Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo K. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 2 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3766 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirta subendrinta – 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant K. N. būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, K. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Procesas dėl L. L. civilinio ieškinio nutrauktas.

Tuo pačiu nuosprendžiu K. N. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl Vilniaus kredito unijos turto užvaldymo sukčiavimo būdu) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikro dokumento pagaminimo) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. N. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 7 d., Kaune, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, turėdamas išankstinį ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, nuslėpdamas tikrąjį tikslą negrąžinti pinigų, apgaule įtikinęs nukentėjusįjį L. L., kad dirba UAB „P“, nors UAB „P“ niekada nedirbo, kad pinigus panaudos kuriant bendrą statybų verslą ir įsigis statybos darbų technikos, nors jokio verslo nevykdė, kompiuterinės technikos pagalba pagamindamas ir atspausdindamas 2014 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį Nr. PS-04/07 su UAB „P“ dėl ekskavatoriaus JCB4cx, (pagaminto 2009 m.) pirkimo, pasirašydamas UAB „P“ direktoriaus V. S. vardu, tokiu būdu suklastodamas sutartį bei 2014 m. balandžio 7 d., (duomenys neskelbtini) pateikdamas pasirašyti L. L., taip pat panaudodamas tikrus UAB „P“ kasos pajamų orderių kvitus: 2013 m. balandžio 8 d. serija PIR Nr. 008, 2013 m. balandžio 9 d. serija PIR Nr. 009, 2013 m. balandžio 10 d. serija PIR Nr. 010, įrašydamas, į kasos pajamų orderius tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad L. L. UAB „P“ išmokėjo pinigus 2013 m. balandžio 8, 9, 10 dienomis, tačiau 2014 m. balandžio 7 d. pasirašydamas UAB „P“ kasininko V. S. vardu, kaip grynųjų pinigų gavėjas, pagal šiuos orderius priėmė iš L. L. 75 000 Lt (21 721,50 Eur) iš anksto turėdamas tikslą grąžinti ankstesnę skolą M. T.-O., bei tęsdamas nusikalstamą veiką 2014 m. balandžio 10 d., (duomenys neskelbtini), L. L. namuose, surašydamas paprastąjį vekselį 20 000 Eur sumai, įtikindamas L. L., kad tolimesniam verslui vystyti būtina pirkti autobokštelį, tačiau autobokštelio ir ekskavatoriaus nenupirko, pinigų negrąžino, tokiu būdu suklastodamas dokumentus ir panaudodamas apgaulę įgijo svetimą L. L. priklausantį didelės vertės turtą – 41 721,50 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo K. N. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkinamas, t. y. skundžiamas nuosprendis naikinamas dalyje dėl pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo K. N. išteisinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, BPK 329 straipsnio 1 punktas).

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog K. N. apgaule savo naudai įgijo iš L. L. didelės vertės turtą – 41 721,50 Eur, nurodoma, kad tarp K. N. ir L. L. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurių kvalifikuoti kaip BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl nusikalstamos veikos – dokumentų klastojimo (BK 300 straipsnio 1 dalis), padarymo fakto, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad įvertinus visus pateiktus bylos duomenis, apylinkės teismas K. N. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir dėl šios nusikalstamos veikos plačiau nepasisakys.

5. Patikrinusi šią bylą teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dalyje dėl K. N. pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir toje dalyje priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 326 straipsnio 4 dalis, BPK 329 straipsnio 1 punktas).

6. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo proceso normomis siekiama sudaryti sąlygas teisėtomis priemonėmis ginti visuomenę nuo nusikalstamų veikų. Kitas ne mažiau svarbus baudžiamojo proceso tikslas – užtikrinti ir asmens, įtariamo, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisių bei laisvių apsaugą, išvengti nepagrįsto asmens baudžiamojo persekiojimo, neteisingos bausmės.

8. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kolegija pažymi, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kas visiškai teisingai nurodyta ir apelianto pateiktame skunde. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

11. Spręsdama klausimą, ar yra pagrindas nustatytus apelianto veiksmus vertinti kaip kilusius iš civilinių teisinių santykių ir ar jo veiksmuose buvo sukčiavimo požymių, ko prašoma K. N. apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina šios veikos: 1) apgaulės panaudojimas, 2) neteisėtas svetimo turto ar turtinės teisės į svetimą turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas.

8.1. Teismų praktikoje esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016, 2K-7-152-895/2019). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011). Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-535/2011, 2K-48-696/2017).

8.3. Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sukčiavimui atskirti nuo civilinės teisės pažeidimo yra reikšmingas ir nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-7-152-895/2019). Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai (pvz., savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra pagrindo ar logiško paaiškinimo) (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-411/2013).

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neneigė aplinkybių dėl sutarčių ir neprotestuotino paprastojo vekselio pasirašymo su L. L., tačiau kaltės dėl L. L. turto užvaldymo apgaulės būdų nepripažino. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu K. N. parodė, kad jo bendradarbiavimas su L. L. prasidėjo 2012 m., kuomet turėjo bendrų verslo projektų su gydytojų ir slaugytojų mokymais. Parodė, kad dėl „JCB“ krautuvo pirkimo jį patį apgavo A. Š. ir R. S., kadangi 2013 m. A. Š. pasiūlė pigiau įsigyti naudotus „JCB“ krautuvus, kad galėtų brangiau parduoti. Neturėjo tiek finansų, bet turėjo galimybę pasiskolinti. Iš Rygos verslo partnerio M. T.-O. pasiskolino 78 000 litų. Įranga turėjo būti pristatyta per savaitę, bet A. Š. delsė pristatyt, po to kovo – balandžio mėn. pasakė, kad galima įsigyti, bet nebuvo gauta visa paskola, todėl susitarė su L. L., kad jis paskolina pinigų krautuvo pirkimui, nuperka, tuo labiau, kad G. V. jo paties įmonėje reikėjo traktoriaus. A. Š. pateikė jam krautuvo registraciją. Krautuvas buvo įregistruotas Pasvalio rajone, įregistravo savivaldybės darbuotojas A. I.. Tačiau universalus traktorius-ekskavatorius taip ir nebuvo pristatytas, tuomet jam reikėjo spręsti problemas su L. L., kadangi visų pinigų neturėjo, grąžindavo jam dalimis. Teigė, kad gavęs 75 000 litų iš L. L., dalį jų (48 000 – 50 000 litų) davė A. Š., pasirašė vekselius, o kitą dalį grąžino M. T.-O, kadangi jis anksčiau buvo paskolinęs pinigų traktoriaus pirkimui. Taip buvo dalinai refinansuota paskola. Patvirtino, kad pinigus iš L. L. skolinosi ne savo, o UAB ,,P“ vardu, kadangi buvo planas gauti paskolą iš Vilniaus kredito unijos 200 tūkstančių litų UAB „P“ naudai, tada būtų grąžinti pinigai L. L.. Pinigus iš L. L. skolinosi tik dėl „JCB“ traktoriaus pirkimo, dėl autobokštelio nesiskolino. Vekselį dėl 20 000 eurų skolos L. L. pasirašė ne autobokštelio pirkimui, bet taip įformino senesnę likusią skolą iš ankstesnių verslo santykių. Sutarė, kad jis (K. N.) organizuoja paskolą G. V. įmonei ir iš to pelno jie dengs ankstesnę skolą. Taigi, autobokštelis ir traktorius nebuvo nupirktas, nes A. Š. jį apgavo. Supratęs, kad A. Š. jį apgavo, po 2-3 mėnesių suprato, kad nebus traktoriaus, apie tai pasakė L. L. ir G. V., pasakė ir tai, kad pats yra apgautas. Pažadėjo L. L., kad grąžins pinigus. Tuo metu jis tokių pinigų neturėjo, be to, buvo laidavęs, bankas neišmokėjo pinigų, todėl vėluodavo atsiskaityti su L. L.. Mokėdamas po truputį visą skolą L. L. yra grąžinęs ir šiai dienai nebėra skolingas.

9.1. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu nuteistasis K. N. pakartotinai parodė, kad jis buvo apgautas A. Š.. Pastarajam jis buvo sumokėjęs avansus už „JCB“ krautuvo pardavimą, buvo pasirašyti skolos rašteliai, vekseliai, tačiau jis (A. Š.) taip ir nesugebėjo pristatyti / atvežti ratinio traktoriaus-ekskavatoriaus. Apeliantas taip pat posėdžio metu nurodė, jog bendraudamas su K. M., jis jam (K. N.) patvirtino, kad A. Š. buvo davęs savo tikro krautuvo techninį pasą, kad nusifotografuotų ir tikriausiai jį panaudojo registruojant.

9.2. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas nukentėjusysis L. L., kuris parodė, kad K. N. pažįsta apie 10 metų, susipažino, kuomet K. N. organizuodavo gydytojų mokymus už Europos Sąjungos lėšas, o jis kaip gydytojas padėdavo ruošti tokių mokymų programas ir juos pravesti. 2014 metų balandžio mėn. K. N. paskambino su verslo pasiūlymu, pasakė, kad galima įsigyti traktorių, kuris dirbtų jų bendro pažįstamo G. V. statybinėje įmonėje ,,G“, papasakojo, kad gautas pelnas iš pradžių būtų naudojamas traktoriaus įsigijimo išlaidoms padengti, o vėliau gautas pelnas būtų dalijamas jiems trimis lygiomis dalimis, bet tam pradžioje reikia įsigyti traktorių. Traktorių įsigytų per UAB „P“, tokiu būdu jis paprašė paskolinti pinigų traktoriui įsigyti. G. V. buvo nuvažiavęs į Klaipėdą apžiūrėti tą traktorių, grįžęs sakė, kad viskas gerai, tokio traktoriaus reiktų jo įmonės objektuose. K. N. atvažiavo pas jį į darbą ((duomenys neskelbtini)), ir jis pasirašė 2014 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį su UAB „P“, kuriai atstovavo direktorius V. S.. Direktoriaus jis nematė, nes sutartį su direktoriaus parašu jam atvežė K. N.. Pagal šią sutartį jis paskolino 75 000 litų UAB ,,P“ traktoriaus įsigijimui. Paskolos sutartyje buvo nurodyta traktoriaus markė, K. N. sakė galintis parodyti traktoriaus dokumentus. Pinigus K. N. skolino, nes juo pasitikėjo. Su K. N. buvo diskusija, iš kurios jis suprato, jog daroma paskolos sutartis ir su Kredito unija dėl to paties traktoriaus pirkimo, jeigu paskolos sutartis su Kredito unija bus pasirašyta, pinigus jam grąžins. Po kelių dienų buvo diskusija, kad statybos darbams be traktoriaus reikėtų dar ir autobokštelio. G. V. sakė, kad ir traktorius ir autobokštelis jo įmonėje labai reikalingi, kad turint tokią techniką, būtų daugiau užsakymų, tą patį minėjo ir K. N., kadangi verslas turi judėti. G. V. apžiūrėjo autobokštelį, pasakė, kad viskas tinka, reikia pirkti. Jis už autobokštelio įsigijimą 2014 m. balandžio 10 d. savo namuose K. N. davė 20 000 eurų, K. N. pasirašė vekselį, kad yra jam skolingas 20 000 eurų. Nei traktorius, nei autobokštelis nebuvo nupirktas, K. N. pasakė, kad traktorius dėl kažkokių priežasčių užstrigo, negalima jo užregistruoti, o autobokštelio tiesiog nebepirko. Viskas sustojo, nebuvo nei traktoriaus, nei autobokštelio, o pinigų jam niekas negrąžino. Buvo informuotas, kad su Kredito unija yra pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią UAB ,,P“ gavo paskolą, bet jam pinigų niekas taip ir negrąžino. Bėgo laikas, niekas nejudėjo, klausė K. N., kada bus technika arba grąžins pinigus, bet K. N. sakė, kad jį patį apgavo tie, per ką pirko traktorių, kad negavo traktoriaus ir prarado pinigus. K. N. žadėjo jam grąžinti pinigus, kai juos turės. Pasijutęs K. N. apgautas kreipėsi į policiją. Šiai dienai K. N. pinigus grąžinęs, pretenzijų jam neturi.

9.3. Liudytojas G. V. apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad jo vadovaujamai įmonei „G“ buvo reikalingas universalus traktorius-ekskavatorius. Patikino, kad buvo nuvykęs į Klaipėdą apžiūrėti traktoriaus-ekskavatoriaus, kuris jam buvo tinkamas ir reikalingas jo įmonės vykdomoje statybų veikloje. Traktorių turėjo nupirkti K. N., o finansuoti traktoriaus-ekskavatoriaus pirkimą - L. L.. Jam buvo žadėta, kad traktorius bus po savaitės, tačiau traktorius nebuvo atvežtas.

9.4. K. N. ir L. L. susitaikymo protokolu apeliantas (K. N.) pilnai pripažino L. L. pareikštą civilinį ieškinį. Taip pat susitaikymo protokole užfiksuota, kad K. N. savo noru iki taikos sutarties sudarymo atlygino L. L. padarytą visą turtinę žalą, todėl pastarasis K. N. nebeturi pretenzijų dėl turtinės žalos atlyginimo ir atsisako visų civiliniame ieškinyje išreikštų reikalavimų (9 t., b. l. 155-157).

13. Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra surinkta duomenų bei pakankamų įrodymų, kurie neabejotinai leistų pagrįsti kaltinimą ir teigti, kad K. N. veiksmuose yra objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Apelianto skunde visiškai teisingai nurodyta, jog apylinkės teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi jo veiksmuose nėra apgaulės požymių, taip pat jo veiksmuose nebuvo ir jokios tyčios gauti lėšas be teisėto pagrindo. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Kaip nustatyta iš bylos duomenų, K. N. iš L. L. skolinosi pinigus universalaus traktoriaus-ekskavatoriaus bei autobokštelio pirkimui, tačiau minėti pirkimo-pardavimo sandoriai taip ir neįvyko dėl ne nuo K. N. priklausančių aplinkybių. Tai, kad buvo planuojama pirkti universalų traktorių-ekskavatorių „JCB“, patvirtina byloje esančios elektroninių laiškų kopijos, iš kurių nustatyta, kad A. Š. siuntė K. N. elektroninius laiškus su pasiūlymais pirkti traktorius-ekskavatorius, iš kurių vienas buvo „JCB“ ir elektroninių laiškų prieduose pridėdamas siūlomų transporto priemonių nuotraukas („JCB“ traktorius 8 t., b. l. 8; 36-46).

14. Be to, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad skolinantis pinigus iš L. L., K. N. turėjo tikslą suklaidinti nukentėjusįjį, jį apgauti ir tokiu būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą. Apgaulės, kaip objektyviojo požymio nebuvimą K. N. veiksmuose patvirtina ir byloje esantis susitaikymo protokolas (9 t., b. l. 155-157), iš kurio matyti, kad pats nukentėjusysis L. L. patvirtino apie tai, kad K. N. savanoriškai sumokėjo ieškinyje nurodytą pinigų sumą, kad nukentėjusysis L. L. atsisako nuo civiliniame ieškinyje visų pareikštų reikalavimų bei tame pačiame susitaikymo protokole pažymėta, kad L. L. neturi jokių pretenzijų K. N.. Vertinant šį susitaikymo protokolą, manytina, kad K. N. neturėjo tikslo apgaulės būdu įgyti L. L. priklausančių piniginių lėšų, priešingai, skolinosi norėdamas nupirkti universalų traktorių-ekskavatorių, iš kurio nuomos būtų galima gauti pajamas tiek nukentėjusiajam L. L., tiek jam pačiam bei G. V., kurio įmonei ir būtų buvęs išnuomotas minėtas traktorius-ekskavatorius. Tai, kad traktorius būtų buvęs išnuomotas UAB „G“, patvirtino ne tik pats apeliantas, tačiau tokias pačias aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis L. L. bei liudytojas G. V..

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su apelianto skunde nurodytu motyvu, jog apylinkės teismas visiškai nepagrįstai K. N. veiksmus kriminalizavo ir nurodė, kad tikrieji K. N. ketinimai turėjo aiškius nusikaltimo sudėties požymius, kad jis neva pasinaudodamas ir piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu nutylėjo esmines sandorio aplinkybes, apie tai, kad jis laiku nesugebės grąžinti paskolų. Iš apylinkės teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad K. N. su L. L. siejo paskolos teisiniai santykiai. Byloje nustatyta, kad K. N. su nukentėjusiuoju L. L. buvo pažįstami nuo 2012 metų, juos siejo bendri verslo projektai, gydytojų ir slaugytojų mokymai. Be kita ko, byloje nėra nustatyta, kad K. N. prieš skolindamasis pinigus iš L. L. būtų ėmęsis konkrečių veiksmų, įtikinėdamas nukentėjusįjį paskolinti pinigus, pateikęs esmingai klaidinančią informaciją. Nors iš bylos duomenų matyti, kad K. N. skolindamasis pinigus iš nukentėjusiojo nebuvo pakankamai nuoširdus dėl pinigų panaudojimo tikslo, žinojo, jog dalį jų jis panaudos skolos gražinimui M. T.-O, tačiau tai neturėjo lemiamos įtakos L. L. apsisprendimui paskolinti K. N. pinigus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-152-895/2019), todėl tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011).

16. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, darytina išvada, kad nukentėjusysis L. L., suteikdamas paskolas K. N., siekė finansinės naudos sau, tikėdamasis iš to uždirbti. Nors nukentėjusiojo L. L. apsisprendimą paskolinti K. N. pinigus nulėmė draugiški santykiai ir tai, kad išvysčius verslą pelną dalintųsi trise (L. L., K. N., G. V.), tačiau apgaulės esmingumas, kaip būtinasis sukčiavimo (BK 182 straipsnis) požymis, šiuo nagrinėjamu atveju nenustatytas. Tai, kad K. N. sudarė nukentėjusiajam patikimo asmens įspūdį, šiuo atveju yra jų subjektyvus suvokimas, kadangi nenustatyta, kad K. N. ėmėsi kokių nors specialių veiksmų, siekdamas nukentėjusiajam sukurti patikimo asmens įspūdi ir juo pasinaudoti užvaldant jo turtą, nes L. L. su juo buvo pažįstamas ilgą laiką, o per šį laikotarpį buvo ne kartą pasiskolinęs pinigų, todėl turėjo galimybę geriau pažinti vienas kitą. Aplinkybė, kad K. N. L. L. pasirodė kaip patikimas žmogus, nelaikytina objektyvios tiesos iškraipymu, lėmusiu nukentėjusiojo klaidą skolinti pinigus. Taip pat nebuvo nustatyta, kad K. N. turėjo įkalbinėti L. L. skolinti pinigus, jam tiesiog užteko paprašyti, o nukentėjusiojo apsisprendimą skolinti pinigus nulėmė investavimas į verslą ir gauto pelno dalybos. Nagrinėjamoje byloje apelianto parodymai apie civilinius santykius su L. L. visada buvo nuoseklūs, vienodi ir niekada nesikeitė, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes, jog jam nepavyko verslas, nes jis ir pats buvo apgautas. Be kita ko nustatyta, kad K. N. niekada nevengė pripažinti skolų ir niekada nesislapstė nuo kreditoriaus L. L., priešingai, visada žadėjo skolą grąžinti, mokėjo ją dalimis. Taigi, jokios išankstinės tyčios apgauti L. L. apeliantas neturėjo.

17. Teisėjų kolegija, daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog tarp apelianto K. N. ir nukentėjusiojo L. L. nebuvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie pirmosios instancijos teismo buvo visiškai nepagrįstai ir neteisingai kriminalizuoti. Iš bylos duomenų matyti, kad galimybę apginti savo pažeistas teises L. L. galėjo civilinėmis teisinėmis priemonėmis, ši galimybė nebuvo ir nėra apsunkinta, be to, nustatyta, kad L. L. buvo kreipęsis į teismą civilinio proceso tvarka, kurioje 2015 m. liepos 7 d. buvo priimtas teismo įsakymas. Kaip minėta anksčiau, baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė (ultima ratio), taikytina tik jeigu susiklostę teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad apgaulės esmingumas, kaip būtinasis sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalies) požymis, šiuo atveju K. N. veiksmuose nenustatytas. Byloje nesurinkta neabejotinų duomenų, kurie leistų teigti, kad K. N. L. L. atžvilgiu panaudojo apgaulę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-976/2020, 2K-7-255/2012).

18. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad K. N. neturėjo tiesioginės iš anksto susiformavusios tyčios apgaulės būdu pasisavinti nukentėjusiojo L. L. pinigus. Šiuo atveju svarbus aspektas yra tai, kad, paimdamas pinigus K. N. tikėjosi, kad šie pinigai bus panaudoti numatytam tikslui, t. y. traktoriaus-ekskavatoriaus pirkimui. Įvertinus paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, ir tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, BPK 305 straipsnio nuostatas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį K. N. atžvilgiu dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Teismas, remdamasis in dubio pro reo principu, nurodančiu, kad bet kokios abe­jo­nės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, sprendžia, kad byloje išnaudojus visas galimybes ir nesurin­kus neabe­jotinų įrodymų, daro išvadą, kad K. N. veiksmuose nebuvo nei apgaulės, kaip vieno iš BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvaus požymio, nei tyčios sąmoningai pateikti objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, tai yra subjektyviosios pusės požymio.

19. Apeliaciniame skunde buvo nurodyti ir argumentai dėl to, kad apeliantą apgavo pats A. Š., kuris pasiūlė pirkti ratinį traktorių-ekskavatorių, tačiau taip ir nepardavė bei nepristatė traktoriaus-ekskavatoriaus, taip pat buvo išreikštas prašymas grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, tačiau K. N. veiksmuose nenustačius apgaulės požymio ir šioje dalyje priimant vietoj apkaltinamojo išteisinamąjį nuosprendį, šie apeliacinio skundo argumentai plačiau nevertintini.

20. Teisėjų kolegijos nustatytų pirmiau minėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad K. N. veiksmai neperžengė civilinės atsakomybės ribų, nenustatyta, kad pinigus iš L. L. būtų išviliojęs sąmoningai jį klaidindamas dėl savo ketinimų apgaulės būdu, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo K. N. apeliacinis skundas yra pagrįstas. Apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo nuteistasis K. N. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Motyvai dėl bausmės

21. K. N. už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, buvo skirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o už BK 300 straipsnio 1 dalyje – 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirta subendrinta – 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant K. N. būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Nuosprendyje apylinkės teismas, skirdamas bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo nurodė, kad K. N., kartu su laisvės apribojimo bausme skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio įmoka į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą.

22. Atsižvelgiant į tai, kad K. N. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, todėl panaikinama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant K. N. būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat panaikinama skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria, K. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio įmoka į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo K. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendį dalyje dėl K. N. pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už L. L. didelės vertės turto užvaldymą apgaulės būdu) panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį.

K. N. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už L. L. didelės vertės turto užvaldymą apgaulės būdu), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant K. N. būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, K. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.