Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė L. A. (iki santuokos pavardė – A.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką sudarė 2012-07-12 Kaliningrado sr., Zelenogradsko r. CMS ir 2012-09-28 įregistravo Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. 4346). Kartu augina du nepilnamečius vaikus sūnus A. A., gim. 2006-05-29 ir D. A., gim. 2007-12-11. Santuokos nutraukimo motyvai: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) III knygos IV skyrius numato santuokos pabaigos pagrindus. Vienas iš santuokos nutraukimo pagrindų - santuokos nutraukimas dėl sutuoktinių kaltės - įtvirtintas LR CK 3.61 straipsnyje. Santuoka tarp šalių faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, ir todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. LR CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį pagrindinį santuokos tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos A. T., formuodamas vieningą teismų praktiką santuokos nutraukimo bylose, yra nurodęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, numatytų Civilinio kodekso III knygoje, pažeidimo faktas (Lietuvos A. T. 2008 m. sausio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2008) bei tai, kad jis padarė esminių sutuoktinio pareigų pažeidimų. Nurodo, jog santuokos pradžioje su atsakovu sutarė gerai, tačiau laikui bėgant sutuoktinių požiūriai į šeimą, materialines ir dvasines vertybes bei tikslai išsiskyrė, vis labiau ryškėjo skirtumai ir sutuoktinių nesuderinamumas, daugėjo nesutarimų šeimoje. Su atsakovu neberado bendros kalbos, išblėso jausmai, noras būti kartu ir kurti bendrą ateitį. Jau daugiau nei metus su atsakovu gyvena skyrium. Kadangi faktiškai sutuoktinių bendras gyvenimas jau yra nutrūkęs, nebėra galimybių rasti bendro intereso ir suvienodinti charakterio skirtumus, išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad abu su atsakovu pažeidėme savo kaip sutuoktinių pareigas dėl savitarpio pagarbos, moralinės paramos, todėl šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Prašo teismo nenustatyti termino susitaikymui ir mūsų santuoką nutraukti, nustatant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl tarpusavio išlaikymo: tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus. Patvirtina, jog išlaikymo iš atsakovo sau nereikalauja. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka J. T. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Ieškovė nurodo, jog ji tinkamai prižiūri, auklėja, lavina savo sūnus A. A. ir D. A., deda visas pastangas, kad jie augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, taptų dorais ir išsilavinusiais žmonėmis. Prašo nustatyti nepilnamečių sūnų A. A. ir D. A. gyvenamąją vietą kartu su manimi, jų motina L. A.. Dėl vaiko išlaikymo: šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymi, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2d.). LR CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nurodo, jog šiuo metu ieškovė dirba pagal individualią veiklą, esu pardavėja, todėl mano mėnesinės pajamos yra apie 300 Eur, tačiau pažymi, kad nurodyta pajamų suma nėra pastovi, kadangi esant pirkėjų srautui ir pardavusi daugiau prekių galiu uždirbti daugiau ir priešingai - galiu nieko neuždirbti jei klientų nebūna. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras. Apie tai, ar atsakovas dirba ir kur dirba, ieškovei nėra žinoma. Kadangi informacijos apie atsakovo gaunamas pajamas negali pateikti teismui, todėl teismo prašo įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie savo gaunamas pajamas arba išsireikalauti duomenis iš VSDFV apie atsakovo gautas pajamas per paskutiniuosius 2 metus. Šių duomenų ieškovė negali išsireikalauti iš VSDFV, nes jie ir jos advokatui neteiktini vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 str. 2 p. Prašomi išsireikalauti duomenis yra teisiškai reikšmingi šioje byloje, sprendžiant vaikų išlaikymo klausimą. Nurodo Lietuvos A. T. praktiką, kad ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Ieškovei tenka kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis sūnumis tiek moraliai, tiek materialiai. Atsakovas nevykdo savo pareigos, išlaikyti ir rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, dėl ko nukenčia vaiko interesai. Ieškovė suinteresuota užtikrinti nepilnamečiams vaikams tinkamas vystymosi sąlygas, todėl siekia, kad prie jų išlaikymo prisidėtų abu tėvai. Žemiau pateikia išlaidas, reikalingas sūnų Danilo poreikiams, ir interesams tenkinti:

1)Negalima užtikrinti deramą vaiko fizinį, protinį, dvasinį, moralinį ir socialinį vaiko vystymą, jei jis nepakankamai maitinamas. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Kadangi vaikai bręsta, sparčiai auga, todėl jiems reikalingas pilnavertis maistas. Visuotinai žinomas faktas, kad pastaraisiais metais labai didėjo prekių ir paslaugų kainos, o ypač maisto produktų. Įvertinant faktines mūsų išlaidas maistui, per mėnesį realiai pilnaverčiam vaikų maitinimui reikia skirti po 150 Eur kiekvienam.

2)Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir avalynės komplektus metų sezonams (žiemos, pavasario, vasaros, rudens), sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Vaikų aprangai ir avalynei vidutiniškai reikia apie 65 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam.

3)Vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinta vaiko teise į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str.). Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t.y. teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 str.), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14 str., 35 str.), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.) ir kt. įgyvendinimą. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimą, sudaro: tinkamo būsto išlaikymo ir priežiūros išlaidos, remonto, šildymo, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos paslaugos, tenkančios vaiko daliai. Šiuo metu su vaikais gyvename mano įsigytame sodo name. Išlaidos būstui (mokesčių už komunalines paslaugas) sūnaus daliai per mėnesį sudaro ~ 25 Eur kiekvienam.

4)Pilnaverčiam vaiko gyvenimui užtikrinti yra būtinas gydymas, sveikatos priežiūra, vitaminų ir vaistų naudojimas. Vaikų išlaidos pilnaverčiam sveikatos užtikrinimui per mėnesį sudaro apie 20 Eur kiekvienam.

5)Higienos ir asmeninės priežiūros reikmėms vidutiniškai per mėnesį vaiko poreikiams reikia skirti ne mažiau kaip po 20 Eur kiekvienam.

6)Vaikų materialiniai poreikiai taip pat būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei, dorovinei raidai. Vaikams atsižvelgiant į jų gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas. Šioje pastraipoje išvardytiems vaiko laisvalaikio poreikiams reikia ne mažiau kaip 30 Eur per mėnesį kiekvienam.

7)Įvairioms šventėms (gimtadieniams, Kalėdoms, Velykoms ir pan.) papildomai išleidžiama po 174 Eur per metus, t.y. vidutiniškai po 15 Eur per mėnesį kiekvienam.

8)Vaikai lanko mokyklą, todėl knygoms, sąsiuviniams ir kanceliarinėms prekėms per mėnesį reikia skirti ne mažiau kaip po 25 Eur per mėnesį kiekvienam.

Taigi, įvertinus įprastus būtinus sūnų Danilo ir Aleksandro poreikius, jiems tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro apie 350 Eur per mėnesį kiekvienam. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir nustačius nepilnamečių sūnų A. A. ir D. A. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, jų motina L. A., iš atsakovo S. B., turi būti priteistas vaikų išlaikymas. Vadovaujantis naujausia teismų praktiką suformuota civ. byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje nurodyta, kad teismas vertindamas prašomo priteisti išlaikymo dydį atsižvelgia į teismų praktikoje apibrėžtą orientacini kriterijų, t.y. Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą kuri šiuo metu yra 380 Eur. Pažymėtina ir tai, kad LAT 2016-02-03 nutartyje civ. byla Nr. 3K-3-16-706/2016 yra pažymėjęs, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai, teismo prašau, atsižvelgiant į Lietuvos A. T. suformuotą teismų praktiką ir nustatyti išlaikymo dydį 175 Eur kiekvienam periodinių išmokų ir iš atsakovo S. B., priteisti nepilnamečių sūnų A. A. ir D. A. išlaikymą iki jų pilnametystės po 175 Eur kiekvienam periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Paskirti nepilnamečių sūnų A. A. ir D. A. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise L. A., išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl turto padalijimo: S. B., ir L. A. vardu pagal 2015-11-18 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2-7950 įgytas nekilnojamasis turtas - sodo pastatas (unikalus Nr.4199-1040-3018) (vidutinė sodo pastato rinkos vertė 44600 Eur), esantis (duomenys neskelbtini), Bezdonių sen., Vilkaviškių km., Vilniaus r. sav., - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka L. A.. S. B. ir L. A. vardu pagal 2015-11-18 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2-7950 įgytas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas (unikalus Nr.4107-1803-0117) (vidutinė žemės sklypo rinkos vertė 12200 Eur), esantis (duomenys neskelbtini), Bezdonių sen., Vilkaviškių km., Vilniaus r. sav., - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka L. A.. Santuokoje įgyta atsakovo S. B. vardu įregistruota transporto priemonė - keleivinis automobilis VW TOUREG, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: WVGZZZ7LZ5D014865 (vidutinė rinkos vertė 6000 Eur) - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise paliekama S. B.. Ieškovė pažymi, kad kompensacijos už atsakovui atitenkančią šią transporto priemonę nereikalauja. Automobilių vidutinės rinkos vertės nustatytos pagal prieinamą ir pripažintą šaltinį www.autogidas.lt. Dėl turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe: bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž K. v. V. V, bylos Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymų, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai - vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninę, o ne bendron nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3 K-P-186/2010). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.). Ieškovė pažymi, kad nekilnojamąjį turtą, kuris įvardintas šio ieškinio šeštame punkte ji įgijo iš savo asmeninių lėšų, t.y. pinigų jai paskolino brolis R. A. pardavęs savo turtą, todėl atsakovas pretenduoti į kompensaciją dėl jai paliekamo nekilnojamojo turto, o būtent sodo pastato (unikalus Nr.4199-1040-3018) ir žemės sklypo (unikalus Nr.4107-1803-0117), esančio (duomenys neskelbtini), Bezdonių sen., Vilkaviškių km., Vilniaus r. sav., neturi teisinio pagrindo. Pažymi, kad broliui skolinti pinigai šiai dienai yra grąžinti. Akcentuoja, kad pats atsakovas negalintis pretenduoti į ieškovės įgytą turtą patvirtina žinomas faktas, kad jis yra įgytas atsakovui su ieškove gyvenant skyrium. Faktas, kad aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą ieškovė įgijo už savo asmenines lėšas, kilus ginčui, bus įrodinėjama pasitelkiant taip pat liudytojus (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Liudytojų dalyvavimu ieškovė įsipareigoja paskirtame teismo posėdyje pasirūpinti pati. Dėl kreditorių: nurodo, kad visi įsipareigojimai pagal 2015-11-01sudarytą paskolos sutartį tarp L. A. ir R. A. - po santuokos nutraukimo pasilieka L. A. asmeniniu įsipareigojimu. Ieškovė daugiau neturi jokių skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Apie tai, ar atsakovas turintis kreditorinių įsipareigojimą ieškovei nežinoma. Dėl pavardžių: po santuokos nutraukimo L. A. pasilieka savo pavardę – A., S. B. pasilieka savo pavardę – B.. Dėl galimybės susitaikyti: pasak ieškovės, bendras santuokinis gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, bendro ūkio netvarko jau daugiau nei metus; santuoka yra iširusi galutinai, tokiu atveju, skirti terminą susitaikymui nėra prasmės; paskirtas terminas susitaikymui, ieškovės apsisprendimo nepakeistų, o tik pažeistų jos teises bei koncentruoto bylos išnagrinėjimo principą ir pareikalautų papildomų išlaidų.

A. S. B. byloje atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovas nereiškia savarankiškų turtinių reikalavimų, neprašo, kad jam būtų priteistas santuokoje įgytas turtas.

Tretysis asmuo R. A. teismo posėdyje paaiškino, kad yra pardavęs savo sodo namelį (už 127000 Lt; pinigai gauti pavedimu, seseriai perdavė grynais). Nurodė, kad jis ieškove (seserimi) visiškai pasitiki, tarėsi su ja dėl paskolinimo žodiškai, paskui pasirašė Paskolos lapelį ir vekselį; pretenzijų neturi seseriai, sesuo gavusi pinigus ir kaip kreditorius, jis sutinka, kad tai būtų ieškovės (sesers) asmeninė prievolė. Ieškinį palaikė.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vilniaus rajono VTAS) teismui pateikė išvadą, kurioje neprieštarauja, jog ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, o iš atsakovo priteistas išlaikymas. Išvadoje nurodyta, kad ieškovė su nepilnamečiais gyvena kartu su savo motina, motinos name. Nepilnamečiams vaikams sudarytos sąlygos mokytis ir ilsėtis, jie lanko mokyklą. Vilniaus rajono VTAS specialistės pokalbio su nepilnamečiais metu, jie paaiškino, kad nori gyventi su mama, kuri rūpinasi jų poreikiais, taip pat nepilnametis Danila nurodė, kad su tėčiu norėtų bendrauti.

Ieškovės teigimu, jai su atsakovu prasidėjus nesutarimams, santuokiniai ryšiai nutrūko, išblėso jausmai vienas kito atžvilgiu, sutuoktiniai nebeveda šeimos ūkio ir nebegyvena šeimyninio gyvenimo.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai ir atsakovui santuokos metu turėtas pavardes; atsakovas, kaip minėta, atsiliepimo nepateikė ir savarankiško reikalavimo ar prieštaravimų nereiškė. Todėl, ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos turimos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnis) – A., B..

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, taip pat prašo iš jos nepriteisti išlaikymo atsakovui. Atsakovas savarankiško reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo nereiškė, dėl ieškovės prašymo prieštaravimų nereiškė. Todėl nesant reikalavimų, išlaikymas šalims nepriteistinas.

Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei, neišmokant atsakovui piniginės kompensacijos, teigdama, jog minėtą turtą įgijo iš savo asmeninių lėšų, t.y. pinigų jai paskolino brolis R. A. pardavęs savo turtą. Atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl turto padalijimo, be to, bylos duomenimis, nekilnojamasis turtas (žemės sklypas ir sodo pastatas) įsigytas ieškovės po šalių faktinio gyvenimo skyrium pradžios, todėl teismas sprendžia, kad po santuokos nutraukimo 0855 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4107-1803-0117 ir sodo pastatas, unikalus Nr. 4199-1040-3018, esantys Vilniaus r. sav. Bezdonių sen., Vilkiškių k., Septintoji g. 28, pripažintini ieškovės asmenine nuosavybe.

Trečiasis asmuo R. A. dėl ieškovės ieškinio reikalavimų nurodė, kad prieštaravimų neturi.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 175 Eur ir paskirti ją vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik nepilnamečių vaikų interesams (CK 3.203 straipsnis).