Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimas, e2YT-2307-722/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-06-10
Bylos Nr.: e2YT-2307-722/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-20-3-01157-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Atmestas.

Teisėjas: Lidija Deksnienė (pirm.)
Pareiškėjas: M. B.
Suinteresuotas asmuo: (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus, Strėvininkų socialinės globos namai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2YT-2307-722/2022Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01157-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; (S) 3.1.7.1.5; 3.4.5.2; 3.4.5.15.2; 3.2.6.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 10 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja L. D.,sekretoriaujant S. V.,dalyvaujant pareiškėjui M. B., jo atstovui advokatui D. V.,

suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atstovei advokatei J. M. (nuotoliniu būdu per Zoom programą),

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus atstovei I. P. ( nuotoliniu būdu per Zoom programą),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. pareiškimą dėl įgyjamosios senaties fakto ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius, Ž. G..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2021 m. gruodžio 7 d., 2022 m. sausio 28 d. patikslintu pareiškimu prašo :

nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jis po 2009 m. pavasarį užbaigtų šių tinklų įrengimo darbų 2019 m. gegužės 31 d. įgijo nuosavybės teises į vandentiekio vamzdyną, kurio ilgis 76,67 m, skersmuo – 32 mm (d32), bei buitinių nuotekų vamzdyną, kurio ilgis 76,13 m, skersmuo – 110 mm (d110), esančius adresu (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat esančius ir pareiškėjo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2009 m. pradžioje (žiemą, po 2009 m. sausio 19 d.) išdavė pareiškėjui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokio turinio rašytinį sutikimą : „aš, Ž. G. sutinku, kad per mano žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bus tiesiamos M. B. priklausančios nuotekų ir vandentiekio trasos. Ž. G. (parašas)“.

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjui 2006 m. kovo 23 d. sudarytos Turto pasidalijimo sutarties pagrindu priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). 2008 m. rudenį pareiškėjas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą G. P. dėl vandentiekio ir nuotekų vamzdyno įrengimo jo žemės sklype. Vadovas nukreipė pareiškėją pas įmonės darbuotoją J. L., kuris, apžiūrėjęs vietą, įvertinęs reljefą, statomo namo padėtį, nuolydį, pasiūlė vamzdyną tiesti tik į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kadangi pareiškėjo vamzdyno trasa turėjo eiti per kaimyno Ž. G. žemės sklypą, J. L. nurodė, jog reikalingas Ž. G. sutikimas. Šiuo metu minėtas Ž. G. žemės sklypas nuo 2019 m. birželio 18 d. priklauso valstybei, 2019 m. liepos 2 d. Panaudos sutartimi yra perduotas naudotis (duomenys neskelbtini) socialinės globos namams. 2009 m. sausio 19 d. M. B. kreipėsi į Ž. G., šis sutiko duoti sutikimą, kadangi ketino pats jungtis į pareiškėjo įrengtą trasą. Darbus atliko P. Ž. su kitais darbuotojais, apie šį rašytinį Ž. G. sutikimą žinojo pareiškėjo kaimynas I. S. ir dar 4 asmenys. Paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo šio rašytinio sutikimo. 2009 m. pavasarį vamzdynai M. B. buvo įrengti, bet pajungti tik 2017 m. remiantis pareiškėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta rašytine 2017 m. lapkričio 13 d. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sutartimi. Jos pagrindu pareiškėjas iki šio laiko atsiskaito pagal nustatytą tvarką už patiektą vandenį ir išleistas nuotekas minėtai bendrovei, o ji priima mokesčius, pati inicijavo sutarties sudarymą ir dėl tinklų naudojimo neprieštarauja. Taip pat tinklų naudojimui niekas neprieštaravo daugiau kaip 10 metų po jų įrengimo 2009 m. pavasarį, kol naujasis žemės sklypo naudotojas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštu pareikalavo minėtus tinklus išsikelti, nes jie trukdo jų suplanuotai statybai. Nuo 2009 m. pavasario iš (duomenys neskelbtini), iš kitų asmenų pareiškėjas negavo jokių pretenzijų, savo tinklus įsirengė ir valdo atvirai, sąžiningai, teisėtai ir nepriekaištingai. Ž. G. valstybei pardavė sklypą tuščią, vėliau sudaryta Panaudos sutartis su (duomenys neskelbtini) globos namais, kurie pareiškė pretenzijas. Ž. G. socialiniuose tinkluose 2020 m. rugpjūčio pabaigoje pateikti komentaru pripažino kažkada davęs sutikimą pareiškėjui. Pareiškėjui reiškiamos pretenzijos, kerštaujama dėl to, kad jis inicijavo (duomenys neskelbtini) bendruomenės nesutikimą dėl šių globos namų statybos miestelyje, nesutarė su buvusiu (duomenys neskelbtini) globos namų direktoriumi (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. B. teismo posėdyje pareiškimą prašė patenkinti, papildomai paaiškino, kad Ž. G. jam davė rašytinį sutikimą, paliko pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), važiavo pasiimti sutikimą. Žemė buvo dar įšalusi, drenažo nedarė. 2009 metų pavasarį atliko darbus, per (duomenys neskelbtini) tiesė vandentiekį, nuotekų liniją. Suvežta technika (duomenys neskelbtini) buvo dvi dienas. Trasos iš karto nepajungė, nes jis name negyveno, tik 2017 metais pajungė jo trasą. Projekto iš jo niekas neprašė, darė viską supaprastintu būdu, tik reikėjo kaimyno sutikimo. Dėl darbų atlikimo kreipėsi į G. P., šis patarė kreiptis į J. L.. Niekas nesakė, kad negalima daryti darbus, neįmanoma. Rašytinį Ž. G. sutikimą atidavė J. L.. Už darbus mokėjo J. L., kvito negavo.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens atstovas advokatas D. V. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad palaiko pareiškimą su visais jo patikslinimais, prašo priteisti pareiškėjui jo bylinėjimosi išlaidas iš tų asmenų, kurie prieštaravo pareiškimui, nors CPK 443-444 straipsniais, jos neturėtų būti priteisiamos. Pareiškimas pagrįstas liudytojų parodymais, kuriuos jie davė notarui, bei liudytojų parodymais teismo posėdyje. Kad Ž. G. davė pareiškėjui rašytinį sutikimą per jo žemę pareiškėjui tiesti savo vamzdyną, įrodyta liudytojų parodymais, Ž. G. 2020 m. rugpjūčio 19 d. komentaru socialiuose tinkluose. Liudytojai J. L., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nelabai prisiminė atliktų darbų pas pareiškėją aplinkybes, tačiau ir nepaneigė jų. Kai pareiškėjas su Ž. G. kalbėjo apie nuotekų tinklus, jų santykiai buvo geri. M. B. nuotekų tinklus sukūrė teisėtai, atvirai, juos valdė daugiau kaip 10 metų sąžiningai. Darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie nedirbtų be svetimo žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo. Niekas pretenzijų M. B. nereiškė, nuotekų tinklai veikia, vandentiekio dar ne, bet M. B. valia galima juos prijungti. Tiesiant tinklus greičiausia buvo ir projektas, nes jį braižė ranka J. L.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai niekada negavo atlyginio iš M. B. už atliktus darbus „į kišenę“, buvo mokama oficialiai, į „Kaišiadorių vandenų“ kasą. 2017 m. geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sutartimi M. B. nuotekos pagal sutartį apmokestintos, jis moka, niekas nesiruošia sutarties nutraukti, modifikuoti. (duomenys neskelbtini) globos namams pradėjus statybas buvo kalbama apie prisijungimo prie M. B. tinklų galimybę. M. B. žodžiu sutiko. Byloje daug medžiagos, kuria nustatyta, kad M. B. negalėjo daryti visko savavališkai. Ž. G. žinutė Facebook paskyroje įrodo jo sutikimo davimą M. B.. Valstybė nusipirko privatų Ž. G. žemės sklypą, leido statyti globos namus, tam prieštaravo M. B., todėl jam kerštaujama. CK ir CPK nenustato, kad M. B. negali būti statybų iniciatorius, jis negali pateikti tokių dokumentų kaip projektą, sutartį dėl statybos darbų, rašytinį sutikimą. Bet yra sudaryta sutartis dėl nuotekų, ji galioja, nenutraukta. Kita tvarka M. B. negali gauti dokumentų ir įteisinti statybą. Šiam sklypui šiuo metu esančiu Registrų centro išrašu nustatytos vandentiekio tinklų apsaugos zonos, tai M. B. tinklai, nors tinklai nepriduoti, jie nėra kitų asmenų tinklai. Tinklai pažymėti (duomenys neskelbtini) žemėlapyje. Šioje byloje šio išrašo nėra, bet nuo 2021 m. gruodžio 23 d. 2.1 p. yra ši žyma, 9 p. – ryšio tinklų apsaugos zona. 2022 m. balandžio 21 d. tai įregistruota į registrą, tai patikimi duomenys. Dėl prejudicinio fakto, tai sprendime nurodyta M. B. tinklus išardyti, šioje byloje buvo kitas įrodinėjimo dalykas, o M. B. neprašo jokių įpareigojimų nustatyti. Nuosavybės teisė atsiranda ne tik nupirkus vamzdžius, o juos – tinklus įrengus ir pajungus. Anksčiau M. B. nebuvo ta nuosavybės teisė įregistruota, jis nėra daikto savininkas, bet atvirai naudoja tinklus, bet jis nėra tinklų savininkas. Byloje aplinkybės nėra tapačios, šalys taip pat nėra tos pačios. Jokio drenažo M. B. „(duomenys neskelbtini)“ netiesė ir negalėjo tiesti, nes pati bendrovė atsakė, kad tokių darbų jie neturi teisės atlikti, tokius darbus M. B. jiems niekada nemokėjo. (duomenys neskelbtini) naudojamame žemės sklype dirbantys darbininkai teigia, kad tas vamzdis jiems netrukdo, eina palei tvorą. Ž. G. į bylą neatvyko, savo pozicijos nepateikė, jo elektroninį laišką negalima laikyti jo pozicija, jis nepasirašytas, jis vengia pasisakyti, atvykti, nenori jam užduodamų klausimų. Ž. G. nepranešė žemės pirkėjui apie M. B. nuotekų tinklų buvimą jo žemės sklype. Liudytojai teigia visų aplinkybių neprisimenantys, tačiau (duomenys neskelbtini) prašė P. Ž. neliudyti teisme, nes taip bus geriau visiems. Ne visi jie sąžiningi.

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai su pareiškimu nesutiko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad tuo atveju, kai asmuo statinį yra įsigijęs jį pasistatydamas, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas. Įgyjamojo senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t.y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nekilnojamojo daikto kaip valdymo objekto, nei teisėto valdymo t.y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. 2021 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimu pareiškėjas įpareigotas pašalinti valstybės žemės sklype (duomenys neskelbtini) savavališką statybą – išardyti ir pašalinti jam priklausančius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus bei sutvarkyti statybvietę. M. B. neįrodė, kad 2009 m. vasarą jis įrengė Ž. G. žemės sklype vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jie pripažinti savavališka statyba. Pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl. (duomenys neskelbtini) rašytinio sutikimo jam davimo nesukurs teisinių padarinių, nes nesudėtingiems statiniams, statomiems statytojui nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype, reikalingas ne tik žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas, bet ir privalomas supaprastintas statinio projektas, reikalingas viešų tinklų savininkų raštiškas sutikimas, nustatant prisijungimo sąlygas, nereikalingas statybos leidimas, bet būtinas savivaldybės įgalioto tarnautojo raštiškas sutikimas, privaloma atlikti statinio pripažinimą tinkamu naudoti ( e.b. 1 t., b.l. 35–39).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovė advokatė J. M. paaiškino, kad būtina įrodyti visas aplinkybes, M. B. kalba to nepatvirtina. Nekilnojamojo turto objekto specialiose sąlygose yra elektros ryšių linijų apsaugos zonas, jokių vandens nuotekų apsaugos zonos nėra. Liudytojų notarine tvarka duoti parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jiems negalima buvo užduoti klausimų. Kiti liudytojai nieko neprisiminė, jų parodymų negalima laikyti naudingais pareiškėjui. Jei tinklų statytojas M. B., tai jo Nekilnojamojo turto objektui taikomas kitas įgijimo pagrindas, o ne įgyjamosios senaties. 2021 m. spalio 12 d. teismo įsiteisėjęs sprendimas yra prejudicinis faktas šioje byloje, nereikia įrodinėti, kad pareiškėjo tinklai neteisėti, kad savavališka statyba. Negalima pripažinti neteisėtai įrengtus vamzdynus, juos įteisinti. Sutinka, kad gal ir buvo rašytinis Ž. G. sutikimas pareiškėjui, bet šis juridinę reikšmę turintis faktas nesukels teisinių pasekmių, nes yra nustatyta, kokių dokumentų reikia tokioms statyboms. Aiškinimasis, kad pareiškėjo nuotekų tinklų trasa nedaro neigiamos įtakos (duomenys neskelbtini) globos namų vykdomoms statyboms išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų. Pareiškėjo pateiktas 2022 m. gegužės 5 d. apžiūros aktas sudarytas nedalyvaujant (duomenys neskelbtini) globos namų atstovui, kokie dokumentai buvo pateikti susipažinimui aktą surašiusiam asmeniui nėra nurodyta. 2019 m. birželio 19 d. įsigijus žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) nebuvo jokių sąlygų apie patiestus vamzdynus, Ž. G. to nenurodė. Nacionalinė žemės tarnyba buvo tik tarpininkė, po 2 savaičių žemės sklypas pagal panaudos sutartį perduotas (duomenys neskelbtini) globos namams. Žemės sklypo naudojimo sąlygose nėra nurodyta jokių vandentiekio vamzdynų apsaugos zonų. Pareiškėjo atstovas naudojasi informacija, kurios byloje nėra. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra, atsiliepime nurodė, kad 2019 m. birželio 18 d. pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu Lietuvos Respublika nupirko iš Ž. G. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 3 d. BĮ (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai su Nacionalinės žemės tarnyba sudarė valstybinės žemės panaudos sutartį neatlygintinai naudotis žemės sklypu. Globos namų teigimu, įgyvendinant statybos projektą, atliekant parengiamuosius darbus nustatyta, kad žemės sklype įrengti vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai. Pateikus užklausą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatyta, kad vamzdynai priklauso gretimo sklypo savininkui M. B., kuris vamzdynus įrengė savavališkai, neturėdamas teisinio pagrindo ir leidimo, su niekuo nederindamas. Pareiškėjas M. B. vamzdynų valdymo teisėtumą kildina įrodinėdamas, kad jis yra vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdyno statytojas, o tai atitinka CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatytą nuosavybės teisės įgijimo pagrindą (naujo daikto pagaminimas). Naujo daikto sukūrimas yra savarankiškas nuosavybės teisių įgijimo būdas, kuriam yra taikomas reikalavimas, kad daiktas būtų buvęs sukurtas teisėtai ir suformuotas Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kai asmuo statinį įgyja jį pasistatydamas, įgyjamosios senaties institutas netaikomas. Patikrinus Nacionalinės žemės tarnybos archyve turimus dokumentus, nustatyta, kad M. B. dėl leidimo įsirengti valstybinės žemės sklype vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus nesikreipė. Prašo pareiškėjo pareiškime išdėstytų reikalavimų pagrįstumą vertinti atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus argumentus (e.b. 1 t., b.l. 78–80).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje šio suinteresuoto asmens atstovė I. P. papildomai paaiškino, kad prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Valstybė nupirko minėtą žemės sklypą, 2019 m. liepos 3 d. sudarė panaudos sutartį su (duomenys neskelbtini) globos namais. Neturėjo duomenų apie vamzdynus ir tinklus šiame sklype. Tai 2 klasės statinys – inžineriniai tinklai, statybos metu jie neturėjo būti įregistruoti. Nežino, ar tie tinklai 2019 metais buvo, galimai buvo, bet apie juos nežinojo. Galimai Ž. G. žinojo apie juos. Jos nuomone, jis turėjo įspėti, kad ten yra tokie tinklai, turėjo tai deklaruoti.

Suinteresuotas asmuo Ž. G. į teismo posėdį neatvyko, nuotoliniu būdu neprisijungė, jam prisijungimo nuorodos buvo nuolat siunčiamos prieš teismo posėdžius Ž. G. darbovietės nurodytu jo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b.l. 42). Šiuo elektroniniu paštu teismui parašęs asmuo, kuris pasivadino Ž. G., nurodė, kad pranešimą gavo, teismo posėdyje nedalyvaus, turi išduotą nedarbingumo pažymėjimą, prašo atidėti teismo posėdį, su pateiktais duomenimis nesutinka (e.b. 1t., b.l. 176). Daugiau Ž. G. pasivadinęs asmuo į pranešimus neatsakė, savo parašu pasirašyto atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Siunčiant teismo šaukimus pareiškime nurodytos suinteresuoto asmens Ž. G. gyvenamosios vietos adresu jie sugrąžinti teismui neįteikti, su atžyma, kad gavėjas neatsiėmė siuntos per jos saugojimo laiką. Teismui Ž. G. pasivadinęs asmuo, gavęs nuorodas dėl prisijungimo per bylos nuotolinių posėdžių, rašydavo, kad negali dalyvauti byloje dėl komandiruočių (e.b. 2 t., b.l. 22, 94). Byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Ž. G..

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojos L. K. parodymais notarui nustatyta, kad jos brolis M. B. prieš daugiau nei 10 metų vykdė namo renovacijos ir aplinkos tvarkymo darbus, kieme buvo dedamos trinkelės, tiesiama nuotekų trasa. Sklype matė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, ekskavatorių, darbuotoją G. J., kurį žinojo, nes jis pirko jų šeimos automobilį. Šis žmogus dirbo su UAB (duomenys neskelbtini) brigada pas jos brolį(duomenys neskelbtini), tiesiant nuotekų vamzdyną (e.b. 1 t., b.l. 118–120).

Liudytojo K. G. parodymais notarui nustatyta, kad 2008 metais padėjo dėti trinkeles M. B., pas jį vyko nuotekų ir drenažo įrengimo darbai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ brigadai vadovavo J. L.. M. B. padavė J. L. Ž. G. rašytinį sutikimą, kad galėtų tiesti nuotekų ir vandentiekio trasą per jam priklausantį sklypą(duomenys neskelbtini). Girdėjo, kaip Ž. G. kalbėjosi su J. L., tarėsi dėl nuotekų šulinio įrengimo (duomenys neskelbtini) (e.b. 1 t., b.l. 166–167).

L. M. (duomenys neskelbtini) parodymais notarui nustatyta, kad maždaug 2008–2009 metais M. B. įrenginėjo savo namo nuotekų ir vandentiekio tinklus. Šiuos darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkų brigada. „(duomenys neskelbtini)“ technika stovėjo keletą dienų M. B. kieme. Nuotekų ir vandentiekio tinklui įrengti reikalingas griovys nuo M. B. namo (duomenys neskelbtini) buvo kasamas išilgai (duomenys neskelbtini) gatvės per gretimą (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, kuris yra tarp M. B. sklypo ir (duomenys neskelbtini) (e.b. 1 t., b.l. 163–164).

Liudytojo G. P. parodymais notarui nustatyta, kad 2020 metais rugpjūčio mėnesį M. B. iš jo namų skambino buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. P.. Po to jis su M. B. susitiko su G. P., kuris tuo metu su savo brigada dirbo (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtų namų. G. P. sutiko važiuoti su M. B. iki (duomenys neskelbtini) statomo namo, G. P. kalbėjo su (duomenys neskelbtini) dirbančiais darbuotojais, kad trasa įrengta UAB „(duomenys neskelbtini)“ turint sklypo savininko Ž. G. raštišką sutikimą. G. P. garsiai stebėjosi, kodėl trasa jiems trukdo, nes įrengta protingai – sklypo pakraštyje (e.b. 1 t., b.l. 115–117).

L. V. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje parodė, kad su M. B. nesusipykęs. (duomenys neskelbtini), seniai, kokiais metais nežino, pirko jo parduotuvėje vamzdžius kanalizacijai vesti per Ž. G. sklypą. (duomenys neskelbtini) sakė, kad tarėsi su Ž. G., ar bobute. Nežino, ar ties vamzdžiai buvo patiesti, tikriausia buvo, ar buvo vykdomi darbai nežino. Matė, kaip (duomenys neskelbtini) sklype buvo nutrauktas vamzdis, matė kaip kasė. Nesidomėjo, kas klojo tuos vamzdžius, kas kasė. Tiki, kad pats savavališkai jis tų vamzdžių neklojo. Jo giminaitis gyveno (duomenys neskelbtini), atvažiuodavo kartais aplankyti artimųjų. Nežino, ar (duomenys neskelbtini) žinojo apie tą trasą, ar matėsi griovys nuo kelio - nepastebėjo. Nuo 2009 metų tą sklypą prižiūrėjo (duomenys neskelbtini) tėvas.

Liudytojas J. L. teismo posėdyje parodė, kad 2009 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vandenvietės meistru. M. B. kieme sausino rūsį, gal 2 dienas, dirbo brigada : P. Ž., (duomenys neskelbtini), buvo ekskavatorius, gal vairavo R. L.. Kaip mokėjo už darbus nežino, Direktorius tuo metu buvo M. B. draugas. Turėjo būti projektas, suderinimai, neatsimena, ar buvo M. B. nuotekos ar buvo rūsio sausinimas. Gauti leidimą reikėjo techniniame skyriuje. Kas braižė projektus–nežino. Jis nebuvo atsakingas už dokumentų tvarkymą. Sklypo savininkas rodė dokumentus kaip kasti, projektas būdavo ir darė, kasė pagal projektą. Savo brėžinukus turėjo, jis pats turėjo eskizą savo pasidarytą. Kartais tuos eskizus rodydavo ekskavatorininkui. Pats rengė remontui tuos eskizus, savo galva braižė.

L. V. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje parodė, kad girdėjo, kaip telefonu vyras kalbėjo su G. J., jis žadėjo (duomenys neskelbtini) sakyti tiesą, kad dalyvavo darbuose, bet po to nuomonę pakeitė. Vyko „(duomenys neskelbtini)“ darbai, vyko nuotekų vamzdyno keitimo darbai. (duomenys neskelbtini) buvo į tą vietą atvažiavęs. Prieš metus jiems apsėmė rūsį, (duomenys neskelbtini) ėjo žiūrėti, pasirodo jų nuotekų vamzdį užkimšo darbininkai, dirbę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) liepimu, nes jis nusprendė jiems atjungti vamzdžius. Ji pati nematė, bet jai sakė vyras, kad jų sklype, ir jis atkimšo. Daugiau tinklai užkimšti nebuvo. Vyras kitą dieną buvo aiškintis su (duomenys neskelbtini) darbininkais.

Liudytojas G. J. teismo posėdyje parodė, kad 2009 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstatomųjų darbų šaltkalviu. L. K. nebuvo sutikęs, automobilį VW Sharan pirko iš jos vyro (duomenys neskelbtini). Neatsimena, ar kasė M. B.. Visus darbus vykdė valdžios nurodymu, jis buvo tik eilinis darbuotojas. Be valdžios nurodymo dirbti negalėjo, technika iš bendrovės garažo niekur pati nevažiuoja, yra budintis, viską saugo. Su J. L. dirbo 44 metus, pagal pareigas J. L. buvo vyresnis. Dirbo ir su R. L., P. Ž.. J. L. nurodydavo, kaip kasti, o ji nurodymus gaudavo iš valdžios.

L. P. Ž. teismo posėdyje parodė, kad dirbo atstatomųjų darbų šaltkalviu UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiesė M. B. kanalizaciją, dirbu su G. J., R. L.. Meistras buvo J. L.. Su ekskavatorium dirbo R. L.. Ar technika liko M. B. kieme naktį, nežino. Į darbą vyko bendrovės transportu (UAZ), rinkdavosi įmonės kieme, kartu važiuodavo ir J. L., G. J., R. L.. Melioracija M. B. kieme nebuvo tiesiama.

Liudytojas I. S. teismo posėdyje parodė, kad M. B. yra jo kaimynas. M. B. kieme prieš 10 metų ar daugiau vyko darbai. Atvyko Ž. G., buvo tiesimos nuotekos, jie tarėsi, kurioje vietoje kasti, tiesti. Jie tarėsi draugiškai. Vėliau (duomenys neskelbtini) važiavo pasiimti pas Ž. G. tėvus pasiimti jo rašto. Darbai truko 2–4 dienas, buvo traktorius su kaušu ir senovinis UAZ-ikas (rusiškas, su būdele), matė dirbančius 4 vyrus.

L. R. L. teismo posėdyje parodė, kad iš matymo pažįsta M. B.. 35 metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neprisimena, ar dirbo pas M. B.. Jo sveikata bloga, patyręs insultą, širdies operaciją. Dirbo su J. L., jis buvo vadovas. Ar pažįsta (duomenys neskelbtini) – neprisimena. Be valdžios niekas nieko nedarė. Į objektus vykdavo įmonės transportu. Prieš 6 mėnesius (duomenys neskelbtini) prašė liudyti teisme (duomenys neskelbtini) byloje, bet jis atsisakė, nes nieko neprisimena. Jis tiesė ir kanalizacijas ir lietaus kanalizacijas.

L. P. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje parodė, kad 2009 metais jis nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo nuo 2012 iki 2021 metų, o 2022 metais išėjo į pensiją. Jo pareigos – techninė naujų objektų priežiūra. Skambino M. B. dėl jo pajungimo prie (duomenys neskelbtini) pensionato tinklų. Žinojo, kad M. B. prisijungęs iš kitos pusės – nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Abonentų skyrius tvarkos sutartis dėl prisijungimo į tinklus. Be sutikimo niekas negalėjo tiesti tinklus per svetimą žemę. Pirma reikia : Projekto–techninių sąlygų, rašytinio sutikimo su seniūno tvirtinimu, darbų sutarties, pridavimo dokumentų. Jų įmonė projektų nedarė. Viskas vyksta dėl M. B. ir (duomenys neskelbtini) (buvusio pensionato direktoriaus) konflikto, nes nesutarė dėl prisijungimo. Viskas išvirto į teismo ginčus. T. J. kerštas už prieštaravimą statyboms.

Liudytojas A. B. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2017 m. balandžio iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontrolierium. 2017 m. su M. B. sudarė sutartį dėl apskaitos skaitiklio statymo, nes jis pasijungęs, ją atvežė pas (duomenys neskelbtini) ir surašė. Sudarė sutarties projektą, bet nepasirašė. Turėjo sumontuoti skaitiklį ant vamzdžio. M. B. sakė, kad tvarkosi projektą. Trasa pravesta nuo gatvės. Kada pravesta – nežino. Jei sako, kad turi projektą, tai tiki, savavališkai negali būti. Niekam nepranešė, kad M. B. neturi projekto. Konfliktas miestelyje vyksta tarp žmonių ir (duomenys neskelbtini) globos namų dėl statybų.

L. R. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje parodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. dirba kontrolierium, M. B. – pusseserės sūnus. (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį, o jis statė skaitiklį. Vanduo jau teka iš šulinio, o jie stato skaitiklį, kad apskaičiuoti nuotekas. Jie klausė M. B., ar jis turi projektą, sakė – turės vėliau, pasidarys. Neprisimena, ar apie tai jie sakė savo vadovui. Gal ir nesakė, neprisimena. Turėti projektą svarbu. Jam tai buvo pirmas kartas, kai neturėjo projekto. Visą laiką visi turėjo. Prieš 10 metų buvo, kad žmogus įsiveda ir pasidaro projektą, dabar taip nėra. Neteisėta daryti sutartį kai nėra projekto. M. B. turi atsiskaitymo knygelę, tai gal teisėtai viskas, bet knygelė – po sutarties sudarymo.

L. N. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ abonentinio skyriaus vadove nuo 1986 metų iki šiol. Jau dabar pažįsta M. B.. Jo sutartis nebuvo išskirtinė, tik po to sužinojo apie teismo procesą. Darbuotojai vaikšto pas gyventojus, kviečia jungtis prie tinklų. Su M. B. buvo sudaryta sutartis, išduota knygelė, mokėjo kaip jam patogiau, skolų nėra. Ji atsako darbų paskirstymą, dirba A. B.. Kai žmogus patvirtina, kad turi projektą, jie sudaro sutartį. Šiaip visada reikalauja projektų prieš jungiantis, ypač kai jungiasi prie europinių tinklų. Raginimuose M. B. pateikti projektą ji nedalyvavo, skyriaus jų nesiuntė, susirašinėjimo neturi. Jų darbuotojai neperspėję negali atjungti nuotekas, uždėti aklę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškimu, suinteresuotų asmenų atsiliepimais, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų atstovių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad Ž. G. su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriumi sudarė sutartį dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pardavimo. Sutartyje nurodytos specialiosios žemės ir miško naudojimo zonos – ryšių linijų apsaugos zonos ( e.b. 2 t., b.l. 2–9).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Byloje nustatyta, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai, esantys M. B. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei esantys valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nėra registruoti kieno nors vardu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. B. vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus per ginčo žemės sklypą nutiesė 2009 metais. Tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai, taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę ar remiasi į žemės paviršių. Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei elektroninių ryšių tinklai su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais (Statybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai (su jų maitinimo šaltiniais), skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti (Statybos įstatymo 2 straipsnio 66 dalis). Tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Pagal šį reglamentą inžinerinių tinklų įvadai buvo priskirti prie II grupės nesudėtingų statinių. Reglamente nurodyta, kad II grupės nesudėtingiems statiniams įrengti reikalinga: 1) statybos sklypo inžinerinius tinklus, statinio inžinerines sistemas prijungiant prie už sklypo ribų esančių inžinerinių tinklų ar sklypo vidaus susisiekimo komunikacijas prijungiant prie už sklypo ribų esančių susisiekimo komunikacijų – viešųjų kelių (gatvių), vietoj statinio projektavimo sąlygų sąvado reikalingas šių tinklų ar komunikacijų savininkų raštiškas sutikimas, nustatant prijungimo sąlygas; 2) rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus; 3) teisiant inžinerinius tinklus bei jų įvadus namų valdos ribose, reikalingi savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir inžinerinių tinklų savininkų raštiški pritarimai; 4) privaloma parengti supaprastintą statinio projektą. Šiam projektui turi raštiškai pritarti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ir inžinerinių tinklų savininkas; 5) II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Tuo metu taip pat galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“. Pagal šį reglamentą nuotekų, vandens įrenginiai pripažįstami tinkamais naudoti baigus statinio projekte numatytus statybos/montavimo darbus, atlikus projekte ir (arba) galiojančiose techninėse specifikacijose numatytus bandymus bei atlikus technologinio derinimo darbus.

Teismui pateiktu asmens, pasivadinusio Ž. G., 2020 m. rugpjūčio 19 d. komentaru socialiniuose tinkluose nustatyta, kad jis parašė : „kažkada padariau gera žmogui, dabar gailiuosi“ ir toliau komentaras, kad ponas (duomenys neskelbtini) turi galimybę pasijungti kanalizaciją savo gatvelėje, bet mat nenori savo kiemo kasti ir ardyti trinkelių, užsimanė per svetimą žemę kanalizacijos... t.t.“ ir toliau neigiamai M. B. apibūdinantys komentarai. Tačiau Ž. G. pasivadinusio asmens komentare nėra detalizuota, kokį gerą darbą, kada M. B. padarė, apie šį gerą darbą teigia tik M. B., teigia, kad tai yra rašytinis sutikimas. Nėra jokių Ž. G. teiginių apie rašytino sutikimo davimą. Priešingai, komentare pasisakoma, kad M. B. neturi leidimų, tik dabar vaikšto po įstaigas ir bando įteisinti savo tinklus, turėjo progą per 15 metų susitvarkyti ir įsivesti per savo žemę. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo Ž. G. 2019 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, jam nuosavybės teise priklausantį ginčo žemės sklypą. Minėtoje pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad sklype yra įrengti vandentiekio ir nuotekų vamzdynai ir nustatytos jų apsaugos zonos. Priimant 2021 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo sprendimą, 2022 m. vasario 15 d. Kauno apygardos teismo nutartį, buvo konstatuota, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo žemės sklype nėra registruotos jokios vandentiekio, nuotekų vamzdynų apsaugos zonos.

Apie tai, kad nekilnojamojo turto registro išraše pažymėtos vandentiekio ir nuotekų tinklų apsaugos zonos, teismo posėdyje ir baigiamojoje kalboje pasisakė pareiškėjo atstovas D. V.. Byloje šie duomenys nėra pateikti. Teismas gali naudotis viešųjų registrų duomenimis, tačiau netikrino, ar žemės sklype, kuriuo naudojasi (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai, šiuo metu įregistruotos vandentiekio ir nuotekų tinklų apsaugos zonos. Byloje nepateikta duomenų, kad šios zonos buvo įregistruotos Ž. G. parduodant 2019 m. birželio 18 d. žemės sklypą valstybei.

2022 m. sausio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu advokatui D. V. nustatyta, kad bendrovė neturi duomenų apie fizinių asmenų vykdytas ūkines veiklas kaip ir neturi duomenų apie bendrovei atliktus mokėjimus už, tariamai, bendrovės atliktus darbus M. B.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ licencijos atlikti melioracijos darbus neturi ir niekada neturėjo (e.b. 1 t., b.l. 159). Todėl šiuo dokumentų remiantis galima konstatuoti, kad melioracijos darbai M. B. sklype 2009 metais nebuvo vykdomi, o liudytojas J. L., teigdamas, kad galimai buvo vykdoma melioracija, klysta.

Kaip byloje nustatyta, niekas iš M. B. nereikalavo nuotekų tinklų įrengimo projekto ir 2017 m. sudarant sutartį su juo, apie tai, kad M. B. neturi projekto, niekam nepranešta. Buvo patikėta, kad M. B. turi projektą, ar jį greitai gaus, sudarė sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam išdavė abonento knygelę (už vandenį ir kanalizaciją), o M. B. nuolat mokėjo už nuotekas (2021 m. kovo 23 d.) (e.b. 1 t., b.l. 160–161). M. B. teismui pateiktais įrodymais : UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. G. elektroniniu laišku (e.b. 2 t., b.l. 79), Planu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Planu ir susirašinėjimu elektroniniu paštu dėl tinklų (e.b. 2 t., b.l. 80–85, 99, 100), 2022 m. gegužės 5 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros aktu, kurio sudarymo užsakovas M. B., įrodinėja, kad jo vandentiekio ir nuotekų tinklai netrukdo (duomenys neskelbtini) globos namų vykdomoms statyboms (e.b. 2 t., b.l. 113–116). Šis įrodymas daugiau turėtų reikšmės byloje dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, o ne šioje byloje.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2021 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo atsakovą M. B. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti valstybinės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, savavališką statybą – išardyti ir pašalinti jam priklausančius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leido ieškovui pašalinti ginčo žemės sklype savavališką statybą bei sutvarkyti statybvietę M. B. lėšomis.

Šiuo sprendimu nustatyta, kad atsakovas vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus ginčo žemės sklype įsirengė 2009 m. vasarą. Pagal vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynų įrengimo metu galiojusius teisės aktus – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento (STR) 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ redakciją ir nuo 2009 m. sausio 18 d. iki 2009 m. lapkričio 22 d. galiojusias Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto statybos techninio reglamento (STR) 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ redakcijas, atsakovo vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai (vandentiekio vamzdyno skersmuo – 32 mm (d32) ir buitinių nuotekų vamzdyno skersmuo – 110 mm (d110) priskirtini ne I, o II grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems: 1) privalomas supaprastintas statinio projektas; 2) reikalingas viešų tinklų savininkų raštiškas sutikimas, nustatant prisijungimo sąlygas; 3) nereikalingas statybos leidimas, bet būtinas savivaldybės įgalioto tarnautojo raštiškas sutikimas; 4) privaloma atlikti statinio pripažinimą tinkamu naudoti. Nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) rašytinis sutikimas. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog 2009 m. vasarą tuo metu trečiajam asmeniui Ž. G. priklausančiame žemės sklype vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus įsirengė teisės aktų nustatyta tvarka, todėl tokie darbai pripažintini savavališka statyba. Anot teismo, nagrinėjamu atveju pakanka fakto, kad tokie vamzdynai įrengti/patiesti nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų: nebuvo gautas žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas; nebuvo parengtas ir suderintas supaprastintas projektas; įrengtas vamzdynas nebuvo įvertintas ir pripažintas tinkamu naudoti.

Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimą paliko nepakeistą ir atsakovo M. B. apeliacinį skundą atmetė.

Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atstovė prašo minėtą teismo sprendimą laikyti šioje byloje prejudiciniu faktu. Praktines įvardytos taisyklės taikymo nuostatas yra suformulavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017, 17–18 punktai; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 18 punktas). Kaip matyti, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas). Šioje byloje kitu procesiniu statusu dalyvauja M. B. (buvęs atsakovas), (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai (buvęs ieškovas), Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Ž. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tretieji asmenys). Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje suinteresuotu asmeniu nedalyvauja, tačiau bendrovė nėra šia byla suinteresuota, dėl jos teisių ir pareigų nepasisakoma, teismo sprendimas nesukels jai teisinių pasekmių. Todėl, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustačius savavališkos statybos faktą, šie nesudėtingi statiniai – vandentiekio ir nuotekų trasa negali būti objektas, į kurį nustatoma įgyjamoji senatis.

2021 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimu nustatyta, kad M. B. vandentiekio ir nuotekų tinklus įsirengė savavališkai, nesilaikydamas tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Šis faktas labai reikšmingas šioje byloje. Lygiagrečiai šie du sprendimai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo negali būti, jų įvykdymas nebūtų įmanomas.

Byloje nepakanka duomenų, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl Ž. G. rašytinio sutikimo davimo sukels M. B. teisines pasekmes. Ž. G. rašytinis sutikimas yra tik dalis reikalingų dokumentų, kad būtų galima tiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus per svetimą žemės sklypą. Be to, pareiškėjas yra nenuoseklus, aiškindamas apie Ž. G. sutikimą : ar jis buvo žodinis, ar rašytinis, nes nagrinėjant bylą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose jis paaiškino, kad Ž. G. sutikimas buvo žodinis. Tai buvo konstatuota ir 2021 m. spalio 12 d. sprendime. Tai galima pateisinti senu laikotarpiu ir aplinkybių neprisiminimu.

Teismas turi teisę vertinti byloje liudytojų (L. K., K. G., G. P., M. L.) notarui duotus parodymus (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Prašymą liudytojus kviesti į posėdį, užduoti jiems papildomų klausimų gali reikšti bet kuri bylos šalis ir šį prašymą teismas turi apsvarstyti. Išimtinės aplinkybės, dėl kurių šie liudytojai negalėjo dalyvauti teisme nenustatytos, tačiau parodymų davimas tokia tvarka nepakenkė esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Prašymai liudytojus kviesti papildomai apklausai nebuvo pareikšti.

Apibendrinant viską, kas išdėstyta, teismas mano, kad M. B. dėl klaidos, netinkamo teisinės padėties išsiaiškinimo nesurinko visų būtinų ir reikalingų dokumentų, tiesiant vandentiekio ir nuotekų tinklus per tuo metu buvusį Ž. G. žemės sklypą. J. L., P. Ž., G. J., R. L. dirbo M. B. ir Ž. G. žemės sklypuose. Tačiau tuo metu galiojančiuose statybos reglamentuose numatytų projekto, rašytinio sutikimo nereikalavo iš M. B., o jis per visus tuos metus jų nesurinko ir savo vandentiekio ir nuotekų tinklų tinkamai neįteisino. Pareiškėjas nesikreipė į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos archyvą su prašymu gauti 2009 metų galimai jo turėtą projektą, kuris galėjo būti saugomas archyve. Liudytojų K. G., I. S. parodymai apie rašytinio sutikimo faktą, kad jie matė šį rašytinį sutikimą ar žino, kad jis buvo, vertinami kaip noras padėti pareiškėjui. Net jeigu ir buvo rašytinis Ž. G. sutikimas M. B., šis dokumentas nėra pakankamas vykdomų darbų svetimoje žemėje įteisinimui, nes nėra parengtas supaprastintas projektas, nėra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir inžinerinių tinklų savininkų raštiškų pritarimų, vamzdynai nebuvo pripažinti tinkamais naudoti. M. B. nutiestų vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba yra neteisėta, todėl, teismo vertinimu, nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei to objekto teisėto valdymo, o tai reiškia, kad nėra CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Nėra vertinama, kad M. B. nebuvo įregistruotas šių tinklų savininku, o tik pirko vamzdžius ir juos darbininkų pagalba paklojo žemėje, ir kad jais virš 10 metų naudojosi atvirai, kitiems žinant ir matant. Šiuo metu kyla grėsmė, kad M. B. namui, kuriame gyvena su šeima, bus nutrauktas vandentiekio tiekiamas, nebus šalinamos namo nuotekos, senų tinklų pašalinimas, naujų inžinerinių tinklų įrengimas labai brangiai kainuos. Dėl šios situacijos susirūpinusi Žiežmarių miesto bendruomenė, 2022 m. sausio 13 d. raštu palaiko M. B. ( e.b. 1 t., b.l. 162).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. papildoma nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2021 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-497-440/2021). Pareiškėjas byloje patyrė 3 305 Eur bylinėjimosi išlaidas (sumokėjo 165,00 Eur žyminį mokestį, 3 020,00 Eur advokatui už pareiškimo surašymą ir teisines konsultacijas, 120,00 Eur į teismo depozitinę sąskaitą liudytojų atvykimo į teismą išlaidoms sumokėti) ( e.b. 2 t., b.l. 119–127). Pareiškimą atmetus, pareiškėjui jo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš suinteresuotų asmenų.

Byloje yra 58,24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios priteisiamos valstybei iš pareiškėjo (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Pareiškėjas (jo sutuoktinė V. B.) 2022 m. sausio 5 d. sumokėjo 120,00 Eur į teismo depozitinę sąskaitą liudytojų atvykimo į teismą išlaidoms padengti, liudytojai šių išlaidų sumokėti neprašė, šie pinigai M. B. bus grąžinti 2022 m. birželio 10 d. teismo nutartimi. 2022 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje pareiškėjo atstovas pateikė žodžiu prašymą grąžinti be pagrindo 2022 m. balandžio 11 d. sumokėtą 45,00 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, tačiau prašymo teismui nepadavė, nes laikinąsias apsaugos priemones teismas jau pritaikė byloje dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų civilinėje byloje. 2022 m. balandžio 11 d. teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikė laikinąsias apsaugos priemones, už šį reikalavimą pareiškėjas 2022 m. balandžio 8 d. sumokėjo 45,00 Eur žyminį mokestį. 2022 m. balandžio 11 d. sumokėtas 45,00 Eur žyminis mokestis perteklinis, sumokėta per daug žyminio mokesčio. Pareiškėjui M. B. grąžinamas 45,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2022 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr.22 Swedbank, AB. Žyminį mokestį pavedama grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–268, 270, 442, 443 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45,00 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą jo atstovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 11 d. (mokėjimo nurodymas Nr.22, Swedbank).

Priteisti valstybei iš pareiškėjo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 58,24 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 24ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų : Nr.24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5662, mokant nurodyti mokėtojo M. B. asmens kodą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja L. D.