Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Jurgitai Baliasinovienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. K.-B. ir J. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

– ar žemės sklypų pardavimo taisyklės reikalauja, paduodant prašymą, jame nurodyti norimą pirkti ar nuomoti sklypą ir iki kada tokie prašymai priimami;

– ar reikia pridėti prašymą įsigyti žemės sklypą, esantį šalia nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir koks teisės aktas tai nustato;

– kokie teisės aktai nustato, kad projektavimo metu reikia rinktis žemės sklypus;

– kaip į susirinkimus turi būti kviečiami pretendentai;

– ar susirinkimas gali vykti, jeigu pretendentai nebuvo pakviesti ir nedalyvavo;

– ar žemėtvarkos skyriaus vedėja, gavusi skundą dėl parduodamo žemės sklypo, šį sklypą parduoti neišnagrinėjusi skundo;

– ar galima nedaryti 14 eilės susirinkimo ir pretendentus kviesti po vieną; kokia teisės norma tai numato;

– ar laisvos valstybinės žemės sklypai turi žymėjimą iki projektavimo pradžios; kokie darbai yra atliekami projektavimo metu; kokia teisės norma tai nustato;

– ką pretendentas turi nurodyti prašyme žemei pirkti; koks teisės aktas tai reglamentuoja;

– ar žemėtvarkos skyriaus vedėja projektavimo metu gali nereaguoti į skundą; ar viešo svarstymo metu turi būti aptariamas gautas skundas.

Pareiškėjai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

4. Remiantis šalių paaiškinimais, surinktais rašytiniais įrodymais, nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės:

4.1. Ministerijoje 2015-02-05 gautas J. K. vardu surašytas (nepasirašytas) 2015-01-27 skundas, adresuotas Ministerijos komisijai probleminiams žemėtvarkos klausimams spręsti, kuriame nurodyta, kad: R. U. 2009-03-19 prašymas neatitiko Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207, bei Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236, reikalavimų, todėl turėjo būti atmestas; dėl žemės sklypų turėjo vykti uždaras aukcionas; žemėtvarkos projekto autorė M. L., pažeisdama teisės aktų reikalavimus, žemės sklypus žemėlapyje neteisingai pažymėjo kaip užimtus ir taip juos nuslėpė bei rezervavo R. U.; joks teisės aktas nenurodo, kad K. K. turėjo antrą kartą rinktis sklypus, nes šiuos sklypus ji jau buvo nurodžiusi 2008-11-11 prašyme; pagal eiliškumą kviečiami pretendentai gali tik patvirtinti savo valią pirkti prašyme nurodytus žemės sklypus, patikslinti jų ribas, plotą, konfigūraciją; K. K. neatsisakė pirkti sklypų, kuriuos buvo nurodžiusi 2008-11-11 prašyme, ji žemėtvarkininkų buvo suklaidinta, kad žemės sklypai jau yra pasirinkti; iki žemėtvarkos projekto rengimo pradžios nebuvo rengiamas pretendentų susirinkimas, kuriame pretendentai būtų informuoti apie laisvos valstybinės žemės plotus; 2010-05-11, 9 val. susirinkimo protokolas suklastotas, o prie jo pridėtas dalyvavusių pretendentų sąrašas su pretendentų parašais išgautas apgaule; 2010-05-18 ir 2010-06-15 susirinkimai nevyko. Išdėstęs visą tai, J. K. prašė: 1) sudaryti komisiją iš asmenų, pradėjusių dirbti, kai Ministerijai pradėjo vadovauti V. Baltraitienė; 2) nuspręsti, kas turi rašyti išvadą teisėsaugos institucijoms apie pažeidimus Nacionalinėje žemės tarnyboje ir panaikinti praktiką, kai pažeidėjai ar atsakingi asmenys patys teikia išvadas apie pažeidimus; 3) komisiją sudaryti iš ūkininkų, Žemės ūkio rūmų atstovų, advokatų, nepriklausomu atstovų; 4) pakviesti J. K. į komisijos posėdį, kai bus nagrinėjamas jo skundas (t. I, b. l. 77–84).

4.2. R. K.-B. 2015-02-23 (Ministerijoje gautas ir užregistruotas 2015-02-24) prašymu kreipėsi į Žemės ūkio ministrę, nurodė, kad yra pateikusi skundą Ministerijos komisijai probleminiams žemėtvarkos klausimams spręsti, prašė pakviesti ją į komisijos posėdį (t. I, b. l. 85).

4.3. R. K.-B. 2015-03-24 (Ministerijoje gautas ir užregistruotas 2015-03-30) skundu kreipėsi į Ministeriją, nurodė, kad ji ir J. K. yra pateikę skundus Ministerijai, kurie yra susiję, todėl prašė juos abu pakviesti į komisijos posėdį, kai bus svarstomi jų skundai. Pridėjo 2015-03-23 J. K. skundą, kuriame išdėstytos aplinkybės, iš esmės analogiškos nurodytoms 2015-01-27 skunde, bei prašoma padėti atstatyti teisingumą ir imtis priemonių, kad J. K. galėtų įsigyti 0,14 ha ariamos žemės sklypą, kurį nuomojo (t. I, b. l. 89–91).

4.4. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-12-13 įsakymu Nr. 3D-1025 „Dėl komisijos sudarymo“ sudaryta komisija 2015-04-02, 10 val. vykusio posėdžio metu nagrinėjo J. K. ir R. K.-B. skunduose nurodytas aplinkybes, nutarė (2015-04-10 posėdžio protokolas Nr. 8D-166(5.50): 1) paaiškinti pareiškėjams, kad klausimą dėl laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotų Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektavimo R. U. teisėtumo jau išnagrinėjo teismai, todėl Ministerija neturi teisės šio klausimo nagrinėti iš naujo; 2) kadangi J. K., ginčydamas žemės sklypo prie R. U. nuosavybės teise priklausančių statinių suprojektavimą, remiasi tais pačiais dokumentais, argumentais ir aplinkybėmis, kurie jau buvo išnagrinėti Kauno apygardos ir Generalinės prokuratūros, neinicijuoti šio klausimo tyrimo iš naujo; 3) paaiškinti pareiškėjams, kad Nacionalinė žemės tarnyba atlieka valstybinės žemės patikėtinio funkcijas ir yra institucija, įgyvendinanti žemės reformą bei teikianti informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimą, žemės reformą ir kitais klausimais, reikalaujančiais specialių žinių, todėl teisėsaugos institucijos, vykdydamos pareigą savarankiškai įvertinti analizuojamą situaciją teisiniu aspektu, turi pagrindą į šią instituciją kreiptis su prašymais pateikti informaciją, motyvuotą poziciją dėl galimo situacijos sprendimo ikiteisminiu būdu bei prašyti specialistų išvadų (t. I, b. l. 97–99).

4.5. Ministerija 2015-04-15 raštu Nr. 3IN-K-214,B-579,604-464 pareiškėjus informavo apie 2015-04-02 posėdžio metu priimtą sprendimą, papildomai nurodė, kad pareiškėjų skunduose nurodytas problemas dėl žemės sklypų projektavimo jau yra ištyrusios teisėsaugos institucijos (Kauno apygardos prokuratūra, Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Šakių rajono apylinkės teismas, Kauno apygardos teismas, Kauno apygardos administracinis teismas) (t. I, b. l. 102–107).

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl Ministerijos 2015-04-15 rašto Nr. 3IN-K-214,B-579,604-464, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjų skundus, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjų teigimu, Ministerija netinkamai nagrinėjo jų skunduose nurodytas aplinkybes, sprendimą jau buvo priėmusi iš anksto, todėl pareiškėjai teismo prašo šį Ministerijos raštą panaikinti. Pareiškėjai taip pat prašo įpareigoti Ministeriją (komisiją probleminiams klausimams spręsti) atsakyti į skunde teismui pareiškėjų suformuluotus klausimus, t. y. kelia ginčą ir dėl informacijos pateikimo. Taigi, siekiant išspręsti tarp pareiškėjų ir Ministerijos kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar Ministerija tinkamai vykdė administracinę procedūrą pagal pareiškėjų pateiktus skundus bei ar pateikė pareiškėjams prašytą informaciją.

Dėl Ministerijos įpareigojimo atsakyti į pareiškėjų skunde suformuluotus klausimus

6. Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjų 2015-01-27, 2015-02-23 ir 2015-03-23 kreipimaisi į Ministeriją pagal savo turinį ir prasmę laikytini skundais, t. y. rašytiniais kreipimaisis į viešojo administravimo subjektą, kuriuose nurodoma, kad yra pažeistos pareiškėjų teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Šiuose skunduose pareiškėjai Ministerijai išdėstė aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimu, jame esą nepagrįstai R. U. suprojektuojant laisvos valstybinės žemės sklypus, prašė šias aplinkybes įvertinti Ministerijos komisijoje probleminiams klausimams spręsti, padėti atstatyti teisingumą, imtis priemonių, kad J. K. galėtų įsigyti 0,14 ha žemės sklypą bei į šių klausimų svarstymą pakviesti pareiškėjus. Pažymėtina, kad jokių prašymų, susijusių su informacijos pateikimu, pareiškėjai Ministerijai minėtuose kreipimuose nebuvo išdėstę. Nepaisant to, teismo pareiškėjai prašo įpareigoti Ministeriją atsakyti į klausimus: ar žemės sklypų pardavimo taisyklės reikalauja, paduodant prašymą, jame nurodyti norimą pirkti ar nuomoti sklypą ir iki kada tokie prašymai priimami; ar reikia pridėti prašymą įsigyti žemės sklypą, esantį šalia nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir koks teisės aktas tai nustato; kokie teisės aktai nustato, kad projektavimo metu reikia rinktis žemės sklypus; kaip į susirinkimus turi būti kviečiami pretendentai; ar susirinkimas gali vykti, jeigu pretendentai nebuvo pakviesti ir nedalyvavo; ar žemėtvarkos skyriaus vedėja, gavusi skundą dėl parduodamo žemės sklypo, šį sklypą parduoti neišnagrinėjusi skundo; ar galima nedaryti 14 eilės susirinkimo ir pretendentus kviesti po vieną; kokia teisės norma tai numato; ar laisvos valstybinės žemės sklypai turi žymėjimą iki projektavimo pradžios; kokie darbai yra atliekami projektavimo metu; kokia teisės norma tai nustato; ką pretendentas turi nurodyti prašyme žemei pirkti; koks teisės aktas tai reglamentuoja; ar žemėtvarkos skyriaus vedėja projektavimo metu gali nereaguoti į skundą; ar viešo svarstymo metu turi būti aptariamas gautas skundas.

7. Asmenų teisę gauti informaciją iš viešojo administravimo institucijų reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, kuriame, be kita ko, įtvirtinta, jog informacija yra laikomos žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga (2 straipsnio 2 dalis). Teikdamos informaciją įstaigos vadovaujasi informacijos išsamumo principu, reiškiančiu, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija (4 straipsnio 1 punktas). Taigi matyti, kad viešojo administravimo subjektams teisės aktais yra nustatyta pareiga teikti tik tą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją, kurios tiesiogiai prašo pareiškėjai. Kaip minėta, J. K. ir R. K.-B. 2015-01-27, 2015-02-23 ir 2015-03-23 kreipimaisis Ministerijos neprašė pateikti informacijos ar atsakyti į kokius nors konkrečius klausimus, kuriuos formuluoja skunde teismui. Atitinkamai, kadangi Ministerija prašymo atsakyti į šiuos klausimus nebuvo gavusi, negalėjo atskirai dėl jų pasisakyti, t. y. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka suteikti arba atsisakyti suteikti prašomą informaciją. Pažymėtina, jog tik nustatęs skundžiamos institucijos veiksmuose netinkamus veiksmus arba neveikimą, teismas turi teisę ir gali priimti įpareigojantį sprendimą jos atžvilgiu. Šiuo atveju tokios išvados teismas padaryti negali, nes ginčas dėl informacijos pateikimo tarp pareiškėjų ir Ministerijos dar nėra kilęs, todėl ir pareiškėjų skundo dalis, kuria prašoma įpareigoti Ministeriją atsakyti į anksčiau minėtus klausimus, atmestina.

Dėl pareiškėjų skundų nagrinėjimo Ministerijoje

8. Kaip minėta, pareiškėjai 2015-01-27, 2015-02-23 ir 2015-03-23 skundais kreipėsi į Ministeriją, išdėstė aplinkybes, susijusias su valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suprojektavimu R. U., nurodė, kad projektuojant šiuos žemės sklypus buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, susiję su pretendentų susirinkimų rengimu, eilių sudarymu bei laisvų valstybinės žemės sklypų pasirinkimu ir pažymėjimu žemėtvarkos projekte, prašė sudaryti komisiją šioms aplinkybėms įvertinti. Atitinkamai, iš byloje pateikto 2015-04-10 komisijos posėdžio protokolo Nr. 8D-166(5.50) (t. I, b. l. 97–99), taip pat iš skundžiamo Ministerijos 2015-04-15 rašto Nr. 3IN-K-214,B-579,604-464 matyti, kad pareiškėjų 2015-01-27, 2015-02-23 ir 2015-03-23 skundai Ministerijoje nebuvo nagrinėti iš esmės, nes buvo nustatyta, jog pareiškėjų keliami klausimai jau buvo išnagrinėti teismų. Tokia teisė Ministerijai yra įtvirtinta Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 23 straipsnio 6 dalyje, kuriose nustatyta, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą.

9. Remiantis byloje pateiktais dokumentais, taip pat teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais duomenimis nustatyta, kad:

– su prašymu ginti viešąjį interesą dėl 0,1428 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies J. K. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, kuri 2012-01-27 nutarimu Nr. (P-1650)30-61 šį pareiškėjo prašymą tenkinti atsisakė. Generalinė prokuratūra 2012-03-16 nutarimu Nr. 17.9-975 konstatavo, jog Kauno apygardos prokuroras tinkamai įvertino teisinę situaciją dėl valstybinės žemės pardavimo R. U. ir pagrįstai nusprendė, kad nustatyti pažeidimai nesudaro pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Atitinkamai, spręsdamas dėl Generalinės prokuratūros 2012-03-16 nutarimo Nr. 17.9-975 teisėtumo ir pagrįstumo, Šakių rajono apylinkės teismas 2012-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-820-443/2012 konstatavo, kad prokuratūra atliko išsamų tyrimą dėl J. K. nurodytų aplinkybių, susijusių su valstybinės žemės privatizavimu, taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog 0,1428 ha ariamos žemės plotas nereikalingas žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančių pastatų eksploatacijai, kaip teigia J. K. Šakių rajono apylinkės teismo 2012-10-12 nutartis įsiteisėjo 2012-10-22;

– Šakių rajono apylinkės teismas 2014-01-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2-829/2014 atmetė R. K. ir J. K. ieškinį dėl R. U. suformuotų laisvos valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Šis Šakių rajono apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2014-11-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1101-259/2014 atmetus R. K. ir J. K. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014-01-13 sprendimo;

– Kauno apygardos administracinis teismas 2015-05-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-10-554/2015 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00647-2011-5), išnagrinėjęs R. K.-B. skundą, kuriuo ji, be kita ko, prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjos D. Štuikienės 2011-03-01 įsakymo Nr. 32VĮ-129 dalį dėl R. U. suformuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) bei leisti šiuos sklypus įsigyti R. K.-B., šią bylos dalį nutraukė, konstatuodamas, kad dėl to jau yra pasisakę Šakių rajono apylinkės teismas 2014-01-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2-829/2014 bei Kauno apygardos teismas 2014-11-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1101-259/2014. Kauno apygardos administracinio teismo 2015-05-25 sprendimas apeliacine tvarka apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl nėra įsiteisėjęs.

10. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų Ministerijai teiktuose 2015-01-27, 2015-02-23 ir 2015-03-23 skunduose nurodytos aplinkybės, susijusios su valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) suprojektavimu žemėtvarkos projekte, taip pat su 0,1428 ha ariamos žemės ploto priskyrimo žemės sklypui (duomenys neskelbtini), įskaitant pretendentų eilių sudarymą, susirinkimų rengimą bei šių žemės sklypų pažymėjimą žemėtvarkos projekte, jau buvo įvertintos teismų. Iš pareiškėjų Ministerijai teiktų skundų turinio matyti, kad jais pareiškėjai iš esmės kvestionuoja teismų nustatytas aplinkybes, abejoja teisėsaugos institucijoms rašytų išvadų pagrįstumu bei tokiu būdu siekia naujo minėtų ginčo žemės sklypų projektavimo aplinkybių įvertinimo Ministerijoje, tačiau toks pakartotinis teisme išspręstų ginčų nagrinėjimas yra neįmanomas, tiek remiantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis, tiek pagal Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Visa tai Ministerija pagrįstai ir motyvuotai pareiškėjams paaiškino skundžiamame 2015-04-15 rašte Nr. 3IN-K-214,B-579,604-464, jame pakartotinai išdėstydama su žemės sklypų (duomenys neskelbtini), taip pat su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suprojektavimu ir ginčų dėto nagrinėjimu susijusias aplinkybes, todėl naikinti šį Ministerijos raštą teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu ir 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų J. K. ir R. K.-B. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.