- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-01
- Bylos Nr.
- e2YT-15695-1250/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05117-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Jakšienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- D. B., A. K.
- Advokatai
- Inga Radinienė
Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.4.3; 3.2.3.2; 3.4.6.2; 3.2.6.1.
2025 m. gruodžio 1 d.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. B., A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja M. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) privalomosios palikimo dalies po tėvo S. B. mirties gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B. mirties dieną – (duomenys neskelbtini) pareiškėjai M. B., buvo reikalingas išlaikymas; 2) priteisti iš A. K. visas M. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškime nurodo, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos tėvas. S. B. ir D. B. (pareiškėjos motina) 2019 m. sausio 17 d. pasirašė notarinės formos Vedybų sutartį (povedybinė sutartis (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria pasirinko sutartinį atskiro turto teisinį režimą.
3. Pareiškėjos tėvas S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties palikimą priėmė pareiškėja M. B., palikėjo sutuoktinė D. B. ir palikėjo dukra A. K.. S. B. 2023 m. rugsėjo 27 d. testamentu visą savo turtą po savo mirties paliko dukrai A. K..
4. S. B. asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0731 ha, ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinys, kiemo aptvėrimas, kiemo aikštelė, lauko tualetas, stoginė 5I1ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). M. B. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
5. Nurodo, kad pareiškėja 2025 m. gegužės 31 d. sulaukė pilnametystės, tačiau 2024-2025 mokslo metais vis dar mokėsi Panevėžio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje IIIe klasėje, 2025-2026 mokslo metais mokosi Panevėžio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje IVe klasėje.
6. Pažymi, kad S. B. mirties momentu 2025 m. rugpjūčio 15 d., pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas, nes pareiškėja buvo tik du mėnesius kaip sulaukusi pilnametystės bei mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą Panevėžio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Jai buvo būtina jos abiejų tėvų materialinė parama (išlaikymas), nes pareiškėja neturi turto, ji dėl mokymosi gimnazijoje negali dirbti, užsidirbti reikiamų pragyventi pajamų. Pažymi, kad vykdo savo pareigą gerai ir atsakingai mokytis, ruošiasi ir planuoja studijas aukštojoje mokykloje.
7. S. B. pripažino ir vykdė pagal galimybes jos išlaikymo ir paramos pareigą. Dėl S. B. pareigos išlaikyti dukrą nevykdymo, nebuvo iškelta byla, reikalaujant priteisti išlaikymą. Jis proporcingai gaunamoms pajamoms kas mėnesį iki 100 Eur skyrė dukros išlaikymui, šias lėšas perduodamas M. B. asmeniškai, iki pat mirties.
8. Pasak pareiškėjos, išlaikymo jai reikalingumą patvirtina rašytiniai įrodymai – Valstybės įmonės (toliau ir VĮ) Registrų centras išrašas apie tai, kad ji neturi turto, Panevėžio (duomenys neskelbtini) pažyma apie mokymąsi gimnazijoje. Nurodo, kad šiuo metu ji faktiškai gyvena ir yra išlaikoma mamos D. B.. Pareiškėja pažymi, kad ji visiškai atitinka asmens besąlygiškai reikalingo išlaikymo kriterijus, nes palikėjo mirties dieną buvo tik sulaukusi pilnametystės ir mokėsi gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą, nedirbo ir negalėjo dirbti dėl mokymosi gimnazijoje. Palikėjo mirties dieną pareiškėja gyveno su mama ir buvo išlaikoma abiejų savo tėvų.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo D. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos M. B. pareiškimą tenkinti pilnai.
10. Atsiliepime nurodo, kad su S. B. susituokė 2005 m. Šeimyninis gyvenimas buvo sklandus. Kartu augino (duomenys neskelbtini) m. gimusią dukrą M. B., iš D. B. pirmos santuokos sūnų D.. Taip pat S. B. rėmė iš pirmos santuokos gimusią dukrą A.. S. B. 2000 metais vykusių skyrybų metu bendru sutarimu, namas esantis adresu (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini), buvo dalinamas į tris lygias dalis, t. y. A., A. mamai ir S.. Po skyrybų name liko gyventi iš pirmos santuokos S. sutuoktinė su būsimu vyru ir dukra A.. S. B. buvo sumokėta kompensacija už 1/3 namo dalį. Palikėjo sutuoktinė iš pirmos santuokos dukrai A. teismo būdu išlaikymo neprisiteisė, tačiau kiekvieną mėnesį S. B. dukrai teikė išlaikymą. A. išvykus studijuoti į Brėmeną, S. B. daugiau nei metams buvo išvykęs dirbti į Daniją, tad pradėjęs gauti didesnes pajamas skirdavo dukros A. studijoms. Ją rėmė iki jos savarankiško gyvenimo pradžios.
11. Dėl S. B. gyvenime atsiradusios priklausomybės (alkoholio vartojimo), D. B. 2022 m. pavasarį su dukra, t. y. pareiškėja, persikėlė gyventi į dviejų kambarių butą, esantį adresų (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai išsikrausčius atskirai gyventi su mama, santykiai su S. B. buvo sudėtingi, tačiau palikėjui pareiškėja visada rūpėjo. Su laiku pareiškėjos ir S. B. tarpusavio santykiai pagerėjo. S. B. dukrą išlaikė geranoriškai. Nors iki palikėjo mirties M. B. jau buvo sulaukusi pilnametystės, jis ir toliau rėmė pareiškėją. Džiaugėsi šiltėjančiais santykiais su dukra. Pagal galimybes jis stengėsi prisidėti prie dukros išlaikymo, todėl dėl išlaikymo prisiteisimo ji į teismą nesikreipė. Testamento sudarymas jai buvo netikėtas. Mano, kad tai jis padarė po jos siūlymo skirtis, ką daryti jis griežtai atsisakė.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo teismą priimti sprendimą pagal pareiškėjos M. B. prašymą dėl juridinio fakto nustatymo savo nuožiūra. Pareiškėjos prašymo, dėl visų M. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš A. K., netenkinti.
13. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos kreipimasis į teismą rodo jos ketinimus pasinaudoti įstatymo numatyta galimybe pretenduoti į privalomąją palikimo dalį. A. K. šios pareiškėjos teisės į privalomąją palikimo dalį neginčija ir neginčijo nuo pat palikimo atsiradimo momento. Jei esant pateiktoms ir įrodytoms aplinkybėms teismas nuspręs, kad pareiškėjai palikėjo S. B. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymo ir ji patenka į sąrašą asmenų, numatytų CK 5.20 straipsnyje, A. K. sprendimo nekvestionuos.
14. Mano, kad reikalavimas priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Ypatingosios teisenos bylose dažnai nėra „ginčo“, nėra „nugalėjusios“ ar „pralaimėjusios“ šalies. Tuo atveju, jeigu kitas asmuo aktyviai prieštaravo pareiškimui be pagrindo, o teismas nustatė, kad jo veiksmai sukėlė papildomas išlaidas, teismo sprendimas priteisti bylinėjimosi išlaidas būtų pagrįstas ir logiškas. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo A. K. jokių prieštaravimų byloje nereiškia, kas papildomų išlaidų pareiškėjai nesukėlė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
15. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. B. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) Jis būdamas pirmoje santuokoje susilaukė vieno vaiko, t. y. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), o antroje santuokoje su D. B. susilaukė dukros M. B., gim. (duomenys neskelbtini). S. B. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0731 ha, ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinys, kiemo aptvėrimas, kiemo aikštelė, lauko tualetas, stoginė 5I1ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (2025 m. rugpjūčio 25 d. Valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Kita dalis, t. y. ½ dalis, žemės sklypo su statiniais, pastato – gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kitų inžinerinių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal 2015 m. rugsėjo 2 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. B.. S. B. 2023 m. rugsėjo 27 d. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko dukrai A. K.. Panevėžio miesto 9-ojo notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. B. palikimo, pagal dukrų M. B., A. K. ir sutuoktinės D. B. pareiškimus. Panevėžio miesto 9-ojo notaro biuro notarė Rūta Rastenienė pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims 2025 m. rugsėjo 4 d. išrašė liudijimą, kuriuo suteikė teisę įpėdiniams (M. B. ir D. B.) tvarkyti paveldėjimo reikalus. Toks pat liudijimas išduotas A. K. 2025 m. rugsėjo 18 d. Panevėžio miesto 9-ojo notaro biuro notarė Rūta Rastenienė pranešimais informavo VĮ „Registrų centrą“ apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą, kuriuose nurodyti palikimą priėmę asmenys, t. y. D. B., M. B., A. K..
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.20 straipsnyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
17. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).
18. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (LAT 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
19. Išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį vertinant nagrinėjamos bylos kontekste testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.
20. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (LAT 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja palikėjo mirties diena buvo pilnametė, tačiau tuo metu, ji mokėsi Panevėžio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (2025 m. rugsėjo 25 d. Panevėžio (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažyma apie mokymąsi gimnazijoje Nr. (duomenys neskelbtini)). Akivaizdu, jog besimokant paskutinėse gimnazijos klasėse asmeniui, norint pasiekti gerus mokymosi rezultatus, derinti mokslą su darbine veikla ir taip pačiam gauti būtinų lėšų pragyvenimui, yra labai sudėtinga. Pareiškėja nurodo, kad orientuota į gerus mokymosi rezultatus, nes siekia baigusi gimnaziją įgyti aukštąjį išsilavinimą, tad teismo vertinimu, atsižvelgiant į gimnazistų užimtumą, būtinybę tinkamai pasiruošti egzaminams, pareiškėjos galimybės dirbti iki palikėjo mirties buvo apribotos dėl objektyvių priežasčių.
22. Be to, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens D. B. procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja iki pat palikėjo mirties buvo išlaikoma ne tik motinos, bet ir palikėjo, kuris pagal galimybes gera valia vykdė išlaikymo ir paramos pareiškėjai pareigą. Tai, kad tokia pareiga jam nebuvo nustatyta teismo sprendimu, pareiškimą nagrinėjančio teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog M. B. sulaukus pilnametystės, bet dar esant gimnazistei, tėvas būtų nutraukęs bet kokį materialinį jos rėmimą. Pasak, suinteresuoto asmens D. B., S. B. proporcingai gaunamoms pajamoms kas mėnesį iki 100,00 Eur skyrė dukros išlaikymui, šias lėšas perduodamas M. B. asmeniškai, iki pat mirties.
23. Teismo iniciatyva išreikalauti aktualūs duomenys iš registrų patvirtina, kad pareiškėja neturi registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (išrašas iš Valstybės įmonės „Registrų centro“ apie nekilnojamąjį turtą, išrašas apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iki palikėjo mirties pareiškėja nedirbo ir savarankiškų pajamų neturėjo (išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Be to, ji yra deklaravusi gyvenamąją vietą ir testatoriui priklausančiose patalpose.
24. Taip pat svarbu paminėti, jog testamentinė įpėdinė A. K. nurodo, jog neginčija pareiškėjos teisės į privalomąją palikimo dalį bei teismui nusprendus, kad pareiškėjai palikėjo (jų abiejų tėvo) mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir ji patenka į sąrašą asmenų, numatytų CK 5.20 straipsnyje, sprendimo nekvestionuotų.
25. Taigi, pirmiau aptarti bylos duomenys, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjai palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. B., S. B. mirties dieną (duomenys neskelbtini) neturėjo turto ir pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. B., jos tėvo S. B. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas (CPK 185 straipsnis).
26. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.20 straipsnis).
27. Pareiškėja teismo prašo priteisti iš A. K., visas M. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. M. B. atstovė advokatė Inga Radinienė 2025 m. lapkričio 19 d. į bylą pateikė prašymą, kuriame nurodytą, kad pareiškėja už procesinių dokumentų rengimą pagal 2025 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą ADIR Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 2025 m. spalio 16 d. mokėjimo pavedimą 786,50 Eur sumai.
28. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to, pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Nurodytoje teisės normoje taip pat yra nustatyta išimtis, t. y. tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (LAT 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019; 2025 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-684/2025).
29. Pareiškėja prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens A. K. grindžia tuo, kad pastaroji nesutiko privalomosios dalies klausimo spręsti taikiai pas notarą.
30. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko (LAT 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020). Nagrinėjamoje byloje tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens A. K. suinteresuotumas bylos baigtimi nėra priešingas, kadangi suinteresuotas asmuo A. K. jokių prieštaravimų byloje nereiškė, jos pozicija pareiškime keliamu klausimu nėra prieštaraujanti pareiškėjos pozicijai. Tokį vertinimą tik sustiprina suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstyta pozicija, jog pareiškėjos teisės į privalomąją palikimo dalį, ji neginčija ir neginčijo nuo pat palikimo atsiradimo momento, ir jei teismas nuspręs, kad pareiškėjai palikėjo mirties dieną buvo reikalinga išlaikymo ir ji patenka į sąrašą asmenų, numatytų CK 5.20 straipsnyje, A. K. sprendimo nekvestionuos. Pareiškėjos argumentai dėl jos prašymo priteisti iš A. K. bylinėjimusi išlaidas, ar pateikti susirašinėjimo telefoninėmis SMS žinutėmis fragmentai, tokio vertinimo nekeičia, kadangi suinteresuotas asmuo A. K. jokių prieštaravimų byloje nereiškė, kas papildomų išlaidų pareiškėjai nesukėlė. Todėl pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuoto asmens A. K. nepriteisiamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos yra procesinis klausimas, o pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo nurodytas materialusis reikalavimas patenkintas visiškai, tai laikoma, jog ir pareiškimas tenkinamas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 445-448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikėjo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.