- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-07
- Bylos Nr.
- e2-2643-223/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- M. T.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas, Daiva Gadliauskienė
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo pagal ieškovės L. J. ( buv. Ž.) ieškinį atsakovui M. T. , duodančiai išvadą institucijai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir atsakovo M. T. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti 2011-09-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-6397-837/2011 sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį po 250 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis sūnui K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir nuo ieškinio padavimo teisme dienos padidinti priteistą išlaikymą iki 220 Eur per mėnesį.
Ieškovė ir jos atstovė bylos nagrinėjimo metu ieškininius reikalavimus sumažino ir prašo priteisti iš atsakovo jo sūnaus išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ieškinį mažina ir remdamasi ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais, prašo priteisti iš atsakovo po 190 Eur išlaikymą sūnui K. iki vaiko pilnametystės. Papildomai paaiškino, kad atsakovas yra jų sūnaus K. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Teismo 2011-09-29 sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas sūnui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Vaikas išaugo, jam jau 8 metai, vaikas ėmė lankyti mokyklą atsirado nauji poreikiai, todėl priteisto išlaikymo nebepakanka. Pagal jos paskaičiavimą šiuo metu vaiko išlaikymui viso per mėnesį reikia apie 440 Eur per mėnesį. Reikalinga sūnui K. skirti lėšų mokymo ir ugdymo priemonėms, uniformai, sportinei aprangai ir pan. Vaikas lanko įvairius papildomus užsiėmimus, kur taip pat reikalingos papildomos lėšos. Ji sukūrė naują šeimą, kurioje auga nepilnametis sūnus M. J., gim. (duomenys neskelbtini). Jos asmeninės pajamos sudaro apie 440 Eur taigi jos pajamos palyginant su tuo laikotarpiu, kai buvo priteistas išlaikymas vaikui, išaugo. Nuosavybės teise ji turi žemės sklypą su gyvenamuoju namu, turi automobilį BMW ir FORD GALAXY. Moka 173 Eur paskolą bankui. Su priešieškiniu sutinka iš dalies, t. y. neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaiku, tačiau jos manymu, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka yra netinkama, nes kenkia vaikui, bendravimo laikotarpiai yra per ilgi, vaikas pasiilgtų savo namų, jam artimos aplinkos.
Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškinys pagrįstas, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė, siekdama geranoriško susitarimo su atsakovu, prašomo priteisti išlaikymo dydį sumažino iki 190 Eur ir todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui K. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 190 Eur nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės ir 850 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinys tenkintinas, nes nuo išlaikymo vaikui priteisimo dienos praėjo daug laiko, šiuo metu K. yra 8 metai, todėl savaime suprantama, kad vaiko poreikiai išaugo. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti išlaikymą po 220 Eur , atsakovas atsikirto, kad tokio išlaikymo teikti negali, pateikė duomenis apie savo gaunamas pajamas ir turimas išlaidas. Ieškovė sutiko sumažinti prašomo priteisti išlaikymo dydį iki 190Eur per mėnesį ir mano, kad tokį išlaikymą atsakovas gali realiai teikti. Kaip nurodė atsakovas, kitam savo sūnui jis teikia žymiai didesnį išlaikymą nei K., todėl yra pažeidžiamas vaikų lygybės principas. Posėdžio metu atsakovas sutiko su ta aplinkybe, kad sūnui K. reikia didesnio išlaikymo nei buvo priteistas 2011-09-29 teismo sprendimu ir sutiko mokėti 180 Eur. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovo pajamos yra apie 2000 Eur, todėl jis gali pilnai teikti išlaikymą sūnui K. po 190 Eur kas mėnesį. Kas liečia priešieškinio reikalavimus dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, tai pagrindiniai argumentai, kodėl tokia tvarka pilna apimtimi netinka ieškovei, jau buvo išdėstyti atsiliepime į priešieškinį. Pažymi, kad ieškovė niekada netrukdė atsakovui bendrauti su sūnumi ir sutinka, kad būtų nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, tačiau būtų atsižvelgta ir į atsiliepime į priešieškinį ir teismo posėdžio metu išsakytas pastabas ir abejones.
Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies ir sutinka, kad išlaikymas būtų padidintas iki 180 Eur per mėnesį. Priešieškinį prašo tenkinti šiek tiek pakoreguojant bendravimo tvarką. Nurodė, kad ieškovės kai kurios nurodytos išlaidos skiriamos vaikui yra per didelės ir gali būti vertinamos kaip prabanga. Vaiko išlaikymui mėnesiui pilnai pakanka ir mažesnės sumos . Jis šiuo metu yra sukūręs kitą šeima, kurioje taip pat auga mažametis sūnus B., gim. (duomenys neskelbtini). Jo pajamos yra apie 2100 Eur per mėnesį, tačiau pragyvenimas Norvegijoje yra žymiai brangesnis ir laisvų piniginių lėšų beveik nėra.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Prašo tenkinti priešieškinį, šiek tiek pakoregavus bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo pastabas. Nurodė, kad privaloma priteisti vaiko išlaikymui tik tokias išlaidas, kurios yra realios, ieškovė pakankamų įrodymų dėl išlaidų pagrįstumo nepateikė. Nors teismų praktikoje ir yra taikomas 1 MMA kriterijus, tačiau vaikas auga šeimoje ir todėl išlaidos jo išlaikymui natūraliai yra mažesnės nei suaugusiam žmogui. Pragyvenimo kaštai užsienyje yra žymiai didesni, todėl atsakovo atlyginimas nėra toks jau didelis ir jo siūloma vaiko išlaikymui suma po 180 Eur kas mėnesį yra pagrįsta. Dėl bendravimo tvarkos su vaiku ginčo iš esmės nėra, atsakovas sutinka, kad būtų sumažintas bendravimo su vaiku laikotarpis.
Ieškinys tenkintas iš dalies. Priešieškinis pilnai.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio sūnaus K. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai . Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis . 2011-11-05 Ištuokos liudijimas ( įrašo Nr.301) patvirtina santuokos nutraukimo faktą. Jau minėtu 2011-09-09 teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo, buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 2 punkte šalys susitarė, kad santuokoje gimusio sūnaus K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina L. T., kuri įsipareigoja M. T. netrukdyti bendrauti su sūnumi bei betarpiškai dalyvauti jo auklėjime; o 3 punkte susitarė , kad M. T. įsipareigoja savo nepilnamečiam sūnui K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. L. T. skiriama savo nepilnamečiui sūnui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu. Iš VSDFV Panevėžio skyriaus duomenų matyti, kad ieškovė L. J. 2014-10-20-2016-08-20 laikotarpiu buvo motinystės atostogose, pagal 2017-01-02 Darbo sutartį Nr.408 įsidarbino (duomenys neskelbtini), susitariant, kad jai bus mokamas ne mažiau kaip MMA dydžio atlyginimas. Iš šeimos sudėties pažymos matyti, kad ieškovės šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai: K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini). Iš gimimo liudijimo matyti, kad M. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra V. J. ir L. Ž.. Iš VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra duomenų matyti, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini) su jame esančių sodo nameliu UN (duomenys neskelbtini); automobilius BMW 5er Reihe valst.Nr.(duomenys neskelbtini) ir FORD GALAXY valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Iš santuokos liudijimo matyti, kad Panevėžio miesto CMS 2014-07-11 buvo įregistruota M. T. ir A. P. santuoka, įrašo Nr. 265. gimimo liudijimo matyti, kad B. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra M. T. ir A. T.. Iš duomenų apie atsakovo pajamas matyti, kad jo pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro 2177,26 Eur. IŠ VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad atsakovas M. T. nekilnojamojo turto Lietuvoje savo vardu nėra įregistravęs.
Dėl ieškinio
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus K. T. gyvena su motina (ieškove). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m, rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-6397-837/2011 šalių santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria buvo susitarta, kad M. T. savo sūnaus K. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui moka po 250 Lt iki vaiko pilnametystės. Ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymą, nes nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo daug laiko, vaiko poreikiai išaugo, pradėjo lankyti mokyklą.
Įstatymas numato, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius .
Remiantis byloje surinktų įrodymu pagrindu matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas po santuokos nutraukimo įregistravo santuokas ir augina dar po vieną nepilnametį vaiką kiekvienas. Taigi, tiek ieškovės, tiek atsakovo išlaikytinių skaičius išaugo vienodai. Ieškovė turi Lietuvoje vertingo nekilnojamojo turto, atsakovo vardu registruoto turto nenustatyta. Atsakovo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės, tačiau sutiktina su atsakovo atstovo motyvu, kad pragyvenimo lygis Norvegijoje yra žymiai didesnis ir išlaidų atsakovas turi daugiau. Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši ir jie išlaikymą vaikui turėtų teikti lygiomis dalimis.
Įstatymas taip pat numato, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, nurodydama vaiko poreikių sudėtį ir jų apimtį, pateikė tik dalį tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), tačiau atsižvelgus į padidėjusį vaiko amžių, į tą aplinkybę, kad vaikas pradėjo lankyti mokyklą ir atsirado naujų poreikio, ankstesnis teismo nustatytas išlaikymo dydis nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių, ir todėl vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais išlaikymo dydis padidintinas. Kaip matyti, bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino tą aplinkybę, kad vaiko poreikiai išaugo ir tam reikalinga daugiau piniginių lėšų, bet sutiko padidinti išlaikymą iki 180 Eur kas mėnesį. Ieškovė prašo padidinti išlaikymą iki 190 Eur. Tarp šalių kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio pagrįstumo, turi būti nustatytos konkrečios išlaikymo aplinkybės, pagrįstos konkrečiais įrodymais.
Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, tik priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Įvertinus atsakovo gaunamas pajamas, jo šeimos sudėtį, turimą turtą, darytina išvada, kad jei jis sutiko su 180 Eur išlaikymo suma, tai yra pajėgus teikti ir išlaikymą 190 Eur per mėnesį. Esant bet kokių abejonių, visada vadovautinasi prioritetiniais vaiko interesais ir iš atsakovo ankstesniu teismo sprendimu priteistas išlaikymas didintinas iki 190 Eur per mėnesį. Be to, negalima pamiršti, kad tas tėvas su kuriuo pastoviai gyvena vaikas, visada natūraliai turi didesnes išlaidas vaiko išlaikymui, nei vaiko tėvas, su kuriuo vaikas negyvena. Taigi, išlaikymo vaikui dydis padidintinas nuo 250 Lt iki 190 Eur.
Dėl priešieškinio reikalavimų
Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 3.170 straipsnis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Taigi, nustatant skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, galima nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku ar skyriumi. Tėvas/motina, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Iš byloje esančio Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 metų rugsėjo 29 d. sprendimo matyti, kad konkreti bendravimo tvarka su nepilnamečiu K. T. nebuvo nustatyta, o buvo apsiribota gana abstrakčia ir nesukonkretizuota tvarka , kad vaiko motina netrukdo bendrauti tėvui su vaiku. Esant tokiai situacijai, teismas iš esmės sutinka su atsakovo priešieškinyje , o taip pat teismo posėdžio metu išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais, kad konkretesnės ir aiškesnės bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymas atitiktų ne tik nepilnamečio vaiko, bet ir abiejų tėvų interesus. Be to, turint omeny, kad atsakovas gyvena Norvegijoje ir atvykimas pasimatymams su vaiku yra siejamas ir su tam tikromis pinigų išlaidomis ir reikalauja išankstinio suderinimo, yra visiškai protinga nustatyti konkrečią bendravimo tvarką su vaiku, kuri būtų iš anksto žinoma tiek ieškovei, tiek atsakovui.
Nors žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovė buvo išreiškusi nuomonę, kad vaiko K. T. išvykimas į Norvegiją jį veikia neigiamai, tačiau tai patvirtinančių įrodymo byloje nėra. Išklausius vaiko nuomonę per psichologą neigiamo poveikio iš tėvo pusės ar jo piktnaudžiavimo tėvo valdžia nenustatyta, vaikas yra linkęs ir nori bendrauti su tėvu, norėtų išvykti su tėvu į užsienį ( jo posakiu „į šiltus kraštus“), yra linkęs į bendras pramogas ir pan. Neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie atsakovą byloje nėra, to nenurodė ir ieškovė.
Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti /nebendrauti su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų, todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką. Be to, pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.
Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, sprendžia, kad vaiko interesus atitinka atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Teismas nenustatė, kad patvirtinus atsakovo prašomą bendravimo su vaiku tvarką, bus daroma vaikui socialinė, psichologinė žala ar kels vaikui neigiamus emocinius išgyvenimus. Tačiau įvertinus teismo posėdžio metu išsakytas šalių pastabas, vaiko nuomonę ir teismo psichologo bei Panevėžio rajono VTAS išvadą bei vaiko amžių , teismas mano esant tikslinga, pakoreguoti atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką ir ją nustatyti tokią, kad ji labiausiai atitiktų prioritetinius vaiko interesus, būtų aiški , suprantama, realiai vykdytina ir patogi abiem tėvams. Kaip jau minėta, byloje nenustatyta, kad vaiko išvykimas į užsienį ( Norvegiją ar kt.) pažeistų vaiko interesus, kenktų jo psichikai , sveikatai ar pan., teismas laiko esant tikslinga leisti atsakovui spręsti kokioje vietoje ( šalyje) jis bendraus su vaiku, apie tai informavus vaiko motiną. Manytina, kad vaiko išvykos su tėvu į Norvegiją ar kitas šalis tik praplės jo akiratį, suteiks naujų įspūdžių ir teigiamai veiks jo ugdymą, lavinimą, socialinę brandą ir t.t. Atmestinas ieškovės teiginys, kad vaikas Šv.Kūčias turėtų praleisti tik su motinos šeima, nes tokios jų tradicijos. Iš tiesų tradicijos egzistuoja ne tik vaiko motinos, bet ir vaiko tėvo šeimoje. Tai, kad vaikas dalyvaus ir vienos ir kitos giminės suėjimuose tik padės jam suartėti su abiejų tėvų aplinka ir jų giminėmis, išplės vaiko akiratį ir tradicijų supratimą įvairiose bendrijose. Be to, negalima pamiršti, kad Šv.Kūčių ir Šv.Kalėdų dienos yra šventinės dienos ( kurios turi tęstinį pobūdį) ir tuo metu susisiekimas ( pvz. kas liečia lėktuvo bilietus ir pan.), yra šiek tiek apsunkintas, todėl reikalauti, kad atsakovas nebaigęs švęsti Šv.Kūčių atitrūktų nuo savo šeimos ir vyktų pasiimti sūnaus K. sukels nepatogumų atsakovui. Be to, tėvai turi lygias teises šventes dalinti lygiomis dalimis. Taigi, vienus metus Šv.Kūčias ir Šv.Kalėdas vaikas galėtų švęsti su vienu tėvu, kitais metais – su kitu. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas šioje byloje skelbiamas 2017 gruodžio mėnesį, o įsiteisės tik 2018 metais, tikslinga bendravimo tvarką nustatyti nuo 2018 metų.
Taigi, jau minėtų motyvų ir argumentų pagrindu nustatyta tokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. T. tvarka“
pradedant nuo 2018 metų, kas antrus metus vaiko žiemos/Kalėdų atostogų metu Lietuvoje ar kitoje šalyje, o būtent nuo atitinkamų metų gruodžio mėn. 24 d. iki atitinkamų mokslo metų žiemos/ Kalėdų atostogų pabaigos priešpaskutinės dienos, vaiko tėvu M. T. paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir jį grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamos dienos paros laiku, kurį vaiko tėvas privalo pranešti vaiko motinai ne mažiau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki atitinkamo pasiėmimo ar grąžinimo dienos; apie bendravimo ir vaiko buvimo vietą( kur išvykstama) M. T. informuojant vaiko motiną ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki būsimo vaiko paėmimopradedant nuo 2018 metų, ne mažiau kaip prie 30 kalendorinių dienų iš anksto pranešus apie tai el. paštu vaiko motinai ( nurodant pasiėmimo trukmę ir kur vykstama su vaiku) , turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku vasaros atostogų metu ne daugiau kaip 14 dienų iš eilės tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, pasiimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos prasidedant nustatytam laikui ir pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą, paliekant teisę vaiko motinai bendrauti su vaiko jo buvimo vietoje telefonu ar kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis;pradedant nuo 2018 metų, ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iš anksto pranešus apie tai el. paštu vaiko motinai turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieno vaiko tėvo atvykimo į Lietuvą metu ne daugiau nei 7 dienų iš eilės laikotarpį, pasiimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos prasidedant nustatytam laikui ir pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą, paliekant vaiko motinai teisę bendrauti su vaiku jo buvimo vietoje telefonu ar kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis;pradedant nuo 2018 metų nekliudomai lankytis vaiko mokyklinio bei kitokio ugdymo įstaigoje, įskaitant visas neformalaus bei formalaus ugdymo įstaigas, vaikui bet kokias medicinos paslaugas teikiančiose įstaigose, įskaitant šeimos gydytojus ir bet kokius kitus medicinos srities specialistus, ir gauti iš šių įstaigų jose bei teisės aktų nustatyta tvarka visą reikalingą informaciją apie nepilnametį vaiką;pradedant nuo 2018 metų vaiko motina privalo el. paštu ar telefonu informuoti vaiko tėvą apie jo vaiko sveikatos būklę: apie vaiko gydymą stacionare, apie vaiko patirtas traumas, diagnozuotas lėtines ligas, apie visas medicinos įstaigas, į kurias ji yra kreipusis ar kreipsis dėl vaiko gydymo, jo sveikatos patikrinimo ar kitokių medicininių paslaugų vaikams teikimo.
Pažymėtina, kad pakeitus teismo 2011-09-09 sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką papildomai šalims išaiškinama, kad ši nustatoma tvarka gali būti pakeista jų sutarimu ar, joms nesutarus, teismo sprendimu, kadangi teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Taigi, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Į teismą dėl tvarkos pakeitimo turi teisę kreiptis tiek šalys, tiek institucija, atsakinga už vaiko teises, jei atsakovo šeimos stebėjimo metu bus nustatytos aplinkybės, galinčios neigiamai įtakoti šalių vaiko interesus, vaikui būnant pas atsakovą.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai nepriteistinos, nes padalinus kiekvienai šaliai sudaro mažiau kaip 3 Eur, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista ( CPK 88 straipsnis, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Atsakovas pateikdamas priešieškinį sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio. Kadangi konkrečios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas yra teismo diskrecijos teisė, tai byloje laikytina, kad priešieškinis patenkintas pilnai, todėl žyminis mokestis atsakovui priteistinas iš ieškovės. Duomenų apie atsakovo patirtas kitas išlaidas byloje nėra, todėl jos nepriteistinos. Bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jas sumažinant atsižvelgiant šalių procesinį elgesį ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, o taip pat įvertinus ieškinio ir priešieškinio pagrįstumą ( CPK 93 straipsnio 4 dalis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu , teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies .Priešieškinį tenkinti pilnai .
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2-6397-837/2011 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą pakeičiant nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti tokią M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) , ir jo nepilnamečio sūnaus K. T., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
pradedant nuo 2018 metų, kas antrus metus vaiko žiemos/Kalėdų atostogų metu Lietuvoje ar už jos ribų, o būtent nuo atitinkamų metų gruodžio mėn. 24 d. iki atitinkamų mokslo metų žiemos/ Kalėdų atostogų pabaigos priešpaskutinės dienos, vaiko tėvu M. T. paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir jį grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamos dienos paros laiku, kurį vaiko tėvas privalo pranešti vaiko motinai ne mažiau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki atitinkamo pasiėmimo ar grąžinimo dienos; apie bendravimo ir vaiko buvimo vietą( kur išvykstama) M. T. informuojant vaiko motiną ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki būsimo vaiko paėmimopradedant nuo 2018 metų, ne mažiau kaip prie 30 kalendorinių dienų iš anksto pranešus apie tai el. paštu vaiko motinai ( nurodant pasiėmimo trukmę ir kur vykstama su vaiku) , turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku vasaros atostogų metu ne daugiau kaip 14 dienų iš eilės tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, pasiimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos prasidedant nustatytam laikui ir pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą, paliekant teisę vaiko motinai bendrauti su vaiko jo buvimo vietoje telefonu ar kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis;pradedant nuo 2018 metų, ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iš anksto pranešus apie tai el. paštu vaiko motinai turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieno vaiko tėvo atvykimo į Lietuvą metu ne daugiau nei 7 dienų iš eilės laikotarpį, pasiimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos prasidedant nustatytam laikui ir pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą, paliekant vaiko motinai teisę bendrauti su vaiku jo buvimo vietoje telefonu ar kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis;pradedant nuo 2018 metų nekliudomai lankytis vaiko mokyklinio bei kitokio ugdymo įstaigoje, įskaitant visas neformalaus bei formalaus ugdymo įstaigas, vaikui bet kokias medicinos paslaugas teikiančiose įstaigose, įskaitant šeimos gydytojus ir bet kokius kitus medicinos srities specialistus, ir gauti iš šių įstaigų jose bei teisės aktų nustatyta tvarka visą reikalingą informaciją apie nepilnametį vaiką;pradedant nuo 2018 metų vaiko motina privalo el. paštu ar telefonu informuoti vaiko tėvą apie jo vaiko sveikatos būklę: apie vaiko gydymą stacionare, apie vaiko patirtas traumas, diagnozuotas lėtines ligas, apie visas medicinos įstaigas, į kurias ji yra kreipusis ar kreipsis dėl vaiko gydymo, jo sveikatos patikrinimo ar kitokių medicininių paslaugų vaikams teikimo.
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2-6397-837/2011 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktu nustatytą priteisto vaiko išlaikymo dydį ir priteisti iš M. T., a.k. (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečio sūnaus K. T., a.k. (duomenys neskelbtini) , išlaikymui po 190 EUR ( vieną šimtą devyniasdešimt eurų ) periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ( 2017-03-02) iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti L. J., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš M. T., a.k. a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovės L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 31 Eur (trisdešim vieną eurą) žyminio mokesčio už priešieškinio padavimą atsakovo M. T., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš M. T., a.k. (duomenys neskelbtini), 31,50 EUR žyminio mokesčio valstybei , pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.