Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-06-21 · Civilinė byla Nr. 2-981-781/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-21
Bylos Nr.
2-981-781/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė, Artūras Driukas
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos V. ir S. Mačiulių prekybos centras "Turto bankas" Marijampolės savivaldybės administracija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-981-781/2019Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria nutrauktas procesas pagal pareiškėjos V. M. prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo atsakovės bankrutavusios individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje Nr. B2-1-230/2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2004 m. kovo 22 d. nutartimi iškėlė individualiai įmonei (toliau – IĮ) V. ir S. M. prekybos centrui bankroto bylą, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Audersima“.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja V. M. kreipėsi į teismą prašydama patikslinti ir patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Marijampolės apskrities (toliau – Marijampolės apskrities VMI) 107 671,44 Eur kreditorinį reikalavimą bei patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Marijampolės skyriaus 11650, 90 Eur kreditorinį reikalavimą bankrutavusios IĮ V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje.

3. Nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. lapkričio 27 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (20.21-06)-8-9269 nurodyta, kad Marijampolės apskrities VMI nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d. priėmė 3505 sprendimus, kuriais pripažino beviltiška dėl senaties ir nurašė 6 109 691,58 Lt mokestinės nepriemokos. Oficialūs dokumentai patvirtina aplinkybę, kad nurodytus 3 505 sprendimus Marijampolės apskrities VMI priėmė dėl mokestinės nepriemokos, priskaitytos iki 2001 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo Nr. IX-394 įsigaliojimo, taigi priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino pradžią dėl 6 109 691,58 Lt mokestinių nepriemokų Marijampolės apskrities VMI pradėjo skaičiuoti nuo tos dienos, kai įgijo teisę mokestinę nepriemoką išieškoti priverstinai, tai yra dar iki 2001 m. rugsėjo 1 d. Teigė, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostata paneigia VSDFV Marijampolės skyriaus poziciją bei teismų išvadas dėl priverstinio išieškojimo senaties termino pradžios momento, nagrinėjant VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą bankroto byloje. Nurodė, jog iki 2005 m. sausio 1 d. nebuvo įstatymo, nustatančio senaties terminą įmokoms išieškoti, t. y. iki šios datos negalėjo prasidėti senaties termino eiga. Įmonės bankroto byloje teismai procesiniais sprendimais (nutartimis) atmetė reikalavimą taikyti 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminą mokestinėms nepriemokoms (įmokoms) dėl neteisingai nustatyto 5 metų priverstinio išieškojimo pradžios momento. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl priverstinio išieškojimo pradžios momento, įmonės bankroto byloje turi būti įvertintas faktas, ar nėra pasibaigęs senaties terminas mokestinei nepriemokai išieškoti.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į prašymą prašo civilinę bylą nutraukti, o teismui nusprendus prašymą nagrinėti iš esmės – jį atmesti kaip nepagrįstą, skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad pareiškėja neteisingai aiškina Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą mokestinės nepriemokos išieškojimo 5 metų senaties terminą, prašydama pripažinti VĮ Turto banko reikalavimą bankroto byloje pasibaigusiu. VĮ Turto banko reikalavimas bankrutavusios IĮ V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje patvirtintas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, todėl nėra pagrindo pripažinti šį reikalavimą pasibaigusiu. Pareiškėja iš esmės analogiškus reikalavimus tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko jau reiškė 2008 metais (Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-15/2011) ir 2012 metais (Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1962-230/2012). Pareiškėja trečią kartą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreipiasi į teismą, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą teismui svarstyti galimybę taikyti pareiškėjai procesinio poveikio priemones už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi nutraukė procesą pagal pareiškėjos V. M. prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo.

6. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nutartimi atmestas kreditorės A. A. M. prašymas sumažinti Marijampolės apskrities VMI finansinį reikalavimą bankrutavusios IĮ V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje ir patvirtintas tas pats šios kreditorės 1 735 677,66 Lt dydžio reikalavimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-269/2005 Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nutartį paliko nepakeistą ir išaiškino, kad iki 2001 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-394 įsigaliojimo apskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių išieškojimo senaties terminai turi būti skaičiuojami nuo šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Teismas sprendė, jog pareiškėjos V. M. pareikšto prašymo dalykas – patikslinti Marijampolės apskrities VMI reikalavimą, jį sumažinant, ir šio reikalavimo pagrindas – taikyti 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminą, faktiškai tapatūs Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. birželio 2 d. nutartimis išnagrinėtam pareiškėjos A. A. M. prašymui, ir nors prašymą reiškia kitas asmuo, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalį įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims.

7. Teismas taip pat nustatė, kad klausimas dėl Marijampolės apskrities VMI reikalavimo patikslinimo buvo sprendžiamas ir pagal pareiškėjų V. M. ir S. M., kuris taip pat buvo grindžiamas netinkamu mokesčių priverstinio išieškojimo senaties termino pradžios nustatymu. Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjų V. M. ir S. M. prašymą atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5-2/2007 šią nutartį paliko nepakeistą, nurodydamas, kad priverstinio mokesčių nepriemokų ir delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2001 m. rugsėjo 1 d., t. y. nuo tos dienos, kai įsigaliojo įstatymas, nustatantis šį terminą.

8. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-1962-230/2012 pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl Marijampolės apskrities VMI reikalavimo, perduoto VĮ Turto bankas, patikslinimo nutraukė, kadangi yra įsiteisėję teismo sprendimai (nutartys) dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 24 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį paliko nepakeistą ir nurodė, kad Marijampolės apskrities VMI finansinio reikalavimo, perduoto VĮ Turto bankui, pagrįstumas jau yra išspręstas įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-76-343/2006 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5-2/2007, Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje 2-670-109/2010 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15/2011, Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-269/2005.

9. Teismas vertino, kad minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose pareiškėjams ir bankroto procese dalyvaujantiems asmenims yra išaiškintos mokestinės nepriemokos skolos ir už ją apskaičiuotų delspinigių skaičiavimo senaties terminai, t. y. išaiškinta, kad 2001 m. rugsėjo 1 d. redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatytas 5 metų priverstinio mokestinių nepriemokų išieškojimo senaties terminas įsigaliojo ir gali būti taikomas materialiniams santykiams dėl mokesčių išieškojimo tik nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Kadangi iki 2001 m. rugsėjo 1 d. nebuvo įstatymo, nustatančio senaties terminą mokesčiams išieškoti, tai iki šios datos negalėjo prasidėti senaties termino eiga. Teismas konstatavo, jog pareiškėjos V. M. reiškiamas reikalavimas dėl Marijampolės apskrities VMI finansinio reikalavimo tikslinimo yra išspręstas aukščiau nurodytomis įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, priimtomis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl procesas nutrauktinas.

10. Teismas nustatė, jog klausimas dėl VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimo patikslinimo jau buvo sprendžiamas pagal pareiškėjų V. M. ir S. M. prašymą, kuris taip pat buvo grindžiamas netinkamu mokesčių priverstinio išieškojimo senaties termino pradžios nustatymu. Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjų V. M. ir S. M. prašymą atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5-2/2007 šią nutartį paliko nepakeistą, nurodydamas, kad priverstinio mokesčių nepriemokų ir delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2001 m. rugsėjo 1 d., t. y. nuo tos dienos, kai įsigaliojo įstatymas, nustatantis šį terminą.

11. Taip pat teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1053-230/2011 pareiškėjos V. M. prašymas dėl VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimo patikslinimo atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį paliko nepakeistą. Be to, Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl Marijampolės VSDFV kreditorinio reikalavimo sumažinimo, o Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį paliko nepakeistą.

12. Teismas konstatavo, jog reikalavimas dėl VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinio reikalavimo bankrutavusios IĮ V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje sumažinimo yra reiškiamas pakartotinai, todėl procesas nutrauktinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atskirajame skunde pareiškėja V. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Įmonės bankroto byloje nėra priimtas sprendimas dėl bankrutavusios IĮ V. ir S. M. prekybos centro pabaigos, bankroto byla nėra išnagrinėta, todėl bylos dalis pagal pareiškėjos V. M. prašymą dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo negalėjo būti nutraukta.

13.2. Priverstinio išieškojimo senaties termino pradžia prasidėjo nuo teisės išieškoti priverstinai atsiradimo momento, tai yra dar iki 2001 m. rugsėjo 1 d.

13.3. Pareiškėja pakartotinai reikšdama prašymus teismui dėl kreditorių Marijampolės apskrities VMI ir VSDFV Marijampolės skyriaus finansinių reikalavimų patikslinimo (sumažinimo), vis tikisi, kad jos pažeistos teisės teisme bus apgintos, tačiau šie prašymai įsiteisėjusiomis teismų nutartimis buvo atmesti (atsisakyti priimti).

Atsiliepimas

14. Kreditorius VĮ Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė procesą ir tinkamai įvertino aplinkybes, jog pareiškėja iš esmės tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko jau buvo teikusi prašymus ir skundus.

14.2. Priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino taikymo klausimas VĮ Turto banko iš VMI perimtai nepriemokai pareiškėjos jau buvo keliamas ir yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Apeliantė V. M. pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose grindžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumas.

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

18. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

19. Apeliantė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodomos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos įrodinėjamu kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo bankroto byloje nepagrįstumu. Teismas sprendžia, kad prašomuose priimti rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės pakartojamos aplinkybės ir argumentai, nurodyti apeliantės atskirajame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo minėto dokumento priimti ir vertinti nagrinėjant atskirąjį skundą (CPK 306 straipsnis, 314 straipsnis).

Dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo

20. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutrauktas procesas pagal pareiškėjos V. M. prašymą dėl kreditorių Marijampolės apskrities VMI ir VSDFV Marijampolės skyriaus finansinių reikalavimų patikslinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

21. Byloje kilo ginčas dėl mokestinėms nepriemokoms (įmokoms) taikytino 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo sprendžiant dėl kreditorių Marijampolės apskrities VMI ir VSDFV Marijampolės skyriaus finansinių reikalavimų patikslinimo. Pareiškėja teigia, jog kreditorių Marijampolės apskrities VMI ir VSDFV Marijampolės skyriaus finansiniai reikalavimai bankrutavusios IĮ V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje turi būti sumažinti suėjus 5 metų mokestinių nepriemokų ir delspinigių už jas išieškojimo senaties terminui.

22. Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tvirtinimo procedūra reglamentuojama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte, 21 straipsnio 1 dalyje, 26 straipsnyje.

23. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-706/2016). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).

Žemesnės instancijos teismas

24. Nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi buvo patvirtinti bankrutavusios IĮ V. ir S. M. prekybos centro kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir Marijampolės apskrities VMI reikalavimas 1 735 677,66 Lt sumai, o VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimas 384 448 Lt sumai. Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 31 d. nutartimi buvo pakeistas kreditorius ir vietoje Marijampolės apskrities VMI kreditore buvo įtraukta VĮ „Turto bankas“ bei patvirtintas šios kreditorės finansinis reikalavimas, t. y. 1 723 677,66 Lt (vėlesnėmis teismo nutartimis šie reikalavimai buvo patikslinti).

25. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog klausimas dėl VSDFV Marijampolės skyriaus finansinio reikalavimo sumažinimo ir patikslinimo jau buvo sprendžiamas pagal pareiškėjų V. M. ir S. M. prašymą, kuris taip pat buvo grindžiamas netinkamu mokesčių priverstinio išieškojimo senaties termino pradžios nustatymu. Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjų V. M. ir S. M. prašymą atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5/2007 šią nutartį paliko nepakeistą, nurodydamas, kad priverstinio mokesčių nepriemokų ir delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2001 m. rugsėjo 1 d., t. y. nuo tos dienos, kai įsigaliojo įstatymas, nustatantis šį terminą. Taip pat Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1053-230/2011 pareiškėjos V. M. prašymas dėl VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimo patikslinimo atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį paliko nepakeistą. Be to, Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl Marijampolės VSDFV kreditorinio reikalavimo sumažinimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį paliko nepakeistą.

26. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nustatyta, jog klausimas dėl VMI Marijampolės skyriaus finansinio reikalavimo patikslinimo, argumentuojant 5 metų senaties termino suėjimu, jau buvo sprendžiamas teismuose. Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nutartimi buvo atmestas pareiškėjos prašymas sumažinti Marijampolės apskrities VMI finansinį reikalavimą ir patvirtintas tas pats šios kreditorės 1 735 677,66 Lt dydžio reikalavimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-269/2005 Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nutartį paliko nepakeistą ir išaiškino, kad iki 2001 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo apskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių išieškojimo senaties terminai turi būti skaičiuojami nuo šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Taip pat, Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjų V. M. ir S. M. prašymą dėl VMI Marijampolės skyriaus finansinio reikalavimo patikslinimo atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5-2/2007 šią nutartį paliko nepakeistą, taip pat nurodydamas, kad priverstinio mokesčių nepriemokų ir delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2001 m. rugsėjo 1 d., t. y. nuo tos dienos, kai įsigaliojo įstatymas, nustatantis šį terminą. Be to, Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1962-230/2012 bylą pagal pareiškėjos V. M. 2012 m. balandžio 30 d. pareiškimą dėl Marijampolės apskrities VMI reikalavimo, perduoto VĮ Turto bankas, patikslinimo nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, kadangi yra įsiteisėję teismo sprendimai (nutartys) dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 24 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį paliko nepakeistą ir nurodė, kad Marijampolės apskrities VMI finansinio reikalavimo, perduoto VĮ Turto bankui, pagrįstumas jau yra išspręstas įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-76-343/2006 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5/2007; Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje 2-670-109/2010 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15/2011; Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-269/2005. Ketvirtą kartą pareiškėjai pateikus tapatų prašymą Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. M. prašymą dėl Marijampolės apskrities VMI kreditorinio reikalavimo, perduoto VĮ Turto bankui, dydžio sumažinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį paliko nepakeistą.

27. Nagrinėjamu atveju, apeliantė savo prašymą patikslinti kreditorių Marijampolės apskrities VMI ir VSDFV Marijampolės skyriaus finansinius reikalavimus reiškia tuo pačiu kaip ir nurodytose išnagrinėtose bylose pagrindu – mokestinėms nepriemokoms (įmokoms) taikytinu 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminu.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. birželio 2 d. ir 2007 m. sausio 16 d. nutartyse pateiktus išaiškinimus, jog priverstinio mokesčių nepriemokų ir delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2001 m. rugsėjo 1 d., t. y. nuo tos dienos, kai įsigaliojo įstatymas, nustatantis šį terminą, konstatuoja, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl VMI 2013 m. lapkričio 27 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (20.21-06)-8-9269 gavimo nepaneigia teismų išaiškinimų dėl priverstinio mokesčių nepriemokų ir delspinigių bei baudų išieškojimo senaties termino skaičiavimo.

29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teismui iš naujo pakartotinai spręsti dėl kreditorinių reikalavimų sumažinimo ir tvirtinimo bankrutavusios IĮ V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog klausimas dėl pareiškėjos V. M. prašymo dėl kreditorinių reikalavimų sumažinimo ir tvirtinimo jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, kuriais šis prašymas atmestas, todėl procesas dėl apeliantės V. M. prašymo sumažinti ir patikslinti kreditorių Marijampolės apskrities VMI ir VSDFV Marijampolės skyriaus finansinius reikalavimus nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

30. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasDanguolė MartinavičienėJūratė Varanauskaitė