- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- eI2-1291-979/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03714-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Atsakovas
- Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Stankevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus jaunio užimtumo skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja E. Š. teismo prašo panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus jaunimo užimtumo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. SD(19.1)-7772 „Dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui permokos grąžinimo“ (toliau – Raštas) ir priteisti pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja reikalavimus grindžia tuo, kad:
2.1. Lietuvos valstybėje 2020 m. spalio 28 d. paskelbus karantiną dėl COVID-19 pandemijos pateikė 2020 m. lapkričio 16 d. prašymą Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) paskirti išmoką, kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui.
2.2. Iš Užimtumo tarnybos 2020 m. lapkričio 17 d. gavo pranešimą (savo paskyroje), kad prašymas yra patenkintas ir į savo banko sąskaitą gavo 2107,16 Eur dydžio išmoką per aštuonių mėnesių laikotarpį.
2.3. Elektroniniu paštu (adresu (duomenys neskelbtini)) 2022 m. rugpjūčio 17 d. gavo Raštą, kuriame nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja savarankišką veiklą vykdė nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d., neatitiko pilnos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygos, numatančios, kad ne tik asmuo turi vykdyti veiklą 3 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį, bet taip pat ją vykdyti ir iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo dienos, todėl laikoma, kad pareiškėjai nepagrįstai buvo skirta savarankiškai dirbančio asmens išmoka. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis, Raštu nurodoma pareiškėjai grąžinti visą jos gautą 2107,16 Eur dydžio išmoką per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos į SODROS banko sąskaitą arba iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. atvykti į Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus jaunimo užimtumo skyrių sudaryti permokos grąžinimo grafiką, išdėstant išlaidų mokėjimą dalimis.
Šalies argumentai
2.4. Pareiškėjai Užimtumo tarnybos atstovės paaiškino, kad prašymas dėl išmokos, kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui, neturėjo būti tenkintas, nes pareiškėja nevykdė veiklos 3 mėnesius iki karantino paskelbimo Lietuvoje, t. y. iki 2020 m. spalio 28 d., tačiau prašymą nagrinėjant ne individualiai, o „srautiniu būdu“, bei dėl įvykusios klaidos ir sistemos „lūžio“, jis nebuvo Užimtumo tarnybos specialistės patikrintas, nors galėjo ir turėjo būti išnagrinėtas individualiai, o buvo automatiškai patenkintas, esant dideliam darbo krūviui bei darbuotojų stokai.
2.5. Užimtumo tarnybai 2022 m. rugpjūčio 26 d. buvo pateiktas pranešimas, kad pareiškėja nesutinka su nurodymu, jį skųs ir prašė nesiimti jokių veiksmų, vykdant minėtą nurodymą, bei informuoti susijusias institucijas.
2.6. Prašymas buvo išnagrinėtas ir patenkintas būtent Užimtumo tarnybos darbuotojų, kurie pasitikėdami pirminiais duomenimis, neįsitikino, ar pareiškėja turi teisę gauti išmoką, savo funkcijas atliko atsainiai, skubotai, nerūpestingai, pagrįsta ir teisinga reikalauti būtent Užimtumo tarnybos grąžinti minėtas nepagrįstai išmokėtas lėšas į valstybės biudžetą, tokiu būdu taikant atsakomybę už padarytas klaidas, kai pareiškėja jokios tiesioginės ar netiesioginės įtakos priimtam sprendimui neturėjo, piniginių lėšų neturi ir negali jų grąžinti.
2.7. Raštas yra ne tik nepagrįstas ir neteisėtas, bet ir ydingas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų, kas vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT praktika), sudaro jo panaikinimo savarankišką pagrindą (žr. LVAT 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2380-789/2021). LVAT praktikoje pažymima, jog gero administravimo, kuris kildinamas iš konstitucinio atsakingo valdymo principo, principas apima, be kita ko, apima asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis) (žr. LVAT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012 ir kt.). Be to, Rašto pavadinimas ir turinys klaidina pareiškėją, kadangi pavadinime nurodoma, kad grąžintina permoka, kai, tuo tarpu, Rašto tekste reikalaujama grąžinti visą išmoką, bei kokiu teisiniu pagrindu ji grąžintina, kai Rašto turinyje nurodoma apie išmokos neskyrimą, remiantis Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalimi – reikalavimais, kurių asmeniui neatitinkant, nėra skiriama išmoka, kas nėra analogiškai permokos /išmokos grąžinimui. Be to, pareiškėjai išmoka ne tik paskirta, bet net ir išmokėta prieš daugiau negu metus laiko.
Atsiliepimas
2. Atsakovė – Užimtumo tarnyba atsiliepimu teismo prašo administracinę bylą nutraukti, kadangi Raštas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių:
3.1. Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalis numato, kad išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims skiria Užimtumo tarnyba. Sprendimą nutraukti išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimą Užimtumo tarnyba priima ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, nuo duomenų ar dokumentų, patvirtinančių asmens Užimtumo įstatymo nurodytai (nurodytoms) sąlygai (sąlygoms), gavimo Užimtumo tarnyboje dienos.
3.2. Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus jaunimo užimtumo skyriaus įdarbinimo konsultantė 2020 m. lapkričio 17 d. gavo informaciją į informacinę sistemą apie savarankiškai dirbančio asmens išmoką (toliau – SDAI) su rezultatu „Teigiamas“ ir patvirtino suformuotą sistemos teigiamą rezultatą skirti išmoką. Asmenims, kuriems SDAI nepriklausė sistema formuodavo rezultatą „Neigiamas su SPP“. Šiuo atveju sistema klaidingai suformavo rezultatą „Teigiamas“, todėl buvo neteisėtai paskirta SDAI.
3.3. Raštas dėl SDAI grąžinimo yra tik tarpinis dokumentas, kuris pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia, prašoma gera valia grąžinti SDAI, kuri buvo nepagrįstai išmokėta, arba kreiptis dėl jos grąžinimo dalimis, kuris nelaikytinas galutinis sprendimas dėl SDAI grąžinimo. Užimtumo tarnyba esant SDAI permokai, ar nepagrįstam SDAI išmokėjimui gali teikti pretenziją dėl pervestos išmokos grąžinimo, jei prašoma išmoka nėra grąžinama, SODRA gali priimti sprendimą dėl išmokos susigrąžinimo (Užimtumo įstatymo 5¹ str. 6 d.). Šiuo atveju, Užimtumo tarnyba tik informavo apie neteisėtai paskirtą ir išmokėtą išmoką ir prašė gera valia ją grąžinti per numatytą terminą, nurodydama SODROS banko sąskaitą.
3.4. Rašte nurodyta apskundimo tvarka, kurios neturėjo būti, kadangi Raštas nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes privalomų vykdyti nurodymų joje nėra suformuluota, todėl Raštas negali būti administracinės bylos ginčo objektu (žr. LVAT 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-580-662/2021, 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-620-261/2021). Jeigu SODRA priims sprendimą dėl išmokos susigrąžinimo, pareiškėja nesutikimo argumentus iš esmės galės išdėstyti tuo atveju, jeigu bus kreiptasi į teismą dėl SODROS priimto sprendimo dėl išmokos grąžinimo panaikinimo ar jo nevykdymo. Todėl pareiškėjos skundas dėl Rašto panaikinimo neturėtų būti nagrinėjamas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka ir ši byla turėtų būti nutraukiama (ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos skundo teisinius santykius reglamentuoja Užimtumo įstatymas ir Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatai, patvirtinti Užimtumo tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-129 „Dėl Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai):
4.1. Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremalią situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui. Minėto įstatymo straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šiame straipsnyje nustatyta SDAI mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį ir yra lygi vienam einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui, apskaičiuotam Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas trumpesnis negu kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos SDAI dydis proporcingai mažinamas.
4.2. SDAI skiria Užimtumo tarnyba (Užimtumo įstatymo 5l straipsnio 5 dalis). Pagal to paties straipsnio 6 dalį, SDAI atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalyje nurodytus Užimtumo tarnybos priimtus sprendimus, moka ir išieško SODRA ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga. SODRA vadovaudamasi Nuostatų 9 punktu pagal Užimtumo tarnybos elektroniniu būdu pateiktus Išmokų mokėjimo žiniaraščius, perveda išmokas į savarankiškai dirbančių asmenų prašymuose nurodytas asmenines sąskaitas Lietuvoje registruotose kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose.
4.3. Pareiškėjai paskirta 2107,16 Eur išmoka pervesta nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio pagal Užimtumo tarnybos pateiktus mokėjimo žiniaraščius ir į žiniaraščiuose nurodytas pareiškėjos sąskaitas.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjai 2020 m. lapkričio 17 d. skirta SDAI, kurią SODRA mokėjo kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d., ir bendra išmokėta suma sudaro 2107,16 Eur.
6. Raštu pareiškėjos prašoma geranoriškai grąžinti 2107,16 Eur permokos sumą „(permokėta Išmokos suma nuo 2020-10-28 iki 2021-06-30 laikotarpiu) per 15 dienų skaičiuojant nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, grąžinti į SODROS banko sąskaitą <...> Nesant galimybės grąžinti nurodytas išlaidas pretenzijoje nurodytais terminais iš karto, prašome iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. atvykti į Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus jaunimo užimtumo skyrių <...> sudaryti permokos grąžinimo grafiką išdėstant išlaidų mokėjimą dalimis“. Raštas grindžiamas tuo, kad pagal SODROS pateiktus duomenis apie pareiškėjos darbinę veiklą, pastaroji neturėjo teisės gauti SDAI, kadangi nevykdė savarankiškos veiklos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, ilgiau kaip 3 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos, t. y. iki 2020 m. spalio 28 d., kadangi SODROS duomenimis, pareiškėja savarankišką veiklą vykdė nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja neatitinka pilnos Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygos, t. y. ne tik asmuo turi vykdyti veiklą 3 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį, bet taip pat ją vykdyti ir iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo dienos. Asmuo turi teisę gauti SDAI, kai atitinka visas Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytas sąlygas, o neatitikus nors vienai – SDAI nėra skiriama. Dėl šios priežasties pareiškėjai nepagrįstai buvo skirta SDAI.
7. Pareiškėja Užimtumo tarnybos darbuotojai 2022 m. rugpjūčio 26 d. pateikė pranešimą, kad nesutinka su nurodymu gražinti išmoką, prašydama nesiimti jokių veiksmų, vykdant minėtą nurodymą, bei informuoti susijusias institucijas. Pareiškėja nesutikdama su Rašte pateikta informacijai kreipėsi į teismą prašydama jį panaikinti kaip nepagrįstą.
8. Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas: 1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos; 2) jeigu dirba, jam priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą; 3) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso. Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad SDAI skiria Užimtumo tarnyba, kurias pagal Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 6 dalies nuostatas moka ir išieško SODRA, ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga.
9. Pagal byloje pateiktus SODROS dokumentus, matyti, kad SDAI pareiškėjai buvo išmokėta. Informacijos apie tai, kad SODRA ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga pagal atitinkamai priimtus sprendimus pradėjo išmokėtos SDAI išieškojimo iš pareiškėjos procedūras, nėra pateikta.
10. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) atsižvelgti į administracinio teismo kompetencijos ribas. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr. 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr. 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016).
12. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
13. Pagal LVAT praktiką, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012, 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011 ir kt.). Taigi ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes.
14. Atsakovas ginčijamu Raštu informavo pareiškėją, kad neatitinka Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kadangi nevykdė savarankiškos veiklos, kaip apibrėžta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, ilgiau kaip 3 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos, todėl prašoma geranoriškai grąžinti 2107,16 Eur išmoką SODRAI, arba kreiptis į Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus jaunimo užimtumo skyrių ir sudaryti permokos grąžinimo grafiką išdėstant išlaidų mokėjimą dalimis.
15. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 6 dalies nuostatomis išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims moka ir išieško SODRA ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad SODRA ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga pagal atitinkamai priimtus sprendimus pradėjo išmokėtos SDAI išieškojimo iš pareiškėjos procedūras.
16. Teismas daro išvada, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, Raštas, kuriuo pareiškėjos prašoma geranoriškai grąžinti 2107,16 Eur išmoką SODRAI, pareiškėjai jokių materialinių teisnių pasekmių nesukelia, t. y. jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų turiniui neturi.
17. Pareiškėja teismo prašo panaikinti Raštą tuo pagrindu, kad neatitinka VAĮ individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų.
18. Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr. 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).
19. Įvertinus tai, kad Raštas, kuriuo pareiškėjos prašoma geranoriškai grąžinti 2107,16 Eur išmoką SODRAI, pareiškėjai jokių materialinių teisnių pasekmių nesukelia, Raštas nelaikytinas individualiu administraciniu teisės aktu. Nors Rašte ir yra galimų rašymo apsirikimų, tačiau iš ginčijamo Rašto turinio galima suprasti, kad pareiškėjos prašoma geranoriškai grąžinti 2107,16 Eur išmoką SODRAI, kadangi tokia išmoka pareiškėjai neturėjo būti paskirta, nes pareiškėja SDAI skyrimo metu neatitiko Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Be kita ko, Raštas nesukėlė teisiškai neaiškios situacijos ir nesuvaržė pareiškėjos galimybės tinkamai apginti savo teises, o tai reiškia, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, laikėsi VAĮ 3 straipsnyje numatytų viešojo administravimo principų.
20. LVAT yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr. LVAT 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-399/2010; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-2214/2011). LVAT 2008 m. spalio 6 d. nutartyje yra konstatavęs, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti. Nustačius, kad atsakovas pareiškėjo subjektinių teisių nepažeidė, jo skundas turi būti atmestas (žr. 2008 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–1283/2008, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442–1669/2008 ir kt.).
21. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Raštas materialinių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų turiniui neturi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio, teismas, esant minėtoms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, skundą atmeta kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundą atmetus, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos E. Š. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.