Kauno apygardos teismo nutartis

kreditorių valstybės įmonės Turto bankas atstovui D. V., VMI prie LR finansų ministerijos atstovui M. N.,

trečiojo asmens bankrutavusios individualios įmonės V. ir S. Mačiulių prekybos centras atstovui administratoriui A. P.,

viešame teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybės įmonei Turto bankas, tretiesiems asmenims bankrutuojančiai individualiai įmonei V. ir S. Mačiulių prekybos centras, S. M. dėl Marijampolės apskrities VMI kreditorinio reikalavimo, perduoto VĮ Turto bankas, dydžio nustatymo ir jo sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja V. M. ieškiniu, kurį teismas laikė pareiškimu dėl kreditoriaus Marijampolės apskrities VMI reikalavimo, perduoto VĮ Turto bankas, reikalavimo patikslinimo, prašo pripažinti, kad Marijampolės apskrities VMI reikalavimas, perduotas VĮ Turto bankas, yra 58 391,48 Lt. Pareiškėja nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtino Marijampolės apskrities VMI kreditorinį reikalavimą 1 735 677,66 Lt sumai. 2005 m. rugpjūčio 29 d. mokestinių nepriemokų priėmimo-perdavimo aktu nurodytas finansinis reikalavimas buvo perduotas AB „Turto bankas“. 2006 m. liepos 27 d. dienos nutartimi buvo patvirtintas papildomas Marijampolės apskrities VMI reikalavimas 54 125,98 Lt sumai, nustatytas patikslinus įmonės 2003-2004 m. mokestines deklaracijas. 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartį buvo apskundusi kreditorė A.A. M., tačiau Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nutartimi buvo nustatytas tas pats reikalavimo dydis 1 735 677,66 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. birželio 2 d. nutartimi nurodytą Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo pasisakyta dėl Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje numatyto priverstinio išieškojimo senaties termino skaičiavimo nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Vilija ir S. M., manydami, kad AB „Turto bankas“ perimtas iš Marijampolės apskrities VMI reikalavimas mažintinas dėl suėjusio penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties termino, pateikė prašymą dėl Marijampolės apskrities VMI reikalavimo dydžio sumažinimo. Tačiau Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 3 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjų prašymo netenkino, nurodydami, kad priverstinio mokesčių nepriemokų ir delspinigių bei baudų išieškojimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2001 m. rugsėjo 1 d., t.y. nuo įstatymo, nustačiusio 5 metų priverstinio išieškojimo terminą, įsigaliojimo. Taip pat pareiškėja nurodo, kad Marijampolės apskrities VMI, remdamasi LR Konstitucinio Teismo 2006-09-26 d. nutarimu, privalėjo savo iniciatyva perskaičiuoti delspinigius, tačiau 2008 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (15.1-15)-T5-23 perskaičiavo tik dėl patikrinimo metu apskaičiuotų delspinigių perskaičiavimo, o 2008 m. balandžio 2 d. raštu pranešė, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo 5 metų senaties terminas nėra suėjęs, nes jis skaičiuotinas nuo 2001-09-01. Bendrasavininkių skundai dėl šių Marijampolės apskrities VMI sprendimų buvo nagrinėjami atskira tvarka, tačiau buvo pripažinta, kad tai nagrinėtina bankroto byloje. Pareiškėja 2012 m. kovo 5 d. gavo iš VMI prie LR FM raštą, kuris patvirtina aplinkybę, kad Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos V. ir S. Mačiulių įmonės atžvilgiu buvo taikomos kitaip, negu kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu, kadangi laikotarpiu nuo 2001-09-01 iki 2006-09-01 buvo priiminėjami sprendimai, kuriais beviltiškomis buvo pripažįstamos mokestinės nepriemokos suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui. Todėl, kadangi proceso atnaujinimas bankroto byloje negalimas, pareiškėja teikia pareiškimą dėl nurodyto kreditoriaus reikalavimo peržiūrėjimo.