- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-1081-555/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00831-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- R. K.
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir byla perduota nagrinėti pagal teismingumą Kauno apygardos teismui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 02 29 Jurbarko rajono apylinkės teisme gautas ieškovės R. K. patikslintas ieškinys atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir R. U., A. U., tretiesiems asmenims notarei R. P., VĮ Registrų centras Tauragės filialui dėl administracinio akto panaikinimo ir valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kuriuo ieškovė prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjos D. Š. 2011-03-01 įsakymą Nr. 32VĮ-129 dalyje dėl pretendentui R. U. suformuotų žemės sklypų Nr. 8,9, esančius (duomenys neskelbtini) Jurbarko r., žemės sklypus Nr. 24, 24-1, 25, 27, 79, esančius (duomenys neskelbtini) Jurbarko r., sklypą Nr. 19-1, esantį (duomenys neskelbtini) Jurbarko r., sklypą Nr. 22, esantį (duomenys neskelbtini) Jurbarko r., 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyrių pakeisti Tauragės apskrities viršininko 2010 04 27 įsakymą Nr. V-986, įtraukiant R. K. į Jurbarko rajono Žindaičių kadastro vietovės piliečių, norinčių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemę, vandens telkinius, pretendentų sąrašo 13 eilę; 3) pripažinti negaliojančiomis 2011-07-05 valstybės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis Lietuvos Respublikos valstybė pardavė, o R. U. nupirko žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) ., Jurbarko r. ir Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) ., Jurbarko r. ir taikyti restituciją.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ginčo žemės sklypus bei civilinę bylą pagal R. K. ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis perdavė nagrinėti pagal teismingumą Kauno apygardos teismui. Nurodė, kad patikslinus ieškinį ieškovė pašalino dalį 2012 01 31 nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų - į bylos nagrinėjimą įtraukė atsakovę A. U., patikslino žemės sklypų duomenis. Pažymėjo, kad ieškovė neprimokėjo žyminio mokesčio, nenurodė ieškinio sumos, nors neginčijo teismo nutarties dėl šio trūkumo pašalinimo. Taip pat nurodė, kad pagal įstatymo nuostatas ieškinio sumą nurodo ieškovas arba teismas (CPK 85 str. 2 d.), jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 str. 1 d. 10 p. ). Ieškovės ginčijamų keturių sutarčių dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo bendra suma 226 400,00Lt (I t., b.l. 124, 132, 139, 146). Pagal teismų praktiką, keliant reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir šių reikalavimų tenkinimo atveju taikant restituciją ieškinio suma iš esmės nurodoma sandorio kaina (CPK 85 str. 1 d. 11 p.). Pripažinus sandorius negaliojančiais parduoti žemės sklypai, turėtų būti sugrąžinti valstybės nuosavybėn, valstybė turėtų grąžinti R. U. sumokėtas pinigų sumas ir negautų kitų pajamų. Prieš parduodant valstybinę žemę R. U. buvo nustatyta jos rinkos vertė, atitinkanti realią vertę. Nors ieškovė ir atsisakė reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko rajono žemėtvarkos skyrių parduoti jai žemės sklypus, tikrieji ieškovės ketinimai, kurie taip pat turi reikšmės bylos pobūdžio nustatymui, atsispindi jos ieškinyje, kur ji nurodo, jog pageidauja pirkti žemės sklypus, išreiškia norą juos įsigyti. Teismas darė išvadą, kad byloje yra kilęs aiškus ginčas dėl teisės įsigyti žemės sklypus nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nepašalinus nurodytų trūkumų bei prieštaravimų, toliau ši byla negalėtų būti nagrinėjama. Ieškinys teismo galėtų būti paliktas nenagrinėtu, tačiau, atsižvelgiant į ieškinio padavimo datą, į tai, kad byla teisme, nors ir neįvertinus bylos pobūdžio visgi buvo iškelta, būtų neteisinga ir neekonomiška ieškinį palikti nenagrinėtu. Pripažinus, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio, o ieškinio suma 226 400,00 Lt, bei atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, byla perduotina nagrinėti Kauno apygardos teismui pagal teismingumą, priešingu atveju bylos išnagrinėjimas pažeidžiant teismingumo taisykles galėtų būti pripažintas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį dalyje dėl bylos perdavimo nagrinėti Kauno apygardos teismui pagal teismingumą. Nurodo, kad reiškiamas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiomis valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nelaikytinas turtiniu, nes ieškovė, nuginčijus žemės pirkimo-pardavimo sutartis, neprašo priteisti ginčo žemės sklypų sau, nereikalauja kokios nors papildomos turtinės naudos, nors tam tikra prasme ginčas yra susijęs su turtu. Mano, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota bendro pobūdžio taisyklė - kai turtinio ieškinio atveju turi būti prašoma tiesiogiai priteisti lėšas ar kitą turtą, yra aktuali bei taikytina nagrinėjamai bylai. Taip pat nurodo, jog ieškinio priėmimo klausimas yra išspręstas Jurbarko rajono apylinkės teismui priėmus rezoliuciją (CPK 137 str.), byloje buvo paskirtas ir vyko parengiamasis teismo posėdis, pateikti šalių atsiliepimai į pareikštą ieškinį, ir šie duomenys patvirtina, kad esant bylos iškėlimo stadijai teismas nusprendė, jog ieškinys atitinka įstatymų keliamus reikalavimus ir yra paduotas teismingam teismui. Teigia, kad parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškus nušalinimą bylą nagrinėjusiam teisėjui ir šiam nusišalinus, bylą perėmė nagrinėti kita teisėja, kuri nepagrįstai iš naujo sprendė iškeltos bylos ir priimtos nagrinėti priimtinumo klausimą. Pažymi, jog šios bylos teismingumo klausimą jau yra išsprendusi Specialioji teisėjų kolegija 2012-01-05 nutartyje, kurioje nurodė, jog byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui ir grąžino bylą Jurbarko rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka. Specialiajai teisėjų kolegijai sprendžiant bylos teismingumo klausimą, nekilo abejonių ar byla turėtų būti nagrinėjama Kauno apygardos teisme, nors jai buvo žinoma, jog ieškiniu prašoma ne tik panaikinti administracinį aktą, bet ir pripažinti negaliojančiomis valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai R. U. ir A. U. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio l dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Bendroji rūšinio (dalykinio) teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma. Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai. Vadovaujantis CPK 85 straipsnio 10 ir 11 punktais, ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija, o jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – pagal bendrą visų reikalavimų sumą.
Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo panaikinti administracinius aktus, pripažinti negaliojančiomis tris valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas tarp Lietuvos Respublikos ir R. U., bei taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas reikalavimus pripažinti negaliojančiomis tris prikimo–pardavimo sutartis laikė savarankiškais reikalavimais, kurių kiekvienas gali būti atskiras teisminio nagrinėjimo dalykas. Įvertinęs kiekvieno sandorio sumą – 74 600 Lt, 123 000 Lt, 15 800 Lt, bendra suma 213 400 Lt, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad apeliantės pareikštas patikslintas ieškinys yra neteismingas apylinkės teismui.
Pažymėtina, kad Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija. Restitucija reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į status quo – iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį.
Nagrinėjamoje byloje turtinis ieškinio reikalavimas - taikyti restituciją, kurią taikant būtų grąžinti valstybei natūra trys žemės sklypai. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta taisyklė, jog ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma arba pagal atsakovo grąžintinas sumas, arba pagal atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, priklausomai nuo to, ar turtą natūra ar pinigine išraiška (ginčijamo sandorio sumą) privalės grąžinti atsakovas. Nagrinėjamu atveju, kadangi reikalaujama, kad ir turtą ir pinigus vienas kitam grąžintų atsakovai, o ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu sau nieko nereikalauja, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad ieškinio suma turi būti apskaičiuojama pagal ginčijamų sandorių vertę. Tačiau pagal byloje esančius įrodymus – žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, matyti, kad nagrinėjamu atveju taikant byloje restituciją, būtų grąžintinos tik atsakovo R. U. sumokėtos pinigų sumos pagal ginčijamus sandorius (b.l. 131-133, 137-140, 144-147, t. 1), kurių bendra suma nesudaro 150 000 Lt. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė turtinio reikalavimo sumą, todėl nepagrįstai sprendė, jog patikslintas ieškinys neteismingas apylinkės teismui.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentą, jog šios bylos teismingumo klausimą jau yra išsprendusi Specialioji teisėjų kolegija 2012-01-05 nutartyje. Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija sprendžia klausimus dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, apibrėžiančias ieškinio sumą bylose dėl sandorių ginčijimo ir restitucijos taikymo, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad byla teisminga apygardos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutarė:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį dalyje, kuria civilinė byla perduota nagrinėti pagal teismingumą Kauno apygardos teismui, panaikinti.