Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant ieškovei V. D., atsakovui S. S., trečiajam asmeniui L. V., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) S. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-762-490/2014 pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui S. S., trečiajam asmeniui L. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo ir atsakovo S. S. priešieškinį ieškovei V. D. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Tarp šalių kilusiam ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo taikiai išspręsti šalys pateikė teismui taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta ir civilinė byla nutraukta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Nepilnametės dukros U. S., gim. 2004 (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta iki pilnametystės nustatoma su jos motina V. D., nustatant toliau tarp šalių su vaiku bendravimo tvarką: Netrukdomai leisti S. S. bendrauti su dukra U. S., gim. 2004 (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitės savaitgalį, penktadienį 18 val. paimant dukrą U. S. iš motinos gyvenamosios vietos ir pristatant atgal į motinos V. D. gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 18 val. U. S. vasaros atostogų metu bendraujant su S. S., netaikoma.

S. S. nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, kuria patvirtinta Taikos sutartis, įsipareigoja dukters U. S. išlaikymui skirti po 300 Lt (po tris šimtus litų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės. Išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja paskiriama nepilnametės dukros motina V. D.. Kiekviena iš šalių lieka prie savo patirtų išlaidų advokato pagalbai, o pašto išlaidas, susijusias su procesinių ir kitų dokumentų siuntimu, padengia lygiomis dalimis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Taikos sutartis buvo pasirašyta geranoriškai, jokių argumentų apie daromą psichologinį spaudimą ar grasinimus nebuvo. Prieš pasirašant sutartį su atsakovu buvo derinamos visos taikos sutarties sąlygos, atsakovas turėjo visas galimybes susipažinti su sutarties turiniu, kuris neabejotinai ir atitiko atsakovo valią. Atsakovas yra sąmoningas asmuo, galėjo laisvai apsispręsti, ar sudaryti taikos sutartį. Be to, atsakovas, kaip psichologijos magistro laipsnį turintis specialistas, nesutikdamas su taikos sutarties sąlygomis, turėjo teisę suprasti ir įvertinti sandorio pasekmes bei taikos sutarties nepasirašyti, kadangi taikiai išspręsti teisminį ginčą įstatymas neįpareigoja, taikos sutartis yra šalių laisvos valios aktas.Atsakovas buvo tinkamai atstovaujamas kvalifikuoto advokato, bylos užbaigimą taikos sutartimi inicijavo atsakovą atstovavęs advokatas, kuris ir paruošė ginčijamos sutarties sąlygas, ginčijamos sutarties sąlygas išsamiai aptarinėjo ir derino ieškovę bei atsakovą atstovavę advokatai. Taigi, šios atsakovui sąlygos buvo gerai žinomos, todėl preziumuojama, kad atsakovas buvo tinkamai supažindintas su taikos sutarties turiniu, teisinėmis šios sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmėmis.Atsakovas, sudarydamas taikos sutarties sąlygas, pats nurodė ir tikslino laiką dėl dukters lankymo iš motinos namų, tačiau nuo taikos sutarties pasirašymo dienos nei karto neatvyko aplankyti dukters, atsisakė atiduoti dukrai reikalingiausius mokymosi reikmenis, asmeninius daiktus.Atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia išvengti privalomo teismo nutarties vykdymo. Grasinimo padarinių realumas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos šiuo atveju privalėjo pateikti atsakovas.Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje nustatyta, kad nėra objektyvių duomenų, jog U. S. išsakytas noras, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina prieštarautų vaiko teisėtiems interesams. Šias išdėstytas aplinkybes patvirtina Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Ši vaiko nuomonė iš esmės yra pagrįsta jos ir mamos nuoširdžiu bendravimu, jai patinkančiu laisvalaikio praleidimu, santykiuose dominuoja tolerancija, tarp ieškovės ir dukters santykiai yra puikūs, draugiški, sieja stiprus emocinis ryšys, mergaitė linksma ir t. t.Atsakovo veiksmai, trukdant ieškovei bendrauti su dukra ir ją auklėti, turi įtakos vaiko raidai ir mergaitės psichoemocinei būsenai. Atsakovas ir toliau siekia dukrai daryti psichologinį spaudimą, vengia ieškoti kompromisų, atsisako bendrauti su specialistais, nuolat kelia konfliktus. Tokie atsakovo išpuoliai psichologiškai žlugdo ir traumuoja vaiką, ji patiria stresą ir neigiamas emocijas. Esanti aplinka atsakovo namuose dukrai tapo nesaugi, kadangi toks atsakovo elgesys stipriai psichologiškai traumuoja ieškovę, o taip pat kenkia ir nepilnametės dukters sveikatai ir ugdymui, vaiko pasitikėjimas savimi ir savarankiškumas yra slopinamas ir žlugdomas atsakovo namuose.Atsakovas savo atskirajame skunde nurodo įvykius laikotarpiu 2014 m. balandžio 11 d., balandžio 22 d., balandžio 23 d. ir kt., tačiau visi šie įvykiai buvo iki sudarant ir pasirašant taikos sutartį, todėl teismo nutarties neteisėtumui jokios įtakos negali turėti.Pažymėtina, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba taip pat nustatė, jog su U. S. tėvas galimai netinkamai elgėsi, prieš vaiką gali būti naudojamas psichologinis poveikis, nes tai buvo matyti, kaip tėtis atitempė įsitempusią mergaitę į jų tarnybą, konfliktavo, tampė pamokų metu įbaugintą vaiką. Pažymima, kad byloje iki šalims pasirašant taikos sutartį nustatyta, kad atsakovo namų aplinka mergaitei nėra tinkama dėl senelių netinkamo elgesio mergaitės atžvilgiu – vaiko akivaizdoje šmeižiant jos mamą, ignoruojant vaiko teisę į saugią ir ramią ir normalią aplinką.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas ar patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas tarp šalių sudarytą taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties patvirtinimą, nes neatsižvelgė į viešojo intereso apsaugą šeimos teisinių santykių bylose, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas procesinis sprendimas.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2006 m. gegužės 16 d. sprendimu nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių: nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu, įpareigojo ieškovę mokėti dukros išlaikymui po 125 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės (t. 1, b. l. 37-38). Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartimi nustatyta nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarka (t. 2, b. l. 108-123). Ieškovė 2014 m. vasario 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 16 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina iki vaiko pilnametystės (t. 1, b. l. 8). Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė (t. 2, b. l. 61-63).

Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.

CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Įstatyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylą išsiaiškinti, ar šalys yra išnaudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (CPK 249, 302 straipsniai, 340 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, pažymėtina, kad dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) nėra absoliutus. Įstatyme nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šios nuostatos išreiškia valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas). Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams.

Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl U. S. gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.169 str. 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodyta, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Ž. C., bylos Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Šios bylos aplinkybės patvirtina, kad U. S. su tėvu gyveno ir buvo jo auklėjama daugiau nei devynerius metus, todėl jos gyvenamosios vietos pakeitimo galimybė turėjo būti įvertinama ypač atidžiai.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo visų pirma turi būti skirta vaiko interesų apsaugai užtikrinti, t. y. tiesiogiai susijusi su viešuoju interesu. Taigi, pagal teisės aiškinimo ir taikymo praktiką sprendžiant, ar ši taikos sutartis neprieštarauja viešajam interesui, būtina buvo įvertinti ginčui išnagrinėti svarbių aplinkybių visumą. Sutiktina su apeliantu, kad vaikas nebuvo nuoseklus dėl savo noro gyventi su motina, nes 2014 m. kovo 7 d. apklausos metu vaikas aiškiai, tvirtai ir nedvejodamas pasakė (teismo video įrašas), kad nori gyventi su tėčiu, o ne su mama. Teismas, tvirtindamas šalių taikos sutartį taip pat turėjo įvertinti, kad vaikas iki bylos iškėlimo teisme gyveno su tėvu daugiau nei devynerius metus ir jo gyvenamoji vieta buvo pakeista bylą iškėlus teisme 2014 m. balandžio 11 d. be teismo sprendimo (nutarties), kas suponuoja išvadą dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo dėl teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 str.). Be to, bylos duomenimis nėra paneigta aplinkybė, kad ieškovė turi didelį išlaikymo įsiskolinimą dukrai. Aplinkybė, kad ieškovė per 8 metus nėra nei karto skyrusi 2006 m. priteisto išlaikymo buvo nurodytos priešieškinyje, (1 t., b.l. 140). Ieškovė šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme bei 2014-06-23 paaiškinime raštu (2 t., b.l. 105). Šio aplinkybės yra susijusios su įstatyme įtvirtinta vaiko teise būti aprūpinamam abiejų tėvų (CK 3.161 str.) ir gauti išlaikymą iš abiejų tėvų (CK 3.192 str.). Byloje taip pat yra duomenys apie vaiko psichologinio pobūdžio problemas, todėl tik įvertinus jų kilimo priežastis galima būtų spręsti ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas atitinka jos interesus.

Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad patvirtinus taikos sutartį galėjo būti pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nes byloje yra duomenų apie jo teisės į išlaikymą netinkamą vykdymą, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą be teismo sprendimo (nutarties), neišsiaiškinta, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ir kt. (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismas ginčo iš esmės visa apimtimi nenagrinėjo, todėl ištaisyti procesinių teisės pažeidimų apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės. Panaikinus Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.