- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-31
- Bylos Nr.
- 1-1202-1240/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15811-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Zubkas
- Kaltinamasis
- D. R.
- Nukentėjusysis
- G. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis Norvegijoje, gyvenantis(duomenys neskelbtini), teistas:
1) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių;
3) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, paskirtą bausmę subendrinus su o apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 11 mėnesių. Bausmę atlikęs 2022 m. rugsėjo 12 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. R. 2025 m. balandžio 28 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), dėl asmeninio pykčio motyvų, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį G. M. į veido sritį, šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam G. M. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. R. dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino. Parodė, kad įvykis galėjo būti 2025 m. balandžio 28 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) namu, prie pat policijos pastato. Buvo likę pusė valandos iki parduotuvės uždarymo. Ėjo į parduotuvę. Pamatė nukentėjusįjį. Jis buvo išgėręs, vaikščiojo netiesiai, kalbėjo neaiškiai. Priėjęs prie nukentėjusiojo, paklausė, ką jis nori pasakyti. Su nukentėjusiuoju apsižodžiavo. Konflikto metu sudavė dešine ranka nukentėjusiajam vieną smūgį. Mano, kad jo suduotas smūgis nebuvo stiprus. Žinojo, kad gali blogai baigtis. Nenorėjo, kad nukentėjusiajam iškristų dantys. Matė, kad jam buvo vos įbrėžta lūpa. Sudavė smūgį dėl to, kad nukentėjusysis kalbėjo neaiškiai, buvo girtas. Suduodamas smūgį, nejuto ir nematė, kad išmušė dantis, kraujo nebuvo. Mano, kad būtų buvę kraujo, jei dantys būtų išmušti. Buvo piktas ant nukentėjusiojo, jam sakė, kad saugotų ir mylėtų jo seseris. Savo elgesį vertina blogai, dėl netinkamo elgesio gailisi. Su nukentėjusio civiliniu ieškiniu nesutinka, mano, kad prašoma priteisti suma yra per didelė, kad nukentėjusysis nori pasipelnyti.
3. Kaltinamajam D. R. pripažinus kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorui, nukentėjusiajam ir kaltinamajam sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažintini įrodymais.
5. Iš 2025 m. gegužės 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad gautas G. M. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. balandžio 28 d., apie 21 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, maždaug ties (duomenys neskelbtini) pastatu, D. R., be jokios priežasties, sakydamas „ateik čia aš tave sumušiu“, vieną kartą kumščiu trenkė man į veidą bei išmušė du priekinius dantis. Prašo D. R. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 1-9).
6. Nukentėjusiojo G. M. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini. Dirba Olandijoje jau keturi metai, į Lietuvą grįžta kas trys mėnesiai. Šiuo metu į Lietuvą grįžo atostogų. Gyvena kartu su K. R., jie yra sugyventiniai. 2025 m. balandžio 28 d., apie 21 val. jis kartu su K. R. bei jos mažamečiais vaikais ėjo pasivaikščioti. Einant (duomenys neskelbtini) gatve, maždaug ties (duomenys neskelbtini) pastatu, iš priekio prie jų priėjo D. R. ir D. R.. Jo manymu, D.R. buvo išgėręs, pradėjo ant jo rėkti: „ateik čia gaidy, kur tu bėgti? Ateik čia aš tave sumušiu!“ ir dešiniu kumščiu vieną kartą trenkė jam į veidą bei išmušė du priekinius dantis. Jis bandė gintis, bet jį sulaikė K.R. Po patirto smūgio jam iš burnos pradėjo bėgti kraujas, buvo praskelta lūpa, du priekinius dantis tiesiog laikė rankoje. Po visko broliai R. kažkur nuėjo. Išmušti dantys buvo įdėti implantai, juos jam sugadino. Patirtą žalą patikslins vėliau. Mano, kad priežastis, kodėl jam D. R. trenkė į veidą, yra ta, kad jis gyvena su jo buvusia žmona K.R. Prieš tai D. R. jam nėra grasinęs, jo nepažinojo. Po įvykio nesikreipė į policiją nes nenorėjo turėti papildomų rūpesčių (1 t., b. l. 1-10).
7. Nukentėjusiojo G. M. papildomos apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis papildomai parodė, jog 2025 m. gegužės 6 d. jis kreipėsi su pareiškimu į policiją, dėl to, kad 2025 m. balandžio 28 d., apie 21 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, maždaug ties (duomenys neskelbtini) pastatu, gatvėje, D. R., vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą bei išmušė du priekinius dantis. Į policiją nesikreipė iš karto, nes manė, kad pavyks su D. R. susitarti, susitaikyti, tačiau iki šios dienos D. R. jo nei atsiprašė, nei patirtą žalą atlygino. Išmušti dantys – tai implantai, o ne tikri jo dantys. Tačiau naujų implantų įstatymas jam kainavo, dėl to patyrė turtinę žalą. Be to, negalėjo išvykti į darbovietę Olandijoje, nors bilietas buvo nupirktas, todėl teko pirkti kitą bilietą. Parodymus šioje byloje jau yra davęs. Dėl to, kad praskėlė lūpą, jam skaudėjo. Įvykis įvyko vakare, tačiau buvo šviesu, gatvėje buvo žmonių, tačiau ar jie matė smūgį ar ne, jis nežino, kaip ir niekas nesureagavo. Tik K.R. ir jos mažamečiai vaikai tai matė. D. R. iki šios dienos jo neatsiprašė, dėl žalos atlyginimo nesitarė. Dėl įvykio patyrė turtinę žalą. Laikinų dantų atstatymas – 260 eurų. Prarastas bilietas kainavo 40,99 eurus ir naujas bilietas 81,99 eurus. Negautos pajamos už savaitę sudaro 600 eurų. Kelionė pas medikus Panevėžyje į UAB ,,Dantų centras“ pirmyn ir atgal kainavo 14 eurų. Todėl, dėl šio įvykio viso patyrė bendrą 996,98 eurų turtinę žalą. Dėl įvykio patyrė daug nemalonumų, negalėjo laiku išvykti į darbą, turėjo keisti savo planus, vykti pas medikus, patyrė skausmą ir nepatogumus, todėl savo išgyvenimus įvertina 3000 eurų sumai. Todėl prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu šioje byloje 996,98 eurų sumai turtinei žalai atlyginti bei 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 86-89).
8. Liudytojos K. R. apklausos protokolu, iš kurio matyti, jog apklausos metu liudytoja parodė, kad ji gyvena(duomenys neskelbtini). Yra išsituokusi su G. R.. Su G. R. turi tris bendrus vaikus – D. R., M. R. ir P. R.. G. R. turi dar du sūnus iš pirmos santuokos – D. R. ir N. Metai laiko bendrauja su G. M., šiuo metu jis pas ją gyvena. 2025 m. balandžio 28 d., apie 21 val. ji kartu su savo mažamečiais vaikais M.R. ir P.R. bei G. M. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link centrinės „IKI“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Praėjus policijos pastatą, būnant ties knygynu, jos dukros pasakė, kad pamatė brolius. Jos nenorėjo su jais susitikti, apsisuko ir pradėjo eiti atgal. Išgirdo kaip D. R. ir D. R. pradėjo šaukti, kad G.M. ateitų pas juos. D.R. buvo agresyviai nusiteikęs, priėjęs prie G.M. sakė, einam „prasimesti“ (susimušti), ir kumščiu trenkė į veidą. Dar pasakė, kad džiaukitės, kad yra sesės ir neįvyko didesnės muštynės. Nuo smūgio į veidą G.M. buvo išmušti du viršutiniai priekiniai dantys. Sekančią dieną jai paskambino D.R. tėvas ir prašė, kad nesikreiptume į policiją. D.R. kartu su tėvu gyvena ir dirba Norvegijoje, o kai grįžta į Lietuvą, būna pas močiutę (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 98-101).
9. Nepilnametė liudytoja M. R., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, duoti parodymus atsisakė (1 t., b. l. 123-124; 125).
10. Nepilnametė liudytoja P. R., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad atvyko tam, kad pasakytų. Atvyko su mama ir sese M.R. Tai susiję su D.R. ir D.R., jie – jos broliai. Ji gyvena su mama, G.M., jis – jų naujas tėtis, ir sese, visi gerai gyvena. Broliai gyvena atskirai. Su broliais sutaria gerai, bendrauja nelabai, susitinka kartais. Kai susitinka, pasisveikina, truputį pabendrauja ir išeina. Kada buvo susitikę paskutinį kartą, nepamena. Paskutinį kartą su broliais buvo susitikę prie parduotuvės „Švaros prekės“, tai buvo užvakar, nelabai pamena. Yra susitikę broliai ir naujas tėtis. Kai važiavo su paspirtukais su sese, mama su G.M. vaikštinėjo, sutiko brolius D.R. ir D.R., pasakė mamai, kad juos sutiko. Broliai pamatė G.M. ir atėjo link jo, jie abu ėmė pulti ant G.M. D.R. ir D.R. bandė eiti prie G.M., o mama stengėsi su G.M. nueiti toliau nuo jų. Ji pradėjo verkti, nes ji visada bijo, kad jie susimuš. Nelabai daugiau ką prisimena. Kada buvo šis susitikimas, nepamena. Kaip ir vasarą tai buvo. Kas nutiko tarp brolių ir G.M. nepamena. Kai baigėsi susitikimas, su mama, G.M. ir sese M.R. ėjo namo. Broliai nuėjo į parduotuvę. Ar ką pasakojo G.M., nepamena, G.M. buvo išmušti dantys, dantis išmušė D.R., jis juos išmušė su kumščiu. Tai matė pati. Išmušė dantis brolis D.R., jis išmušė du dantis. Ką darė tuo metu brolis D.R., nežino, į jį tuo metu nežiūrėjo. Kiek kartų trenkė, nepamena, trenkė į priekinius dantis. Ji pati dantų nematė, nes G.M. buvo uždaręs burną. Kai ėjo namo, G.M. pats parodė, jog jam nebėra priekinių dantų. Nežino, kodėl G.M. išmušė dantis. Pokalbio tarp G.M. ir brolių neatsimena. tai įvyko prie kebabinės šiame mieste, kuriame ir yra (1 t., b. l. 131-134).
11. Nepilnametis liudytojas D. R., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad vakare, apie 22 val., su D.R. atėjo į parduotuvę vandens, perėjo perėją prie parduotuvės „Švaros prekės“, ėjo link „IKI“ parduotuvės. Pamatė pravažiuojančias seses P.R. ir M.R., su jomis pasisveikino, jos apsisuko atgal, jos pasakė mamai. Užvedė aiškintis. Priėjo abu su broliu prie G.M., jis pradėjo vadinti G.M. visokiais keiksmažodžiais. Mama G.M. užstojo, jis pasakė: “čiulpk bibį“, tada D.R. iškėlė kumštį prieš G.M. ir pasakė, kad prižiūrėtų vaikus, t. y. seses. Muštynių nebuvo. Su kumščiu D.M. prilietė G.M. lūpas, G. M. tuo metu buvo girtas. Iš G.M. eisenos matėsi, jog jis buvo girtas, jis buvo labai girtas. G.M. sakė mamai, jog jam tarsi išmušė dantis. Dantys nebuvo išmušti, to nemačiau, nes jie būtų iškritę. Nebuvo jokio kraujo. Tada mama vedėsi girtą G.M. namo, kartu su sesėmis. G.M. ėmė kažką burbuliuoti. Vakare 22 valandą ėjo su D.R. į parduotuvę. Kokia buvo diena, nepamena. Tai galėjo būti prieš mėnesį laiko, tiksliai nepamena. Tai vyko Biržų mieste, netoli policijos pastato, netoli buvo kebabinės pastatas. Viskas vyko policijos pastato pusėje. Jį sunervino G.M., nes jis pagrasina jo tėvui, kad jis myli vaikus labiau už tikrąjį tėvą, tai jį sunervavo. Po šio grasinimo, D.R. prilietė kumščiu G.M. lūpas. Yra buvę konfliktinių situacijų daugiau, tai buvo susiję su G.M. ir juo, bet tai nesusiję su šiuo atveju. Tai įvyko po grasinimo tėvui, G.M. grasino jo tėvui. Brolis D. R. prilietė kumščiu G.M. prie lūpos. G.M. nieko nejautė. Kai nuėjo, po to eidamas ėmė burbuliuoti, kažką sakyti D.R., kad jį užmuš, taip sakė G. D. D.R. tuo metu buvo blaivus, o G.M. buvo girtas. Konfliktą matė sesės M.R., P.R., mama, jis, D.R. ir G.M. Dantys nebuvo iškritę, visi dantys buvo burnoje. Smūgis buvo nestiprus, lyg iš pagalvės gautų. Prilietė kumščiu vieną kartą. G.M. skundėsi mamai, kad ši pažiūrėtų ar dantys vietoje. Mama žvilgtelėjo į jo dantis, bet ji nieko nekomentavo. Kai pažiūrėjo į jo dantis ėmė G.M.vesti link namų (1 t., b.l.147-150).
12. 2025 m. gegužės 6 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo G. M. kūnas. Apžiūrint veidą nustatyta, kad viršutiniame žandikaulyje nėra dviejų priekinių dantų, matosi įsuktos metalinės gijimo galvutės. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 22-24; 25-28).
13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto 2025 m. birželio 9 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Specialisto išvada) nurodyta, kad G. M. nustatytas ant viršutinių priekinių kandžių (11 ir 21 dantų vainikų) vietoje implantuotų konstrukcijų pritvirtinto laikino dantų vainiko lūžis. Šis protezo vainiko netekimas kaip sužalojimas nevertinamas. Tyrimui pateiktuose G. M. medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimo požymių nėra užfiksuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas (1 t., b. l. 63).
14. 2025 m. gegužės 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Šaligatvis yra kelio rytinėje pusėje, grįstas trinkelėmis, šalia jo, rytinėje pusėje auga žolė, auga medžiai. Stovi dviejų aukštų mūrinis namas, ant kurio uždėta numerio lentelė su skaičiais (duomenys neskelbtini). Ant minėto pastato vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota. Iš įvykio vietos nieko nepaimta (1 t., b .l. 16-18; 19-21).
15. 2025 m. rugsėjo 5 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūnų tarnybinių kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 25 min. 52 sek. užfiksuota, kaip tarnybinėse patalpose atliekama liudytojos K. R. apklausa. K. R. paaiškina, kad „ėjom pasivaikščioti, mergaitės po prieky išvažiavo, pamačiusios, kad yra broliai, apsisuko atgal link mūsų. Mes ėjome iš paskos. Ėjo link „IKI“. Mergaitės pasakė, kad ateina broliai. Pasakiau, einam atgal, einam namo. Nepradėt konflikto. Jie pamatė mumis, rėkaudamas ateik čia, ateik čia. Sakau einam atgal namo. Prisivijo, pradėjo ginčytis ir trinktelėjo jam. Aš šalimais stovėjau. Net girdėjau garsas toks buvo klinkt. D.R. pirmą kartą jį matė. D.R. yra matęs. Su D.R. yra buvęs konfliktas, žodinis. G.M. nedavė jokių veiksmų, kad pradėtų muštis, jisai, D.R. pradėjo. Pradėjo mosikuotis rankom“. Pareigūnas tikslinasi parodymus. K. R. tikslina: „sudavė kumščiu, vieną kartą“. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 30 min. užfiksuota, kaip tarnybinėse patalpose pildomi procesiniai dokumentai, atliekama G. M. asmens apžiūra. Kūno kamera apžiūros metu G. M. veido nefiksuoja (1 t., b. l. 45-46).
16. 2025 m. rugpjūčio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK pastato, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerų įrašas pavadinimu ,,Biržu laukas_(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 40 min. 57 sek. Įraše matyti dalis Biržų miesto (duomenys neskelbtini) gatvės. Įrašas fiksuojamas nuo (duomenys neskelbtini) pastato. Įrašo laikas ir data 2025-04-28 20:30 val. Laiku 20:48 matyti, kad šaligatviu paspirtuku pravažiuoja mergaitė apie 10 metų amžiaus, po to, matyti, šaligatviu einantis vyriškis, pagal bylos duomenis atpažįstamas kaip G. M., įsikibęs į šviesių plaukų moters paranką, o šalia moters paspirtuką stumiasi mergaitė, apie 10 metų amžiaus. Visi praeina (duomenys neskelbtini) pastatą, pereina per įvažiavimą į kiemus, prie jų paspirtuku privažiuoja paminėta pirma mergaitė. Eina tolyn. Kitoje gatvės pusėje yra kitų asmenų, nesusijusių su tiriamu įvykiu. Minėti asmenys praeina. Kamera jų nebefiksuoja. Įrašas sutrūkčioja. Įrašo laiku 20:54:36 dešinėje, tolumoje, ant šaligatvio matyti vyriškis, pagal bylos duomenis atpažįstamas kaip nukentėjusysis G. M., kuris žengia žingsnį link (duomenys neskelbtini) pastato, dešine ranka susiima už veido. Priešais jį atsistoja šviesių plaukų moteris. Matyti mergaitė su paspirtuku. Įrašas sutrūkčioja. Laiku 20:5:18. G. M., šviesių plaukų moteris ir dvi mergaitės su paspirtukais grįžta atgal pro (duomenys neskelbtini) pastatą. G. M. apsisuka, nori eiti atgal, šviesių plaukų moteris jį sulaiko. G. M. ištiesia ranką į priekį. Mojuoja rankomis. Moteris jį stumia atgal. Visi praeina. Toliau vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Vaizdo įraše garso nėra (1 t., b. l. 51-53).
17. BK 140 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
18. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad D. R. tyčia kumščiu suduodamas vieną smūgį G. M. į veido sritį, šiais veiksmais nukentėjusiajam G. M. sukėlė fizinį skausmą. D. R. veikė tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, dėl kurio nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, veika baigta. Kaltinamojo padaryta veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Nusikaltimas įrodytas teisiamajame posėdyje kaltinamojo duotais parodymais, nukentėjusiojo G. M., liudytojų K. R., P. R., D. R. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, asmens apžiūros protokolu, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, bei kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl civilinio ieškinio
19. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
20. Nukentėjusysis G. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 996,89 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 90-95). Dėl patirtos turtinės žalos nukentėjusysis nurodė, kad laikinų dantų atstatymas jam kainavo 260 Eur. Dėl dviejų priekinių dantų implantų išmušimo, negalėjo laiku išvykti į savo darbovietę Olandijoje, nors bilietas buvo nupirktas, todėl teko pirkti kitą bilietą. Prarastas bilietas kainavo 40,99 Eur, naujas bilietas – 81,99 Eur. Negautos pajamos už prarastą darbo savaitę sudaro 600 Eur. Kelionė pas medikus Panevėžyje į UAB ,,Dantų centras“ pirmyn ir atgal kainavo 14 Eur. Dėl šio įvykio iš viso patyrė 996,98 Eur turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo.
21. Nagrinėjant klausimą dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo gydymo išlaidų, paprastai vertinama ar nukentėjusysis pateikė įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, ar gydymo išlaidos yra akivaizdžiai būtinos ir susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu bei yra realios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016).
22. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo patirtą turtinę žalą: dantų implantų atstatymo paslaugų apmokėjimą – 260 Eur, kelionės pas gydytojus išlaidas –14 Eur bei kelionės bilietus išvykti į darbą Olandijoje – 40,99 Eur ir 81,99 Eur, iš viso 396,98 Eur. Iš į bylą pateiktos 2021 m. spalio 5 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastolių statytojo pareigose. Darbdavio 2025 m. spalio 16 d. pažymoje nurodyta, kad G. M. dirba komandiruočių principu, nuo 2025 m. balandžio 28 d. jį buvo planuojama siųsti į komandiruotę, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos jo išvykimas buvo atidėtas iki 2025 m. gegužės 18 d. Nutolinus išvyką, per tą laikotarpį darbuotojas neteko pajamų. Jo vidutinis darbo dienos užmokestis yra 120 Eur. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad laiku neišvykęs į komandiruotę, nukentėjusysis per savaitę neteko 600 Eur pajamų. Teismas konstatuoja, kad neteisėtais, tyčiniais kaltinamojo D. R. veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, tarp atsiradusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais prašomą priteisti patirtą turtinę žalą iš kaltinamojo. Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai, civilinio ieškovo naudai priteisiant ieškinyje nurodytą sumą iš kaltinamojo D. R. (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
23. Be to, nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad prašomo priteisti dydžio neturtinę žalą nukentėjusysis patyrė dėl fizinio skausmo, streso, jis turėjo daug nemalonumų, negalėjo laiku išvykti į darbą, turėjo keisti savo planus, vykti pas medikus, patyrė skausmą ir nepatogumus, todėl savo išgyvenimus įvertina 3000 eurų sumai.
24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020. Atkreiptinas dėmesys, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas bei pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pavyzdžiui, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, kitokie sveikatos sutrikimai, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir kita.
25. Pagal formuojamą praktiką, priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 2 000 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-490-898/2023, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-518-1121/2020 ir kt.).
26. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala yra patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik įvertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-244/2011, 2021 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021 ir kt.).
27. Bylos nagrinėjimo metu įrodyta, jog dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl abejonės teismui dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatytas ant viršutinių priekinių kandžių (11 ir 21 dantų vainikų) vietoje implantuotų konstrukcijų pritvirtinto laikino dantų vainiko lūžis. Šis protezo vainiko netekimas kaip sužalojimas nevertinamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris tęsėsi tam tikrą laiką, be to, jis patyrė nepatogumus, susijusius su laikino dantų protezo sugadinimu, dėl to teko papildomai kreiptis pagalbos pas gydytojus stomatologus. Tai neigiamai paveikė jo gyvenimo kokybę, jis patyrė nepatogumus, tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus. Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis laiku neišvyko į darbą, turėjo papildomų išlaidų, tam tikrą laiką patyrė su tuo susijusią neigiamą emocinę savijautą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo finansinę padėtį, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo mažintinas, nustatant, kad kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiam sukėlęs fizinį skausmą, išgąstį, nerimą ir kt., turi atlyginti 900 Eur neturtinę žalą. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį bei teismų praktiką.
28. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
29. Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
30. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius). Teismo posėdžio metu jis kaltu pripažino, dėl įvykio gailėjosi. D. R. ankstesnis teistumas neišnykęs. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad jis baustas už ANK 484 straipsnio 1 dalies pažeidimą (2 t., b. l. 21-23). Kaltinamojo teigimu dirba užsienyje. Psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas, narkologijos kabinete nedispanserizuotas (2 t., b. l. 28).
31. Atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam parenkant bausmės rūšį skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, skiriant atitinkamus įpareigojimus. Teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį. Bausmė trukmė, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, nustatyta artima bausmės vidurkiui.
32. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
33. Kaltinamajam paskirtos karomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
34. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
35. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo D. R. valstybei išieškomos 16,01 Eur dydžio proceso išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 3 punktu įpareigoti D. R. per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam G. M. padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. R. paskirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 3 punktu įpareigoti D. R. per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam G. M. padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Civilinio ieškovo G. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš D. R. priteisti G. M. naudai 996,98 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 98 ct) turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškovo G. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš D. R. priteisti G. M. naudai 900 Eur (devynis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš D. R. 16,01 Eur (šešiolika eurų 01 ct) proceso (pašto) išlaidų valstybei. Priteistos išlaidos turi būti pervestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5662).
D. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 7 kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus byloje (1 t., b. l. 44, 502, 125, 134, 150; 2 t., b. l. 58, 75) palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.