Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. I. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys – J. P., K. P., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas pateikė teismui papildomus dokumentus ir kreipdamasis pareiškimu į teismą prašo: 1) atnaujinti jam terminą palikimui, atsiradusiam po K. I. mirties (duomenys neskelbtini) priimti nepilnamečio vaiko S. I. vardu; 2) išduoti pareiškėjui teismo leidimą priimti nepilnamečio vaiko S. I. vardu palikimą, atsiradusį po K. I. mirties (duomenys neskelbtini) pagal antstolio sudarytą apyrašą.

2. Pareiškėjas A. I. yra nepilnametės S. I. tėvas (b. l. 17). Nepilnametės S. I. motina, K. I., mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Pareiškėjas ir K. I. buvo sudarę santuoką ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 16).

3. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad yra įstatyminis nepilnametės dukros S. I., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovas. Pareiškėjas rūpinasi nepilnametės dukros teisių ir interesų atstovavimu. Paaiškino, kad dėl jo (pareiškėjo) sutuoktinės K. I., mirusios (duomenys neskelbtini), palikto turto palikimo priėmimo nepilnametės dukros S. I., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu, konflikto nėra, palikimo priėmimas jos vardu atitinka ir neprieštarauja jos turtiniams ir kitiems interesams ir teisėms, todėl mano, pagrįstai galintis prašyti teismo leisti priimti po (duomenys neskelbtini) mirusios žmonos K. I. atsiradusį palikimą nepilnametės dukros S. I., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu. Paaiškino, kad nesikreipdamas į notarą dėl paveldėjimo teisės išdavimo dukrai S. I., praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, tačiau šio termino atnaujinimas palikimui priimti ir jo pratęsimas vieno mėnesio laikotarpiui, galimas atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus (b. l. 1-2).

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad praleido nustatytą terminą dėl to, kad nemoka lietuvių kalbos bei nežino Lietuvos įstatymų. Nurodė, kad jam buvo paaiškinta, jog vienai iš dukrų priėmus palikimą nustatytu terminu, dėl kitos dukros jis gali kreiptis bet kada. Nurodė, kad jis atsisako savo dalies, nepretenduoja į palikimą. Nurodė, kad jo žiniomis, sutuoktinė skolų neturėjo.

5. Suinteresuotas asmuo, valstybės įmonė Turto bankas, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybei, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo dėl K. I. palikimo perėjimo valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo taip pat prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 29-30).

6. Suinteresuoti asmenys J. P. ir K. P. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 28, 34-35).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių ir praleisto termino atnaujinimo, bei leidimo išdavimo klausimas.

Dėl įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Bylos duomenimis palikėja nebuvo sudariusi testamento. Palikėjos nepilnametė dukra S. I. yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jei yra keli pirmos eilės įpėdiniai, jie paveldi lygiomis dalimis (CK 5.11 straipsnio 1 dalis).

9. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas palikimas – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Kadangi palikėja K. I. mirė (duomenys neskelbtini), terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini).

10. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

11. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką termino palikimui priimti atnaujinimo bylose, yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. birželio 27 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). LAT taip pat yra nurodęs, kad klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). LAT nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje akcentuoja, kad vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (LAT 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). LAT šios kategorijos bylose taip pat pažymi, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų; nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (LAT 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 (S).

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas veikia kaip jo nepilnamečio vaiko (S. I.) atstovas pagal įstatymą. Pareiškėjas nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad nemoka lietuvių kalbos, nežino įstatymų bei buvo suklaidintas neteisingos jam pateiktos informacijos. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas buvo tik įpėdinės atstovas, ir pati įpėdinė – nepilnametė S. I. – negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisių. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad įpėdinė, kuriai atstovauja pareiškėjas, praleido terminą dėl objektyvių priežasčių ir nuo jos nepriklausančių aplinkybių

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo veiksmus, taip pat daro išvadą, kad pareiškėjas yra pakankamai atidus, sąžiningas ir rūpestingas, turi valią priimti palikimą jo dukros vardu. Tokią teismo išvadą patvirtina tai, kad pareiškėjas, mirus jo sutuoktinei, domėjosi dėl palikimo priėmimo nepilnametės dukros vardu, tačiau dėl klaidinančios informacijos, kreipėsi į notarą jau praleidęs terminą. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pateiktam pareiškimui (nutarties 6 punktas), o pats pareiškėjas, kaip palikėjos sutuoktinis, teismo posėdžio metu nurodė atsisakantis savo paveldėjimo teisės (CK 5.13 straipsnis).

14. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu

15. CK 3.161 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai – į vaikų turtą. Nepilnamečio teisė turėti atskirą turtą nuo tėvų – viena pagrindinių vaiko teisių, o turto atskyrimas yra absoliutaus pobūdžio ir nepriklauso nuo nepilnamečio vaiko turto rūšies ar jo įgijimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) teismų praktikos apžvalga „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“, Teismų praktika Nr. 35). Įstatymų leidėjo numatyta priemonė, leidžianti tėvams tvarkyti vaikui priklausantį turtą kartu užtikrinant vaikų ir tėvų turto atskyrimo įgyvendinimą, yra uzufrukto teisė. CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma. LAT yra išaiškinęs, kad uzufrukto teisės turinys kinta priklausomai nuo vaiko amžiaus, nes tik dėl amžiaus ir su juo susijusio dalinio veiksnumo vaikas negali be atstovo pats įgyti, įgyvendinti ar atsisakyti teisių ir pareigų (LAT 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618/2004). Vis dėlto verta paminėti, kad vaiko poreikiai nėra visiškai atskiri nuo bendrų šeimos poreikių, todėl vaikų turtas ar jo duodamos pajamos, prireikus ir nepažeidžiant vaikų interesų, gali būti panaudojami bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, vaikų turto duodamos pajamos gali būti panaudojamos šeimos gyvenamosios patalpos nuomai ar jos išlaikymui, šeimos maistui, poilsiui, naujam šeimos būstui įsigyti ar turimam rekonstruoti ir panašiai (LAT teismų praktikos apžvalga „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“, Teismų praktika Nr. 35).

16. CK 5.52 straipsnio 1 dalis nustato, jog įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Tuo atveju, jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, įpėdinis (įpėdiniai) už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis).

17. Palikėja K. I. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Palikėjos K. I. palikimą sudaro butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13). Pareiškėjas pareiškime taip pat nurodė, kad šioje situacijoje palikimas nepilnamečio vaiko vardu galėtų būti priimtas pagal apyrašą ir tai geriausiai apsaugotų nepilnamečio vaiko interesus (b. l. 1).

18. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad išdavus teismo leidimą nepilnametės S. I. vardu priimti palikimą, jos teisėti interesai ir teisės nebus pažeisti, todėl leidimas priimti palikimą nepilnametės S. I. vardu išduotinas. Siekiant apsaugoti nepilnametės S. I. turtines teises ir interesus, išduotinas teismo leidimas priimti palikimą pagal turto apyrašą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5.53 straipsnio 2 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 578 ir 582 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjui A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir jo nepilnametei dukrai S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimui, atsiradusiam po K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti leidimą pareiškėjui A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nepilnametės dukros S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti po S. I. motinos, K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Nustatyti, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą pareiškėjas privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Ši nutartis, išskyrus nutarties dalį dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Nutarties dalis dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu neskundžiama.