Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2025-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-487/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-05-15
Bylos Nr.
1A-98-487/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00276-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė, Vitalija Norkūnaitė, Evaldas Pašilis
Nuteistasis
D. K., E. V., M. B., V. K.
Advokatai
Dainius Dargevičius, Sergejus Pelšas, Ričardas Ralys, Aušra Bračiulienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-487/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00276-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.23.2.1.; 1.2.23.2.2.1.; 1.2.23.2.2.2.; 1.1.8.6.23.; 1.1.8.8.; 1.1.8.9.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,nuteistajam D. K., jo gynėjui advokatui Dainiui Dargevičiui,nuteistajam E. V., jo gynėjui advokatui Ričardui Raliui,nuteistajam M. B., jo gynėjai advokatei Aušrai Bračiulienei,nuteistajam V. K., jo gynėjui advokatui Sergejui Pelš (Sergej Pelš),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (daliai proceso dalyvių dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu)išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. V., M. B., V. K. ir nuteistojo D. K. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 4 (keturis) metus ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 16 (šešiolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendį.

V. K. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (trys veikos) ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2020 m. gruodžio 10 d. veika) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2021 m. balandžio 12 d. veika) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2021 m. liepos 28 d. veika) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių – po 3 (tris) mėnesius ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2021 m. liepos 28 d. 15.50 val. iki 2021 m. spalio 28 d. (93 dienos).

D. K. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 6 (šešis) mėnesius ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. sausio 24 d. 17.40 val. iki 2022 m. birželio 21 d. (149 dienas) ir bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 14 d. nuosprendį.

E. V. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2021 m. lapkričio 17 d. veika) laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2021 m. gruodžio 10 d. veika) laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 2 (du) metus ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 2 (du) metus ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. kovo 30 d. 09.30 val. iki 2022 m. kovo 31 d. 16.30 val. (2 dienos) ir bausmės dalis, atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį taip pat nuteistas S. M., ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:

1.1. Jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su V. K. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą neteisėtai platinti narkotines ir psichotropines medžiagas tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 12 d., elektroninėmis ryšio priemonėmis susitarė su tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir V. K. dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo bei vykdė tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgyti narkotines ir psichotropines medžiagas, įgijus šias medžiagas neteisėtai laikyti, gabenti ir perduoti V. K.. Tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymu jis (M. B.), tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 12 d., iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo – 148,7466 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), labai didelį kiekį – 194,1881 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, didelį kiekį – 43,3587 g psichotropinės medžiagos – amfetamino bei labai didelį kiekį – 73,0231 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA. Po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, dalį šių medžiagų, supakuotų į du atskirus paketus su – 148,7466 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), dideliu kiekiu – 22,1423 g psichotropinės medžiagos – amfetaminu bei labai dideliu kiekiu – 41,4729 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, 2020 m. gruodžio 10 d. apie 19.00 val. automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno iš Vilniaus miesto iki kelio ženklo „Kaunas“, esančio kelyje A-1, Vilnius – Kaunas – Klaipėda 87 km., kryptimi nuo Vilniaus, kur šias medžiagas neteisėtai išplatino V. K., palikdamas prie kelio ženklo „Kaunas“. Po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir toliau vykdydamas tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, jis (M. B.), kitą dalį neteisėtai įgytų – labai didelį kiekį – 194,1881 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, didelį kiekį – 21,2164 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir labai didelį kiekį – 31,5502 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, neteisėtai nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kol tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymu šias narkotines ir psichotropines medžiagas 2021 m. balandžio 12 d. automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno iš Vilniaus miesto prie PC „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), kur automobilių parkavimo aikštelėje, tą pačią dieną apie 21.00-22.00 val., neteisėtai išplatino perduodamas V. K..

2. V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:

2.1. Jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su M. B. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą neteisėtai platinti narkotines ir psichotropines medžiagas Alytaus pataisos namuose ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje bausmę atliekantiems nuteistiesiems, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d., elektroninėmis ryšio priemonėmis susitarė su tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo ir šių medžiagų permetimo į Alytaus pataisos namų ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus teritorijas bei vykdė tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus iš M. B. neteisėtai įgyti narkotines ir psichotropines medžiagas, įgijus šias medžiagas neteisėtai laikyti, gabenti ir atgabenus permesti į Alytaus pataisos namų ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus teritorijas.

2.1.1. Tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymu jis (V. K.) 2020 m. gruodžio 10 d. apie 19.00 val., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš M. B. įgijo 148,7466 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), didelį kiekį – 22,1423 g psichotropinės medžiagos – amfetamino bei labai didelį kiekį – 41,4729 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, kurias, supakuotas į du atskirus paketus, M. B. pagal bendrą iš anksto elektroninėmis ryšio priemonėmis įvykusį susitarimą su tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir juo (V. K.) atgabeno automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paliko prie kelio ženklo „Kaunas“, esančio kelyje A-1, Vilnius – Kaunas - Klaipėda 87 km., kryptimi nuo Vilniaus, ir iš karto po įgijimo jis (V. K.) šias medžiagas neteisėtai parsinešė į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė iki 2020 m. gruodžio 11 d. Po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis (V. K.) tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 11 d., elektroninėmis ryšio priemonėmis susitarė su tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl iš M. B. įgytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų permetimo į Alytaus pataisos namų teritoriją ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus teritoriją. Po ko, jis (V. K.), vykdydamas tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, 2020 m. gruodžio 11 d., apie 10.57 val. automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, paketą su dalimi – 47,4895 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir dalimi – 8,4539 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, skirtą permesti į Alytaus pataisos namų teritoriją, ir kitą paketą su labai dideliu kiekiu – 41,4729 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, dalimi – 13,6884 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir dalimi – 101,2571 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), skirta permesti į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus teritoriją, iš Kauno miesto nugabeno prie Alytaus pataisos namų, esančių Ulonų g. 8A, Alytus, kur paketą su 47,4895 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 8,4539 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai per apsauginę sieną permetė į pataisos namų teritoriją. Tačiau tą pačią dieną, apie 11.15 val., šį paketą su minėta narkotine ir psichotropine medžiagomis rado ir paėmė Alytaus pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai.

2.1.2. Po ko, jis (V. K.), tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tą pačią dieną iš Alytaus miesto minėtu automobiliu kitą paketą su labai dideliu kiekiu – 41,4729 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, 13,6884 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 101,2571 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), nugabeno prie Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus, esančio Pravieniškių k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių r., kur apie 12.40 val. paketą su labai dideliu kiekiu – 41,4729 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, 13,6884 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 101,2571 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), permetė per Antrojo sektoriaus apsauginę sieną į gamybinės zonos teritoriją. Tačiau tą pačią dieną, apie 12.45 val., šį paketą su minėta narkotine ir psichotropinėmis medžiagomis surado ir paėmė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai.

2.2. Be to, jis iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su M. B. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą neteisėtai platinti narkotines ir psichotropines medžiagas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje bausmę atliekantiems nuteistiesiems, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 14 d., elektroninėmis ryšio priemonėmis susitarė su tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo gabenimo ir šių medžiagų permetimo į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus teritoriją bei vykdė tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus iš M. B. neteisėtai įgyti narkotines ir psichotropines medžiagas, įgijus šias medžiagas, neteisėtai laikyti, gabenti ir atgabenus permesti į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus teritoriją.

2.2.1. Tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymu jis (V. K.) 2021 m. balandžio 12 d. apie 21-22 val., prie prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių parkavimo aikštelėje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš M. B. įgijo labai didelį kiekį – 194,1881 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, didelį kiekį – 21,2164 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir labai didelį kiekį – 31,5502 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, kurias iš karto po įgijimo neteisėtai parsinešė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur šias medžiagas neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė iki 2021 m. balandžio 14 d. Po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis (V. K.) tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 14 d., elektroninėmis ryšio priemonėmis susitarė su tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl iš M. B. įgytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų permetimo į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus teritoriją. Po ko, jis (V. K.), vykdydamas tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, labai didelį kiekį – 194,1881 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, didelį kiekį – 21,2164 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir dalį – labai didelį kiekį – 26,1057 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA supakavęs į paketą, 2021 m. balandžio 14 d. automobiliu „Audi“ A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš Kauno miesto nugabeno iki Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus, esančio Pravieniškių k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių r., kur tą pačią dieną apie 12.20 val. paketą su jame buvusiomis minėtomis narkotine ir psichotropinėmis medžiagomis neteisėtai permetė per Antrojo sektoriaus apsauginę sieną į gamybinės zonos teritoriją. Tačiau tą pačią dieną įmestą paketą su minėtomis narkotine ir psichotropinėmis medžiagomis surado ir paėmė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai.

2.2.2. Po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, likusią dalį su labai dideliu kiekiu – 5,4445 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, įgytą 2021 m. balandžio 12 d. iš M. B., jis (V. K.) neteisėtai laikė, paslėpęs savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki kol 2021 m. liepos 8 d., 17.20 val., atliekant kratą bute, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2.3. Be to, jis iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su S. M. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą neteisėtai platinti psichotropines medžiagas Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 28 d., elektroninėmis ryšio priemonėmis susitarė su tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir S. M. dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo ir šių medžiagų permetimo į Alytaus pataisos namų teritoriją bei vykdė tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus iš S. M. neteisėtai įgyti psichotropines medžiagas, įgijus šias medžiagas, neteisėtai laikyti, gabenti ir atgabenus permesti į Alytaus pataisos namų teritoriją.

2.3.1. Tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu jis (V. K.), tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 28 d., degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, iš S. M. įgijo labai didelį kiekį – 86,3223 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, ir tą pačią dieną jis (V. K.) šią medžiagą neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, pargabenęs į Kauno miestą automobiliu „VW“ Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpė statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tikslu vėliau tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymu nugabenti prie Alytaus pataisos namų, esančių Ulonų g. 8A, Alytus, ir permesti į pataisos namų teritoriją. Tačiau šio labai didelio kiekio – 86,3223 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, jis (V. K.) prie Alytaus pataisos namų nenugabeno ir į pataisos namų teritoriją nepermetė, nes 2021 m. liepos 28 d., 17.10 val. apžiūros metu šią psichotropinę medžiagą surado ir paėmė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai.

3. D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:

3.1. Jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, V. K., kuriam ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, turėdamas tikslą neteisėtai platinti psichotropines medžiagas Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 9 d., elektroninėmis ryšio priemonėmis susitarė su tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir V. K. dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo ir šių medžiagų permetimo į Alytaus pataisos namų teritoriją bei vykdė tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgyti psichotropines medžiagas, įgijus šias medžiagas, neteisėtai laikyti, gabenti ir perduoti V. K. nugabenimui ir permetimui į Alytaus pataisos namų teritoriją.

3.1.1. Tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymu jis (D. K.) tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 9 d., iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo 0,2632 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA. Po ko, jis (D. K.) tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymu 2021 m. gruodžio 9 d. apie 16.57 val., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, tyrimo metu nenustatyta transporto priemone šią psichotropinę medžiagą pagal bendrą iš anksto elektroninėmis ryšio priemonėmis įvykusį susitarimą su V. K. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis atgabeno į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie prekybos centro „Rimi“ (duomenys neskelbtini), bei tolimesniam platinimui, tai yra nugabenimui prie Alytaus pataisos namų ir permetimui į pataisos namų teritoriją, perdavė V. K.. Po ko, V. K., veikdamas ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu, iš jo (D. K.) paimtą minėtą psichotropinę medžiagą netrukus perdavė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnams.

3.2. Be to, jis iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir V. K., kuriam ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, turėdamas tikslą neteisėtai platinti psichotropines medžiagas Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 24 d., elektroninėmis ryšio priemonėmis susitarė su tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir V. K. dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo ir šių medžiagų permetimo į Alytaus pataisos namų teritoriją bei vykdė tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgyti narkotines ir psichotropines medžiagas, įgijus šias medžiagas, neteisėtai laikyti, gabenti ir perduoti V. K. nugabenimui ir permetimui į Alytaus pataisos namų teritoriją.

3.3. Tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymu jis (D. K.) tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 24 d., iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo didelį kiekį – 28,5702 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Po ko, jis (D. K.) tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymu 2022 m. sausio 24 d., apie 17.33 val., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, tyrimo metu nenustatyta transporto priemone šią psichotropinę medžiagą pagal bendrą iš anksto elektroninėmis ryšio priemonėmis įvykusį susitarimą su V. K. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis atgabeno į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie prekybos centro „Rimi“ (duomenys neskelbtini), bei tolimesniam platinimui, tai yra nugabenimui prie Alytaus pataisos namų ir permetimui į pataisos namų teritoriją, perdavė V. K.. Po ko, V. K., veikdamas ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. sausio 21 d. nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu, iš jo (D. K.) paėmęs šią psichotropinę medžiagą, netrukus ją perdavė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnams.

4. E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:

4.1. Jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, V. K., kuriam ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, turėdamas tikslą neteisėtai platinti psichotropines medžiagas, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 17 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis susitarė su tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir V. K. dėl neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo, gabenimo bei vykdė tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai psichotropines medžiagas laikyti, gabenti ir perduoti V. K. nugabenimui.

4.1.1. Tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymu E. V. tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymu 2021 m. lapkričio 17 d. apie 17.10 val., automobiliu „VW“ Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, didelį kiekį – 24,3410 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, pagal bendrą iš anksto elektroninėmis ryšio priemonėmis įvykusį susitarimą su V. K. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atgabenęs į degalinę „Jozita“, esančią (duomenys neskelbtini), paslėpė degalinės tualeto patalpoje, tikslu, kad šią medžiagą tolimesniam platinimui paimtų V. K.. Po ko, tą pačią dieną, apie 17.20 val. V. K., veikdamas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu, iš tualeto patalpos paėmęs šią psichotropinę medžiagą, ją netrukus perdavė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnams.

4.2. Be to, jis iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, V. K., kuriam ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, turėdamas tikslą neteisėtai platinti psichotropines medžiagas Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 10 d., elektroninėmis ryšio priemonėmis susitarė su tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir V. K. dėl neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo, gabenimo bei vykdė tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus iš tyrimo metu nenustatytų asmenų psichotropines medžiagas neteisėtai laikyti, gabenti ir perduoti V. K..

4.2.1. Tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, E. V. tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymu tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 10 d., 14.02 val., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, tyrimo metu nenustatyta transporto priemone didelį kiekį – 26,5602 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 43,5156 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido (duomenys neskelbtini) pagal bendrą iš anksto elektroninėmis ryšio priemonėmis įvykusį susitarimą su V. K. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atgabenęs į Islandijos pl., Kaune (koordinatės (duomenys neskelbtini)), paslėpė prie kelio ženklo „Kaunas“, tikslu, kad šias psichotropines medžiagas tolimesniam platinimui paimtų V. K.. Tačiau šį paslėptą didelį kiekį – 26,5602 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 43,5156 g baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 10 d., 14.02 val. įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti jam priimtą Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį arba pakeisti jo dalį – mažinti kaltinimo apimtį, švelninti bausmę.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nurodoma, kad jam priimtas skundžiamas nuosprendis naikintinas arba keistina jo dalis dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės.

5.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai vertino bylos duomenis dėl jo, E. V., veikimo bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis ir V. K.. Jis V. K. nepažinojo ir nepažįsta, pirmą kartą pamatė teisiamajame posėdyje, su pastaruoju nėra buvęs jokioje įkalinimo vietoje, V. K. klysta sakydamas, kad jie galimai buvo kažkur susitikę įkalinimo įstaigoje. Skundžiamame nuosprendyje taip pat daroma tik prielaida, kad jam, E. V., priklauso paskyra „(duomenys neskelbtini)“, per kurią jis neva bendravo su V. K.. Jokiuose tinkluose apeliantas taip savęs nėra įvardinęs ir iš tokios paskyros su kuo nors bendravęs. Po sulaikymo, atlikus kratų metu paimtų daiktų apžiūrą, taip pat niekur nefiksuota, jog jis būtų su kuo nors bendravęs, kaip „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad skundžiamo nuosprendžio išvados nėra pagrįstos neginčijamais įrodymais.

5.3. Apeliantas neneigia, kad galėjo lankytis degalinėje „Jozita“, esančioje (duomenys neskelbtini). Tačiau neigia degalinės tualeto patalpose palikęs didelį kiekį (24,3410 g) psichotropinės medžiagos – amfetamino. Mano, jog pareigūnai turėjo sulaikyti asmenį, kuris galimai padėjo šias medžiagas tualeto patalpose, sulaikius paimti rankų pėdsakus (nuoplovas, mikrodaleles ir pan.), kad būtų identifikuota, ar šis asmuo turėjo rankose psichotropines medžiagas ir ar jos sutampa su V. K. paimta psichotropine medžiaga. Tačiau tai padaryta nebuvo.

5.4. Apelianto nuomone, suklastoti bylos duomenys, kuriais nustatyta, jog ant permatomo polietileninio paketo buvo rastas apelianto sutuoktinės L. V. DNR pėdsakas (t. 4, b. l. 12–13). Tyrėjai, atlikę kratą jo (E. V.) gyvenamojoje vietoje ir iš jo sutuoktinės paėmę telefono aparatus, galėjo „užnešti“ pastarosios DNR pavyzdį ant paimto polietileninio paketo. Anot apelianto, tai patvirtina ant to paties paketo surasta nežymi DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam identifikavimui (t. 4, b. l. 1–2).

5.5. Byloje nėra bei nebuvo jokių žvalgybinėmis ar kitomis procesinėmis prievartos priemonėmis gautų bylos duomenų apie jo turėtą jo ryšį su byloje išvardintais asmenimis, užsiimančiais narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu. Taip pat nėra jokių duomenų apie jo bendravimą su V. K.. Apelianto požiūriu, sankcionavus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, jie privalėjo būti nedelsiant nutraukti, V. K. pareigūnams pateikus psichotropinę medžiagą, kurią pastarasis paėmė iš degalinės „Jozita“, esančios (duomenys neskelbtini). Tačiau veiksmai buvo tęsiami, siekiant pabloginti jo, E. V., teisinę padėtį, nors tam nebuvo jokio faktinio ar teisinio pagrindo, būtinumo ar poreikio. Jeigu pareigūnai turėjo pakankamai duomenų dėl jo 2021 m. lapkričio 17 d. veikos, tai nebuvo jokios būtinybės tęsti, tiražuoti, kartoti 2021 m. gruodžio 10 d. veiksmais.

5.6. Apeliantas skunde pažymi ir apie tai, kad psichotropinė medžiaga nepateko į neteisėtą apyvartą, buvo paimta pareigūnų, teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi buvo sankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų atlikimas, todėl veika laikytina nutrukusi pasikėsinimo stadijoje, nes buvo kontroliuojama pareigūnų. Dėl šių aplinkybių mano, kad pačios griežčiausios bausmės taikymas yra nepagrįstas. Nurodo, kad yra dirbantis, gyvena su šeima, su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus, todėl galutinė laisvės atėmimo 13 metų bausmė yra per griežta, jos skyrimu yra pažeistas teisingumo principas.

6. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės – skirti švelnesnę bausmę, t. y. sumažinti laisvės atėmimo bausmės trukmę.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to paskyrė neteisingą bausmę. Mano, kad teismo skirta bausmė yra per griežta, kadangi nepakankamai buvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad jis ne tik pripažino kaltę, gailėjosi, bet ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvaujančius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymi, jog atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus su D. K., S. M. ir E. V., kuriuos teismas pripažino kaltais ir patraukė baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje apie tai nepasisakė ir, skirdamas bausmę, šios aplinkybės nevertino, kaip jo atsakomybės lengvinančios.

6.2. Šiuo aspektu apeliantas skunde nurodo ir tai, kad savanoriškai bendradarbiavo su pareigūnais, siekiant nustatyti kitus asmenis, užsiimančius narkotinių-psichotropinių medžiagų disponavimu, jam buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Tokių veiksmų atlikimo metu jis palaikė ryšius su asmenimis, kurie organizavo neteisėtų medžiagų įgijimą, gabenimą ir perdavimą jam – V. K.. Ikiteisminio tyrimo metu jis suteikė informaciją apie šių nusikalstamų veikų organizatorių – V. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nepakakus duomenų jo kaltei pagrįsti. Taip pat jo parodymai padėjo nustatyti M. B., kuris jam buvo perdavęs narkotines – psichotropines medžiagas. Po sulaikymo jis (V. K.), savanoriškai pripažino ir nurodė vietą, kur paslėpė įgytas psichotropines medžiagas. Parodė apie S. M., J. J., kuris narkotines medžiagas perdavinėjo per D. K., E. V. ir kuris nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Teismui taip pat buvo pateikti įrodymai apie jo bendradarbiavimą su kriminalinės žvalgybos pareigūnais (t. 3, b. l. 164–166; t. 4, b. l. 23–26, 27–29, 53–57, 58– 60).

6.3. Teismo 2021 m. lapkričio 6, d. 9 d., 2022 m. sausio 21 d. nutartimis jam, V. K. buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Skundžiamame nuosprendyje teismas, spręsdamas dėl D. K., E. V. ir S. M. kaltės, priėjo išvados, jog byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jų kaltę. Tokiais įrodymais pirmosios instancijos teismas pripažino ir jo, V. K. parodymus, slaptų veiksmų atlikimo metu užfiksuotus duomenis. Taigi, jis, V. K., padėjo atskleisti ir kitų, šioje byloje nuteistų asmenų padarytas nusikalstamas veikas.

6.4. 2024 m. birželio 11 d. buvo priimtas teismo nuosprendis dėl anksčiau jo padarytos nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnui pasiūlius bendradarbiauti, jam buvo nurodyta, jog jo bendradarbiavimo atveju jam gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu arba paskirta švelnesnė bausmė. Tačiau, nutraukus tyrimus V. S. ir J. J. atžvilgiu, neliko nusikalstamos veikos organizatorių. Į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė. Atkreipia dėmesį į BK 62 straipsnio nuostatą. Nurodo, kad jis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, vykdo individualią veiklą, psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas, per penkerius metus į priklausomybės ligų centrą dėl konsultacijų ir gydymo nebuvo kreipęsis, yra sudaręs santuoką, augina du mažamečius vaikus, gauna pastovias pajamas šeimos išlaikymui. Tvirtina, kad teismas, skirdamas bausmę, į visas šias aplinkybes taip pat neatsižvelgė.

7. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės – sumažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 12 metų ir galutinę subendrintą 16 metų laisvės atėmimo bausmę.

Šalies argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Skundžiamu nuosprendžiu jis, M. B. buvo nuteistas laisvės atėmimu 12 metų. Šią bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 16 metų bausmė. Apelianto įsitikinimu, tokia bausmė yra per griežta. Jis nuo įtarimų jam pareiškimo dienos kaltę pripažino, nurodė visas nusikaltimo aplinkybes. Teisminio bylos proceso metu jis nuoširdžiai atsakinėjo į jam užduodamus klausimus, davė išsamius parodymus. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuo 2021 m. spalio 5 d. buvo suimtas kitoje byloje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir įtarimai šioje byloje pareikšti jam esant Kauno tardymo izoliatoriuje. Padaryti nusikaltimai tiek minėtoje, tiek šioje byloje padaryti per vienerių metų laikotarpį, todėl prašo į tai atsižvelgti ir jo veiksmus vertinti kaip savotišką tęstinę veiką.

8. Nuteistojo D. K. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nuosprendį:

- pripažinti D. K. prisipažinimą jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe;

- perkvalifikuoti D. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, bei, pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę;

- D. K. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį išteisinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. D. K. kaltė, padarius baigtą nusikalstamą veiką, grindžiama tik subjektyvaus pobūdžio įrodymų šaltiniais – įrodymais, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus – išsamiai ir nešališkai. Todėl skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad D. K. įvykdė baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

8.2. Nuteistojo gynėjas skunde pabrėžia optimalią neviešo pobūdžio veiksmų taikymo trukmę, jų nutraukimą, surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių efektyviai vykdyti ikiteisminį tyrimą, bylą perduoti teismui, atkreipdamas dėmesį į tai, kad ilgesnį laiką tęsiami veiksmai turi būti vertinami, tikrinant, ar nebuvo siekiama dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę ir ar teisėtai prasidėję veiksmai neperaugo į provokaciją arba dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiuo aspektu nurodo, jog tyrimą atlikę pareigūnai pažeidė BPK nuostatas, o tai turėjo įtakos D. K. teisinei padėčiai, t. y. ji buvo pasunkinta. Pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas procedūrinį ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų teisingumą, esminių aplinkybių tinkamai neįvertino, padarė esminius BPK pažeidimus, duomenis laikydamas tinkamais įrodymais bei jais grįsdamas D. K. kaltę.

8.3. Apeliaciniame skunde gynėjas atkreipia dėmesį į liudytojo K. T. parodymus dėl D. K. sulaikymo. Šio liudytojo parodymais, pirmu atveju, D. K. nebuvo sulaikytas, nes nebuvo nustatytas, antru atveju nesulaikytas, siekiant nustatyti asmenis, veikiančius įkalinimo įstaigoje, ir tik jų nenustačius, sulaikytas trečiu atveju. Kita vertus, šis liudytojas teisiamajame posėdyje pripažino, jog D. K. buvo atpažintas nuo pat pradžių, tai patvirtina ir bylos duomenys. Todėl pareigūno argumentas yra nepagrįstas, D. K. nesusitikinėjo su jokiais asmenimis, todėl nustatyti įkalinimo įstaigoje veikiančių asmenų nebuvo įmanoma, kadangi tiesioginį ryšį palaikė V. K..

8.4. Nuteistojo gynėjas skunde akcentuoja ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl antro ir pirmo epizodų laiką – atitinkamai 2022 m. sausio 25 d. ir 2022 m. balandžio 20 d.(t. 1, b. l. 90, 96). Nurodo, kad pareigūnai sąmoningai nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl pirmos padarytos nusikalstamos veikos, kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl antrojo epizodo. Pastarasis buvo trečias nusikalstamos veikos atvejis, nes vienu atveju narkotinė medžiaga nebuvo nustatyta. Pasak gynėjo, iš šių duomenų seka, kad pareigūnai, jau 2021 m. gruodžio 9 d. nustatę, jog nusikalstamą veiką padarė D. K., nesiėmė veiksmų jį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų vykdymo, o leido toliau daryti nusikalstamas veikas ir taip sunkinti savo teisinę padėtį, kol buvo padarytas sunkus nusikaltimas, už kurį paskirta griežta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

8.5. Apeliaciniame skunde išdėstydamas bylos duomenis, susijusius su teismo 2021 m. lapkričio 9 d. ir 2022 m. sausio 21 d. nutartimis duotu leidimu V. K. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, procesinių tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose, tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes (t. 3, b. l. 50–51, 161, 167; t. 4, b. l. 24, 35, 49, 53–54), nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad, dar nesibaigus 2021 m. lapkričio 9 d. teismo nutartimi nustatytam terminui nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. vasario 9 d., kuriuo V. K. buvo leista ne daugiau kaip 5 kartus vieno asmens atžvilgiu atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, neįsigilinus į šios nutarties turinį, tas pats teismas priėmė dar vieną nutartį leisti atlikti dar 5 nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus D. K. atžvilgiu. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs į baudžiamosios bylos medžiagą, vertindamas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų leistinumų ir teisėtumą, pažeidė BPK teisės normas.

8.6. Apeliaciniame skunde išdėstyti bylos duomenys, pareigūno K. T. parodymai teisiamajame posėdyje atskleidžia, jog 2021 m. gruodžio 9 d. D. K. buvo atpažintas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kaip padaręs sunkią nusikalstamą veiką, tačiau nebuvo sulaikytas ir jam leista toliau daryti nusikalstamas veikas, bei taip sunkinti savo teisinę padėtį. Netgi padarius antrą galimą nusikalstamą veiką 2021 m. gruodžio 21 d. D. K. nebuvo sulaikytas, nes nebuvo nustatytas narkotinių medžiagų kiekis. D. K. sulaikytas tik tada, kai 2022 m. sausio 21 d. padarė dar sunkesnę nusikalstamą veiką. Todėl, nuteistojo gynėjo manymu, D. K. turi būti išteisintas dėl nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, nes, dar galiojant pirmai ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčiai leisti V. K. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus 5 kartus prieš vieną asmenį, priimta dar viena teismo nutartis, kuria V. K. leista dar 5 kartus atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus konkrečiai D. K. atžvilgiu. Šie ikiteisminio tyrimo veiksmai pripažintini neteisėtais, o D. K. išteisintinas.

8.7. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas dėl 2021 m. gruodžio 9 d. epizodo (BK 260 straipsnio 1 dalis) nurodo ir tai, kad neatsižvelgta, jog veika padaryta, kontroliuojant pareigūnams, o tai sudaro pagrindą D. K. veiksmus vertinti, kaip pasikėsinimą, tuo pačiu mažesnio, nei tipinis, BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pavojingumo. Kaip nustatyta bylos medžiaga – narkotinė medžiaga į rinką nepateko ir negalėjo patekti, tai ne tik nesukėlė jokių neigiamų padarinių įstatymo saugomam gėriui – visuomenės sveikatai, bet ir nebuvo jokio realaus pavojaus neigiamiems padariniams atsirasti.

8.8. Apeliaciniame skunde akcentuojamas 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiantis BK 75 straipsnio pakeitimas, numatantis, jog asmeniui, padariusiam sunkią nusikalstamą veiką, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai ar iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas gali paskirti intensyvią priežiūrą.

8.9. Nors nuosprendyje nurodyta, jog D. K. nebuvo provokuojamas, leidimas vykdyti nusikalstamas veikas yra pasyvus ikiteisminio tyrimo pareigūnų naudotas provokavimo būdas ir tai sudaro savarankišką pagrindą D. K. išteisinti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Atskiru savarankišku provokavimo pagrindu gynėjas nurodo tai, kad D. K. niekada nebuvo susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, pats jų nevartoja, o norėjo jas perduoti kitiems asmenims. Jokių pajamų iš savo padarytos nusikalstamos veikos jis negavo. Nenustatyti asmenys jo prašė paimti narkotines medžiagas iš (duomenys neskelbtini), nors pokalbio metu V. K. nurodė, jog nešioja (duomenys neskelbtini) valdybos apykoję. Gynėjo teigimu, baudžiamojoje byloje nebuvo atskleistos esminės faktinės aplinkybės – pirmosios instancijos teismui nepavyko nustatyti, kuriam tikslui buvo pasitelktas D. K., kai pats V. K. galėjo laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir paimti narkotines medžiagas iš bet kurios vietos. Anot gynėjo, D. K. galėjo būti provokuojamas pareigūnų paimti narkotines medžiagas ir jas perduoti V. K., nes veikę asmenys taip ir nebuvo nustatyti, dėl pirmo epizodo jokie garso įrašai nepadaryti, neišsaugotos apžiūros protokolo nuotraukos, o tai kelia abejonių dėl sąmoningai atliktų nusikalstamų veikų.

8.10. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad jau pirmajame teisiamajame posėdyje D. K. kaltę pripažino, charakterizuojamas teigiamai, yra įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, dirba, turi šeimą, augina mažametį vaiką. Todėl, gynėjo nuomone, išteisinus D. K. dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, o veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį perkvalifikavus į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam gali būti paskirta laisvės apribojimo, naudojant elektronines stebėjimo priemones, bausmė. Taip pat apeliaciniame skunde prašoma pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, jog jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsižvelgus į nuteistojo poziciją viso teisminio bylos nagrinėjimo metu.

9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo V. K. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų E. V., M. B. ir nuteistojo D. K. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas. Nuteistųjų M. B., E. V. ir nuteistojo D. K. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliaciniai skundai atmetami.

10. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina ją tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma pareiga teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Tokiu būdu, teismas yra saistomas skunduose nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo.

11. Nuteistojo A. Valantino apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies pripažinti jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), prašant jį išteisinti, tuo pačiu keliant klausimą ir dėl paskirtos bausmės. Nuteistieji V. K. ir M. B. nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis, kaip per griežtomis, prašo jas švelninti. Nuteistojo D. K. gynėjo apeliaciniame skunde prašoma nuteistojo nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, 75 straipsnį ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o pagal BK 260 straipsnio 2 dalį D. K. išteisinti, taip pat gynėjas mano, kad nepagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nebuvo pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė. Apeliaciniuose skunduose pateikti nuteistųjų prašymai keisti arba naikinti jų atžvilgiu priimtą skundžiamą nuosprendį argumentuojami baudžiamojo įstatymo reikalavimų pažeidimu, netinkamai pritaikytu baudžiamuoju įstatymu, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimu nustatytoms bylos aplinkybėms ir neteisingų bausmių paskyrimu. Todėl teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, patikrina skundžiamą nuosprendį, laikydamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų.

Dėl E. V. kaltės pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dvi veikos)

12. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas bylos duomenis įrodymais ir juos vertindamas, padarė esminius BPK pažeidimus, todėl nepagrįstai pripažino jį padariusiu dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniame skunde pateikdamas atskirų byloje surinktų įrodymų vertinimą, apeliantas mano, kad byloje nėra surinkta pakankamų jo kaltės įrodymų, todėl prašo jį išteisinti. Sutikti su tokiais nuteistojo argumentais nėra pagrindo.

13. Atlikusi byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų analizę, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamo teismo nuosprendžio išvados dėl nuteistojo E. V. kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Priešingai nei teigia nuteistasis, vertinant įrodymus, nebuvo pažeistos BPK 20 straipsnyje nustatytos įrodymų leistinumo ir vertinimo taisyklės. Teismas teisingai įvertino įrodymais tinkamai pripažintais duomenimis nustatytas faktines aplinkybes ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 260 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo E. V. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįsta byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų - taikytų procesinių prievartos priemonių, kitų procesinių veiksmų (apžiūros, objektų tyrimų, liudytojų apklausų) atlikimo metu užfiksuotų duomenų visuma. Šių įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutapo tarpusavyje, patvirtino ir papildė viena kitą, sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl pirmosios instancijos teismas šiais įrodymais pagrįstai grindė savo išvadas. Nuteistojo E. V. pozicija, kad jis su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą platinti, niekaip nėra susijęs, apygardos teismo buvo patikrinta ir paneigta teismo nurodytų įrodymų duomenimis. Nuteistojo teiginiai dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo, paremti tik jo pozicijos neatitinkančių įrodymų vertinimo kritika.

14. Skundžiamu nuosprendžiu E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo nenustatytais asmenimis, V. K., veikiančiu kaip nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyvis, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pirmu atveju (1), bet ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 17 d.; antru atveju (2) – iki 2021 m. gruodžio 10 d., elektroninėmis ryšio priemonėmis susitarė su tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl uždraustų medžiagų laikymo, gabenimo bei vykdė tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai psichotropines medžiagas laikyti, gabenti ir perduoti V. K. nugabenimui, o būtent, kad E. V., turėdamas tikslą platinti, pagal susitarimą (1) 2021 m. lapkričio 17 d. apie 17.10 val., didelį kiekį – 24,3410 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, atgabeno į degalinę „Jozita“, esančią (duomenys neskelbtini), kur jas paslėpė degalinės tualeto patalpoje, kad šią psichotropinę medžiagą tolimesniam platinimui paimtų V. K.. Po ko, V. K., iš tualeto patalpos paėmęs šią psichotropinę medžiagą, ją perdavė pareigūnams; taip pat (2) ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 10 d. 14.02 val. didelį kiekį – 26,5602 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 43,5156 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido (duomenys neskelbtini) atgabeno į Islandijos pl., Kaune (koordinatės (duomenys neskelbtini)), paslėpė prie kelio ženklo „Kaunas“, tikslu, kad šias psichotropines medžiagas tolimesniam platinimui paimtų V. K., kurias 2021 m. gruodžio 10 d. 14.02 val. įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai.

15. Nuteistojo E. V. skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su uždraustų medžiagų suradimo vieta, paėmimu, jų rūšies ir kiekio nustatymu, taip pat dėl E. V. apsilankymo degalinėje „Jozita“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuosprendyje nurodytu laiku. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegijai abejonių taip pat nekyla, šias faktines aplinkybes patvirtina ir baudžiamosios bylos duomenys, nustatyti apžiūrų, slaptų veiksmų atlikimo metu, specialisto išvadomis, liudytojo apklausa. Tačiau nuteistasis ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo kaltės įrodytumo, teigia neatlikęs jokių neteisėtų veiksmų (nepalikęs didelio kiekio psichotropinių medžiagų nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje), o tai, kad minėtu laiku buvo minėtoje degalinėje, aiškina sutapimu.

16. Analizuojant ir vertinant tokią nuteistojo poziciją, matyti, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. V. kaltės nepripažino ir parodymų nedavė (t. 10, b. l. 127–128, 133–134), baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, neigė atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą. Nurodė kitų bylos kaltinamųjų nepažinojęs, pirmą kartą pamatęs tik teisme; Į Kauną buvo atvykęs parduoti dviračio, galimai lankėsi kaltinime nurodytoje degalinėje, tačiau jokių uždraustų daiktų degalinės tualete nepaliko, taip pat neigė 2021 m. gruodžio 10 d. buvęs Islandijos plente prie ženklo „Kaunas“ ir ten palikęs uždraustas medžiagas (t. 13, b. l. 167–168). Nekvestionuojant nuteistojo teisės laisvai rinktis gynybos taktiką, byloje nuteistojo gynybinė pozicija remiamasi tik tiek, kiek ją patvirtina kiti įrodymai, kurių patikimumas ir įrodomoji vertė nekelia abejonių. Byloje išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytais vienas kitą papildančiais faktiniais duomenimis, įvertinus juos pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

17. Šioje byloje nustatytas nusikalstamos veikos mechanizmas, kad tyrimo metu nenustatyti asmenys, kurie kaip įtariama galimai atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigose, organizuodavo žmones, kurie atitinkamai įgydavo, laikydavo, gabendavo ir perduodavo uždraustas medžiagas V. K., kuris šias medžiagas turėjo paimti nugabenimui ir permetimui į įkalinimo įstaigas, t. y. kitam sutartam veiksmui atlikti. Pagal bylos aplinkybes, E. V. buvo „jungiamoji grandis“, tarp tyrimo nenustatytų asmenų, susijusių su uždraustomis medžiagomis ir faktiškai organizavusių disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, bei V. K., kaip asmens, turėjusio šias psichotropines medžiagas paimti tolimesniam disponavimui. Nors tiek pirmu (2021 m. lapkričio 17 d.), tiek antru (2021 m. gruodžio 10 d.) atveju tiesioginio E. V. kontakto su pareigūnams V. K. perduotomis, ar pačių pareigūnų rastomis ir paimtomis psichotropinėmis medžiagomis nebuvo užfiksuota, tačiau duomenys apie E. V. atvykimą ir buvimą degalinėje (atvykimo ir išvykimo iš jos laikas), veiksmai (apsilankymas degalinės tualeto patalpose, po ko, jam iš degalinės išvykus, pagal „(duomenys neskelbtini)“ V, Karpikai pateiktą informaciją, pastarasis atvykęs degalinės tualeto patalpoje rado ir paėmė paliktas psichotropines medžiagas), nuteistojo sutuoktinės DNR profilio nustatymas ant polietileninio paketo su psichotropine medžiaga, rasta prie kelio ženklo „Kaunas“, sugretinus su kita byloje surinkta, patikrinta ir įrodymais pripažinta informacija (pareigūnų, nuteistojo V. K. parodymuose, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose ir kituose įrodymų šaltiniuose esančiais duomenimis) leido teismui daryti kategoriškas išvadas dėl jų pakankamumo E. V. kaltei pagrįsti, o tuo pačiu ir jo gynybinei pozicijai paneigti.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje tinkamai įvertintos E. V. 2021 m. lapkričio 17 d. atvykimo į įvykio vietą – degalinę „Jozita“, esančią (duomenys neskelbtini), ir buvimo joje aplinkybės, atsižvelgus į V. K. bendravimo su „(duomenys neskelbtini)“, E. V. buvimo įvykio vietoje laiką, užfiksuotų veiksmų eigą ir rezultatus. Nuteistojo pozicija dėl važiavimo į Kauną dėl dviračio pardavimo, kitais bylos įrodymais, išskyrus paties E. V. teiginius, nebuvo patvirtinta.

19. Nuteistojo V. K. parodymais nustatyta, kad programėlėje „Wickr Me“ jis susirašinėjo su „(duomenys neskelbtini)“, kuris nurodė kontaktuoti su asmeniu, pasivadinusiu „(duomenys neskelbtini)“, kuris turėjo atvykti į Kauną ir palikti psichotropines medžiagas. Susirašęs su „(duomenys neskelbtini)“, informavęs, jog gali atvykti, „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad daiktai palikti degalinėje „Jozita“, tualeto patalpoje. Atvykęs į degalinę, nurodytoje vietoje rado paketą su psichotropine medžiaga, kurią perdavė pareigūnams (t. 9 t., b. l. 36–40; t. 14, b. l. 70–75). Nuteistojo V. K. bendravimo (susirašinėjimo) su „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybės pagrįstos kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotos informacijos turiniu (t. 5 t., b. l. 89–90). Liudytojo K. T. parodymais nustatyta, kad V. K. iš tyrimo metu nenustatyto asmens gavo nurodymą per bendravimui naudojamą programėlę „Wickr Me“ susisiekti su asmeniu, kurio prisijungimo vardas buvo „(duomenys neskelbtini)“, turinčiu perduoti uždraustas medžiagas. „(duomenys neskelbtini)“ V. K. informavo, kad psichotropinės medžiagos bus paliktos degalinėje „Jozita“. Byloje nagrinėjamu laiku, pareigūnams stebint įvykio teritoriją, užfiksuotas ir pastebėtas į ją atvykęs asmuo, kaip vėliau nustatyta, E. V. (t. 14, b. l. 27–31). Šios, tik išsamesnės aplinkybės nurodytos ir pareigūno K. T. tarnybiniame pranešime (t. 3, b. l. 76–78). Slaptų veiksmų atlikimo protokole ir sekimo suvestinėje užfiksuota, kad V. K. 2021 m. lapkričio 17 d. apie 16.10 val. informavo turintis apie 17.00 val. per „Wickr Me“ kontaktuoti su asmeniu „(duomenys neskelbtini)“, V. K. susisiekus su pastaruoju, „(duomenys neskelbtini)“ nurodė V. K. vykti į (duomenys neskelbtini), prie kapinių, priešais degalinę „Jozitą“. V. K. apie 17.30 val. atvykus į nurodytą vietą, „(duomenys neskelbtini)“ informavo eiti į degalinės tualetą, kur yra paliktas paketas. Atliekant V. K. slaptą sekimą, užfiksuotas į degalinę automobiliu „WV“ Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykęs apie 30 metų amžiaus vyras (t. 3, 79–82). Tyrimo metu nustatyta, kad minėtas automobilis buvo registruotas E. V. vardu (t. 3, b. l. 84–85), užfiksuotas degalinės teritorijoje buvęs asmuo yra pats E. V.. Pareigūno M. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuo 17.05 val. stebint įvykio vietą, kurioje 2021 m. lapkričio 17 d. turėjo įvykti psichotropinių medžiagų perdavimas V. K., apie 17.08 val. degalinėje pastebėtas automobilis „WV“ Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas lūkuriavo degalinės teritorijoje. 17.10 val. vairuotojas užėjo į degalinės tualetą ir mažiau nei po minutės iš jo išėjo ir apie 17.18 val. išvyko iš degalinės teritorijos. Po kurio laiko į tualeto patalpą užėjęs V. K. ten rado paliktą paketą, kurį perdavė pareigūnams. Patikrinus per duomenų bazę, nustatyta, jog į degalinę buvo atvykęs E. V. (t. 3, b. l. 83). Aplinkybės susijusios su bylai aktualiu laiku E. V. buvimu degalinėje užfiksuotos ir vaizdo įrašuose, darytuose 2021 m. lapkričio 17 d. degalinės teritorijoje, kurie apžiūrėti apžiūros protokole. Be kitų įrašuose užfiksuotų aplinkybių, taip pat matyti, kad apie 17.10 val. E. V. buvo nuėjęs nuo savo automobilio (t. 3, b. l. 94–96).

20. Taigi, remiantis aptartais įrodymais, matyti, byloje nagrinėjamu laiku, po pareigūnų užfiksuoto E. V. apsilankymo degalinės tualeto patalpoje ir išvykimo, neužilgo atvykęs V. K. joje rado ir paėmė jam paliktas draudžiamas medžiagas. Aptarti V. K. bendravimo su vartotoju, įvardintu „(duomenys neskelbtini)“, ypatumai ir aukščiau aptartais ištirtais įrodymais nustatyti nusikalstami veiksmai, bylos įrodymų visumos kontekste pagrįstai įvertinti, kaip įrodymai, kuriais nustatyta E. V. kaltė, padarius jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, Nustatyta įvykių seka (byloje nagrinėjamu laiku E. V. buvimas degalinės teritorijoje. tuo pačiu metu vykstantis V. K. susirašinėjimas su asmeniu, įvardintu „(duomenys neskelbtini)“, kurio metu V. K. informuojamas, kad asmuo yra Kaune, (duomenys neskelbtini), kur nurodyta atvykti V. K., vėliau konkretizuojant psichotropinių medžiagų palikimo vietą; E. V. lankymasis degalinės tualeto patalpoje, kur po jo išvykimo iš degalinės betarpiškai atvykęs V. K. rado paketą su psichotropinėmis medžiagomis), priešingai nei nurodoma, atskleidžia, kad E. V. buvimas degalinėje nebuvo atsitiktinis, o tikslingas, būtent jam priklauso paskyra „(duomenys neskelbtini)“. Be to, nustatytų įvykių sekos pagrindu padaryta išvada atitinka teismo nustatytus ir kitos E. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinius duomenis (E. V. sutuoktinės DNR profilio nustatymas ant įpakavimo polietileninio paketo su psichotropine medžiaga, apie kurį bus pasisakyta detaliau, atsakant į skundo argumentus, susijusius su 2021 m. gruodžio 10 d. padaryta veika). Minėtų duomenų visuma sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl nagrinėjamoje byloje nusikaltimo padarymo aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nuteistojo skundo argumentai, kad neteisingai nustatytos jo atvykimo ir buvimo degalinėje aplinkybės, yra nepagrįsti, paneigti byloje užfiksuotą aptariamo įvykio chronologijos ir tyrimo veiksmais užfiksuotų bei nustatytų faktinių duomenų. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo nurodyta galima jo buvimo Kaune priežastis (dėl dviračio pardavimo) buvo įvardinta tik jau susipažinus su bylos medžiaga, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje, ir, nors kaip minėta, nuteistojo teisė rinktis gynybos taktiką nėra kvestionuojama, atsižvelgiama, kad E. V. ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių nenurodė, teisiamajame posėdyje jam nepalankių aplinkybių negalėjo paaiškinti, bet neutralias aplinkybes dėstė detaliai. Tokia nuteistojo E. V. pozicija leidžia spręsti apie jo siekį duoti parodymus, kuo labiau priderintus prie surinktų įrodymų.

21. Nepagrįstais pripažintini nuteistojo E. V. gynybos argumentai, kuriais neigiama ir jo sąsaja su jam inkriminuota 2021 m. gruodžio 10 d. nusikalstama veika. Nuteistojo kaltė pagrįsta pirmosios instancijos teisme išnagrinėtais nuteistojo V. K., liudytojo K. T. parodymų, apžiūros protokolų, specialistų išvadų duomenimis bei kita teisiamajame posėdyje ištirta medžiaga. Byloje nuteistojo V. K. parodymais nustatyta, kad su asmeniu „(duomenys neskelbtini)“ antrą kartą susirašė 2021 m. gruodžio 9 d., „(duomenys neskelbtini)“ klausė, ar jie gali susitikti, kadangi susitikti negalėjo, „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė informaciją su psichotropinės medžiagos palikimo vieta. 2021 m. gruodžio 10 d. pareigūnams pagal „(duomenys neskelbtini)“ atsiųstus duomenis apžiūrėjus nurodytą vietą, buvo surastas ir paimtas paketas su draudžiamomis medžiagomis (t. 9 t., b. l. 43–46; t. 14, b. l. 70–75). Kaip ir pirmu atveju, bendravimo tarp V. K. ir „(duomenys neskelbtini)“ turinys byloje užfiksuotas kitų objektų apžiūros protokole (t. 5 t., b. l. 89–90). Aplinkybės, susijusios su psichotropinės medžiagos perdavimo (palikimo), suradimo vieta, patvirtintos slaptų veiksmų atlikimo ir įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis (t. 3, b. l. 161–163, 180–182). Liudytojo K. T. parodymais nustatyta, kad V. K. asmuo „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė koordinates su psichotropinės medžiagos buvimo vieta. Nuvykus į vietą ir atlikus įvykio vietos apžiūrą, surastas paketas su psichotropinėmis medžiagomis (specialisto išvada Nr. 11–2938 (21), t. 3, b. l. 188–190). Patikrinus paketą, ant permatomo polietileninio paketo buvo rastas moteriškos kilmės biologinis DNR profilis, kuris sutapo su E. V. sutuoktinės DNR profiliu (t. 14, b. l. 27–31). Liudytojo nurodytos aplinkybės, susijusios su surasto DNR profilio, jo atitikmens nustatymu, byloje patvirtintos specialistų tyrimais ir pateiktomis išvadomis: specialisto išvada Nr. S 8/2022(01) nustatyta, kad ant tirti pateikto permatomo polietileninio paketo, buvo gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris tinka tolimesniam asmens identifikavimui (t. 4, b. l. 1–2); specialisto išvada Nr. S 368/2022(01) nustatyta, kad DNR profilis sutampa su L. V. DNR profiliu (t. 4, b. l. 12-13). Visi šie aptarti ir vienas kitą papildantys duomenys, jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, apygardos teismo pagrįstai pripažinti įrodymais, kurie paneigia apelianto gynybos poziciją.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartais įrodymais nustatytos aplinkybės sudaro tarpusavyje nuoseklią grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu ištirtais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Be to, dalis faktinių aplinkybių, kurios yra svarbios, kaip sustiprinančios teismo vidinį įsitikinimą bendrame šios bylos duomenų kontekste – identifikuojant E. V. ir kaip šios nusikalstamos veikos dalyvį – kaip paskyros „(duomenys neskelbtini)“ naudotoją, asmenį, palikusį psichotropines medžiagas prie ženklo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytoje vietoje ir apie tai informavusį V. K. – nustatytos ir 2021 m. lapkričio 17 d. padarytos veikos atveju. Todėl aptartais įrodymais užfiksuota šioje byloje nustatytų įvykių seka, leidžia pagrįstai abejoti paties nuteistojo nurodytų aplinkybių teisingumu.

23. Aptariamu aspektu, teisėjų kolegija atmeta nuteistojo E. V. skundo argumentus dėl pripažintino nepatikimu įrodymu tyrimo rezultato, kad ant plastiko paketo rastas L. V. DNR profilis. Nuteistasis mano, kad nuteistojo sutuoktinės DNR profilis ant paketo galėjo atsirasti dėl to, kad tyrėjai, kratos metu paimdami taip pat ir sutuoktinės telefoną, nuo jo DNR pavyzdį galėjo „užnešti“ ant tirto paketo. Nuteistojo manymu, tokią galimybę patvirtina ir tai, kad ant paketo taip pat buvo rasta nežymi identifikavimui netinkama DNR priemaiša. Su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo, juos paneigia objektyvūs įrodymai.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros metu išėmus paketą su psichotropine medžiaga, 2021 m. gruodžio 15 d. suformuota objektų tyrimo užduotis, kurioje be kitų užduočių paskirta užduotis ir DNR pėdsakų suradimui (t. 3, b. l. 168–169). 2022 m. sausio 5 d. specialisto išvada Nr. S 8/2022(01) nustatyta, kad atlikus DNR tyrimą, ant permatomo polietileninio paketo (6 mėg.) gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris tinka tolimesniam asmens identifikavimui su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam identifikavimui (t. 4, b. l. 1–3). Pažymėtina, kad objekto tyrimas, taip pat ir dėl DNR pėdsakų, buvo atliktas pagal suformuluotą užduotį, gautas objekto turinio tyrimo rezultatas – nustatytas moteriškos lyties DNR profilis. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymais gali būti nepripažįstami tik tokie duomenys, kai, esant jų gavimo tvarkos pažeidimui, abejonių dėl jų patikimumo negalima pašalinti, atliekant kitus BPK nustatytus veiksmus. Todėl apie ekspertizei pateiktų ėminių autentiškumą bei pateiktų išvadų patikimumą spręstina iš byloje esančių duomenų visumos. 2021 m. gruodžio 15 d. užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta tyrimo apimtis, tame tarpe pateikti atsakymą, ar ant tirti patiektų objektų yra žmogaus biologinės kilmės pėdsakų tinkamų asmens identifikavimui. Iš paskirtos užduoties ir specialisto išvados akivaizdu, jog ėminiai buvo paimti specialistų objekto tyrimo metu. Tuo pačiu matyti, kad išvados tikslas buvo nustatyti ir užfiksuoti aplinkybes, susijusias būtent su DNR pėdsakų ant objekto nustatymu, kartu atsakant į klausimą dėl jų tinkamumo identifikuoti asmenį. Minėtu tyrimu DNR profilis neidentifikuotas tik dėl to, kad duomenų bazėje tokio atitikmens tuo metu nebuvo registruota. Tačiau vien dėl to abejonių dėl ėminių paėmimo ir moteriškos lyties DNR profilio nustatymo aplinkybių nekyla. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad 2022 m. kovo 30 d. E. V. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, kurios metu paimti telefonai (t. 5, b. l. 64), t. y. krata atlikta po to, kai ant tirti pateikto objekto jau buvo surastas moteriškas DNR profilis, tinkamas asmens indentifikavimui. Todėl akivaizdu, kad dar iki kratos atlikimo pareigūnai jau disponavo moteriškos lyties asmens DNR profilio duomenimis, tačiau kaip minėta, dėl to, kad duomenų bazėje toks profilis nebuvo registruotas, jis nebuvo identifikuotas. Ir tik vėliau, 2022 m. birželio 20 d. po L. V. apklausos paėmus jos seilių mėginį lyginamajam tyrimui (t. 4, b. l. 18–21), DNR tyrimu nustatyta (2022 m. birželio 27 d. specialisto išvada Nr. S 368/2022(01)), kad ant permatomo polietileninio paketo (SI Nr. S 8/2022(01) 6 mėg.) gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su L. V. DNR profiliu su 99,9999999999999999999 % tikimybe (t. 4, b. l. 12–13). Todėl aplinkybė, kad 2022 m. sausio 5 d. nustatytas moteriškos lyties DNR profilis ant tirto paketo su psichotropine medžiaga priklauso E. V. sutuoktinei L. V., kuri buvo nustatyta 2022 m. birželio 27 d. atlikto tyrimo metu, paneigia nuteistojo E. V. versiją, kad jo sutuoktinės DNR profilis ant paketo galėjo atsirasti po to, kai buvo atlikta krata ir paimti telefonai. Akivaizdu, kad ant paketo su psichotropine medžiaga moteriškos lyties DNR profilis buvo rastas 2022 m. sausio 5 d., tačiau, nei pareigūnams, nei specialistams neturint jokių duomenų apie šį asmenį, jis buvo identifikuotas tik 2022 m. birželio 27 d. tyrimo metu.

25. Siekiant visapusiškai ištirti ir nustatyti visas teisingam sprendimui priimti svarbias aplinkybes, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atlikto įrodymų tyrimo metu L. V. buvo apklausta liudytoja. Atsakydama į jai užduodamus klausimus, liudytoja parodė, kad kratos jų namuose metu virtuvėje ant spintelės buvo rasti ir paimti du telefonai, kurie nei jos, nei jos vyro nebuvo naudojami. Kitų daiktų paimta nebuvo. Paaiškinti, kaip jos DNR pėdsakas atsirado ant maišelio su amfetaminu, ji negalėjo, svarstė, kad gal nuo per kratą paimtų telefonų. Taip pat parodė, jog polietileninių maišelių namuose būdavo, juos ji naudojo produktų šaldymui.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojos L. V. nurodytos aplinkybės taip pat neduoda pagrindo abejoti tyrimo išvada, duomenų, jog tyrimas, kurio metu ant plastiko paketo rastas moteriškos lyties DNR profilis priklauso L. V. būtų atliktas netinkamai, negauta, tokių, nesutikdamas su jo rezultatu, apeliaciniame skunde nepateikė ir nuteistasis E. V.. Pozicija, kad DNR profilis galėjo būti pareigūnų „užneštas“ nuo kratos paimtų telefonų, paneigta aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, susijusiomis su moteriškos lyties asmens DNR profilio suradimu laiku, vėlesnio jo identifikavimo priežastimis, o taip pat liudytojos parodymais apie atliktos kratos ypatumus (išskyrus telefonus, nieko daugiau paimta nebuvo) ir naudojimąsi kratos metu paimtais telefonais (nurodė telefonų nenaudojusi). Nuteistojo pozicijos šiame kontekste nepatvirtina ir aptartų tyrimo rezultatų nepaneigia tai, kad 2022 m. sausio 5 d. tyrimo metu aptiktos nežymios DNR priemaišos, kurios identifikavimui nebuvo tinkamos.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl visų pirmiau aptartų aplinkybių nėra pagrindo nesivadovauti procesinių veiksmų, nustatant faktines šios bylos aplinkybes, atlikimo metu užfiksuotais duomenimis. Nenustatyta ir jokių objektyvių duomenų, duodančių pagrindą manyti, jog pareigūnai ar tyrimą atlikę specialistai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį nusikalstamos veikos padarymu, tokių, išskyrus deklaratyvius teiginius, iš esmės nenurodė ir pats nuteistasis. Specialisto tyrimų išvadų, kaip įrodymo, vertinimas priklauso bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktos išvados yra išsamios, motyvuotos, jose atsakyta į pateiktus klausimus, tyrimai atlikti, tinkamai ištyrus nuo objektų paimtus mėginius ir išanalizavus gautus rezultatus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išvadas pripažino įrodymais ir vertino jas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Vien deklaratyvios apelianto keliamos abejonės neduoda pagrindo paneigti jų turinio.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo E. V. kaltės klausimas buvo išspręstas tinkamai, jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tinkamais įrodymais. Nuteistojo E. V. apeliaciniame skunde pateiktas savitas objektyvių duomenų vertinimas nėra pagrindas priimti kitokį galutinį procesinį sprendimą byloje, nei pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis. Teismo išvados dėl nuteistojo E. V. kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįstos patikrintų, patikimų, leistinų ir pakankamų įrodymų visuma, kuri paneigia jo skundo argumentus, jog jis šių veikų nepadarė. Skundžiamame nuosprendyje išanalizuoti duomenys atskleidžia nusikaltimų darymo schemą ir jo vaidmenį. E. V. kaltė grindžiama faktinių duomenų, sutampančių dėl esminių aplinkybių, visumos analize, juos gretinant ir lyginant tarpusavyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu šių duomenų turinio vertinimu ir jo įrodomąja reikšme, pagrindžiant E. V. kaltės įrodytumą. Priešingai nuteistojo apeliacinio skundo argumentams, byloje surinkti duomenys tinkamai ištirti ir jų visuma yra pagrįsta nuteistojo kaltė, padarius jam inkriminuotas veikas. Padarytų išvadų nepaneigia ir tai, kad byloje nėra tiesiogiai identifikuota, jog būtent E. V. naudojosi programėlėje „Wickr Me“ „(duomenys neskelbtini)“ paskyra. Tačiau ši aplinkybė nekeičia byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo, kurio analizė atlikta apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, bei dėl pirmiau išdėstytų argumentų nesudaro pagrindo paneigti kitais tinkamais bei pakankamais įrodymais byloje nustatytų nuteistojo disponavimo dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu faktų.

29. Tai, kad įvykio metu E. V. nebuvo pažįstamas su V. K., taip pat nėra nuteistojo E. V. dalyvavimą nusikalstamose veikose paneigiantis įrodymas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog E. V. veikė su kitais nusikalstamų veikų bendrininkais kaip nusikalstamų veikų bendravykdytojas, kuris realizavo dalį veiksmų, atitinkančių veikų objektyviosios pusės požymius. Nuteistojo išankstinio susitarimo turinys yra nustatytas ir atskleistas skundžiame nuosprendyje, išdėstant įrodytomis pripažintas jo padarytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, susitarimo daryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, pobūdis nustatytas iš visumos ištirtais įrodymais gautų bylos duomenų. Byloje neabejotinai nustatyta, jog nuteistasis E. V., atlikęs bendros nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų dalį, suvokė visus bendrai daromos veikos požymius, t. y. suprato kartu su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir nuteistuoju V. K. dalyvaujantis nusikaltimų padaryme.

30. Apibendrinus tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistojo E. V. kaltei nustatyti ir paneigti jo teiginius, kad jis nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), nepadarė. Pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti bylos įrodymai, kurių vertinimo analizę atliko ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patvirtina nuteistojo E. V. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

Dėl D. K. kaltės pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

31. Baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais tinkamai nustatytos nuteistojo D. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, faktinės aplinkybės. Jos apeliaciniame skunde nėra ginčijamos, dėl jų nustatymo teisėjų kolegijai abejonių nekilo. Nuteistojo D. K. gynėjas apeliaciniame skunde pagrindą nuteistąjį išteisinti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį grindžia argumentais dėl neviešo pobūdžio veiksmų taikymo laiko, tvirtindamas, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje minėti veiksmai truko per ilgai, siekiant pasunkinti nuteistojo teisinę padėtį, tačiau neužkertant kelio daromam nusikaltimui. Be to, gynėjo manymu, D. K. buvo provokuojamas vykdyti nusikalstamas veikas, uždraustas medžiagas perduoti V. K.. Sutikti su šiais gynėjo argumentais nėra pagrindo.

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamojoje byloje procesinės prievartos priemonių taikymo aplinkybes, jų trukmės, jų realizavimo teisėtumo bei proporcingumo neatitikimo įstatymo reikalavimams nenustatė.

33. Nagrinėjamoje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą pagal BK 260 straipsnio 1, 3 dalis, V. K. pareiškus įtarimus dėl uždraustų medžiagų permetimų į įkalinimo įstaigas, V. K. parodė apie vieną iš narkotinių ar psichotropinių medžiagų patekimo į įkalinimo įstaigą organizatorių (nenustatytas nuteistasis, atliekantis bausmę Alytaus pataisos namuose), apie bendravimo su juo ypatumus (bendravimas su asmeniu, pasivadinusiu „(duomenys neskelbtini)“, vyko per internetinę programą „Wickr Me“). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi, siekiant gauti tyrimui reikšmingų duomenų, t. y. nustatyti nusikalstamos veikos mechanizmą, išsiaiškinti visus nusikalstamą veiką darančius asmenis, jų tarpusavio ryšius, uždraustų medžiagų tiekėjus, jų gabenimo ir realizavimo būdus, slėpimo bei laikymo vietas – surinkti duomenų ikiteisminiame tyrime apie sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, aptartų aplinkybių pagrindu buvo leista V. K. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau – ir NVIV) ne daugiau kaip 5 kartus vieno asmens atžvilgiu nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. vasario 9 d. Šių veiksmų atlikimo metu leista V. K. palaikyti ryšį ir bendrauti su nenustatytu Alytaus pataisos namuose kalinčiu nuteistuoju, organizuojančiu narkotinių – psichotropinių medžiagų patekimą į įkalinimo įstaigą, bei su galimais jo bendrininkais, esančiais laisvėje (susitikti, bendrauti apie disponavimą uždraustomis medžiagomis, iš jų jas įgyti, gabenti ir perduoti pareigūnams). Taip pat leista naudoti technines priemones, darant vaizdo ir garso įrašus (t. 3, b. l. 46–47). Atitinkamai sankcionuoti ir BPK 158, 160 straipsniuose numatyti procesinės prievartos veiksmai.

34. Minėtų veiksmų atlikimo metu buvo užfiksuotas V. K. susitikimas su asmeniu, atpažintu kaip D. K., kuris susitikimo metu perdavė paketus su uždraustomis medžiagomis V. K.. Todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. sausio 21 d. nutartimi laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. balandžio 21 d. leista V. K. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus dar ir D. K. atžvilgiu (t. 3, b. l. 56–57). Nors gynėjas skunde teigia kad šia teismo nutartimi buvo pasunkinta D. K. teisinė padėtis, jis buvo provokuojamas daryti nusikalstamą veiką, šis argumentas nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2022 m. sausio 21 d. nutartimi, kuria V. K. leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus konkrečiai D. K. atžvilgiu, nors nebuvo pasibaigęs 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi duoto leidimo V. K. nusikalstamai veikti neįvardinto asmens atžvilgiu terminas, patikslintas leidimas nusikalstamai veikti konkretaus žmogaus atžvilgiu. Pagrindo išvadai, kad teismas, dar kartą sankcionavęs šių veiksmų atlikimą jau konkrečiai D. K. atžvilgiu, pažeidė BPK normų nuostatas, nėra. Tokių veiksmų sankcionavimas nelaikytinas neproporcingu ir provokuojančiu daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad duomenys, kuriuos buvo siekiama gauti, taikant neviešą procesinės prievartos priemonę, ikiteisminio tyrimo institucijai nebuvo žinomi ir atitinkamos procesinės prievartos priemonės taikymas atitiko baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos, kurios faktines aplinkybes ir veikimo mechanizmą siekta nustatyti, sunkumą, konspiracinį pobūdį, V. K. nurodytą asmenų bendravimo būdą, spręstina, kad taikyta procesinė prievartos priemonė buvo pagrįsta, proporcinga ir būtina nustatytiems tikslams pasiekti tiek dėl jos apimties, tiek ir dėl taikymo laikotarpio.

35. Nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai pripažįstami teisėtais ir jų atlikimo metu gauti duomenys gali būti panaudojami kaip įrodymai baudžiamajame procese tik tuo atveju, jeigu buvo įvykdytos visos įstatyme nustatytos sąlygos ir tiksliai laikytasi kitų reikalavimų juos atliekant. Viena iš tokių sąlygų – tai ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas (motyvuota nutartis) (BPK 159 straipsnio 2 dalis). Kita sąlyga – nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų vykdymo teisėtumas, tai reiškia, jog atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus turi būti laikomasi įstatymų reikalavimų. Baudžiamojo proceso įstatymas asmenims, atliekantiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžia provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą (BPK 159 straipsnio 3 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant klausimą, ar asmuo buvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyvių veikimo būdą, realizuojant minėtus veiksmus (t. y. į tai, ar asmuo buvo spaudžiamas, skatinamas, kurstomas, įtikinėjamas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką), bet ir į tai, ar iki šių veiksmų taikymo buvo pagrindas įtarti asmenį, darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Ramanauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74420/01). Taip pat svarbu išsiaiškinti, kuris asmuo (asmuo, prieš kurį taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, ar imitavimo dalyvis) pirmas parodė iniciatyvą daryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 249-788/2015, Nr. 2K-149-511/2017, Nr. 2K-234-895/2018). Teismų praktikoje šiuo aspektu yra ne kartą konstatuota, jog neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. asmuo, atliekantis nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmens padaryti konkrečią nusikalstamą veiką; provokavimo faktas turi būti konstatuojamas tais atvejais, kai, remiantis ištirtomis bylos aplinkybėmis, galima padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2010, Nr. 2K-434/2013, Nr. 2K-238-139/2015 ir kt.). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos imitavimas teisėtas tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Vertinant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų teisėtumą, tikrinamas ne tik formalus sprendime dėl šių veiksmų atlikimo nustatytų ribų laikymasis, bet ir konkretūs jų dalyvių bei asmens, kuriam taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, veiksmai, nustatomas nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, nusikalstamos veikos imitavimo dalyvių vaidmenys ir indėlis į jos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-149-511/2017, Nr. 2K-7-174-303/2019).

36. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo D. K. gynėjo argumentu, jog teisėsaugos institucijų ir kartu su jomis veikusio V. K. veiksmai buvo provokuojantys D. K. nusikalsti. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo realizuoti, peržengiant teismo 2021 m. lapkričio 9 d. ir 2022 m. sausio 21 d. nutartyse nustatytas leistų veiksmų ribas, provokuojant D. K. įvykdyti BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

37. Baudžiamosios bylos duomenimis, V. K. buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis, informuotas apie draudimą provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką (t. 3, b. l. 49, 59). Analizuojant šioje byloje ištirtais įrodymais nustatytas aplinkybes, matyti, kad nuteistasis D. K., neneigdamas jam inkriminuoto nusikaltimo faktinių aplinkybių, parodė, kad pažįstamo T., su kuriuo atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, prašymu sutiko paimti paketą, įsidiegė „Wickr Me“ programėlę, kurioje, pasivadinęs ,,(duomenys neskelbtini)“, bendravo dėl paketo paėmimo su kontaktais, įvardintais „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“, dėl perdavimo – su „(duomenys neskelbtini)“. Savaitę laiko laikė paketą, nieko iš jo nepaėmė, suprato, kad jame galimai uždraustos medžiagos (specialisto išvada Nr. 11-184 (22) nustatyta psichotropinė medžiaga – amfetaminas). Patvirtino žinojęs, kad paketas skirtas pataisos namams. Kadangi ruošėsi išvykti, rašė visiems, kad išmes paketą, jei niekas jo nepasiims. Rašė ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“ ar ,,(duomenys neskelbtini)“. Praėjus parai laiko, su juo susisiekė V. K. („(duomenys neskelbtini)“). Su pastaruoju susitiko prie „Rimi“ parduotuvės, kur ir buvo sulaikyti (t. 14, b. l. 82–83). Nors pats D. K. šią situaciją laikė provokacija, tačiau jo paties parodymais nustatyta, kad jis pats sutiko su pažįstamo jam pateiktu siūlymu, dėl uždraustų medžiagų paėmimo tarėsi ne su V. K., bet su kontaktais „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“, V. K. buvo tas, kuriam paketas su uždraustomis medžiagomis tik buvo perduotas. Pažymėtina ir tai, kad būtent D. K. iniciavo paketo su uždraustomis medžiagomis paėmimą iš jo. Todėl pagal nustatytas faktines aplinkybes V. K. nebuvo tas asmuo, kuris siūlė D. K. atlikti nusikalstamus veiksmus.

38. Minėtos nuteistojo D. K. parodymais nustatytos aplinkybės neprieštarauja ir kitais įrodymais nustatytiems duomenims. Nuteistojo D. K. naudojimąsi „(duomenys neskelbtini)“ vardu bendravimui per programėlę „Wickr Me“, susitarimą susitikti su V. K. ir sulaikymo aplinkybes parodė ir liudytoju apklaustas pareigūnas K. T. (t. 14, b. l. 27–31). V. K., parodydamas apie šį atvejį, taip pat nurodė, kad per „Wickr Me“ programėlę susirašė su asmeniu, pasivadinusiu „(duomenys neskelbtini)“ dėl paketo su uždraustomis medžiagomis pasiėmimo. Kad susitiktų su „(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo jau buvo susitikęs anksčiau, jam buvo parašęs ir „(duomenys neskelbtini)“. Su „(duomenys neskelbtini)“ (D. K.) (susirašinėjimo metu D. K. nurodė, kad turi perduoti daiktus (t.4, b. l. 53)) susitarė susitikti prie prekybos centro „Rimi“. Susitikus, D. K. jam padavė paketą su uždraustomis medžiagomis, po ko jie buvo sulaikyti (t. 9, b. l. 43–46, 60–63; t. 14, b. l. 70–75). Byloje užfiksuotas susirašinėjimas tarp D. K. ir V. K. patvirtina nuteistųjų nurodytas aplinkybes, kad ne V. K. buvo jų susitikimo iniciatorius (t. 5, b. l. 98–107). 2022 m. sausio 25 d. slaptų veiksmų atlikimo protokole, sekimo suvestinėje, 2022 m. sausio 26 d. pokalbių suvestinėje užfiksuotos aplinkybės, susijusios su atliktų veiksmų eiga ir rezultatais, nusikaltime dalyvavusių asmenų veiksmais, jų nustatymu ir sulaikymu (t. 4, b. l. 53–57).

39. Aptarti duomenys buvo reikšmingi, ne tik nustatant D. K. nusikalstamus veiksmus, bet ir paneigiant V. K. provokavimą D. K. nusikalsti. Ištirtais įrodymais nustatytos aplinkybės dėl nuteistojo veiksmų – paketo su uždrausta medžiaga pasiėmimo iš jo palikimo vietos, laikymo, vėliau iniciavimo, kad kas nors jį paimtų, nes reikia išvykti, patvirtina aktyvų paties nuteistojo D. K. veikimą ne dėl V. K. provokacijos, o jo paties iniciatyva. Akivaizdu, kad V. K. vykdytais nusikalstamą veiką imituojančiais veiksmais tik prisijungė prie pradėto vykdyti nusikaltimo. Pažymėtina, kad galimos provokacijos argumentas skundžiame nuosprendyje buvo paneigtas, išsamiai išanalizavus užfiksuotus nuteistųjų D. K. ir V. K., parodymų apie jų bendravimą duomenis, kurių turinio teisingumas apeliaciniame skunde nėra ginčijamas. Todėl konstatuotina, kad visuma ištirtų ir pirmiau aptartų įrodymų paneigia nuteistojo gynėjo argumentus, o skunde dėstomi teiginiai dėl nenustatytų asmenų ,,(duomenys neskelbtini)“ ar ,,(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, prašant D. K. paimti paketą su uždraustomis medžiagomis, V. K. galėjimo pačiam paimti paketą su uždraustomis medžiagomis, D. K. sulaikymo aplinkybių (sulaikytas tik trečiu atveju), vertinant kaip nuteistojo D. K. provokavimą padaryti nusikalstamą veiką, yra deklaratyvūs ir paremti tik nuteistojo gynybos pozicijos neatitinkančio įrodymų vertinimo kritika.

40. Byloje provokacijos klausimas keliamas ir dėl to, kad, anot nuteistojo gynėjo, jau po 2021 m. gruodžio 9 d. D. K. veiksmų, pareigūnams nustačius jo asmenybę, nebuvo imtasi veiksmų jį sulaikyti, toliau leista jam daryti nusikalstamas veikas ir taip sunkinti teisinę padėtį, t. y. kad būtų įvykdytas sunkesnis nusikaltimas. Šis argumentai atmestinas, kaip nepagrįstas.

41. Kaip minėta, žmogaus privatumą varžantys ir atskiro leidimo reikalaujantys kriminalinės žvalgybos ar procesinės prievartos veiksmai skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti ir negali tęstis neribotą laiką. BPK 1 ir 2 straipsnių nuostatos suponuoja, kad nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. turi tęstis tiek laiko, kiek reikia nusikalstamai veikai visiškai atskleisti ir užkardyti, įrodymams dėl nusikalstamos veikos padarymo surinkti, nusikaltimą padariusiems asmenims išaiškinti, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Todėl atitinkamų veiksmų taikymo trukmės laikas yra vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į veikų sudėtingumą, siekiamus tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-504/2012). Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl nevienkartinio neteisėto disponavimo uždraustomis medžiagomis, kuriam atskleisti prireikė didesnių laiko sąnaudų. Bylos medžiaga (slaptų veiksmų atlikimo protokolai, liudytojo K. T. parodymai ir kt.) nustatyta, kad D. K. dalyvavo trijuose perdavimuose. Nors informacija apie nuteistojo D. K. veiką buvo gauta jau po pirmojo D. K. ir V. K. susitikimo 2021 m. gruodžio 9 d., t. y. užfiksavus pirmą D. K. įvykdytą uždraustų medžiagų perdavimą V. K. ir nustačius jo asmenybę. Tačiau byloje atliekamais tyrimo veiksmais buvo siekiama nustatyti visus nusikalstamą veiką vykdančius asmenis, jų tarpusavio ryšius, uždraustų medžiagų saugojimo vietas, realizavimo būdus. Antruoju atveju 2021 m. sausio 21 d. D. K. taip pat nebuvo sulaikytas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog po pirmojo nuteistųjų susitikimo dar nebuvo žinomi visi bendrininkai (asmenys, veikiantys įkalinimo įstaigoje, organizatoriai, tiekėjai; pastebėtina, jog buvo nustatytas ir kitas veikoje dalyvavęs asmuo – nuteistasis E. V.), todėl buvo siekiama gauti daugiau duomenų apie šią veiką. Pažymėtina, kad pastaruoju atveju D. K. V. K. perduotame pakete psichotropinės ar narkotinės medžiagos nebuvo rasta. Nepavykus surinkti daugiau duomenų, trečiuoju atveju, t. y. 2022 m. sausio 21 d. D. K. paketą (kaip nustatyta – su psichotropine medžiaga) perdavus V. K., jis buvo sulaikytas.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina tolesnių NVIV taikymo pagrįstumą. Byloje ištirtais duomenimis nustatyta, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmas tęstas, siekiant išsiaiškinti bendrininkų veikų apimti, mechanizmą, į šias veikas įtrauktų asmenų skaičių, taip pat ne tik asmenų, neteisėtai disponuojančių šiomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, ratą, bet ir šių draudžiamų medžiagų įsigijimo, laikymo vietas ir pan. Kaip matyti, veikė tokia nusikalstamų veikų schema – asmenys, kurie, kaip įtariama, atlieka bausmę įkalinimo įstaigose organizavo ir vadovavo nusikaltimams, t. y. organizavo žmones, kurie perduotų narkotines medžiagas V. K., o V. K. turėjo jas paimti ir permesti į pataisos namų teritorijas. Po 2021 m. gruodžio 9 d., taikant NVIV, buvo atskleista D. K. veiksmų sistema, jų nevienkartinis (neatsitiktinis) pobūdis, tuo pačiu ir bendrininkų tarpusavio ryšių pastovumas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad NVIV po 2021 m. gruodžio 9 d. buvo tęsiami dirbtinai, turint tikslą „tiražuoti“ nusikalstamas veikas (padidinti D. K. atsakomybės mastą), siekiant sunkesnės kvalifikacijos pagal BK nuostatas, ar kitaip sąmoningai pasunkinti nuteistojo teisinę padėtį, o ne esant teisėtam pagrindui dėl tyrimui reikšmingų duomenų nustatymo, kas atitinka baudžiamojo proceso tikslus. D. K. nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje, priešingai nei argumentuojama nuteistojo gynėjo, nebuvo dirbtinai sukurta ar išprovokuota teisėsaugos pareigūnų. NVIV taikymo trukmė buvo proporcinga atliekamo tyrimo sudėtingumui ir jo apimčiai. Nagrinėjamoje byloje atlikto tyrimo apimtis, sudėtingumas, galimų įtariamųjų ratas ir jų bendravimo pobūdis lėmė ir atliekamų neviešų tyrimų veiksmų prieš asmenis trukmę. Konstatuoti, kad dėl objektyvių priežasčių užsitęsęs galimai padarytų nusikalstamų veikų tyrimas peraugo į provokuojančius nusikalsti veiksmus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo.

43. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegijos priėjo išvados, jog baudžiamojoje byloje vykdyti ikiteisminio tyrimo veiksmai, konkrečiau NVIV, buvo taikyti ir realizuoti teisėtai bei pagrįstai, laikantis proporcingumo principo, kitų BPK nustatytų reikalavimų ir nelaikytini skatinančiais (provokuojančiais) daryti naujas nusikalstamas veikas. Nei aktyvios (lenkimo, skatinimo neteisėtai disponuoti dideliais uždraustų medžiagų kiekiais), nei pasyvios (nusikalstamų veikų „tiražavimo“) provokacijos, taikant NVIV atliekamo ikiteisminio tyrimo šioje baudžiamojoje byloje metu, nenustatyta. Nuteistojo D. K. gynėjo argumentai dėl teisėsaugos institucijų provokuojamojo pobūdžio veiksmų, susijusių su asmens, kuriam leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, dalyvavimu ar sąmoningo NVIM tęsimo, siekiant pasunkinti nuteistojo teisinę padėtį, yra deklaratyvūs ir prieštarauja bylos medžiagai. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad surinkti duomenys, taikant neviešas procesinės prievartos priemones, pripažinti įrodymais, pažeidžiant BPK nustatytą tvarką ar kad jie neatitiko BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse keliamų teisėtumo ir leistinumo reikalavimų. Dėl išdėstytų argumentų analogiški nuteistojo E. V. apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog, tęsiant neviešo pobūdžio veiksmus, buvo siekiama jo teisinės padėties pabloginimo, laikytini deklaratyviais ir atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl veikų perkvalifikavimo į pasikėsinimą padaryti nusikalstamas veikas

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tiek nuteistojo D. K. gynėjo, tiek nuteistojo E. V. apeliaciniame skunde pasisakoma dėl nepagrįsto jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo kaip baigtų nusikaltimų, dėl šių jų skundų argumentų pasisako bendrai, tuo pačiu atsižvelgdama ir į individualius konkretaus skundo argumentus.

45. Nuteistojo D. K. gynėjas ir nuteistasis E. V. apeliaciniuose skunduose nurodo, jog D. K. nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje (2021 m. gruodžio 9 d. veika), E. V. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje (2021 m. lapkričio 17 d. ir 2021 m. gruodžio 10 d. veikos), nepagrįstai buvo kvalifikuotos kaip baigti nusikaltimai, nes šios veikos padarytos ir išaiškintos, taikant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, uždraustos medžiagos buvo išplatintos NVIV dalyviui (nekėlė pavojaus baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei), nuteistųjų veiksmus kontroliavo teisėsaugos pareigūnai, todėl jų veikos turėjo būti kvalifikuojamos kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimus. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka ir juos atmeta.

46. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už tokių pat, kaip ir 1 dalyje nurodyti, veiksmų atlikimą, neteisėtai disponuojant dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Todėl nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 arba 2 dalį (priklausomai nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio), jei nustatomas bent vienas iš straipsnių dispozicijose nurodytų alternatyvių objektyviųjų požymių bei tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas.

47. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra baigtas, kai asmuo padaro bent vieną iš įstatymo dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Bet kurio kito dispozicijoje nurodyto alternatyvaus veiksmo įvykdymo stadija (baigtumas) ar tai, kad nusikaltimo dalykas nebuvo realizuotas (nepasiekė adresato) dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, neturi įtakos visos nusikalstamos veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2007, Nr. 2K-585/2010, Nr. 2K-618/2010, Nr. 2K- 124/2011, Nr. 2K-451/2013). Nurodyta teismų praktika yra aktuali ir nusikalstamų veikų pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-942/2015). Be kita ko, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos baigtumo, kai kaltininkas realizuoja ne vieną BK 260 straipsnio atitinkamoje dalyje nurodytą alternatyvų veiksmą, svarbu yra ir tai, kokia apimtimi kaltininko veiksmai, neteisėtai disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, arba neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, teisėsaugos pareigūnų buvo kontroliuojami, taikant NVIV (NVIM). Tuo atveju kai pareigūnų kontrolė apsiribojo tik narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimu ar kitokiu šių medžiagų platinimu (ar kito vieno iš atliktų alternatyvių veiksmų kontrole), kiti kaltininko atlikti BK 260 straipsnio atitinkamoje dalyje nustatyti alternatyvūs veiksmai laikomi baigtais, sukeliančiais realią žalą įstatymo saugomoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-585/2010, Nr. 2K-88-942/2015, Nr. 2K-167-303/2022).

48. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad atitinkamai tiek nuteistojo D. K., tiek nuteistojo E. V. kiekvieno iš jų nusikalstamos veikos, padarytos, veikiant bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nepasiribojo tik psichotropinių medžiagų neteisėtų platinimu (perdavimu) V. K., atliekančiam sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (pagal Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį). Kaip nustatyta, E. V. 2021 m. lapkričio 17 d., 2021 m. gruodžio 10 d. ir D. K. 2021 m. gruodžio 9 d. nusikalstamų veikų atveju ne tik buvo organizuojamas psichotropinių medžiagų perdavimas V. K., tačiau draudžiamos medžiagos, vykdant tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, atitinkamai D. K. buvo įgytos iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, taip pat D. K. ir E. V. laikytos ir gabentos į jų perdavimo vietą, kur turėjo būti perduotos ir buvo perduotos sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam dalyviui (V. K.). Todėl nuteistieji pripažinti kaltais ne tik už psichotropinių medžiagų kitokį platinimą (perdavimą) asmeniui, atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, bet ir už tai, kad jie, turėdami tikslą šias medžiagas platinti, atitinkamai jas neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno. Tokios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiek D. K., tiek E. V., neteisėtai disponuodami nuosprendyje nurodytais psichotropinių medžiagų rūšimis ir kiekiais, realizavo ne vieną, bet kelis BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalių dispozicijose nustatytus alternatyvius objektyviosios pusės požymius. Psichotropinių medžiagų įgijimas (D. K.), jų laikymas ir gabenimas (D. K. ir E. V.) nebuvo kontroliuojamas teisėsaugos pareigūnų. Iki jų perdavimo V. K. nuteistieji, atlikdami veiksmus, veikė tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymu ir tik po to jas perdavė NVIV dalyviui. Atliktuose nuteistųjų nusikalstamuose veiksmuose, atitinkamai įgyjant, laikant ir gabenant uždraustas medžiagas, V. K. niekaip nedalyvavo. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog, nuteistiesiems D. K. ir E. V. įvykdžius kitus alternatyvius straipsnio dispozicijose nurodytus veiksmus, realus pavojus baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei nebuvo kilęs ir jų veikos kvalifikuotinos kaip pasikėsinimas padaryti BK 260 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Todėl pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas D. K. veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2021 m. gruodžio 9 d. veika), o E. V. – pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2021 m. lapkričio 17 d. ir 2021 m. gruodžio 10 d. veikos), tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nuteistųjų nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos, kaip baigti nusikaltimai.

Dėl paskirtų bausmių

49. Teismas bausmę skiria BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Todėl, parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Kartu pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teismas įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones, kurios geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvačios padarytai veikai.

50. Nuteistųjų V. K., M. B., E. V. ir D. K. gynėjo apeliaciniuose skunduose ginčijamas bausmių už BK 260 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytų veikų padarymą skyrimas, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir (ar) dėl to paskyrė jiems per griežtas bausmes. V. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, reikšmingas bausmei individualizuoti, t. y. nustatęs, kad jis kaltę pripažino ir gailėjosi, neįvertino, kad taip pat jis padėjo išsiaiškinti nusikalstamose veikose dalyvavusius asmenis ir kitas aplinkybes. M. B. nurodo, kad jam paskirta bausmė, įvertinus tai, kad jis kaltę pripažino, nurodė visas nusikaltimo aplinkybes, davė išsamius parodymus, laikytina pernelyg griežta. Tiek E. V., tiek D. K. gynėjo skunduose paskirta bausmė laikoma per griežta, atsižvelgiant į skundų argumentus, kad nusikalstamos veikos netinkamai kvalifikuotos kaip baigtos, taip pat ir kitų apeliacinių skundų argumentų kontekste.

51. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. K., netinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, o būtent nepagrįstai neįvertino jo bendradarbiavimo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, išaiškinant kitų nuteistųjų nusikalstamas veikas, taip pat galimas kitų asmenų, kurie nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybės dėl duomenų nepakankamumo, nusikalstamas veikas, aplinkybių, tinkamai neatsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje reglamentuotą bausmės paskirtį, dėl ko V. K. paskyrė neteisingą bausmę. Todėl ši nuosprendžio dalis keičiama (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 punktas).

52. Tuo tarpu, skirdamas bausmes nuteistiesiems M. B., D. K. ir E. V., teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, parinktos bausmės, jų dydžiai, taip pat subendrintos bausmės, atitinka byloje nustatytas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, pagrindo jas keisti nėra.

53. Aptariamu aspektu, atsižvelgus į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), teisėjų kolegija įvertina ir šių pakeitimų įtaką nuteistųjų teisinei padėčiai. Pažymėtina, kad minėtais pakeitimais buvo pakeistos BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalyse reglamentuotos bausmės skyrimo taisyklės. Buvo panaikinta bausmės dydžio skaičiavimo nuo vidurkio taisyklė; numatytas įpareigojimas, esant įstatyme numatytoms aplinkybėms (kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių), motyvuoti sprendimą skirti didesnę nei minimali laisvės atėmimo bausmę; be to, reglamentuotas įpareigojimas, esant minėtoms aplinkybėms, už sunkų ar labai sunkų nusikaltimus skirti ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573), taip pat buvo pakeistos ir BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio, 75 straipsnio nuostatos, suteikiančios teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo pakeistos, išplečiant galimybę skirti asmeniui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, numatant alternatyvią jos taikymo sąlygą. Savo ruožtu pakeistos BK 75 straipsnio bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, taip pat išplėtė skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybes, kai jos vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi, naujasis baudžiamasis įstatymas išplėtė galimybes šių straipsnių pagrindu nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, kas atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybė traukiamų asmenų padėtį. Kadangi šiuo atveju nuteistųjų baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra baigtas, tad paminėtos naujos redakcijos BK nuostatos, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, galėtų būti taikomos. Todėl pakeitus teisinį reguliavimą, paminėtų naujų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo nuteistiesiems galimybės (minėtų pakeitimų įtaką nuteistųjų teisinei padėčiai) aptartinos ir nagrinėjamoje byloje.

54. Nuteistasis V. K. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (trys veikos), nuteistasis M. B. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nuteistasis E. V. – pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), nuteistasis D. K. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį. Paminėtina, kad BK 260 straipsnis numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios minimali ir viršutinė ribos skiriasi priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo. Alternatyvių bausmių už straipsnyje nurodytų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas nenumato. Šio straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė, 2 dalies sankcijoje – laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dešimties metų bausmė ir 3 dalies sankcijoje – laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmė.

55. Byloje nustatyta, kad V. K., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai disponavo įvairiais kiekiais (dideliais, labai dideliais ir kt.) narkotinėmis ir kelių rūšių psichotropinėmis medžiagomis (jas įgijo, laikė, gabeno, dalį jų permetė į Alytaus pataisos namų ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus teritorijas). Už kiekvieną byloje nustatytą šio nuteistojo nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą uždraustomis medžiagomis pirmosios instancijos teismas V. K. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijose nustatytam bausmės minimumui (atitinkamai 10 metų, 10 metų 3 mėnesiams ir 10 metų 6 mėnesiams), kurias, BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu subendrinęs dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, jam paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 metų. M. B. pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo (įgijimas, laikymas, gabenimas) įvairiais kiekiais (didelis, labai didelis ir kt.) narkotinėmis ir kelių rūšių psichotropinėmis medžiagomis, jų išplatinimu (BK 260 straipsnio 3 dalis). Už šį nuteistojo nusikaltimą – neteisėtą disponavimą uždraustomis medžiagomis teismas M. B. paskyrė didesnę, nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytas bausmės minimumas (laisvės atėmimą 12 metų), ir, šią bausmę subendrinęs su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta bausme, paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo 16 metų bausmę. D. K. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai disponavo (įgijo, laikė, gabeno perduoti V. K. nugabenimui ir permetimui į Alytaus pataisos namų teritoriją) įvairiais kiekiais (tarp jų dideliu), kelių rūšių psichotropinėmis medžiagomis. Už kiekvieną byloje nustatytą nuteistojo nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą uždraustomis medžiagomis apygardos teismas paskyrė bausmes, didesnes nei baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytas bausmės minimumas, atitinkamai laisvės atėmimą 4 metams (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir 8 metams 6 mėnesiams (BK 260 straipsnio 2 dalis), kurias, BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu subendrinęs dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, jam paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 metams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su jam ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo 10 metų 6 mėnesiams bausmę. E. V. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai disponavo (laikė, gabeno perduoti V. K.) dideliais kiekiais kelių rūšių psichotropinėmis medžiagomis. Už kiekvieną byloje nuteistojo padarytą nusikaltimą –neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu uždraustų medžiagų apygardos teismas E. V. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, didesnes nei sankcijoje nustatytas bausmės minimumas (atitinkamai laisvės atėmimą 8 metams 6 mėnesiams ir 9 metams), kurias, BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu subendrinęs dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, jam paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 metų. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 13 metų bausmė.

56. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistieji veikdami tiesiogine tyčia, bendrininkų grupe, padarė baigtus nusikaltimus. M. B. padarė vieną, V. K. – tris nusikaltimus, priskiriamus labai sunkių, o D. K. ir E. V. padarė po du nusikaltimus, priskiriamus sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Nuteistųjų nusikalstamos veikos, neteisėtai disponuojant įvairiais kiekiais ir keliomis rūšimis uždraustų medžiagų, padarytos, siekiant savanaudiškų tikslų. Nuteistųjų įvykdytos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, visi jie neteisėtai disponavo keletu rūšių ir įvairiais kiekiais draudžiamų medžiagų (byloje nustatytos trys V. K. draudžiamų medžiagų išplatinimo veikos (draudžiamų medžiagų permetimai į Alytaus pataisos namų ir Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus teritorijas), po dvi - M. B., D. K. ir E. V. draudžiamų medžiagų išplatinimo tam pačiam asmeniui – V. K. veikos); nuteistųjų nusikalstamos veikos padarytos atitinkamai nuo kelių mėnesių iki daugiau nei pusės metų laikotarpiu; M. B. ir E. V. jau buvo pripažinti kaltais ir nuteisti už neteisėtą disponavimą uždraustomis medžiagomis).

57. Paskirdamas bausmes nuteistiesiems, pirmosios instancijos teismas be jau paminėtų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančių aplinkybių, įvertino ir nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis. Byloje nustatyta, kad V. K., M. B., D. K. ir E. V. anksčiau teisti, teistumai neišnykę, nusikalstamas veikas, už kurias nuteisti skundžiamu teismo nuosprendžiu, padarė neatlikę ankstesniais nuosprendžiais jiems paskirtų bausmių. V. K., M. B. ir E. V. buvo bausti už administracinius nusižengimus, D. K. administracine tvarka nebuvo baustas. Byloje įvertinta ir nuteistųjų šeiminė padėtis, sveikatos būklė. Kaip nustatyta, V. K. turi sutuoktinę, išlaiko du mažamečius vaikus, vykdo individualią veiklą, gauna pajamas, psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas, dėl priklausomybės ligų gydymo ir konsultacijos per penkerius metus nėra kreipęsis. Duomenų apie M. B. psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. D. K. psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas, dėl priklausomybės ligų gydymo ir konsultacijos per penkerius metus nėra kreipęsis, kovos menų asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai, Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2024 m. gegužės 7 d. charakteristikoje pažymėta apie D. K. tinkamą elgesį probacijos metu ir jo išrašymą iš probacijos registro tarnybos be pažeidimų, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpiu jo sutuoktinė laukėsi vaiko. E. V. lankėsi psichikos sveikatos centre, nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog E. V. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga.

58. Visų nuteistųjų atsakomybė sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė, veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistųjų M. B., D. K. ir E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

59. Pasisakant dėl nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta nuteistojo M. B. ir nuteistojo D. K. gynėjo apeliacinių skundų argumentus, kad šių nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, jog jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Konkrečiu atveju šių nuteistųjų procesiniame elgesyje nėra pagrindo konstatuoti minėtą lengvinančią atsakomybę aplinkybę. Pažymėtina tai, jog vien tik asmens prisipažinimas nėra pakankama sąlyga konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nekvestionuojama nuteistųjų teisė laisvai rinktis gynybos taktiką, naudotis įstatyme jiems suteikta teise duoti parodymus, kurie atitinka jų pasirinktą gynybos poziciją, taip pat ir atsisakyti duoti bet kokius parodymus, sutikti ir atsakyti tik į tam tikrus klausimus, duoti paaiškinimus dėl tiriamų įrodymų ir pan. Tačiau nustatant, ar M. B. ir D. K. bylos proceso metu išreikšta pozicija atitinka prisipažinimui keliamus reikalavimus, turi būti vertinama bylos aplinkybių visuma. Baudžiamosios bylos duomenimis, M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, kaltę pripažino iš dalies. Duodamas parodymus, M. B. neneigė neteisėtai disponavęs kaltinime nurodytu kiekiu ir rūšimis uždraustų medžiagų, tačiau nenurodė, iš ko ir kieno nurodymu jis įgijo uždraustas medžiagas iki jų perdavimo V. K., menkino savo vaidmenį, nors byloje nustatyta jog jis savo veiksmais prisidėjo prie to, kad uždraustos medžiagos būtų gabenamos V. K. tolimesniam jų platinimui. D. K. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, pozicijos nenurodė, bylą nagrinėjant teisme, teisiamajame posėdyje kaltę pripažino, tačiau nebuvo nuoseklus (skirtingai aiškino, ar suprato, ar nesuprato, kad neteisėtai disponuoja uždraustomis medžiagomis). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad D. K. nebuvo nuoširdus, o jo prisipažinimas buvo nulemtas byloje surinktų įrodymų visumos. Todėl vien M. B., D. K. teiginiai, kad jie kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tuo tarpu jų parodymai neišsamūs ir formalūs, patvirtina, kad nuteistųjų prisipažinimas yra deklaratyvus. Nei M. B., nei D. K. nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog pastarieji nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį. Priešingai, įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, rodo formalų jų prisipažinimą, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį. Akivaizdu, kad nuteistieji stengėsi sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme (akcentuojant, kad jų vaidmuo antraeilius, žala nepadaryta, todėl jų veikas vertinant kaip mažiau pavojingas, nes uždraustos medžiagos į apyvartą nepateko). Taigi bylos duomenų visuma neduoda pagrindo pripažinti M. B., D. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jie prisipažino nusikaltę ir nuoširdžiai gailisi. Todėl apygardos teismas neturėjo pagrindo šiems nuteistiesiems pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

60. Atsižvelgus į išdėstytą, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems M. B., D. K. ir E. V. už kiekvieną jų padarytą nusikaltimą paskirtos bausmės tiek jų rūšimi, tiek ir jų dydžiais, yra aiškiai per griežtos, paskirtos bausmės tinkamai subendrintos nuteistiesiems palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvavo, kokį straipsnio sankcijoje numatytos bausmės dydį skirti šiems nuteistiesiems. Teismas priėjo prie išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas, nuteistiesiems už atskiras nusikalstamas veikas paskyrus didesnes, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumas, bausmes. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, jog šiems nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios savo dydžiu atitinka tiek nuteistųjų asmenybių, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nėra tinkamai individualizuotos ir yra aiškiai per griežtos. Todėl, net ir po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimams, teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi nuosprendyje išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog nuteistiesiems M. B., D. K. ir E. V. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nekeistinos. Šiems nuteistiesiems paskirtos realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės, parinktas jų dydis neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai. M. B., D. K. ir E. V. paskirtos bausmės, priešingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nelaikytinos per griežtomis, dėl ko jas keisti ar švelninti, nėra pagrindo.

61. Nuteistiesiems D. K. ir E. V. taip pat pagrįstai taikytas palankesnis, numatytas BK 63 straipsnio 4 dalyje bausmių bendrinimo būdas – dalinis bausmių sudėjimas. Paskirtos subendrintos bausmės, įvertinus nuteistųjų asmenybes, ankstesnius padarytus nusikaltimus, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, paskirtos tinkamai, atitinka bausmei keliamus tikslus, dėl ko nekeistinos.

62. Pabrėžtina ir tai, kad baudžiamajame įstatyme įstatymo leidėjas numatė itin griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, sietinas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą visuomenei, jų vartojimą. Draudžiamų medžiagų platinimas kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei, todėl kovojant su tokio pobūdžio veikomis turi būti imamasi ir griežtų teisinių priemonių. Jos negali būti formalios, neturinčios reikšmingo poveikio kaltininkui, nes taip būtų paneigti baudžiamojo proceso esmė ir paskirtis, nebūtų pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžti bausmės tikslai, tarp jų ir prevenciniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. B., D. K. ir E. V. yra linkę nusikalsti, jiems skirtos (taip pat ir švelnesnės) bausmės praeityje teigiamos įtakos nepadarė (nesiekia atsisakyti nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo), kas leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jie veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jų veiksmai nulėmė nusikalstamų veikų rezultatus, o tai rodo didesnį jų pavojingumą, neigiamų nuteistųjų dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis – tikrinti pirmosios instancijos nuosprendžių pagrįstumą ir keisti paskirtąsias bausmes tik tais atvejais, kai buvo paskirtos aiškiai neteisingos ir akivaizdžiai neproporcingos bausmės. Minėtiems nuteistiesiems parinktos bausmių rūšys bei jų dydis, taip pat subendrintos bausmės, atitinka byloje nustatytas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, todėl pagrindo jas keisti nėra.

63. Nuteistojo D. K. gynėjo apeliaciniame skunde be kita ko prašoma nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Argumentus dėl minėtos nuostatos taikymo gynėjas siejo su prašymu D. K. veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, o dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje – išteisinti. Pirmiau šiame procesiniame sprendime išdėstytais motyvais šis nuteistojo gynėjo prašymas pripažintas nepagrįstu. Kita vertus, BK 75 straipsnio taikymas galimas, tik byloje esant tam tikrai įstatyme numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, juos vertinant kartu tiek su nuteistojo asmenybe, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, buvusius teistumus, jam taikytas bausmes, menkas pastangas koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme (tai rodo nuteistojo daromos naujos nusikalstamos veikos), nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, atidedant paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl nenustatytas pagrindas D. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Analogiškais argumentais BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos ir nuteistajam E. V..

64. Išvados dėl M. B., D. K. ir E. V. paskirtų bausmių nekeičia ir po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 padaryti BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies pakeitimai, įsigalioję nuo 2025 m. vasario 1 d. Nors naujasis baudžiamasis įstatymas ir išplėtė galimybes šių straipsnių pagrindu nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, o tai, kaip minėta, atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį, tačiau nagrinėjamoje byloje, net ir pasikeitus minėtoms įstatymo nuostatoms, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo ar aplinkybių, kurios leistų nuteistiesiems M. B., D. K. ir E. V. skirti švelnesnes bausmes, nei numatytos įstatyme. Nagrinėjamoje byloje sąlygų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nenustatyta, o pagal suformuotą teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalis paprastai taikoma, esant visumai išimtinių aplinkybių, dėl kurių įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neatitinkantis teisingumo principo. Tokių aplinkybių teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju taip pat nenustatė.

65. Jokių reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą keisti M. B., D. K. ir E. V. bausmių dydžius, įskaitant nuteistųjų neteisėtai disponuotų uždraustų medžiagų rūšį ir kilmę, bei faktą, kad jos nepateko į apyvartą, byloje nenustatyta. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų neteisėtai disponuotos draudžiamos medžiagos į apyvartą nepateko ne dėl pačių nuteistųjų veiksmų. Dėl nuteistųjų disponuotų draudžiamų medžiagų rūšies ir kilmės, taip pat nėra pagrindas jų veikas vertinti kaip mažesnio pavojingumo. Tiek Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos politikoje, išdėstytoje Valstybinėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018 – 2028 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-1765, tiek ir Lietuvoje taikoma visiška netolerancija disponavimui bet kokios rūšies narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymų leidėjas konkrečių narkotinių / psichotropinių medžiagų pavojingumą įvertino, nustatydamas skirtingas kiekvienos jų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-1073/2019). Nuteistųjų ir nuteistojo gynėjo apeliaciniuose skunduose akcentuojama šeiminė jų padėtis ir kitos gyvenimiškai įprastos aplinkybės (turimas išsilavinimas, darbinė veikla, vaikai, turimų išlaikytinių skaičius ir pan.), taip pat nerodo mažesnio nuteistųjų M. B., D. K., E. V. asmenybių ir padarytų nusikaltimų pavojingumo ir nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiamu nuosprendžiu teismo kiekvienam iš jų paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir neteisinga. Dauguma minimų aplinkybių egzistavo ir anksčiau, tačiau jos nesulaikė nuteistų jų nuo nusikalstamų veikų darymo, jie, pasirinkdami veikti neteisėtai, patys pablogino savo padėtį, todėl jiems kyla ir atitinkamos pasekmės. Nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su jo paskutiniu teistumu, taip pat neduoda pagrindo keisti jam paskirtą bausmę. Skunduose pabrėžiamas nuteistųjų D. K. ir E. V. gyvenimo būdas, legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimas, taip išlaikant save ir savo artimuosius, leidžia manyti, kad apeliantai galimai neigiamai vertina savo elgesį, visgi atsižvelgus į duomenis apie jų ankstesnius teistumus, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir mechanizmą, laikytinas deklaratyviu argumentu. Nuteistųjų pageidavimas dėl jiems skirtinos bausmės negali lemti švelnesnės bausmės skyrimo, bausmės skiriamos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, ir tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali peržengti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas. Tokių išimtinių aplinkybių, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

66. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems M. B., D. K. ir E. V. parinkta bausmės rūšis ir dydžiai atitinka byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, pagrindo jiems taikyti atitinkamai BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio 4 dalies nuostatas nėra. Šiems nuteistiesiems parinktos bausmės, jų dydis teisingumo principui neprieštarauja, yra proporcingos, o bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiu paskirtųjų laisvės atėmimo bausmių vykdymu. Paskirtos bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtos ir yra teisingos.

67. Pasisakant dėl nuteistajam V. K. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino nuteistojo V. K. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, padarius nusikalstamas veikas, kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas nurodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje V. K. pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, davė paaiškinimus, nurodė neteisėtai disponavęs kaltinime nurodytomis uždraustomis medžiagomis, neginčijo byloje esančių įrodymų ir dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Nežiūrint į tai, skundžiamame nuosprendyje liko neįvertintos V. K. bendradarbiavimo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, išaiškinant galimas kitų asmenų nusikalstamas veikas, aplinkybės.

68. Baudžiamosios bylos duomenimis, V. K., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, iš kur jis įgijo draudžiamas medžiagas, nurodė svarbias aplinkybes dėl šioje byloje nagrinėtinų veikų. Nuteistojo veiksmais, taikant procesines prievartos priemones, ir duotais parodymais buvo surinkti reikšmingi duomenys, įgalinę pareikšti įtarimus ir kaltinimus M. B., S. M., E. V., D. K.. Pažymėtina, kad V. K. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. lapkričio 9 d., 2022 m. sausio 21 d. nutartimis buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Duomenimis, gautais taikant šią procesinės prievartos priemonę, buvo vadovaujamasi ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį E. V. ir D. K. atžvilgiu. Nuteistojo V. K. ir liudytojais apklaustų pareigūnų parodymai patvirtina, kad V. K. sulaikytas savanoriškai sutiko bendradarbiauti su pareigūnais, šio bendradarbiavimo metu V. K. suteikė reikšmingą informaciją, parodė uždraustas medžiagas, kurias dar turėjo, atskleidė viso veikimo mechanizmą, kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas, davė parodymus dėl ankstesnių veiksmų, savo noru tapo NVIV dalyviu. Teisėjų kolegija vertina, kad išvardinti duomenys patvirtina nuteistojo V. K. pagalbą pareigūnams, išaiškinant ne tik paties V. K., bet ir kitų asmenų nusikalstamas veikas, indėlis buvo vertingas, o tai pripažįstama ir valstybinio kaltintojo, nurodant, kad V. K. padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybinis kaltintojas tokį nuteistojo indėlį taip pat pripažino reikšmingu. Paminėtina ir tai, kad V. K. procesinį elgesį buvo prašoma įvertinti ir pirmosios instancijos teismo, tačiau skundžiamame nuosprendyje nepateikti motyvai dėl bendradarbiavimo su ikiteisminio tyrimo institucijomis vertinimo, kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte sudedamosios dalies. Teisėjų kolegija laiko, kad aptartas V. K. procesinis elgesys (bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis, jo indėlis atskleidžiant nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis), laikytinas papildančiais nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

69. Todėl, nustačius dar vieną iš BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų nuteistojo V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgus į jo apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą skirti švelnesnę bausmę, pasisakant ir pakeisto teisinio reguliavimo aukščiau paminėtų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo aspektu, yra pagrindas svarstyti dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. K. paskirtų bausmių ir subendrintos bausmės teisingumo.

70. Nagrinėjamo klausimo kontekste aktualus naujos redakcijos BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas. BK 62 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad naujos redakcijos BK 62 straipsnyje, kaip ir anksčiau, galimybė skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, išliko apibrėžta kaip nagrinėjančio bylą teismo teisė, bet ne pareiga.

71. Konkrečiu atveju nustatyta, kad nuteistasis V. K. jau sulaikymo dieną pripažino kaltę, ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus, nuosekliai parodė apie jam žinomas inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Tokios pozicijos jis laikėsi ne tik viso ikiteisminio tyrimo metu, bet ir nagrinėjant bylą teisiamuosiuose posėdžiuose. Jis savanoriškai sutiko bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, atlikti teismo nutartimis sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Nuteistajam V. K. bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis, didelis kiekis uždraustų medžiagų nepateko į apyvartą. Todėl jo bendradarbiavimas su teisėsauga padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamas veikas. Be to, viso proceso metu nuteistasis V. K. nuosekliai reiškė nuoširdų apgailestavimą, kritinį savo veiksmų vertinimą, pasiryžimą keisti savo gyvenimo būdą. Todėl nagrinėjamoje byloje nustatytos visos formalios sąlygos taikyti nuteistajam V. K. šiuo metu galiojančios redakcijos BK 62 straipsnio 1 dalį. Šiuo aspektu įvertintini ne tik paminėti duomenys, bet ir kitos bylos aplinkybės. Nuteistojo skunde nurodyta, jog jam buvo išaiškinti už jo bendradarbiavimą galimi įstatyme numatyti atsakomybės palengvinimo būdai (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, švelnesnės bausmės skyrimas). Todėl V. K. buvo sukurtas atitinkamas lūkestis, kuris taip pat lėmė jo procesinį elgesį ir motyvą bendradarbiauti, nepaisant galimos rizikos savo saugumui.

72. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, jog sąžiningo proceso principas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis) šioje byloje suteikia pagrindą taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį ir V. K. paskirti švelnesnes bausmes, negu įstatymo sankcijoje numatytas minimalus bausmės dydis. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskyrus nuteistajam V. K. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą švelniausią minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmę, ji neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtino reikalavimo užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo skiriama bausmė turi pakankamai atliepti ir padaryto nusikaltimo sunkumą, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, V. K. charakterizuojančius duomenis, kitas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam V. K. už padarytas atskiras nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės švelnintinos, atitinkamai iki laisvės atėmimo 5 metams, 5 metams 3 mėnesiams ir 5 metams 6 mėnesiams. Atitinkamai nuteistajam V. K. paskirtos bausmės iš naujo bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

73. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K- 162- 648/2021 ir kt.). Be kita ko, pagal kasacinio teismo praktiką teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą paprastai tik tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-56-495/2022, Nr. 2K-240-489/2022 ir kt.).

74. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme nuteistiesiems M. B., V. K.ir E. V. buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkti gynėjai. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo gautos pirminės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o vėliau – dėl E. V., V. K. suteiktos teisinės pagalbos ir patikslintos, kuriose nurodyta, jog už nuteistajam M. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos sudaro 508,34 Eur, V. K.– 612,50 Eur, E. V. – 660,45 Eur.

75. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų V. K., M. B., E. V. ir nuteistojo D. K. gynėjo apeliacinius skundus. Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas dėl jam paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės. Todėl pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo V. K. nepriteistinos, konstatavus, kad už gynėjo darbą šioje byloje apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 106 straipsnio 1 dalis). Nuteistųjų M. B., E. V. apeliaciniai skundai atmetami. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems M. B. ir E. V. paskirtos griežtos ilgalaikės trukmės laisvės atėmimo bausmės, dėl ko nuteistųjų galimybė jiems sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimuose nurodytas sumas antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms atlyginti bus apsunkina. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl patirtų išlaidų už apeliacinės instancijos teisme suteiktą teisinę pagalbą išieškojimo iš nuteistųjų M. B. ir E. V. taip pat netenkinami.

76. Aptariamu aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, teisėjų kolegijai išėjus priimti procesinio sprendimo byloje, 2025 m. balandžio 16 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai iš nuteistojo M. B. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 654,17 Eur. Šie dokumentai teismui buvo pateikti pavėluotai – teisėjų kolegijai jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, proceso dalyviai dėl gautų dokumentų neturėjo galimybės pasisakyti, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, minėtas prašymas priteisti proceso išlaidas, kurių suma 654,17 Eur, paliekamas nenagrinėtas. Tokia formuojama ir teismų praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-131-478/2024).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nuosprendį pakeisti:

V. K., pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2020 m. gruodžio 10 d. veika), paskirtą laisvės atėmimo 10 (dešimties) metų bausmę, taikant BK 62 straipsnio 1 dalį, sumažinti iki 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmės.

V. K., pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2021 m. balandžio 12 d. veika), paskirtą laisvės atėmimo 10 (dešimties) metų 3 (trijų) mėnesių bausmę, taikant BK 62 straipsnio 1 dalį, sumažinti iki 5 (penkerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

V. K., pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2021 m. liepos 28 d. veika), paskirtą laisvės atėmimo10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių bausmę, taikant BK 62 straipsnio 1 dalį, sumažinti iki 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam V. K. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu nuteistajam V. K. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir V. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistųjų M. B., E. V. ir nuteistojo D. K. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinius skundus atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų iš nuteistųjų V. K., M. B., E. V. išieškoti išlaidų dėl gynėjų dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Palikti nenagrinėtą 2025 m. balandžio 16 d. gautą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 654,17 Eur išieškojimo iš nuteistojo M. B..

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėVitalija NorkūnaitėEvaldas Pašilis