Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams H. C. ir G. (G.) Š. dėl testamento pripažinimo galiojančiu, tretieji asmenys notarai Ona Žurauskienė ir Tomas Petras Vėlyvis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas A. (A.) Š. (toliau – ir ieškovas) 2021 m. kovo 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti galiojančiu V. Š. (toliau – ir testatorė, mama) 2008 m. spalio 30 d. sudarytą testamentą (toliau – ir ginčo testamentas).

2. Ieškovas nurodė, kad po mamos mirties kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo ir sužinojo, kad ginčo testamentą mama panaikino 2017 m. lapkričio 6 d., o 2018 m. balandžio 17 d. sudarė naują testamentą. Tiek 2017 m. lapkričio 6 d. pareiškimas, kuriuo anuliuotas ginčo testamentas, tiek ir 2018 m. balandžio 17 d. testamentas buvo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1940-933/2020). Ieškovas nurodė, kad teismo psichiatrijos specialistai ieškovo mamos sveikatos duomenis tyrė nuo 2008 m. iki jos mirties. Iš šių duomenų matyti, kad ginčo testamentą ieškovo mama sudarė laisva valia netrukdant sveikatos būklei, todėl ginčo testamentas turėtų būti pripažintas galiojančiu.

3. Atsakovė H. C. (toliau – ir atsakovė) atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovo santykiai su mama pablogėjo iš karto po 2009 m. liepos 3 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo ir ypač – kai ši sutartis vos po mėnesio buvo nutraukta. Tai aiškiai nurodyta notaro patvirtintame 2009 m. rugpjūčio 6 d. susitarime dėl sutarties nutraukimo. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas finansiškai neprisidėjo prie mamos laidotuvių, kuriose buvo vos 15-20 minučių. Be to, minėtoje byloje, kurioje vėlesnis testamentas buvo pripažintas negaliojančiu, yra vaizdo įrašas, kuriame pati ieškovo mama paaiškina jos nusivylimą dėl nuoskriaudų, patirtų iš ieškovo bei vaizdo įrašas, kuriame ji kalba apie norą palikti palikimą visiems jos trims vaikams. Atsakovė nurodė, kad mamos tikroji valia jos mirties dieną (2018 m. gruodžio 29 d.) buvo pakitusi, t. y. mama norėjo palikti butą ne vienam ieškovui, o visiems vaikams po lygiai. Be to, esant byloje abejonių dėl mirties dieną buvusios tikrosios ieškovo ir atsakovės mamos valios, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai bei socialinis teisingumas suponuoja, kad turtas būtų paveldėtas visų trijų vaikų.

4. Atsakovas G. (G.) Ši. ir tretieji asmenys (notarai Ona Žurauskienė ir Tomas Petras Vėlyvis) atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

5. Teismo posėdžių metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinio argumentus, prašė ieškinį tenkinti, o atsakovė ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovas G. Š. ir tretieji asmenys teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Byloje ginčas kilo dėl V. Š.2008 m. spalio 30 d. testamento pripažinimo galiojančiu.

Dėl pagrindinių faktinių bylos aplinkybių

7. Iš viešosios įstaigos Vilkpėdės ligoninės 2018 m. gruodžio 29 d. išduoto Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. Š. mirė, būdama 81 metų amžiaus. Liudijime nurodyta, kad pagrindinė liga, sukėlusi mirtį buvo širdies nepakankamumas, kitos svarbios patologinės būklės, sąlygojusios mirtį, buvo lėtinė smegenų išemija.

8. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė Ona Žurauskienė nors ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau 2021 m. liepos 22 d. raštu informavo teismą, kad po V. Š. mirties (2018 m. gruodžio 29 d.) nei testamentiniams, nei įstatyminiams įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Notarė pažymėjo, kad ginčo testamentas saugomas akcinėje bendrovėje „Archyvų sistemos“. Notarė pateikė teismui ginčo testamento kopiją, iš kurios matyti, kad V. Š. Rudaminoje sudarė ir pasirašė testamentą. Testamente nurodyta, kad „šiuo testamentu savo mirties atveju darau tokį patvarkymą: 1. Man priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) palieku savo sūnui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pasas Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad šis butas niekam kitam nebus perleistas, kol jis bus gyvas.“. Testamente nurodyta, kad testamentas perskaitytas garsiai ir išverstas į rusų kalbą. Testamentą užregistravo (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtino Rudaminos seniūnas T. K. (T. K.).

9. Taigi, ginčo testamentas yra oficialiajam testamentui prilyginamas testamentas, kuriuo V. Š. paskyrė įpėdinį (ieškovą), nurodydama sąlygą, kurią jis privalo įvykdyti, kad galėtų paveldėti, o iš kitų (įstatyminių) įpėdinių (atsakovų) atėmė paveldėjimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.28 straipsnio 6 dalies 6 punktas, 5.19 straipsnio 3 dalis, 5.36 straipsnio 1 dalis).

10. Vilniaus rajono 2-ajame notarų biure V. Š. 2017 m. lapkričio 16 d. anuliavo 2008 m. spalio 30 d. sudarytą ginčo testamentą, o 2018 m. balandžio 17 d. sudarė naują testamentą, pagal kurį visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant turtines ir neturtines teises, paliko dukrai H. C.(atsakovei). Taigi, vėlesniu oficialiu testamentu V. Š. atėmė paveldėjimo teisę iš kitų įstatyminių įpėdinių (savo sūnų ieškovo A. Š. ir atsakovo G. Š.). Pagal CK 5.35 straipsnio 2 dalį, vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui.

11. Teismas 2021 m. liepos 20 d. prijungė prie bylos Vilniaus regiono apylinkės teismo išnagrinėtą bylą Nr. 2-373-892/2020 (toliau – Prijungta byla), kurioje Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu pripažino V. Š. 2017 m. lapkričio 16 d. pareiškimą, sudarytą Vilniaus rajono 2-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo anuliuotas 2008 m. spalio 30 d. V. Š. sudarytas testamentas, patvirtintas Vilniaus rajono Rudaminos seniūno (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) taip pat pripažino V. Š. 2018 m. balandžio 17 d. testamentą, sudarytą Vilniaus rajono 2-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. 2076, negaliojančiu ab initio. Vilniaus apygardos teismas minėtame sprendime nurodė, kad toliau dėl paveldėjimo procedūrų tęstinumo sprendžiama įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį

12. Palikėjos V. Š. vaikai (ieškovas ir atsakovai) yra pirmos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įpėdiniais gali būti asmenys tiek paveldint pagal įstatymą, tiek paveldint ir pagal testamentą (CK 5.5 straipsnio 1 dalis).

13. Trečiojo asmens notarės Onos Žurauskienės 2021 m. liepos 22 d. rašte nurodyta, kad Vilniaus rajono 2-ąjame notaro biure 2019 m. vasario 8 d. pradėta paveldėjimo byla, pagal kurios duomenis mirusiosios V. Š. įpėdiniai yra dukra Baltarusijos Respublikos pilietė H. C. ir sūnus Rusijos Federacijos pilietis G. Š.. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp palikėjos įpėdinių nėra ieškovo, atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas jau vien dėl to, kad ieškovas, nebūdamas įpėdiniu, apskritai neturėjo teisės reikšti teisme ieškinį. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad byloje ieškovas siekia, jog teismas pripažintų galiojančiu jo naudai sudarytą testamentą. Paveldėjimas pagal testamentą – vienas iš paveldėjimo būdų (CK 5.1 straipsnio 1 dalis, 5.2 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad testamentas suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018). Taigi, tai, kad ieškovas nėra paveldėjimo byloje nurodytas kaip įpėdinis pagal įstatymą nereiškia, kad jis netenka teisės prašyti pripažinti galiojančiu jo naudai sudarytą testamentą.

14. Papildomai teismas pažymi, kad vadovaujantis CK 5.8 straipsniu, asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Teismui pripažinus negaliojančiu testamentą ir tokiam teismo sprendimui įsiteisėjus, laikoma, kad tai yra diena, nuo kada asmuo gali kreiptis į teismą dėl anksčiau sudaryto testamento pripažinimo galiojančiu (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-258/2014).

15. Nagrinėjamu atveju, 2018 m. balandžio 17 d. testamentas buvo pripažintas negaliojančiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu, todėl ieškovas, kreipęsis į teismą 2021 m. kovo 25 d., nėra praleidęs įstatymo nustatyto laiko tarpo (1 metų termino), per kurį gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį dėl anksčiau sudaryto testamento pripažinimo galiojančiu (CK 1.124 straipsnis). Kaip minėta, paveldėjimo byloje įstatyminiams įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimai dar nėra išduoti, todėl ieškovui, siekiančiam testamento galiojimo pripažinimo, nekilo pareiga byloje kartu ginčyti ir paveldėjimo teisės liudijimus.

Dėl testatorės valios

16. Iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo matyti, kad vėliau sudarytas testamentas teismo buvo pripažintas negaliojančiu tuo pagrindu, kad jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, t. y. dėl testatorės (V. Š.) valios trūkumų sudarant testamentą (CK 1.89 straipsnio 1 dalis).

17. Vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje (CK 5.17 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad vėliau sudarytas testamentas buvo pripažintas negaliojančiu dėl testatorės valios trūkumų, ankstesnis ginčo testamentas savaime netapo galiojančiu, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu jį pripažinti galiojančiu.

18. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovo ir atsakovų motina V. Š. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti 2008 m. spalio 30 d., t. y. tuo metu, kai sudarė ginčo testamentą, kurį ieškovas prašo teismo pripažinti galiojančiu. Nesant duomenų apie testatorės valios trūkumus sudarant ginčo testamentą, atsakovams teko įrodinėjimo našta dėl testatorės valios pasikeitimo po 2008 m. spalio 30 d. Ieškovas, siekiantis, kad teismas pripažintų ginčo testamentą galiojančiu, vadovaujantis rungimosi principu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis), turėjo įrodyti, kad testatorės valia išliko nepasikeitusi.

19. Kaip minėta, vienas iš atsakovų (ieškovo ir atsakovės brolis G. Š.) atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdžiuose nedalyvavo. Atsakovė H. C. (ieškovo ir atsakovo G. Š. sesuo) byloje tvirtina, kad jos mamos valia nuo 2008 m. spalio 30 d. buvo pakitusi, t. y. mama nebenorėjo palikti buto vien tik ieškovui, o norėjo, kad butas atitektų visiems jos vaikams (ieškovui ir atsakovams) po lygiai.

20. Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (CK 5.19 straipsnio 1 dalis).

21. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad tiek testatorė (V. Š.), tiek ir ieškovas ginčo testamento sudarymo metu (2008 m. spalio 30 d.) gyveno kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), dėl kurio palikimo ieškovui testatorė ir sudarė ginčo testamentą. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su mama šiame bute gyveno nuo 1983 metų, o kai 2007 m. spalio 19 d. sudarė santuoką su O. S., šiame bute gyveno kartu su mama ir sutuoktine. Taigi, 2008 m. spalio 30 d. testatorė buvo apsisprendusi, jog nori, kad butą, kuriame gyvena, po jos mirties paveldėtų ne visi jos vaikai lygiomis dalimis, o būtent tik ieškovas, šiame bute gyvenęs su ja ketvirtį amžiaus. Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad jai buvo žinoma tokia mamos valia. Taigi, 2008 m. spalio 30 d. testamentas, koks buvo sudarytas, buvo testatorės V. Š. apsisprendimo ir valios rezultatas, testatorei teisingai suprantant savo veiksmų (testamento sudarymo) esmę. Iš testamente nurodytos sąlygos matyti, kad testatorei buvo svarbu tai, kad ieškovas tol, kol jis bus gyvas, niekam kitam buto neperleis. Taigi, nors ginčo testamento sudarymo metu ieškovas jau buvo sudaręs santuoką, o ieškovo sutuoktinė jau šiek tiek daugiau nei metus gyveno minėtame bute kartu su ieškovu ir V. Š., testatorės valia 2008 m. spalio 30 d. buvo tokia, kad butas nebūtų niekam kitam (įskaitant ir ieškovo sutuoktinę) perleistas iki pat jos sūnaus A. Š. (ieškovo) mirties.

22. Iš bylos duomenų matyti, kad V. Š., ieškovas ir jo sutuoktinė 2009 m. liepos 3 d. sudarė notarinės formos Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (toliau – Rentos sutartis), pagal kurią V. Š. butą neatlygintinai perdavė ieškovui ir jo sutuoktinei, o jie įsipareigojo V. Š. išlaikyti iki mirties. Rentos sutartyje buvo detaliai aprašytos ieškovo ir jo sutuoktinės pareigos pagal minėtą sutartį, t. y. ieškovas ir jo sutuoktinė įsipareigojo V. Š. slaugyti sergančią, aprūpinti maistu, drabužiais bei kitokia apranga, higienos reikmenimis, kartą į savaitę skalbti drabužius ir patalynę, esant reikalui, užtikrinti medicininę pagalbą namuose ir medicinos įstaigose, o rentos gavėjai numirus – apmokėti laidojimo išlaidas. Rentos sutartyje nurodyta, kad „sutarties tekstas mūsų perskaitytas, išverstas į mums suprantamą rusų kalbą, turinys ir pasekmės paaiškintos, sutartis pasirašytina, kaip atitinkanti mūsų valią“. Rentos sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teisės į butą pakeitimai, t. y. nuo 2009 m. liepos 9 d. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į butą buvo įregistruota nebe V. Š., o ieškovui ir jo sutuoktinei O. S.

23. Taigi, nors ginčo testamento sudarymo metu (2008 m. spalio 30 d.) testatorei buvo svarbu, kad ieškovas po jos mirties paveldėjęs butą, niekam kitam jo neperleistų iki pat savo mirties, tačiau jau 2009 m. liepos 3 d., t. y. nepraėjus net metams nuo testamento su minėta sąlyga sudarymo, testatorė nusprendė pati perleisti nuosavybės teises į butą ne tik ieškovui, bet ir jo sutuoktinei O. S. Rentos sutartyje nurodyta, kad sutartis sudaryta šalių laisva valia, apie visas šios sutarties sudarymo aplinkybes šalys žino. Sudarius tokią Rentos sutartį ir V. Š. netekus nuosavybės teisės į butą, nebeliko ginčo testamente nurodyto palikimą sudarančio turto.

24. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 6 d., t. y. vos šiek tiek daugiau nei po mėnesio nuo Rentos sutarties pasirašymo V. Š., ieškovas ir jo sutuoktinė sudarė notarinės formos susitarimą dėl Rentos sutarties nutraukimo, pagal kurį ieškovas ir jo sutuoktinė buvo atleisti nuo prievolės išlaikyti V. Š., įsipareigodami grąžinti V. Š. nuosavybėn butą. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į butą buvo vėl įregistruota V. Š. vardu. Susitarime dėl Rentos sutarties nutraukimo nurodyta, kad rentos mokėtojai (ieškovas ir jo sutuoktinė) atliko visus nuo jų priklausančius veiksmus, kurių buvo galima protingai tikėtis, tačiau nepaisant visų dėtų pastangų, dėl pablogėjusių tarpusavio santykių su rentos gavėja (V. Š.) neturi galimybės įvykdyti Sutartyje numatytos prievolės išlaikyti V. Š. iki jos mirties, slaugyti sergančią, aprūpinti maistu, drabužiais bei kitokia apranga, higienos reikmenimis, kartą į savaitę skalbti drabužius ir patalynę, esant reikalui, užtikrinti medicininę pagalbą namuose ir medicinos įstaigose, o V. Š. mirus, apmokėti laidojimo išlaidas. Taigi, Rentos sutartis buvo nutraukta pažymint, kad Rentos sutartyje numatytos prievolės ieškovas ir jo sutuoktinė negali įvykdyti ne dėl jų kaltės, o tiesiog dėl pablogėjusių tarpusavio santykių su V. Š. Tiek ieškovas su sutuoktine, tiek ir ieškovo mama minėtame susitarime raštu patvirtino, kad ieškovas ir jo sutuoktinė dėl Rentos sutarties vykdymo atliko visus nuo jų priklausančius veiksmus, kurių buvo galima protingai tikėtis.

25. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad su sutuoktine iš buto išsikraustė 2009 m. rugpjūčio 16 d. Ieškovas paaiškino, kad išėjimas atskirai gyventi buvo planuotas anksčiau, apie tokius ieškovo planus mama žinojo ir tam neprieštaravo. Priešingai, pasak ieškovo, mama dėl to buvo patenkinta, nes norėjo ramios senatvės. Ieškovas taip pat paaiškino, kad pavargo, kildavo įtampa. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas nors ir 3 kambarių, tačiau tik 42,94 kv. m gyvenamojo ploto, todėl natūralu, kad šiame bute nuo 2007 m. spalio mėnesio gyvenant ieškovui kartu su sutuoktine ir mama, ilgainiui (per beveik du metus) galėjo kilti įtampų. Nors ieškovas su sutuoktine išsikraustė iš buto vos po 10 dienų nuo Rentos sutarties nutraukimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad ieškovo išsikraustymą lėmė išimtinai ši aplinkybė. Pažymėtina, kad Rentos sutartyje V. Š., ieškovas ir jo sutuoktinė nebuvo susitarę, kad ieškovas ir sutuoktinė iki V. Š. mirties įsipareigoja su ja kartu gyventi (ieškovas su sutuoktine Rentos sutartimi įsipareigojo tik iki mirties išlaikyti V. Š., atliekant Rentos sutartyje aprašytas pareigas), o susitarime dėl Rentos sutarties nutraukimo, kaip minėta, buvo nurodyta, kad ieškovas ir jo sutuoktinė dėl Rentos sutarties vykdymo atliko visus nuo jų priklausančius veiksmus, kurių buvo galima protingai tikėtis.

26. Atsakovė, įrodinėdama testatorės valios pasikeitimą, remiasi tuo, kad susitarime dėl Rentos sutarties nutraukimo konstatuoti pablogėję testatorės tarpusavio santykiai su ieškovu bei jo sutuoktine. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pablogėję testatoriaus santykiai su asmeniu, kurį testatorius yra įrašęs į savo testamentą, savaime nereiškia testatoriaus valios pasikeitimo. Testatorės valios pasikeitimo savaime nereiškia ir tai, kad ieškovas pripažino turėjęs sunkumų bendraujant su mama. Testatoriaus valia – sudėtingas ir individualus reiškinys, kuriam formuotis turi įtakos įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Pagal CK 5.35 straipsnio 3 dalį, testatorius gali panaikinti oficialųjį testamentą, paduodamas pareiškimą sudaryto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga tai, kad testatorė po Rentos sutarties nutraukimo ir ieškovo išsikraustymo iš buto nesikreipė į ginčo testamentą patvirtinusį Vilniaus rajono Rudaminos seniūną, siekdama panaikinti jos sudarytą oficialiam prilyginamą testamentą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie kokias nors ieškovės fizinės ar psichinės sveikatos problemas, trukdžiusias jai tuo metu tai padaryti. Priešingai, byloje yra duomenys, kad pirmieji V. Š. psichikos sveikatos sutrikimo požymiai buvo fiksuojami šeimos gydytojo 2010 metais (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo 32.4 punktas). Testatorė pareiškimą dėl ginčo testamento anuliavimo pasirašė tik 2017 metais, tačiau šis pareiškimas, kaip minėta, teismo buvo pripažintas negaliojančiu dėl testatorės valios trūkumų.

27. Nors susitarime dėl Rentos sutarties nutraukimo nurodyta, kad dėl pablogėjusių tarpusavio santykių su rentos gavėja (V. Š.) ieškovas ir jo sutuoktinė neturi galimybės įvykdyti Rentos sutartyje numatytos prievolės išlaikyti V. Š. iki jos mirties, tačiau, kaip nurodė ieškovas teismo posėdžių metu, jis ir po išsikraustymo iš mamos buto, nenustojo rūpintis mama, aprūpino ją maistu, vaistais, lankydavo medicinos įstaigose. Pasak ieškovo, mama buvo gana savarankiška, iki 2015 metų ji savarankiškai tvarkėsi ieškovo sode. Atsakovė šių aplinkybių teismo posėdžių metu neneigė. Ieškovas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad visą gyvenimą buvo su mama, gynė ją nuo smurtaujančio tėvo. Ieškovas nurodė teismui, kad mylėjo mamą, taip pat nurodė, kad paskutinę savo gyvenimo dieną mama beveik nekalbėjo, tik pasakė, kad nori gerti ir kad sunku kvėpuoti, ieškovas nurodė, kad mama mirė 13 val. „ant jo rankų“. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad prieš mirtį lankė mamą Vilkpėdės ligoninėje kiekvieną dieną ir niekada nebuvo ten sutikęs atsakovės. Pasak ieškovo, atsakovė, nors ir žinojo, kad mamai liko gyventi tik 2 savaitės, ji vis tiek išvažiavo į Baltarusijos Respubliką. Negana to, su savimi išsivežė mamos pasą. Atsakovė šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino, nurodydama, kad ji išvažiavo, nes yra dirbantis žmogus, o paso ligoninės darbuotojams negalėjo palikti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nepaisant 2009 metais pablogėjusių tarpusavio santykių ir Rentos sutarties nutraukimo, ieškovas nenustojo savo mama rūpintis pagal įstatymą (CK 3.205 straipsnio 1 dalis). Atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovo elgesiu po V. Š. mirties (kad ieškovas mamos laidotuvėse pabuvo vos 15–20 min., nebendravo su ja ir broliu (atsakovu G. Š.)) nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi.

28. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovės valia dėl 2008 m. spalio 30 d. testamente padaryto patvarkymo jos mirties metu nebuvo pasikeitusi. Šios teismo išvados nepaneigia byloje esantys atsakovės 2017 m. daryti vaizdo įrašai. Nors tuo metu V. Š. ir nebuvo teismo pripažinta neveiksnia, tačiau šių įrodymų teismas nevertina kaip patikimų dėl byloje esančių duomenų, jog V. Š. eilę metų (nuo 2010 m.) patyrė patologinę būseną – sutrikusį galvos smegenų aprūpinimą deguonimi, nuo 2014 metų jai buvo diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija, o 2017 m. liepos 7 d. V. Š. jau buvo nustatyti ryškūs struktūriniai galvos smegenų audinio pakitimai, kurie turi esminės įtakos galvos smegenų funkcijų kokybei ir pilnavertiškumui ir buvo testatorės valios trūkumų priežastimi (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo 32.4, 32.5, 32.13 punktai).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

29. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas tenkina ieškovo prašymą dėl V. Š. 2008 m. spalio 30 d. sudaryto testamento pripažinimo galiojančiu.

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų.

31. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, jog iš esmės ginčas byloje vyko tarp ieškovo ir atsakovės H. C., todėl priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas iš kito atsakovo (G. Š.) nebūtų teisinga. Pažymėtina, kad tokios pozicijos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo laikėsi ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendime (44 punktas).

32. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, taip pat 2021 m. vasario 10 d. sumokėjo 2 500 Eur už ieškinio parengimą (advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos). Taigi, šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (iš viso 2 575 Eur) priteistinos ieškovui iš atsakovės H. C.

33. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 29,75 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis). Šias išlaidas atsakovė privalo sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1, 4 dalimis, 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo A. (A.) Š. ieškinį tenkinti.

Pripažinti galiojančiu V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2008 m. spalio 30 d. testamentą, patvirtintą Vilniaus rajono Rudaminos seniūno (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovės H. C. (rus. ?. ?.), Baltarusijos Respublikos pilietės, gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2 575 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės H. C. (rus. ?. ?.), Baltarusijos Respublikos pilietės, gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 29,75 Eur (dvidešimt devynis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.