Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1493-1171/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-11-04
Bylos Nr.: e2-1493-1171/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilma Brazinskienė
Atsakovas: G. Š.
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Wirepro“, uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“
Advokatai: Darius Pinkevičius, Arūnas Juodis

Kategorijos

2.6.10.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.8.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.4.1.7Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2-1493-1171/2024

Teisminio proceso 2-68-3-13747-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4; 2.8.1.2; 3.1.7; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,sekretoriaujant Ugnei Marijai Žemaitytei, Kristinai Murauskienei,vertėjams Giedriui Račkauskui, Anai Rastenienei,dalyvaujant ieškovių atstovui advokatui Dariui Pinkevičiui ir direktoriui P. Š.,atsakovui G. Š.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Wirepro“ ir atsakovo atstovui advokatui Arūnui Juodžiui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ direktoriui A. P. (2024 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energus“ (administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Valnetas“) ir uždarosios akcinės bendrovės „Energus group“ ieškinį atsakovui G. Š., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Wirepro“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Norfos mažmena“ dėl sutartinės baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

ieškovės restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Energus“ (administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Valnetas“) ir UAB „Energus group“ pareiškė ieškinį atsakovui G. Š., tretieji asmenys UAB „Wirepro“ ir UAB „Norfos mažmena“ , kuriuo prašo priteisti iš atsakovo G. Š.: 1) ieškovės RUAB „Energus“ naudai 50 000 Eur baudą, pažeidus sutartinę prievolę, ir 968 Eur išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka: 2) ieškovės UAB „Energus group“ naudai 50 000 Eur baudą, pažeidus sutartinę prievolę; 3) ieškovės RUAB „Energus“ naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) ieškovės UAB „Energus group“ naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nu bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė RUAB „Energus“ (toliau – ieškovė1) buvo įkurta 2010 m. pabaigoje. Ji rinkoje nuo 2012 metų siūlo išskirtinę „Energy Support“ paslaugą – efektyvų pastato sistemų monitoringą ir valdymą nuotoliniu būdu arba kitaip tariant, nuotolinę pastatų eksploataciją. Ieškovė UAB „Energus group“ (toliau – ieškovė2) buvo įkurta 2016 m. pabaigoje. Ji yra viena didžiausių inžinerinių sistemų rangos įmonių Lietuvoje. Ieškovė2 priklauso vieninteliam akcininkui P. Š.. Savo ruožtu ieškovė2 yra patronuojanti ieškovės1 atžvilgiu, t. y. jai priklauso 100 proc. ieškovės1 akcijų. Abiejų ieškovių vadovu yra P. Š.. Ieškovė1 ir G. Š. (toliau – atsakovas) 2011 m. rugpjūčio 29 d. sudarė darbo sutartį Nr. 8, kurios pagrindu atsakovas pradėjo eiti sistemų administratoriaus – programuotoji pareigas, kuri nuo 2019 m. sausio 31 d. pakeista, atsakovui pradėjus eiti vykdomojo direktoriaus pareigas. Tuo tarpu ieškovė2 ir atsakovas 2021 m. gegužės 21 d. sudarė darbo sutartį Nr. 28, kurios pagrindu atsakovas pradėjo eiti projektų vadovo pareigas. Kadangi ieškovės ėmėsi rinkoje teikti išskirtines paslaugas, tokias kaip „Energy Support“, kilo poreikis apsaugoti konfidencialią informaciją. Todėl atsakovui, kaip ir kitiems ieškovių darbuotojams, kuriems atliekant darbo funkcijas tampa žinoma ieškovių konfidenciali informacija, buvo pateiktos konfidencialumo sutartys. Savo ruožtu 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakovas su ieškovėmis sudarė atskiras konfidencialumo sutartis, kurių pagrindu įsipareigojo saugoti konfidencialią informaciją 10 metų po darbo santykių nutraukimo. 2021m. spalio mėn. tarp P. Š., atstovaujančio ieškovių interesus, ir atsakovo buvo pradėtos derybos, susijusios su atsakovo tolesniu darbu pas ieškoves, tačiau atsakovas nutarė išeiti iš ieškovių. Ieškovės siekė apsaugoti savo interesus, todėl buvo pasiūlyta atsakovui sudaryti nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimą, aptariant aiškias nekonkuravimo ribas, pateikiant išsamų nekonkuravimo klientų sąrašą bei atitinkamai už tai mokant atsakovui kompensaciją. Atsakovas 2021 m. gruodžio13 d. elektroniniu paštu ieškovių vadovui P. Š. nurodė, jog šis atsiųstų nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimą derinimui, bei patikino, kad pasirūpinsiąs, kad atsakovo išėjimas niekaip neįtakotų nei darbuotojų, nei darbo su klientais. 2021 m. gruodžio 14 d. ieškovių vadovas atsiuntė atsakovui derinimui nekonkuravimo ir neviliojimo sutarties projektą bei akcentavo esminius aspektus, kurie ir buvo su atsakovu sutarti dar vykusių derybų metu, o būtent, jog atsakovas nevykdys ir nevystys išmanaus pastatų eksploatavimo („Energy Support“ paslauga) veiklos; atsakovas nesiūlys ieškovių grupės klientams projektinės veiklos paslaugų; atsakovas nevilios ieškovių darbuotojų, o už tai atsakovui bus mokama kompensacija. Atsakovas išreiškė tam tikras pastabas. 2021 m. gruodžio 19 d. elektroniniu laišku ieškovių vadovas nurodė, jog tam tikros sutarties sąlygos gali būti derinamos, tačiau klientų sąrašas nebus keičiamas. Taip pat nurodė, jog ieškovės tikisi, kad atsakovas laikysis anksčiau ieškovių vadovui rašytame laiške pateiktų tvirtinimų, jog nebus viliojami ieškovių darbuotojai, klientai, nebus vykdoma išmanaus pastatų eksploatavimo veikla, nebus naudojami ieškovių kurti ar kitais pagrindais valdomi IT produktai. Taigi, savo esme tapo akivaizdu, jog atsakovas nenori pasirašyti jam siūlomos sutarties, ypač atsižvelgiant į tai, jog netenkino prie šios sutarties pradedamas didžiausių / svarbiausių klientų sąrašas. Atsakovas nuo 2021 m. gruodžio 23 d. buvo atleistas pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, pačiam darbuotojui prašant. Netrukus po to, t. y. 2022 m. vasario 8 d. atsakovas įsteigė konkuruojantį ūkio subjektą UAB „Wirepro“, kuris iš esmės verčiasi ta pačia veikla kaip ir ieškovių. Dėl darbuotojų viliojimo ir perėjimo į UAB „Wirepro“ paaiškino, jog netrukus po to, kai atsakovas įsteigė trečiąjį asmenį, 2022 m. kovo 1 d. ieškovės1 darbuotojas A. D., pateikė ieškovei1 prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2022 m. kovo 22 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, o 2022 m. birželio 1 d. jau kitas ieškovės1 darbuotojas E. V. taip pat pateikė prašymą ieškovei1 dėl atleidimo iš darbo nuo 2022 m. birželio 16 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Minėtieji darbuotojai perėjo dirbti pas trečiąjį asmenį. Vėliau sekė ir kitų ieškovės1 darbuotojų išėjimas, t. y. 2022 m. spalio 26 d. – J. M. ir R. K., 2022 m. lapkričio 16 d. – A. D., 2023 m. balandžio 17 d. S. L.. Teigia, jog atsakovas savo aktyviais veiksmais perviliojo minėtus darbuotojus pas save bei tebebandė toliau vilioti darbuotojus. Keli ieškovės darbuotojai patvirtino, jog atsakovas yra asmeniškai jiems skambinęs ir siūlęs pereiti. Ieškovės2 darbuotojas R. Z. 2022 m. liepos 28 d. raštu patvirtino ieškovei2, kad atsakovas po išėjimo ne kartą yra skambinęs jam ieškovių veiklos klausimais, įskaitant, ir davęs ne kartą suprasti, kad norėtų ieškovių darbuotojus įdarbinti savo įsteigtoje ir valdomoje bendrovėje UAB „Wirepro“. Paaiškino, jog ieškovė1 su ieškove 2 nuo 2020 m. vasario 10 d. yra sudariusi paslaugų sutartį Nr. ENERG20200210, kurios pagrindu persamdo darbų atlikimui/paslaugų teikimui ieškovę1, todėl tiek ieškovės1, tiek ieškovės2 darbuotojai savo esme tarpusavyje susiję. Pažymėjo, jog ieškovė1 investavo į išėjusių darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, apmokėdama įvairaus pobūdžio su tuo susijusias išlaidas. Po darbuotojų išėjimo, ieškovės ėmė teirautis savo darbuotojų, ar atsakovas po išėjimo skambinėja ieškovių darbuotojams, paaiškėjo, jog atsakovas 2022 m. liepos 27 d. skambino ieškovės2 darbuotojui R. Z.. 2022 m. lapkričio 9 d. elektroniniu paštu iš (duomenys neskelbtini) į atsakovui dar dirbant pas ieškoves šių jam sukurtą darbinį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) buvo gautas elektroninis laiškas. Iš minėto laiško tapo žinoma, kad atsakovas veikdamas trečiojo asmens vardu ir interesais veda derybas su ieškovių vienu pagrindinių klientų UAB „Norfos mažmena“. Dar daugiau, kartu su elektroniniu laišku prisegta sutartis taip pat ieškovėms patvirtino ir tai, jog darbai, kurie buvo derinami kaip trečiojo asmens ketinamos teikti paslaugos (atlikti) UAB „Norfos mažmena“ , visiškai atitiko tuo metu būtent ieškovės2 UAB „Norfos mažmena“ atliekamus darbus (teikiamas paslaugas), jų pobūdį ir pan. Šios aplinkybės patvirtino ne tik vieno pagrindinių klientų viliojimo faktą, bet ir faktą, kad atsakovas tai darė apgalvotai ir veikdamas iš anksto. 2022 m. lapkričio 14 d. UAB „Norfos mažmena“ pateikė ieškovei2 pranešimą Nr.S-2346 apie tai, kad atsisako ieškovės2 teikiamų nuotolinės elektros sąnaudų priežiūros ir analizės paslaugų nuo 2023 m. sausio 1 d., prašant pateikti visų UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ kompiuteriniuose tinkluose esančių monitoringo ir valdymo sistemų valdiklių prisijungimo vardus ir slaptažodžius, aktualiausias schemas su valdomais galiniais įrenginiais ir centrinės energijos monitoringo sistemos administratoriaus teisių vartotojo prisijungimo vardus ir slaptažodžius. 2023 m. sausio 18 d. ieškovė2 kreipėsi į UAB „Norfos mažmena“ su prašymu dėl sutarties su UAB „Wirepro“ kopijos ir papildomos informacijos pateikimo, be kita ko, paaiškindama, jog jai yra kilę pagrįstų įtarimų apie tai, jog UAB „Norfos mažmena“ ir atsakovas su trečiuoju asmeniu jau yra sudarę arba ruošiasi sudaryti paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu bus teikiamos panašios paslaugos į ieškovės2 UAB „Norfos mažmena“ teikiamas paslaugas bei apie tai, kad atsakovas, pasinaudodamas konfidencialia ieškovės2 informacija, siekia įtikinti ieškovės2 klientus nutraukti bendradarbiavimą su ieškove2 ir sudaryti analogiškų paslaugų teikimo sutartis su jo naujai įsteigta ir valdoma įmone (trečiuoju asmeniu). UAB „Norfa mažmena“ į ieškovės2 jai siųstą prašymą nereagavo ir atsakymo nepateikė. Taip pat pažymėjo, jog UAB „Artelas“ patvirtino, jog 2022 m. liepos mėn. telefoninių pokalbių metu, atsakovas ir jo įsteigtas trečiasis asmuo teiksiąs paslaugas UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėse (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir galimai kituose miestuose. Pažymėjo, jog UAB „Norfos mažmena“ buvo įtraukta į nekonkuravimo ir neviliojimo sutarties priedą. P. Š. UAB „Alvora“ patvirtino, jog atsakovas buvo susisiekęs su šia įmone ir siūlė atsisakyti ieškovių paslaugų ir pereiti pas trečiąjį asmenį. Mano, jog tokių bandymų pervilioti būta ir daugiau. Dėl aplinkybių, susijusių su komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija naudojimo, paaiškino, kad ieškovė2 organizavo darbuotojų atranką darbų projektų pareigoms užimti. Atvykęs pretendentas V. J. darbo pokalbio metu, o būtent tuo momentu, kuomet atranką vykdžiusio asmens kompiuteryje buvo parodyta ieškovės2 sukurtos administracinių pastatų centro „Dansk bank“, (duomenys neskelbtini), vizualizacija, atskleidė, jog tokią vizualizaciją jis jau yra matęs. Atsižvelgiant į tai, nedelsiant buvo paprašyta patikslinti kada ir kokiomis aplinkybėmis tokią vizualizaciją pretendentas galėjo matyti, buvo paaiškinta, kad jam (pretendentui) analogišką vizualizaciją parodęs atsakovas, kuomet jis pretendavęs į laisvą darbo vietą pas trečiąjį asmenį. V. J. pateikė 2023 m. sausio 6 d. rašytinį paaiškinimą. Po šios informacijos gavimo ieškovės atliko vidinį tyrimą, atsižvelgiant į tai, jog įėjimas į pastatų valdymo sistemą (dar kitaip vadinamą BMS) yra galimas tik suvedus IP adresą su konkrečiu nurodytu portu, taip pat, tik suvedus žinomą priskirtą vartotojo „user name“ ir jam priskirtą slaptažodį, kurie žinomi tik ieškovės2 darbuotojams. Pažymėjo, jog BMS yra abiejų ieškovių produktas, ir ieškovės BMS sistemoms turi išskirtines teises kurti/redaguoti/trinti vartotojo vardus ir slaptažodžius. Tam ieškovės turi administratoriaus vartotoją ir slaptažodį. Pažymėjo, jog BMS administracinių patalpų centrui „Danske Bank“, (duomenys neskelbtini), aptarnavo ieškovės2 padalinys, kuriam vadovavo atsakovas. Dėl šios priežasties atsakovui buvo žinoma tiek prieiga, tiek ir vartotojo vardas bei slaptažodis prie BMS administracinių patalpų centro „Dansk Bank“, (duomenys neskelbtini). Ieškovės2 pastatų inžinerinių sistemų priežiūros skyriaus vadovas V. S. 2023 m. sausio 6 d. pateikė rašytinį pranešimą dėl užfiksuoto neteisėto prisijungimo prie pastatų valdymo sistemos, iš kurio matyti, jog 2022 m. rugsėjo 12 d. 18.41 min. 55 s. užfiksuotas prisijungimas prie ieškovėms priklausančios BMS; prisijungta pasinaudojant vartotojo „Support“ vardu ir slaptažodžiu, kuriuos žino tik tam tikri ieškovių darbuotojai; minėtu metu jokie ieškovių darbuotojai nesijungė prie BMS, kadangi jokie darbuotojai ne darbo valandų metu negali prisijungi prie BMS, o ir jokios užduotys nebuvo suformuotos BMS administracinių patalpų centrui „Danske Bank“ (duomenys neskelbtini). Kitaip tariant, patikrinus, ar V. J. nurodytu metu, kuomet jis dalyvavo pas trečiąjį asmenį darbo pokalbyje ir kurio metu atsakovas jam rodęs vizualizaciją, analogišką ieškovių kurtai BMS administracinių patalpų centrui „Danske Bank“, (duomenys neskelbtini), o būtent 2022 m. rugsėjo 12 d. laikotarpiu nuo 18:30 val. iki 19:30val., buvo prisijungimų prie BMS. Paaiškėjo, jog iš teisų 2022 m. rugsėjo 12 d. 18:41 val. buvo prisijungta vartotojo vardu „support“. Taigi atsakovas ne tik nesunaikino turimos ieškovių konfidencialios informacijos įskaitant prisijungimo vartotojų vardų ir slaptažodžių, bet ir sėkmingai ja naudojosi savo asmeniniams interesams po išėjimo iš darbo ieškovių bendrovėse. 2022 m. liepos 12 d. ieškovės kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl konfidencialios sutarties įsipareigojimų pažeidimo, netesybų sumokėjimo, nesąžiningo konkurencijos veiksmų nutraukimo. Ieškovių finansininkas P. M. taip pat patvirtino, kad 2022 m. pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje atsakovas buvo pasikvietęs jį pietų, kurių metu klausinėjo apie ieškovių finansinę padėtį, veiklos rezultatus, bei kitos konfidencialios informacijos, kurios jam neatskleidė. Atsakovas trečiojo asmens vardu viską organizuojantis teisėtomis priemonėmis, tačiau tai daro siekdamas pridengti tikrąsias aplinkybes. Pažymėjo, kad ieškovės atsakovui pareigą saugoti jų konfidencialią informaciją nustatė Konfidencialumo sutartys. Taip pat konfidencialumo sutartyse buvo apibrėžta konfidencialios informacijos turinys ir netesybos, jeigu atsakovas nesaugos ir naudos konfidencialią informaciją asmeniniams ir komerciniais tikslais. Tačiau akivaizdu, kad atsakovas, įsteigdamas trečiąjį asmenį visą darbo metu pas ieškoves gautą konfidencialią informaciją, įskaitant klientų sąrašus, sprendimus priimančių asmenų kontaktinius duomenis, visą informaciją apie „Energy Support“ paslaugą, panaudojo savo asmeniniams ir komerciniais tikslais, nes analogišką paslaugą pasiūlė UAB „Norfos mažmena“. Pažymėjo, kad Konfidencialumo sutarčių 4 skyriuje šalys aiškiai susitarė, kas bus laikoma konfidencialia informacija. Pagal Konfidencialumo sutarčių 4.1.1. punktą visa „Energy Support“ paslaugą sudaranti informacija yra konfidenciali. Ja pasinaudodamas, pradėjo teikti pasaugas UAB „Norfos mažmena“. Tai yra akivaizdus Konfidencialumo sutarčių 4.1.1. punkto pažeidimas. Pažeistas taip pat Konfidencialumo sutarčių 4.1.5. punktas. Tai pat pastebėjo, jog Konfidencialumo sutarčių 5.1. punktu įsipareigojo neatskleisti konfidencialumo informacijos jokiems asmenims be ieškovių sutikimo. Tačiau darbo pokalbio metu su V. J. naudojo unikalius prisijungimo prie ieškovių kompiuterio duomenis. Pažymėjo, kad aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių visetas patvirtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas grubiai pažeidė su ieškovėmis sudarytas tiek Konfidencialumo sutarčių nuostatas (2.2 punktas) panaudodamas ieškovėms priklausančią konfidencialią informaciją ir/ar komercines paslaptis asmeniniais ir /ar komerciniai tikslais bei CK1.116 straipsnio ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies3 punkto nuostatas, pasinaudojant informacija, kuri sudaro ieškovių tiek konfidencialią informaciją tiek ir komercinę paslaptį, taip pat gaunant iš ieškovių darbuotojų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti bei siekiant naudos tiek sau, tiek ir savo vardu įsteigtam asmeniui bei valdomam juridiniams asmeniui. Atsakovas dar dirbdamas pas ieškoves buvo aiškiai supažindintas su ieškovių klientų sąrašu, kuris, be kita ko, jam buvo ne tik žinomas iš pateikto sąrašo (kartu su nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimo projektu, kuris nebuvo atsakovo pasirašytas, tačiau buvo šalių suderintas), bet ir praktiškai, kadangi atsakovas buvo tas pats asmuo, kurio darbinių funkcijų vykdymas buvo neatsiejamas su ieškovių konfidencialios informacijos sužinojimu (pas ieškovę1 ėjo vykdomojo direktoriaus pareigas, o pas ieškovę2 ėjo projektų vadovo pareigas), įskaitant ieškovių klientus, jų kontaktinius duomenis bei kitą su ieškovių paslaugų/darbų teikimu, ypač atsižvelgiantį ilgametę atsakovo darbo patirtį pas ieškoves. Akcentavo, kad ieškovių klientų sąrašas kaip toks, kurio turinį sudarytų aukščiau pirmiau nurodyti duomenys, nėra ir niekada nebuvo prieinamas viešai. Atsakovui buvo žinoma tiek UAB „Norfos mažmena“, tiek UAB „Rivona“ sprendimus priimančių asmenų kontaktinė informacija, tačiau ir informacija apie komercines sąlygas, paslaugų planuojamų užsakymo apimtis ir pan. Ieškovės Konfidencialumo sutartyse su atsakovu konfidencialiai informacijai priskiriamas darbuotojų atlyginimas, darbo užmokesčio sistemos nuostatos, privatus telefono numeris, asmeninis el. pašto adresas. Paaiškino, kad po atsakovo išėjimo iš ieškovių, išėjo dar 6 darbuotojai iš ieškovės1 ir vienas iš ieškovės2 ir kitą darbo dieną ar po 14 dienų įsidarbino atsakovo įmonėje. Trečiasis asmuo konkuruoja su ieškovėmis, todėl išėjusių darbuotojų yra reikšminga darbo patirtis bei žinios, kvalifikacija, kurią savo lėšomis padėjo įgyti ir tobulinti ieškovės. Niekada nebuvo prieinama viešai ieškovių darbuotojų sąrašai, darbuotojų kontaktiniai duomenys, jiems mokamas darbo užmokestis, darbuotojų asmeninės charakteristikos, darbo įgūdžiai, įgyta kvalifikacija, darbo patirtis ir pan. Konfidencialia ieškovių informacija laikytina bet kokie ieškovių naudojami vartotojo vardai, slaptažodžiai ir kitokio pobūdžio apsaugos kodai ir kitos apsaugos priemonės, taip pat esama ieškovių techninė bazė, bet kokia techninė informacija ir dokumentacija padedanti vykdyti veiklą, tačiau atsakovas po išėjimo iš ieškovių naudojosi šia informacija. Ieškovės daro išvadą, jog atsakovas pažeidė Konfidencialumo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, dėl ko atsakovui taikytina sutartinė atsakomybė. Taip pat nurodė, jog patyrė išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, kurias prašo priteisti.

Ieškovių atstovas P. Š. teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog su UAB „Norfos mažmena“ juos siejo žodinis susitarimas, kuri mokėjo už sutaupytą energiją. „Energy Support“ – tai visas paslaugų paketas, kaip taupyti žinant pirminius duomenis. „Norfos“ ekosistema buvo žinoma G. Š., ir ją galėjo nusikopijuoti.

Atsiliepimas

Atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Wirepro“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo taikyti senatį arba atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog apie savo teisių pažeidimą ieškovės vėliausiai sužinojo 2022 m. liepos 22 d. kai pateikė pretenziją, todėl ši diena laikytina senaties termino pradžios diena. Ieškinys pareikštas 2023 m. rugsėjo 19 d., t.y. praėjus beveik 14 mėn. nuo ieškinio senaties termino pradžios. Todėl prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 d. įtvirtintą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir šiuo savarankišku pagrindu ieškinį atmesti. Paaiškino, kad pagrindinė atsakovo išėjimo iš darbo ieškovių įmonėse priežastis buvo ta, kad ieškovių pagrindinis akcininkas nusprendė keisti įmonių grupės struktūrą tokiu būdu, kad pelningos veiklos iš restruktūrizuojamos ieškovės1 būtų perkeltos į kitas grupės įmones, taip siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškovės1 kreditoriais. Kadangi atsakovas nenorėjo prisidėti prie šios, jo vertinimu, nesąžiningos (siekis apgauti kreditorius ir su jais tinkamai ir laiku neatsiskaityti) ir, galimai, net nusikalstamos veikos („fenikso“ sindromas), atsakovas nusprendė pasitraukti iš Energus įmonių grupės. Negana to, atsakovas, išėjęs iš darbo, kurį laiką nežinojo, kur tęs karjerą, todėl ėmėsi įprastų rinkoje darbo paieškos metodų, pvz., dalyvavo keliuose darbo pokalbiuose (tokiose bendrovėse kaip VGTU elektronikos fakultetas, UAB „Eikos statyba“, UAB „Eltko“ ir kt.), informaciją apie tai, kad ieško naujo darbo, skelbė viešai savo profesinio socialinio tinko Linkedin paskyroje. Ir tik vėliau sulaukęs gausybės gerų atsiliepimų bei užklausų ir pasiūlymų nusprendė įsteigti UAB „Wirepro“. Jokie teisės aktai, ar atsakovo su ieškovėmis sudaryti susitarimai nedraudė ir nedraudžia atsakovui užsiimti ūkine-komercine veikla, įskaitant, ir panašia ar analogiška (konkuruojančia) ieškovių vykdomai veiklai. Susitarimas dėl nekonkuravimo nebuvo sudarytas. Konfidencialumo sutarčių sudarymo faktas ar jų nuostatos negali būti aiškinamos tokiu būdu, kuris de facto sukurtų atsakovui nekonkuravimo įsipareigojimą ieškovių atžvilgiu. Atsakovo Konfidencialumo sutartimi prisiimti konfidencialumo įsipareigojimai negali būti aiškinami kaip užkertantys kelia atsakovui užsiimti ūkine-komercine veikla, įskaitant, ir konkuruojančia su ieškovėmis, nes priešingas atsakovo ieškovių atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų vertinimas reikštų neproporcingą konstitucinės asmens teisės pasirinkti darbą bei verslą apribojimą. Maža to, atsakovo įgyta patirtis, žinios, gebėjimas bendrauti, organizuoti verslą negali būti laikomi komercine paslaptimi ir, nesant susitarimo dėl nekonkuravimo, negali būti draudžiama šiais įgūdžiais naudotis net ir konkuruojant su buvusiais darbdaviais – ieškovais. Ieškovės ieškinyje teigia, kad atsakovo įkurtas trečiasis asmuo teikia paslaugas, naudodamasis ieškovių „Energy Support“ paslaugos informacija, kurią ieškovės nurodo kaip savo konfidencialią informaciją. Akcentuodamas šio ieškovių argumento nepagrįstumą, atsakovas pažymi, kad jo ir jo vadovaujamo trečiojo asmens vykdoma veikla nėra grįsta jokia ieškovių konfidencialia informacija. Ieškovės neturi teisės bet kokiomis priemonėmis drausti atsakovui naudotis įprastomis darbo aplinkybėmis sąžiningai įgyta asmenine patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ir žiniomis. Trečiojo asmens vykdoma veikla – įvairaus pobūdžio elektrotechnikos sistemų projektavimas ir diegimas, silpnų srovių sistemų (apsauginė ir priešgaisrinė signalizacija, įeigos kontrolės, vaizdo stebėjimo ir kt. ) projektavimas, diegimas ir konfigūravimas, elektrotechnikos procesų valdymo automatizavimas. Tai nėra unikalios ir išskirtinės paslaugos rinkoje, jas gali teikti iš esmės bet kuris ūkio subjektas ar asmuo, atitinkantis teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus (pvz., elektros energetikos darbuotojų sertifikavimo reikalavimus) bei turintis atitinkamų techninių įgūdžių ir žinių. Pačios paslaugos iš esmės yra teikiamos, remiantis universaliomis elektrotechnikos, projektavimo, programavimo, t.y. techninėmis, žiniomis, kurios yra viešos ir monopolinėmis teisėmis nepriklauso jokiam konkrečiam ūkio subjektui ar asmeniui. Didžioji dauguma trečiojo asmens paslaugų yra įvykdoma pagal būtent užsakovo (kliento) iš anksto parengtus techninius ir darbo projektus. Analogiškas paslaugas rinkoje teikia daug ūkio subjektų. Atsakovo įsteigto trečiojo asmens teikiamos paslaugos bei jų turinys, atsižvelgiant į jų universalų pobūdį bei į tai, kad jos yra teikiamos atsakovui naudojantis savo sąžiningai kitose darbovietėse bei savarankiškai įgytomis žiniomis, patirtimi, įgūdžiais ir gebėjimais bei bendro pobūdžio techninėmis žiniomis, negali būti pripažįstamos ieškovių konfidencialia informacija ir ieškovės Konfidencialumo sutarčių pagrindu negali drausti atsakovui realizuoti šių žinių, patirčių, įgūdžių ir gebėjimų. Antra, ieškovės neįrodo, kas sudaro išskirtinį „Energy Support“ paslaugos turinį, ir kokias išimtines teises ieškovės į šias paslaugas turi, t.y. net nenurodo, kokiu pagrindu ieškovės gali drausti kitiems ūkio subjektams teikti elektros ūkio priežiūros paslaugas. Ieškovės deklaratyviai teigia, kad jų teikiama paslauga, vadinama „Energy Support“ paslauga, kurios turinį, pačių ieškovių apibrėžimu, sudaro pastatų inžinerinių sistemų monitoringas ir valdymas nuotoliniu būdu, yra išskirtinė ir visa informacija apie „Energy Support“ paslaugą sudaro komercinę ieškovių paslaptį. Šiuo atveju ieškovių naudojamas paslaugos terminas yra tik marketinginiais tikslais naudojamas žodžių junginys, tačiau pats šios paslaugos turinys – pastato inžinerinių sistemų monitoringas ir valdymas nuotoliniu būdu – nėra nei unikalus nei išskirtinis. Šiuolaikiniame pastate daugumos inžinerinių sistemų valdikliai būna prijungiami prie interneto, taip sudarant techninę galimybę sekti ir valdyti sistemas nuotoliniu būdu. Atsakovas kategoriškai pareiškia, kad jo veikla tiek steigiant, tiek vadovaujant trečiajam asmeniui nėra grįsta jokia ieškovių konfidencialia informacija. Atsakovas savo ir trečiojo asmens veikloje niekada nesinaudojo nei „Energy Support“ terminu, teikdamas paslaugas, taip pat niekada nesinaudojo ieškovių kuriama ar sukurta programine įranga, įskaitant pagal projektą „Pastatų inžinerinių sistemų energetinių sąnaudų monitoringo, prognozavimo ir priežiūros inovatyvių ekspertinių sistemų kūrimas“– jokių ieškovių teiginius patvirtinančių argumentų, susijusių su šiais teiginiais, ieškovės į bylą nepateikė, vadinasi ieškinys turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atsakovas ir trečiasis asmuo nei UAB „Norfos mažmena“, nei UAB „Rivona“ neviliojo, kontaktine informacija ir informacija apie komercines sąlygas nesinaudojo. Ieškovės nutyli esminę aplinkybę, kad pačios sukėlė konfliktą su UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ ir įtakojo šių bendrovių sprendimą pakeisti paslaugų teikėją. Patys klientai UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ kreipėsi į atsakovą pranešdami, kad su ieškovėmis nusprendė nebedirbti, todėl šios aplinkybės sieti su Konfidencialumo sutarčių pažeidimu nėra pagrindo. UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ sprendimas nebedirbti su ieškovėmis buvo įtakoti pačių ieškovių veiksmų (ir neveikimo), o ne trečiojo asmens ar atsakovo kokie nors viliojimo veiksmai. Joks teisės aktas, ar atsakovo ieškovių atžvilgiu prisiimtas sutartinis įsipareigojimas per se nedraudė ir nedraudžia trečiajam asmeniui ar atsakovui teikti paslaugas buvusiam ieškovių klientui. Taigi, vien tik faktas, jog ūkio subjektas (šiuo atveju UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“) nutraukė paslaugų teikimo teisinius santykius su ieškove 2 ir nusprendė paslaugas pirkti iš kito ūkio subjekto (trečiojo asmens), nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas ieškovių atžvilgiu atliko kokius tai neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius Konfidencialumo sutarčių pažeidimu, nes joks atsakovo ieškovių atžvilgiu prisiimtas sutartinis įsipareigojimas per se nedraudžia atsakovui tiesiogiai ar netiesiogiai per trečiąjį asmenį teikti paslaugas buvusiems ieškovių klientams. Ieškovės byloje nepateikia visiškai jokių įrodymų, kad atsakovas būtų ėmęsis aktyvių ieškovės klientų UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ perviliojimo veiksmų. Pažymėjo, kad klientai (rinkoje veikiantys ūkio subjektai) turi teisę pasirinkti asmenis, kurie jiems teiks/iš jų pirks prekes/paslaugas. Ieškovės niekaip neįrodo, kad tokį klientų būtent UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ kreipėsi į atsakovą ir trečiąjį asmenį dėl paslaugų teikimo ir darbų atlikimo, o ne atvirkščiai. Atsakovo žiniomis, UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ sprendimą atsisakyti ieškovės2 paslaugų ir pasirinkti kitą paslaugų tiekėją lėmė UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ netenkinanti ieškovės2 teikiamų paslaugų kokybė ir dėl to kilęs ieškovų bei šių klientų tarpusavio konfliktai, su kuriais atsakovas niekaip nesusijęs, nes ieškovė2 sutartais terminais neatlikdavo darbų, teikė prioritetą kitiems klientams, palikdavo UAB „Norfos mažmena“ objektus (mažmenines parduotuves) be reikalingos priežiūros, o kilus konfliktui dėl atsiskaitymų nepertraukiamai turėjusias veikti sistemas ieškovai UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ apsisprendimą įtakojo kokie nors neteisėti atsakovų veiksmai ar koks nors informacijos, kurią saugoti į pareigojo Konfidencialumo sutartys, atskleidimas klientams savavališkai atjungė. Ieškovės sąmoningai nuo teismo nutyli šias aplinkybes, kurios iš esmės keičia visą ieškovių ieškinio naratyvą, kad UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ atsisakė ieškovių paslaugų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių Konfidencialumo sutarčių pažeidimu. Ieškovių nurodytų klientų – UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ – komercinių santykių nutraukimo su ieškovėmis priežastis yra pačių ieškovių nekokybiškai teiktos šiems klientams paslaugos ir dėl to kilę jų tarpusavio konfliktai. Joks teisės aktas, ar atsakovo ieškovių atžvilgiu prisiimtas sutartinis įsipareigojimas per se nedraudė ir nedraudžia atsakovui įdarbinti konkuruojančioje bendrovėje, įskaitant ir ieškoves, dirbusius ar dirbančius asmenis. Be to, ieškovės ieškinyje be spekuliatyvių ir tikrovės neatitinkančių teiginių pateikimo, niekaip neįrodo, kad ieškinyje nurodyti darbuotojai buvo pervilioti dirbti į trečiąjį asmenį pasinaudojus ieškovių konfidencialia informacija. Atsakovas niekada neatliko aktyvių tiesioginių ieškovių ieškinyje nurodytų darbuotojų perviliojimo dirbti į trečiąjį asmenį veiksmų, o šie asmenys buvo atrinkti į trečiojo asmens laisvas darbo vietas vykdant įprastus darbuotojų atrankos procesus. Trečiasis asmuo darbuotojų paiešką vykdydavo ir vykdo įprastuose viešuose darbuotojų paieškos kanaluose (skelbiu.lt, cvbankas.lt, facebook.com) skelbdamas informaciją apie laisvas darbo vietas bei trečiojo asmens darbuotojų poreikį. Taigi, trečiojo asmens naudotos viešos darbuotojų paieškos priemonės patvirtina, kad, trečiojo asmens vykdyti darbuotojų paieškos veiksmai ir priemonės buvo nukreipti į platų neapibrėžtą asmenų, kurie galėtų būti suinteresuoti darbu trečiajame asmenyje, ratą, o ne nukreiptos tiesiogiai išimtinai tik į ieškovių darbuotojus, kaip tą bando pateikti ieškovės savo ieškinyje. Ieškovės teigia, kad atsakovas 2022 m. rugsėjo 12 d. 18:41 val., pasinaudodamas darbo pas ieškovės metu sužinotu slaptažodžiu bei vartotojų vardu, prisijungė prie ieškovėms priklausančios konkretaus pastato – administracinių patalpų centrui „Danske Bank”, (duomenys neskelbtini) - pastatų valdymo sistemos (BMS) ir tai parodė darbo pokalbyje dalyvavusiam asmeniui. Darbo pokalbio su V. J. metu jam buvo rodyta S. E. gamintojo tinklapyje pateikiami pavyzdžiai su galima vizualizacija projektuose: (duomenys neskelbtini). Galimai šie vizualizacijos komponentai galėjo būti panaudoti ir ieškovių projektuose, nes tai laisvai leidžia pats gamintojas. Tikėtina, kad šie panašumai ir suklaidino V. J.. Ieškovo teiginiai, kad jis prisijungė prie ieškovės sistemos yra nepagrįsti. Atsakovo žiniomis „Danske Bank“ sistemą administruoja ne ieškovė, prisijungimo prie pastatų valdymo sistemų (BMS) slaptažodžiai įprastai privalo būti keičiami mažiausiai kas 6 mėn., todėl 2022 m. rugsėjo 12 d., t.y. praėjus 9 mėn. nuo išėjimo iš darbo, atsakovas net teoriškai nebūtų turėjęs techninės galimybės prisijungti prie tokios sistemos, atsakovui jungtis prie tokios sistemos nebuvo jokio tikslo ir jokio motyvo. Atsakovo žiniomis, įprastai prisijungimai prie pastatų valdymo sistemų, siekiant jų saugumo, yra galimi tik per įmonės VPN ar tik iš konkrečių IP adresų (įmonės biuro vietos ar konkrečių prietaisų), tad tai dar kartą paneigia technines atsakovo galimybes jungtis prie ieškovių nurodytos pastatų valdymo sistemos (BMS), ir patvirtina, kad prisijungimai galėjo būti atlikti pačių ieškovių, siekiant imituoti neteisėtus veiksmus.

Teismo posėdyje atsakovas G. Š. ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, jog dirbdamas pas ieškoves yra du kartus nudegęs, dėl ko turi du teistumus: vienas dėl nelegalios programos naudojimo ieškovės įmonės veikloje, jis prisiėmė kaltę; kitas už kyšio davimą „ESO“ vadybininkui. Nesutikdamas su P. Š. pasiūlymu kurti naują įmonę, pasiūlė skirtis. P. Š. pasiūlė pasirašyti nekonkuravimo susitarimą, tačiau tokiu atveju turėtų keisti profesiją. Ieškovės įmonėse paskutiniai metai buvo sunkūs, bemiegės naktys, kratos namuose. Pasitaręs su žmona, nutarė išeiti iš darbo. „Energy Support“ tai komercinis terminas, siekiant pritraukti klientus. Paaiškino, jog bendravimas su „Norfa“ ir „Rivona“ vyko dar iki sutarties pasirašymo. Ieškovėms nuo 2023 m. sausio 1 d. užblokavus prisijungimus prie „Norfos“ parduotuvių, į jį kreipėsi D. D. su A. P. pagalbos. Esant tokiai situacijai, buvo nuspręsta atstatyti valdiklių gamyklinius parametrus ir įrašyti naujus kodus. Tai užtruko 3 mėnesius.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Norfos mažmena“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė dalyje dėl nepagrįstų kaltinimų naudojant ieškovų konfidencialią informaciją UAB „Norfos mažmena“ veikloje atmesti kaip nepagrįstus ir neteisėtus, o dalyje dėl sutartinės atsakomybės taikymo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad UAB „Norfos mažmena“ 2022 m. lapkričio mėnesį nusprendė atsisakyti ieškovo paslaugų dėl netenkinančios paslaugų kokybės, vėlavimų ir kilusio konflikto. Po šio sprendimo su UAB „Norfos mažmena“ akcininku D. D. susitiko ieškovų vadovas P. Š., kuris ėmė grasinti problemomis ir pareikalavo sumokėti apie 150 000 eurų, nors jokių paslaugų ar darbų iš ieškovų UAB „Norfos mažmena“ buvo nusprendusi nepirkti. Pasak ieškovų vadovo P. Š. UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ turėjo mokėti ieškovams, nes uždirba daugiau pelno, nei ieškovių apyvarta. Šio susitikimo metu P. Š. leido suprasti, kad neįvykdžius jo reikalavimų bus imtasi neteisėtų veiksmų, o restruktūrizuojamai UAB „Energus“ iškėlus bankrotą dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, bus apkaltinta UAB „Norfos mažmena“. Su tokiais ultimatumais ir grasinimais, turinčiais nusikalstamų veikų požymių, D. D. nesutiko, todėl laikytasi sprendimo atsisakyti ieškovių paslaugų. Negavęs pinigų, P. Š. nusprendė realizuoti savo neteisėtus grasinimus, todėl ieškovės neteisėtai pasinaudodamos joms suteikta nuotoline prieiga prie UAB „Norfos mažmena“ vidinio tinklo, užblokavo UAB „Norfos mažmena“ parduotuvių valdymo blokus slaptažodžiais. Dėl to 2023 m. sausio 1 d. suriko parduotuvių darbas. Reaguojant į tai, UAB „Norfos mažmena“ vadovybė skubiai ieškojo pagalbos, todėl kreipėsi į G. Š., kurio kontaktus turėjo, ir kuris tuo metu vykdė veiklą savarankiškai. Paprašė jo vadovaujamos įmonės atkurti automatikos valdiklių gamyklinius parametrus bei į juos naujai įvesti reikalingus parametrus bei veikimo instrukcijas, kad parduotuvės galėtų atnaujinti veiklą, o ieškovai negalėtų jos pakartotinai sutrikdyti. Ieškovėms užblokavus automatikos valdiklius su slaptažodžiais, UAB „Wirepro“ buvo pateikta užduotis į automatikos valdiklius įvesti reikalingas valdymo instrukcijas naujai, neatsižvelgiant į senuosius duomenis, pagal „Norfos“ pateiktas instrukcijas ir užduotis. Šiems darbams atlikti nebuvo naudojama jokia ieškovių komercinė paslaptis. UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėse esančių elektros įrenginių valdymui naudojami automatikos valdikliai visais atvejais yra projektuojami, montuojami, konfigūruojami ir eksploatuojami tik pagal UAB „Norfos mažmena“ parduotuvių standartus, teisės aktų reikalavimus, automatikos valdiklių gamintojo nurodytus, naudojant gamintojų instaliacijas, vadovus. Šiuos darbus UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėse atlieka apie 20 skirtingų įmonių, t.y. ne vien ieškovai. Automatikos valdikliai įsigyjami jau su gamintojo programine įranga ir jokios ieškovų kurtos programinės įrangos norint įrangą eksploatuoti, nereikia, t. y. ieškovai klaidina teismą, į automatikos valdiklius įrašomos jau valdomos įrangos veikimo instrukcijos (šviesos, laiko, temperatūros, drėgmės ir pan.) vadinamos „programine įranga“. Duomenys, kaip turi UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėse veikti sumontuota elektros įranga yra UAB „Norfos mažmena“ nuosavybės, o ne ieškovų, ir UAB „Norfos mažmena“ gali laisvai pasirinkti, kokius rangovus tokiems darbams pasirinkti. Aplinkybė, koks rangovas atlieka techninius programavimo darbus, neturi jokios įtakos automatikos valdiklio veikimui, valdikliuose naudojamiems parametrams ir instrukcijoms. Ieškovų noras patekti į UAB „Norfos mažmena“ parduotuves ir nukopijuoti naujausius duomenis iš automatikos valdymo skydų gali būti paaiškinamas tik tuo, kad ieškovės nori tęsti neteisėtus veiksmus prieš UAB „Norfos mažmeną“.

Teismo posėdyje trečiojo asmens UAB „Norfos mažmena“ direktorius A. P. paaiškino, kad ieškovių paslaugų atsisakė lapkričio viduryje, ir paprašė jų pateikti kodus. Su G. Š. nebuvo bendravęs. Atsiliepimus apie tai, kad atsakovas dirba gerai sužinojo iš kitų darbuotojų. Neprisimena, gal pats jam davė savo kontaktus, gal darbuotojai. UAB „Wirepro“ samdymo pagrindas-pasitikėjimas. Užmokestis už paslaugas „Energus“ buvo nelogiškas, nes susijęs su elektros kaina: darbus atliko tuos pačius, o pakilus elektros kainai, mokėjo daugiau.

Teismo posėdyje liudytojas S. L. parodė, jog UAB „Energus“ elektriku dirbo 3 metus. Darbą keitė dėl darbo užmokesčio. 2023 m. gale žmonės pradėjo išeiti iš darbo. Tuo metu jie įrenginėjo „Lidl“ Klaipėdoje, todėl, A. D. išėjus iš darbo, nutarė pabaigti darbą ir tada išeiti. Tai pažadėjo A. S.. Jis - „Energus“ darbuotojas. Turėjo daugiau darbo pasiūlymų, tarp jų ir Nyderlanduose, tačiau, įvertino tai, kad šeima Baltarusijoje. Paaiškino, kad kartais buvo vėluojama atsiskaityti už darbą, bet tai trukdavo 2-3 dienas. Su A. D. tarėsi dėl darbo, jis paskambino A. D., šis paaiškino koks darbas ir darbo užmokestis. A. D. matė jo potencialą ir pasiūlė darbą. Manė, kad gal jis savo įmonę įkūrė. Nežinojo, kokioje įmonėje A. D. dirba. Apie išėjimą iš darbo informavo darbdavį, turėjo atidirbti 20 dienų. Kai tik buvo atleistas iš darbo, tą pačią dieną vyko į UAB „Wirepro“ įsidarbinti. Su G. Š. anksčiau nebendravo, jį matė tik įsidarbinimo dieną. Įmonės adresą davė A. D.. Su A. D. susipažino 2017 m. siejo darbo santykiai, jam buvo pavaldus. A. D. davė darbo įrankius ir pasakė kur dirbti, pasiūlė atlyginimą. Mano, kad A. D. su direktoriumi buvo aptarę darbo užmokestį ir pažadėjo, kad darbo užmokestis bus didesnis. Jis pats pasakė, koks yra jo darbo užmokestis. Pirmo pokalbio metu nepasakė, koks darbo užmokestis. Konkretų dydį pasakė A. D. antro pokalbio metu. Keletą kartų teko aptarnauti „Norfą“, bet šiaip dirbo kituose objektuose. Į kitą darbą perėjo tik dėl to, kad pažinojo gerai A. D..

Teismo posėdyje liudytojas E. V. parodė, kad dirba UAB „Wirepro“ programavimo skyriaus vadovu. UAB „Energus“ dirbo IS grupės vadovu. Pradėjo dirbti 2018 m. birželio mėn., kai atėjo atlikti praktikos ir sutarė, kad pasiliks po praktikos dirbti. Nuo pat pradžių turėjo tikslą lavinti specialybės įgūdžius. Augo kaip specialisto augimas. Kai augimas sustojo, norėjo keisti darbovietę. K. G. buvo vadovu, pasiūlydavo naujų pareigų kvalifikacijai kelti. Iš pradžių G. Š. buvojo tiesioginiu vadovu, o vėliau jis paaukštintas. Santykiai buvo darbiniai, šeimomis nebendravo. Buvo metinis pokalbis su vadovybe, kurio metu jam pasiūlė pardavimų - marketingo sritį, jo netenkino, nes jis inžinierius. Pradėjo dairytis rinkoj skelbimų. 2022 m. gegužės mėn. pamatė UAB „Wirepro“ skelbimą, kad įmonė ieško specialistų. Per rekvizitai.lt rado G. kontaktus. Išsiuntė CV, kitą dieną G. Š. paskambino. Kad G. Š. įkūrė įmonę, P. Š. sakė. Po susirinkimo, kai sužinojo, dar kurį laiką dirbo. Energijos taupymo sistemos nežinojo. „Energy Support“ kaip paslauga, vadino tik tuos žmones, kurie reaguodavo į skambučius. Jų skyrius prižiūrėdavo kaip veikia priemonės. Ataskaitos, skambučiai, reagavimas į gedimus – jo komandos darbas. Dirbo 3-4 žmonės. Pokalbis dėl darbo su G. Š. buvo 2022 m. vasario-kovo mėn. Pokalbio metu aptarė darbo funkcijas, potencialą, kokia karjeros galimybė. Darbo užmokestis panašus, tiksliai neprisimena, koks jis buvo UAB „Energus“ prieš išeinat. Jam buvo pasiūlyta daugiau galimybių. UAB „Energus“ tekdavo tik dalis programavimo darbo (vizualizacija). UAB „Wirepro“ visą darbą atlieka jis pats – tobulėjimas. UAB „Energus“ darbo užmokestis nebuvo įspūdingas, palikdamas įmonę nematė rizikos, tokį darbą rinkoje galėjo susirasti. Kai perėjo į UAB „Wirepro“ su „Norfa“ iki 2023 m. pradžios nedirbo. 2023 m. pradžioje pradėjo valdiklius „Norfoje‘ prižiūrėti. Pradžioje tai darė vienas. Skyrius tas pačias funkcijas atliko, bet ne jis asmeniškai. Visuose valdikliuose pradėjo atkūrinėti programas, per metus atkūrė. Jei užblokuota SD kortelė – nunulina valdiklį, atstato gamyklinius parametrus. Gamykliniai parametrai ištrina programą. Dabar valdymo programos kitos. Visą konfigūravimą išmoko iš gamintojo programų, su ankstesne UAB „Energus“ programa nieko bendro neturi. Neprisimena kaip UAB „Energus“ programa veikė, ofise buvo lapas, patvirtintas D. D. kaip turi veikti. Valdiklis be konfigūravimo neveikia. Programinis kodas laikomas valdikliuose. Prisijungus prie valdiklio, jei turi prisijungimą, matai kodą. Kiekvienoje „Norfoje“ prisijungimai skirtingi. Valdikliai konfigūruojami su Schneider funkcija. Tik su ta programa galima konfigūruoti. „Norfai“ reikėjo sudėlioti blokelius pagal duotą užduotį. Kai pareigos pasikeitė, prie „Norfos“ nebedirbo, dirbo jam pavaldūs žmonės. Schneider programavimo kalbos yra dvi, kurias naudoja ir kiti gamintojai. Šiuo atveju yra baigtinis blokelių sąrašas, kad suprastum programą. Nebuvo išsaugojęs „Norfos“ parduotuvių konfigūracijos kodo. Kodas nėra vadinamoji „Energy Support“ programa, jos nebuvo. Kodą sudaro gamintojo blokeliai plius pridėti parametrai. Naujosiose „Norfose“ naudoja „Delta“ valdiklius. UAB „Energus“ „Deltos“ nenaudojo. V. S. buvo tiesioginis jo vadovas. Jis buvo sudaręs sąlygas grįžti atgal - pervilioti, gal 2022 m. liepos – rugpjūčio mėn., pasiūlė normalų rinkos sąlygų neatitinkantį darbo užmokestį. Prieš priimant sprendimą, įvertino sąlygas ir nusprendė negrįžti, nors kolektyvui jau buvo ištransliuota, kad grįžta. Su G. buvo sutarę, kad išeina.

Teismo posėdyje liudytojas V. J. parodė, jog dirba projektų vadovu. Asmeniškai atsakovo nepažįsta, bendravo įsidarbinant. Atvažiavo į pokalbį dėl darbo, buvo susitarta, tačiau vėliau jam paskambino ir pasakė, jog nepriims. Pokalbis vyko 2022 m. spalio 28 d. Dabar džiaugiasi darbu, ant atsakovo nepyksta. Tuo metu nuoskauda buvo. Nagrinėdamas UAB „Energus“ darytas vizualizacijas, jis atkreipė dėmesį į pastatą, kad ta pati vizualizacija, dėmesį patraukė rožinis fonas. Tą pastebėjo praėjus 2-3 mėnesiams po įsidarbinimo. Vizualizacija labai panaši, bet negali pasakyti, kad ta pati. Pranešė V. S., jis paprašė parašyti raštu. Gal po kokios savaitės parašė, kai V. S. pasiūlė. Dėl funkcionalumų neprisimena, interaktyvumą parodė. Prisijungimai keičiami kiekvienais metais, gegužės mėn. Nežino, ar anksčiau buvo keičiami. Pasikeitė skyriuje trys darbuotojai, jiems išėjus slaptažodžiai pakeisti. Dėl atsiliepimo 77 p. paaiškino, kad iššokimo langas prisijungiant prie vizualizacijos atrodė ne taip. Prie prisijungimo duomenų bazės gali prieiti 8-10 žmonių. Didžiąją dalį vizualizacijų yra peržiūrėjęs tam, kad įgauti žinių, kas yra sukurta, kokie klientai. Pačios „Energy Support“ programos jis nematė, matė tik vizualizaciją. Su šia programa dirba kitas skyrius. L. S. prisijungimui neprašydavo.

Teismo posėdyje liudytojas D. D. parodė, jog jis UAB „Rivona“ direktorius, UAB „Norfos mažmena“ akcininkas. Su UAB „Energus“ pradėjo bendrauti prieš 17 metų. Statomose ir renovuojamose parduotuvėse išvedžiodavo elektros instaliaciją. Pasiūlė, kad galima valdyti visą elektros ūkį. Analogiškus sprendimus pasiūlė ir kitoms sritims. Bet pats principas nesikeitė. Nesutarimų būta visokių. Dirba su keliomis įmonėmis, nenori visko atiduoti į vienas rankas. Jam nepatiko, kad ieškovių įmonės pasikeitė dėl juridinių problemų. „Norfos bazėje“ 4 įmonės rengė wi-fi, UAB „Energus“ buvo rangovai, iškilo problema, nes robotas nevažiavo. Todėl už darbą nesumokėjo. Pradėjo dairytis į šonus, su kuo toliau dirbti. O kai buvo blokuoti kodai, dingo pasitikėjimas. Viskas buvo ištrinta ir per naują įrengta. Priežastys dėl ko atsisakė ieškovių paslaugų – nepatikimumas, bankroto (restruktūrizavimo) problema, neatlikti darbai objektuose, santykiai pavirto į grasinimus. (Duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti, ir padarę 3-5 proc. darbų pasitraukė. Nuo 2022 m. pavasario santykiai pašlijo. Aptarė situaciją su Statybų skyriumi ir pradėjo ieškoti rangovo elektros darbams, darbuotojas pasiūlė G. Š. ir jo įmonę „Wirepro“. Naujų įmonių jie paprastai neįsileidžia. Pirmas duotas darbas 2000 eurų vertės. Su G. Š. kontaktavo Statybų skyrius. Apie „Energy Support“ programą jis nieko nežinojo. Jei unikali programa, reikėjo užpatentuoti. Sutartį su UAB „Wirepro“ A. P. derino. G. Š., sakė, kad turi galimybę viską ištrinti ir viską per naują padaryti. Atstatymo procesas truko 2 mėnesius. Sutartį sutiko pasirašyti, nes norėjo, jog rangovas būtų atsakingu už elektros ūkį. Iki spalio 17 d. G. Š. jau buvo atlikęs pavienių instaliacijos darbų tikriausiai savo el. pašto adresą pats davė G. Š.. Iki sąskaitos išrašymo, visi klausimai turėjo būti derinami 1-2 mėnesius. Gali būti, kad su UAB „Wirepro“ dirbti pasiūlė A. N.. Dėl 2000 eurų darbų atlikimo rangovo neanalizuoja. Darbai pirmieji galėjo būti 2022 m. kovo mėn. Darė smulkius darbus, šiuo metu instaliuoja 20 proc. darbų, tuos pačius, kur UAB „Energus“, bet ne visus. Nenorėjo didelių kompanijų, ne know-how išdalina konkurentams, nes jie turi daug klientų. Reikėjo įmonių, kuriems jis būtų svarbus klientas. Jam yra svarbi G. Š. kompetencija. Neturėjo jokios reikšmės, kad jis iš UAB „Energus“. Jei atsiras kompetentingesnis, paims kitą. Iki sutarties nutraukimo reikėjo spręsti klausimus, o ne tada kai priimtas sprendimas nutraukti sutartį. Dabar UAB „Wirepro“ mokama už darbo valandas. Sutartyje turi nustatytą jos nutraukimo terminą. 2022 m. lapkričio 13 d. raštą dėl objekto žino, tačiau jis pavėluotas, tuo metu objektą (duomenys neskelbtini) pabaiginėjo kita įmonė. Šiai dienai skolos nėra. G. Š. atsivedė P. Š., jam reiškė didesnę pagarbą kaip savininkui. Jis bendravo ir su kitais rangovais, todėl žino kaip reikia instaliuoti valdiklius. Nedirba su tokiomis įmonėmis, kur reikia bendrauti per teisininkus. Kam dirbti su įmone, jei negerbi. Konkursų nerengia.

Teismo posėdyje liudytojas R. Z. parodė, jog jis dirba „Energus įmonių grupėje“ projektų vadovu, buvo vyr. inžinieriumi. G. Š. buvo tiesioginis jo vadovas, santykiai pagrinde buvo darbiniai, dalykiniai. Sulaukė dviejų skambučių, vyko dalykiniai pokalbiai, pakvietė užeiti į ofisą atsigerti arbatos. Pakvietimą arbatos suprato kaip viliojimą, tiesioginio pasiūlymo nebuvo. Paskambinimą telefonu laiko kaip pretekstą. Pirmas skambutis buvo gal 2022 m. gegužės ar balandžio mėn. Paaiškinimą parengė advokatas, įmonėje dirba apie 12 metų, tokio pobūdžio pranešimas yra pirmas. Spaudimo iš kontoros nebuvo, P. Š. informavo, kad advokatas susisieks, pabendrausit ir surašysit. Su advokatu pokalbis vyko telefonu. Bendravo gal 15 min. Programą valdikliuose sukuria programuotojas, po pirmų instaliacijų vyksta stebėjimas kaip sistema veikia. Visi programiniai kodai saugomi „debesyse“. Programinį kodą sukurti reikalinga dokumentacija, per 3 mėn. įmanoma atkurti. Atsiliepimo 68 p. yra dalinis susirašinėjimas. Išsilavinimas spec. vidurinis, bendrauja su programuotojais. Paties kodo nėra programavęs, bet programą yra įrašinėjęs. Schneider yra programų gamintojas, duoda programinį įrankį, kaip sudėlioti programinį kodą. „Energy Support“ paslauga, duomenų sistema, tokios programos nėra.

Teismo posėdyje liudytojas V. S. parodė, jog dirbo UAB „Energus“ aptarnavimo skyriaus vadovu. Pastovios valdymo sistemos tikrinimo tvarkos nėra. Į komandą buvo priimtas V., išėjo kalba, kad yra matęs rodomą sistemą. Bet kas nežino prisijungimo kodo. Ji parodyta priėmimo į darbą metu, matė sistemą, todėl paprašė komandos patikrinti, ar kažkas prie jos jungėsi. Vardas ir kodas unikalus, saugomas. Darbdavį informavo 2023 m. sausio 6 d. dėl vidinės motyvacijos. Kad prisijungti prie sistemos, reikalingas nurodymas, tokio nurodymo nebuvo. Gali darbuotojas prisijungti gedimo atveju. Sistema – jo padalinio sistema. Vizualizacijoje dalis komponentų jų bibliotekos, dalis sukurta, kas kūrė neatmena, atliko garantinius įsipareigojimus, kad vizualizacija galiotų. Prie jos prisijungus galima pakeisti duomenis, jo kompetencijos ribose buvo užtikrinti, kad vizualizacija funkcionuotų. Sistema automatiška. Nežino, kiek buvo sistemos vartotojų. Prisijungimai su raktiniu pavadinimu „Support“. Su sistema supažindintas G. Š.. Negali atsakyti, kas buvo atsakingas už kodų saugojimą. Pavaldiniai žinojo apie prisijungimus prie sistemos: G. Š., E. V., turbūt 2-3 iš jo padalinio. Jokių intencijų, kad reikia keisti kodą per 2 metus nebuvo. Tos kartos valdikliai lokalizacijos nenurodo ir nenurodo IP adreso. Įmonės serveryje saugomi prisijungimai (folgeryje saugomi, excel faile). Negali pasakyti, kiek žmonių prie to prisijungė. Prisijungimo po darbo valandų nebuvo. Negali prisiminti, ar tuo metu buvo koks nors sistemos gedimas. Užklausė darbuotojus, ir niekas nepatvirtino, kad būtų prisijungę.

Teismo posėdyje liudytojas A. D. parodė, kad jis dirba UAB „Wirepro“ komercijos vadovu. Prieš tai dirbo UAB „Energus“ Komercijos skyriaus projektų vadovu 7 metus. Prieš išeinat per metinius pokalbius norėjo išsiaiškinti lūkesčius, o po pokalbio parašė prašymą išeiti Išėjimo priežastys: neaiškios pareigos (sąmatininku dirbti nenorėjo, norėjo kitokio darbo, vėliau pakeistos pareigos – tapo skyriaus vadovu, tačiau dirbo tą patį darbą); pradžioje įmonė buvo maža, visi dirbo kaip komanda, vėliau didėjo skyrių kiekis ir visi dirbo ne dėl bendro intereso, o kiekvienas už save, atsirado konkurencija, bonusinė sistema, bet fiziškai neįmanoma pasiekti bonusų); įmonė turėjo skolų nuo 2018 metų, tiekėjai juokėsi, kad negalėsim įsigyti, vėlavo darbo užmokesčiai; didėjant darbuotojų skaičiui atsirado toksiškų kolegų, tai nepatiko; darbuotojams įteikė konfidencialumo sutartis su neadekvačiais reikalavimais, tai baugino žmones, nustatytos neadekvačios baudos. Darbe nesijautė gerai. Į darbą ėjo iš pareigos. Gal 3ar 4 kartus norėjo išeiti iš darbo – pakėlė atlyginimą, todėl liko dirbti, tai buvo ne kartą. Parašęs prašymą išeiti iš darbo, neturėjo vizijos, ką toliau daryti, tačiau domėjosi darbo skelbimais, žiūrėjo vietos pas konkurentus ir pamatė facebooke, kad G. Š. ieško darbuotojų. Nusiuntė CV, šis pakvietė pasikalbėti. G. Š. turėjo facebook drauguose. Telefonu, kaip su kolega, nebendravo. Jo darbas buvo – apskaičiuoti pasiūlymus klientams, tame tarpe ir „Norfai“. CV siuntė UAB „Wirepro“. UAB „Energus“ buvo likę 3 dienos, todėl griebėsi šiaudo. Kovo 1 d. parašė pareiškimą dėl išėjimo. Jokių žinių apie G. Š. neturėjo, nežinojo ką jis veikai. Susitiko po darbo, pasakė kokia vizija, ko gali tikėtis, sutiko požiūriai. Po kelių dienų G. Š. pasakė, kad tinka. Manė, kad geriau pradėti nuo pradžių, nei įmonėje, kuri nemoka atlyginimo. Sklandė kalbos, kad bankrutuoja. Tuo metu, kai atėjo dirbti, pradėjo ieškoti tiekėjų, o vėliau klientų. Su „Norfa“ derybose nedalyvavo. Pradžioje buvo klientai pavieniai žmonės, projektų neturėjo. Dabar su „Norfa“ jau dirba. Pirmą „Norfą“ gal 2023 m. kovą ar balandį įrengė, gauna projektą ir rengia sąmatą. Ieškojo galimybių, kur įsidarbinti. Alga dabar gerokai mažesnė, gal 20-30 proc. teigia, kad UAB „Energus“ buvo esmė ne bonusuose, tačiau melavime darbuotojams. Geriau nekalbėt apie tai, jei negali sumokėti. Darbo ieškojo, tačiau ar siuntė CV į kitas įmones, neatsimena, gal siuntė „Jaukurams“. Dabar patinka gera komanda, kolegos, atlyginimas nėra pirmoje vietoje. G. Š. pažinojo kaip vadovą, jis yra geras, žmonės jam prioritetas.

Teismo posėdyje liudytojas A. D. parodė, jog UAB „Energus“ 5 metus dirbo projektų vadovu, dabar jo pareigos tokios pat. Darbą nutarė pakeisti dėl įmonės resursų, skolų, buvo daug viršvalandžių. Parašė prašymą išeiti. Ieškojo įvairių galimybių, pasiūlymus turėjo iš kelių įmonių. Galvojo net apie savo įmonę. Facebook pamatė skelbimą, kad G. Š. įkūrė įmonę. Kai išėjo iš darbo, paskambino G. 2022 m. gruodžio mėn., nes turėjo jo telefoną. Pasiūlė susitikti, informavo, kad bedarbis. Telefonu aptarė galimybę dirbti kartu. Po kelių dienų įsidarbino UAB „Wirepro“ . Šią įmonę pasirinko, nes pažinojo G.. Tai žmogus, su kuriuo įdomu dirbti. Tik pasitarimuose jie kartu dalyvaudavo, krepšinį žaisdavo, kai dirbo UAB „Energus“. Susitikimo metu aptarė, kokius darbus dirbs, dėl klientų nesitarė. Pirmos du metus UAB „Energus“ G. buvo jo vadovu.

Teismo posėdyje liudytojas R. K. parodė, kad dirba UAB „Wirepro“ brigadininku, brigadininku virš 10 metų dirbo ir UAB „Energus“. Iš UAB „Energus“ buvo išėjęs dėl grubaus vadovo J. pasakymo, kad „ne žmonės, o vergai“. Vėliau dar 4 metus pakentėjo ir pradėjo ieškoti darbo. Darbo ieškojo internete, klausė kolegų, Viskas ėjo blogyn ir blogyn, darbo pradėjo intensyviai ieškoti. Rado skelbimą gal skelbiu.lt. Vieno kito paklausė, sužinojo, kad G. Š. išėjo. Neigė, kad G. Š. perviliojo dirbti. Telefoninio pokalbio metu pasiūlė pabandyti. Pasakė, kiek norėtų uždirbti. Vyko derybos dėl darbo užmokesčio. Anksčiu dirbo su G., viskas vyko sklandžiai. Vadovauja būriui žmonių, paskirsto darbus. Pirmas darbas buvo elektros automobilių pakrovimo stotelė. „Norfos“ pirmi objektai buvo gal po 4-5 mėn.

Teismo posėdyje liudytojas J. M. parodė, kad dirba UAB „Wirepro“ elektriku, prieš tai taip pat dirbo elektriku UAB „Energus“. Netenkino atlyginimas. Ilgai galvojo, kolega pasiūlė išeiti į UAB „Wirepro“ iš karto išėjo. Pasiūlė R. K.. Iki išėjimo, darbo ieškojo internete. Su K. jie kartu išėjo ir kartu atėjo į UAB „Wirepro“. Su G. Š. nebendravo, žinojo, kad viršininkas, tik pasisveikindavo UAB „Energus“. Pats išėjo į UAB „Wirepro“, nes norėjo kažko daugiau. Apkalbėjo sąlygas su R.. Neatsimena, tačiau atrodo, jog R. pasakė kokia alga. Nori žymiai daugiau, bet neduoda. Pasakė, kad tenkina toks atlyginimas, kokį pasiūlė. Paskui darbo sąlygas derino su G.: dėl pareigybės ir nuo kada dirbti. Neatsimena, ar pokalbis dėl darbo buvo iki išėjimo, ar po išėjimo. Darbo užmokestis šiek tiek padidėjo. UAB „Energus“ nepatiko darbo sąlygos, santykiai, vadovybės požiūris, nežinomybė, kas toliau bus. „Norfoje“ tenka dirbti, bet ne dažnai. 2023 m. žiemą turėjo pirmą objektą „Norfoje“. Pokalbis dėl darbo vyko dalyvaujant trims asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šioje byloje ieškovės siekia prisiteisti baudą, atsakovui neva pažeidus Konfidencialumo sutartį, bei patirtas išlaidas.

Nustatyta, jog ieškovė1 ir G. Š. 2011 m. rugpjūčio 29 d. sudarė darbo sutartį Nr. 8, kurios pagrindu atsakovas pradėjo eiti sistemų administratoriaus – programuotojo pareigas, kuri nuo 2019 m. sausio 31 d. pakeista, atsakovui pradėjus eiti vykdomojo direktoriaus pareigas. Tuo tarpu ieškovė2 ir atsakovas 2021 m. gegužės 21 d. sudarė darbo sutartį Nr. 28, kurios pagrindu atsakovas pradėjo eiti projektų vadovo pareigas. 2021 m. rugsėjo 1 d., atsakovas pasirašė Konfidencialumo sutartis, kur susitarta dėl darbdavio konfidencialios informacijos apsaugos darbo sutarties galiojimo metu, taip pat ir dešimt metų po darbo sutarties pasibaigimo (2.1 p.). Darbdavio konfidencialia informacija, be kita ko, laikoma informacija apie darbdavio vykdomą veiklą (teikiamą paslaugą) susijusią su energijos valdymo sistemomis, nuotoline pastatų eksploatacija („Energy Support“), jos infrastruktūra, techniniais, IT ir kitais sprendimais, technologijomis, jų panaudojimu, rezultatais, komercinėmis sąlygomis, ir t.t., taip pat visus klientus, kurie domisi ar naudojasi (naudojosi) šia darbdavio paslauga (įskaitant, bet neapsiribojant šio kliento kontaktiniai asmenys ir/ar sprendimus priimantys asmenys, šių asmenų kontaktiniai duomenys, derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detalės, pasiūlymai, užklausimai, užsakymai, pardavimai (darbai) ir pirkimų sąlygos, sutartys, pardavimų (darbų) kainos, ir kainų sudėtinės dalys, paslaugų (darbų) savikaina, paslaugų (darbų) ir kokybės reikalavimai, susiklostę verslo papročiai, komerciniai pasiūlymai, specifikacijos (4.1.1 p.); kuri nurodyta prie Konfidencialumo sutarties pridedamame Konfidencialios informacijos sąraše kaip priede Nr.4 (4.1.3 p.); taip pat bet kokia kita informacija, kurią darbuotojas sužino, vykdydamas Darbo sutartyje nurodytas pareigas ar atlikdamas bei kokius kitus veiksmus ir priklausanti darbdaviui, jo klientams, ar kitiems tretiesiems asmenims, kuri turi vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir negali būti laisvai jiems prieinama (įskaitant bet neapsiribojant bet kokią informaciją apie darbdavio teikiamas paslaugas (atliekamus darbus), finansinę būklę, pinigų judėjimo srautus, darbuotojų sukurtus intelektinės veiklos produktus ar jų dalis, kainodarą, esamų ar potencialių klientų, partnerių ar kontrahentų sąrašus, jų atstovus ir atstovų kontaktinius duomenis, darbuotojų atlyginimus ir darbo sąlygas, šios sutarties sąlygas, taip pat bet kokius kitus duomenis, susijusius su darbdavio vykdoma veikla, bei informaciją, kurią darbdavys laiko gamybine, komercine ar technologine paslaptimi nepriklausomai nuo to, ar tokia informacija yra tiesiogiai įtraukta į darbdavio komercinių, gamybinių ar technologinių paslapčių sąrašą (4.1.5 p.). Su atsakovu G. Š. darbo teisiniai santykiai pasibaigė 2021 m. gruodžio 23 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 25 straipsnio 5 dalis nustato, kad pareigą saugoti konfidencialią informaciją (informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine), profesine, valstybės ar tarnybos paslaptimi) ir atsakomybę už šio įsipareigojimo pažeidimą reglamentuoja įstatymai. Šio kodekso nustatyta tvarka darbo sutarties šalys gali sudaryti papildomus susitarimus dėl konfidencialios informacijos apsaugos.

DK 39 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Šio straipsnio 2 dalis numato galimybę sulygti ir dėl netesybų už tokio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą.

Kasacinio teismo praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas išaiškinta, kad konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma taip: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau, kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt.; komercinę vertę turi ne bendra informacija apie klientą (pavadinimas, adresas), o būtent duomenys apie tai, kokiomis sąlygomis ūkio subjektams teikiamos paslaugos ir parduodamos prekės, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Informacija apie klientus susideda iš daugelio įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. informacija apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų / prekių užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė būklė, patikimumas, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl paslaugų / prekių užsakymo, kainų nustatymo, kokios yra planuojamos užsakymo apimtys, kokio tipo paslaugas ir prekes perka klientai ir kita (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis c. b. Nr. e2A-47-450/2021).

Pasak ieškovių, atsakovas įsteigdamas trečiąjį asmenį UAB „Wirepro“, visą darbo pas ieškoves metu gautą konfidencialią informaciją, įskaitant, klientų sąrašus, sprendimus priimančių atsakingų asmenų kontaktus, visą informaciją apie „Energy Support“ paslaugą, panaudojo savo asmeniniais ir komerciniais tikslais, nes analogišką paslaugą perviliodamas pasiūlė ieškovių klientui UAB „Norfos mažmena“.

Akivaizdu, kad ginčo šalys, pasirašydamos Konfidencialumo sutartį, aiškiai sutarė, kas bus laikoma konfidencialia informacija, tačiau ji turi būti vertinama kompleksiškai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnį, reglamentuojantį sutarčių aiškinimą. Be to, nagrinėdamas bylą teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010).

Ieškovės savo ieškinį grindžia argumentu, jog atsakovas pasinaudojo konfidencialia informacija apie klientų sąrašus, sužinojo sprendimus priimančių atsakingų asmenų kontaktus ir perviliojo svarbų ieškovių klientą UAB „Norfos mažmena“. Akivaizdu, jog G. Š. dirbdamas pas ieškoves užmezgė tam tikrus ryšius su klientais ir galėjo susipažinti su sprendimus priimančių asmenų kontaktais. Tačiau ši faktinė aplinkybė pati savaime nesuponuoja teismo išvados, jog tokie ryšiai atsirado išskirtinai dėl atsakovo pastangų, pasinaudojant ieškovių įmonėse gauta konfidencialia informacija. Be to, vertinant ieškovių argumentus būtina išskirti esminį aspektą – paties kliento pasirinkimą. Kaip parodė teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Norfos mažmena“ akcininkas D. D., UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ atsisakė ieškovių paslaugų dėl nepatikimumo, bankroto (restruktūrizavimo) problemos, neatliktų darbų objektuose, o santykiai pavirto į grasinimus, dėl ko reikėjo ieškoti naujo rangovo elektros darbams. Liudytojas taip pat patvirtino, jog jo darbuotojas A. N. pasiūlė tokiems darbams atlikti G. Š., su kuriuo kontaktavo Statybų skyrius. Teigė, kad tikriausiai savo el. pašto adresą pats davė G. Š., kadangi jis jau buvo atlikęs pavienių instaliacijos darbų. Kas neabejotinai patvirtina, jog UAB „Norfos mažmena“ tapo UAB „Wirepro“ klientu ne atsakovo iniciatyva, ir paneigia, jog atsakovas perviliojo ieškovių klientą. D. D., kaip ypač svarbaus kliento, elektroninio pašto adresą atsakovas gavo iš jo paties - nepasinaudojo darbo pas ieškoves metu gauta konfidencialia informacija (sprendimus priimančių asmenų duomenys). Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojo D. D. parodymais, nes jie yra nuoseklūs ir logiški bei jų nepaneigia jokie kiti bylos duomenys. Akivaizdu, jog UAB „Norfos mažmena“ pakeitė rangovą pačių pasirinkimu ir jo neįtakojo aktyvūs atsakovo veiksmais, ir tai yra laisvos rinkos ekonomikos principas.

Bylą nagrinėjant teisme ieškovės ypatingai akcentavo, jog atsakovas visą informaciją apie „Energy Support“ paslaugą, panaudojo savo asmeniniais ir komerciniais tikslais, nes analogišką paslaugą pasiūlė ieškovių klientui UAB „Norfos mažmena“. Dėl ko atsakovas pažeidė Konfidencialumo sutarties 4.1.1 p. įtvirtintą susitarimą. Tačiau teismas su tokiais ieškovių tvirtinimais nesutinka.

Kaip žinoma, atsakovas, nutraukęs su ieškovėmis darbo santykius, įsteigė UAB „Wirepro“ , kuri iš esmės verčiasi panašia veikla kaip ir ieškovės. Konfidencialumo sutartimi prisiimti įsipareigojimai nedraudė atsakovui steigti juridinį asmenį ir užsiimti ūkine – komercine veikla, įskaitant ir panašia ar konkuruojančia su ieškovių vykdoma veikla. Pažymėtina, jog nors tarp šalių vyko derybos dėl nekonkuravimo susitarimo sudarymo, tačiau susitarimas pasirašytas nebuvo, tai reiškia, kad nebuvo susitarta ir dėl nekonkuravimo kompensacijos. Visiškai sutiktina su atsakovu, jog ūkinės komercinės veiklos vykdymas, net ir konkuruojančios su ieškovėmis, pats savaime nereiškia jokių atsakovo sutartinių įsipareigojimų ieškovėms ar konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, ar bet kokių kitų neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovių atžvilgiu. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pateikęs tokį išaiškinimą: „tokią įmonės informaciją, kai su ja yra susipažįstama ir ji tampa neatsiejama darbuotojų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.), darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 49.2 punktas; 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-969/2023, 63 punktas). Sprendžiant, ar atsakovas objektyviai pasinaudojo ieškovių teikiamos „Energy Support“ paslaugos duomenimis, visų pirma, būtina atsižvelgti į tai, ką ieškovės laiko „Energy Support“ paslauga.

Ieškovės ieškinyje (2 p.) šią paslaugą pristato kaip efektyvų pastato inžinerinių sistemų (elektrotechnikos, elektroninių ryšių, praėjimo kontrolės, priešgaisrinės ir apsauginių signalizacijų, šildymo/vėdinimo/oro kondicionavimo, procesų valdymo ir automatizavimo) monitoringą ir valdymą nuotoliniu būdu arba kitaip tariant, nuotolinę pastatų eksploataciją. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės neneigė, jog rinkoje yra ir daugiau analogiškas paslaugas teikiančių juridinių asmenų, tačiau ieškovė save pristatė kaip rinkos lyderę ir turinčią išskirtine teises į „Energy Support“ paslaugą. 2023 m. gruodžio 11 d. teismui teiktuose paaiškinimuose (reg. Nr. DOK- 194594) ieškovės nurodė, jog „Energy Support paslaugos sistemą ir kodus kūrė nuo 2012 metų. Sistemos sukūrimas pradedamas nuo Taupiosios programos sudarymo. Taupiosios programos sudarymas pradedamas naudojant šabloną „Taupiosios programos sudarymas“. Šablone nurodyta visa esminė programos veikimo logika suderinta su užsakovu. Ieškovai kartu su užsakovu (klientu) suderina ir detaliai aprašo, kaip turi veikti parduotuvės apšvietimas, technologiniai įrenginiai, vėdinimo įrenginiai. Skyde sumontuotas valdiklis, kuriame įdiegta programa parašyta pagal sukurtą užduotį. Šią programą sukuria (programinį kodą) parašo ieškovų darbuotojai“. Atsakovas teismui teiktuose 2024 m. kovo 22 d. paaiškinimuose Nr. DOK-46003, nurodė, jog „S. E. gamintojo valdikliai (kurie įdiegti UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėse) yra naudojami su gamintojo S. E. programine įranga, t.y. TWIDO serijos - seni valdikliai, jau nebegaminami, programuojama per S. E. TWIDO Suite programinę įrangą, arba Modicon M221 serijos valdikliai, kurie pakeitė TWIDO serijos valdiklius, ir jie programuojami per S. E. SoMachine Basic programinę įrangą. Tam, kad suvesti reikiamus parametrus į valdiklius jokios ieškovių programinės įrangos nereikia, o informacija, kaip tokį kodą konkrečiam valdikliui sukurti, yra skelbiama viešai esančiose instrukcijose: (Duomenys neskelbtini).“ Ieškovės šios aplinkybės nepaneigė. Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, visus darbus UAB „Wirepro“ atlieka naudodamasis viešai skelbiama S. E. ir Elgama gamintojų techninės įrangos instaliavimui, montavimo ir programavimo dokumentacija, kurią bet kas gali gauti gamintojo interneto svetainėse, ar įsigydamas įrangą. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog trečiajam asmeniui UAB „Normos mažmena“ atsisakius ieškovių paslaugų, nuo 2023 m. sausio 1 d. ieškovės, pasinaudodamos joms suteikta nuotoline prieiga prie Norfos mažmenos vidinio tinklo, užblokavo Norfos mažmenos parduotuvių valdymo blokus slaptažodžiais dėl ko sutriko parduotuvių darbas, dėl ko G. Š. vadovaujama įmonė atkūrė automatikos gamyklinius parametrus bei į juos naujai įvedė reikalingus parametrus bei veikimo instrukcijas. Šią aplinkybę patvirtina antstolės B. Palavinskienės užfiksuotos aplinkybės 2023 m. vasario 27 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.171-23-16, tokias pat aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas D. D., tokie paaiškinimai nurodyti ir UAB „Norfos mažmena“ teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta darytina išvada, kad UAB „Norfos mažmena“, parduotuvėse įdiegtos nuotolinės valdymo sistemos yra pagal užsakovui reikalingus parametrus ir naudojant S. E. valdikliams naudoti įdiegtą bazinę programą, sukonfigūruota programa kliento praktiniam naudojimui, kuri akivaizdu, jog tam pačiam klientui vėliau teikiant priežiūros paslaugas gali būti tobulinama. Teismo posėdyje apklausti liudytojai, nepatvirtino, jog egzistuoja „Energy Support“ programa. 2023 m. sausio 18 d. pretenzijoje, adresuotoje UAB „Norfos mažmena“ ieškovės nekelia klausimo dėl „Energy Support“ kaip išskirtinės paslaugos (ar programos) - unikalaus jų sukurto produkto - perspektyvos, tačiau aktualus tampa tik bendradarbiavimo nutraukimas ir klausimas, ar su UAB „Wirepro“ sudaryta analogiškų paslaugų teikimo sutartis.

Pažymėtina, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiantis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus ir kitokių aplinkybių turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymais byloje, be kita ko, laikytini ir šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai bei liudytojų parodymai (CPK 186 ir 189 straipsniai). Įvertinus įrodymų visetą, t.y. šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus spręstina, jog ieškovės neįrodė, jog atsakovas bei jo įkurta įmonė panaudojo būtent ieškovių „Energy Support“ paslaugos duomenis - efektyvų pastato inžinerinių sistemų monitoringą ir valdymą nuotoliniu būdu (nuotolinę pastatų eksploataciją), nei savo asmeniniais nei komerciniais tikslais, o UAB „Norfos mažmena“, atkūrus valdikliuose gamyklinius parametrus, paslaugą UAB „Wirepro“ suteikė naujai įrašydama programinius kodus, atsižvelgiant ir suformuluotus kliento poreikius.

Pasak ieškovių, atsakovas savo aktyviais veiksmais perviliojo pas save dirbti ieškovių darbuotojus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-684/2020, aiškindamas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, nurodė, kad vien darbuotojų įsidarbinimas kitoje įmonėje neleidžia pripažinti esant nesąžiningą konkurenciją – būtina vertinti visas aplinkybes kompleksiškai, t. y. pasiūlymo pereiti dirbti į kitą įmonę faktą ir jo konkretumą bei intensyvumą, darbuotojų elgesį iki ir po darbo sutarčių nutraukimo, darbo sutarčių nutraukimo priežastis, darbuotojų motyvaciją dirbti buvusioje ir naujoje darbovietėje ir kt.

Šiuo atveju ieškovės tvirtina, kad atsakovas G. Š. savo aktyviais veiksmais perviliojo pas save S. L., E. V., A. D., J. M., R. K., A. D. bei tebebandė toliau vilioti darbuotojus. Tuo tarpu atsakovas neigia viliojęs darbuotojus, tvirtina, kad byloje nėra įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad tariama viliojimas būtų vykdomas pasinaudojant konfidencialia informacija.

Nagrinėjamu atveju byloje buvo apklausti 6 liudytojai, kurie iki įsidarbinimo pas trečiąjį asmenį UAB „ Wirepro“ , dirbo ieškovių įmonėse. Liudytojas S. L. parodė, jog „darbą keitė dėl darbo užmokesčio. Turėjo daugiau darbo pasiūlymų, tarp jų ir Nyderlanduose, tačiau, įvertino tai, kad šeima Baltarusijoje. Su A. D. tarėsi dėl darbo, jis paskambino A. D., šis paaiškino koks darbas ir darbo užmokestis. Su G. Š. anksčiau nebendravo, jį matė tik įsidarbinimo dieną“. Liudytojas E. V. parodė, kad „kai augimas sustojo, norėjo keisti darbovietę. Pradėjo dairytis rinkoj skelbimų. 2022 m. gegužės mėn. pamatė UAB „Wirepro“ skelbimą, kad įmonė ieško specialistų. Per rekvizitai.lt rado G. kontaktus. Išsiuntė CV, kitą dieną G. Š. paskambino“. Liudytojas A. D. parodė, kad „išėjimo priežastys: neaiškios pareigos (sąmatininku dirbti nenorėjo, norėjo kitokio darbo, vėliau pakeistos pareigos – tapo skyriaus vadovu, tačiau dirbo tą patį darbą); pradžioje įmonė buvo maža, visi dirbo kaip komanda, vėliau didėjo skyrių kiekis ir visi dirbo ne dėl bendro intereso, o kiekvienas už save, atsirado konkurencija, bonusinė sistema, bet fiziškai neįmanoma pasiekti bonusų); įmonė turėjo skolų nuo 2018 metų, tiekėjai juokėsi, kad negalėsim įsigyti, vėlavo darbo užmokesčiai; didėjant darbuotojų skaičiui atsirado toksiškų kolegų, tai nepatiko; darbuotojams įteikė konfidencialumo sutartis su neadekvačiais reikalavimais, tai baugino žmones, nustatytos neadekvačios baudos. Darbe nesijautė gerai. Į darbą ėjo iš pareigos. Gal 3 ar 4 kartus norėjo išeiti iš darbo – pakėlė atlyginimą, todėl liko dirbti, tai buvo ne kartą. Parašęs prašymą išeiti iš darbo, neturėjo vizijos, ką toliau daryti, tačiau domėjosi darbo skelbimais, žiūrėjo vietos pas konkurentus ir pamatė facebook, kad G. Š. ieško darbuotojų. Nusiuntė CV, šis pakvietė pasikalbėti. Darbo ieškojo, tačiau ar siuntė CV į kitas įmones, neatsimena, gal siuntė „Jaukurams“. Dabar patinka gera komanda, kolegos, atlyginimas nėra pirmoje vietoje. G. Š. pažinojo kaip vadovą, jis yra geras, žmonės jam prioritetas“. Liudytojas A. D. parodė, jog „darbą nutarė pakeisti dėl įmonės resursų, skolų, buvo daug viršvalandžių. Parašė prašymą išeiti. Ieškojo įvairių galimybių, pasiūlymus turėjo iš kelių įmonių. Galvojo net apie savo įmonę. Facefook pamatė skelbimą, kad G. Š. įkūrė įmonę. Kai išėjo iš darbo, paskambino G. 2022 m. gruodžio mėn., nes turėjo jo telefoną. Pasiūlė susitikti, informavo, kad bedarbis. Telefonu aptarė galimybę dirbti kartu. Po kelių dienų įsidarbino UAB „Wirewpro“. Šią įmonę pasirinko, nes pažinojo G.“. Liudytojas R. K. parodė, kad „iš UAB „Energus“ buvo išėjęs dėl grubaus vadovo J. pasakymo, kad „ne žmonės, o vergai“. Vėliau dar 4 metus pakentėjo ir pradėjo ieškoti darbo. Darbo ieškojo internete, klausė kolegų. Viskas ėjo blogyn ir blogyn, darbo pradėjo intensyviai ieškoti. Rado skelbimą gal skelbiu.lt. Vieno kito paklausė, sužinojo, kad G. Š. išėjo. Neigė, kad G. Š. perviliojo dirbti. Telefoninio pokalbio metu pasiūlė pabandyti. Pasakė, kiek norėtų uždirbti. Vyko derybos dėl darbo užmokesčio. Anksčiu dirbo su G., viskas vyko sklandžiai“. Liudytojas J. M. parodė, kad „netenkino atlyginimas. Ilgai galvojo, kolega pasiūlė išeiti į UAB „Wirepro“ iš karto išėjo. P. R. K.. Iki išėjimo, darbo ieškojo internete. Su G. Š. nebendravo, žinojo, kad viršininkas, tik pasisveikindavo UAB „Energus“. Pats išėjo į UAB „Wirepro“, nes norėjo kažko daugiau. Apkalbėjo sąlygas su R.. Neatsimena, tačiau atrodo, jog R. pasakė kokia alga. Paskui darbo sąlygas derino su G.: dėl pareigybės ir nuo kada dirbti“.

Iš nurodytų liudytojų parodymų darytina išvada, kad ieškovės darbuotojai su ja darbo santykius nutraukė ne dėl atsakovo atliktų aktyvių veiksmų – siūlymų nutraukti darbo sutartis su ieškovėmis (ką atsakovas neigia), o dėl pačių darbuotojų apsisprendimo, kuris buvo nulemtas objektyvių priežasčių – jų netenkinančių darbo sąlygų ir darbo užmokesčio dydžio, karjeros galimybių nebuvimo, ieškovių finansinės padėties. Ne vienas liudytojas parodė, jog darbo dairėsi ir kitose įmonėse, siekdami užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus. Be to, apie galimybę įsidarbinti UAB „Wirepro“ sužinojo iš facebook paskelbto skelbimo ir kitų internetinių portalų, taip pat per kolegas, tačiau nei vienas jų nepatvirtino, jog G. Š. būtų pasiūlęs darbą, juolab, jog su juo ieškovės įmones palikę asmenys nepalaikė jokių ryšių. Be to, kaltinimai, jog atsakovas galėjo pasinaudoti konfidencialia informacija apie darbuotojų darbo užmokestį taip pat nėra pagrįsti. Kaip antai, liudytojas S. L. parodė, jog jis pats pasakė atsakovui, koks yra jo darbo užmokestis, o liudytojas A. D. parodė, jog jo darbo užmokestis dabar 20-30 proc. mažesnis. Pastebėtina, jog liudytojas R. Z. parodė, jog jis buvo neva viliojamas G. Š. pereiti dirbti pas jį, sulaukė dviejų skambučių, vyko dalykiniai pokalbiai, pakvietė užeiti į ofisą atsigerti arbatos. Tačiau patikslino, kad pakvietimą arbatos suprato kaip viliojimą, tačiau tiesioginio pasiūlymo nebuvo.

Ieškovių teigimu, atsakovas naudojosi ieškovių konfidencialia informacija, įskaitant prisijungimo vartotojų vardu ir slaptažodžiais, jos nesunaikino, naudojosi savo asmeniniams interesams tenkinti po išėjimo iš darbo. Tokį tvirtinimą ieškovės grindžia tuo, jog ieškovei2 organizuojant darbuotojų atranką darbų projektų pareigoms užimti, atvykęs pretendentas V. J. darbo pokalbio metu, būtent tuo momentu, kuomet atranką vykdžiusio asmens kompiuteryje buvo parodyta ieškovės2 sukurtos administracinių patalpų centro „Danske bank“, (Duomenys neskelbtini) vizualizacija, atskleidė, jog tokią vizualizaciją jau matęs. Buvo paaiškinta, kad jam pretendentui analogišką vizualizaciją parodęs atsakovas, kuomet jis pretendavęs į laisvą darbo vietą UAB „Wirepro“ .

Pažymėtina, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Minėtai aplinkybei pagrįsti, kaip įrodymą, ieškovės pateikė 2023 m. sausio 6 d. V. J. paaiškinimą bei tos pačios dienos V. S. pranešimą dėl užfiksuoto neteisėto prisijungimo prie pastatų valdymo sistemos. Teismui kelia abejonių minėtų įrodymų patikimumas ir jų atsiradimo aplinkybės, kadangi abu dokumentai, yra parengti tuo pačiu metu, t.y. 2023 m. sausio 6 d. (abejotinas sutapimas). Be to, ieškinyje teigiama, jog apie tai, jog V. J. vizualizaciją galimai matė anksčiau sužinojo organizuojant darbuotojų atranką darbų projektų pareigoms užimti, tačiau 2023 m. sausio 6 d. V. J. paaiškinime nurodyta, jog „vėliau, kai įsidarbinau UAB „Energus group“ ir pradėjau nagrinėti šios įmonės kuriamus pastatų valdymo sistemų produktus (vizualizacijas) supratau, kad analogišką produktą (sistemą) ir jo vizualizaciją man rodė G. Š. savo kompiuteryje per darbo pokalbį UAB „Wirepro“. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. J. parodė, jog „nagrinėdamas UAB „Energus“ darytas vizualizacijas, jis atkreipė dėmesį į pastatą, kad ta pati vizualizacija, dėmesį patraukė rožinis fonas. Tą pastebėjo praėjus 2-3 mėnesiams po įsidarbinimo“. Tačiau liudytojas nepatvirtino, jog iš tiesų tai ta pati vizualizacija, parodydamas, kad „Vizualizacija labai panaši, bet negali pasakyti, kad ta pati“. Vertinant, ar iš tiesų atsakovas panaudojo vizualizacijos duomenis, taip pat yra svarbūs liudytojo V. S. parodymai, kad „pavaldiniai žinojo apie prisijungimus prie sistemos: G. Š., E. V., turbūt 2-3 iš jo padalinio. Tos kartos valdikliai lokalizacijos nenurodo ir nenurodo IP adreso. Įmonės serveryje saugomi prisijungimai (folgeryje saugomi, excel faile). Negali pasakyti, kiek žmonių prie to prisijungė. Prisijungimo po darbo valandų nebuvo. Negali prisiminti, ar tuo metu buvo koks nors sistemos gedimas. Užklausė darbuotojus, ir niekas nepatvirtino, kad būtų prisijungę.“ Liudytojo V. J. paaiškinimais „prie prisijungimo duomenų bazės gali prieiti 8-10 žmonių. Didžiąją dalį vizualizacijų yra peržiūrėjęs tam, kad įgauti žinių, kas yra sukurta, kokie klientai. L. S. prisijungimui neprašydavo“. Minėtų duomenų, kurie nėra nuoseklūs ir turintys prieštaravimų, pagrindu, teismas negali daryti išvados, jog atsakovas pasinaudojo ieškovių konfidencialia informacija, įskaitant prisijungimo vartotojų vardu ir slaptažodžiu, juolab, jog 2022 m. rugsėjo 9 d. 18 val. 41 min. 55 s užfiksuoto prisijungimo duomenys nėra išsamūs, t.y. valdikliai lokalizacijos ir IP adreso nenurodo, o liudytojų parodymais, prisijungimu galėjo disponuoti ne tik atsakovas, bet ir kiti asmenys, todėl teismas laiko šį ieškovo argumentą neįrodytu.

Nagrinėjamu atveju ieškovės prašo priteisti iš atsakovo sutartinę baudą abiem ieškovėms. Pareiga įrodyti, jog atsakovas pažeidė Konfidencialumo sutartimi nustatytus įsipareigojimu, tenka būtent ieškovėms. Kadangi ieškovės neįrodė, kad atsakovas pažeidė Konfidencialumo sutartimi nustatytus įsipareigojimus, ieškovių reikalavimai dėl baudos priteisimo, pažeidus sutartinę prievolę, atmestini. Prašymai dėl procesinių palūkanų priteisimo atmestini kaip išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo.

Ieškovės RUAB „Energus“ naudai iš atsakovo taip pat prašoma priteisti 968 Eur sumą protingų išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, t.y. ikiteisminės pretenzijos parengimo išlaidas. Teismui nenustačius jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl senaties taikymo

Atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Wirepro“ prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir šiuo savarankišku pagrindu ieškinį atmesti. Pažymėjo, jog apie savo teisių pažeidimą ieškovės vėliausiai sužinojo 2022 m. liepos 12 d. kai pateikė pretenziją, todėl ši diena laikytina senaties termino pradžios diena. Ieškinys pareikštas 2023 m. rugsėjo 19 d., t.y. praėjus beveik 14 mėn. nuo ieškinio senaties termino pradžios.

CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.

Nustatyta, kad Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėji ieškovių prašymą dėl sutartinės baudos, kylančios iš konfidencialumo sutarčių priteisimo, kadangi prašymas pateiktas praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų spręstina, kad ieškovės sužinojo apie atsakovo galimą pažeidimą 2022 m. liepos 12 d., kada buvo pateikta pretenzija. Iš minėtos pretenzijos matyti, kad ja reikalaujama nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus naudojantis ieškovių komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija bei turimą tokią informaciją sunaikinti, nutraukti darbuotojų viliojimą. Reikalavimai atsakovui dėl Konfidencialumo sutarties 4.1.1 p. pažeidimo, t. y. veiklos, susijusios su energijos valdymo sistemomis ir nuotoline pastatų eksploatacija („Energy Support“), teismo vertinimu, tapo žinomai, kai 2023 m. sausio 18 d., kai ieškovė2 kreipėsi į UAB „Norfos mažmena“ su prašymu dėl sutarties su UAB „Wirepro“ pateikimo. Pirmą kartą ieškinys Vilniaus apygardos teismui paduotas 2023 m. birželio 16 d. civilinėje byloje Nr. e2- 2398-863/2023, tačiau teismas ieškinį atsisakė priimti, kadangi tokia byla neteisminga apygardos teismui. Po to ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-13895 -987/2023 pateiktas 2023 m. birželio 19 d., tačiau jį atsisakyta priimti, kadangi ieškovės nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. 2023 m. liepos 3 d. prašymu ieškovės kreipėsi į išankstinę ginčų nagrinėjimo tvarka instituciją, o nesutikdami su Darbo ginčų komisijos sprendimu DK 231 straipsnyje nustatytais tvarka ir terminais realizavo savo teisę į teisminę gynybą pakartotinai. Dėl nurodytų priežasčių, teismas sprendžia, jog CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas senaties terminas nėra praleistas, todėl jis netaikytinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismo sprendimas priimtas atsakovo ir trečiųjų asmenų naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį jie turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Trečiasis asmuo UAB „Wirepro“ šioje civilinėje byloje patyrė 7097,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį rengimo išlaidos, pasirengimas ir atstovavimas 2023 m. lapkričio 6 d., 2023 m. gruodžio 12 d.,2024 m. kovo 25 d. parengiamajame teismo posėdyje, 2024 m. gegužės 13 d., 2024 m. liepos 28 d., 2024 m. rugsėjo 3 d., 2024 n. rugsėjo 4 d., 2024 m. spalio 9 d., 2024 m. spalio 15 d. teismo posėdžiuose, 2024 m. rugsėjo 2 d., 2024 m. spalio 8 d. rašytinių paaiškinimų rengimas, 2024 m. spalio 10 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos rengimas, taip pat 66,78 Eur išlaidos ieškovių duomenų patikrai Juridinių asmenų registre.

Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį UAB „Wirepro“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia UAB „Wirepro“ iš ieškovių lygiomis dalimis iš viso 7097,36 Eur bylinėjimosi išlaidas (iš kiekvienos po 3548,68 Eur) patirtas dėl atstovavimo, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Iš ieškovių lygiomis dalimis valstybei priteistinos pašto išlaidos 19,92 Eur (iš kiekvienos po 9,96 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 273 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovių restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energus“, juridinio asmens kodas 302571367, ir uždarosios akcinės bendrovės „Energus group“, juridinio asmens kodas 304419130, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Wirepro“, juridinio asmens kodas 306006689, lygiomis dalimis 7097,36 Eur (septynis tūkstančius devyniasdešimt septynis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (t. y. iš kiekvienos po 3548,68 Eur).

Išaiškinti ieškovėms, kad išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė