Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Diana Vercinskė

dalyvaujant ieškovės Compensa Vienna Insurance Group, akcinės draudimo bendrovės, atstovei M. V.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Compensa Vienna Insurance Group, akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB), ieškinį atsakovui R. D. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad 2019-06-19 įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovės Įprastinės transporto priemonės privalomuoju draudimu apdrausta transporto priemonė Volkswagen Passat (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino transporto priemonę Volkswagen Polo (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio kaltininku pripažintas transporto priemonės Volkswagen Passat valdytojas R. D.. Aplinkybę, jog iš eismo įvykio vietos buvo pasišalinta patvirtina Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato 2019-06-21 policijos pažyma, kurioje užfiksuota, jog R. D. vairuodamas transporto priemonę ir važiuodamas atbuline eiga neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepastebėjo į kiemą parvažiuojančios ir sustojusios kitos transporto priemonės, nedavė jai kelio, ir nesustabdė savo transporto priemonės, kad galėtų išvengti susidūrimo, susidūrė su kita transporto priemone ir ją apgadino, bei pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė Volkswagen Passat eismo įvykio metu buvo apdrausta ADB Compensa Vienna Insurance Group, ieškovei kilo pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė išmokėjo iš viso 161,86 EUR draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Atsakovui, kaip transporto priemonės Volkswagen Passat valdytojui, kyla pasišalinimo iš eismo įvykio vietos neigiamos pasekmės, t. y. draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtos draudimo išmokos – 161,86 EUR – regreso tvarka. Ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenziniu reikalavimu bei jį pagrindžiančiais dokumentais, tačiau atsakovas pretenzinio reikalavimo netenkino.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas žalos dydžio neginčija, tačiau nesutinka, kad pasišalino iš įvykio vietos, nes už tai nėra nubaustas. Nors atsakovas nesutinka su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos dėl tyčios, pagal LAT praktiką, draudikas regreso tvarka pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnį gali reikalauti draudiko sumokėtų išmokų grąžinimo ir tuo atveju, kai vairuotojas iš įvykio vietos pasišalina ir dėl neatsargumo, todėl net ir tuo atveju, kai vairuotojas nėra baustas už pasišalinimą iš įvykio vietos, nes nenustatyta tyčia, draudikas gali reikalauti grąžinti sumokėtas draudimo išmokas ir tokiu atveju turi įrodyti, kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Vairuotojas po eismo įvykio privalo užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba apie įvykį pranešti policijai. Deklaraciją pildo abi pusės, jei asmenys nesutaria kviečiama policija. Tačiau šiuo atveju šių reikalavimų nebuvo laikomasi. Nėra abejonių, kad įvykį sukėlė atsakovas, be to, jis suprato, kad sukėlė eismo įvykį, tai matoma iš pateiktos bylos medžiagos. Atsakovas pripažįsta, kad nebuvo pildyta deklaracija arba kviesta policija. Todėl, net ir esant atsakovo neatsargumui, draudikas gali reikalauti grąžinti sumokėtas draudimo išmokas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys tenkinamas.

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl draudiko teisės reikalauti iš apdraustos transporto priemonės valdytojo pagal sutartį išmokėtos draudimo išmokos (regreso) įgyvendinimo sąlygų.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2019-06-19 įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė Volkswagen Passat (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama savininko R. D., apgadino transporto priemonę Volkswagen Polo (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančią M. D. ir vairuojamą I. D.. Eismo įvykio kaltininku pripažintas transporto priemonės Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas R. D., kuris vairuodamas transporto priemonę ir važiuodamas atbuline eiga neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepastebėjo į kiemą parvažiuojančios ir sustojusios kitos transporto priemonės, nedavė jai kelio, ir nesustabdė savo transporto priemonės, kad galėtų išvengti susidūrimo, susidūrė su kita transporto priemone ir ją apgadino, bei pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kai padaryta turtinė žala, neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumą. Dėl to, kad vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (nustatytas 2,09 promilių neblaivumas) buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25782-19 (2019-06-21 Klaipėdos AVPK Palangos m. PK eismo įvykio informacija). Eismo įvykio vietos schemoje pagal I. D. paaiškinimus užfiksuota eismo įvykio vieta ir situacija. Iš jos matyti, kad automobilių susidūrimas įvyko ties įvažiavimu į namo (duomenys neskelbtini) g. 4, Palangoje, kiemą. Schemos sudarymo metu abu įvykyje dalyvavę automobiliai fiksuoti pasitraukę iš eismo įvykio vietos. Fotonuotraukose užfiksuota, kad automobiliui Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinio bamperio dešinysis kampas, automobiliui Volkswagen Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuotas priekinio bamperio apgadinimas ties valstybinio numerio viduriu, išlūžusi grotelių dalis. Automobilis Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2018-06-12 sutarties Nr. AMA 1566781 pagrindu apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo civilinės atsakomybės draudimu, draudikas – Compensa Vienna Insurance Group, ADB. Transporto priemonės techninės apžiūros protokole fiksuota, kad Volkswagen Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas priekinis bamperis, keičiamos detalės valstybinio ženklo rėmelis, valstybinis ženklas. Žalos sąmata nustatyta, kad automobilio Volkswagen Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontas kainavo 161,86 Eur. Iš administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos nustatyta, kad R. D. 2019-06-20 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, už tai, kad R. D., Palanga, (duomenys neskelbtini) 4, 2019 m. birželio mėn. 19 d., 17 val. 30 min., vairuodamas transporto priemonę ir važiuodamas atbuline eiga neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepastebėjo į kiemą parvažiuojančios ir sustojusios kitos transporto priemonės, nedavė jai kelio, ir nesustabdė savo transporto priemonės, kad galėtų išvengti susidūrimo, susidūrė su kita transporto priemone ir ją apgadino, bei pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kai padaryta turtinė žala, neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumą. I. D. 2019-06-19 paaiškinime nurodė, kad 2019-06-19, apie 17.30 val. jai automobiliu „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuojant į namo (duomenys neskelbtini) g. 4, Palanga, kiemą, į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė atbula eiga važiuojantis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis. Po smūgio, automobiliams sustojus, jų vairuotojai išlipo iš automobilių, ir priėjęs automobilio „VW Passat“ vairuotojas, pasakė „atsiprašau“, tada sėdo atgal į savo automobilį. Matydama, kad jis nori išvažiuoti, ji taip pat sėdo į savo automobilį ir, atsitraukusi, davė kelią išvažiavimui. Ji „VW Passat“ vairuotojui nieko nespėjo pasakyti. „VW Passat“ išvažiavus, ji apie įvykį pranešė policijai ir jų laukė namuose. Belaukiant, į kiemą grįžo „VW Passat“, kurio vairuotojui ji pasakė, kad iškvietė policija, o šis atsakė, jog jiedu susitarė. 2019-07-08 papildomame paaiškinime, R. D. nurodė, kad po susidūrimo su automobiliu „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pamatęs, kad padaryta žala yra menkavertė, jis pasiūlė kaimynei viską sutaisyti, t. y. ištiesinti numerio ženklą ir tinkamai įdėti laikymo juostelę rytojaus dieną. Kaimynė su tokiu mano pasiūlymu sutiko ir tuo metu tiek jis, tiek ir jo kaimynė patraukė automobilius iš įvykio vietos. Pažymi, kad jeigu kaimynė nebūtų sutikusi su jo pasiūlymu dėl automobilio numerio ženklo sutvarkymo, ji negalėjo patraukti automobilio iš autoįvykio vietos, o nepatraukus automobilio, jis nebūtų galėjęs išvažiuoti iš kiemo. Todėl konkliudentiniais veiksmais kaimynė įrodė, kad su jo pasiūlymu ji sutiko ir tik vėliau sužinojo, kad ji apsigalvojo ir iškvietė policijos pareigūnus bei apkaltino jį pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Jis neturėjo jokio pagrindo nuslėpti autoįvykio, nes automobilis buvo tvarkingas, apdraustas civiline atsakomybe, žala padaryta nedidelė, be to iš autoįvykio vietos jis nenuvažiavo, o buvo išlipęs, kalbėjosi ir tarėsi su kaimyne, todėl tyčios pasišalinti iš įvykio vietos nebuvo. N. R. 2019-07-17 apklausos metu nurodė, kad 2019-06-19, apie 16.30 val. kaimynas R. D. ją su vaikais pasisiūlė nuvežti prie jūros, kad nereikėtų eiti pėsčiomis. R. D., važiuodamas atbulomis, važiavo iš kiemo į gatvę, tačiau nepastebėjo į kiemą įsukančios kitos mašinos, nes užstoja medis ir atsitrenkė. Smūgis buvo labai silpnas, ji jo beveik nepajuto. R. D. pavažiavo šiek tiek į priekį ir išlipo pasikalbėti su kito automobilio vairuotoja. Matė, kad tai moteris. Ji negirdėjo ką kalbėjo R. D. su ta moterimi, tik matė, kaip jie apžiūrinėjo moters automobilį. Jų pokalbis galėjo trukti apie 5 ar 10 minučių. Kai R. D. grįžo į automobilį ir sėdo vėl už vairo, ji paklausė ar viskas gerai, šis atsakė, kad susitarė. Po susitarimo moteris pavažiavo į priekį, tada R. D. išvažiavo iš kiemo, ir tada moteris įvažiavo į kiemą, o jie išvažiavo prie jūros. Ji nematė jokių požymių, kad R. D. gali būti išgėręs alkoholio, neužuodė jokio alkoholio kvapo, nors buvo visai šalia jo. Dėl to, kad vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (nustatytas 2,09 promilių neblaivumas) buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25782-19. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) 2019-10-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25782-19 nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Iš 2019-10-22 tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių nustatymo nustatyta, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą, tikslinga administracinių nusižengimų registre pripažinti negaliojančiu administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ROIK 19102607991, surašytą R. D. 2019-06-20, pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir ANK 426 straipsnio 1 dalį, nes, pasikeitus aplinkybėms, būtina iš naujo įvertinti R. D. veikos kvalifikavimą. 2020-04-15 tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių nustatymo nustatyta, kad R. D. veikoje nėra ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių. Taip pat kilus abejonių dėl tyčinio, sąmoningo R. D. pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, o esant abejonėms, kurių negalima pašalinti neginčijamais įrodymais, remiantis teismų praktika, šios abejonės vertintinos R. D. naudai, padaryta išvada, kad trūksta neginčijamų įrodymų R. D. patraukti atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, todėl konstatuota, kad R. D. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, požymių, nes jis padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą Kelių eismo taisyklių 114. punkte „Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.“ Taip pat R. D. važiuodamas atbulas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas daugiabučio namo kieme, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 127. punktą. 2020-04-15 administraciniu nusižengimo protokolu nustatyta, kad R. D. pripažintas padaręs ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą už tai, kad jis, 2019-06-19, 17 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) g. 4, Palangoje, vairuodamas transporto priemonę ir važiuodamas atbuline eiga neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepastebėjo į kiemą parvažiuojančios kitos transporto priemonės, ir nesustabdė savo transporto priemonės, kad galėtų išvengti susidūrimo, atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir ją apgadino. R. D. surašytas administracinis nurodymas su siūlymu už padarytą nusižengimą sumokėti 5 eurų baudą.

Dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo automobilis Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2018-06-12 sutarties Nr. AMA 1566781 pagrindu buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo civilinės atsakomybės draudimu, draudikas – Compensa Vienna Insurance Group, ADB. Taip pat nėra ginčo, kad dėl 2019-06-19 kilusio eismo įvykio, kurio metu transporto priemonė Volkswagen Passat (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama savininko R. D., apgadino transporto priemonę Volkswagen Polo (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančią M. D. ir vairuojamą I. D., kaltas atsakovas R. D..

Ieškovė turtinius reikalavimus dėl draudimo išmokos priteisimo grindžia TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto (kai eismo įvykį sukėlęs asmuo pasišalino iš įvykio vietos) pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu yra regresas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-23 nutartis, bylos Nr. 3K-3-78/2010).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės draudimo tikslas suponuoja, jog draudikas, kuris sumokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, neturi teisės reikalauti regreso būdu iš draudėjo ar apdraustojo draudiko nukentėjusiam asmeniui sumokėtos sumos. Tokia draudiko teisė galėtų atsirasti tik išimtiniais atvejais, pvz., kai įstatymas nukentėjusio asmens apsaugos tikslais įpareigoja draudiką mokėti draudimo išmoką, nepaisant to, kad būtų pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką (CK 6.1014 straipsnio 3, 4 dalys, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018 37 punktą). Tokios nuostatos laikomasi ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atžvilgiu.

Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-09 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovas, t. y. draudikas, išmokėjęs nukentėjusiajam draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltės, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-09 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas neginčija, kad jis suprato 2019-06-19 sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs transporto priemonę Volkswagen Polo (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančią M. D. ir vairuojamą I. D., tačiau atsakovas nesutinka, jog jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, kadangi jie su nukentėjusio automobilio vairuotoja I. D. sutarė dėl jos vairuojamam automobiliui padarytos žalos atlyginimo, nevykdant Kelių eismo taisyklėse nustatytų formalumų ir nepildant eismo įvykio deklaracijos, bei nepranešant apie įvykį draudimui. Tai, anot atsakovo, patvirtino pačios I. D. konkliudentiniai veiksmai – ji pasitraukė iš eismo įvykio vietos, praleisdama atsakovą išvažiuoti iš kiemo. Kad jis nepasišalino iš eismo įvykio vietos patvirtina ir 2020-04-15 administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo jam neinkriminuojamas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas – pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar jam buvo taikyta administracinė atsakomybė. Vienu veiksmu gali būti padaroma žala skirtingoms vertybėms, kurias saugo ir gina skirtingos teisės šakos: administracinė, baudžiamoji, civilinė, darbo teisė. Taigi, tas pats veiksmas gali būti kvalifikuojamas ir kaip nusikaltimas, ir kaip deliktas, ir kaip drausmės pažeidimas. Atitinkamai asmeniui už tą patį veiksmą gali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014). Todėl asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje yra sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio dalyviui buvo taikyta administracinė atsakomybė, nes administracinės teisenos byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo (civilinėje) byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas). Civilinės atsakomybės sąlygų buvimą (nebuvimą) galima įrodinėti visomis įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau administracinio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai vertintini kaip rašytiniai įrodymai tik kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Todėl šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolas vertinamas kaip neturintis prejudicinės galios, juo labiau, kad taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu.

Kelių eismo taisyklių 219.1. punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. Taip pat pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (Kelių eismo taisyklių 219.2. punktas). Kelių eismo taisyklių 220 punktas nurodo, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai (Kelių eismo taisyklių 222. punktas). Analogiški reikalavimai nustatyti ir TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

Taigi, įvykus eismo įvykiui, bene svarbiausia su juo susijusios vairuotojo (eismo dalyvio) pareiga pagal Kelių eismo taisykles tampa nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, pranešti policijai apie įvykį, arba užpildyti eismo įvykio deklaraciją, bei imtis kitų veiksmų, išvardintų TPVCAPDĮ 12 straipsnyje. Šie reikalavimai yra svarbūs tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai (be kita ko, asmenų blaivumas), asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis.

Kelių eismo taisyklės nenumato, kad kilus eismo įvykiui, jo dalyviai gali kitais, nei numatyta šiose taisyklėse būdais, susitarti dėl eismo įvykio aplinkybių fiksavimo ir jo padarinių šalinimo. Kelių eismo taisyklių 5. punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Taigi, įvykus eismo įvykiui, jo dalyviai – R. D. ir I. D. – privalėjo elgtis taip, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės – likti eismo įvykio vietoje iki sutars dėl eismo įvykio aplinkybių ir nubraižys bei pasirašys eismo įvykio schemą, o jeigu į eismo įvykio vietą buvo kviečiama policija, iki ji atvyks. Tačiau, kaip pripažįsta pats atsakovas atsiliepime ir patvirtino jo atstovas teismo posėdyje, tai pažymėta ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, atsakovas nepaisė šių kelių eismo taisyklių reikalavimų ir, manydamas, jog žodžiu susitarė su nukentėjusio automobilio vairuotoja dėl žalos atlyginimo, iš įvykio vietos pasitraukė. Tai, kad I. D. taip pat nepasiliko eismo įvykio vietoje, leidžia daryti išvadą, kad R. D. veiksmai nebuvo tyčiniai, jis galėjo suklysti vertindamas pastarosios veiksmus ir manyti, kad ją tenkina toks žodinis pasižadėjimas atlyginti žalą, tačiau būdamas eismo dalyvis ir privalėdamas mokėti Kelių eismo taisykles bei jų laikytis, atsakovas turėjo suvokti, kad toks elgesys neatitinka šių taisyklių reikalavimų ir jas pažeidžia, ir tokie atsakovo veiksmai po eismo įvykio neatitiko rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio standartų, nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nors atsakovas ir nebuvo nubaustas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, ši aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės. Akivaizdu, kad atsakovas, nepasilikdamas eismo įvykio, kurį pats sukėlė, vietoje, neužtikrindamas, kad būtų užpildyta eismo įvykio deklaracija, o jeigu tai nebuvo įmanoma, neiškviesdamas policijos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1., 219.2., 220, 222 punktus, kas suponuoja atsakomybę pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pripažinus jo kaltę dėl neatsargumo.

Įrodymų visuma sudaro teismui pagrindą išvadai, jog atsakovo veiksmai po eismo įvykio neatitiko rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio masto, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo – atsakovas.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad už Volkswagen Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontą pagal žalos sąmatą ieškovė išmokėjo 161,86 Eur draudimo išmoką. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančių ir administracinių nusižengimų bylos duomenų visumą, šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, pripažintina, jog ieškovės reikalavimai dėl išmokėtos 161,86 Eur draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo pagrįsti ir paremti objektyviais duomenimis, todėl tenkinami visiškai (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis, CPK 183, 185 straipsniai).

Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl įstatyminių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (161,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. rugpjūčio 31 d. (teismo įsakymo priėmimo), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas CPK 93 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinį patenkinus visiškai 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro ieškovės sumokėtas žyminis mokestis (8,00 + 7,00 Eur), priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta, jos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės Compensa Vienna Insurance Group, akcinės draudimo bendrovės, ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. D. 161,86 Eur (vieno šimto šešiasdešimt vieno euro 86 ct) draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 161,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-08-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės Compensa Vienna Insurance Group, akcinės draudimo bendrovės, naudai.

Sprendimui įsiteisėjus, administracinių nusižengimų bylos ROIK:19102607991 medžiagą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.