Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. N. savo kaltės dėl L. L. turto užvaldymo apgaulės būdu nepripažino, dėl dokumentų klastojimo pripažino ir duodamas parodymus teisiamajame posėdyje paaiškino, kad su L. L. pažįstami nuo 2012 metų, turėjo verslo projektų su gydytojų ir slaugytojų mokymais. Buvo likusi skola L. L. už konsultacijas, po truputį ją dengė. Kai vėluodavo atiduoti skolas pasirašydavo vekselius. Už autobokštelį L. L. duoti pinigai – sena skola iš senesnių verslo sandorių, pasakė, kad tą skolą panaudos autobokštelio padengimui. Dėl JCB krautuvo pirkimo jį patį apgavo A. Š. ir R. S.. 2013 m. A. Š. pasiūlė pigiau įsigyti naudotus JCB krautuvus, kad galėtų brangiau parduoti. Neturėjo tiek finansų, bet turėjo galimybę pasiskolinti iš pažįstamų ir verslo partnerių. Pasiskolino 78 000 litų, iš Rygos verslo partnerio M. T.-O.. Įranga turėjo būti pristatyta per savaitę, bet A. Š. tempė, po to kovo – balandžio mėn. pasakė yra, kad galima įsigyti, bet nebuvo gauta visa paskola, todėl susitarė su L. L., kad jis paskolina pinigų krautuvo pirkimui, nuperka, tuo labiau, kad G. V. jo paties įmonėje reikėjo traktoriaus. Buvo tartasi, kad nusiperka traktorių ir tada iš nuomos atiduos skolą. A. Š. pateikė jam krautuvo registraciją. Krautuvas buvo įregistruotas Pasvalio rajone, įregistravo savivaldybės darbuotojas A.. A. Š. po 1-2 metų pasakė, kad jį apgavo. Tada jam reikėjo spręsti problemas su L. L., kadangi visų pinigų neturėjo, grąžindavo jam dalimis. R. S. jį taip pat apgavo. Mano, kad R. S. buvo faktinis UAB ,,P.“ akcininkas ir vadovas, o A. Š. turėjo santykių su UAB ,,P.“. R. S. kreipėsi į jį paruošti verslo planą ir tarpininkauti gaunant paskolą UAB ,,P.“ naudai. R. S. sakė nusipirkęs įmonę, kuri turi registruotą ratinį krautuvą ,,Case“ ir norėtų gauti paskolą. Kadangi papildomai dirbdavo kaip verslo konsultantas, rašydavo projektus, sutarė kad gali jam padėti gauti pinigų verslo planui apmokėti. Susitarė su R. S., kad jeigu ne tik rašo, bet ir finansuoja verslo paskolos gavimą, tai jo atlygis būtų apie 20 procentų. Verslo paskolą iš Vilniaus kredito unijos gavo dalyvaujant ir R. S. ir V. S..

Paskolintus pinigus L. L. jam perdavė per du kartus. Vienas perdavimas galėjo būti Kaune, prie SEB banko, o kitas – Vilniuje arba pas L. L. namuose, arba jo darbe (duomenys neskelbtini). Paimdamas pinigus iš L. L., davė jam pasirašyti Paskolos sutartyje ir kasos pajamų orderiuose. Paskolos sutartį galėjo paruošti jis, sutartyje pasirašė už UAB ,,P.“ direktorių V. S.. Kasos pajamų orderiai taip pat buvo paruošti, taip pat galėjo pasirašyti už UAB ,,P.“ direktorių V. S., nes jo dažnai nebūdavo Lietuvoje. Kasos pajamų orderiuose buvo padaryta techninė klaida – įrašyta, kad pinigus L. L. sumokėjo 2013 metais, nors viskas vyko 2014 metais. Gerai neprisimena, bet mano, kad ir Paskolos sutartį ir Kasos pajamų orderiuose L. L. pasirašė tą pačią dieną. Gavęs 75 000 litų iš L. L., dalį jų (48 000 – 50 000 litų) davė A. Š., pasirašė vekselius, o kitą dalį grąžino M. T.-O., kadangi jis anksčiau buvo paskolinęs pinigų traktorių pirkimui. Taip buvo dalinai refinansuota paskola.

Pinigus iš L. L. skolinosi ne savo, o UAB ,,P.“ vardu, kadangi buvo planas gauti paskolą iš Vilniaus kredito unijos 200 tūkstančių litų UAB „P.“ naudai, tada būtų grąžinti pinigai L. L.. Vilniaus kredito unija patvirtino pirminę paskolą UAB „P.“, bet paskola nebuvo gauta. Pinigus iš L. L. skolinosi tik dėl JCB traktoriaus pirkimo, dėl autobokštelio nesiskolino. Vekselį dėl 20 000 eurų skolos L. L. pasirašė ne autobokštelio pirkimui, bet taip įformino senesnę likusią skolą iš ankstesnių verslo santykių. Sutarė, kad jis organizuoja paskolą G. V. įmonei ir iš to pelno jie dengs ankstesnę skolą. Buvo gautas sprendimas iš Vilniaus kredito unijos suteikti paskolą autobokštelio pirkimui, tačiau G. V. sūnus, o gal pats G. V. nenorėjo važiuoti ir laiduoti už gaunamą paskolą. Autobokštelis ir traktorius nebuvo nupirktas, nes A. Š. jį apgavo. Supratęs, kad A. Š. jį apgavo, į policiją nesikreipė, nes neturėjo vekselio, kad A. Š. jam yra skolingas. Po 2-3 mėnesių suprato, kad nebus traktorių, apie tai pasakė L. L. ir G. V., pasakė ir tai, kad pats yra apgautas. Pažadėjo L. L., kad grąžins pinigus. Tuo metu jis tokių pinigų neturėjo, be to, buvo laidavęs, bankas neišmokėjo pinigų, todėl vėluodavo atsiskaityti su L. L.. Mokėdamas po truputį visą skolą L. L. grąžino, šiai dienai skolingas nėra.

Nukentėjusysis L. L. parodė, kad kaltinamąjį K. N. pažįsta apie 10 metų, susipažino, kuomet K. N. organizuodavo gydytojų mokymus už Europos Sąjungos lėšas, o jis kaip gydytojas padėdavo ruošti tokių mokymų programas ir juos pravesti. Taip pat jam buvo žinoma, kad K. N. yra akcininkas ir bendrasavininkas UAB ,,N.“ (duomenys neskelbtini). 2014 metų balanadžio mėnesį K. N. paskambino su verslo pasiūlymu, pasakė, kad galima įsigyti traktorių, kuris dirbtų jų bendro pažįstamo G. V. statybinėje įmonėje ,,G.“, gautas pelnas iš pradžių būtų naudojamas traktoriaus įsigijimo išlaidoms padengti, o vėliau gautas pelnas būtų dalijamas jiems trims lygiomis dalimis. Bet tam pradžioje reikia įsigyti traktorių. Traktorių įsigytų per UAB „P.“, kuriai atstovavo K. N., tokiu būdu jis paprašė paskolinti pinigų traktoriui įsigyti. G. V. buvo nuvažiavęs į Klaipėdą apžiūrėti tą traktorių, grįžęs sakė, kad viskas gerai, tokio traktoriaus reiktų jo įmonės objektuose. K. N. atvažiavo pas jį į darbą ((duomenys neskelbtini)), ir jis pasirašė 2014-04-07 paskolos sutartį su UAB „P.“, kuriai atstovavo direktorius V. S.. Direktoriaus jis nematė, nes sutartį su direktoriaus parašu jam atvežė K. N.. Pagal šią sutartį jis paskolino 75 000 litų UAB ,,P.“ traktoriaus įsigijimui. Paskolos sutartyje buvo nurodyta traktoriaus markė, K. N. sakė galintis parodyti traktoriaus dokumentus. Padavęs K. N. pinigus (75 000 litų), pasirašė trijuose kasos pajamų orderiuose, kurie taip pat buvo pasirašyti UAB ,,P.“ direktoriaus V. S.. Pinigus K. N. skolino, nes juo pasitikėjo. Su K. N. buvo diskusija, iš kurios jis suprato, jog daroma paskolos sutartis ir su Kredito unija dėl to paties traktoriaus pirkimo, jeigu paskolos sutartis su Kredito unija bus pasirašyta, pinigus jam grąžins. K. N. parodė dokumentus, kad su Kredito unija tvarkomi kažkokie dokumentai. Po kelių dienų buvo diskusija, kad statybos darbams be traktoriaus reikėtų dar ir autobokštelio. G. V. sakė, kad ir traktorius ir autobokštelis jo įmonėje labai reikalingi, kad turint tokią techniką, būtų daugiau užsakymų, tą patį minėjo ir K. N., kadangi verslas turi judėti. G. V. apžiūrėjo autobokštelį, pasakė, kad viskas tinka, reikia pirkti. Jis už autobokštelio įsigijimą 20214-04-10 savo namuose K. N. davė 20 000 eurų. K. N. pasirašė vekselį, kad yra jam skolingas 20 000 eurų. Nei traktorius, nei autobokštelis nebuvo nupirktas, K. N. pasakė, kad traktorius dėl kažkokių priežasčių užstrigo, negalima jo užregistruoti, o autobokštelio tiesiog nebepirko. Viskas sustojo, nebuvo nei traktoriaus, nei autobokštelio, o pinigų jam niekas negrąžino. Buvo informuotas, kad su Kredito unija yra pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią UAB ,,P.“ gavo paskolą, bet jam pinigų niekas taip ir negrąžino. Bėgo laikas, niekas nejudėjo, klausė K. N., kada bus technika arba grąžins pinigus, bet K. N. sakė, kad jį patį apgavo tie, per ką pirko traktorių, kad negavo nei traktoriaus ir prarado pinigus. K. N. žadėjo jam grąžinti pinigus, kai juos turės. Pasijutęs K. N. apgautas kreipėsi į policiją. Šiai dienai K. N. pinigus grąžino, pretenzijų jam neturi.

Liudytojas G. V. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį K. N. nuo 2013-2014 metų. Kas supažindino, neprisimena. L. L. yra jo kaimynas. Jis pats turi UAB ,,G.“, kuri verčiasi statybos darbais. Jo bendrovė turėjo objektą Raseiniuose, aplinkos tvarkymui bei kitiems žemės darbams labai reikėjo universalaus traktoriaus-ekskavatoriaus. Kad tokį traktorių galima gauti, pasiūlė K. N.. Su K. N. ir L. L. susitarė, kad jie finansuos tokio traktoriaus pirkimą, traktorius dirbs jo bendrovėje ,,G.“, o gautą pelną dalinsis lygiomis dalimis bei padengs traktoriaus įsigijimą. K. N. pasakė, kad toks traktorius yra Klaipėdoje, davė kontaktinį telefono numerį. Tada jis pasiėmė būsimą to traktoriaus vairuotoją ir kartu nuvažiavo į Klaipėdą apžiūrėti traktorių. Traktorius stovėjo Klaipėdos pramoniniame rajone, kažkokios metalo įmonės teritorijoje. Paskambino, atvažiavo žmogus, kuris padavė raktą. Jis su būsimu vairuotoju traktorių apžiūrėjo, traktorius buvo universalus, galintis kasti, stumdyti, pakrauti. Traktorius turėjo lietuvišką valstybinį numerį. Apžiūrėjęs traktorių paskambino L. L., pasakė, kad viskas tinka, todėl laukia traktoriaus savo objekte Raseiniuose. Traktorių turėjo nupirkti K. N., o finansavo L. L.. Jam žadėjo, kad traktorius po savaitės bus jo objekte ir galės dirbti. Praėjo savaitė, bet traktoriaus nebuvo, objekto užsakovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl neatliktų darbų, teko samdytis kitą techniką. Vis klausinėjo kaimyno L. L., kada bus traktorius, jam buvo pasakyta, kad tvarkomi dokumentai, kad kažko nėra. K. N. dar klausė jo, ar nereikia statybos darbuose ir kitokios statybinės technikos. Jis kaip tik važinėdamas į objektą Raseiniuose (duomenys neskelbtini) įmonės aikštelėje prie IX forto matė parduodamą universalų autobokštelį, kuris būtų labai pravertęs statybos darbuose. Apie tą autobokštelį pasakė ir L. L., ir K. N., pastarasis turėjo nupirkti tą autobokštelį. K. N. nenupirko nei traktoriaus, nei autobokštelio.

Liudytojas A. Š. parodė, kad kaltinamąjį K. N. pažįsta 8-9 metai. Vienas iš kito skolinosi pinigus kaip fiziniai asmenys. 2013 ar 2014 metais K. N. per tris kartus pasiskolino iš jo 70 000 litų. Tuos pinigus paskolino kartu su buvusia žmona. Po skyrybų K. N. skolą perleido A. V.. Ar skolą K. N. grąžino, nežino. Dėl tos paskolos yra buvę pykčių su K. N.. Pažįsta R. S., kuris dažnai lankydavosi ir domėjosi nekilnojamuoju turtu, kuomet jis dirbo nekilnojamojo turto agentūroje ,,V.“. Gali būti, kad padėjo jam įsigyjant UAB ,,P.“, tačiau pats niekaip nesusijęs su UAB ,,P.“. Kadangi R. S. buvo reikalinga paskola verslui vystyti, jis R. S. supažindino su K. N., nes žinojo, kad K. N. gali padėti paimant paskolas iš Kredito unijos. Pažįsta ir V. S., su kuriuo jį supažindino R. S.. Su V. S. dėl UAB ,,P.“ reikalų nebendravo. Dėl krautuvo ,,Case 821F“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentų tvarkymo, dėl krautuvo įregistravimo gali pasakyti, kad tikrai šio krautuvo registracijos dokumentų netvarkė. Kas galėjo tvarkyti šio krautuvo dokumentus, nežino. Kažkada K. N. klausė jo dėl krautuvo, kad būtų galima parodyti jį vertintojams. Pasakė K. N., kad krautuvą turi K. M., žinojo, kad krautuvas dirbo Klaipėdos uoste. Asmeniškai šio krautuvo nematė, tik žino apie jį iš K. M.. Neprisimena, kad būtų pokalbis su K. N. dėl ratinio krautuvo JCB4cx įsigijimo ir negalėjo jam siūlyti pirkti, nes K. N. pastoviai būdavo skolingas. Iš K. N. pinigų už ratinį krautuvą nepaėmė, nes nesiūlė pirkti. G. V. ir L. L. nepažįsta. Į jo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) galėjo būti atsiųsti UAB ,,P.“ rekvizitai. Juos galėjo atsiųsti arba K. N., arba R. S..

Liudytojas K. M. parodė, kad kaltinamąjį K. N. pažįsta nuo 2013 ar 2014 metų, yra finansavęs kai kuriuos kaltinamojo projektus. K. N. jam pasakojo apie visokius savo projektus, kuriuos jis rašydavo, kad gauti Europos Sąjungos lėšų. Vienas iš jo projektų buvo Dinozaurų parkas, kitas – viešbutis prie Jurbarko. Jis susigundė ir finansavo juos paskolindamas K. N. pinigų. Skolindamas pinigus pasitikėjo K. N., jis labai įtikinamai kalbėdavo, taip pasitikėjimą kėlė tai, kad pradžioje už pirmuosius projektus jis grąžino paskolintus pinigus. Vėliau pradėjo nebegrąžinti ir liko jam skolingas. Pinigus skolino ne tik K. N. kaip fiziniam asmeniui, bet ir K. N. įmonėms, kurios yra bankrutavusios arba turtas įkeistas, vyksta teismai ir įmonės neturi iš ko grąžinti jam paskolintus pinigus. Jis yra UAB ,,A.“ akcininkas, bendrovė 2013 metais iš ,,Case“ atstovybės Lietuvoje pirko naują frontalinį krautuvą ,,Case 821F“. Šio krautuvo valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registravo Klaipėdos mieste. Dažniausia krautuvo buvimo vieta yra Klaipėdos uoste, teritorija uždara ir be leidimo į šią teritoriją patekti neįmanoma. Apie šio krautuvo įsigijimą pasakojo K. N., apie krautuvo pardavimą nebuvo kalbų, buvo kalbos tik apie visos įmonės pardavimą. UAB ,,A.“ neturi ratinių krautuvų, tokių kaip JCB4x.

Liudytoja S. D. parodė, kad kaltinamojo K. N. nepažįsta. 2014 metų sausio mėnesį Pasvalio r. gaisrinėje dirbantis pažįstamas J. S. paprašė padėti vienai įmonei ir paklausė, ar gali duoti jos telefono numerį UAB ,,P.“ direktoriui. Po kelių savaičių jai paskambino asmuo, prisistatė UAB ,,P.“ direktoriumi. Paprašė iš Pasvalio autobusų stoties paimti paketą ir nunešti jį į Pasvalio r. savivaldybės Žemės ūkio skyrių. Dar paprašė pasakyti savo asmens kodą ir paso duomenis. Jam padiktavo prašomus duomenus. Vėliau nuėjo į Pasvalio autobusų stotį ir paėmė siuntą, kuri atvažiavo autobusu iš Vilniaus. Siunta buvo A4 formato vokas, jis nebuvo storas, kas buvo jo viduje nežino, atplėšusi nebuvo. Ji tą voką nunešė į Pasvalio r. savivaldybę ir paliko specialistui. Jam nieko nereikėjo sakyti, visiems viskas buvo aišku. Ji nepasirašė jokių dokumentų, susijusių su traktoriaus registracija. Jai buvo pasakyta pasiteirauti po trijų dienų. Kai po tijų dienų pasiteiravo, pasakė, kad dar nepadaryta, kai bus padaryta, ją informuos telefonu. Jai paskambino, ji nuėjo į savivaldybę ir jai padavė paketą, susuktą į celofaną. Atplėšusi nebuvo, bet apčiuopus buvo aišku, kad tai metallinis daiktas (numeriai). Paketą ji nunešė į Pasvalio autobuso stotį ir įdėjo siuntą į Vilnių važiuojantį autobusą. Apie tai, kad UAB ,,P.“ išrašė įgaliojimą jos vardu, ji nieko nežino, tokio įgaliojimo ji nematė. Atlygio už paslaugą ji negavo, bet kaip suprato, jai turėjo apmokėti per banką į UAB ,,V.“, kurioje ji dirbo, sąskaitą.

Liudytojas M. Z. parodė, kad kaltinamojo K. N. nepažįsta. Laikotarpiu nuo 2012-09-28 iki 2013-09-27 buvo UAB ,,P.“ diektorius. Bendrovės steigėjas ir akcininkas buvo UAB ,,L.“. Tuo metu, kai jis buvo direktorius UAB ,,P.“ vykdė vienintelę veiklą – siekė gauti leidimus saulės elektrinės statybai UAB ,,L.“ priklausančiame žemės sklype. UAB ,,P.“ jokios veiklos, susijusios su statybos technikos pirkimu, panaudojimu statybose, nevykdė. UAB ,,P.“ jis dirbo vienas, buhalterinę apskaitą tvarkė pasamdyta bendrovė UAB ,,L.“. 2013-09-27 UAB ,,P.“ pardavė kaip nepavykusį projektą, bendrovę pardavė M. L.. 2014-01-16 įgaliojimo S. D. atstovauti UAB ,,P.“ nebuvo išdavęs, nes jis tada nebebuvo UAB ,,P.“ direktorius. S. D. nepažįsta.

Liudytojas M. L. parodė, kad su kaltinamuoju K. N. paskutinį kartą bendravo prieš 8 metus. Anksčiau vertėsi tuo, kad pardavinėjo likviduojamas įmones, pats jas pirkdavo ir parduodavo. Jeigu įmonė būdavo nemoki ar su skolomis, viską sutvarkydavo, ir tada parduodavo, iš to gaudavo pajamas. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013-10-16 pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš UAB ,,L.“ nupirko UAB ,,P.“. Pastaroji bendrovė, kai ją nupirko jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto neturėjo. Ūkinės finansinės veiklos nevykdė, bendrovs vardu jokios statybinės technikos nepirko. 2013 metų pabaigoje internetu skelbiu. lt portale paskelbė, kad parduoda UAB ,,P.“. Ją pardavė 2014-01-17 V. S.. 2014-01-16 įgaliojimo atstovauti UAB ,,P.“ S. D. nebuvo išdavęs.

Liudytoja L. C. parodė, kad yra UAB ,,L.“ direktorė. Jos bendrovė tvarkė UAB ,,P.“ buhalterinę apskaitą 2012–2013 metais. Apskaitą tvarkė kita bendrovės darbuotoja jos pavedimu. Kiek prisimena, UAB ,,P.“ direktorius buvo M. Z., bendrovės veikla buvo susijusi su saulės elektrinės statyba, bet veiklos taip ir nepradėjo vykdyti, todėl praktiškai buhalterinių dokumentų šios bendrovės nebuvo. 2013 metais M. Z. nusprendė parduoti visas savo 33 įmones, tarp kurių buvo ir UAB ,,P.“, ir pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktą UAB ,,P.“ dokumentai buvo perduoti naujam direktoriui M. L..

Liudytojas M. D. parodė, kad yra UAB ,,A.“ akcininkas. Kaltinamąjį K. N. pažįsta, turėjo bendrų verslo reikalų. 2014 metais UAB ,,A.“ paskolino apie 10 000 eurų (39 500 litų) K. N. kaip fiziniam asmeniui Dinozaurų parko įkūrimui ir tolimesnei veiklai. UAB ,,A.“ turėjo tapti Dinozaurų parko akcininke, atrodė, kad investuojant į Dinozaurų parką UAB ,,A.“ pavyks užsidirbti. Jie susitiko su K. N., šis parodė, ko dar trūksta Dinozaurų parkui. Pinigus paskolino pasirašydami paparastąjį vekselį, K. N. įsipareigojo pinigus grąžinti iki 2014 m. birželio mėnesio. Sutartu laiku K. N. pinigų negrąžino, pasakė, kad jį patį išmetė iš projekto, vis žadėdavo grąžinti pinigus, tvažiuodavo pas jį ir su naujais projektais, siūlė investuoti į kitus jo projektus, pasakojo apie projektą Tenerifėje. Tačiau UAB ,,A.“ jau bijojo skolinti pinigus K. N., kadangi jis dar nebuvo grąžinęs pinigų pagal Dinozaurų parko projektą. Dėl negrąžintos paskolos UAB ,,A.“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir teimas patenkino jos ieškinį, priteisdamas skolą ir metines palūkanas. Skolos UAB ,,A.“ K. N. iki šiol nėra grąžinęs.

Liudytojas A. B. parodė, kad kaltinamojo K. N. nepažįsta. Yra įkūręs MB ,,T.“, jos veikla – prekyba medžio granulėmis ir briketais. Lietuvoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje nupirktas medžio drožles ir briketus eksportuoja į Europos Sąjungos šalis. MB ,,T.“ statybinės technikos neturi ir statybos darbais niekada neužsiėmė. Buvo iškvietas apklausai į FNTT tarnybą, apie jam parodytą sąskaitą faktūrą ,,už statybos technikos nuomą“ nieko nežino, jokios statybos technikos MB ,,T.“ niekada nenuomavo ir jokių statybos darbų neatliko. Kas sąskaitoje galėjo įrašyti MB ,,T.“ rekvizitus, nežino.

Liudytoja G. S. parodė, kad kaltinamąjį K. N. pažįsta, juos siejo darbiniai santykiai. Maždaug 2014 metais ji dirbo UAB ,,P.“, buvo direktorė. Šį darbą susirado per savo tėvą R. S.. Tėvas taip pat pasiūlė dirbti ir UAB ,,P.“. Abi bendrovės buvo susijusios su K. N.. Į darbą ją priėmė ir darbo sutartį pasirašė su K. N.. Jos darbdavys veikiausiai buvo K. N., su juo daugiausia bendravo telefonu. Jai buvo pavesta plėtoti Dinozaurų parką netoli Vilniaus. Su K. N. buvo pokalbis, kad ji turės pavaduoti kažkur išvykusį UAB ,,P.“ direktorių V. S.. UAB ,,P.“ dirbo apie pusę metų. UAB ,,P.“ ofise niekada nebuvo. Atlyginimą gavo du kartus grynaisiais pinigais, jį išmokėjo K. N. Kaune. Apie tai, kad su ja nutraukiama UAB ,,P.“ darbo sutartis, 2015 metų sausio mėnesį jai telefonu pranešė K. N..

Liudytojas A. E. N. parodė, kad kaltinamasis K. N. yra jo sūnus. 2014-06-30 suteikė 6000 litų paskolą UAB ,,P.“. Šios bendrovės direktorius R. S. įnirtingai prašė jo paskolinti pinigų verslui gelbėti, sūnus K. N. taip pat prašė padėti ir jis sutiko. Su R. S. jį supažindino sūnus K. N.. Kai R. S. prašė paskolinti pinigų kartu buvo ir jo sūnus K. N., ir žmona A. N., tai buvo greičiausiai (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo jo žmona, restorane. Skolindamas pinigus pasirašė kažkokį dokumentą, greičiausiai kasos pajamų orderį ar kažką panašaus. Pinigus jis padavė R. S.. Skolindamas pinigus UAB ,,P.“ jis nežinojo jokių sūnaus K. N. sąsajų su UAB ,,P.“. Paskolą jam grąžino ne R. S., o sūnus K. N..

Liudytojas R. J. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį K. N., jis yra jo buvusios kolegės buvusios A. N. sūnus. A. N. paprašė jo padėti jos sūnui, nes K. N. turėjo nesėkmių iš ansktesnių savo verslų ir reikėjo padėti atsistoti ant kojų. A. N. labai pergyveno dėl sūnaus, todėl jis sutiko padėti. Dėl paskolos iš Vilniaus kredito unijos paėmimo kalbėjosi jau su pačiu K. N., tai galėjo būti 2014 m. liepos mėn. Jam buvo pasakyta, kad UAB ,,P.“ direktorius išvykęs į užsienį, o K. N. nedirba bendrovėje, bet turi interesą daryti verslą ir dėl to jis sutiko padėti paimant tą paskolą. Su K. N. buvo aptarta, kad jis paima paskolą iš Vilniaus kredito unijos ir iš karto ją atiduoda K. N.. 2014-07-04 kartu nuvyko į Vilniaus kredito uniją. K. N. turėjo įgaliojimų blankus su UAB „P.“ spaudu ir šios bendrovės direktoriaus V. S. parašais, tačiau nebuvo įrašyti tik asmens duomenys, kurį UAB „P.“ įgalioja paimti Vilniaus kredito unijos paskolos dalį grynais pinigais. Padavė K. N. savo asmens tapatybės kortelę ir jis 2014-07-04 įgaliojime įrašė jo vardą, pavardę ir asmens kodą. Tą įgaliojimą K. N. padavė Viniaus kredito unijos darbuotojui. Pagal šį įgaliojimą Vilniaus kredito unija suteikė 15 000 litų paskolą UAB „P.“. Jis pasirašė ant 2014-07-04 kasos išlaidų orderio, kad gavo 15 000 litų, taip pat įrašė ir savo asmens tapatybės kortelės duomenis. Gautus pinigus iš karto Vilniaus kredito unijos patalpose atidavė K. N. ir paprašė jo, kad parašytų raštelį, jog pinigus K. N. iš jo gavo. K. N. ant kito 2014-07-04 įgaliojimo blanko su UAB „P.“ spaudu ir šios bendrovės direktoriaus V. S. parašu, tik be jo asmens duomenų, parašė, kad gavo iš jo 15 000 litų ir šiuos pinigus perduos UAB „P.“ vadovui V. S.. Kam UAB ,,P.“ buvo reikalinga ta paskola, nesidomėjo.

Liudytojas V. S. parodė, kad R. S. pasiūlė jam tapti UAB ,,P.“ direktoriumi ir nuo 2014-02-06 jis tapo šios bendrovės direktoriumi. Tačiau R. S. ir toliau valdė UAB ,,P.“, o jis kaip direktorius jokių sprendimų nepriiminėjo. Neprisimena, kokią veiklą jam tapus direktoriumi vykdė UAB ,,P.“, galėjo būti kažkas su reklama. Po to R. S. nusprendė, kad bus vykdoma kažkokia statybos-remonto veikla, bus kažkokia technika ir dirbs. Pažįsta kaltinamąjį K. N., juos supažindino R. S.. K. N. UAB ,,P.“ nedirbo, jis padėjo gauti UAB ,,P.“ paskolą ir turėjo kažkokią techniką. Kaip suprato, K. N. su UAB ,,P.“ turėjo vykdyti bendrą veiklą. Nors UAB ,,P.“ buvo registruota Kaune, praktiškai visi jos buhalteriniai dokumentai ir įmonės spaudas buvo Vilniuje, pas K. N., galimai jo įmonės ofise. R. S. jį nuveždavo į Vilnių sutvarkyti dokumentų. Kadangi įmonė veiklos nevykdė, niekas buhalterinės apskaitos netvarkė. Bet kai K. N. ir R. S. nutarė paimti paskolą, važiavo į Vilnių pasirašyti buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį su UAB „A.“. Imant paskolą iš Vilniaus kredito unijos, jie trise, tai yra, jis, K. N. ir R. S. nuvažiavo į Vilniaus kredito uniją. Jis kaip UAB „P.“ direktorius pasirašė visus dokumentus paskolos gavimui. Pagal 2014-06-30 verslo paskolos sutartį UAB „P.“ buvo duota 46 000 litų paskola. Gaunant paskolą, kaip paskolos garantas buvo įrašytas traktorius-keltuvas ,,Case 821F“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jis laidavo savo turtu. Visus laidavimo, traktoriaus vertinimo pažymą ir kitus dokumentus buvo paruošęs K. N.. Pasirašius 2014-06-30 verslo paskolos sutartį, Vilniaus kredito unijos darbuotoja atnešė kasos išlaidų orderį 31 000 litų sumai, kurį jis pasirašė, tačiau pinigų negavo, kaip suprato juos galėjo paimti K. N., nes paskola buvo imama jo įmonės tikslams. Ar gauta paskola buvo apskaityta UAB ,,P.“ apskaitoje, nežino, bet pinigai į UAB ,,P.“ nepateko. Likusią sumą 15 000 litų vėliau turėjo paimti K. N. pagal jo kaip UAB ,,P.“ direktorius pasirašytą įgaliojimą. Įgaliojimą pasirašė ant tuščio blanko, nebuvo įrašytas įgaliotasis asmuo. Tą pačią dieną 2014-06-30 notaro kontoroje pasirašė trišalę sutartį, pagal kurią K. N. įmonė turėjo sumokėti Vilniaus kredito unijai UAB „P.“ vardu įsiskolinimą, t. y. padengti paskolą. 2014 m. rugpjūčio mėnesio gale pasakė R. S. ar K. N., kad išvažiuoja dirbti į užsienį. Tada notaro biure Kaune parašė įgaliojimą R. S. dukrai G. S., kad perduoda jai UAB ,,P.“ valdymą, o pats išvažiavo į užsienį. Apie paskolos panaudojimą nieko nežino, bet vėliau iš anstolio gavo raštą dėl paskolos, kurią suteikė Vilniaus kredito unija išieškojimo. Klausė K. N. apie paskolos grąžinimą, jam sakė, kad viskas gerai, paskola grąžinama. Apie traktoriaus pirkimą ir registravimą Pasvario r. savivaldybės Žemės ūkio skyriuje nieko nežino, S. D. nepažįsta, įgaliojimo jai dėl traktoriaus registracijos nepasirašė. Apie 2014-04-07 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytą tarp L. L. ir UAB „P.“ atstovaujamos jo, kaip įmonės direktoriaus, pagal kurią L. L. paskolino UAB „P.“ 75 000 litų ekskavatoriaus JCB4cx pirkimui, nieko nežino, tokios sutarties niekada nepasirašinėjo ir parašas po įmonės rekvizitais yra ne jo. Kasos pajamų orderių kvituose parašai taip pat yra ne jo ir apie tokių pinigų priėmimą į UAB ,,P.“ kasą nieko nežino. Kur buvo panaudota iš L. L. gauta paskola jam nėra žinoma.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams byloje patikrinti, teisiamajame posėdyje pagarsinti liudytojo M. T.-O. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui apie tai, kad apytiksliai 2010 metais turėjo verslo santykius su K. N.. Skolino K. N. pinigines lėšas, tačiau nepamena, kada, kiek ir kokia valiuta. Jis negrąžino visų pinigų, bet gal kažkokią dalį ir grąžino, negali pasakyti kiek, kada, valiutos taip pat nepamena. Jis skolino pinigus bendriems invensticiniams tikslams. K. N. yra pasirašę raštišką pinigų skolinimo sutartį. Negali pateikti raštiškos kopijos. Abejoja, ar turi ją, bet jeigu ras, būtiniai susisieks su tyrėju ir pateiks sutarties kopiją. Neprisimena, kad 2013 m. liepos 31 d. jis (M. T.-O.), K. N. ir A. Š. sudarė paskolos sutartį 79 000 Lt. Apklausos metu liudytojui parodžius dvi fotolenteles Nr. 1 ir Nr. 2, fotolentelės Nr. 1 nuotraukoje Nr. 2 atpažino K. N.. (7 t., b.l. 71–74).

2014-04-07 Paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. L. (paskolos davėjas) paskolina UAB ,,P.“, atstovaujamai direktoriaus V. S. (paskolos gavėjui) 75 000 litų. Paskolos davėjas įsipareigoja paskolą išmokėti dalimis po 25 000 litų per trijų dienų laikotarpį po sutarties pasirašymo. Paskolos gavėjas įsipareigoja paskolą paskolos davėjui grąžinti iki 2014-05-10 (1 t., b. l. 6–7).

UAB ,,P.“ kasos pajamų orderio kvite serija PIR Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2013-04-08 kasininkas V. S. iš L. L. gavo 25 000 litų. UAB ,,P.“ kasos pajamų orderio kvite serija PIR Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2013-04-09 kasininkas V. S. iš L. L. gavo 25 000 litų. UAB ,,P.“ kasos pajamų orderio kvite serija PIR Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2013-04-10 kasininkas V. S. iš L. L. gavo 25 000 litų (1 t., b. l. 8–9).

Pagal 2014-04-10 paprastąjį vekselį K. N. 2015-09-25 be sąlygų įsipareigoja sumokėti L. L. 20 000 eurų (1 t., b. l. 28).

2014-06-30 Verslo paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Vilniaus kredito unija, atstovaujama administracijos vadovo V. G., suteikia 46 000 litų paskolą UAB ,,P.“, atstovaujamai direktoriaus V. S.. Paskolos grąžinimo terminas 2016-06-30 (4 t., b. l. 91–97).

Vilniaus kredito unijos 20214-06-30 Kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad UAB ,,P.“ išduota 31 000 litų (4 t., b. l. 102).

Vilniaus kredito unijos 20214-07-04 Kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad UAB ,,P.“ (pagal įgaliojimą R. J.) išduota 15 000 litų (4 t., b. l. 103).

2014-07-04 Įgaliojime nurodyta, kad UAB ,,P.“ direktorius įgalioja R. J. gauti iš Vilniaus kredito unijos paskolos dalį grynais 15 000 litų. Įgaliojimas galioja iki 2014-07-10 (4 t., b. l. 104).

Į bylą yra pateikti neprotestuotinas paprastasis vekselis, paskolos sutartis, kas liudytų, jog tarp šių dokumentų šalių yra susiklostę civiliniai paskoliniai santykiai, tačiau įvertinus kaltinamojo K. N. tikruosius ketinimus, kuriuos jis patvirtino savo veiksmais, jie vertintini ne kaip kilę iš civilinio delikto, o turintys aiškius nusikaltimo sudėties požymius. Nustatyta, kad kaltinamasis K. N. ir nukentėjusysis L. L. buvo pažįstami iki tiriamo įvykio, turėję bendrų projektų organizuojant medikų mokymus ir pasitikėję vienas kitu. Nukentėjusiajam L. L. pasitikėjimą kėlė ir tai, kad K. N., jo žiniomis, buvo UAB ,,N.“ akcininkas ir bendrasavininkas, be to, žinojo, kad K. N. rašo įvairius projektus ir gauna pajamų. Pasitikėdamas K. N. nukentėjusysis L. L. apsisprendė paskolinti jam pinigų, tačiau K. N. šiuo atveju piktnaudžiavo nukentėjusiojo pasitikėjimu ir nutylėjo esminę informaciją apie jo galimybes sutartu laiku (2014-05-10) grąžinti paskolą. Skolindamasis pinigus (75 000 litų) iš nukentėjusiojo L. L., jis veikė ne savo, o juridinio asmens UAB ,,P.“ vardu, nors jokio įgaliojimo veikti šios bendrovės vardu neturėjo ir nebuvo susijęs su šia bendrove nei darbiniais, nei valdymo santykiais. Kaltinamasis įtikino nukentėjusįjį pinigus skolinti UAB ,,P.“ naudai, kad nupirkti ekskavatorių JCB4cx, nors iš nukentėjusiojo L. L. ir liudytojo G. V. parodymų nustatyta, kad skolindamasis pinigus iš nukentėjusiojo, kaltinamasis K. N. tvirtino, jog už L. L. UAB ,,P.“ paskolintus pinigus nupirktas ekskavatorius dirbtų G. V. bendrovėje ,,G.“, o gautą pelną dalintųsi trise: kaltinamasis, L. L. ir G. V.. Kita aplinkybė, patvirtinanti nusikalstamus kaltinamojo ketinimus užvaldyti nukentėjusiojo L. L. turtą yra tai, kad jis suklastojo 2014-04-07 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ekskavatoriaus JCB4cx pirkimo, pasirašydamas joje už UAB ,,P.“ direktorių V. S.. Taip pat suklastojo ir tris UAB ,,P.“ kasos pajamų orderius: 2013-04-08 serija PIR Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-09 serija PIR Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-10 serija PIR Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydamas, į kasos pajamų orderius tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad L. L. UAB ,,P.” išmokėjo pinigus 2013 m. balandžio 8, 9, 10 dienomis, nors iš nukentėjusiojo L. L. parodymų nustatyta, jog pinigus (75 000 litų) K. N. atidavė visus iš karto, o ne dalimis per tris dienas, be to, minėtuose kasos pajamų orderiuose 2014-04-07 pasirašė už pinigus į UAB ,,P.“ kasą priėmusį kasininką V. S.. Tai, kad paskolos sutartyje ir trijuose kasos orderiuose pasirašė už UAB ,,P.“ direktorių V. S. pripažino ir pats kaltinamasis K. N., paaiškindamas, kad UAB ,,P.“ direktoriaus V. S. tuo metu nebuvo Lietuvoje. Tikėtiną išvadą, kad paskolos sutartyje ir trijuose kasos pajamų orderiuose už V. S. pasirašė K. N., davė ir rašysenos specialistas, o iš liudytojo V. S. parodymų nustatyta, kad jis apie L. L. paskolą, suteiktą UAB ,,P.“, nieko nežinojo, pinigų iš L. L. į UAB ,,P.“ kasą nepriėmė ir minėtuose dokumentuose nepasirašė. Klastodamas dokumentus, kurių pagrindu nukentėjusysis L. L. skolino pinigus UAB ,,P.“, kaltinamasis klaidino nukentėjusįjį, jog jis pinigus skolina ne K. N., o juridiniam asmeniui. Iš 2017-09-27 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl UAB ,,P.“ ūkinės finansinės veiklos“ nustatyta, kad 2014-04-07 iš L. L. gauta 75 000 litų paskola nebuvo apskaityta UAB ,,P.“ kasoje, paskolos sutartyje nurodytas ekskavatorius JCB4cx neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje, kas patvirtina kaltinamojo tikruosius ketinimus – skolintis pinigus sau, o ne UAB ,,P.“ naudai. Iš kaltinamojo K. N. parodymų nustatyta, kad iš L. L. gautų pinigų (75 000 litų) grąžino skolą M. T.-O., o likusią dalį pinigų padavė R. Š. pirkti traktorių. Tai patvirtina kaltinamojo K. N. apgaulę įtikinant nukentėjusįjį L. L. skolinti pinigus UAB ,,P.“ ekskavatoriaus JCB4cx įsigijimui, nors tikrieji jo ketinimai buvo grąžinti savo skolas tretiesiems asmenims. K. N. įtikino nukentėjusįjį L. L. paskolinti 75 000 litų UAB ,,P.“ ekskavatoriaus JCB4cx pirkimui, o po kelių dienų (2014-04-10) tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą įtikino paskolinti dar 20 000 eurų autobokštelio pirkimui, 2014-04-10 L. L. namuose pasirašydamas paprastąjį vekselį. Apie autobokštelio pirkimą teisiamajame posėdyje patvirtino ir nukentėjusysis L. L., ir liudytojas G. V., kuris būdamas įtikintas, kad K. N. nupirkta, o L. L. finansuojama technika dirbs jo bendrovėje ,,Gedmita“. Nukentėjusysis L. L. ir liudytojas G. V. paliudijo, jog kaltinamasis K. N. nenupirko nei ekskavatoriaus, nei autobokštelio, o šios technikos pirkimui paskolintų pinigų L. L. negrąžino. Nenupirkęs žadėtos technikos ir sutartu laiku negrąžinęs L. L. šios technikos pirkimui paskolintų pinigų, kaltinamasis K. N. apsunkino nukentėjusiojo pažeistos teisės atkūrimą, nes pinigus skolinosi ne savo, o UAB ,,P.“ vardu, kurios buhalterinėje apskaitoje iš L. L. gauta paskola nebuvo apskaityta. Kaltinamojo K. N. versija, kad žadėtos technikos nenupirko ir skolos nukentėjusiajam L. L. negrąžino, nes pats buvo apgautas A. Š., ką jis grindžia į bylą pateiktu susirašinėjimu su A. Š. (8 t., b. l. 1–33), neatleidžia kaltinamojo nuo atsakomybės, kadangi jis pats naudojo apgaulę nukentėjusiojo L. L. atžvilgiu – skolinosi pinigus kito juridinio asmens vardu ir suklastodamas paskolos sutartį bei kasos pajamų orderius, nutylėjo, kad iš nukentėjusiojo pasiskolinti pinigai bus panaudoti kitam tikslui, nei įtikino nukentėjusįjį (grąžino savo skolą M. T.-O.).

Kaltinamasis K. N. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad skolindamasis pinigus kito juridinio asmens vardu ir suklastodamas paskolos sutartį bei kasos pajamų orderius, nutylėdamas savo tikruosius ketinimus, kad iš nukentėjusiojo pasiskolinti pinigai bus panaudoti kitam tikslui, nei įtikino nukentėjusįjį, jis naudoja apgaulę nukentėjusiojo atžvilgiu ir to norėjo, siekdamas užvaldyti didelės vertės svetimą turtą. Kvalifikuojant K. N. veiksmus, atsižvelgiama į apgaule užvaldyto turto vertę (41 721,50 Eur), kuri yra didesnė nei 250 MGL, kas pagal BK 190 straipsnio 1 dalį (2010-12-02 įstatymo Nr. IX-1199 redakcija) vertinama kaip didelės vertės turtas. Aptarti kaltinamojo K. N. veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, idealioji sutaptis.

BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

K. N. buvo kaltinamas ir nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio mėn. 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, turėdamas išankstinį ketinimą apgaulę įgyti svetimą – Vilniaus kredito unijos – turtą, UAB „P.“ vardu gaunant verslo kreditą 46 000 litų (13 300,52 Eur), įkalbėdamas UAB „P.“ direktorių V. S. pasirašyti 2014 m. birželio 30 d. verslo paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, kad Vilniaus kredito unija išmoka dalį kredito – 31 000 litų (8 978,22 Eur) UAB „P.“ direktoriui V. S., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu būdu, pinigus paėmė K. N., žadėdamas pinigus grąžinti, tačiau pinigų negrąžino bei tęsdamas nusikalstamą veiką 2014 m. liepos 4 d., Vilniaus kredito unijos patalpose, (duomenys neskelbtini), pagamindamas netikrą dokumentą – surašydamas UAB „P.“ vardu įgaliojimą R. J. paimti iš Vilniaus kredito unijos paskolos dalį 15 000 litų (4 344,30 Eur), nors tokių įgaliojimų neturėjo ir UAB „P.“ nedirbo, ir pagal 2014-07-04 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus kredito unijai išmokėjus R. J. dalį kredito – 15 000 litų (4 344,30 Eur), perėmė iš R. J. UAB „P.“ skirtus pinigus, tai patvirtindamas savo parašu, kaip UAB „P.“ atstovas, pinigų negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę įgijo svetimą, Vilniaus kredito unijai priklausantį didelės vertės turtą – 46 000 litus (13 300,52 Eur).

Kaltinamasis K. N. kaltės nepripažino ir duodamas parodymus teisiamajame posėdyje paaiškino, kad rašė UAB „P.“ verslo planą, skolino pinigų pats, taip pat 6000 litų paskolino ir jo tėvas A. E. N.. Vilniaus kredito unijos paskola buvo patvirtinta dviem etapais. Tiksliai nepamena paskolos sumos, galėjo būti 200-250 tūkstančiai litų. Pirmame etape buvo patvirtinta 46 000 litų paskola. Tą kartą į Vilniaus kredito uniją atvyko su R. S. ir V. S.. Tą pačią dieną UAB ,,P.“ direktorius V. S. pasirašė paskolos sutartį ir tą pačią dieną pasirašė įgaliojimą paiimti pinigus – 15 000 litų. Tas įgaliojimas buvo pasirašytas Vilniaus kredito unijoje. Po to vyko pas notarą, kur V. S. pasirašė sutartį dėl įkeitimo. Kai reikėjo atsiimti 15 000 litų Vilniaus kredito unija nusprendė, kad pinigus išmokės ne jam, o kitam žmogui, kodėl toks sprendimas, jis nežino. Kadangi V. S. nebuvo, todėl jis pats ieškojo žmogaus, galinčio paimti pinigus. Geriausiai būtų buvę, jog pats V. S. būtų paėmęs, bet jis sakė negalėjo. Paprašė pažįstamo R. J.. Tai suderino jo mama A. N., jis tik paaiškino R. J., kad reikės nuvažiuoti į Vilniaus kredito uniją, pasirašyti ir paimti pinigus. Įgaliojimą, pagal kurį R. J. paėmė pinigus, buvo pasirašęs V. S. dar anksčiau Vilniaus kredito unijoje. R. J. asmens duomenis įgaliojime galėjo įrašyti ir jis Vilniaus kredito unijoje, ir unijos darbuotojas. Kai R. J. išmokėjo pinigus 15 000 litų, jis juos iš karto perdavė jam, kurioje vietoje nepamena. R. J. prašė pasirašyti, kad jis perduoda pinigus. Kad pinigus jis gavo patvirtino pasirašydamas ant pakvitavimo. Iš gautų 15 000 litų dalį perdavė R. S., nes jam reikėjo skolai už įmonę 6000–7000 litų atiduoti. Jis pasirašė vekselį. Dar 867 litų sumokėjo notarui, atsiėmė skolą, ką buvo sumokėjęs už verslo planus, tai buvo apie 4000–5000 litų. Po to dar atidavė skolą savo tėvui. Tas įgaliojimas, kuris buvo tuščias, buvo išrašytas jam bendrauti su notaru ir antstoliu dėl skolų dengimo. Problema ta, kad antros dalies paskolos Vilniaus kredito unija taip ir neišmokėjo, nes buvo sutarta jog išmokės, kai bus pilnas įvertinimas, kai vertintojas galės apžiūrėti krautuvą. Už krautuvą buvo atsakingas R. S. ir A. Š.. Krautuvas buvo registruotas UAB „P.“ vardu ir įtraukas į balansą. Buvo nurodyta 100 priežasčių, kodėl negalima padaryti vertinimo. R. S. persiuntė jam konsultaciją, pirminį vertinimą, krautuvą ir registracijos pažymėjimą, buhalterijos dokumentų minimaliai buvo. Tada jis pasiūlė R. S. bendrovę Vilniuje dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo UAB ,,P.“. Vėliau jis pats perėmė Vilniaus kredito unijos reikalavimą UAB ,,P.“ sumokėti paskolą, šiai dienai yra grąžinęs visą paskolą.

Ikiteisminio tyrimo metu K. N. savo kaltės taip pat nepripažino ir 2018-09-10 bei 2020-08-24 įtariamojo apklausų metu (7 t., b. l. 90–93; 117–120) parodė, kad dėl paskolos gavimo, iš Vilniaus kredito unijos, R. S. jokių finansinių ataskaitų nepersiuntė, sakė, kad turi dalį pirminių dokumentų ir senesnes finansines ataskaitas bei ieško buhalterinės įmonės, kuri galėtų toliau tvarkyti UAB „P.“ buhalterinę apskaitą. R. S. pasiūlė įmonę UAB „A.“, esančią Vilniuje Žvėryne. Galimai kartu su R. S. nuvežė, o vėliau papildomai nusiuntė UAB „P.“ turimus dokumentus, kuriuos perdavė R. S.. Remiantis jais UAB „A.“ atstovai paruošė finansinės ataskaitas. Šios finansinės ataskaitos kartu su paraiška, trumpu verslo planu, kurį jis paruošė, nusiuntė Vilniaus kredito unijai. Su R. S. kelis kartus nuvyko į Vilniaus kredito uniją, jos vadovas V. G. pasakė, kad preliminariai galėtų suteiki UAB „P.“ paskolą iki 200.000 litų per du etapus. Pirmame etape unija galėtų suteikti paskolą apie 45 000 litų. Antrame etape (kai bus pateiktas pilnas krautuvo vertinimas) galėtų suteikti likusią paskolos dalį. Paskolos pasirašymo metu Vilniaus kredito unijoje buvo jis (K. N.), UAB „P.“ direktorius V. S. ir R. S.. Tą pačią dieną, t. y. 2014-06-30 buvo pasirašyta verslo paskolos sutartis ir UAB „P.“ buvo išmokėta 46 000 litų paskola apyvartinėms lėšoms. Gaunant paskolą, kaip paskolos garantą, įrašė traktorių-keltuvą ,,Case 821F“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus kredito unijoje visus reikiamus dokumentus ir paskolos sutartį pasirašė įmonės direktorius V. S.. Pasirašius 2014-06-30 verslo paskolos sutartį, tą pačią dieną, t. y. po kurio laiko, unijos darbuotoja atnešė Vilniaus kredito unijos 2014-06-30 kasos išlaidų orderį 31 000 litų sumai, kurį pasirašė V. S.. Asmeniškai V. S. iš paskolos gautų grynaisiais, t. y. 31 000 litų, negavo. Kur buvo panaudota minima gauta pinigų suma neprisimena. Dėl 15 000 litų iš Vilniaus kredito unijos, išduotų UAB „P.“ pagal 2014-07-04 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškina, kad asmeniškai paprašė, kad juos paimtų pažįstamas R. J., kadangi tuo metu nebuvo UAB „P.“ direktoriaus V. S., jis išvyko į užsienį. R. J. sutikus, abu 2014-07-04 nuvyko į Vilniaus kredito uniją, (duomenys neskelbtini). Kredito unijos patalpose R. J. padavė turėtą įgaliojimo neužpildytą įgaliojimo blanką su UAB „P.“ spaudu ir šios bendrovės direktoriaus V. S. parašu. Minėtame įgaliojime R. J. asmens duomenis užpildė asmeniškai. Pagal šį įgaliojimą Vilniaus kredito unija R. J. išmokėjo 15 000 litų grynaisiais. Šiuos pinigus unijos patalpose iš R. J. paėmė asmeniškai, apie pinigų gavimą pasirašė R. J. kitoje įgaliojimo pusėje ir to neneigia. Iš 15 000 litų gautos pinigų sumos apie 1000 litų sumokėjo notarui už hipoteką (dėl traktoriaus įkeitimo), konsultantams apie 3500 litų už verslo plano finansinę dalį, paskolos antros dalies gavimui (konsultantų rekvizitai: UAB „R.“ įm. k. (duomenys neskelbtini), direktorius V. T.), o likusius pinigus perdavė R. S., tačiau patvirtinančių dokumentų neturi. Kodėl nustatytu laikotarpiu UAB „P.“ negrąžino paskolos nežino, kur randasi įkeistas turtas, krautuvas CASE 821F, taip pat nežino. Šio krautuvo niekuomet nematė, apie jo buvimo vietą gali pasakyti R. S. ir A. Š.. V. S. išvykus dirbti į užsienį, laikinai UAB „P.“ administratore buvo paskirta R. S. dukra G.. R. S. prašymu perdavė jos duomenis buhalteriniai įmonei, kad būtų sutvarkyti visi dokumentai.

Iš tokių kaltinamojo K. N. ir liudytojo R. J. parodymų nustatyta, kad 2014 m. liepos 4 d., Vilniaus kredito unijos patalpose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kredito unijai suteikus UAB ,,P.“ 15 000 litų paskolą ir pinigus pagal įgaliojimą išmokėjus R. J., K. N. tuos pinigus perėmė iš R. J., apie tai pasirašydamas ant įgaliojimo kitos pusės. Tačiau K. N. kaltinamas tuo, kad 15 000 litų paskolą Vilniaus kredito unija R. J. išmokėjo pagal K. N. pagamintą netikrą dokumentą – UAB ,,P.“ įgaliojimą R. J. paimti paskolos dalį iš Vilniaus kredito unijos. Duodamas parodymus kaltinamasis K. N. paaiškino, kad įgaliojimą R. J. paimti paskolos dalį iš Vilniaus kredito unijos, pasirašė UAB ,,P.“ direktorius V. S.. Liudydamas teisme V. S. parodė, kad likusią paskolos dalį (15 000 litų) iš Vilniaus kredito unijos turėjo paimti K. N. pagal jo kaip UAB ,,P.“ direktorius pasirašytą įgaliojimą. Įgaliojimą jis, kaip bendrovės direktorius, pasirašė ant tuščio blanko, tai yra, nebuvo įrašytas įgaliotasis asmuo. Esant tokiems liudytojo V. S. parodymams, negalima daryti kategoriškos išvados, kad tokį dokumentą (2014-07-04 įgaliojimą) pagamino kaltinamasis K. N.. Ikiteisminio tyrimo metu 2014-07-04 UAB ,,P.“ direktoriaus V. S. pasirašytas įgaliojimas gauti iš Vilniaus kredito unijos paskolos dalį grynais (15 000 litų) (4 t., b. l. 104) nebuvo ištirtas, nenustatyta, ar šis dokumentas tikras, ar ne, ar jame pasirašė UAB ,,P.“ direktorius V. S., ar kitas asmuo už jį. Todėl liko nepašalinti prieštaravimai, ar šį dokumentą pagamino K. N., siekdamas užvaldyti UAB ,,P.“ naudai Vilniaus kredito unijos suteiktą paskolos dalį, ar visgi, jį pasirašė teisėtas UAB ,,P.“ direktorius V. S., tačiau neįrašė įgaliotojo asmens. Tokiu atveju tyrimo metu liko nenustatyta tikroji UAB ,,P.“ direktoriaus V. S. valia dėl įgaliotojo asmens. Baudžiamajame procese visos abejonės ir prieštaravimai, kurie nebuvo pašalinti tyrimo metu, yra traktuojami kaltinamojo naudai. Galima tik spėti, kad kaltinamasis K. N. pasinaudojo UAB ,,P.“ direktoriaus V. S. pasirašytu 2014-07-04 įgaliojimu paimti paskolos dalį iš Vilniaus kredito unijos, jame įrašydamas įgaliotąjį asmenį R. J., tačiau, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, asmens kaltę turi patvirtinti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Abejojant dėl kaltinamajam K. N. inkriminuoto netikro dokumento –UAB ,,P.“ įgaliojimo R. J. paimti paskolos dalį (15 000 litų) iš Vilniaus kredito unijos – pagaminimo, lieka nenustatytas apgaulės būdas, pasirinktas K. N., siekiant užvaldyti Vilniaus kredito unijos turtą (15 000 litų).