkinimas yra trunkamasis pažeidimas, trunkantis jau devynerius metus, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Tiek administracijos vadovas, tiek akcininkai nevykdė savo pareigų, veikė aplaidžiai, todėl jiems kyla solidari atsakomybė. Teigia, jog įmonės skola „Sodrai“ yra nuo 2002 metų, šiai dienai su „Sodra“ nėra atsiskaityta. Įmonė buvo nemoki ir pažeidinėjo kreditorių interesus nuo 2002 metų, o nuo 2006 metų nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo 56 straipsnio reikalavimų, tačiau nei akcininkai, nei administracijos vadovas nesiėmė priemonių, kad pažeidimai būtų pašalinti. Nuo 2006 m. pabaigos nebuvo teikiamos ataskaitos oficialioms institucijoms. Bylos duomenys patvirtina, kad 2006 m. spalio mėnesį UAB „Vilkstata“ turėjo likvidaus turto, iš kurio buvo galima dengti įsiskolinimus Mokesčių inspekcijai, Sodrai, darbuotojams, tačiau turtas buvo netinkamai tvarkomas, dėl ko su kreditoriais iki šiol nėra atsiskaityta. Nei įmonės vadovė, nei akcininkai nesikreipė į antstolį, kad už parduotą turtą gauta suma būtų paskirstyta kreditoriams, kas taip pat įrodo atsakovų neveikimą. Tuo atveju, jeigu bendrovė neturėjo lėšų atsiskaityti, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nei vadovas, nei akcininkai neįvykdė šios pareigos. Ši aplinkybė patvirtina atsakovų netinkamą pareigų vykdymą. Bendrovės vadovei pateikus prašymą pasitraukti iš pareigų, įmonėje nebuvo surengtas privalomas akcininkų susirinkimas. Akcininkų kaltė pasireiškia ir tuo, kad jie nekontroliavo vadovo veiksmų, neprižiūrėjo turto, leido jam nuvertėti, neužtikrino tinkamos turto perdavimo procedūros, nesistengė jo išsaugoti. Nurodo, jog trečiajam asmeniui D. Ž. ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškia, nes tam neturi teisinio pagrindo. Nebuvo tinkamai saugomi ir tvarkomi akcininkų susirinkimų protokolai ir kiti juos lydintys dokumentai. Apie tai, kad Ž. Ž. akcijos teismo buvo priteistos D. Ž. privalėjo pranešti Ž. Ž.. Atsakomybė už netinkamą akcininko pareigų vykdymą tenka Ž. Ž.. Pažymi, kad direktorės, akcininkų bei buhalterės parodymai leidžia daryti išvadą, kad nuo pat įmonės įkūrimo dienos sprendimus priimdavo akcininkas V. K., kuris realiai ir buvo įmonės vadovas. Teigia, jog UAB „Vilkstata“ veikla buvo sąmoningai perkelta į UAB „Statbara“, užsiimančią analogiška veikla, nes ten perėjo dirbti direktorė bei dalis darbuotojų. Tokie veiksmai laikytini prieštaraujančiais teisei ir pažeidžiančiais UAB „Vilkstata“ kreditorių interesus. Nesutinka su atsakovų teiginiais, kad ilgalaikio turto perdavimo akte nurodytas pagalbinis pastatas, kurio vertė 15 469 Lt, ir 2006 m. spalio 10 d. antstolės parduotos gamybinės patalpos yra tas pats objektas, nes UAB „Vilkstata“ 2006 m. spalio 19 d. perdavimo aktu negalėjo būti perduotas turtas, kuris įmonei jau nepriklausė. Be to, labai skiriasi objektų vertės piniginė išraiška bei objektų paskirtis. Žalos ir nuostolių atlyginimo ieškovas prašo nuo 2006 m. spalio 20 d., nes nuo tada dėl atsakovų neveikimo atsirado žala ir nuostoliai.
Atsiliepimas
Atsakovė M. B. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį patikslinusi (28-31 b.l., 1 t.; 49-54 b.l., 2 t.), su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Tvirtina, jog UAB „Vilkstata“ administracijos direktorės pareigose dirbo nuo 1999 m. sausio 4 d. iki 2006 m. spalio 20 d. Kadangi nuo 2006 m. gegužės 15 d. pradėjo dirbti UAB „Statbara“ darbų - projektų vadovės pareigose ir jai šioje bendrovėje buvo pateiktas pasiūlymas eiti direktorės pareigas, 2006 m. spalio 6 d. UAB „Vilkstata“ akcininkų susirinkimui pateikė prašymą atleisti ją iš UAB „Vilkstata“ direktorės pareigų ir 2006 m. spalio 6 d. vykusio UAB „Vilkstata“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo atleista iš pareigų. 2006 m. spalio 20 d. darbo sutartis buvo nutraukta. Tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išduota pažyma, iš kurios matyti, kad 2006 m. spalio 20 d. ji buvo atleista iš UAB „Vilkstata“ direktorės pareigų. Šios aplinkybės neneigia nei vienas akcininkas. Socialinio draudimo ir kitus privalomuosius mokesčius už ją, kaip darbuotoją, moka dabartinė darbovietė UAB „Statbara“. Atsakovė teigia, kad 2006 m. spalio 19 d. naujajam bendrovės „Vilkstata“ direktoriui S. Ž. ji perdavė visus bendrovės ūkinės – finansinės veiklos dokumentus, UAB „Vilkstata“ turtą ir pažymėjimus, atestatus, liudijimus, antspaudus. Perdavus šį turtą, ji ir direktorius S. Ž. pasirašė vertybių perdavimo – priėmimo aktus. Apie vadovo pasikeitimą bendrovėje UAB „Vilkstata“ registro tvarkytojui privalėjo pranešti šios bendrovės įgaliotas asmuo. Tuo tarpu ji, nebūdama visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliota, nebuvo tinkamas subjektas tokiam pranešimui pateikti ir neturėjo jokios objektyvios galimybės veikti UAB „Vilkstata“ vardu. Tvirtina, jog darbo santykių su UAB „Vilkstata“ nutraukimo metu ji neturėjo jokių duomenų, kad bendrovė negali vykdyti veiklos ar negali atsiskaityti su kreditoriais. Pažymi, jog bendrovė buvo sudariusi sutartis, kurias vykdydama būtų gavusi pajamas, turėjo turto, todėl ji neturėjo pareigos pateikti teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiu, kad kaltė yra preziumuojama. Nurodo, jog atsakomybei už padarytą žalą atsirasti būtinos šios sąlygos: žala turi būti padaryta neteisėtais veiksmais; turi būti padaryta žala nukentėjusiojo asmens sveikatai, gyvybei arba jo turtui; turi būti priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos; turi būti žalą padariusio asmens kaltė. Atsakomybė už padarytą žala galima tik esant visoms šioms sąlygoms. Atsakovė teigia, jog nei žalos padarymo fakto, nei veiksmų neteisėtumo ieškovas neįrodė. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių ieškovas teigia, kad žala buvo padaryta 2006 m. spalio 20 d. Pabrėžia, jog 2008 m. spalio 20 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlikusi patikrinimą bendrovėje priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atitinkamai nebuvo konstatuota, jog bendrovei yra padaryta ar daroma žala. Be to, atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti palūkanas, nes nėra praleistas joks terminas prievolei įvykdyti. Kita vertus, reikalavimas priteisti iš atsakovės palūkanas yra visiškai nepagrįstas ir dėl to, kad ji nėra atsakinga už bendrovei ar kreditoriams padarytą žalą.
Atsakovė M. B. ir jos atstovė advokato padėjėja I. S. teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose į ieškinį bei patikslintą ieškinį išdėstytus argumentus ir prašė jį atmesti. Posėdžio, vykusio 2015 m. lapkričio 19 d., metu atsakovė M. B. paaiškino, kad jai pradėjus eiti UAB „Vilkstata“ administracijos direktorės pareigas, įmonė turėjo dideles skolas. Turėdama tikslą skolas grąžinti, raštu susitarė su Mokesčių inspekcija, kad ši neblokuotų bendrovės sąskaitų ir leistų vykdyti veiklą, kaip užstatą numatant pastatą, esantį Deltuvos gatvėje, Ukmergės mieste. SODRA tokio susitarimo netoleravo, todėl jai mokesčius stengėsi mokėti laiku. Tokiu būdu įmonės skolos buvo sumažintos, nuostolių nebuvo. Paaiškino, jog skola SODRAI galėjo atsirasti po jos išėjimo. Tvirtino, kad 2006 m. spalio 6 d. akcininkų susirinkimui pateikė prašymą atleisti ją iš direktorės pareigų. Akcininkų susirinkimo medžiagos ji nerengė, kaip akcininkai būdavo informuojami apie susirinkimą, nežino. Pati susirinkime nedalyvavo. Akcininkai neprieštaravo dėl atleidimo, jai buvo atneštas pasirašytas protokolas. Realiai įmonėje dirbo iki 2006 m. spalio 20 d., nes reikėjo pabaigti darbus. Tuo momentu, kai pateikė prašymą atleisti ją iš pareigų, į įmonės sąskaitas dar turėjo būti pervedami pinigai iš kitų įmonių, viena įmonė buvo skolinga 20 000 Lt. Įmonėje dar buvo likusių darbuotojų, buvo likusių vykdytinų ilgalaikių sutarčių. Nurodė nežinanti, kas pasirašė darbo sutarties nutraukimą, tačiau apie tai SODRAI pranešė ji pati. Paaiškino, kad 2006 m. spalio 23 d. ji pradėjo dirbti UAB „Statbara“, po jos išėjimo į UAB „Statbara“ perėjo ir kiti darbuotojai, t. y. per 2006 metus iš UAB „Vilkstata“ į UAB „Statbara“ perėjo dirbti 4 ar 5 žmonės. UAB „Vilkstata“ tuo metu dirbo apie 10 žmonių. Prieš išeidama iš UAB „Vilkstata“, 2006 m. spalio 19 d. visus dokumentus, tarp jų ir įmonės antspaudą bei įmonės turtą perdavė akcininkui S. Ž., buvo pasirašytas perdavimo – priėmimo aktas. Nurodė nemačiusi momento, kai S. Ž. šį aktą pasirašė. Ji pati pasirašė šį dokumentą savo kabinete. Originalas turėtų būti su visais įmonės dokumentais. Paaiškino, jog turto perdavime dalyvavo V. K. ir buhalterė Z. Š.. Akcininkas Ž. Ž. turto perdavime nedalyvavo. Parduodant per antstolę pastatą, esantį Deltuvos gatvėje, Ukmergės m., kartu su pastatu kaip jo priklausiniai buvo perduoti: slėgio reguliatoriaus dėžutė, dujų balionai, elektrinis šildytuvas „CLIMA“, vandens šildytuvas, kaloriferis „Devitempt“, dulkių surinkimo agregatas. Perdavus dokumentus, jie ir liko tame pačiame kabinete kuriame ir buvo, nes įmonė toliau vykdė veiklą. S. Ž. buvo žinoma, kur lieka perduodami dokumentai. Ji nematė, kad S. Ž. būtų tikrinęs dokumentus, kurie jam buvo perduoti. Jai žinoma, kad S. Ž. dokumentus tikrino su buhaltere Z. Š.. Galimybę patikrinti dokumentus S. Ž. turėjo, nes patalpų raktai buvo perduoti. Ji raktus padavė buhalterei Z. Š.. Jai žinoma, kad buhalterė raktus vėliau perdavė akcininkui S. Ž.. Paaiškino, kad akcijų apskaitos ji nevedė ir nežino, kas ją vedė. Taip pat nurodė nežinanti, kas buvo paskirtas nauju direktoriumi. Apie 2004 m. rugsėjo mėnesį galimai įvykusį akcininkų pasikeitimą ji nieko nežinanti, D. Ž. įmonėje nėra mačiusi, jokių pranešimų D. Ž. nesiuntusi.
Atsakovės M. B. atstovė advokato padėjėja I. S. paaiškino, kad M. B. nuo 2006 m. spalio 20 d. nėra UAB „Vilkstata“ direktorė. Tai patvirtina jos prašymas atleisti iš pareigų, patvirtintas akcininko S. Ž. parašu, ir akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame nurodyta, jog yra nutarta M. B. atleisti. Abu dokumentai nėra nuginčyti ir yra galiojantis. Ieškovas, kaip bankroto administratorius, nesiėmė jokių veiksmų nuginčyti šių dokumentų. Nurodė, kad visus parašus, pasirašytus tiek ant prašymo, tiek ant protokolo patvirtino akcininkai bylos nagrinėjimo metu. Teigė, kad formalūs akcininkų susirinkimo tvarkos neatitikimai, tai yra, kad nepateiktas pranešimas akcininkams apie akcininkų susirinkimą, nėra pagrindas pripažinti susirinkimą negaliojančiu. M. B., pasitraukdama iš direktorės pareigų, visą įmonės turtą bei dokumentus perdavė akcininkui S. Ž.. Tai, kad šiuos dokumentus S. Ž. turėjo, patvirtina tai, kad jis juos pateikė ikiteisminio tyrimo institucijai. M. B. ne kartą pranešė VĮ „Registrų centras“, kad nėra direktorė, nors tokia pareiga priskirta vadovą išrinkusiam organui. Ji naujo vadovo paskyrimo įtakoti negalėjo, nes vadovą paskiria ir atleidžia visuotinis akcininkų susirinkimas. Mokesčiai už M. B., kaip UAB „Vilkstata“ direktorę, skaičiuojami nebuvo. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos medžiagos matyti, kad iš M. B. jokie duomenys gauti nebuvo, nusikalstamos veikos nustatyta nebuvo. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje yra konstatuota, kad M. B. neturi galimybės bankroto administratoriui pateikti įmonės dokumentų ir jai negali būti už tai taikoma atsakomybė. Teismų praktikoje pripažinta, kad vadovo atsakomybė kyla tik dėl didelės kaltės, paprastas neatsargumas neturėtų būti pagrindas atsirasti atsakomybei. Teigia, jog nei tyčios, nei didelio neatsargumo M. B. veiksmuose nėra. Ji savo veiksmais jokios žalos įmonei nepadarė. VĮ „Registrų centre“ registruotas vienintelis įmonės turtas – pastatas, kuris buvo perduotas, o vėliau parduotas ir gautos lėšos panaudotos atsikaitymui su kreditoriais. Kito pastato nebuvo. Be to, turėtų būti įvertintas perduoto įmonės turto nusidėvėjimas ir nereikalaujama priteisti visos žalos. M. B. nuo 2006 m. spalio mėnesio jokių veiksmų įmonėje neatliko, įmonę paliko su tęstinėmis sutartimis, turinčią įplaukų, turto, galinčią vykdyti veiklą, todėl neaišku, kodėl ieškovas teigia, jog vadovė turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsakovas S. Ž. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį (53 b.l., 1 t.), kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad nuo 2006 m. spalio 16 d. nebuvo paskirtas UAB „Vilkstata“ direktoriumi, o buvo tik vienu iš trijų bendrovės akcininkų. Turto perdavimo – priėmimo aktai surašyti jam nedalyvaujant. Minėtu laikotarpiu dirbo AB „Panevėžio energija“ Kupiškio šilumos tinklų viršininku. Teigė, kad 2006 m. spalio 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 18, dėl direktorės M. B. atleidimo iš pareigų, surašytas jam nedalyvaujant bei direktorei M. B. nebaigus tvarkyti visų bendrovės reikalų.
Atsakovas S. Ž. ir jo atstovas advokatas V. V. posėdžių, vykusių 2015 m. lapkričio 19 d. ir 2015 m. gruodžio 1 d., metu prašė ieškinį atmesti. Atsakovas S. Ž. paaiškino, kad jis yra UAB „Vilkstata“ akcininkas. 2002 metais išvyko gyventi iš Ukmergės ir nuo to laiko UAB „Vilkstata“ valdyme bei susirinkimuose nedalyvavo, pranešimų negavo, jokių sprendimų nepriėmė. Vienintelį kartą buvo atvykęs į UAB „Vilkstata“ patalpas 2006 metais kai jį pakvietė V. K., kuris paaiškino, kad pykstasi su direktore M. B.. Jie apžiūrėjo patalpas, turimą turtą, kalbėjo apie įmonės likimą, nes veikla nebuvo pelninga. Ž. Ž. tuo metu nebuvo, jokių sprendimų dėl įmonės nepriėmė. Jam niekas jokių raktų neperdavė, darbuotojai įmonės patalpose dar kurį laiką dirbo. Įmonėje liko ir visi dokumentai. Netrukus po to jam paskambino M. B., kuri paprašė atleisti ją iš direktorės pareigų, nes susipyko su V. K.. Jis pakeliui į Vilnių užvažiavo į Ukmergę ir pasirašė M. B. prašyme, kad neprieštarauja. Neprisimena, ar ant prašymo uždėjo antspaudą. Antspaudas tuo metu buvo įmonės patalpose. Akcininkų susirinkime, kuris vyko dėl B. atleidimo, jis nedalyvavo. Apie tai, kad M. B. yra atleista iš pareigų sužinojo tik 2008 metais, nes jam paskambino V. K. žmona R. K. ir paprašė nuvežti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą UAB „Vilkstata“ dokumentus. Kadangi V. K. sirgo, o M. B. atsisakė vežti dokumentus, jis nuvažiavo į UAB „Vilkstata“ patalpas, kur duris jam atrakino Bareika, ir paėmęs visus įmonės dokumentus, kurie buvo sukrauti įmonės patalpoje ant grindų, nuvežė į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Nurodė, jog 2006 m. spalio 19 d. vykusiame turto ir dokumentų perdavime dalyvavo jis, V. K. ir buhalterė, tačiau jis dalyvavo tik kaip akcininkas. Perdavimo – priėmimo akto lentelėje jis nepasirašė, iš kur atsirado jo parašas nežino. Jis administracijos vadovu paskirtas nebuvo. Kodėl M. B. nurodo, kad jis priėmė dokumentus ir tapo administracijos vadovu, nežino. Tai pat nurodė, kad vienu metu jam paskambino G. T. ir pranešė, kad UAB „Vilkstata“ dokumentai išmesti į šiukšlyną. 2006 m. gruodžio 27 d. jis atleido iš darbo UAB „Vilkstata“ darbuotoją P. A.. Tai padarė kaip akcininkas. Pats P. A. atvyko pas jį ir jis pasirašė, nes kitu atveju nebūtų gavęs išmokų iš SODROS. Dėl pastato pardavimo ar automobilio buvimo vietos jokios aplinkybės jam nėra žinomos.
Atsiliepimas
Atsakovo S. Ž. atstovas advokatas V. V. paaiškino, kad S. Ž. UAB „Vilkstata“ direktoriaus pareigas ėjo iki 2002 metų, po to direktoriumi paskirtas nebuvo ir šių pareigų neatliko. Turto perdavimo – priėmimo akte esantis S. Ž. parašas labai skiriasi nuo parašo, esančio ant M. B. prašymo atleisti ją iš pareigų. Mano, kad turto perdavimo – priėmimo akte esantis parašas nėra pasirašytas S. Ž.. Ieškinys turėtų būti atmestas, nes neįrodyta S. Ž. kaltė. Dėl žalos dydžio ieškinys yra nepagrįstas ir nesąžiningas, nes dalis 2006 m. spalio 19 d. turto perdavimo akte nurodytų daiktų yra pastato priklausiniai, kiti daiktai yra nusidėvėję, jų likutinė vertė netiksli. Be to, 2006 m. buvusi turto vertė nėra tokia pati kaip bankroto bylos iškėlimo metu 2013 metais, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai kokia buvo turto vertė 2013 metais.
Atsakovas Ž. Ž. teismui pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (57-60 b.l., 2 t.), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Tvirtino, jog nėra nei faktinių, nei juridinių ieškinio patenkinimo sąlygų. Įsiteisėjus Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimui, kuriuo atsakovo turimos UAB „Vilkstata“ akcijos buvo priteistos buvusiai atsakovo sutuoktinei D. Ž., visos šių akcijų suteikiamos teisės ir pareigos teko D. Ž., o jis prarado nuosavybės teisę į šias akcijas. Aplinkybė, kad akcininkų pasikeitimas nebuvo pažymėtas akcininkų registre/knygoje nuosavybės teisių pasikeitimui neturi jokios teisinės reikšmės. Šis teisinis reglamentavimas ieškovo atstovui – bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui privalo būti žinomas. Be to, pareiga įrodyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas Ž. Ž. buvo UAB „Vilkstata“ akcininku, registre/knygoje įregistruotas kaip šios bendrovės akcininkas, tenka ieškovui. Teigė, kad jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje. Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti jo veiksmų nesąžiningumą – neteisėtus ir kaltus veiksmus, juridinio asmens negalėjimą įvykdyti savo prievoles dėl juridinio asmens dalyvio neteisėtų ir kaltų veiksmų, priežastinį ryšį tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti savo prievoles bei jo turėtų balsų skaičių. Tvirtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir dokumentus per neilgesnį nei 15 (penkiolikos) dienų laikotarpį privalo įmonės valdymo organai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 2.81 -2.82 straipsnius visuotinis akcininkų susirinkimas nepriskirtinas prie juridinio asmens valdymo organų, atitinkamai prie valdymo organų nėra priskirti ir juridinio asmens dalyviai. Dėl šių priežasčių UAB „Vilkstata“ akcininkai, esant UAB „Vilkstata“ direktorei, neturėjo pareigos perduoti bankroto administratoriui šios įmonės turto bei dokumentų. Tai reiškia, kad jų veiksmuose nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – veiksmų neteisėtumo. Dėl ieškiniu prašomo priteisti žalos dydžio nurodė, kad jis yra nustatytas pagal 2006 m. spalio 19 d. turto perdavimo aktuose nurodytas perduoto turto vertes. Pagal turto perdavimo aktus turtą perimantis asmuo – akcininkas S. Ž. jų nepasirašė. Duomenų, kad šiuose turto perdavimo aktuose išvardintas turtas sutampa su įmonės balanse apskaitytu turtu, nurodytomis turto vertėmis, byloje nėra. Taigi ieškovas apie žalos dydį sprendžia ne pagal UAB „Vilkstata“ balanso duomenis, kaip tai imperatyviai nurodo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostata, o tik pagal vienos šalies pasirašytą turto perdavimo aktą. Šis aktas negali būti laikomas buhalterinės apskaitos dokumentu, patvirtinančiu jame užfiksuotus duomenis, ir negali sukurti jokių teisinių pasekmių kitiems asmenims. Kita vertus, ieškovui yra žinomas asmuo, kuriam buvo perduotas įmonės turtas ir kuris, bendrovei iškėlus bankroto bylą, jo negrąžino.
Atsakovas Ž. Ž. ir jo atstovas advokatas V. I. teismo posėdyje palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Teisme atsakovui Ž. Ž. buvo parodytas UAB „Vilkstata“ 2006 m. spalio 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 18, užduodant klausimą ar jis šiame protokole pasirašė, ir jis paaiškino, kad parašas protokole gal ir yra jo. Teigė, kad šiame susirinkime nedalyvavo, galėjo pasirašyti netyčia, pasirašant kitus dokumentus. Paaiškino, kad tuo metu buvo UAB „Gasterma“, kuri užsiima dujinių šildymo prietaisų prekyba, direktoriumi ir jį siejo ūkiniai – komerciniai santykiai su UAB „Vilkstata“ bei UAB Statbara“. Tiek kartu su prekėmis, tiek paštu nuolat buvo pateikiamos pasirašyti sąskaitos – faktūros bei kiti dokumentai. Protokolo turinys jam nėra žinomas. Nutraukus santuoką su Žižiene, jai perėjo visos UAB „Vilkstata“ akcijos. Nurodė neprisimenantis, ar apie tai informavo įmonės administraciją. 2006 m. spalio mėnesį vykusiame turto – dokumentų perdavime nedalyvavo.
Atsakovo Ž. Ž. atstovas advokatas V. I. paaiškino, kad bankroto administratoriui įmonės turtą privalo perduoti įmonės valdymo organai. Byloje būtina nustatyti, kas buvo įmonės direktoriumi bankroto bylos įsiteisėjimo dienai. Jei direktoriaus nebuvo, būtina nustatyti akcininkų sąrašą, kurie turėjo perduoti turtą, turto kiekį bei vertę. Solidari atsakomybė negali būti taikoma. Teigė, jog juridinių asmenų registre UAB „Vilkstata“ direktore yra įregistruota M. B., todėl jai ir teko pareiga perduoti įmonės turtą bankroto administratoriui. Mano, kad 2006 m. spalio 6 d. susirinkimo, kurio metu neva buvo atleista M. B., nebuvo, nes nebuvo akcininkų pakvietimo į šį susirinkimą. Vertina, kad akcininkų susirinkimo protokolas nėra tinkamas įrodymas, kad susirinkimas įvyko. Atsakovo atstovo teigimu, nei buhalterė, nei kiti liudytojai neparodė, kad jie dalyvavo šiame susirinkime, kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad direktorė iš pareigų atleista nebuvo. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Vilkstata“ akcininkų apskaitos netvarkė. Nėra nei žurnalų, nei akcininkų apskaitų, o ieškovas neįvykdė pareigos nustatyti akcininkus. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimu visos Ž. Ž. turėtos akcijos buvo priteistos D. Ž.. Kadangi akcininkų apskaita įmonėje vedama nebuvo, todėl nesant galimybės nei patvirtinti, nei paneigti, Ž. Ž. ar D. Ž. buvo įmonėje registruoti kaip akcininkai, tikslinga pripažinti, kad šio sprendimo pagrindu įvyko nuosavybės perleidimas. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintose akcininkų registravimo bendrovėse taisyklės atvejo, kai akcijos buvo priteistos teismo sprendimu, nenumato. Ž. Ž. akcininku nebuvo nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl negali būti atsakovu. Be to, atsakovo atstovas nurodė, kad ieškinio suma turėtų būti mažinama. Pažymėjo, jog pagalbinio pastato bei jo priklausinių – manometro, elektrinio šildytuvo „CLIMA“, vandens šildytuvo, kaloriferio „Devitemp“, dulkių surinkimo agregato vertės turėtų būti išskaičiuotos iš žalos sumos, nes šis turtas buvo antstolės parduotas. Jokio kito nekilnojamojo turto įmonė neturėjo, todėl į žalos sumą jokio kito nekilnojamojo turto vertė negali būti įskaičiuota. Nurodė, jog įmonės valdymo organai privalo perduoti turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Tai reiškia, kad turtas turėjo būti įvertintas tai dienai, kai atsirado valdymo organo nario pareiga perduoti turtą. Ieškovas turto vertę skaičiavo pagal 2006 m. spalio 19 d. ilgalaikio turto perdavimo akte nurodytas likutines vertes, tačiau neatsižvelgė į jo nusidėvėjimą, įvykusį iki 2013 metų, tai yra iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Atkreipė dėmesį į tai, kad Pelno mokesčio įstatymo 1 priedelis numato, jog mašinoms, įrenginiams taikomas 5 metų nusidėvėjimo laikotarpis, lengviesiems automobiliams taikomas 10 metų nusidėvėjimo laikotarpis. Esant tokioms aplinkybėms, viso ilgalaikio turto perdavimo akte nurodyto turto likutinė vertė negali būti didesnė kaip 1 EUR. Išskaičiavus antstolės parduotą pastatą su jo priklausiniais ir skaičiuojant kitą turtą, kiekvieną daiktą vertinant po 1 EUR, išeina, kad žalos dydis yra 33 EUR. Ieškovo reikalavimas priteisti 6 755,38 EUR yra visiškai nepagrįstas.
Atsakovas V. K. teismui pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (65-70 b.l., 2 t.), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jo netenkinti. Tvirtino, kad byloje nėra įrodyti jo neteisėti veiksmai, kuriais būtų bendrovei padaryta žala (nuostoliai). Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad nebuvo jokio UAB „Vilkstata“ akcininkų sprendimo atleisti M. B. iš administracijos vadovės pareigų. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo redakcija, galiojusi teisinių santykiu metu, nustatė, kad asmuo, įsigijęs visas bendrovės akcijas arba šios bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį bendrovės akcijų kitam asmeniui, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas nuo sandorio sudarymo turi pranešti bendrovei. Pranešime turi būti nurodytas įsigytų ar perleistų akcijų skaičius, akcijos nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įsigijusį asmenį. Tuo tarpu atsakovas neturėjo informacijos apie tai, kad Ž. Ž. yra perleidęs savo akcijas. Ž. Ž. pats pasirašė 2006 m. spalio 6 d. akcininkų susirinkimo protokolą, taip patvirtindamas savo, kaip bendrovės akcininko, teises ir pareigas. Taip pat nesutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad neteisėtais atsakovų veiksmais bendrovei padaryta 6755,38 EUR (ekvivalentas 23324,98 Lt) žala (nuostoliai), nes nei iš patikslinto ieškinio turinio, nei iš pateiktų prie ieškinio priedų nėra galimybės nustatyti, kas sudaro nurodyto dydžio žalą. Patikslintame ieškinyje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo kaip akcininko neteisėtus veiksmus. Kiek jam žinoma, 2006 m. spalio mėnesio pradžioje UAB „Vilkstata“ direktorė M. B. tuo metu didžiausią akcijų paketą turėjusiam bendrovės akcininkui S. Ž. buvo pateikusi prašymą atleisti ją iš direktorės pareigų ir šio klausimo sprendimą S. Ž. buvo pateikęs svarstyti akcininkams. Atsižvelgiant į pateiktą prašymą, 2006 m. spalio 6 d. vykusio UAB „Vilkstata“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta atsakovę M. B. atleisti iš UAB „Vilkstata“ direktorės pareigų ir įgaliotam akcininkų atstovui S. Ž. buvo perduoti visi bendrovės ūkinės - finansinės veiklos dokumentai, bendrovės antspaudas, įstatai. Taip pat, kiek jam yra žinoma, S. Ž. turėjo perimti ir likusį bendrovės turtą, jam buvo perduoti raktai nuo bendrovės patalpų. Yra matęs, kad bendrovės ūkinės veiklos buhalterinius dokumentus, antspaudą atsakovas S. Ž. paėmė iš bendrovės patalpų, tuo metu bendrovėje dar buvo buhalterė Z. Š.. Visus bendrovės dokumentus atsakovas S. Ž. buvo išsivežęs į Kupiškį, kur jis dirbo. Kadangi po M. B. išėjimo iš darbo nebuvo likę darbuotojų bei specialistų turinčių atestatus, liudijimus, būtinus vykdant bendrovės specifinę veiklą, o atsakovas S. Ž. ketino bandyti tęsti bendrovės veiklą Kupiškio mieste, tai 2006 m. pabaigoje jis visas turėtas bendrovės akcijas neatlygintinai perleido jam, nes pats neketino dalyvauti bendrovės veikloje. Jau 2006 metų pradžioje suprastėjus sveikatai, be to artėjant pensiniam amžiui, jis buvo kalbėjęs su atsakovu S. Ž., kad norėtų perleisti savo akcijas, kadangi beveik nebedalyvavo bendrovės ūkinėje veikloje. Po turėtų akcijų perleidimo daugiau visiškai nebesidomėjo tolesne šios bendrovės veikla. Prisimena, kad bendrovės turimų įsiskolinimų padengimui akcininkų susirinkime buvo nuspręsta parduoti bendrovės turėtas gamybines patalpas, esančias Deltuvos g. 22, Ukmergės mieste, kurios buvo parduotos per antstolį. Koks kito buvusio bendrovės turto likimas jam nėra žinoma, nors tuo metu bendrovėje buvo ir registruotino turto, tai yra automobilis, kuris registruotas VĮ „Regitra“, todėl išreikalavus duomenis būtų galima nustatyti jo tolesnį likimą. 2008 m. sausio mėnesį patyrė insultą ir tapo neįgalus, ilgą laiką gydėsi ir šiuo metu jo sveikata yra labai prasta, todėl dėl tolesnės bendrovės veiklos jam nieko nebuvo bei nėra žinoma. Tuo metu, kai sirgo, t.y. 2008 metų vasarą yra girdėjęs, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus pareigūnai tyrė bendrovės „Vilkstata“ veiklą ir su jais bendravo atsakovas S. Ž.. Apie tai, kad bendrovei iškelta bankroto byla nieko nežinojo, jokių pranešimų iš bankroto administratoriaus ar teismo nebuvo gavęs. Turimais duomenimis, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo nutrauktas, nenustačius nei jo, nei kitų atsakovų kaltės ar kitų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Be to, ir pats ieškovas patvirtino, kad bendrovės „Vilkstata“ ūkinės veiklos dokumentus yra gavęs. Teigė, kad ieškovas nenurodė, kokiais jo neteisėtais veiksmais grindžiamas turtinės žalos padarymas bendrovei, kam konkrečiai 2006 m. spalio 20 d. jis ar kiti atsakovai neperdavė materialaus bendrovės turto, bei kokias konkrečiai pareigas, įtvirtintas įstatymuose, jis pažeidė, padarydamas ieškovui ir ieškovo kreditoriams turtinę žalą. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas nurodo turto vertę, kuri buvo nustatyta 2006 metais, kai tuo tarpu bankroto byla buvo iškelta tik 2013 metais. Per šį laikotarpį turto vertė dėl nusidėvėjimo galėjo ir turėjo ženkliai sumažėti. Teigia, kad šiuo atveju ieškovas, nustatydamas žalos vertę, remiasi turimais buhalteriniais bendrovės dokumentais. Tuo tarpu teismų praktikoje yra nurodyta, kad buhalteriniai duomenys yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti. Taigi, vien balanso duomenys ne visada atspindi realią įmonėje apskaityto turto rinkos vertę ir ne visada gali būti pakankamas pagrindas nustatyti žalos, kurią įmonė ar jos kreditoriai patyrė dėl turto praradimo, dydį. Kaip matyti iš teismų praktikos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas suprantamas kaip nuostolių sąsajumas su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų prigimtį gali būti laikomi veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Tai reiškia, jog teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006). Tai reiškia, kad žalos padarymo faktą, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygą, ir jo veiksmų neteisėtumą, turi įrodyti ieškovas. Įrodinėjant akcininko nesąžiningumo faktą, galioja juridinio asmens dalyvio sąžiningumo prezumpcija, todėl iki nebus įrodytas akcininko nesąžiningumas priimant sprendimus, įmonės akcininkas bus laikomas sąžiningu. Akcininkas laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens sugebėjimą vykdyti savo prievoles. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo 6 755,38 EUR sumos, šias palūkanas skaičiuojant nuo faktinės žalos padarymo dienos, (2006 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nurodo, jog ieškovas visiškai neargumentuoja ir neaišku, kuo remiantis nurodo, kad bendrovei žala buvo padaryta būtent 2006 m. spalio 20 d., juolab įvertinant tai, kad iš byloje esančios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus medžiagos matyti, jog atlikus patikrinimą dėl bendrovėje vykdomos veiklos buvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tyrimo metu nebuvo konstatuota, jog bendrovei yra padaryta ar buvo daroma žala. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriuje atlikus ikiteisminį tyrimą, taip pat nebuvo nustatyti jokie atsakovų nusikalstamos veikos požymių turintys veiksmai. Teigia, kad skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovui nėra įstatymu suteikta teisė reikalauti palūkanų, kadangi nėra praleistas joks terminas prievolei įvykdyti, juolab neaišku kodėl ieškovas prievolės (kartu ir žalos atsiradimo) data laiko būtent 2006 m. spalio 20 d. Reikalavimas iš jo priteisti palūkanas yra visiškai nepagrįstas, kadangi jis nėra atsakingas už bendrovei ar kreditoriams padarytą žalą, todėl mano, kad negali būti reikalaujama priteisti palūkanas už vėlavimą atlyginti žalą (nuostolius), kuri nėra įrodyti, be to, su kuria jis nėra susijęs.
Atsakovas V. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo tinkamai pranešta, jo interesus byloje tinkamai atstovauja atstovas advokatas V. K..
Atsiliepimas
Atsakovo V. K. atstovas advokatas V. K. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad V. K. yra ištikęs insultas, jo sveikatos būklė yra labai sunki. Nurodė, kad V. K. jam paaiškino prisimenantis, jog kai M. B. norėjo išeiti iš darbo, apie tai kalbėjo su kitais akcininkais S. Ž. ir Ž. Ž.. Tuo pačiu metu iškilo klausimas dėl pastato, esančio Deltuvos gatvėje, Ukmergės mieste, pardavimo. Akcininkų susirinkime vyko abiejų šių klausimų sprendimas, nutarta parduoti turtą, atleisti M. B. iš direktorės pareigų. Jam žinoma, kad buhalterė kartu su M. B. perdavė įmonės dokumentus, raktus S. Ž.. V. K. tiksliai neprisimena, tačiau mano, kad savo akcijas perdavė S. Ž.. Vėliau jį ištiko insultas. Atsakovo atstovas teigia, jog 2013 m. rugpjūčio 28 d. iškėlus bankroto bylą, įmonės dokumentus bankroto administratoriui buvo įpareigotas pateikti įmonės vadovas. Akcininkai tokios pareigos neturėjo. Neaišku, kodėl ieškovo atstovas akcininkų susirinkimo protokolą dalyje dėl nekilnojamojo turto pardavimo pripažįsta teisėtu, o dėl vadovės atleidimo – nesutinka, tačiau neprašo jo panaikinti. Šio protokolo teisėtumą patvirtina tai, kad juo vadovaudamasis antstolis pardavė nekilnojamąjį turtą, vėliau teismas patikrino, ar teisingai parduotas turtas ir pažeidimų nenustatė. Tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad M. B. atleista neteisėtai, tai jai turėtų būti taikoma atsakomybė, jei būtų nustatytą, kad ji atleista teisėtai – akcininkų atsakomybė. Solidarios atsakomybės šiuo atveju negali būti. Teigia, jog žalos dydį privalo įrodyti ieškovas, tačiau jis to nepadarė. Ieškovas žalą nustatė pagal 2006 m. spalio 19 d. turto perdavimo akte nurodytą daiktų likutinę vertę. Atsakovo atstovo teigimu, remiantis likutine turto verte nustatinėti žalos dydį nėra jokio pagrindo. Šioje lentelėje nurodytas pagalbinis pastatas, kurio vertė 15 469 Lt, buvo parduotas antstolio ir atsiskaityta su kreditoriais, todėl ši vertė į žalos sumą negali būti įskaičiuota. Be to, kartu su pastatu, kaip jo priklausiniai, perėjo slėgio reguliatoriaus dėžutė, 381,36 Lt vertės, dujų balionai, 152,55 Lt vertės, manometras, 36,40 Lt vertės, elektrinis šildytuvas „CLIMA“, 66,37 Lt vertės, vandens šildytuvas, 167,22 Lt vertės, kaloriferis „Devitemp“, 52,16 Lt vertės, dulkių surinkimo agregatas, 1,00 Lt vertės. Šių daiktų vertė taip pat negali būti įskaičiuota į žalos sumą. Jokio kito nekilnojamojo turto įmonė neturėjo. Ieškovas neįrodė, kad įmonė turėjo kitus pastatus, tačiau dėl to pareiškė reikalavimą. Paaiškino, kad pardavus antstoliui minėtą pastatą, antstolio veiksmų teisėtumas per mėnesį patvirtinami teisėjo. Kadangi pastato pardavimo sandoris Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik 2006 m. lapkričio 18 d., todėl pastatas buvo nurodytas priėmimo – perdavimo dokumentuose. Be to, bendrovė turėjo 3 232 Lt įplaukas, todėl šia suma taip pat turėtų būti mažinamas padarytos žalos dydis. Atsakovo atstovo paskaičiavimu, žala sudaro – 266,08 Lt (77,06 EUR). Atsakovo atstovo teigimu, ieškovo nurodytas argumentas, kad įmonės valdymo organai aplaidžiai elgėsi su automobiliu yra visiškai nepagrįstas, nes automobilis buvo areštuotas antstolio už skolą. Jo reali vertė žymiai mažesnė, tačiau įmonė negalėjo jo nurašyti, nes nebuvo suėję terminai. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad vertinant balanso duomenis, jų išsamumą, detalumą, tikslumą ir darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo reikia atkreipti dėmesį, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspinti rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti, yra išvestiniai iš kitų duomenų. Balanso duomenys neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, turto nusidėvėjimu, sugedimu ar pagerinimu. Be to, kiti apskaitoje nurodyti daiktai galėjo būti naudojami tik du metus, todėl 2008 metais buvo netinkami eksploatacijai ir neturėjo jokios turtinės vertės. Tai reiškia, kad akcininkai jokios žalos nepadarė. Tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, tiek Ukmergės rajono policijos komisariatas atliekamus ikiteisminius tyrimus nutraukė. Kita vertus, akcininkai atsako tik savo turtiniais įnašais. Dėl to, ieškovo ieškinys taip pat yra nepagrįstas. Nepagrįstas ir ieškovo atstovo argumentas, kad V. K. buvo faktiniu įmonės vadovu. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. K. būtų atlikęs kažkokius veiksmus, sudaręs sandorius, kurie būtų įtakoję bendrovės ūkinę - komercinę veiklą. Jis turėjo tik 31 procentą akcijų, kontrolinio paketo neturėjo, todėl dar ir dėl to de facto vadovu būti negalėjo. Kita vertus, dokumentų perdavimas vyko 2006 metais, o pagal tuo metu galiojusią įstatymo redakciją atsakomybė dėl netinkamo dokumentų tvarkymo buvo numatyta buhalteriui ir įmonės vadovui. Tuo tarpu akcininkų atsakomybė už tai nebuvo numatyta, todėl neaišku, kokias Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas pažeidė akcininkai. Teismų praktikoje galioja akcininko sąžiningumo prezumpcija, kol neįrodyta priešingai. Ieškovas nesąžiningumo neįrodė, nėra jokių duomenų, kad dėl V. K. veiksmų bendrovei buvo padaryta žala. Be to, atsakovo atstovo teigimu, palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo kreipimosi į teismą dienos ir turėtų būti 5 procentų dydžio, nes jo atstovaujamas asmuo yra fizinis asmuo. Kita vertus, palūkanoms turėtų būti taikomas senaties terminas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. Ž. teismo posėdžio, vykusio 2015 m. lapkričio 19 d., metu, nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 15 d. teismo sprendimu buvo nutraukta jos ir Ž. Ž. santuoka. Dalinant santuokoje įgytą turtą jai atiteko UAB „Vilkstata“ akcijos. Apie tai, kad yra akcininkė, įmonei nepranešė, jos veikloje nedalyvavo. Gavusi akcijas, jokių veiksmų neatliko.
Liudytoja Z. Š. 2015 m. lapkričio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, jog dirbo UAB „Vilkstata“ buhaltere nuo pat įmonės įkūrimo. Pirmasis įmonės direktorius buvo V. A., vėliau direktoriumi tapo S. Ž., o po jo – M. B.. Paaiškino, jog ateidavo V. K. ir pasakydavo, kad čia naujas direktorius. Taip pat buvo ir tuomet, kai iš direktorės pareigų išėjo M. B.: atėjo V. K., pasakė, kad naujas direktorius bus S. Ž., bei paprašė perduoti jam įmonės turtą. Visas įmonės turtas buvo perduotas S. Ž.. Ji surašė turto perdavimo aktą, prieš tai atliko apskaitą. Turto perdavime dalyvavo ji, S. Ž., V. K., direktorė M. B.. Pirmiausia S. Ž. perdavė įmonės pastatą, po to sandėlį ir dokumentus. Perdavus S. Ž. dokumentus, ji segtuvus su dokumentais išnešė iš sandėlio. Dokumentus jam rodė ir padėjo nešti į jo automobilį. Tuos, kurie netilpo nunešė atgal į sandėliuką ir ten užrakino. Tuo pačiu metu ir pati išėjo iš darbo. Išeidama perdavė S. Ž. įmonės patalpų raktus, kuriuos padėjo ant dėžės, prie kurios stovėjo S. Ž.. Perdavimas vyko dvi ar tris popietes, paskutinę dieną S. Ž. pasirašė ant perdavimo – priėmimo akto. Įmonės turtas, tai yra automobilis ir pastatas buvo areštuotas antstolės. Automobilis buvo labai senas, ilgą laiką stovėjo prie įmonės pastato. Pastatas dar prieš tai buvo perduotas kaip garantas Mokesčių inspekcijai, kad ši neareštuotų sąskaitų ir leistų vykdyti veiklą. Taip pat paaiškino, jog medžiagos objektų gamybai gali būti naudojamos ne ilgiau kaip du metus. Tokių medžiagų įmonėje buvo, tačiau jos galėjo būti netinkamos naudoti. Teigė, kad 2006 m. spalio 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 18 ji pati atsinešė iš V. K. ir jo pagrindu įformino direktorės M. B. atleidimą iš direktorės pareigų. Atleidžiant direktorę įmonė skolą „Sodrai“ turėjo tik už mėnesį, ankstesnių skolų nebuvo. Paaiškino, kad UAB „Vilkstata“ pradėjus vadovauti M. B., įmonės skolos buvo didelės, o jai išeinant iš direktorės pareigų skolos buvo sumažėjusios. Tuo momentu įmonei buvo skolingos kitos įmonės, kas atsispindėjo perduodamuose dokumentuose. Nei perduodant įmonės turtą, nei atleidžiant direktorę Ž. Ž. nedalyvavo. Apie tai, kad S. Ž. akcijos buvo priteistos jo sutuoktinei, ji nežinojo.
Liudytojas G. T. 2015 m. gruodžio 1 d. vykusiame teismo posėdyje paaiškino neprisimenantis, kad jis būtų skambinęs S. Ž. ir pranešęs apie UAB „Vilkstata“ dokumentų buvimo vietą ar S. Ž. įleidęs į patalpas. S. Ž. telefono nežinojo. Apie UAB „Vilkstata“ dokumentų ir turto perdavimą nieko nežino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo solidariai iš atsakovų M. B., S. Ž., V. K. ir Ž. Ž. priteisti neteisėtais veiksmais ir veikla bankrutuojančiai UAB „Vilkstata“ padarytą 6755,38 EUR žalą (nuostolius).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad bendrovės vadovams civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą gali atsirasti ir bendraisiais pagrindais, ne tik pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 2 punkto nuostatas. Ši bendrovės vadovų pareiga kildintina ir iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau ir ABĮ) ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos (toliau ir BAĮ ) įstatymų nuostatų. Taigi, tais atvejais, kai žala padaryta bendrovės vadovui pažeidus bendrovių veiklą reglamentuojančias imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų ir turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
Remiantis ieškinio pagrindą sudarančiomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškinyje atsakovų solidari deliktinė atsakomybė kildintina ne iš ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir 7 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios UAB „Vilkstata“ įmonės dokumentus ir turtą, bet iš bendrąsias vadovo pareigas reglamentuojančių normų CK 2.87 straipsnio 1 dalies, ABĮ 37 straipsnio 7, 8, 12 dalių, BAĮ 4, 12, 21 straipsnių), bei akcininkų teises ir pareigas reglamentuojančių normų (ABĮ 14, 16, 19 straipsnio 5, 6 dalis, 20 straipsnio 1 dalies 2, 8 punktai, 2 dalis, 24 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 36, 37, 58, 59 straipsniai, CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
Patikslintame ieškinyje neteisėtais veiksmais ir veikla padarytą žalą (nuostolius) prašoma priteisti solidariai iš buvusios bendrovės vadovės ir akcininkų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo civilinė atsakomybė yra savarankiškos: tiek dalyviui, tiek valdymo organo nariui atsakomybė gali būti taikoma tik už jiems įstatymuose konkrečiai nustatytų pareigų, kurios savo pobūdžiu yra skirtingos, pažeidimą. Be to, skiriasi įstatyme nustatyti subjektai, kurių atžvilgiu gali atsirasti dalyvio ir valdymo organo civilinė atsakomybė: pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį dalyvis subsidiariai atsako pagal juridinio asmens prievoles kreditoriams, o pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį valdymo organo narys padarytą žalą privalo atlyginti juridiniam asmeniui. Pagal bendrąją taisyklę juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario civilinė atsakomybė yra individuali, todėl jų bendra solidarioji atsakomybė juridiniam asmeniui ar juridinio asmens kreditoriams galima tik išimtiniais atvejais, kai juridinio asmens dalyvis ir valdymo organo narys (veikdami kaip tokie) bendrais neteisėtais veiksmais, pažeisdami jiems nustatytas pareigas, padaro žalos minėtiems subjektams (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 11 d. nutartyje Nr. 3K-3-665-969/2015). Čia pažymėtina tai, jog dėl atsakovų solidariosios civilinės atsakomybės BUAB „Vilkstata“ galima spręsti tik nustačius kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygas atskirai: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį bei įvertinus solidariosios civilinės atsakomybės pagrindą.
Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Pagal ABĮ 19 straipsnį juridinio asmens valdymo organai yra jo vadovas ir valdyba. Nagrinėjamos bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi UAB „Vilkstata“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Verslo administravimas ir apskaita“ bei nustatytas įpareigojimas bankrutuojančios UAB „Vilkstata“ vadovui per 15 (penkiolika) dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui UAB „Verslo administravimas ir apskaita“ visus bankrutuojančios UAB „Vilkstata“ dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (40-43 b.l., 1 t.). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (toliau ir Juridinių asmenų registras) 2013 m. sausio 22 d. išplėstinis išrašas patvirtina, kad UAB „Vilkstata“ valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas: nuo 1998 m. gegužės 8 d. iki 2002 m. birželio 6 d. bendrovės vadovu buvo registruotas direktorius V. A.; nuo 2002 m. birželio 6 d. įmonės vadove registruota direktorė M. B. (11-13 b.l., 1 t.).
Byloje yra M. B. 2006 m. spalio 6 d. UAB „Vilkstata“ akcininkų susirinkimui pateiktas prašymas atleisti iš užimamų pareigų tuo pagrindu, jog ji yra kitos įmonės vadovė. Prašyme yra žyma – „neprieštarauju S. Ž.“ ir parašas (138 b.l., 2 t.). Iš UAB „Vilkstata“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2006 m. spalio 6 d. protokolo Nr. 18 matyti, jog susirinkimo metu, be kita ko, nutarta nuo 2006 m. spalio 6 d. M. B. atleisti iš UAB „Vilkstata“ direktorės pareigų. Protokole yra jame nurodytų akcininkų V. K. (31 proc. balsų) bei Ž. Ž. (25 proc. balsų) parašai (137 b.l., 2 t.). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ukmergės skyriaus 2008 m. liepos 17 d. pažymos Nr. DL3-184 apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpį nuo 1991-01-01 iki 2006-10-30 matyti, kad M. B. UAB „Vilkstata“ dirbo nuo 1999-01-04 iki 2006-10-20 (34-35 b.l., 1 t.). Į bylą pateikta UAB „Statbara“ 2013 m. birželio 27 d. pažyma patvirtina, kad M. B. nuo 2006-05-15 iki 2006-10-20 UAB „Statbara“ dirbo darbų, projektų vadovu, o nuo 2006 m. spalio 23 d. paskirta UAB „Vilkstata“ direktore (36 b.l., 1 t.). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2013 m. birželio 25 d. pažymos Nr. D16-509 matyti, kad M. B. valstybinio socialinio draudimo biudžetui nėra skolinga (37 b.l., 1 t.). Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma patvirtina, kad M. B. pagal iki 2013 m. birželio 25 d. pateiktas deklaracijas, kitus mokesčių apskaičiavimo dokumentus ir mokesčių apskaitos duomenis atsiskaitė su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais (38 b.l., 1 t.). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 13 d. pažymos apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpį nuo 2006-05-01 iki 2014-08-13 matyti, kad pažymoje nurodytas M. B. atleidimas iš UAB „Vilkstata“ 2006 m. spalio 20 d.; nuo 2006-05-15 iki 2014-07-31 draudėju nurodyta UAB „Statbara“ (39 b.l., 1 t.). Byloje esantis pranešimas apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo patvirtina, kad 2006 m. spalio 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ukmergės skyriui buvo pranešta apie M. B. atleidimą iš UAB „Vilkstata“, pranešimą pasirašė įmonės vadovė – M. B., buhalterė – Z. Š. (88 b.l., 1 t., 29 b.l., 2 t.).
Žemesnės instancijos teismas
Nurodyti raštiniai įrodymai patvirtina, kad M. B. nuo 2006 m. spalio 20 d. UAB „Vilkstata“ nedirbo. Tuo tarpu ieškovo akcentuojama aplinkybė, jog Juridinių asmenų registre nėra įrašo apie M. B. atleidimą iš UAB „Vilkstata“ direktorės pareigų nepaneigia fakto, kad nuo 2006 m. spalio 20 d. M. B. nebuvo UAB „Vilkstata“ vadove ir realiai bendrovės vadovui priskirtinų funkcijų nevykdė. Pažymėtina, jog VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. balandžio 30 d. pažymoje nurodoma, jog M. B. kelis kartus kreipėsi į Registro tvarkytoją, prašydama pašalinti nuorodą į tai, kad ji yra UAB „Vilkstata“ direktorė, tačiau tai buvo atsisakyta padaryti dėl pateiktų dokumentų neatitikimo teisės aktų reikalavimų: bendrovė be valdymo organo likti negali, tuo tarpu akcininkų susirinkimo darbotvarkėje nebuvo įtrauktas naujų bendrovės valdymo organų rinkimo klausimas, kaip to reikalauja CK 2.82 straipsnio 2 dalis bei ABĮ 19 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 6 dalis (112-113 b.l., 2 t.).
Teismas sutinka su ieškovu, kad UAB „Vilkstata“ 2006 m. spalio 6 d. akcininkų susirinkimas (protokolo Nr. 18) neatitiko ABĮ akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkai bei protokolo surašymui keliamų reikalavimų, tačiau bylos nagrinėjimo metu, kai nuo minėto susirinkimo ir protokolo Nr. 18 surašymo yra praėję daugiau kaip 9 (devyneri) metai, esminę reikšmę turi ne tai, ar buvo išlaikyti formalieji M. B. atleidimo iš UAB „Vilkstata“ direktorės pareigų reikalavimai, bet tai, ar nuo 2006 m. spalio 20 d. M. B. ir toliau faktiškai vadovavo UAB „Vilkstata“. Juolab iš patikslinto ieškinio nėra visiškai aiški ieškovo pozicija. Viena vertus, ieškovas, kvestionuodamas 2006 m. spalio 6 d. akcininkų susirinkimo sprendimą (jo teisėtumą) bei nurodydamas, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad 2006 m. spalio 6 d. UAB „Vilkstata“ akcininkų susirinkimas Nr. 18 būtų įvykęs ir UAB „Vilkstata“ akcininkai būtų priėmę sprendimą M. B. atleisti iš UAB „Vilkstata“ administracijos vadovės pareigų, tvirtina, kad M. B. iš UAB „Vilkstata“ nebuvo atleista. Kita vertus, teigdamas, kad atsakovė M. B., išeidama iš UAB „Vilkstata“, „galbūt ir perdavė didžiąją dalį ar visus UAB „Vilkstata“ dokumentus bendrovės akcininkams <...>, tačiau nėra jokių duomenų, kad atsakovė M. B. <...>, jai išeinant iš UAB „Vilkstata“ į UAB „Statbara“, UAB „Vilkstata“ <...> valdymo organams – akcininkams – būtų realiai perdavusi UAB „Vilkstata“ materialųjį turtą <...>“, kuris įvardintas 2006 m. spalio 19 d. turto perdavimo aktuose, ieškovas vis dėlto pripažįsta, kad M. B. nuo 2006 m. spalio 20 d. nėjo UAB „Vilkstata“ direktorės pareigų, tačiau tvirtina, kad M. B., išeidama iš UAB „Vilkstata“, neperdavė 2006 m. spalio 19 d. turto perdavimo aktuose nurodyto bendrovės materialaus turto. Tai reiškia, kad atsakovės M. B. kaip UAB „Vilkstata“ vadovės pareigos elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu nevykdymą ieškovas iš esmės sieja tik su pareigos bendrovei perduoti 2006 m. spalio 19 d. turto perdavimo aktuose įvardintą materialųjį turtą neįvykdymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas plačiau dėl 2006 m. spalio 6 d. akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 18 teisėtumo nepasisako. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovas bankrutuojančiai UAB „Vilkstata“ padarytą žalą įvertino remdamasis minėtais 2006 m. spalio 19 d. turto perdavimo aktais (6 755,38 EUR). Tai reiškia, kad ieškovas faktiškai bendrovėje buvusio materialaus turto masės atsakovės M. B. išėjimo iš bendrovės momentu neginčija.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė M. B. UAB „Vilkstata“ vadove buvo iki 2006 m. spalio 20 d., todėl būtent ji turėjo pareigą tinkamai apskaityti ir išsaugoti bendrovės turtą. Civilinės atsakomybės nesukelia tik tinkamas prievolės įvykdymas, todėl būtent atsakovė M. B. turi įrodyti, kad bendrovės perdavimo dienai turimą turtą (dėl dokumentų perdavimo iš esmės ginčo nėra) atsistatydinimo iš pareigų momentu, t.y. iki pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondui apie jos atleidimą iš darbo, ji perdavė bendrovei (CPK 178 straipsnis).
Ieškinyje tvirtinama, jog visi UAB „Vilkstata“ akcininkai neigia M. B. nurodomą aplinkybę, jog materialus bendrovės turtas jos išėjimo iš bendrovės momentu buvo perduotas bendrovei, tačiau šis ieškovo argumentas, teismo posėdyje ištyrus bylos nagrinėjimo metu suriktus įrodymus, nepasitvirtino.
Atsakovė M. B. teismo posėdyje patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog prieš išeidama iš bendrovės „Vilkstata“ 2006 m. spalio 19 d. visus dokumentus, įmonės antspaudą bei įmonės turtą perdavė akcininkui S. Ž., buvo pasirašytas turto perdavimo – priėmimo aktas. Atsakovė nurodė, jog turto perdavime taip pat dalyvavo V. K. ir buhalterė Z. Š.. Teismo posėdyje liudijusi BUAB „Vilkstata“ buhalterė Z. Š. patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad jai atlikus apskaitą ir surašius turto perdavimo aktą, visas bendrovės turtas, dalyvaujant jai (Z. Š.), V. K. ir direktorei M. B., buvo perduotas akcininkui S. Ž.. Liudytoja Z. Š. paaiškino, kad dokumentų ir turto perdavimas vyko dvi tris popietes – pirmiausia S. Ž. buvo perduotas bendrovės pastatas, po to sandėlis ir dokumentai, ir tada S. Ž. pasirašė ant priėmimo – perdavimo akto. Atsakovas V. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį taip pat patvirtino, kad S. Ž. buvo perduoti visi bendrovės ūkinės finansinės veiklos dokumentai, bendrovės antspaudas, įstatai, nurodė, jog būtent S. Ž. turėjo perimti ir likusį bendrovės turtą, jam buvo perduoti raktai nuo bendrovės patalpų. Pažymėtina, jog atsakovas V. K. atsiliepime tvirtina matęs, jog buhalterinius dokumentus, antspaudą iš bendrovės patalpų paėmė S. Ž., todėl akivaizdu, kad yra dalyvavęs turto perdavime M. B. atsistatydinant iš UAB „Vilkstata“ vadovės pareigų. Atsakovas S. Ž. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį tvirtino, jog atsakovei M. B. atsistatydinant iš UAB „Vilkstata“ vadovės pareigų turto perdavimo – priėmimo aktai buvo surašyti jam nedalyvaujant. Tuo tarpu apklausiamas teismo posėdyje atsakovas S. Ž. patvirtino kartu su V. K. ir buhaltere Z. Š. dalyvavęs 2006 m. spalio 19 d. vykusiame turto ir dokumentų perdavime, tačiau tik kaip akcininkas, todėl turto perdavimo – priėmimo akto lentelėje nepasirašęs, išreiškė abejonę, kad tai yra jo parašas.
Teismas pažymi, jog pagrindo taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę atsiradimą gali lemti tiek imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei, taip pat ir kreditoriams tuo atveju, kai vadovai yra linkę veikti pernelyg rizikingai, visiškai neatsižvelgdami į kreditorių interesus, pažeidimas. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui. Kartu pažymėtina ir tai, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, bet tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-331-695/2015)
Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovės M. B. tyčią siekiant pažeisti kreditorių interesus ar jos didelį neatsargumą, pasireiškiantį aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, o būtent jos išėjimo iš bendrovės momentu perduodant materialųjį bendrovės turtą, kuriuo neteisėtus bendrovės vadovės M. B. veiksmus grindžia ieškovai. Tuo tarpu atsakovės M. B. nurodytas aplinkybes, jog išeidama iš UAB „Vilkstata“ ji perdavė visą bedrovės tuo metu turėtą materialųjį turtą, iš esmės patvirtino atsakovai V. K. ir S. Ž. bei teisme apklausta liudytoja UAB „Vilkstata“ buhalterė Z. Š..
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog atsistatydindama iš UAB „Vilkstata“ pareigų M. B. neperdavė bendrovei (jos akcininkams) materialaus bendrovės turto, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad bendrovė dėl M. B. veiksmų (neveikimo) patyrė žalos (nuostolių).
Ieškovai neteisėtais veiksmais ir veikla atsakovės M. B. UAB „Vilkstata“ padarytą žalą, kurios dydį, remdamasis jau ne kartą minėtais 2006 m. spalio 19 d. turto perdavimo aktais, įvertina kaip jos atsistatydinimo momentu bendrovės turėto materialaus turto vertę, taip pat grindžia ir tuo, kad ji nesilaikė įstatymų reikalavimų ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė. ĮBĮ (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija, galiojanti nuo 2003 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teismas pažymi, kad įmonės vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį yra specifinė, skirtinga nuo atsakomybės už bendrųjų pareigų įmonei pažeidimą pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014 ir kt.). ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytas specialusis įmonės vadovo civilinės atsakomybės pagrindas, skirtas apsaugoti kreditorių interesus, kai įmonė yra faktiškai nemoki, o akcininkų bei kreditorių interesai iš esmės išsiskiria. Be to, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, yra būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
Nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas – neteisėtais bendrovės vadovo ir akcininkų veiksmais padarytos žalos (nuostolių) atlyginimas, faktinis ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia atsakovės atsistatydinimo momentu UAB „Vilkstata“ turėto materialaus turto neperdavimą bendrovei. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentas dėl atsakovės M. B. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo yra nepagrįstas, kadangi ieškovas priteisti iš atsakovų UAB „Vilkstata“ skolos kreditoriams neprašo.
Atsakovų – BUAB „Vilkstata“ akcininkų S. Ž., V. K., Ž. Ž. solidarią atsakomybę dėl žalos (nuostolių) bendrovei atsiradimo ieškovas kildina iš piktnaudžiavimo akcininkų teisėmis ir pareigomis. Ieškovas nurodo, kad UAB „Vilkstata“ akcininkai privalėjo priimti sprendimą dėl kito administracijos vadovo paskyrimo ir imtis visų teisėtų priemonių susigrąžinti ir/ar išsaugoti įmonės turtą, o jeigu jis prarastas, imtis teisinių priemonių išieškoti žalą iš M. B..
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, visų pirma pripažįsta, kad atsakovas Ž. Ž. ir po to, kai Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimu (61-62, b.l. 2 t.) jam priklausiusios bendrovės „Vilkstata“ akcijos perėjo jo buvusiai sutuoktinei D. Ž., faktiškai ir toliau liko UAB „Vilstata“ akcininku, apie ką liudija 2006 m. spalio 6 d. akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 18, kuriame jis įvardijamas akcininku ir yra jo parašas, atsakovo V. K., kuris buvo Ž. Ž. uošviu, atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad jis neturėjo jokios informacijos apie tai, jog Ž. Ž. yra perleidęs savo akcijas D. Ž., bei trečiojo asmens D. Ž. teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, jog tapusi UAB „Vilkstata“ akcijų savininke, bendrovės veikloje ji nedalyvavo. Antra, teismas konstatuoja, kad akcininkai S. Ž., V. K. ir Ž. Ž. bendrovės „Vilkstata“ atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, todėl jų veiksmai vertinami kaip neteisėti (CK 6.246 straipsnis).
Iš 2006 m. spalio 6 d. akcininkų susirinkimo protokole Nr. 18 užfiksuotų akcininkų sprendimų: atleisti direktorę M. B. bei parduoti vienintelį bendrovės turimą gamybinį pastatą, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais – akivaizdu, jog akcininkai buvo apsisprendę nutraukti bendrovės veiklą. Tai patvirtina bylos bei prie jos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 06-1-00021-08 medžiaga, iš kurios matyti, kad po direktorės M. B. atsistatydinimo bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdė, taip pat atsakovės M. B., liudytojos Z. Š. teismo posėdžio metu duoti parodymai bei atsakovo V. K. atsiliepime išdėstyti paaiškinimai. Tačiau akcininkai S. Ž., V. K. ir Ž. Ž., jau iš esmės iki 2006 m. spalio 6 d. priėmę sprendimą, kad UAB „Vilkstata“ savo veiklą nutraukia, jokių sprendimų dėl bendrovės veiklos nutraukimo nepriėmė , todėl bendrovei ir toliau kaupėsi skola Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui. Tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2015 m. gegužės 2 d. raštas, iš kurio matyti, kad UAB „Vilkstata“ skola VSDFV biudžetui pradėjo formuotis 2006 metų ketvirtajame ketvirtyje (28 b.l., 2 t.), bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčiu inspekcijos 2015 m. gegužės 11 d. raštas, kuriame nurodoma, kad UAB „Vilksata“ skola pradėjo formuotis nuo 2005 m. vasario 26 d. (37-74 b.l., 2 t.).
Šiame sprendime teismui jau konstatavus, kad BUAB „Vilkstata“ vadovė M. B. dirbo bendrovėje direktorės pareigose iki 2006 m. spalio 20 d., o atsistatydindama iš bendrovės vadovės pareigų perdavė bendrovei (jos akcininkams), visą bendrovės materialųjį turtą (ginčo dėl bendrovės dokumentų perdavimo iš esmės nėra), teismas sprendžia, kad UAB „Vilksata“ akcininkų, kurie, kaip patvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, visi dalyvavo sprendimų (veiksmų), kurių pagrindu įmonės veikla buvo faktiškai nutraukta, priėmime, veiksmai ir neveikimas nesutvarkius bendrovės veiklos nutraukimo procedūrų, pagal CK 6.246 straipsnį kvalifikuotini kaip nesąžiningi, todėl yra neteisėti. Kiekvieno iš UAB „Vilkstata“ akcininkų atlikti veiksmai buvo būtinoji žalos bendrovei atsiradimo priežastis, todėl yra pagrindas konstatuoti visų bendrovės akcininkų S. Ž., V. K. ir Ž. Ž. neteisėtais veiksmais padarytos žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą bei priteisti iš jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą.
Ieškovas prašo iš akcininkų S. Ž., V. K. ir Ž. Ž. priteisti žalą (nuostolius), kurią kildina iš bendrovės akcininkų pareigos išsaugoti 2006 m. spalio 19 d. turto priėmimo – perdavimo aktuose užfiksuotą materialųjį bendrovės turtą nevykdymo.
Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad 2006 m. spalio 19 d. (turto priėmimo –perdavimo aktų surašymo diena) bendrovės „Vilkstata“ ilgalaikio turto ir atsargų bendra likutinė vertė buvo 23 324,98 Lt, ekvivalentas 6 755,38 EUR (9,10 b.l., 1 t.), kurią ieškovas ir prašo priteisti solidariai iš visų atsakovų. Remiantis prie šios civilinės bylos prijungta baudžiamosios bylos Nr. 06-1-00021-08 medžiaga, UAB „Vilkstata“ 2005 m. gruodžio 31 d. balansas patvirtina, kad 2005 m. bendrovės ilgalaikio turto bendra liktinė vertė buvo 26 298 Lt: pastatas – 18 428 Lt, transporto priemonės – 3 851 Lt, kita įranga ir įrankiai – 4 019 Lt (baudžiamosios bylos 163-164 l., 1 t.). Įvertinus turto nusidėvėjimą, darytina išvada, kad 2006 m. spalio 19 d. ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo akte nurodyta ilgalaikio turto likutinė vertė – 15 469 Lt iš esmės atitinka 2005 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytą nekilnojamojo turto likutinę vertę – 18 428 Lt. Trumpalaikio turto (atsargų) priėmimo – perdavimo akte nurodyta likutinė vertė – 2 298,46 Lt, 2005 m. gruodžio 31 d. balanse – 12 263 Lt. Tačiau atsargos yra trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojami gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei kitos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą, toks ženklus atsargų sumažėjimas (nuo 12 263 Lt iki 2 298, 46 Lt), įvertinus tai, kad bendrovė toliau ūkinės veiklos vykdyti neketino, yra dėsningas.
Esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi UAB „Vilkstata“ 2006 m. spalio 19 d. perduoto materialaus turto vertė. Visų pirma pažymėtina tai, kad bankroto bylą UAB „Vilkstata“ Vilniaus apygardos teismas iškėlė tik 2013 m. rugpjūčio 28 d., t.y. bemaž po 7 (septynerių) metų nuo 2006 m. spalio 19 d. minėto bendrovės kilnojamojo turto (atsargų) ir ilgalaikio turto perdavimo UAB „Vilkstata“ akcininkams. Iš ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo akto lentelės matyti, kad joje yra nurodytas pagalbinis pastatas, kurio likutinė vertė nurodyta 15 469 Lt. Ieškovas tvirtina, kad ilgalaikio turto perdavimo akte nurodytas pagalbinis pastatas ir 2006 m. spalio 10 d. antstolės parduotos gamybinės patalpos nėra tas pats objektas, nes UAB „Vilkstata“ 2006 m. spalio 19 d. turto priėmimo – perdavimo aktu negalėjo būti perduotas turtas, kuris įmonei jau nepriklausė, be to, labai skiriasi šių nekilnojamojo turto objektų paskirtis ir vertės piniginė išraiška. Teismas šiuos ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Nekilnojamojo turo objektai yra privalomai išviešinami registruojant juos viešame nekilnojamojo turto registre. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro ir registro departamento Informacinių paslaugų teikimo skyriaus 2015 m. lapkričio 4 d. pažymos Nr. (1.7.4.) 2i-3322 matyti, kad Nekilnojamojo turto registre per visą BUAB „Vilkstata“ veiklos laikotarpį buvo įregistruoti keturi nuosavybės ir nuomos teise šios bendrovės valdyti nekilnojamieji daiktai: pastatas – suskystintų dujų degalinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kuri 2002 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleista UAB „Gazimpeksas“ (20 b.l., 3 t.); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kartu su minėta degaline 2002 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi taip pat buvo perleistas UAB „Gazimpeksas“ (21 b.l., 3 t.); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, kurį UAB „Vilkstata“ nuo 2001-05-20 iki 2007-04-20 valdė nuomos sutarties pagrindu (22-23 b.l., 3 t.); pastatas, (duomenys neskelbtini), pagal 2006 m. spalio 10 d. pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 92-2662 nuosavybės teise perleistas UAB „Tavo servisas“ (24-31 b.l., 3 t.). Duomenų, kad bendrovei „Vilkstata“ priklausė kiti nekilnojamieji daiktai, ką šios bylos nagrinėjimo metu tvirtino ieškovas, byloje nėra nustatyta. Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. kovo 14 d. Turto arešto akto Nr. 14-2-123 matyti, kad gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), dėl UAB „Vilkstata“ nesumokėtos mokestinės nepriemokos buvo areštuotas (156-157 baudžiamosios b.l., 1 t.). Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija 2003 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 14-8-52 išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „Vilkstata“ (154 baudžiamosios b.l., 1 t.). Antstolė N. J. 2006 m. spalio 10 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu minėtą gamybinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), už 86 312,23 Lt pardavė UAB „Tavo servisas“. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą teismas patvirtino 2006 m. spalio 31 d. (31 baudžiamosios b.l., 1 t.). Baudžiamojoje byloje yra antstolės N. J. raštas „Dėl skolos išieškojimo iš UAB „Vilkstata“, kuriame antstolė nurodo, kad 2003 m. liepos 21 d. buvo pateiktas vykdyti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas Nr. 14-8-52 dėl skolos išieškojimo iš UAB „Vilkstata“ valstybės biudžeto naudai, 2006 m. sausio 3 d. skola sudarė 43 148,11 Lt, o 2004 m. gegužės 21 d. buvo pateiktas vykdomasis dokumentas dėl 23 497,42 Lt skolos išieškojimo UAB „Flonilita“ naudai. 2006 m. spalio 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 92-2662 pastatas parduotas UAB „Tavo servisas“ už 86 312,23 Lt (28 baudžiamosios b. l., 1 t.).
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad 2006 spalio 19 d. UAB „Vilkstata“ nuosavybės teise priklausančio gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), 2006 m. spalio 10 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu turto realizavimas (CPK 704 straipsnis) dar nebuvo užbaigtas, nes pagal pardavimo metu galiojusį teisinį reguliavimą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą turėdavo patvirtinti teismas. Kaip jau minėta, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą teismas patvirtino tik 2006 m. spalio 31 d. (Nekilnojamojo turto registre pirkimo-pardavimo sandoris išviešintas 2006-11-14), todėl 2019 m. spalio 19 d. ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo momentu (duomenys neskelbtini), esantis gamybinis pastatas formaliai dar priklausė UAB „Vilkstata“. Tuo tarpu tai, kad minėtas pastatas parduotas už ženkliai didesnę kainą negu 2006 m. spalio 19 d. ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo akte nurodyta šio pastato likutinė vertė, nepatvirtina, kad turto perdavimo akte yra nurodytas kitas pastatas. Išdėstytų aplinkybių visumoje pavadinimo skirtumai – „gamybinis pastatas“ ir „pagalbinis pastatas“, taip pat negali būti pagrindas abejoti tuo, kad 2019 m. spalio 19 d. ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo akte nurodytas pagalbinis pastatas ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte nurodytas gamybinis pastatas yra vienas ir tas pats pastatas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš bendrovės „Vilkstata“ ilgalaikio turto ir atsargų bendros likutinės vertės – 23 324,98 Lt, ekvivalentas 6 755,38 EUR, 2006 m. spalio 19 d. ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo akte nurodyto „pagalbinio pastato“ likutinė vertė 15 469 Lt, ekvivalentas – 4 480 EUR, išskaičiuojama.
Atsakovai bei liudytoja Z. Š. teismo posėdžio metu tvirtino, jog kartu su gamybiniu pastatu kaip jo priklausiniai perėjo slėgio reguliatoriaus dėžutė, 381,36 Lt likutinės vertės, dujų balionai, 152,55 Lt likutinės vertės, manometras, 36,40 Lt likutinės vertės, elektrinis šildytuvas „CLIMA“, 66,37 Lt likutinės vertės, vandens šildytuvas, 167,22 Lt likutinės vertės, kaloriferis „Devitemp“, 52,16 Lt likutinės vertės, ir dulkių surinkimo agregatas, 1,00 Lt likutinės vertės, todėl šių daiktų vertė taip pat negali būti įskaičiuota į žalos sumą. Teismas konstatuoja, kad jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, todėl šių daiktų likutinė vertė iš bendrovės „Vilkstata“ ilgalaikio turto ir atsargų bendros likutinės vertės neturėtų būti išskaičiuota. Tačiau esminę reikšmę bendrovės „Vilkstata“ akcininkų neišsaugoto turto vertei, kurio kaip bendrovei padarytos žalos atlyginimo reikalauja ieškovai, nustatyti turi tai, kad žala grindžiama bemaž 7 (septynerių) metų senumo, lyginant su iškelta bankroto byla, bendrovės 2006 m. spalio 19 d. turto priėmimo – perdavimo aktuose užfiksuoto materialaus bendrovės turto likutine verte. Čia reikėtų pažymėti ir tai, kad pagal 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (aktuali redakcija) 1 priedelį „Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais)“, mašinoms, įrenginiams taikomas 5 (penkerių) metų, lengviesiems automobiliams – 10 (dešimties) metų nusidėvėjimo laikotarpis. Į bylą 2015 m. lapkričio 2 d. pateiktas VĮ „Regitra“ raštas Nr. (0.12)-24-4526 patvirtina, kad 2006 m. spalio 19 d. nekilnojamojo turto priėmimo – perdavimo momentu lengvojo automobilio F. E., (duomenys neskelbtini) likutinė vertė nurodyta 3 500 Lt, todėl akivaizdu, kad bankroto bylos iškėlimo metu (2013 m. rugpjūčio 28 d.) negalėjo išlikti tokia pati. Remiantis baudžiamosios bylos Nr. 06-1-00021-08 medžiagoje esančiais UAB „Vilkstata“ buhalterinės apskaitos duomenimis, minėto automobilio buhalterinė vertė, kuri neatspindi turto vertės pokyčio, susijusio su nusidėvėjimu, buvo 1 043 Lt (302,10 EUR). Be to, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi iškelti bankroto bylą visam UAB „Vilkstata“ ilgalaikiam materialiajam turtui buvo pritaikytas areštas (40-43 b. l., 1 t., 13-17 b.l. 3 t.), tačiau ieškovas areštuotu bendrovės „Vilkstata“ turtu visiškai nesidomėjo, ką patvirtino bylos nagrinėjimo teisme metu, nors kaip bankroto administratorius privalėjo imtis visų priemonių bendrovės turtui perimti.
Teismas pažymi, kad padarytos žalos faktas ir dydis yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, kurią turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Ieškovo pateiktas žalos apskaičiavimas pagal 2006 m. spalio 19 d. turto priėmimo – perdavimo aktuose užfiksuoto materialaus bendrovės turto (atsargų ir ilgalaikio turto) likutine verte nagrinėjamu atveju iš esmės prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Viena vertus, likutinė vertė tam tikrais atvejais gali neatspindėti rinkos kainos (ši gali būti didesnė arba mažesnė), kita vertus, žalą norima prisiteisti 2006 metais įvertinto turto kaina, kai bankroto byla iškelta beveik po 7 (septynerių) metų. Akivaizdu, kad toks reikalavimas iš tikrųjų negali būti vertinamas noru sąžiningai nustatyti žalos, net jei ji apskritai būtų padaryta, dydį.
Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovų prašomas priteisti žalos dydis neįrodytas, o vien ieškovų pateikti 2006 m. spalio 19 d. atsargų ir ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo aktai negali būti pripažinti tinkamais ieškovo reikalavimo priteisti žalos dydį pagrindžiančiais įrodymais, todėl nėra pagrindo ieškovui priteisti žalą už neperduotą ilgalaikį kilnojamąjį turtą ir atsargas, kuris bankroto bylos kėlimo dienai, teismo vertinimu, buvo nusidėvėjęs, tai yra bevertis.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo faktinės žalos padarymo dienos (2006 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Netenkinus ieškinio svarstyti klausimą dėl ieškovo prašomų priteisti palūkanų dydžio ir pagrįstumo nėra pagrindo.
Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys), todėl atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovai M. B., S. Ž. ir V. K. į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius jų patirtas atstovavimo išlaidas: atsakovė M. B. – 318,58 EUR (32, 114 b.l. 1 t.), atsakovas S. Ž. – 296,22 EUR (65 b. l. 1 t.; 2 b.l., 3 t.), atsakovas V. K. – 450 EUR (73 b.l., 2 t.), kurios atsakovams priteistinos iš ieškovo.
CPK 96 straipsnio 2 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atleistas. Ukmergės rajono apylinkės teismo pažyma, patvirtinanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, patvirtina, jog procesinių dokumentų siuntimo pašto išlaidos yra 34,80 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas, pašto išlaidos šiuo atveju atitenka valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškovo BUAB „Vilkstata“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimas ir apskaita“ ieškinį atsakovams M. B., S. Ž., V. K., Ž. Ž. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje D. Ž., atmesti.
Priteisti iš ieškovo BUAB „Vilkstata“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimas ir apskaita“ (j. a. k. 125925435) 318,58 EUR (trys šimtai aštuoniolika eurų 58 ct) atsakovės M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai, 296,22 EUR (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus 22 ct) atsakovo S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 450 EUR (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.