Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 17.9-975, suinteresuotais asmenimis byloje esant Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, R. U., A. U., Lietuvos Respublikos nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, notarei R. P. ir VĮ Registrų centras Tauragės filialui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūra 2012 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. (P-1650) 30-61 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones atsisakė tenkinti pareiškėjo J. K. skundą dėl viešojo intereso gynimo, kuriuo J. K. prašė panaikinti NŽT Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjos D. Š. 2011 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 32VĮ-129 ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandorį (b. l. 6-11). Pareiškėjas nesutikdamas su Kauno apygardos prokuratūros 2012 m. sausio 27 d. nutarimu, jį apskundė aukštesniajam prokurorui – Generalinei prokuratūrai, kuri 2012 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 17.9.-975 pareiškėjo skundo netenkino. Nutarime nurodė, jog Kauno apygardos prokuratūros prokuroras iš esmės tinkamai įvertino teisinę situaciją dėl valstybinės žemės pardavimo R. U. ir pagrįstai nusprendė, jog nustatyti pažeidimai nesudaro pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. J. K. argumentai nesudaro pagrindo naikinti Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo dėl galimai neteisėtai suformuoto žemės sklypo R. U. prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių; pareiškėjas, teigdamas, kad R. U. suformuotas žemės sklypas nepagrįstai didelis, savo teiginių nepagrindžia jokiomis teisės aktų nuostatomis; pareiškėjo argumentai, jog iš sandėlio eksploatacijai skirto žemės sklypo eksplikacijos matosi, kad pastatai užima tik 494,94 m² sklypo dalį, o likusi 0,17741 ha ploto žemės sklypo dalis yra laisva, nesudaro pagrindo teigti, kad laisvos žemės plotas yra aiškiai per didelis (b. l. 12-14). Pareiškėjas nesutinka su Generalinės prokuratūros 2012 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 17.9-975, prašo įpareigoti prokuratūrą ginti viešą interesą, tai yra kad sklypai būtų parduoti per aukcioną (b. l. 2-3). J. K. taip pat patikslina, jog prokuratūra turėtų ginti viešą interesą ir atstatyti teisingumą – užvedant naują bylą panaikinti įsakymų Nr. V-986 2010-04-27, Nr. VĮ-129 2011-03-01 dalis ir pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 32SU-154 2011-07-05 dėl sklypo, kadastro Nr. 9495/0005:173 (b. l. 117-118).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 118 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ši teisė realizuota Lietuvos Respublikos prokuratūros Įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 str. 3 d. ir 49 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. Sprendžiant klausimą, ar prokurorui yra pagrindas taikyti viešojo intereso gynimo priemones, numatytas Prokuratūros įstatymo 19 str., tarp jų ir kreiptis į teismą, būtina nustatyti, ar konkrečiu atveju yra faktinis pagrindas tokių priemonių taikymui, t.y. ar yra nustatytas teisės aktų pažeidimas, ar šis pažeidimas sąlygoja viešojo intereso pažeidimą, ar Prokuratūros įstatymo 19 str. numatytų viešojo intereso gynimo priemonių taikymas leis pasiekti siekiamo rezultato – pašalinti viešojo intereso pažeidimą. Sprendžiant klausimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo tikslingumo, būtina atsižvelgti į teismų suformuotą praktiką, jog viešasis interesas negali būti suprantamas vien kaip būtinybė besąlygiškai naikinti administracinius aktus ar pripažinti neteisėtais kitus veiksmus dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų, – yra svarbu ne tik formaliai konstatuoti pažeidimus, bet ir įvertinti jų įtaką visuomenės, jos dalies ar atskirų narių teisėms bei interesams. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tais atvejais, kai nustatomas toks teisės pažeidimas, kurio pobūdis turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams bei sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti ir jei kitomis priemonėmis šių teisės pažeidimų pašalinti nėra galimybės.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu yra išaiškinęs, jog viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija: tai inter alia visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt. Tai toks visuomenės ar jos dalies interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Viešojo intereso gynimas negali būti tapatinamas vien tik su konkretaus asmens teisių ar interesų gynimu, jis turi būti susijęs su neindividualizuotu visos visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių socialiai vertingų teisių bei interesų pažeidimo pašalinimu. Teisė inicijuoti teisminį procesą prokurorui suteikta viešojo intereso apsaugos tikslais, šia teise prokuroras negali naudotis vien siekdamas apginti privataus asmens interesus.

LAT praktikoje ne kartą analizuoti klausimai dėl viešojo intereso egzistavimo tam tikruose civiliniuose teisiniuose santykiuose, taip pat dėl prokuroro teisės pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą. CPK 49 str. 1 d. nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Prokuratūros įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais bei tvarka ir, turėdami pagrindą manyti, jog yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Taigi, pagal įstatymus prokurorui suteikta teisė spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar jo nėra (LAT 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2009, 2009 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2009 ir kt.).

Pro­ku­ra­tū­ros įsta­ty­mo 19 str. 2 d. 1 p. nu­ma­to pro­ku­ro­ro tei­sę gi­nant vie­šą­jį in­te­re­są kreiptis į teis­mą su ieš­ki­niu, pa­reiš­ki­mu, pra­šy­mu, kai pro­ku­ro­ras tu­ri pa­grin­dą ma­ny­ti, kad pažeis­ti tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mai. Taigi Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal įstatymo leidėjo valia prokuratūrai suteiktus įgaliojimus kreiptis į teismą (Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p.). Šia įstatymo nustatyta teise prokuroras, vadovaudamasis prokuroro nepriklausomumo principu (Prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d.), kuris reiškia, jog niekas negali įtakoti prokuroro priimamo procesinio sprendimo, naudojasi savarankiškai ir vienvaldiškai spręsdamas dėl pagrindo kreiptis į teismą ginti viešąjį interesą egzistavimo.

Iš to seka, kad prokuroras kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kuris, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui. Tokiu atveju prokuroro atsisakymas ginti viešąjį interesą negali būti traktuojamas kaip prokuroro neveikimas, o prokuroro priimtas nutarimas atsisakyti kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą – kaip viešosios teisės normų valstybės pareigūno kompetencijai priskirto teisinio veiksmo (įteisinto arba legitymaus) neatlikimas.

Iš byloje esančio Generalinės prokuratūros nutarimo matyti, kad prokuratūra sutiko su pareiškėjo nuomone, kad ariamos žemės plotas nereikalingas sklype esančių pastatų eksploatacijai, tačiau nurodė, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo ginčyti sklypo projektavimo dokumentus bei pirkimo–pardavimo sandorį. Teismas konstatuoja, jog Generalinės prokuratūros nuostata, kad 0,1428 ha ariamos žemės plotas nereikalingas sklype esančių pastatų eksploatacijai, prieštarauja tame pačiame nutarime išsakytiems prokuratūros teiginiams, kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms ir vertintinas kritiškai. Tame pačiame nutarime Generalinės prokuratūros prokurorė nurodė, jog, atsižvelgiant į grūdų sandėlio, prie kurio formuojamas žemės sklypas, paskirtį (sandėliavimo) ir jame numatytos vykdyti veiklos specifiką (prie pastato būtina erdvė sunkiasvorių autotransporto priemonių privažiavimui, manevravimui, parkavimui ir pan.), nėra pagrindo teigti, kad jų eksploatacijai suformuotas 0,3957 ha ploto žemės sklypas yra akivaizdžiai per didelis. Neginčytina, kad prie tokios paskirties pastato būtina kiemo aikštelė ir laisvos žemės plotas aplink statinį. Aplinkybė, kad ji yra apaugusi žole, nešalina jos buvimo poreikio. Medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad sandėlis nenaudojamas ar negali būti naudojamas pagal paskirtį.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjui kreipusis į Kauno apygardos prokuratūrą su skundu, prokurorė išnagrinėjusi pareiškimo medžiagą, pavedė atlikti patikrinimą ir nustatyti, ar sklypas prie R. U. priklausančių statinių Jurbarko rajono žemėtvarkos skyriaus teritorijos planavimo dokumente – žemės reformos žemėtvarkos projekte – suformuotas tinkamo dydžio, kadangi jokie teisės aktai nenumato konkrečios eksploatacijai reikalingų sklypų dydžio nustatymo ar apskaičiavimo metodikos ir taisyklių, taigi diskrecija nustatyti sklypo dalį palikta teritorijų planavimo dokumento rengimą organizuojančios, šį dokumentą tvirtinančios institucijos – NŽT padaliniui – žemėtvarkos skyriui. Patikrinimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, jog žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4400-2153-3560, buvo suformuotas pažeidžiant Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. ir 10 str. 5 d. 1 p. nuostatas, numatančias, kad sklypas suformuojamas tokio dydžio, koks reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti.

NŽT, atstovaujama NŽT Jurbarko skyriaus, dėl pareiškėjo skundo 2 punkto, kuriame J. K. nurodė, kad R. U. parduota 14,28 aro ariamos žemės, pažymėjo, jog atlikus kadastrinius žemės sklypo, projektinis Nr. 404-1, apie statinius matavimus buvo patvirtinti viso nedalomo žemės sklypo kadastro duomenys: 0,2269 ha – užstatyta teritorija, 0,1428 ha – ariama, 0,0116 ha – keliai, 0,0144 ha – kita nenaudojama žemė. Atskiras 14,28 aro ariamos žemės sklypas, kaip nurodo pareiškėjas, žemėtvarkos projekto metu nebuvo suformuotas, nepateiktas kaip atskiras vienetas pretendentams įgyti, todėl tokio sklypo niekas pirkti negalėjo. Ši 0,1428 ha ariama žemė yra atsakovo nuosavybės teise valdomo sklypo apie statinius sudedamoji dalis. Statiniams skirto sklypo dalis yra įvertinta atsižvelgiant į šiuolaikinę techninę pažangą (grūdų pervežimo transporto gabaritai, manevravimo galimybės ir t. t.), sudarytos sąlygos (įrengti tinkamą aikštelę transportui manevruoti, parkuoti, detaliuoju planu perplanavus žemės sklypo vidinį suskirstymą, t.y. ariamos žemės sąskaita padidinus kelius, užstatymo plotą ir t. t.) eksploatuoti statinius. NŽT Jurbarko skyrius taip pat pažymėjo, kad statiniai, esantys Jurbarko r. sav., Jurbarkų sen., Telviakų k., kurių registro Nr. 95/57012, šiuo metu yra tinkami naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį ir yra eksploatuojami. Pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kad nuo 1968 m. minėtiems statiniams eksploatuoti skirtas 20 arų sklypas yra pakankamas, yra nepagrįsta dėl naudojam transporto priemonių techninės pažangos. Pareiškėjas, kaip gretimo sklypo savininkas, pasirašytinai šio sklypo kadastro byloje, nereikšdamas jokių pretenzijų sutiko su formuojamo valstybinės žemės sklypo apie statinius ribomis, reiškia, nepretendavo į kokią tai formuojamo žemės sklypo dalį. NŽT Jurbarko skyrius taip pat pažymėjo, kad neturi įtakos, koks subjektas (juridinis ar fizinis asmuo) pageidauja įgyti valstybinės žemės sklypą: sklypas yra formuojamas statiniams eksploatuoti kadastriniais matavimais ir derinamos ribos su kaimyninių sklypų savininkais (b. l. 78-84).

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, nurodytina, jog neturi prasmės tolesnis prokurorės aiškinimas, kad ariamos žemės ploto įtraukimas į R. U. projektuojamą žemės sklypą sandėlio eksploatacijai negali būti įvertintas ir kaip viešojo intereso pažeidimas – suprojektuotas 0,3957 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas R. U. parduotas už 1300 Lt. Sklypo kaina nustatyta atlikus parduodamo turto vertinimą ir nustačius jo rinkos vertę. Generalinė prokuratūra dėl to teigė, kad 0,1428 ha žemės sklypą pardavus jį naudojusiam asmeniui J. K., valstybė būtų gavusi žymiai didesnę naudą. Ši išvada darytina dėl to, kad Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. ir 10 str. 5 d. 1 p. nustatyta, kad valstybinėje žemėje sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams asmenims ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais, ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatas, kad žemės sklypai nuomojami ar parduodami nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo registro kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal šį nutarimą yra atliekami kadastriniai matavimai, suformuojama kadastrinė byla, derinama pasirašytinai byloje su gretimų sklypų savininkais, todėl papildomai pažymėtina, kad neturėjo esminės reikšmės, kad ankstesnis žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 9495/0005:173 Žindaičių k.v., savininkas V. P. kreipėsi ne dėl žemės sklypo pardavimo, bet nuomos. Iš esmės būtų buvusios atliekamos tos pačios procedūros dėl sklypo ribų aplink statinius nustatymo. Sklypo dydį formuoja matininkas, atsižvelgdamas į statinių paskirtį, naudojimą, gretimų sklypų formą, liekamus nacionalinius žemės plotelius. Taigi, nepriklausomai nuo statinio savininko noro, matininkas įvertina visas aplinkybes ir nustato tam tikrą sklypo dydį. NŽT Jurbarko skyrius teismui yra pažymėjęs, kad atsižvelgiama į statinio savininko pageidavimus, bet nemotyvuotai, nepagrįstai nėra skiriamas didelis arba nepagrįstai mažas sklypas eksploatuoti esamus statinius pagal nustatytą paskirtį ir kad nėra teisės aktais reglamentuota tvarka, kad statinio plotui, pvz., 1 kvadratiniam metrui, yra skiriamas konkretus žemės sklypo plotas, pvz., 0,001 ha, tuo siekiant išvengti projektuojamoje vietovėje neracionalių žemės rėželių (netinkama forma, nėra galimybės formuoti kitą atskirą sklypą, numatyti privažiavimą ir pan.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žemės sklypas aplink anksčiau minėtus statinius būtų buvęs paliktas, atsižvelgiant į jo paskirtį, ir tais atvejais, jei jų savininkas ir būtų nepageidavęs įgyti perkant ar disponuoti nuomojant žemės sklypo aplink statinius, ir tais atvejais, jei statiniai būtų buvę bešeimininkiai. Taigi, bet kuriuo atveju žemėtvarkos projekto autorius būtų numatęs žemės sklypą statiniams pagal jų paskirtį, atsižvelgdamas į gretimų sklypų ribas, tuo užtikrindamas teisę tik statinių savininkui (esamam ar būsimam) disponuoti tuo žemės sklypu aplink statinius.

Tokie argumentai pagrindžia teismo įsitikinimą, jog, nors formuojant R. U. žemės sklypą Nr. 404-1 ir buvo pažeista Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, prokuratūros nustatyti pažeidimai teisingai įvertinti kaip procedūrinio pobūdžio, neturintys įtakos minėto sklypo suformavimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Taip pat pažymėtina, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis, prisidengdamas siekiu ginti viešą interesą siekia, jog prokuratūra inicijuotų civilinės bylos iškėlimą teisme dėl viešo intereso gynimo ir taip, galimai paaiškėjus naujiems juridiniams faktams, pareiškėjas galėtų ginti savo privatų interesą – savo nuosavybės teises į ginčijamą žemės sklypo dalį. Teismas vertina, kad pareiškėjo skunde nurodytose aplinkybėse nėra viešo intereso fakto ir nėra pagrindo prokurorui pasinaudoti savo teise ginti viešąjį interesą pagal J. K. skunde nurodytas aplinkybes.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad prokuratūra atliko išsamius tyrimus dėl pareiškėjo pateikto skundo, todėl Generalinė prokuratūra konstatuodama, kad J. K. argumentai nesudaro pagrindo naikinti Kauno apygardos prokuratūros nutarimo dėl galimai neteisėtai R. U. suformuoto žemės sklypo prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių, turėjo teisinį pagrindą palikti galioti sprendimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad byloje vyraujant viešajam interesui, prokuroras turėjo pagrindą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo.

Prokuratūros atliktas skundo tyrimas laikytinas pakankama pareiškėjo teisių ir viešojo intereso apsaugos teisingos pusiausvyros užtikrinimo priemone, todėl Generalinės prokuratūros nutarimas paliktinas galioti kaip neprieštaraujantis protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principams.

Atsiliepime į skundą tretieji suinteresuotieji asmenys R. U. ir A. U. prašė priteisti iš J. K. jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, pridėjo su advokate D. Ž. 2012 m. rugpjūčio 10 d. pasirašytą atstovavimo sutartį ir pinigų priėmimo kvitą (už atsiliepimo į skundą surašymą) (b. l. 71-73, 74, 75). 2012 m. rugsėjo 17 d. teisme gautame pareiškėjo atsakyme į Šakių rajono apylinkės teismo prašymą J. K. prašė nepriteisti atsiliepimo išlaidų A. ir R. U., nes įstatymų pažeidimus yra padarę Jurbarko žemėtvarkininkai (b. l. 117-118). CPK 443 str. 6 d. nustatyta bendra taisyklė, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau yra šios taisyklės išimtis – tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. J. K. kreipusis į teismą, A. ir R. U. kilo įstatyminė prievolė pareikšti atsiliepimą, todėl konstatuotina, jog bylinėjimosi išlaidas jie patyrė ne dėl pareiškėjo J. K. deklaruojamų Jurbarko žemėtvarkininkų įstatymų pažeidimų, bet dėl paties pareiškėjo veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, įvertindamas, kad pareiškėjo skundas yra atmetamas, teismas sprendžia, jog 968 Lt (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių litų) suinteresuotų asmenų A. ir R. U. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjo J. K..

Įvertindamas tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 49, 290-291 str., 442 str., 443 str. 6 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo J. K. skundo įpareigoti prokuratūrą ginti viešą interesą, inicijuojant bylą dėl įsakymų Nr. V-986 2010-04-27, Nr. VĮ-129 2011-03-01 dalių ir pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 32SU-154 2011-07-05 dėl sklypo, kadastro Nr. 9495/0005:173, panaikinimo ir sklypų pardavimo per aukcioną, netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 968 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuotiems asmenims A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantiems (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Šakių rajono apylinkės teismą.