- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-1101-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00831-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
- Ieškovas
- R. K., D. K., J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, R. U., A. U.
- Trečiasis asmuo
- Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. K., D. K. ir J. K. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-829/2014 pagal ieškovų R. K., D. K., J. K. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, R. U., A. U. dėl administracinių aktų panaikinimo ir pakeitimo, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje - Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. P., VĮ Registrų centro Tauragės filialas, VĮ Valstybės žemės fondas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. K. 2013-01-18 patikslintu ieškiniu (t. 4, b. l. 22-36, 35, 170-178) prašė:
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjos D. Š. 2011-03-01 įsakymą Nr. 32VĮ-129 dalyje dėl pretendentui R. U. suformuotų laisvos valstybinės žemės sklypų:
Nr. 8 (projektinis sklypo Nr. 404-3), esančio (duomenys neskelbtini); Nr. 9 (projektinis sklypo Nr. 404-4), esančio (duomenys neskelbtini); Nr. 19-1 (projektinis sklypo Nr. 404-13), esančio (duomenys neskelbtini); Nr. 310 (buvęs Nr. 22) (projektinis sklypo Nr. 404-15), esančio (duomenys neskelbtini); Nr. 24 (projektinis sklypo Nr. 404-8), esančio (duomenys neskelbtini);Nr. 24-1 (projektinis sklypo Nr. 404-9), esančio (duomenys neskelbtini);Nr. 25 (projektinis sklypo Nr. 404-7), esančio (duomenys neskelbtini);Nr. 26 (projektinis sklypo Nr. 404-5 ir 404-6), esančio (duomenys neskelbtini);Nr. 27 (projektinis sklypo Nr. 404-11), esančio (duomenys neskelbtini);Nr. 79 (projektinis sklypo Nr. 404-12), esančio (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyrių pakeisti Tauragės apskrities viršininko 2010-04-27 įsakymą Nr. V-986, įtraukiant R. K. į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės piliečių, norinčių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemę, mišką vandens telkinius, pretendentų sąrašo 13 eilę.Įpareigoti atsakovės (valstybės) atstovę (NŽT) suformuoti R. K. laisvos valstybinės žemės sklypus:
- Nr. 8 (projektinis sklypo Nr. 404-3), esantį (duomenys neskelbtini);
- Nr. 9 (projektinis sklypo Nr. 404-4), esantį (duomenys neskelbtini);
- Nr. 19-1 (projektinis sklypo Nr. 404-13), esantį (duomenys neskelbtini);
- Nr. 310 (buvęs Nr. 22) (projektinis sklypo Nr. 404-15), esantį (duomenys neskelbtini);
- Nr. 24 (projektinis sklypo Nr. 404-8), esantį (duomenys neskelbtini);
- Nr. 24-1 (projektinis sklypo Nr. 404-9), esantį (duomenys neskelbtini);
- Nr. 25 (projektinis sklypo Nr. 404-7), esantį (duomenys neskelbtini);
- Nr. 26 (projektinis sklypo Nr. 404-5 ir 404-6), esantį (duomenys neskelbtini);
- Nr. 27 (projektinis sklypo Nr. 404-11), esantį (duomenys neskelbtini);
- Nr. 79 (projektinis sklypo Nr. 404-12), esančių (duomenys neskelbtini) ir leisti jai šiuos sklypus įsigyti.
Pripažinti negaliojančiomis 2011-07-05 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė pardavė, o atsakovas R. U. nupirko žemės sklypus, kurių:
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 404-5, R. K. 2008-11-11 pateiktame prašyme sklypo Nr. 26), esantis (duomenys neskelbtini);unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 404-6, R. K. 2008-11-11 pateiktame prašyme sklypo Nr. 26), esantis (duomenys neskelbtini);unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 404-11, R. K. 2008-11-11 pateiktame prašyme sklypo Nr. 27, esantis (duomenys neskelbtini);unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 404-12, R. K. 2008-11-11 pateiktame prašyme sklypo Nr. 79), esantis (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją
Įpareigoti atsakovės (valstybės) atstovę (NŽT) sudaryti sutartis su ieškove R. K. dėl žemės sklypų, kurių:
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 404-5, R. K. 2008-11-11 pateiktame prašyme sklypo Nr. 26), esantis (duomenys neskelbtini);unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 404-6, R. K. 2008-11-11 pateiktame prašyme sklypo Nr. 26), esantis (duomenys neskelbtini);unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 404-11, R. K. 2008-11-11 pateiktame prašyme sklypo Nr. 27), esantis (duomenys neskelbtini);unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 404-12, R. K. 2008-11-11 pateiktame prašyme sklypo Nr. 79), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo.
Įpareigoti atsakovę (valstybę) atlyginti R. K. 838 427,24 Lt turtinės žalos ir 50 000 Lt neturtinės žalos.
Šalies argumentai
Ieškovė R. K. nurodė, kad 2008-11-11 Tauragės apskrities viršininko administracijos Jurbarko Žemėtvarkos skyriaus Jurbarkų seniūnijos žemėtvarkininkui R. J. L. pateikė prašymą leisti pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemę. Prašyme ieškovė nurodė, jog pageidauja išsimokėtinai pirkti 280,30 ha žemės plotus (duomenys neskelbtini). Prie prašymo pridėjo dokumentus – paso kopiją, ūkio registravimo pažymėjimo kopiją, parduotos produkcijos dokumentus, VĮ Registrų centro duomenų išrašą apie pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 4,48 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 1,40 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurie ribojasi su ieškovės pageidaujamais įsigyti laisvais valstybinės žemės plotais bei pačių sklypų planus, 2007-2008 m. pasėlių deklaraciją, veterinarinės tarnybos pažymą, gamtos apsaugos departamento pažymą, dvejybinės apskaitos buhalteriją ir norimos pirkti žemės planus, kuriuose pažymėti visi valstybinės žemės plotai, kuriuos pageidauja įsigyti ir kurių bendras plotas sudarė 280,30 ha. 2010-04-27 Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. V-986 buvo patvirtintas sąrašas asmenų, pageidaujančių įsigyti žemę, mišką, vandens telkinius (duomenys neskelbtini) vietovėje. Ieškovė buvo įtraukta į 14-ą eilę 17-u numeriu, kartu su kitais jaunaisiais ūkininkais, o atsakovas R. U. – 18-u numeriu. Nors buvo pateikusi iš Registrų centro dviejų gretimų sklypų dokumentus, iš kurių buvo matyti, kad su jai nuosavybe priklausančiais sklypais – 4,48 ha žemės sklypu ((duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su 58,83 ha laisvu valstybinės žemės sklypu Nr. 26 ir 1,40 ha žemės sklypu ((duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su 3,02 ha laisvu valstybinės žemės sklypu Nr. 4, nebuvo sudaryta 13-a eilė. Ieškovė reikalauja, kad sklypų Nr. 4 ir 26 atžvilgiu ji būtų įtraukta į 13-ą eilę. Dėl kitų sklypų yra teisingai įtraukta į 14-ą eilę.
Ieškovė taip pat nurodė, kad 2010-05-11 laiškais buvo kviečiami atvykti į Jurbarko žemėtvarkos skyrių. Kiekvienam pretendentui buvo nurodytas skirtingas laikas. Protokole Nr. 1 nurodyta, kad 9 val. buvo bendras susirinkimas, tačiau jokio bendro susirinkimo nebuvo. Apie tai, kad 9 val. vyks susirinkimas, nebuvo nurodyta ir siųstame panešime, kas patvirtina, kad bendras susirinkimas nebuvo organizuotas. Tokiu būdu viešo Žemėtvarkos projekto aptarimo procedūra buvo pažeista – asmenys negalėjo kontroliuoti žemės sklypų pasirinkimo eigos ir teisėtumo, atitinkamai negalėjo žinoti, kokiems asmenims ir kokiu pagrindu bus leista įsigyti konkrečius žemės sklypus. Pretendentai buvo kviečiami po vieną, numatytu laiku, pagal eiliškumą, todėl renkantis žemės sklypus M. L. jai suteikta informacija, jog norimus rinktis sklypus jau pasirinko anksčiau už ją ėję pretendentai, neturėjo pagrindo abejoti. Kabinete ant stalo buvo patiestas (duomenys neskelbtini) vietovės žemėlapis. Kabinete taip pat buvo ir žemėtvarkos darbuotojai. Buvo ir vedėja D. Š., kuri pasakė, kad žemės visiems neužteks. Pirmiausiai norėjo rinktis sklypą Nr. 26, kuris ribojosi su jos nuosava žeme, tačiau projekto autorė M. L. nurodė, kad šis sklypas jau pasirinktas aukščiau ėjusių pretendentų ir žemėlapyje sklypą pažymėjo kaip užimtą. Kai jai pasakė, kad sklypas užimtas, papildomai to sklypo neprašė. Iš kitų jos pageidautų įsigyti žemės sklypų pagal 2008-11-11 prašymą, M. L. teigimu, didžioji dalis taip pat buvo pasirinkta, todėl teko rinktis mažus, apleistus sklypus, kurių 2008-11-11 prašyme net nepageidavo. Ieškovė 2008-11-11 prašyme nurodė, kad pageidauja pirkti 280,30 ha žemės plotus (duomenys neskelbtini), bet žemės renkantis sklypus jau nebuvo. Ji beveik visa jau buvo paimta. Taip teigė projekto autorė M. L.. Po jos rinktis ėjo R. U., kadangi šis prašymą buvo pateikęs vėliau – 2009-03-19, ir tuo pagrindu įrašytas po R. K. 18 pretendento numeriu. 2010-06-15 jokio susirinkimo ir projekto aptarimo, ribų nustatymo su pretendentais nebuvo. Iš byloje esančių dokumentų (prašymų žemei pirkti, žemės sklypų pasirinkimo ir kitų administracines procedūras reglamentuojančių dokumentų) matyti, kad juose nėra R. K. išreikštos valios – atsisakymo pirkti 2008-11-11 prašyme pageidautus įsigyti valstybinės žemės sklypus, nes ji jų neatsisakė, bet buvo tyčia suklaidinta žemėtvarkininkų ir jų priversta rinktis kitus žemės sklypus, kas tik dar kartą patvirtina, kad kitų sklypų pasirinkimas buvo priverstinis. Projekto autorė M. L. nesurašė akto jog R. K. nesutinka su jos prašyme nurodytais laisvos valstybės žemės plote projektuojamais žemės sklypais (suteikiant jiems projektinius žemės sklypo numerius), nors pagal metodikos 40.4. punktą R. K. turėjo būti nurodyta kaip žemės sklypo nepasirinkusi pretendentė. R. K. atsisakymą (sklypų nepasirinkimą) turėtų patvirtinti M. L. pagal Metodikos 36 punktą surašytas aktas ir išvada, kuriose būtų nurodytos R. K. projektuotų sklypų atsisakymo priežastys. Tačiau ir šis aktas su atitinkamu įrašu į bylą nėra pateiktas, vadinasi, toks R. K. atsisakymas nebuvo gautas, o atsakovų teiginiai, kad R. K. atsisakė jos 2008-11-11 prašyme nurodytų sklypų, pasirinkdama kitus, neatitinka tikrovės. Jei iš tiesų visi jos 2008-11-11 prašyme nurodyti sklypai būtų pasirinkti aukštesnės eilės pretendentų, tuomet M. L. pagal Metodikos 40.5. punktą Žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo akte, sudarytame užbaigus sklypų projektavimą 14 pretendentų eilei, turėjo nurodyti, kad R. K. laisvos valstybinės žemės neliko. Tačiau byloje tai pagrindžiančių įrodymų nėra pateikta. Jei ieškovė iš tiesų būtų atsisakiusi jos prašyme nurodytų sklypų (Metodikos 40.4. punktas) arba jei šių sklypų R. K. iš tiesų nebūtų likę (Metodikos 40.5. punktas), ji pagal šios Metodikos 42 punktą, būtų išbraukta iš pretendentų sąrašo. Ieškovė teigia, kad atėjo rinktis sklypų pagal 2008 m. išreikštą valią ir atėjo patvirtinti, kad būtent tų sklypų ji nori, kad jų neatsisako. 2010-09-28 buvo susirinkimas, kuriame buvo sudaryta galimybė susipažinti su suprojektuotų žemės sklypų išdėstymais ir ribomis. Jame dalyvavo jos tėvai.
2011 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 32VĮ-129 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Jai buvo suprojektuota 80,61 ha žemės. 2011 m. kovo 8 d. pasirašė ant ribų suderinimo akto, nors iš anksto apie tai nebuvo informuota. Dar tuo metu nežinojo kokiu pagrindu R. U. įsigijo žemės sklypą Nr. 26. Kad R. U. pasirinko jos pageidaujamus sklypus, sužinojo 2011 m. birželio antroje pusėje. Neprisimena kada sužinojo apie ieškinyje ginčijamą administracinį aktą. Kai sužinojo, kad R. U. jos 2008 m. pasirinktus sklypus pasirinko kaip jaunasis ūkininkas, ėjęs eilėje po jos, kreipėsi į advokatų kontorą. Aktą pasirašė, nes manė, kad R. U. laikosi įstatymų, kad neapgaudinėja. Nuo to momento, kai tik jai tapo žinoma apie Žemės reformos įstatymo nuostatų pažeidimus sudarant pretendentų eiles ir renkantis valstybinės žemės sklypus, nedelsiant kreipėsi į NŽT Jurbarko rajono žemėtvarkos skyrių (2011-06-21, 2011-07-04, 2011-09-28, 2012-01-06, 2011-01-16), į NŽT (2011-07-30), skundė valstybės tarnautojų ir kitų valstybės įgaliojimus turinčių asmenų neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Seimo kontrolierių įstaigai, Prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Žemės ūkio rūmų pirmininkui (2011-07-02, 2011-07-08, 2011-07-28), bandydama apginti jos pažeistas teises ir teisėtus interesus. Dėl pažeistų teisių gynimo ir teisei priešingų administracinių aktų panaikinimo, kurių pagrindu 2011-07-05 buvo sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys dėl žemės pardavimo atsakovui R. U., kreipėsi ir į teismus. Generalinė prokuratūra ieškovę pripažino nukentėjusiąją, o Specialiųjų tyrimų tarnyboje dėl R. K. teisių ir teisėtų interesų pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas tiriant atsakovės (valstybės) atstovės (NŽT) valstybės tarnautojų nusikalstamas veikas. Visą tai pagrindžia R. K. veiksmų nuoseklumą ir aiškų apsisprendimą iš valstybės įsigyti jos pageidaujamus pirkti konkrečius valstybinės žemės sklypus (turtą), būtinus žemės ūkio veiklai plėtoti, iš kurios ji tikėjosi gauti didesnes pajamas. Pažymi, jog parduodant 2011-07-05 R. U. tris ginčo sklypus, jam jau buvo suėję 40 metų (2011-04-04), todėl šiam nebuvo teisėto pagrindo parduoti žemės sklypus Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 14 p. Iš dalies panaikinus Tauragės apskrities viršininko 2010-04-27 įsakymą Nr. V-986, kuriuo atsakovui R. U. suteikti ginčo sklypai ir leista juos pirkti, pripažintinos negaliojančiomis ir jo pagrindu 2011-07-05 sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys, kuriomis Lietuvos Respublikos valstybė pardavė, o R. U. nupirko žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto metu atsakovui R. U. suformavus ir leidžiant įsigyti ginčo žemės sklypus buvo pažeista esminė žemės reformos įstatymo nuostata – pretendentų eiliškumo principas, todėl atsakovas R. U. negali būti laikomas sąžiningu įgijėju. Pripažinus ginčo sandorius ir administracinį aktą negaliojančiais taikytina dvišalė restitucija natūra ir visos ginčo sandorių šalys grąžintinos į pirmykštę padėtį, tai yra parduoti žemės sklypai atsakovui R. U. grąžintini valstybės nuosavybėn, o iš valstybės biudžeto grąžintina R. U. piniginė suma, sumokėta už įsigytus ginčo sklypus. Kadangi atsakovės (valstybės) atstovė (NŽT) pažeidė Žemės reformos įstatymo nuostatas, gero administravimo principus – sąmoningai įtraukė ieškovę R. K. į žemesnę pretendentų eilę, neleido teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti jos prašyme nurodytus pageidaujamus pirkti sklypus, pateikė jai tikrovės neatitinkančią informaciją ir nuslėpė turimus valstybinės žemės sklypus, šiais neteisėtais veiksmais pasiekdama, kad ieškovė R. K. pasirinktų kitus (mažus, apleistus, menkaverčius, nuo turimos žemės nutolusius) žemės sklypus, padidindama numatomos plėsti žemės ūkio veiklos riziką. Tokiais neteisėtais buvo pažeisti ieškovės teisėti interesai – iš valstybės nupirkti jos 2008-11-11 prašyme pageidautus įsigyti laisvus valstybinius žemės sklypus. Ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams apginti būtina konstatuoti valstybės deliktinę atsakomybę bei atkurti status quo padėtį sudaryti ieškovei galimybę teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti 2008-11-11 prašyme pageidautus įsigyti laisvus valstybinius žemės sklypus, prieš tai panaikinus teisei priešingus administracinius aktus, kurių pagrindu ir buvo sudarytos ginčijamos sutartys.
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė M. L., pažeisdama Metodikos 52 punkto reikalavimus, nurodytame projekte R. K. pasirinktą laisvos valstybinės žemės sklypą Nr. 26 suskaidė į du sklypus, ir šiame sklype Nr. 26 suprojektavo 2 sklypus, kuriems atitinkamai suteikė projektinius numerius - Nr. 404-5 ir 404-6. Šiuo pažeidimu atsakovės (valstybės) atstovė (NŽT) akivaizdžiai pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, todėl šis pažeidimas turi būti pašalintas, įtraukiant ieškovę į pretendentų sąrašo 13 eilę dėl turimo nuosavo žemės sklypo, kuris ribojasi (ribojosi) su 58,83 ha valstybinės žemės sklypu Nr. 26 (neteisėtai padalintu sklypu į 2 sklypus, kurių projektiniai numeriai yra – Nr. 404-5 ir 404-6), esančiu (duomenys neskelbtini), bei leisti ieškovei šį žemės sklypą įsigyti.
Ieškovės neįgyto (prarasto) turto (žemės) vertė yra 109 800 Lt. Ši turto vertė paskaičiuota pagal 2008-11-11 prašyme pageidautų įsigyti ir atsakovui pagal pirkimo-pardavimo parduotų žemės sklypų, kurių: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. 2008-11-11 pateiktame prašyme sklypo Nr. 26; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. 2008-11-11 pateiktame prašyme sklypo Nr. 26; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. 2008-11-11 pateiktame prašyme sklypo Nr. 27, esantys (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 404-12, R. K. 2008-11-11 pateiktame prašyme sklypo Nr. 79, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą.
Patirtos tiesioginės išlaidos sudaro 174 520 Lt, iš kurių 160 000 Lt paimta Ūkio banko paskola pagal 2010-10-27 kredito sutartį Nr. KR-ZUM2-033/10 didesnio galingumo technikai (presui) įsigyti, kuri buvo reikalinga 280 ha didesniam žemės plotui apdirbti ir už 14 520 Lt ūkiui plėsti papildomai nupirkti 40 vnt. galvijų.
Negautos pajamos sudaro 554 107,24 Lt, iš kurių 277 053,62 negauti už 2011 m. ir tiek pat, t. y. 277 053,62 negauti už 2012 m., nes jau dvejus metus (2011 m.- 2012 m.) ji negali naudotis jos prašyme nurodyta pageidauta įsigyti žeme. Šioje žemėje ji planavo sėti pašarinius miežius. Ieškovės ūkyje iš 2011 m. sėtų 13,67 ha miežių (pašarinių) buvo prikulta 49 tonos, todėl vidutinis derlingumas šiame ūkyje yra 3,584 t/ha. Žemės ūkio ministro 2010-12-15 įsakymu Nr. 3D-1082 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2011 metais patvirtinimo“ nustatyta normatyvinė miežių kaina yra 380 Lt už toną plius PVM, iš viso 459,80 Lt/t. 2011 m. už 1 ha buvo mokama 369, 81 Lt tiesioginių išmokų ir 33 Lt nacionalinių išmokų. Iš 1 ha negautos pajamos sudaro: 3,584t X 459,8Lt + 369,81 Lt + 33 Lt = 2 050,73 Lt. Žinojo, kad didesniam plotui apdirbti bus reikalinga galingesnė technika, kurią ji planavo įsigyti už banko paskolą. Taip pat, turėdama didesnį žemės plotą ji planavo įsigyti apie 40 vnt. galvijų. Minėtiems gyvuliams šerti bei produkcijai realizuoti rinkoje ji planavo užsėti apie 140 ha, kitą dalį įsigytos žemės planuota panaudoti gyvuliams ganyti, kitoms ūkio reikmėms. Atsižvelgiant į tai, kad nupirktos žemės vieta ir sklypų dydžiai nėra patogūs suplanuotai veiklai vykdyti, todėl ir gautos pajamos yra mažesnės, nes sklypai labiau nutolę nuo jos turimos žemės, padidėjo ūkininkavimo kaštai (kuro sąnaudos ir kt.) ir pailgėjo investicijų atsiperkamumas, kas patvirtina atsakovės (valstybės) atstovės (NŽT) neteisėtais veiksmais ieškovei padarytos turtinės žalos buvimo faktą – apsunkintą padarytų tiesioginių išlaidų grąžą, kurių bendra suma yra 174 520 Lt, o realiai negautos pajamos sudaro 554 107,24 Lt, kurios kaip turtinė žala turi būti kompensuotos ieškovei. Kartu ji patyrė tiesioginius nuostolius (tiesioginės išlaidas - paimta banko paskola ir įsigyti galvijai) ir netiesioginius nuostolius (negavo planuotų pajamų), todėl šie praradimai – negautas turtas, patirtos išlaidos ir negautos pajamos, kaip turtinė žala turi būti visiškai kompensuota, jai atlyginat 838 427,24 Lt
Padarytą jai neturtinę žalą vertina 50000 Lt. Ši neturtinė žala – tai nesąžiningas, nepagarbus, diskriminuojantis ir žmogaus orumą žeminantis atsakovės (valstybės) atstovės (NŽT) valstybės tarnautojų elgesys su ja, sukelti skaudūs išgyvenimai ir emociniai sukrėtimai dėl neteisybės ir apgaulės, jauno žmogaus nusivylimas valstybe ir jos vardu veikiančios atsakovės (valstybės) atstovės (NŽT), kuris sąmoningai (tyčia) pažeidė jos teises ir teisėtus interesus, pasinaudodamas valstybės jam suteiktais įgaliojimais.
Šalies argumentai
Ieškovas J. K., palaikydamas patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės (valstybės) 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Savo reikalavimą grindė tuo, kad jam graudu žiūrėti į jauną, valstybės tarnautojų apgautą dukrą. Pergyvena dėl dukros, patiria neigiamus išgyvenimus ir emocijas, galvoja kaip padėti dukrai atstatyti teisingumą, kad ji daugiau nekentėtų. Siekia apginti pažeistas savo dukters R. K. teises ir interesus. Šias ginant jam teko patirti sunkių dvasinių sukrėtimų, neigiamų emocijų, neviltį, asmens garbės ir orumo pažeminimą. Ši ne vienerius metus trunkanti neigiama įtampa trikdo sveikatą ir tiesiogiai trukdo vykdyti žemės ūkio veiklą. Dukra pasirinko žemės ūkio inžineriją. Jis pats yra inžinierius. Jam malonu, kad dukra nuėjo jo pėdomis, įgijo magistro laipsnį, turi vairuotojo, traktorininko pažymėjimus, melžia karves, vairuoja traktorių. R. K. gyvena kartu su jais, todėl kartu patiria pažeminimą, matė dukrą verkiančią. Jam apgavyste žala padaryta, nes R. K. negavo tokių sklypų, kokių norėjo (t. 4, b. l. 36, 179-181).
Ieškovė D. K., palaikydama patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės (valstybės) 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Savo reikalavimą grindė tuo, kad 2010 m. susirgo onkologine liga. Mano, kad prie šios ligos paūmėjimo prisidėjo ir 2011 m. birželio mėnesį paaiškėjusi apgaulė. Ilgai ir nuobodžiai gydėsi. Gydosi ir dabar. Turi grupę. Praktiškai nebegali šeimai padėti prie ūkio darbų, kadangi trūksta darbingumo. Dukra savo šeimos neturi, todėl gyvena viename name. Dukters išgyvenimai yra ir jos išgyvenimai. Jos kartu dalinasi rūpesčiais, pagal pajėgumą dalinasi ir darbais. Kartu patiria neigiamas emocijas besilankydami valdiškose institucijose. Kartu išgyvena pažeminimus ir patyčias. Įtampa ir išgyvenimai blogina jos sveikatą. Jau trečius metus kartu su dukra bando rasti teisybę, apginti pažeistas asmens teises (t. 4, b. l. 36, 181-183).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. sprendimu (6 t. b. l. 2-20) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės R. K. 17924 Lt žyminio mokesčio ir 274 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas; priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų R. K., D. K., J. K. 3420 Lt patirtų atstovavimo išlaidų atsakovams R. U. ir A. U..
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad 2008-11-11 Tauragės apskrities viršininko administracijos Jurbarko rajono Žemėtvarkos skyriaus Jurbarkų seniūnijos žemėtvarkininkui R. J. L. ieškovė R. K. pateikė prašymą leisti pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemę. Prašyme ieškovė nurodė, jog pageidauja išsimokėtinai pirkti 280,30 ha žemės plotus (duomenys neskelbtini). Prie prašymo pridėjo dokumentus – paso kopiją, ūkio registravimo pažymėjimo kopiją, parduotos produkcijos dokumentus, VĮ Registrų centro duomenų išrašą apie pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 4,48 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei sklypo planą, 2007-2008 m. pasėlių deklaraciją, veterinarinės tarnybos pažymą, gamtos apsaugos departamento pažymą, dvejybinės apskaitos buhalteriją ir norimos pirkti žemės planus (t. 1, b. l. 10-11, 12, 14, 15-22). Iš registracijos žurnalo kopijos teismas nustatė, kad 2009-03-19 Tauragės apskrities viršininko administracijos Jurbarko Žemėtvarkos skyriui atsakovas R. U. pateikė prašymą leisti pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemę. Prašyme atsakovas nurodė, jog išsimokėtinai prašo parduoti 150 ha žemės (duomenys neskelbtini). Prie prašymo pridėjo dokumentus – asmens tapatybės kortelės kopiją, pasėlių deklaracijos kopiją, veterinarinės tarnybos pažymą, gamtos apsaugos departamento pažymą, ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo kopiją, nekilnojamojo turto registro išrašą, pažymą dėl parduodamos produkcijos, pirkimo ir pardavimo žurnalo kopiją (t. 5, b. l. 109-112). Tauragės apskrities viršininko 2010-03-03 įsakymu Nr. V-505 buvo pradėti projektavimo darbai (t. 3, b.l. 158). Tauragės apskrities viršininko 2010-04-27 įsakymu Nr. V-986 buvo patvirtintas sąrašas asmenų, pageidaujančių įsigyti žemę, mišką, vandens telkinius (duomenys neskelbtini) vietovėje. Ieškovė R. K. buvo įtraukta į 14-ą eilę 17-u numeriu, kartu su kitais jaunaisiais ūkininkais, o atsakovas R. U. – 18-u numeriu (t. 3, b. l. 167, 168-169). 2010-05-11 vykusio susirinkimo metu (protokolas Nr. 1) buvo nutarta, kad pretendentai, pageidavę gauti žemės sklypus, dėl žemės pasirinkimo, bus kviečiami pagal Tauragės apskrities viršininko 2010-04-27 įsakymu Nr. V-986 patvirtintas eiles, po žemės sklypų pasirinkimo kiekvienas pretendentas pasirašė apie tai, kad susirinkime dalyvavo. Taip pat matyti visų – nuo 9 eilės iki 15 eilės buvusių pretendentų pasirinkimai, kuriuos jie patvirtinę parašais (t. 3, b. l. 171, 172-173, 174-182). 2010-05-18 (protokolas Nr. 2) buvo nutarta eilės tvarka kviesti pretendentus, kad jie sutikimą dėl suprojektuoto žemės sklypo patvirtintų parašais. Pretendentai priede pasirašė skirtingu laiku (t. 3, b. l. 182, 188-200; t. 4, b. l. 2-10). 2010-05-19 vykusio susirinkimo metu (rašyto protokolo Nr. 3) ieškovė R. K. pareiškė norą pakeisti pasirinktą sklypą, į kitus du (t. 3, b. l. 184). 2010-09-28 įvykusio susirinkimo metu, kuriame dalyvavo ieškovai R. K. bei J. K. buvo svarstomos jų pareikštos pretenzijos dėl neteisingai suprojektuotų sklypų (t. 4, b. l. 13-14, 15, 16). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjos D. Š. 2011-03-01 įsakymu Nr. 32VĮ-129 buvo patvirtintas VĮ Valstybės žemės fondo projekto autorės M. L. parengtas (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas su suformuotomis žemės sklypų ribomis ir plotais, naudojimo paskirtimi ir kt. (t. 1, b. l. 26). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjos D. Š. įsakymo Nr. 32VĮ-129 priedo Nr. 1 teismas nustatė, kad R. U. yra suprojektuoti žemės sklypai Nr. 404-1 (iki suprojektavimo buvęs Nr. 11), 404-2 (iki suprojektavimo buvęs Nr. 7), 404-3 (iki suprojektavimo buvęs Nr. 8), 404-4 (iki suprojektavimo buvęs Nr. 9), 404-5, 404-6 (iki suprojektavimo buvęs Nr. 26), 404-7 (iki suprojektavimo buvęs Nr. 25), 404-8 (iki suprojektavimo buvęs Nr. 24), 404-9 (iki suprojektavimo buvęs Nr. 24-1), 404-10 (iki suprojektavimo buvęs Nr. 81), 404-11 (iki suprojektavimo buvęs Nr. 27), 404-12 (iki suprojektavimo buvęs Nr. 79), 404-13 (iki suprojektavimo buvęs Nr. 19-1), 404-14- 404-15 (iki suprojektavimo buvęs Nr. 310) (t. 1, b. l. 27-29). Iš 2011-03-08 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 404-6 teismas nustatė, kad nustatant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (iki suprojektavimo pažymėto Nr. 26) ribas, dalyvavo ieškovė R. K., kuri pasirašė ant sklypo ribų suderinimo akto (t. 1, b. l. 130). Teismas nurodė, kad pirkimo pardavimo sutartys patvirtina, kad 2011-07-05 Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, pardavė, o atsakovas R. U. nupirko nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 112-165).
Dėl dalies administracinių aktų panaikinimo
Teismas nurodė, kad du iš visų pareikštų reikalavimų – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjos D. Š. 2011-03-01 įsakymo Nr. 32VĮ-129 dalį dėl atsakovui A. U. suformuotų laisvos valstybinės žemės sklypų, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyrių pakeisti Tauragės apskrities viršininko 2010-04-27 įsakymą Nr. V-986 dėl įtraukimo ieškovės R. K. į pretendentų sąrašo 13 eilę, yra administracinio pobūdžio reikalavimai. Teismas nevisiškai pagrįsta laikė ieškovės nurodomą aplinkybę, kad ieškovė į sąrašo 13 eilę turėjo būti įtraukta dėl dviejų sklypų – Nr. 4 ir 26, kurie besiribojo su ieškovei nuosavybės teise priklausančiais sklypais, atžvilgiu, kadangi iš R. K. 2008-11-11 prašymo nematyti, kad ji pateikė VĮ Registrų centro duomenų išrašą apie jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 1,40 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei šio sklypo plano (t. 1, b. l. 10-11, 12-13, 14). Tai sudarė pagrindą teismui padaryti išvadą, kad ieškovė R. K. pagrįstai dėl 3,02 ha laisvo valstybinės žemės sklypo Nr. 4, kuris galimai ir ribojasi su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, nebuvo įtraukta į 13-a sąrašo eilę, nes nebuvo pateikusi šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu, kitų sklypų atžvilgiu ieškovė į 14-ą eilę įtraukta teisingai, todėl sprendė, kad tokį prašymą būtų pagrindas tenkinti tik iš dalies – dėl 58,83 ha laisvo valstybinės žemės sklypo Nr. 26.
Dėl skundžiamo Tauragės apskrities viršininko 2010-04-27 įsakymo Nr. V-986 dėl patvirtino sąrašo asmenų, pageidaujančių įsigyti žemę, mišką, vandens telkinius (duomenys neskelbtini) vietovėje pagal priedą. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad netrukus po jo priėmimo įsakymas ieškovei R. K. buvo įteiktas ar ieškovė kitokiomis aplinkybėmis su juo susipažino iki 2010-05-11 įvykusio pretendentų susirinkimo dėl žemės (miško) sklypų pasirinkimo. Būtent 2010-05-11 ieškovė vėliausiai sužinojo, kad yra įtraukta į pretendentų sąrašo 14 eilę, tačiau teismas sprendė, kad tai nesudaro pagrindo daryti neginčijamai išvadai, kad jau tuo metu ieškovė suprato esanti neteisingai įtraukta į (duomenys neskelbtini) vietovės piliečių, norinčių pirkti žemę, mišką, vandens telkinius, sąrašą pagal eiles, taip pat dėl to galinčius kilti teisinius padarinius. Teismas nurodė, kad pati ieškovė teigė, kad neprisimena kada sužinojo apie ieškinyje ginčijamą administracinį aktą. Taip pat patikslino, kad nuo to momento, kai tik jai tapo žinoma apie Žemės reformos įstatymo nuostatų pažeidimus sudarant pretendentų eiles ir renkantis valstybinės žemės sklypus, nedelsiant kreipėsi į NŽT Jurbarko rajono žemėtvarkos skyrių (2011-06-21) bei kitas institucijas. Ieškovės atstovė advokatė V. K. nurodė, kad apie ginčijamą administracinį aktą ieškovė R. K. sužinojo 2011-06-18, kai tėtis grįžęs šiai pasakė, jog M. L. paaiškinusi, kad gretimai esantis sklypas Nr. 26, kuris ribojosi su R. K. sklypu, yra atiduotas R. U. kaip 14-oje eilėje 18-u numeriu einančiam asmeniui. Ieškovės atstovė patikslino, kad 2011-06-18 buvo sužinota apie abu aktus, kuriuos ieškovė ginčija. Ieškovei nenurodžius tikslios datos apie tai, kada ji sužinojo apie jos teises pažeidžiantį administracinį aktą, teismas šiuo terminu laikė anksčiausia ieškovės atstovės nurodytą datą – 2011-06-18. Kadangi ieškovė R. K. ieškinį teismui ginčydama aptariamą administracinį aktą, pateikė 2011-07-26, teismas laikė, kad praleido LR ABTĮ 33 str. 1 d. numatytą vieno mėnesio apskundimo terminą kreiptis dėl administracinio akto teisėtumo, neprašė teismo šio termino atnaujinti, todėl ieškovės reikalavimą įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyrių pakeisti Tauragės apskrities viršininko 2010-04-27 įsakymą Nr. V-986, įtraukiant R. K. į (duomenys neskelbtini) vietovės piliečių, norinčių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemę, mišką vandens telkinius, pretendentų sąrašo 13 eilę, atmetė.
Dėl skundžiamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjos D. Š. 2011-03-01 įsakymo Nr. 32VĮ-129 dalies dėl atsakovui A. U. suformuotų laisvos valstybinės žemės sklypų, kurių Nr. – 8, 9, 19-1, 310 (buvusio 22), 24, 24-1, 25, 26, 27, 79. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad netrukus po jo priėmimo įsakymas ieškovei R. K. buvo įteiktas. Bylos duomenimis ieškovė R. K. 2010-05-11 piliečių, norinčių pirkti žemę susirinkimo metu pirmoji rinkosi žemės sklypus, kadangi buvo įrašyta 17-u numeriu 14 eilėje. Po jos žemės sklypus rinkosi atsakovas A. U. būdamas sąraše įrašytas 18-u numeriu 14 eilėje. Tai, kad R. U. eina rinktis sklypų po ieškovės, bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pati ieškovė R. K., ieškovas J. K., atsakovas A. U.. Ginčo dėl šios aplinkybės nekilo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad 2011-03-08 pasirašydama ant žemės sklypo ribų suderinimo akto, nežinojo kokiu pagrindu R. U. įsigijo žemės sklypą Nr. 26, kadangi jau susirinkimo metu ieškovė turėjo suprasti, kad atsakovas R. U., būdamas įrašytas į 14 sąrašo eilę ir sklypus eidamas rinkti po ieškovės R. K., juos rinkosi kaip jaunasis ūkininkas. Nurodė, kad ne tik atsakovas R. U., tačiau ir liudytoja M. L. patvirtino, jog pretendentų sąrašas buvo pakabintas viešai matomoje vietoje (t. 5, b. l. 33). Iš šio sąrašo turinio galima suprasti, kad visą pageidaujamą įsigyti žemių plotą – 150 ha atsakovas rinksis po ieškovės, jame net yra nurodyta prašymų padavimo data. Be to, ieškovė 2011-03-08, kai atsakovui R. U. buvo matuojamas parduodamas žemės sklypas (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), laisvos valstybinės žemės plane Nr. 26), esantis greta pareiškėjos R. K. sklypo, raštu patvirtino gretimo sklypo ribą. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė nuo 2010-05-11 suprasdama, kad atsakovas R. U. žemės sklypus rinkosi po jos, tai yra kaip jaunasis ūkininkas, 2011-03-08 matydama, kad atsakovas R. U. perka žemės sklypą Nr. 26, kurį norėjo rinkti ieškovė, būdama apdairi ir protinga turėjo ne pasirašyti ant gretimo sklypo ribų, o aiškintis R. U. žemės įgijimo aplinkybes ir teisminiu keliu ginčyti. Teismas sprendė, kad 2011-03-08 ieškovė sužinojo apie savo pažeistą teisę, tačiau ieškinį teismui ginčydama paminėtą administracinį aktą, pateikė 2011-07-26 (t. 1, b. l. 2-7), o administracinio akto dalį dėl ginčo sklypo Nr. 26 – pateikė tik 2012-11-05 (t. 3, b. l. 81-90). Kadangi ieškovė praleido LR ABTĮ 33 str. 1 d. numatytą vieno mėnesio apskundimo terminą kreiptis dėl administracinio akto teisėtumo, neprašė teismo šio termino atnaujinti, todėl teismas ieškovės reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjos D. Š. 2011-03-01 įsakymą Nr. 32VĮ-129 dalyje dėl pretendentui R. U. suformuotų laisvos valstybinės žemės sklypų: kurių Nr. – 8, 9, 19-1, 310 (buvusio 22), 24, 24-1, 25, 26, 27, 79, esančio (duomenys neskelbtini), atmetė.
Dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo
Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimo faktinis pagrindas yra teiginys, kad institucija, valstybės įgaliota įgyvendinti žemės reformos žemėtvarkos projektą, apgavo ieškovę, siekusią išsimokėtinai iš valstybės įsigyti 280 ha žemės, pateikdama jai neteisingus duomenis, sukliudžiusius ieškovei pasirinkti pageidautus pirkti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaimuose (t. 1, b. l. 10-11). Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad 2008-11-11 ieškovė Jurbarko žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą išsimokėtinai iš valstybės įsigyti 280 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaimuose. Prie prašymo ieškovė pridėjo paso kopiją, ūkio įregistravimo pažymėjimo kopiją, ūkio registravimo pažymėjimo kopiją, parduotos produkcijos dokumentus, VĮ Registrų centro duomenų išrašą apie pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 4,48 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šio sklypo planą, 2007-2008 m. pasėlių deklaraciją, veterinarinės tarnybos pažymą, gamtos apsaugos departamento pažymą, dvejybinės apskaitos buhalteriją ir norimos pirkti žemės planus, kuriuose pažymėti visi valstybinės žemės plotai, kuriuos pageidauja įsigyti ir kurių bendras plotas sudarė 280,30 ha (t. 1, b. l. 10-11, 12-13, 14, 15-22). Teismas nurodė, kad priešingai, nei teigė ieškovė R. K., iš prašymo nematyti, kad ji norėjo pirkti valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) kaime, kadangi to prašyme nenurodė. Taip pat iš prašymo turinio teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė VĮ Registrų centro duomenų išrašo apie jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 1,40 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei šio sklypo plano (t. 1, b. l. 10-11, 12-13, 14). 2010-04-27 Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. V-986 buvo patvirtintas sąrašas asmenų, pageidaujančių įsigyti žemę, mišką, vandens telkinius (duomenys neskelbtini) vietovėje. Ieškovė R. K. buvo įtraukta į 14-ą eilę 17-u numeriu, kartu su kitais jaunaisiais ūkininkais, o atsakovas R. U. – 18-u numeriu, nes prašymą jis atitinkamai padavė vėliau už ieškovę. Ieškovė R. K. pirmiau atsakovo ėjo rinktis laisvus valstybinės žemės sklypus, kurie žemėlapyje buvo pažymėti mėlyna spalva. Iš protokolo matyti, kad ieškovė pasirinko žemės sklypą Nr. 16-1, esantį (duomenys neskelbtini), sklypą Nr. 16 (šiaurinę jo dalį), esantį (duomenys neskelbtini), sklypą Nr. 17 (iki šlaito), esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 67 (pietinę jo dalį), esantį (duomenys neskelbtini), sklypą Nr. 76, esantį (duomenys neskelbtini), sklypą Nr. 4, esantį (duomenys neskelbtini), sklypus Nr. 72 ir 101, esančius (duomenys neskelbtini), sklypą Nr. 115, esantį (duomenys neskelbtini), sklypą Nr. 22 (iki šlaito), esantį (duomenys neskelbtini), sklypą Nr. 20, esantį (duomenys neskelbtini), sklypus Nr. 114 ir 116, esančius (duomenys neskelbtini) (t.3, b. l. 178).
Teismo vertinimu, ieškovų minima faktinė aplinkybė, jog žemėtvarkos skyriaus specialistė ieškovei R. K. renkantis žemės sklypus galėjo nurodyti klaidingą informaciją, kad ginčo žemės sklypus pasirinko aukštesnės eilės pretendentai, nesuteikia pagrindo spręsti apie esminį ieškovės suklydimą dėl apgaulės. Teismas nurodė, kad jei, kaip teigia ieškovė, jog 2010-05-11 įvykusio susirinkimo metu ji atėjo ne rinktis laisvų žemės sklypų, tačiau patvirtinti savo 2008-11-11 prašyme išreikštą valią, tai yra, kad nori pirkti pasirinktus žemės sklypus ir jų neatsisako, kodėl matydama, kad dalį jos pageidauto įsigyti 19 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, pasirinko aukštesnėje eilėje buvęs A. P. (tas pats protokolo lapas), pati jo nesirinko, pretenzijų nepareiškė. Taip pat neginčijo ir tai, kad pvz.: ieškovės pageidaujamą pirkti sklypą Nr. 5, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, sklypą Nr. 51 (rytinę jo dalį), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, pasirinko Č. P., o sklypą Nr. 54, esantį tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, pasirinko A. K. (t. 3, b. l. 174, 177). Teismas taip pat nurodė, kad iš protokolo turinio matyti, jog rinkdamasi žemės sklypus ieškovė R. K. visgi nesirinko savo 2008-11-11 prašyme pasirinktų sklypų, kaip pvz.: sklypo Nr. 54, esančio (duomenys neskelbtini)kaime. Šį sklypą rinkosi net 19 numeriu buvusi pretendentė A. K. (t. 1, b. l. 19; t. 3, b. l. 179). Sklypą Nr. 51 (vakarinę jo dalį) pasirinko 25 numeriu sąraše buvęs B. B. (t. 1, b. l. 19; t. 3, b. l. 180). Teismas pažymėjo, kad ieškovei nebuvo draudžiama rinktis aukštesnės eilės ar tos pačios aukštesniu numeriu ėjusių pretendentų pasirinktų sklypų, tačiau ieškovė to nedarė. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė buvo apgauta. To nepatvirtino ir nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų (t. 5, b. l. 73, 77). Ieškovės neatidumą planuose užfiksuotiems faktams, teismas vertino kaip neatitikimą apdairaus ir rūpestingo elgesio standartams, keliamiems kiekvienam savo teisių įgyvendinimu besirūpinančiam asmeniui. Pažymėjo, kad ieškovė R. K., jos teigimu, turi aukštąjį išsilavinimą, eilę metų ūkininkauja, plečia ūkį jį modernizuodama, buvo išrinkta Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnaite visuomeniniais pagrindais, todėl pagal asmenines – profesines savybes nelaikytina asmeniu, nesuprantančiu įrašų žemės planuose, nežinančiu savo teisių. Nurodė, kad net ir tuo atveju, jei žemėtvarkos specialistė žodžiu jai galimai teikė neteisingus duomenis apie užimtus sklypus, kuriuos ji nori pirkti, ieškovė galėjo rinktis jos pageidaujamus žemės sklypus, po to dalyvauti aukcione, taip pat skųsti žemėtvarkos darbuotojų veiksmus. Teismas laikė, kad ieškovė, dalyvaudama žemės reformos žemėtvarkos projekte, taip pat turi būti rūpestinga ir atidi, domėtis šiuo procesu, žinoti teisės aktų reikalavimus, rūpintis, ar priimami individualūs administraciniai aktai yra teisėti nuosavybės teisę į valstybinę žemę siekiančio įgyti asmens interesų ir lūkesčių požiūriu. Teismo vertinimu, ieškovės R. K., kaip pretendentės įsigyti didelį kiekį (apie 280 ha) laisvos valstybinės žemės, elgesys rodo, jog turėdama galimybę pasirinkti norimus sklypus laisvoje valstybinėje žemėje, ji pasirinko ne visus jos 2008-11-11 prašyme nurodytus žemės sklypus – kurių dalį išsirinko ne tik atsakovas R. U., tačiau ir kiti po jos bei atsakovo R. U. ėję asmenys. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, jog atsakovai įrodė savo atsikirtimus, jog ieškovė R. K. nebuvo apgauta, jos teisė pasirinkti norimus laisvos valstybinės žemės sklypus nepažeista.
Teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovas R. U. pagrįstai kartu su ieškove R. K. buvo įtrauktas į 14-ą kartu su kitais jaunaisiais ūkininkais, kadangi prašymo padavimo dienai – 2009-03-19 jis nebuvo sulaukęs 40 metų amžiaus (buvo 38 metų amžiaus). Be to, nepagrįsta laikė ieškovės nurodomą aplinkybė, kad 2011-05-11 susirinkimas negali būti laikomas įvykusiu. Nurodė, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 33, 35 punktai (redakcija galiojusi nuo 2008-08-15 iki 2011-12-31) reglamentuoja susirinkimų rengimo tvarką. Šiuo atveju pretendentai rinktis laisvus valstybinius žemės sklypus buvo kviečiami pagal eiles, skirtingomis valandomis, kas iš esmės neprieštarauja metodikai, kuri imperatyviai nereikalauja vienu metu rengti bendro visų eilių susirinkimo. Tokia susirinko forma, kurią pasirinko žemėtvarkininkai, netrukdė ieškovei domėtis tuo, kas prieš ją rinkosi žemės sklypus (liudytojų parodymais pretendentų sąrašas buvo iškabintas viešai), kokie sklypai ir kieno buvo pasirinkti, taip pat susipažinti su visu rašomu protokolu. Visi susirinkime dalyvavusieji po žemės sklypų pasirinkimo taip pat pasirašė susirinkime dalyvavusių asmenų sąraše (t. 3, b. l. 172-173). Kad visgi ieškovė reiškė pretenzijas, matyti iš byloje esančio atsisakymo, tačiau ne dėl jos pageidautų pirkti ir atsakovo R. U. pasirinktų žemės sklypų (t. 2, b. l. 7; t. 3, b. l. 184). Teismo vertinimu, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė buvo apgauta, ir jos nurodoma aplinkybė, jog atsakovas R. U. minėtu laikotarpiu dirbo Žemės rūmų direktoriumi, todėl galimai jam buvo sudarytos išskirtinės sąlygos žemei įsigyti. Nurodė, kad ši aplinkybė nėra paremta jokiais įrodymais, kaip ir ta aplinkybė, kad ieškovei atiteko nederlingi, apleisti žemės sklypai, o atsakovui R. U. – ypatingai geri.
Taigi, teismas sprendė, kad ieškovei R. K. neįrodžius imperatyvių teisės normų pažeidimo, nėra įstatyminio pagrindo pripažinti negaliojančiomis 2011-07-05 sudarytų valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių, ir taikyti restituciją. Atmetus šiuos ieškovės reikalavimus teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinių ieškovės R. K., taip pat ieškovų J. K. bei D. K. reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Šakių apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui (Kauno apygardos teismui) nagrinėti iš naujo; bylą išnagrinėjus iš naujo – ieškinį patenkinti visiškai; įpareigoti atsakovę (valstybę) atlyginti ieškovei R. K. 218639,26 Lt turtinės žalos ir ieškovams R. K., D. K. ir J. K. po 1 Lt kiekvienam neturtinės žalos; priteisti iš atsakovo (valstybės) atstovės ieškovų naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Patikslintame ieškinyje ieškovė pareiškė reikalavimus įpareigoti atsakovą (valstybę) sudaryti su ja pirkimo-pardavimo sutartis dėl keturių ginčo sklypų pardavimo (kurių rinkos vertė 109 800 Lt), prašė atlyginti R. K. turtinės žalos (838427,24 Lt, iš kurių tiesioginės išlaidos 174 520 Lt ir negautos pajamos 554 107 Lt) bei kartu su D. K. ir J. K. prašė priteisti jiems 100 000 Lt neturtinės žalos. Akivaizdu, kad ieškinys buvo turtinio pobūdžio, todėl Šakių rajono apylinkės teismas nustatė ieškovams sumokėti žyminį mokestį būtent nuo 938427,27 Lt ieškinio sumos, kuri sudaro bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 str. 1 d. 10 p.). Taigi, ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, kurio turtinių reikalavimų suma viršijo 150 000 Lt, ši byla pagal rūšinį teismingumą turėjo būti perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, kaip tai numato LR CPK 27 str. 1 d. 1 p. nuostatos. Šakių rajono apylinkės teismui pažeidus civilinių bylų rūšinio teismingumo taisykles ir išnagrinėjus civilinę bylą, kurioje turtinio reikalavimo suma yra 836 427,27 Lt, o bendra ieškinio suma yra 938427,27 Lt, t. y. daugiau nei 150.000 Lt, atsiranda absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal LR CPK 329 str. 2 d. 6 p. Tokie procesinių teisės normų pažeidimai esminiai ir lėmė neteisingą bylos išsprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados akivaizdžiai neparemtos šioje byloje priimtų teismų sprendimų (dėl ginčijamų administracinių aktų ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorių) analize, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad praleisti terminai ieškinyje reikalaujamiems administraciniams aktams panaikinti. Apeliantai pažymi, kad nuo to momento, kai tik R. K. iš J. K. sužinojo apie galimus jos teisių pažeidimus parduodant valstybinę žemę atsakovui R. U., ji nedelsiant 2011-06-21 skundu (t.1, b. l. 40) ir jos atstovo advokato padėjėjo D. R. 2011-07-04 skundu (t.1, b. l. 43) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko rajono žemėtvarkos skyrių, taip pat 2011-07-13 skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą bei 2011-07-13 ieškiniu kreipėsi ir į Jurbarko rajono apylinkės teismą, iš kurių matyti, kad kreipimosi į teismus terminai nėra praleisti. Nagrinėjamu atveju, ieškiniu ginčijamų administracinių aktų - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjos D. S. 2011-03-01 įsakymo Nr. 32VĮ-129 dalyje „Dėl pretendentui R. U. suformuotų laisvos valstybinės žemės sklypų“ ir Tauragės apskrities viršininko 2010-04-27 įsakymo Nr. V-986, - teisėtumui nustatyti yra įtvirtinta išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tokią tvarką numato LR Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d., kuri reglamentuoja, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Į šią instituciją ieškovė R. K. ir kreipėsi įstatymo nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 str. nenustato terminų, per kuriuos turi būti pateikti skundai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniams padaliniams, tačiau taikant įstatymo analogiją, t. y. Žemės reformos įstatymo 18 str. 6 d., pagal kurią skundas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo teritorinio padalinio sprendimo priėmimo, laikytina, kad skundas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams padaliniams taip pat turi būti paduotas per 20 darbo dienų nuo ginčijamų administracinių aktų priėmimo ar veiksmų neatlikimo. Apeliantai nurodo, kad šiuo atveju skundai dėl abiejų ginčijamų administracinių aktų (2011-03-01 įsakymo Nr. 32VĮ-129 ir 2010-04-27 įsakymo V-986) paduoti laiku, nepraleidus terminų. Ieškovė, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-08-12 raštą Nr. 1SS-(7.5)-2017), kuriuo atsisakyta panaikinti ginčijamą 2011-03-01 įsakymą Nr. 32VĮ-129, jau 2011-08-25 minėtą raštą skundė Kauno apygardos administraciniam teismui. Raštas apskųstas per 13 dienų nuo jo priėmimo (ne nuo gavimo). Taigi, apeliantų nuomone, ieškovė laikėsi įstatymų numatytos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, nepraleido jokių terminų. Dėl to teismo išvada, kad ieškovai praleido terminus 2011-03-01 įsakymui Nr. 32VĮ-129 ir 2010-04-27 įsakymui Nr. V-986 skųsti, yra neteisinga, nepagrįsta, prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir byloje esantiems įrodymams. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d., neatsižvelgdamas, kad ginčijamų įsakymų teisėtumo vertinimui yra nustatyta išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka, kurios laikėsi ieškovė.
3. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl neteisingai išsprendė bylą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2013-04-25 teismo posėdyje ieškovė R. K. ir jos atstovė advokatė V. K. bei ieškovas J. K. teismui išsamiai paaiškino (b. 1. 166-184, t. 4), kokiomis aplinkybėmis ir kada R. K. tapo žinoma, kad ieškovės teisė pirkti jos 2008-11-11 prašyme nurodytus valstybinės žemės sklypus yra pažeista ir kada iš tiesų jai tapo žinomas ginčijamų administracinių aktų turinys. Teismas, neteisingai nustatė šią sužinojimo datą 2011-06-18, be to, nesąžiningai iškreipė ieškovų ir R. K. atstovės advokatės V. K. 2013-04-25 teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus. Iš 2013-04-25 teismo protokole esančių ieškovės R. K., jos atstovės advokatės V. K. bei ieškovo J. K. paaiškinimų matyti, kad R. K. iš jos tėvo J. K. pasakojimo sužinojo nuomonę – prielaidą, kad nuo ieškovės galėjo būti nuslėpti jos pageidaujami pirkti žemės sklypai, nes J. K. 2011-06-18 žemėtvarkos projekto autorė M. L., nustatant sklypų ribas vietoje, prasitarė, kad atsakovui R. U. valstybinės žemės sklypai pardavimui buvo suprojektuoti kaip jaunam ūkininkui 14-je eilėje, o ne pagal išvadą grąžinant žemę. Išgirdusi tai, ieškovė nedelsiant jau 2011-06-21 pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriui (b. 1. 40, t. 1). Tuo metu ieškovę R. K. atstovavęs advokato padėjėjas D. R. valstybės institucijoms pateikė šiuos raštus - Jurbarko rajono žemėtvarkos skyriui 2011-06-29 raštą Nr. 1-13.1-129 (b. 1. 41, t. I) ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos archyvui 2011 -06-30 raštą Nr. 1-13.1-128, kuriais prašė leisti susipažinti su (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, vykdant klientės R. K. pavedimą išsiaiškinti ir pateikti teisinę išvadą ar pagrįstai kai kuriems laisviems valstybinės žemės sklypams įsigyti buvo suteikta teisė R. U., o ne R. K. bei sustabdyti žemėtvarkos projektą dalyje dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo R. U.. Be to, 2011-06-29 rašte Nr. 1-13.1-129 paprašė neparduoti R. U. ginčijamų žemės sklypų iki bus išnagrinėtas pateiktas skundas. Todėl su ginčijamų aktų turiniu R. K. galėjo susipažinti tik juos perskaičiusi, bet ne ankščiau - jos atstovo advokato padėjėjo kreipimosi į institucijas dieną (2011-06-29, 2011-06-30). Laikyti, kad 2011-06-18 data, kai M. L. prasitarė J. K. (ne R. K.) apie pretendentų eilių formavimą yra ieškovės R. K. sužinojimo apie ginčijamų administracinių aktų turinį diena, nuo kurios galėtų būti skaičiuojami ginčijamų administracinių aktų apskundimo terminai (pagal ABTĮ 33 str. 1 d.) nėra teisinio pagrindo. Taigi, tik R. K. atstovui advokato padėjėjui D. R. ir R. K. susipažinus su ginčijamais aktais ir žemėtvarkos dokumentais po jų kreipimosi į Žemėtvarkos skyrių (2011-06-29 ir 2011-06-30 raštais) tapo žinoma, kad, atsakovės (valstybės) atstovė (NŽT), pažeidžiant Žemės reformos įstatyme nustatytus pretendentų pirkti valstybinės žemės sklypus eilių formavimo reikalavimus, nesuformavo 13-tos pretendentų eilės, atitinkamai nepagristai neįtraukė ieškovės R. K. į šią 13-tą pretendentų eilę, nors ji pateikė reikalavimus atitinkantį 2008-11-11 prašymą, prie kurio buvo pridėtas Taisyklių 9 p. nurodytas dokumentas - VĮ Registrų centro duomenų išrašas apie pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 4,48 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovės pageidaujamu įsigyti laisvos valstybinės žemės sklypu Nr. 26 bei šio žemės sklypo planą, tačiau, žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė M. L., pažeisdama Metodikos 52 punkto reikalavimus, nurodytame projekte R. K. pasirinkta laisvos valstybinės žemės sklypą Nr. 26, suklaidinusi ieškovę, kad sklypas pasirinktas aukštesnės eilės pretendentų, suskaidė į du sklypus, kuriems atitinkamai suteikė projektinius numerius - Nr. 404-5 ir 404-6. Šie sklypai neteisėtai buvo parduoti pretendentų sąraše 14 eilėje 18 sąrašo numeriu įrašytam R. U..
4. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nesivadovavo teisiniu reglamentavimu ir juo remiantis neįvertino valstybės tarnautojų veiksmų atitikties teisės aktų nuostatų reikalavimams, visiškai ignoravo ieškovų ir R. K. atstovės advokatės V. K. teismo posėdžio metu ir baigiamosiose kalbose išdėstytus argumentus dėl teisės aktų nuostatų pažeidimų, skundžiamame sprendime jų neanalizavo ir nevertino. Teismas apsiribojo tik R. K. 2008-11-11 prašymo vertinimu, ir prieštaraudamas teisės aktų nuostatoms, neteisingai nurodė, kad R. K. prašymas neatitinka reikalavimų, tuo tarpu akivaizdi R. U. 2009-03-19 prašymo neatitiktis teisės aktų reikalavimams teismo liko neįvertinta, kas, apeliantų nuomone, pagrindžia teismo šališkumą. Be to, teismas nepagrįstai skundžiamą sprendimą grindė išimtinai atsakovo (valstybės) atstovo R. B., R. U. ir liudytojų M. L. ir D. Š. prieštaringais parodymais, iš kurių akivaizdu, jog ginčijamus administracinius aktus valstybės tarnautojai priėmė pažeisdami teisės aktus. Šių veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams teismas nevertino ir teisinio reglamentavimo analizės neatliko. Teismas nepagrįstai nesivadovavo protingumo, sąžiningumo principais, nes vertindamas ieškovės R. K. veiksmus, būtų pastebėjęs, kad tiek R. K., tiek bet kuris kitas protingas žmogus, esant laisviems, jos 2008-11-11 prašyme nurodytiems, žemės sklypams, neabejotinai būtų juos pasirinkusi. Vadinasi, jų nepasirinkimą galėjo lemti vienintelis faktorius — žemėtvarkininkų suklaidinimas, prieš ieškovę R. K. panaudota apgaulė, sklypų nuslėpimas. Kad būtent taip ir įvyko, apeliantų nuomone, patvirtina ta aplinkybė, kad ginčijami sklypai atiteko po ieškovės 14 eilės sąraše 18 numeriu ėjusiam pretendentu (R. U.). Taip pat apeliantai nurodo, kad atsakovo teiginiai, kad R. K. savo noru nesirinko jos prašyme nurodytų žemės sklypų ir jų atsisakė, nors jie buvo laisvi, nėra pagrįsti R. K. atsisakymą pagrindžiančiais dokumentais, kuriuose šis atsisakymas būtų įformintas - Pretendentų susirinkimo protokole nėra tai pagrindžiančio įrašo, nėra Žemėtvarkos projekto autoriaus Akto, kurį pagal Metodikos 36, 37 punktą Žemėtvarkos projekto autorius privalėjo surašyti. Šis aktas yra neatskiriama pretendentų susirinkimo protokolo dalis, jame nurodoma pretendento nesutikimo priežastis bei pateikiama projekto autoriaus išvada, taip pat su šiuo aktu pasirašytinai supažindinamas pretendentas. Tokių dokumentų į bylą atsakovas nepateikė, vadinasi, jų nėra, ir negalėjo būti, nes R. K. prašyme nurodytų sklypų neatsisakė, nuo jos jie buvo nuslėpti, o suklastoti tokio dokumento nebuvo įmanoma, nes su juo pasirašytinai turėtų būti supažindinta R. K., kuri tokio dokumento tikrai nebūtų pasirašiusi. Ieškovų 2013-01-18 patikslintame ieškinyje, pasisakymuose ir R. K. atstovės advokatės V. K. baigiamojoje kalboje įvardintus pažeidimus konstatavo ir Kauno apygardos prokuratūra 2011-09-14 nutarime. Tai patvirtinama ir LR Genaralinės prokuratūros 2011-10-12 nutarime Nr. 17.9-2147.
5. Teismas nepagrįstai nesustabdė nagrinėjamos civilinės bylos iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00106-11. 2013-02-20 nutartyje, atsisakydamas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, teismas teigė, kad ieškovė nenurodė, kokios faktinės aplinkybės gali būti nustatytos atliekamo ikiteisminio tyrimo metu, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu tokios aplinkybės negalėtų būti nustatytos. Toks teismo teiginys, apeliantų nuomone, nėra pagrįstas ir teisingas. Nurodo, kad ieškovai, prašydami sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, nurodė, jog tarp Šakių rajono apylinkės teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2- 829/2014 ir ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00106-11 egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, suponuojantis civilinės bylos sustabdymo būtinumą iki šis tyrimas bus baigtas ir ištirtos galimai nusikalstamos veikos tų atsakovės (valstybės) atstovės (NZT) valstybės tarnautojų , kurie, priimdami teisei priešingus administracinius aktus bei jų pagrindu sudarydami 2011-07-05 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės pardavimo atsakovui R. U., padarė Kauno apygardos prokuratūros 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarime, Generalinės prokuratūros 2011-10-12 nutarime Nr. 17.9-2147 konstatuotus bei kitus Žemės reformos įstatymo ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo bei jų įgyvendinimo, kitų teisės aktų nuostatų ir administravime procedūrų pažeidimus, taip pat R. K. teisių ir teisėtų interesų pažeidimus. Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00106-11 galutinės išvados leistų priimti teisingą sprendimą dėl ginčijamų administracinių aktų rengimo ir jų priėmimo teisėtumo bei valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo aplinkybių. Bylos sustabdymo būtinybę, apeliantų nuomone, patvirtinta ir paties teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu teismas darytų išvadą, jog ieškovė buvo apgauta. Tik atlikus ikiteisminį tyrimą būtų patvirtintos ar paneigtos ieškovės nurodomos aplinkybės, kad ji buvo iš tikrųjų apgauta valstybės tarnautojų, o teismui būtų sudaryta galimybė teisingai išspręsti civilinę bylą. Trūkstant svarbių įrodymų, teismo sprendimo negalima laikyti teisingu ir pagrįstu.
Šalies argumentai
6. Apeliantai nesutinka su skundžiamame teismo sprendime nustatytu žyminio mokesčio dydžiu bei jo apskaičiavimu. Ieškovai nesutinka su ieškinio reikalavimo dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarčių apmokestinimu 5528 Lt žyminio mokesčio dydžiu, šį turtą įvertinus rinkos verte 226400 Lt, taip pat su papildomu teismo reikalavimu apmokėti 12384 Lt dydžio žyminį mokestį už reikalavimą dėl turtinės žalos (tiesioginių išlaidų, negautų pajamų, neįgyto turto), teismo sprendime įvardinto ieškovės reikalavimu priteisti jai 838 427 Lt. Apeliantai sutinka sumokėti teismo nustatytą 286 Lt žyminio mokesčio sumą už du ginčijamus administracinius aktus (po 143 Lt už kiekvieną), neginčija priteistų teismo patirtų išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą bylos šalims – 274 Lt, neprieštarauja priteistoms atsakovų R. U. ir A. U. patirtoms bylinėjimosi išlaidoms lygiomis dalimis iš ieškovų - 3 420 Lt, sutinka su priteistu 3000 Lt dydžio žyminiu mokesčiu už ieškovų pareikštus neturtinius reikalavimus.
7. Ieškovai atsisako dalies turtinių ir neturtinių reikalavimų atsakovui (valstybei), kurie buvo keliami ieškovų 2013-01-18 patikslintame ieškinyje. Ieškovai prašo tenkinti šiuos ieškovų turinius reikalavimus: reikalavimą dėl neįgyto (prarasto) turto (žemės), t. y. keturių ginčo sklypų (kurių rinkos vertė 109800 Lt), įgijimo nuosavybės teise, teismui panaikinus pirkimo - pardavimo sutartį, įpareigoti atsakovą (valstybę) sudaryti pirkimo pardavimo sutartis su ieškove R. K.; reikalavimą dėl negautų pajamų – tiesioginės išmokos už pasėlius – 108839,26 Lt. Nurodo, kad visų turtinių reikalavimų suma – 218639,36 Lt. Taip pat ieškovai reiškia šiuos neturinius reikalavimus – R. K., D. K., J. K. priteisti kiekvienam po 1 Lt neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (6 t. b.l. 135-151) atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Apeliantų argumentai dėl civilinės bylos rūšinio neteismingumo Šakių rajono apylinkės teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, yra nepagrįsti. Bylos nagrinėjimo metu, kai šis klausimas atsakovų iniciatyva buvo sprendžiamas, ieškovai patys prieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme. Šakių rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis LR CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis, netenkino atsakovo R. U. atstovo prašymo. Atsakovo nuomone, priimta byla pirmosios instancijos teisme laikytina tas momentas, kai Kauno apygardos teismo nutartimis buvo išspręstas klausimas, kad ieškovų byla yra nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme - Jurbarko rajono apylinkės teisme. Bylos perdavimas, vadovaujantis LR CPK 35 str., 1 d. į Šakių rajono apylinkės teismą kaip tos pačios pakopos teismą, negali būti traktuotinas kaip iš naujo priimta byla teisme ir turi būti spręstinas iš naujo klausimas dėl bylos teismingumo civilinėje byloje. Tuo pačiu yra atmestini apeliantų argumentai, kad iki parengiamojo teismo posėdžio jie pakeitė savo ieškinio turtinius reikalavimus virš 150000 Lt ir byla negalėjo būti nagrinėjama Šakių rajono apylinkės teisme. Be to, Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1081-555/2012 pasisakė, kad administracinio akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Jeigu taikoma restitucija, tai negaliojančių sandorių šalys grįžta į padėtį, buvusią iki sandorių. Pagal byloje esančius įrodymus - žemės sklypų pardavimo-pirkimo sutartis, jeigu būtų taikoma restitucija, būtų grąžintos tik atsakovo R. U. sumokėtos pinigų sumos - šios bylos atveju viso 109800 Lt. Tai reiškia ieškovė jokių įmokų už šią ginčijamą žemę nedarė, todėl jai nepadaryta jokia turtinė 109800 Lt žala. Remiantis šios nutarties argumentais, kad jeigu būtų taikoma restitucija, tai 109800 Lt būtų grąžinti ne ieškovei, ir kai visas ieškinys yra 218639,26 Lt, tai realią turinio ieškovės R. K. reikalavimo sumą sudaro 108839,26 Lt už neva negautas pajamas. Todėl ir dėl šios priežasties byla negalėtų būti teisminga apygardos teismui.
2. Atsakovės nuomone, ieškovė R. K. praleido terminus ginčyti administracinius aktus. Apeliantų argumentai, kad terminai turėtų būti skaičiuojami nuo žymiai vėliau gautų raštų – atsakymų datos į jų skundus, yra nepagrįsti, nes tokie raštai nėra administraciniai aktai šios bylos atveju, kuriems taikomos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Todėl atsakovas mano, kad vieno mėnesio terminas skųsti Tauragės apskrities viršininko 2010-04-27 įsakymą Nr. V-986 „Dėl sąrašo asmenų, pageidaujančių įsigyti žemę, mišką, vandens telkinius (duomenys neskelbtini) vietovėje patvirtinimo“' turėtų būti skaičiuotinas nuo 2010-06-15, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus 2011-03-01 įsakymo Nr. 32VĮ-129 „Dėl (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo” dalį - nuo 2011-03-08. Ieškovė pirmosios instancijos teismui nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido vieno mėnesio terminą skųsti administracinius aktus ir neprašė šių terminų atnaujinti.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodo, kad prie prašymo pirkti 280 ha žemės be kitų dokumentų pridėjo laisvos valstybinės žemės plane (žemėlapyje) pažymėtus pageidaujamų pirkti žemės sklypų fragmentus, o atsakovas R. U. tokių planų fragmentų nepridėjo ir tai leidžia daryti išvadą, kad buvo pažeistos Taisyklės ir Metodikos reikalavimai bei atsakovo R. U. prašymas yra niekinis, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmai neteisėti, priimant tokį pareiškimą. Tačiau ieškovė nenurodė, kokios šių norminių aktų teisės normos buvo pažeistos. Atsakovo nuomone, tokie ieškovės argumentai dėl prašymų ir pridedamų planų fragmentų yra nepagrįsti. Metodikos 10 punktas numato, kad žemėtvarkos projektai arba projektui prilyginami planai rengiami projekto autoriui naudojant atitinkamą medžiagą, kurią sudaro ir asmenų, pageidaujančių susigrąžinti natūra ar gauti nuosavybėn neatlygintinai pirkti, išsinuomoti, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti žemės sklypus (toliau - pretendentas), prašymų ir prie jų pridedamų dokumentų kopijas (Metodikos 10.9 p.). Metodika nereglamentuoja, kad būtinai privalu pridėti laisvos valstybinės žemės plane (žemėlapyje) pažymėtus pageidaujamų pirkti žemės sklypų fragmentus. Pažymi, kad ir Taisyklių 9 punktas, įpareigojantis valstybinės žemės patikėtinį, prieš priimant sprendimą (įsakymą) atlikti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorį, iš naujo vertinti buvusio žemėtvarkos projekto pretendento statusą, nenumato sąlygos prie prašymo pridėti laisvos valstybinės žemės plane (žemėlapyje) pažymėtus pageidaujamų pirkti žemės sklypų fragmentų. Tokių žemės planų fragmentų pridėjimas nenumato pretendentui pirmenybės įgyti tuos sklypus, kuriuos jis pageidauja. Žemės sklypus pretendentai pasirenka iš laisvos valstybinės žemės susirinkimo metu, vadovaujantis Metodikos 35 punktu.
Ieškovės argumentas, kad valstybinės laisvos žemės sklypas Nr. 26 neteisėtai padalintas į du projektinius sklypus Nr. 404-5 ir Nr. 404-6 yra nepagrįstas, nes tokį padalinimą reglamentuoja teisės aktai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad žemės sklypai formuojami, kai žemės reformos metu valstybinė žemė, parduodama Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus. Žemės sklypų formavimo būdus reglamentuoja Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 41-153922). Šio nutarimo 22 punkte nurodyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria vidaus keliai formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Valstybinės žemės sklypą Nr. 26 skiria vidaus kelias, todėl jis teisėtai buvo suformuotas į du atskirus sklypus.
Ieškovės argumentai dėl netinkamai organizuoto susirinkimo iš esmės yra nepagrįsti. Apeliantai akcentuoja į bendrą susirinkimą, t. y. į susirinkimo formą, kuri nėra reglamentuota teisės aktais. Metodika, atvirkščiai apeliantų nuomonei, reglamentuoja, esant būtinumui, pretendentų išskaidytą susirinkimą. Metodikos 33 punktas nustato, kad žemėtvarkos skyrius pretendentus kviečia aptarti žemės sklypų projektavimo klausimų pretendentų susirinkime. Pretendentai susirinkime registruojami pasirašytinai. Atsižvelgiant į pretendentų skaičių gali būti organizuojami keli tos pat eilės pretendentų susirinkimai (kviečiant pretendentus pagal eilę) arba tą pačią dieną organizuojami atskiri kelių arba visų eilių pretendentų susirinkimai. Kvietimai pretendentams įteikiami asmeniškai (pasirašytinai) arba išsiunčiami registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos pretendentų susirinkimo dienos. Ieškovė, kaip Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje numatytos 14 eilės pretendentė, pagal sąrašą 17 iš laisvos valstybinės žemės plotų rinkosi pageidaujamus žemė plotus projektavimui. Po jos, iš laisvos valstybinės žemės plotų rinkosi atsakovas R. U.. Ieškovė teigia, kad žemėtvarkos projekto autorė VĮ Žemės fondas Kauno skyriaus matininkė M. L. pateikė jai klaidinančią informaciją, kad tie sklypai (kuriuos vėliau pasirinko atsakovas R. U.) jau yra pasirinkti ir ji negali jų rinktis. Šis ieškovės teiginys skunde nėra paremtas objektyviais įrodymais. Atsakovo atstovas pažymi, kad susirinkimo metu ieškovei R. K. niekas neapribojo teisės bei neatėmė galimybės nurodyti tuos pačius žemės sklypus, kuriuos neva pasirinko kiti pretendentai ir galimybės užprotokoluoti savo valią, kas yra numatyta Metodikos 35 punkte. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos reformos metu susirinkimuose tokia praktika yra taikoma, kai protokoluojami pretendentų reikalavimai, nors jie būna ir nemotyvuoti. Tokiu atveju, 14 eilės visi pretendentai, kurie būtų pretendavę į tuos pačius laisvos valstybinės žemės sklypus, būtų įgiję teisę pirkti žemę iš valstybės tik uždaro aukciono būdu, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostata. Ieškovės reikalavimas naikinti administracinius aktus, kuriais suteikta teisė atsakovui įgyti valstybinę žemę ir tik jai parduoti 280 ha yra nepagrįstas. Ieškovės ieškinyje pateikti samprotavimai dėl prašymų pateikimo eiliškumo arba sąrašų sudarymo abėcėline tvarka neturi jokio teisinio pagrindo, nustatant pirmumo teisę Žemės reformos įstatymo tos pačios 14 eilės pretendentams įgyjant teisę pirkti pageidaujamus žemės sklypus. Ieškovės argumentai, kad susirinkimas yra organizuojamas tam, kad asmenys galėtų kontroliuoti sklypų pasirinkimo eigą, teisėtumą, kam kokie žemės sklypai ir kokiu pagrindu skirti, yra nepagrįsti. To nenumato Metodika, bet Metodikos 36 punktas, ieškovei ir kitiems asmenims suteikia teisę ir galimybę su pretendentų susirinkimų protokolais žemėtvarkos projekto rengimo metu susipažinti žemėtvarkos skyriuje, t.y. ne susirinkimo metu, bet jam pasibaigus. Ieškovės argumentai, kad projekto autorius privalėjo surašyti aktą, kad ieškovė nesutiko su pasirinktais laisvos valstybinės žemės sklypais remiantis tuo, kad prašyme buvo pageidavusi įsigyti sklypus, kurių žemės planų fragmentus buvo pridėjusi prie savo 2008-11-11 prašymo, yra nepagrįsti. Metodikos 35 punktas reglamentuoja, kad pretendentų susirinkimų eiga protokoluojama; pretendentų susirinkimo metu pateikti pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos dėl žemės sklypų projektavimo įrašomi pretendentų susirinkimų protokoluose; įrašomi pretendentų vardai, pavardės, laisvos žemės fondo žemės plotų, kuriuose šiems pretendentams projektuojami žemės sklypai, numeriai (jei žemės sklypas projektuojamas laisvos žemės fondo žemėje); pretendentai, kurie pasirenka laisvos žemės fondo žemei priskirtą anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte, protokole pasirašo, kad sutinka su suprojektuoto žemės sklypo ribomis ir vieta. Ieškovė susirinkimo metu jokių pasiūlymų, pretenzijų nereiškė, pasirinko laisvos žemės fondo žemės sklypus, pasirašė protokole, kad sutinka su suprojektuoto žemės sklypo ribomis ir vieta. Ieškovė, kaip ir visi kiti pretendentai, vadovaujantis Metodikos 36 punktu galėjo susipažinti su pretendentų susirinkimų protokolu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nereiškė pretenzijų, sutiko su pasirinktų žemės sklypų ribomis ir vieta, vadovaujantis Metodikos 37 punktu, ieškovė, kaip pretendentė, savo parašu patvirtino savo valią Žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje. Ieškovės nuoroda į Metodikos 40 punktą, kad ji privalėjo būti įrašyta kaip nepasirinkusi žemės sklypų neturi pagrindo, nes ji žemės sklypus pasirinko ir tai patvirtino savo parašais atitinkamuose dokumentuose. Ieškovė, vadovaudamasi Metodikos 60 punktu, per 15 darbo dienų nuo žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų derinimo galėjo pateikti raštu savo nesutikimą ir pretenzijas. Tačiau nepareiškė. Ieškovės argumentai, kad M. L. tyčia, nusikalstamai veikdama suklaidino ją, susirinkimo metu turėtų būti paremti faktiniais įrodymais. Šakių rajono apylinkės teisme bylos nagrinėjimo metu, apklausiant liudytojus nebuvo nustatyta, taip pat nepateikti kiti įrodymai, kad projekto autorius suklaidino ieškovę. Todėl ieškovės pateikta nuomonė yra nepagrįsta.
4. Teismas priėmė pagrįstą, motyvuotą ir teisingą sprendimą dėl ieškovės reikalavimo nepagrįstumo naikinti Tauragės apskrities viršininko 2010-04-27 įsakymo Nr. V-986 „Dėl sąrašo asmenų, pageidaujančių įsigyti žemę, mišką, vandens telkinius (duomenys neskelbtini) vietovėje patvirtinimo“ dalį. Ieškovė 2008-11-11 pateikė prašymą įsigyti (duomenys neskelbtini) vietovėje, Jurbarko rajone 280 ha žemės iš valstybės žemėtvarkos projekto metu. Prašyme neakcentavo į tai, kad turi teisę pirmumo teise pirkti valstybinės žemės sklypą, esantį greta jos nuosavybės teise turimų žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), nepridėjo šių žemės sklypų planų kopijų. Reikalavimas, kad pretendentas būtų žemės naudotojas yra numatytas Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 ir 14 punktų dispozicijose. Dėl šių priežasčių ieškovė nebuvo įtraukta į asmenų, pageidaujančių įsigyti žemę (duomenys neskelbtini) vietovėje, Jurbarko rajone sąrašo 13 eilę dėl galimybės pirkti valstybinės žemės sklypus, esančius greta jos nuosavybės teise turimų žemės sklypų. Kitų laisvos valstybinės žemės sklypų atžvilgiu, jos statusas pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį nustatytas teisingai pagal 14 punktą. Ieškovė Teismo prašė įtraukti ieškovę į (duomenys neskelbtini) vietovės piliečių, norinčių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemę, mišką, vandens telkinius, pretendentų sąrašo 13 eilę, t. y. akcentuoja ir reikalauja, kad turi teisę įgyti visą 280 ha žemę būdama įrašyta į 13 eilę. Toks jos reikalavimas buvo perteklinis ir prieštaravo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje 13 punkto dispozicijai. Šiuo punktu nustatyta, kad parduodami tik tie žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, nuosavybės teise turintiems žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu. Iš ieškovės prašomų 280 ha ploto žemės sklypų, su jos nuosavybės teise turimu žemės sklypu, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ribojosi valstybinės žemės sklypas Nr. 26, o su kitu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribojosi valstybinės žemės sklypas Nr. 4. Ieškovės reikalavimas papildyti Tauragės apskrities viršininko 2010-04-27 įsakymo Nr. V-986 dalį, įtraukiant R. K. į pretendentų sąrašo pirkti valstybinę žemę Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu 1 dalies 13 punktu numatytą eilę yra pagrįstas tik tų laisvos valstybinės žemės sklypų atžvilgiu, kurie buvo greta jos nuosavybės teise turimų žemės sklypų. Ieškovės reikalavimas valstybinės žemės sklypų Nr. 26 ir Nr. 4 atžvilgiu būtų teisėtas, jeigu ieškovė keltų tokį reikalavimą šių konkrečių sklypų atžvilgiu, bet būtų formalus ir tik papildantis administracinio akto turinį, nes ieškovė, būdama 14 eilėje savarankiškai, niekieno neverčiama rinkosi sklypus pirma pretendento R. U. ir nepretendavo į sklypą Nr. 26, Nr. 4. Todėl ieškovės neįrašymas į 13 eilę realiai nesukėlė teisinių pasekmių, nesutrukdė realizuoti, tuo metu, savo valią ir ji galėjo pageidauti įsigyti laisvos valstybinės žemės sklypus Nr. 26 ir Nr. 4. Kitų (kurie nesiriboja su jos nuosavybės teise turimais sklypais) laisvos valstybinės žemės sklypų atžvilgiu ieškovės statusas žemėtvarkos projekto metu nustatytas teisingai, vadovaujantis LR žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 14 punkto dispozicija.
5. Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus 2011-03-01 įsakymo Nr. 32VĮ-129 dalies panaikinimo, atsakovė nurodo, kad šiuo įsakymu atsakovui R. U. suformuoti projektiniai žemės sklypai Nr. 404-3, Nr. 404-4, Nr. 404-13, 404-15, 404-8, 404-9, 404-7, 404-5, 404-6, 404-11, 404-12 (duomenys neskelbtini) vietovėje, (duomenys neskelbtini), kuriuos jis pasirinko susirinkimo metu, vadovaujantis Metodikos 35 punktu, būdamas įtrauktas į eilę rinktis laisvos valstybinės žemės sklypus Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Aukščiau nurodyto įsakymo Nr. V-986 formalus papildymas įrašu, kad R. K. yra 13 eilėje pirkti žemės sklypus Nr. 26, Nr. 4 nekeičia šio įsakymo prasmės, nes R. K. nereiškė noro pirkti sklypų Nr. 26, Nr. 4, galėjo (bet nesirinko jo) juos pasirinkti pirkti net būdama 14 eilėje pretendentų susirinkimo metu. Todėl, šis įsakymas yra paruoštas teisėtai, teisingai, įgyvendinantis teisės aktų nustatyta tvarka visų žemėtvarkos projekte dalyvavusių pretendentų valią pirkti jų pačių pasirinktus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
6. Ieškovės argumentai dėl Tarnybos padarytos žalos yra nepagrįsti. Metodika reglamentuoja, kad žemėtvarkos projekto metu, be asmenų, pageidaujančių įgyti valstybinę žemę Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvauja du subjektai: projekto autorius ir žemėtvarkos skyrius. Jurbarko rajono, Žindaičių kadastro vietovės projekto autorius buvo VĮ Valstybės žemės fondas. Remiantis ieškovės išdėstytais samprotavimais, jai žala (neva projekto autorius nuslėpė laisvos valstybinės žemės sklypus) buvo padaryta susirinkimo metu, vykdomu pagal Metodikos 35 punktą, todėl kyla abejonių dėl ieškovės pasirinkto tinkamo atsakovo nukreipti ieškinio dalį dėl žalos. Be to, ieškovė neargumentuoja faktiniais įrodymais, kad būtent Tarnyba ar jos konkretaus darbuotojo veiksmai sukėlė sąlygas civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246-6.249 str.).
7. Ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą dėl galimai nesąžiningo, nepagarbaus, diskriminuojančio ir žmogaus orumą žeminančio Tarnybos elgesio su ja neturi jokio pagrindo. Kiekvienas ieškovės pateiktas netinkamas jos atžvilgiu Tarnybos elgesys (nesąžiningumas, nepagarba, žeminimas ir t.t.) turi būti paremtas konkrečiais objektyviais įrodymais. Ieškovei Tarnyba teikė rašytinę informaciją į jos prašymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ir Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ nustatyta ir reglamentuojama tvarka. Kiekvieną pateiktą jai ir ją netenkinantį atsakymą ieškovė galėjo skųsti teisės aktų reglamentuota tvarka. Toks valstybinės institucijos – Tarnybos, teisės aktų reglamentuojamas susirašinėjimas negali būti vertinamas, kaip asmenį žeminantis veiksmas. Ieškinio reikalavimas dėl tariamai padarytos žalos ieškovės artimiesiems, taip pat yra nepagrįstas. Tarnybos teisės aktų reglamentuojamas susirašinėjimas negali būti vertinamas kaip ieškovę žeminantis ar panašus veiksmas bei sukelti neigiamas emocijas dėl žeminimo ir tyčiojimosi, tiek jai, tiek artimiesiems. Asmenį netenkinantys Tarnybos atsakymai, paremti teisės aktais, nėra pagrindas traktuoti kitaip, nei kad tai yra pateikta oficiali Lietuvos Respublikos teisės aktuose leidžiama, nustatyta informacija, konkrečios institucijos kompetencijos ribose. Be to, atsakovas nurodo, kad šio ieškinio dalykas yra žemėtvarkos projektas (duomenys neskelbtini) vietovėje, (duomenys neskelbtini) bei galimai pažeisti ieškovės interesai. Ieškovė yra civilinės teisės subjektas, tiesiogiai ir savarankiškai dalyvavusi žemėtvarkos projekto metu. Ieškovės tėvai neturi jokio teisinio pagrindo dalyvauti dėl ieškinyje konkrečiai nurodytų ginčijamų administracinių aktų dėl konkrečiai ginčijamų žemės reformos metu atsakovo pasirinktų pirkimui valstybinės žemės sklypų. Todėl ieškovės reikalavimas įtraukti J. ir D. K. ieškovais šioje konkrečioje civilinėje byloje yra neteisėtas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. U. prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų lygiomis dalimis R. U. turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (7 t. b.l. 2-23).
1. Apeliantų teiginiai dėl rūšinio teismingumo atmestini. Apeliantė R. K. pradinį ieškinį Jurbarko rajono apylinkės teismui pateikė 2011-12-20 (1 t. b. l. 2-9). Vėliau ieškinį tikslino 2012-02-29. Tik 2013-01-18 patikslintame ieškinyje ieškovų pareikštų reikalavimų ieškinio sumą sudarė 938427,24 Lt. Byloje išnagrinėta pagal ieškovų pateiktą ketvirtą ieškinį, todėl Šakių rajono apylinkės teismas, nevilkindamas bylos nagrinėjimo pagrįstai ją išsprendė vadovaujantis CPK 34 straipsnio 1 dalimi.
Šalies argumentai
2. Apeliantų teiginiai dėl terminų administraciniams aktams panaikinti yra nepagrįsti. Ieškovė ginčija 2011-03-01 priimtą įsakymą Nr. 32VĮ-129. Šis administracinis aktas ieškovams buvo žinomas (jo priėmimo data, turinys) nuo jo paskelbimo, nes jis taip pat liečia pačius ieškovus. Apie R. U. įsigytus žemės sklypus šiems asmenims buvo žinoma, nes R. K., kaip gretimo sklypo savininkė, sutiko su ginčo žemės sklypo Nr. 404-6 ribomis ir pasirašė Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte 2011-03-08 (2 t. b. l. 15). Ieškovas J. K. kaip gretimo sklypo naudotojas žemės sklypo Nr. 404-1 Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte pasirašė 2011-03-08 (1 t. b. l. 111). Abu ieškovai dalyvavo tą pačią dieną kaip ir R. U. renkantis žemės sklypus. Ieškovų pareiga teismo posėdyje nurodyti tiksliai, kada jiems tapo žinomas ginčijamo administracinio akto pavadinimas, turinys. 2013-04-25 teismo posėdžio metu ieškovė R. K. nurodė, kad neatsimena sužinojimo datos, vėliau teigė, kad 2011 metų birželio mėn. Ieškovės atstovė šiame teismo posėdyje nurodė, kad ieškovei apie ginčijamą administracinį aktą tapo žinoma 2011-06-18, kai J. K. ieškovei R. K. pasakė apie gretimą sklypą, kurį įsigijo R. U.. Šiam teiginiui pagrįsti jokių įrodymų ieškovė nepateikė, o iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. apie gretimą R. U. sklypą sužinojo 2011-03-08, pasirašant Žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktą (l t. b. l. 111). Ieškovės buvęs atstovas adv. Z. J. J. 2011-07-04 skunde Jurbarko žemėtvarkos skyriui nurodo, kad R. K. 2011-06-21 jau yra pateikusi pareiškimą (skundą), o jis visapusiškai ir pilnutinai susipažinęs su minėtu žemės reformos žemėtvarkos projekto dokumentacija, teikia patikslintą skundą. Kada atstovas ir kur visapusiškai ir pilnutinai susipažino su dokumentacija ieškovė nenurodo, tačiau jis reikalingą informaciją tikrai jau buvo gavęs iš ieškovų. Ieškinys teismui pateiktas praėjus keturiems mėnesiams po ginčijamo administracinio akto priėmimo. R. K. 2011-03-08 pasirašiusi R. U. žemės sklypų ribų ženklinimo - parodymo aktą Nr. 404-6 (1 t. b. l. 130), pretenzijas į šį jo žemės sklypą pareiškė daugiau nei po 3 mėnesių (1 t. b. l. 40). Ieškovė reikalavimą dėl 2011-03-01 įsakymo Nr. 32VĮ-129 panaikinimo dalyje dėl sklypo Nr. 26 (projektiniai sklypo Nr. 404-5 ir 404-6) pareiškė tik 2013-01-18 patikslintame ieškinyje, t. y. praėjus beveik 2 metams. Apie visus suprojektuotus žemės sklypus, jų ribas, išdėstymą visi pretendentai buvo susipažinę dar 2010-09-28 ir tai patvirtina duomenys protokole Nr. 6 (2 t. b. l. 17), nes šiame susirinkime ieškovai dalyvavo.
Apeliantų teiginiai, kad jie prieš tai turėjo pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismine tvarka, atmestini. LR Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. reglamentuoja, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai ir tai nesusiję su pačių ieškovų pareikštais reikalavimais. Iš apeliacinio skundo šioje dalyje argumentų akivaizdu, kad apeliantai (ieškovai) savo teisėmis akivaizdžiai piktnaudžiauja. Ieškovai naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, tačiau jų reikalavimai bei argumentai pirmos instancijos teisme skiriasi nuo jų dėstomų argumentų apeliaciniame skunde dėl termino administraciniams aktams panaikinti. Taigi, apeliantų teiginiai dėl to, kad ieškovė laikėsi įstatymų numatytos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, kuri numatyta iki administracinio akto priėmimo, nepraleido jokių terminų ir t.t., šios bylos nagrinėjimui neturi jokios reikšmės, nes kreipiantis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo tiek bendros, tiek specialiosios kompetencijos teismuose yra taikomi LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. reikalavimai. Ieškovai praleido 1 mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir neprašė praleisto termino atnaujinti, todėl teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad reikalavimas dėl administracinių aktų panaikinimo atmestinas.
Šalies argumentai
3. Apeliantų argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo byloje yra nepagrįsti. Atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo, kuris būtų susijęs su ginčijamu 2011-03-01 įsakymu Nr. 32VĮ-129. Ieškovės reikalavimo dėl įpareigojimo pakeisti Tauragės apskrities viršininko 2010-04-27 įsakymą Nr. V-986, įtraukiant ją į (duomenys neskelbtini) vietovės piliečių, norinčių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemę, mišką vandens telkinius, pretendentų sąrašo 13-tą eilę patenkinamas nesukurs jokių teisinių pasekmių dėl R. U. pasirinktų žemės sklypų, nes R. K. ginčo žemės sklypus rinkosi savo valia ir savo noru būdama eilėje prieš R. U. ir tai nesudaro pagrindo naikinti 2011-03-01 administracinį aktą Nr. 32VĮ-129.
2005-02-10 LR ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka R. U. įregistravo ūkininko ūkį (1 t. b.l. 110). Pirmas prašymas dėl valstybinės žemės įsigijimo R. U. buvo užpildytas 2005 m., tačiau jis nebuvo realizuotas. Pakartotinas prašymas buvo pateiktas 2009-03-19, kuriame R. U. pageidavo įsigyti iš valstybės apie 150 arų žemės. Prašymo pateikimo metu R. U. neturėjo 40-ties metų, todėl vadovaujantis LR Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 14 punktu, teisėtai ir pagrįstai Tauragės apskrities viršininko 2010-04-27 įsakymu Nr. V-986 buvo įrašytas į 14-tą eilę asmenų, pageidaujančių įsigyti žemę, mišką, vandens telkinius (duomenys neskelbtini) vietovėje (1 t. b. l. 23-25). 2010-05-11 Jurbarko žemėtvarkos skyriuje vyko organizuotas pretendentų susirinkimas. Šiame susirinkime dalyvavo R. U. ir ieškovė R. K., kuri turėjo visas galimybes gauti visą reikalingą jai informaciją apie laisvą valstybinę žemę. Šiame susirinkime dalyvavo ir ieškovas J. K., kuris buvo įrašytas į 11-ą bei 12-tą eiles. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyrius 2010-06-15 sudarė Tauragės apskrities Jurbarko rajono Jurbarku seniūnijos Žindaičių kadastro vietovės teritorijoje 2010 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 14-tos eilės pretendentais gauti žemės žiniaraščius Nr. 6, 7, 8, 9 ir 10, kuriuose buvo įrašyti visi pretendentai. Tarp jų buvo įrašytas ir atsakovas R. U. bei ieškovė. Žemėtvarkos skyriuje, vykdant minėtą 2010-05-11 pretendentų susirinkimo protokolo Nr. 12 punktą, pretendentai buvo sukviesti pasirinkti laisvus žemės (miško) sklypus pagal LR Žemės reformos įstatymo 10-ame straipsnyje numatytą eiliškumą. Ieškovė turėjo teisę rinktis pageidaujamus įsigyti žemės sklypus, ką ji ir darė. Tai patvirtina, kad ieškovės eiliškumas (13-ojoje ji ar 14-ojoje eilėje pagal LR žemės reformos įstatymo 10 str.) atsakovo R. U. atžvilgiu neturėjo jokios reikšmės ir negalėjo būti pažeistos ieškovės R. K. teisės, nes ji rinkosi sau patinkamus ir norimus įsigyti žemės sklypus. R. U. rinkosi žemės sklypus tik po to, kai išsirinko ieškovė, todėl jos argumentai dėl jos teisių pažeidimų renkantis žemės sklypus atmestini kaip nepagrįsti. R. K. tariamą jos teisių pažeidimą paneigė pačios ieškovės iniciatyva prašomi apklausti liudytojai M. L., R. T., Ž. R.. Minėti liudytojai taip pat paneigė ieškovės nepagrįstus teiginius dėl tariamai galimo R. U. piktnaudžiavimo savo pareigomis.
Apeliantų teiginiai dėl jų privalomų atsisakymų dėl žemės sklypų skyrimo yra nepagrįsti. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau tekste - Metodikos), patvirtintos LR Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 36 p. nurodyta susipažinimo su pretendentų susirinkimo protokolais tvarka. Ieškovai apie galimybes bei teisę nesutikti su jau pasirinktu žemės sklypu žinojo, nes šia teise pasinaudojo ne vieną kartą ir tai patvirtina rašytiniai įrodymai byloje: 2010-05-19 R. K. pateikė atsisakymą dėl jos pačios pasirinkto žemės sklypo Nr. 20 (t.2, b. l. 9) ir jos prašymas buvo patenkintas (t. 2, b. l. 8). Prašymą dėl didesnio žemės sklypo įsigijimo, nei jis buvo suprojektuotas ir jos pasirinktas, ji pateikė 2010-09-28 (t. 2, b. l. 8). Metodikos 36 punktas nustato, kad susirinkimo eiga protokoluojama. Pretendentų pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos dėl projekto autoriaus pateiktų pasiūlymų įrašomos susirinkimo protokole. Ieškovė, rinkdamasi kitus sklypus, turėjo galimybę informuoti susirinkimo sekretorę, reikalaudama savo pretenzijas ir pageidavimus užprotokoluoti. Susirinkimo metu jokių pageidavimų ar pretenzijų R. K. nepareiškė, priešingai, pasirinkusi laisvos žemės fondo žemės sklypus pati pasirašė protokole. Ieškovė R. K. suderino jai suprojektuotų žemės sklypų išdėstymą, ribas bei plotą, tai patvirtindama pasirašydama Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje. Vadovaujantis Metodikos 60 punktu, ieškovė per 15 darbo dienų nuo jai žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų derinimo galėjo Jurbarko žemėtvarkos skyriui pateikti raštu savo nesutikimą ir pretenzijas. Jokių pretenzijų nei raštu, nei žodžiu dėl ginčo sklypų nereiškė. Šios aplinkybės paneigia apeliantų teiginius dėl jų teisių pažeidimų bei teiginius dėl jų nurodytų teisės normų nesilaikymo. Taigi, ieškovai neįrodė, kad ginčijamas administracinis aktas pažeidė ieškovų teises, todėl jų reikalavimai pagrįstai buvo atmesti. Netenkinus reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo, negali būti tenkinami ir išvestiniai reikalavimai dėl sandorių panaikinimo.
4. Teismas pagrįstai, atmesdamas ieškovės prašymą dėl bylos sustabdymo, 2013-02-20 nutartyje nurodė, kad civilinė byla teisme gauta 2011-07-26, iš esmės nagrinėti dar nepradėta. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą teismo procesas neišvengiamai užsitęsia CPK 2, 7, 72 straipsniuose nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą Teismas, atsižvelgdama į civilinio ginčo pobūdį, negali daryti išvados, kad dėl kažkokių priežasčių bylai reikšmingi įrodymai negali būti: ištirti ar tai netikslinga daryti civilinėje byloje, todėl bylos sustabdymas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, neaišku kokiam laikui ir dėl kokių įrodymų, neatitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrintų civilinio proceso operatyvumo ir šis prašymas atmestinas. Tai patvirtina, kad ieškovė, siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą, teikė net 3 kartus nepagrįstus prašymus dėl civilinės bylos sustabdymo. CPK 163 str. 3 d. nuostatos teismo nebuvo pažeistos.
5. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas teismo sprendimas. Didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus yra ieškovo teisė ir tai numato CPK 42 straipsnis. Ieškinio atsisakymą reglamentuoja CPK 140 straipsnis ir šia teise ieškovas turėjo teisę pasinaudoti pirmos instancijos teisme. Apeliaciniu skundu gali būti ginčijamas visas teismo sprendimas ar jo dalis (CPK 306 str.), tačiau kelti naujus reikalavimus apeliacinės instancijos teisme draudžiama (CPK 312 str.).
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog byloje ieškovė pareiškė reikalavimus (4 t. b. l. 22-48), gindama jos manymu pažeistą teisę pasirinkti ir įsigyti norimus žemės sklypus, faktiniu ieškinio pagrindu nurodydama tas faktines aplinkybes, jog ji įgaliotos institucijos neteisingai buvo įrašyta į žemesnę pretendentų, siekiančių įsigyti žemės sklypus sąrašo eilę, vykdant parengiamuosius žemės sklypų projektavimo ir pasirinkimo pirkti žemės sklypus veiksmus, valstybės institucija, įgaliota įgyvendinti žemės reformos žemėtvarkos projektą, apgavo ieškovę, pateikė ieškovei neteisingus duomenis apie pasirinktus kitų asmenų žemės sklypus, tokiu būdu ji neteko teisės ir galimybės įsigyti tuos žemės sklypus, kuriuos norėjo ir turėjo galimybę nupirkti. Dėl to siekė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjos D. Š. 2011-03-01 įsakymo Nr. 32VĮ-129 dalį dėl R. U. suformuotų laisvos valstybinės žemės 10-ies sklypų, taip sukliudžiusį ieškovei pasirinkti pageidautus pirkti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaimuose, pareigoti atsakovės (valstybės) atstovę (NŽT) suformuoti R. K. laisvos valstybinės žemės nurodomus aukščiau šioje nutartyje tuos pačius ginčo sklypus, pripažinti negaliojančiomis 2011-07-05 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė pardavė, o atsakovas R. U. nupirko 5-is žemės sklypus, įpareigoti atsakovės (valstybės) atstovę (NŽT) sudaryti pirkimo pardavimo sutartis su ieškove R. K. dėl tų pačių 5-ių žemės sklypų pardavimo jai. Ieškovė taip pat reiškė materialinį reikalavimą įpareigoti atsakovę (valstybę) atlyginti ieškovei jos patirtą 838 427,24 Lt turtinę žalą ir 50 000 Lt neturtinę žalą. Ieškovai D. K. ir J. K. siekė prisiteisti atitinkamai 30 000 lt ir 20 000 lt neturtinę žalą, nurodė, kad ji atsirado patiriant nuolatinį pažeminimą, mačius dukrą verkiančią, žala ieškovams padaryta dėl to, jog R. K. negavo tokių sklypų, kokių norėjo, dėl ko jie patiria neigiamas emocijas besilankydami valdiškose institucijose, kartu išgyvena pažeminimus ir patyčias, įtampa ir išgyvenimai blogina ieškovų sveikatą.
Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. sprendimu (6 t. b. l. 2-20) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės R. K. 17924 Lt žyminio mokesčio ir 274 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas; priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų R. K., D. K., J. K. 3420 Lt patirtų atstovavimo išlaidų atsakovams R. U. ir A. U..
Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, esminiai apeliacinio skundo motyvai grindžiami tais argumentais, jog byla Šakių rajono apylinkės teisme pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą ginčyti administracinius aktus, teismas sprendime netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, teismas apsiribojo tik R. K. 2008-11-11 prašymo vertinimu, tuo tarpu akivaizdi R. U. 2009-03-19 prašymo neatitiktis teisės aktų reikalavimams teismo liko neįvertinta, teismas nepagrįstai nesustabdė nagrinėjamos civilinės bylos iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00106-11, apeliantai nesutinka su skundžiamame teismo sprendime nustatytu žyminio mokesčio dydžiu bei jo apskaičiavimu (6 t. b. l. 29-58).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog Šakių rajono apylinkės teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laisvos valstybinės žemės sklypų formavimo, pardavimo pretendentams sąlygas ir tvarką, sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindus ir sąlygas (LR CK 1.78 str., 1.80 str.), dėl ko šalių ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Apeliantai skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti šalių procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai teisėjų kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti įstatymo nustatytu būdu. Teisėjų kolegija todėl konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Dėl papildomų įrodymų prijungimo ir jų įvertinimo
Apeliantai pateiktame skunde prašė prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus (6 t. b. l. 60-132), kurie apeliantų manymu būtini ir reikalingi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir kurie bylą nagrinėjant Šakių rajono apylinkės teisme nebuvo priimti. Teisėjų kolegija šį apeliantų prašymą tenkina, prijungia prie apeliacinio skundo pridėtus rašytinus įrodymus (6 t. b. l. 60-132, t. y. 6 tomo apyraše nurodomus dokumentus Nr.11-45 imtinai. Šiuos įrodymus teisėjų kolegija įvertina kartu su kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais ir dėl jų pasisako šioje nutartyje žemiau nurodomose išvadose. Apeliantai Kauno apygardos teismui 2014 05 19 pateikė prašymą prijungti prie apeliacinio skundo paaiškėjus naujoms aplinkybėms (7 t. b. l. 28, 29) ir prie jo pateikę rašytinius dokumentus (6 t. b.l. 30-75, kurie 7 tomo bylos apyraše nurodomi Nr. 10). Prie apeliantų prašymo pateiktus įrodymus teisėjų kolegija prijungia, šiuos įrodymus teisėjų kolegija įvertina kartu su kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais ir dėl jų pasisako šioje nutartyje žemiau nurodomose išvadose.
Dėl bylos išnagrinėjimo pagal nustatytas bylų teismingumo taisykles
Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimti tūkstančių litų (LR CPK 27 str. 1 p.). Apeliantai, vadovaudamiesi šia įstatymo nuostata skunde nurodė, jog patikslintame ieškinyje ieškovė pareiškė reikalavimus įpareigoti atsakovą (valstybę) sudaryti su ja pirkimo-pardavimo sutartis dėl keturių ginčo sklypų pardavimo (kurių rinkos vertė 109 800 Lt), prašė atlyginti R. K. turtinės žalos (838427,24 Lt, iš kurių tiesioginės išlaidos 174 520 Lt ir negautos pajamos 554 107 Lt) bei kartu su D. K. ir J. K. prašė priteisti jiems 100 000 Lt neturtinės žalos, apeliantų manymu ieškinys buvo turtinio pobūdžio, ši byla pagal rūšinį teismingumą turėjo būti perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, Šakių rajono apylinkės teismui pažeidus civilinių bylų rūšinio teismingumo taisykles ir išnagrinėjus civilinę bylą, kurioje turtinio reikalavimo suma yra 836 427,27 Lt, o bendra ieškinio suma yra 938427,27 Lt, atsiranda absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal LR CPK 329 str. 2 d. 6 p. Tokie procesinių teisės normų pažeidimai apeliantų manymu esminiai ir lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Teisėjų kolegija su šiais skundo motyvais nesutinka. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui (LR CPK 34 str. 1 d.). Byloje nustatyta, jog R. K. pradinį ieškinį Jurbarko rajono apylinkės teismui pateikė 2011-07-26, apylinkės teisme nagrinėti ieškinys buvo priimtas ir byla iškelta 2011 10 14 (1 t. b. l. 2-9, 91), ieškinyje pareikštų reikalavimų turtinė apimtis atitiko apylinkės teismo nustatytą kompetenciją. Nors paskutiniame patikslintame ieškinyje ieškinio suma viršijo 150 000 lt sumą, tačiau todėl Šakių rajono apylinkės teismas pagrįstai bylą išsprendė iš esmės vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 1 dalimi.
Dėl terminų ginčyti administracinius aktus
Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl terminų ginčyti administracinius aktus senaties termino eigos pradžios ir fakto ar buvo laikytasi įstatymo nustatyto termino ginčyti byloje administracinius aktus. Šioje byloje kai kurie pareikšti reikalavimai-dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjos D. Š. 2011-03-01 įsakymo Nr. 32VĮ-129 dalies dėl atsakovui A. U. suformuotų laisvos valstybinės žemės sklypų panaikinimo, taip pat dėl Tauragės apskrities viršininko 2010-04-27 įsakymo Nr. V-986 dėl ieškovės R. K. įtraukimo į pretendentų sąrašo 13 eilę pakeitimo, yra susiję su administracinio pobūdžio aktų ginčijimu, šiems aktams apskųsti įstatymas numato sutrumpintą vieno mėnesio terminą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Byloje pateiktame ieškinyje, patikslintame ieškinyje, kituose procesiniuose dokumentuose ieškovai tiksliai neįvardijo, kada jie sužinojo apie skundžiamus administracinius aktus, bylą nagrinėjant teismo posėdyje teigė, jog apie Tauragės apskrities viršininko 2010-04-27 įsakymą Nr. V-986, Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjos D. Š. 2011-03-01 įsakymą Nr. 32VĮ-129 sužinojo 2011 06 18. Pirmosios instancijos teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime vertino, jog apie Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjos D. Š. 2011 03 01 įsakymą ieškovo sužinojo galimai 2010-05-11 vykusio pretendentų įsigyti žemės sklypus susirinkimo metu, o kad įsakymas galimai pažeidžia ieškovės teises turėjo suprasti 2011-03-08, kai pasirašė ant U. perkamo žemės sklypo ribų suderinimo akto. Teismas taip pat sprendė, kad apie Tauragės apskrities viršininko 2010-04-27 įsakymą Nr. V-986 galimai sužinojo 2011 06 18, nes po keleto dienų ji parašė skundą į instituciją dėl jos pažeistų teisių. Teismas todėl vertino, kad ieškovė K. praleido įstatymo nustatytą terminą skųsti aktus, nes į teismą dėl vieno iš jų panaikinimo kreipėsi 2011-07-26 (I tomas, b. l. 2-7), o administracinio akto dalį dėl ginčo sklypo Nr. 26 – pateikė tik 2012-11-05 (III tomas, b. l. 81-90). Teismas sprendė, jog ieškovė praleido LR ABTĮ 33 str. 1 d. numatytą vieno mėnesio apskundimo terminą kreiptis dėl administracinio akto teisėtumo, neprašė teismo šio termino atnaujinti, todėl ieškinio dalį atmetė šiuo teisiniu pagrindu. Teisėjų kolegija su šiais teismo vertinimais sutinka, atkreipia dėmesį į tas nustatytas aplinkybes byloje, kad apie skundžiamus administracinius aktus ieškovė K. sužinojo anksčiau, nei ji pati bylos nagrinėjimo metu nurodė.
Teisėjų kolegija nustatė, jog byloje yra duomenys, jog apie Tauragės apskrities viršininko 2010-04-27 įsakymą Nr. V-986, kuriuo buvo sudaryta asmenų eilė įsigyti žemės sklypus, ieškovams turėjo būti žinoma 2010-05-11 įvykusio pretendentų susirinkimo dėl žemės (miško) sklypų pasirinkimo (Prijungtas prie bylos (duomenys neskelbtini) vietovės 9495 Žemės reformos 2010 žemėtvarkos projektas, (toliau nutartyje Projektas) projekto l. 29), kadangi sąrašas buvo iškabintas viešai ir ieškovė K. ir ieškovas J. K. dalyvavo susirinkime (Projekto b. l. 30) todėl turėjo teisę ir galimybę susipažinti su pretendentų eile. Teisėjų kolegija taip pat įvertina minėtame Projekte esančius rašytinius dokumentus J. K., R. K. prašymus dėl žemės sklypų pasirinkimo (Projekto l.35, 36), R. K. atsisakymą (Projekto 41 lapas), 2010 06 15 pretendentų žemėtvarkos projekto svarstymo protokolus (Projekto 51-56 lapas), iš kurių matyti, kad K. ir K. buvo pateikti duomenys apie pretendentų eiles, savo statusą eiliškumo prasme. Teisėjų kolegija sprendžia , kad senaties termino eiga ginčyti Tauragės apskrities viršininko 2010-04-27 įsakymą Nr. V-986, kuriuo buvo sudaryta asmenų eilė įsigyti žemės sklypus, ieškovams prasidėjo 2010 06 15 dieną ir baigėsi 2010 07 16 dieną, ieškinį dėl šio įsakymo ieškovai pareiškė praleidę nustatytą terminą, todėl Šakių rajono apylinkės teismo sprendimo išvada atmesti ieškovės ieškinį LR CK 1.131 str. 1 d. pagrindu pagrįsta ir teisėta.
Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog apie ginčijamą Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjos D. Š. 2011-03-01 įsakymą Nr. 32VĮ-129 ieškovai sužinojo 2011 03 08 dieną, kai ieškovai J. K. ir R. K. pasirašė ant žemės sklypų ribų nustatymo aktų (1 t. b.l. 111, 130). Iki pat kreipimosi į teismą dienos (2011 07 26) ginčo dėl 2011 03 08 įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo ieškovai nekėlė, todėl Šakių rajono apylinkės teismo sprendimo išvada atmesti ieškovės ieškinį šioje dalyje LR CK 1.131 str. 1 d. pagrindu yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl ieškinio skundžiant administracinius aktus nepagrįstumo
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, jog ieškovai nepagrindė savo teiginių ir argumentų, jog skundžiami administraciniai aktai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjos D. Š. 2011-03-01 įsakymo Nr. 32VĮ-129 dalis dėl atsakovui A. U. suformuotų laisvos valstybinės žemės sklypų, taip pat Tauragės apskrities viršininko 2010-04-27 įsakymo Nr. V-986 dėl ieškovės R. K. įtraukimo į pretendentų sąrašo eilę, nepažeidė iš esmės ieškovų teisių ir turtinių interesų. Šakių rajono apylinkės teismas pagrįstai iš byloje esančio R. K. 2008-11-11 prašymo nustatė, kad ieškovė nepateikė įgaliotai institucijai duomenų apie jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 1,40 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei šio sklypo plano (I tomas, b. l. 10-11, 12-13, 14). Tai sudarė pagrindą teismui daryti išvadą, kad ieškovė R. K. galimai turėjo teisę pretenduoti dėl 3,02 ha laisvo valstybinės žemės sklypo Nr. 4 būti įrašyta 13-a sąrašo eilę, tačiau, kadangi minėtų duomenų institucijai nepateikė, teismas teisingai sprendė, jog ji įrašyta į nurodomą 14-ą eilę buvo pagrįstai. Teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai konstatavo, jog kitų sklypų įgijimo atžvilgiu ieškovė į 14-ą eilę įtraukta teisingai. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tas Šakių rajono apylinkės teismo sprendime nustatytas aplinkybes, jog pagal sudarytą skundžiamu Tauragės apskrities viršininko 2010-04-27 įsakymu pretendentų sąrašo eilę ieškovė R. K. pirmiau atsakovo U. faktiškai ėjo rinktis laisvus valstybinės žemės sklypus, todėl darytina išvada, kad skundžiamas įsakymas ir praktiškai ieškovų teisių niekaip nepažeidė.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik R. K. 2008-11-11 prašymo įsigyti žemės sklypus vertinimu ir, prieštaraudamas teisės aktų nuostatoms, neteisingai nurodė, kad R. K. prašymas neatitinka reikalavimų, tuo tarpu akivaizdi R. U. 2009-03-19 prašymo neatitiktis teisės aktų reikalavimams teismo liko neįvertinta, neįvertintas liko ir žemės sklypų U. suformavimo ydingumas kas, apeliantų nuomone, pagrindžia teismo šališkumą. Be to, teismas neįvertino valstybės tarnautojų žemėtvarkininkų veiksmų. Su tokiais apeliacinio skundo motyvais teisėjų kolegija nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, jog Šakių rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog žemės sklypai R. U. suformuoti teisėtai ir pagrįstai. Byloje šias išvadas pagrindžia tos nustatytos faktinės aplinkybės, jog pretendento prašymas buvo pateiktas 2009-03-19, kuriame R. U. pageidavo įsigyti iš valstybės apie 150 ha žemės. Prašymo pateikimo metu R. U. neturėjo 40-ties metų, todėl vadovaujantis LR Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 14 punktu, teisėtai ir pagrįstai Tauragės apskrities viršininko 2010-04-27 įsakymu Nr. V-986 buvo įrašytas į 14-tą eilę asmenų, pageidaujančių įsigyti žemę, mišką, vandens telkinius (duomenys neskelbtini) vietovėje (1 t. b. l. 23-25). 2010-05-11 Jurbarko žemėtvarkos skyriuje vyko organizuotas pretendentų susirinkimas. Šiame susirinkime dalyvavo R. U. ir ieškovė R. K., kuri turėjo visas galimybes gauti visą reikalingą jai informaciją apie laisvą valstybinę žemę. Šiame susirinkime dalyvavo ir ieškovas J. K., kuris buvo įrašytas į 11-ą bei 12-tą eiles. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyrius 2010-06-15 sudarė Tauragės apskrities Jurbarko rajono Jurbarku seniūnijos (duomenys neskelbtini) vietovės teritorijoje 2010 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 14-tos eilės pretendentais gauti žemės žiniaraščius Nr. 6, 7, 8, 9 ir 10, kuriuose buvo įrašyti visi pretendentai. Tarp jų buvo įrašytas ir atsakovas R. U. bei ieškovė. Žemėtvarkos skyriuje, vykdant minėtą 2010-05-11 pretendentų susirinkimo protokolo Nr. 12 punktą, pretendentai buvo sukviesti pasirinkti laisvus žemės (miško) sklypus pagal LR Žemės reformos įstatymo 10-ame straipsnyje numatytą eiliškumą. Ieškovė turėjo teisę rinktis pageidaujamus įsigyti žemės sklypus, ką ji ir darė. Tai patvirtina, kad ieškovės eiliškumas (13-ojoje ji ar 14-ojoje eilėje pagal LR žemės reformos įstatymo 10 str.) atsakovo R. U. atžvilgiu neturėjo jokios reikšmės ir negalėjo būti pažeistos ieškovės R. K. teisės, nes ji rinkosi sau patinkamus ir norimus įsigyti žemės sklypus. R. U. rinkosi žemės sklypus tik po to, kai išsirinko ieškovė, todėl jos argumentai dėl jos teisių pažeidimų renkantis žemės sklypus atmestini kaip nepagrįsti.
Esant šioms nustatytoms byloje aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad Šalių rajono apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai byloje sprendė, jog ieškinys dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjos D. Š. 2011-03-01 įsakymą Nr. 32VĮ-129 dalyje dėl 10-ties pretendentui R. U. suformuotų laisvos valstybinės žemės sklypų, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyrių pakeisti Tauragės apskrities viršininko 2010-04-27 įsakymą Nr. V-986, įtraukiant R. K. į Jurbarko rajono (duomenys neskelbtini) vietovės piliečių, norinčių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemę, mišką vandens telkinius, pretendentų sąrašo 13 eilę, pareigoti atsakovės (valstybės) atstovę (NŽT) suformuoti R. K. laisvos valstybinės žemės 10-tį sklypų yra nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiomis 2011-07-05 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis Lietuvos Respublikos valstybė pardavė, o atsakovas R. U. nupirko 10-tį žemės sklypų
Ieškovė ieškinio dalį dėl pirkimo pardavimo sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog parduodant R. U. tris ginčo sklypus, jam jau buvo suėję 40 metų (2011-04-04), todėl šiam nebuvo teisėto pagrindo parduoti žemės sklypus Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 14 punkto pagrindu, neteisėtu Tauragės apskrities viršininko 2010-04-27 įsakymu Nr. V-986 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjos D. Š. 2011-03-01 įsakymu Nr. 32VĮ-129 R. U. buvo nepagrįstai suteikti ginčo sklypai ir nepagrįstai leista juos pirkti, buvo pažeistas pretendentų eiliškumo principas, institucijos, įgaliotos vykdyti žemės pasirinkimą ir pardavimą darbuotojai nuslėpė nuo ieškovės K. laisvus žemės sklypus, todėl atsakovas R. U. negali būti laikomas sąžiningu įgijėju. Teisėjų kolegija dėl pretendento U. atitikimo amžiaus cenzui, numatytam L R žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 14 punkte jau yra pasisakiusi šioje nutartyje anksčiau, todėl motyvų nekartoja. Teisėjų kolegija taip pat yra konstatavusi, jog Šakių rajono apylinkės teismas teisingai išsprendė šalių ginčą dalyje dėl administracinių aktų panaikinimo. Teisėjų kolegija taip pat vertina, jog nepasitvirtino ieškovų apeliacinio skundo teiginiai, kad institucijos, įgaliotos vykdyti žemės pasirinkimą ir pardavimą darbuotojai nuslėpė nuo ieškovės R. K. laisvus norimus įgyti žemės sklypus. Šakių rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nurodė, jog aplinkybė, kad žemėtvarkos projekto autorė VĮ Žemės fondo Kauno skyriaus matininkė M. L. pateikė ieškovei klaidinančią informaciją, kad tie ieškovės pageidaujami rinktis sklypai, kuriuos vėliau pasirinko atsakovas R. U., jau yra pasirinkti pirmiau jos pasirinkusių pretendentų ir ji negali jų rinktis, nėra paremtas objektyviais įrodymais. Ši teismo sprendimo išvada buvo pagrįsta byloje surinktų įrodymų analize-teismas išsamiai sprendimo motyvuose nurodė, jog R. K. pasirinko ne visus jos 2008-11-11 prašyme nurodytus žemės sklypus – kurių dalį išsirinko ne tik atsakovas R. U., tačiau ir kiti po jos bei atsakovo R. U. ėję asmenys, nurodė, jog ieškovė sklypų pasirinkimo procese nereiškė pretenzijų dėl paskesnėse eilėse nei ieškovė buvusių asmenų A. K., Č. P., B. B., A. P. pasirinkimų įsigyti ir ieškovės pageidautus žemės sklypus (3 t. b. l. 174, 177, 179, 180). Teismas šias savo išvadas byloje pagrindė ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. P., Č. P. parodymais (5 t. b.l. 73, 77). Teisėjų kolegija vertina, jog ieškovei R. K. neįrodžius imperatyvių teisės normų pažeidimo, nebuvo įstatyminio pagrindo pripažinti negaliojančiomis 2011-07-05 sudarytų valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriomis atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė pardavė, o atsakovas R. U. nupirko žemės sklypus (LR CK 1.80 str. 1 d., 1.91 str.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, Šakių rajono apylinkės teismas pagrįstai atmetęs ieškinio dalį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, atmetė ieškinio dalį dėl restitucijos taikymo, o nenustatęs ieškovų teisių ir turtinių interesų pažeidimo, teisingai atmetė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (LR CPK 178 str., 1. 80 str. 2 d.).
Dėl prašymo sustabdyti civilinę bylą
Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė nagrinėjamos civilinės bylos iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00106-11. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytas vienas privalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų – kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla grindžiamas tuo, kad teismas neturi galimybės civilinio proceso tvarka nustatyti faktų, kurie nustatinėjami baudžiamojoje byloje. Ieškovai prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą grindė tomis aplinkybėmis, jog atliekamame tyrine siekiama nustatyti, ar ieškovė buvo iš tikrųjų apgauta valstybės tarnautojų, taip pat ikiteisminiame tyrime būtų detaliai ištirtos galimai nusikalstamos veikos tų valstybės tarnautojų, kurie, priimdami teisei priešingus administracinius aktus, padarė ieškovams žalą.
Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas nėra bylos nagrinėjimas baudžiamąja tvarka. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu šioje byloje prašyme sustabdyti civilinę bylą minimos aplinkybės dėl valstybės tarnautojų priimtų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, institucijų darbuotojų veiksmų žemės pardavimo procese gali būti nustatomos remiantis visomis įrodinėjimo priemonėmis ir visais CPK leistinais įrodymais (CPK 177, 180 straipsniai), nelaukiant ikiteisminio tyrimo išvadų. Įrodomoji faktų, nustatytų baudžiamojoje byloje, galia civilinei bylai gali būti vertinama kaip pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą tik tuo atveju, kai šie faktai yra vieninteliai leistini įrodymai tam tikrai aplinkybei nustatyti (patvirtinti ar paneigti) civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas jos sustabdymo klausimas. Tokiems įrodymams priskirtini faktai, kurie pagal įrodymų leistinumo taisykles gali būti nustatyti tik baudžiamąja tvarka, bet iš viso nenagrinėtini civilinio proceso tvarka, pavyzdžiui: aplinkybės, kad asmuo yra padaręs nusikaltimą, ar kad yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovai privalomojo bylos sustabdymo pagrindo neįrodė, todėl Šakių rajono apylinkės teismas pagrįstai prašymo sustabdyti civilinę bylą netenkino,
Dėl teismo nustatyto žyminio mokesčio
Apeliantai nesutinka su skundžiamame teismo sprendime nustatytu žyminio mokesčio dydžiu bei jo apskaičiavimu. Teisėjų kolegija vertina, jog Šakių rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje yra sprendžiamas turtinis ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, turtinis ginčas dėl 838 427,24 Lt turtinės žalos priteisimo, teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė K. nėra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo – jo sumokėjimas ieškovei atidėtas iki sprendimo priėmimo (5 tomas, b.l. 46), todėl ieškinį atmetus, iš ieškovės R. K. pagrįstai buvo priteista likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 17 924 Lt. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog teismas įskaičiavo ieškovų sumokėtą žyminio mokesčio dalį, priteisiant žyminį mokestį valstybei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Nustatyta, jog R. U. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patyrė 2000 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (7 t. b. l. 22). Šias išlaidas jis prašo priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis (7 t. t. b. l. 23). Prašymas tenkintinas, nes ieškovų apeliacinis skundas yra atmestas (LR CPK 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti R. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000 Lt (579,24 eurų) patirtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.