Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-812-718/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-29
Bylos Nr.
1-812-718/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
J. S.
Nukentėjusysis
A. K., M. J.
Advokatai
Robertas Skėrys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-812-718/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11925-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.1; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Rūtai Girgždutaitienei,

kaltinamajam J. S., jo gynėjui advokatui Robertui Skėriui,

nukentėjusiajam A. K., nukentėjusijo A. K. ir nukentėjusiojo M. J. atstovui advokatui D. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)", operatoriumi, teistas:

1) 2015-01-28 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. 10 MGL dydžio ( 380 Eur) bauda;

2) 2016-12-29 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje bei per 3 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2015-01-28 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje bei per 3 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, ir 10 MGL dydžio ( 380 Eur) bauda. 2017-09-22 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, bauda išieškota 2017-09-27, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis J. S. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė sveikatą, tai yra:

J. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019-03-23, apie 03.20 val., prie baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) matant pašaliniams asmenims, tyčia, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priekabiu elgesiu priėjęs prie M. J. ir A. K. sukėlė konfliktą, kurio metu kumščiu sudavė M. J. į veidą, po ko šiam nukritus ant grindinio, jis vieną kartą spyrė gulinčiam M. J. į galvą, padarydamas jam veido sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu dešinio kampo ir kairio kaklelio srityse, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Po to jis kumščiu sudavė A. K. į veidą, o šiam nukritus veidu žemyn ant grindinio, jis apžergė A. K. per liemenį ir kumščiu sudavė ne mažiau 5 smūgius jam į pakaušio sritį, rankomis sugriebęs už plaukų ne mažiau 10 kartų daužė A. K. galvą į grindinį, tuo padarydamas A. K. nosies kaulų lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Tokiu būdu J. S. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo M. J. ir A. K..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino iš dalies, 2021-10-01 teisiamojo posėdžio metu pripažino mušęs A. K., patvirtino savo duotus parodymus, duotus 2021-06-16 teisiamojo posėdžiu metu, atsisakė atsakyti į klausimus. 2021-06-16 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad susirėmė, susistumdė įvykio metu su nukentėjusiuoju A. K.. Trenkė A. K. į veidą ir buvo prispaudęs A. K. prie asfalto. Nepripažino trankęs A. K. galvą į grindinį. Neigė mušęs kitus nukentėjusiuosius. Nurodė, kad jis buvo bare su A. I., G. K., M. M., gėrė alų. Prie jų kompanijos priėjo kita vaikinų kompanija, t. y. A. K., D. S. ir M. J., ir pasiūlė lenkti rankas. G. K. sutiko. Jie varžėsi rankų lenkime. Po to jau nenorėjo varžytis, o kitos kompanijos vaikinai dar norėjo lenkti rankas, todėl pasiūlė išeiti į lauką. Jie nenorėjo eiti į lauką, todėl pasiūlė vaikinams išeiti patiems. Vaikinai buvo konfliktiški, demonstravo jėgą, išėjo į lauką, o jie toliau gėrė alų. Apsaugos darbuotojas 10 minučių neleido jiems išeiti. Po 10 minučių jie išėjo į lauką, nes norėjo sėsti į taksi ir vykti į kitą barą, bet tie kiti vaikinai-A. K., D. S. ir M. J., laukė jų už „(duomenys neskelbtini)“ kampo. Kadangi jis ėjo pirmas, A. K. jam trenkė su galva į nosį. Nuo smūgio jis beveik nugriuvo, bet užsikabino ir laikėsi už A. K.. Taip jie susistumdė, o po to abu nukrito. A. K. labai blaškėsi, šūkavo, todėl jis laikė A. K. prirėmęs prie asfalto, nes bijojo gauti nuo A. K., pastarasis buvo stambesnis. Dėl D. S. ir M. J. bei dėl kitų savo draugų nieko negali pasakyti, nes jie buvo jam už nugaros, muštynių jis nematė. Matė tik, kad G. K. ant žemės gulėjo, o A. I. pakėlė G. K.. Nurodė, kad iš jų kompanijos iškalbingiausias yra A. I., todėl mano, kad liudytojas R. J., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, kalbėjo apie A. I.. Prie jo priėjo M. M., pasakė, kad jis kruvinas, todėl jis nuėjo į šalį. Atvykę policijos pareigūnai juos sulaikė, o jį išvežė. Nurodė, kad jis buvo išgėręs tris bokalus alaus, nustatytas 1 promilės girtumas. Jo draugams taip pat. Kitos kompanijos vaikinai buvo labiau apsvaigę, buvo konfliktiški, norėjo pademonstruoti savo jėgą. Problemiškiausias buvo A. K.. Jis, kaltinamasis, tą vakarą vilkėjo juodą striukę su gobtuvu, be kailio, tamsiai mėlynais džinsais ir sportiniais batais. G. K. vilkėjo pilkšvą striukę. Nesutinka su nukentėjusiojo M. J. civiliniu ieškiniu, nes nebuvo prisilietęs prie M. J., buvo susirėmęs tik su A. K.. Su A. K. 3000 eurų civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka atlyginti 500 eurų neturtinės žalos. Su ligonių kasos ieškiniu sutinka. A. K. iki šiol žalos neatlygino, nes neturėjo jo kontaktų. Jei būtų turėjęs, būtų gal dalimis atlyginęs. Po teismo sprendimo galėtų atlyginti dalį žalos. Nurodė, kad dirba, bet sunkiai pragyvena, nes jo pajamos minimalios, t. y. 500-600 eurų, kai dirba naktinėse pamainose, prie algos prisideda 50 eurų. Gyvena vienas, nuomojasi butą, moka automobilio lizingą, 86 eurus per mėnesį ( t.4, b.l. 169-170, 5 t., b.l. 57).

Įvertinus tą aplinkybę, kad kitos sudėties teismo 2021-07-02 nutartis buvo panaikinta, bylą nagrinėjant iš naujo ankščiau apklausti liudytojai ir nukentėjusieji pakartotinai nekviečiami, o jų pirmiau duoti parodymai paskelbti ir ištirti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka ( BPK 276 straipsnio 5 dalis).

Nukentėjusysis M. J., apklaustas 2020-10-13 teisiamajame posėdyje, parodė, kad su draugais A. K. ir D. S. užsuko į barą. A. K. su vienu asmeniu iš kitos keturių asmenų kompanijos lenkė rankas. Konflikto nebuvo. Jis sėdėjo nuo jų atokiau, prie baro, kai pamatė, kad tarp jo draugų ir kitos kompanijos kažkas įvyko. Jie ėmė šaukti ant A. K.. D. S. siūlė eiti į lauką. Jis su savo draugais išėjo lauk. D. S. paprašė apsaugos darbuotojo sulaikyti kitos kompanijos vaikinus. Jis su savo draugais nuėjo už pastato, kad būtų saugiau, klausė draugų, kas čia įvyko, kažkas kažkam nepatiko, nes A. K. nėra konfliktiškas. Netrukus kitos kompanijos keturi asmenys, kurie konfliktavo, išėjo iš pastato. Tie asmenys buvo agresyviai nusiteikę, šaukė, juos provokavo, ir bare ir lauke sakė jiems :„ateikit čia“. Įvyko konfliktas tarp jų trijų asmenų kompanijos ir kitos keturių asmenų kompanijos. Jis išgirdo žodžius, atsisuko ir kaltinamasis jam pirmam trenkė į veidą, pataikė kažkur į barzdos sritį. Nuo smūgio jis nukrito, tada dar gavo spyrį į veidą. Žandikaulio lūžis įvyko nuo spyrio. Tada jis atsistojo ir pasišalino iš įvykio vietos, kad jam daugiau nekliūtų. Nuėjo į taksi ir grįžo namo. Ryte pasižiūrėjo, kad dantis įstrigęs burnoje. Nuvyko į ligoninę, iš ten jį išvežė į Klaipėdą, nes jam nustatė rimtą traumą. Palaikė savo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo. Dėl turtinės žalos paaiškino, kad ilgą laiką, apie pusę metų negalėjo eiti į darbą. Dirba (duomenys neskelbtini)-vadybininku. Ligos pašalpos negavo, nes įvykio metu buvo neblaivus. Patyrė dideles gydymo išlaidas. Gydėsi žandikaulį, yra nervas pažeistas, nutirpęs. Turtinės žalos didžioji dalis yra negautos pajamos 5000 eurų, vaistai, drabužių valymas. Drabužiai po muštynių buvo kruvini. Jis buvo nukritęs ant žemės, paltas išsipurvino. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad sužalojimo pasekmės gali jausti ilgai, nes jam vienoje pusėje išėmė kaulą, nes iš kaulo buvo likusios tik skeveldros. Nesupranta, kaip jam sutvarkė žandikaulį, bet ilgą laiką buvo sutinęs. Jam darė tris operacijas, ėmė skeveldras, ėmė metalus. Ligoninėje jis praleido apie mėnesį. Liko randas. Jautė fizinį skausmą. Ilgą laiką negalėjo valgyti, iš karto per mėnesį numetė daug svorio. Valgė trintą maistą per šiaudelį. Į miestą negalėjo išeiti. Bendravimas su draugais, kolegomis nutrūko, kol viskas susitvarkė. Dėl sveikatos išgyvena. Įvykio metu jis buvo išgėręs vieną bokalą alaus. Nurodė, kad atpažinti asmenis ikiteisminio tyrimo metu iš nuotraukos buvo labai sunku, nes tyrėja rodė nespalvotas nuotraukas, kuriose buvo 16 metų vaikai. Kaltinamasis įvykio metu buvo su juoda pūkine striuke. Kitas asmuo iš jų kompanijos buvo su šviesia pūkine striuke. Tvirtina, kad jam sudavė kaltinamasis. Kas jį prieš tai pastūmė, nežino- buvo rankų miškas, visi agresyvūs, gavo jis į krūtinę, viršutinę dalį. Bet nuo pastūmimo jis nenukrito. Kai J. S. trenkė viskas ir prasidėjo ( t.4, b.l. 100-106).

Nukentėjusysis D. S., apklaustas 2020-10-13 teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2019-03-23 su draugais A. K. ir M. J. užėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, prisėdo prie staliuko. Pastebėjo, kad A. K. priėjo prie kitos kompanijos staliuko. Pažymėjo, kad A. K. visada vaikšto ramus, nėra konfliktiškas. Kitoje kompanijoje buvo A. I., J. S., G. K.. A. K. lenkė rankomis su G. K.. A. K. pralaimėjo G. K.. Pralaimėjęs atnešė du bokalus alaus ir A. K. pasiūlė laužti su kaire ranka. Kažkas tiems vaikinams nepatiko ir jie ėmė provokuoti konfliktą, bet į lauką eiti aiškintis nesiūlė. Jis norėjo nusivesti A. K., nuraminti kitą kompaniją vaikinų. M. M. stojosi ir norėjo kibti A. K. į atlapus. Buvo A. I., J. S.. M. M. ramino, jis buvo pats ramiausias. Pamatęs, kad tie kiti vaikinai nerimsta, jis paėmė striukes ir su M. J. ir A. K. ėjo išėjimo link. Pakeliui paprašė „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo sulaikyti kitos kompanijos vaikinus, nes jie buvo agresyviai nusiteikę ir jis bijojo būti užpultas. Užėję už baro kampo užsidėjo savo striukes. Tuo tarpu atbėgo keturių vyriškių kompanija, šaukdama :„ateikite čia“, ir jie pribėgo. Prieš jį stovėjo M. M., jam iš dešinės stovėjo M. J., priešais M. J. stovėjo G. K., J. S. stovėjo G. K. iš kairės, A. I. stovėjo šalia J. S.. G. K. pirmas smūgiavo į krūtinės sritį M. J., iš karto stumtelėjo M. J.. Gindamasis M. J. smūgiavo į veidą G. K., po smūgio G. K. gulėjo ant žemės. Tada M. J. gavo smūgį iš J. S.. Jam, D. S., į krūtinę ir į galvą smūgiavo M. M., pataikė ir į rankas, nes jis gynėsi. Nuo kaltinamojo J. S. jis negavo smūgių. Jis užsidengė veidą, atstūmė M. M.. Matė, kaip kaltinamasis trenkė M. J.. Apsigynęs nuo M. M., pastebėjo ant grindinio gulinčius M. J. ir A. K.. Prie jo stovėjo kaltinamasis ir 4-5 kartus spyrė M. J. į galvą, veido sritį. Tuo tarpu jį puolė M. M., A. I. ir G. K.. Kelis mostus jam į ranką pataikė. Po to jis išgirdo ;„policija“ ir konfliktas baigėsi. Jis nubėgo prie gulinčio A. K., pamatė kraujuojantį A. K., matė, kaip prieš tai J. S. buvo „užsėdęs“ A. K., daužė A. K. galvą, paskui ją laikė. Matė, kad M. J. buvo nukritęs, nejudėjo. Netrukus M. J. dingo. Sulaukė greitosios medicininės pagalbos, policijos. Jis A. K. palydėjo į priėmimą. Nurodė, kad jis buvo išgėręs du bokalus alaus, nebuvo apsvaigęs. Mano, kad juos ta kompanija norėjo pamokyti, tik nežino už ką. Jis užpuolikų kompanijos nepažinojo, tačiau įsidėmėjo jų veidus ir po įvykio internete susirado iš pradžių M. M., po to - kitus jo draugus. Susitikęs su tyrėja išvardijo jai visus muštynių dalyvius, parodė jų nuotraukas, nes jis buvo nufotografavęs juos, kai atvyko policija, ir padarė keletą fotonuotraukų. Nuotraukas perdavė tyrėjai. Ikiteisminio tyrimo metu, turėjo su kiekvienu įtariamuoju akistatą. Iš pradžių buvo jo parodymai, pateiktos nespalvotos fotonuotraukos, kas leido nesunkiai atpažinti kaltinamąjį. Jis jį ir parodė. Pažymėjo, kad konflikto iniciatoriai buvo visi, ne vienintelis J. S., A. I. buvo agresyvus. M. M. tik palaikė draugus. Jis gynėsi nuo M. M., nes M. M. keletą smūgių pataikė jam. Dėl įvykio jam buvo sukeltas fizinis skausmas, bet pretenzijų jis neturi ( t.4. b.l. 100-106).

Nukentėjusysis A. K., apklaustas 2020-10-13, 2021-10-01 teisiamųjų posėdžių metu parodė, kad su D. S. ir M. J. nuvažiavo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Jau buvo išgėrę alkoholio. Prisiminė, kad buvo prie staliuko, daugiau nieko neprisiminė, kad lenktų ranką, neprisiminė. Po to atsimena, kad buvo ligoninės priimamajame skyriuje. Nurodė, kad jo prašoma atlyginti 3000 eurų neturtinė žala yra dar per maža, nes jis galėjo ir numirti nuo tokio galvos daužymo ar tapti neįgaliu. Be to, jis patyrė pažeminimą, liko sužalojimai ant veido, jam buvo sulaužyta nosis, visas veidas ir akys buvo mėlynos. Nedarbingas buvo apie mėnesį, kol viskas užgijo, dirbo nuotoliniu būdu, iš namų. Jautė skausmą, fizinį ir psichologinį. Jam buvo atlikta viena operacija dėl nosies lūžio, tiesino pertvarą, nes po įvykio negalėjo kvėpuoti. Jam buvo nustatyta pertvaros deformacija. Dėl įvykio patyrė nemalonius išgyvenimus. Jam buvo apribotos bendravimo galimybės, negalėjo apie mėnesį bendrauti su kitais asmenimis, kol viskas užgijo, tik po mėnesio galėjo pažiūrėti į veidą. Dvasiškai blogai jautėsi, džiaugėsi, kad gyvas liko. Gailėjosi, kad buvo girtas, priešingu atveju būtų galėjęs apsiginti. Nurodė, kad tai vienintelis toks įvykis jo gyvenime, nes toks elgesys jam nebūdingas ( t.4, b.l. 100-106, t.5, b. l. 58).

Liudytojas M. M., apklaustas 2020-10-27 teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis, kaltinamasis, G. K. ir A. I. atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Užsisakė alaus. Šalia jų stovėjo kita kompanija asmenų, kurie pasiūlė jiems lenkti rankomis. G. K. lenkė rankomis. Kai nustojo lenkti rankomis, išsiskirstė, kita kompanija išėjo į lauką, o jų kompanija toliau gėrė alų. Po kurio laiko jo draugai išėjo parūkyti į lauką, o jis su mergina liko viduje. Vėliau išėjo irgi parūkyti, nes A. I. buvo jį pakvietęs, pasakęs, kad už „(duomenys neskelbtini)“ šono susitiks. Jis, užėjęs už „(duomenys neskelbtini)“ kampo, atsistojo prie lango ir bandė prisidegti cigaretę. Tuo momentu išgirdo kritimo garsą ir atsisukęs pamatė gulintį ant žemės G. K.. Paties veiksmo jis nematė, bet suprato, kad G. K. gavo smūgį. Taip pat matė, kad kaltinamasis J. S. atsigulęs ant nukentėjusiojo A. K., bet nedaužė jo. Nukentėjusiojo veidas lyg buvo sužalotas. Jis bandė atitraukti kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo. Pats jis nieko nedarė, t. y. nesudavė niekam jokių smūgių ir pats jokių smūgių negavo. Pažymėjo, kad buvo nemažai išgėrę alkoholio. Mano, kad konfliktas galėjo įvykti dėl rankų lenkimo, gal kažkas pralaimėjo. Lauke jis matė J. S. dešinėje pusėje, G. K. - kitoje pusėje, o A. I. - kairėje pusėje. Nematė, kad kas iš jo draugų suduotų kam nors smūgį. Ar kas sudavė J. S., nematė. Įvykio metu jis buvo su pilka striuke ( t.4, b.l. 117-121).

Liudytojas A. I. 2020-10-27 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. Jis su G. K., J. S. ir M. M. sėdėjo bare „(duomenys neskelbtini)“, lenkė tarpusavyje rankomis. Kažkuriuo metu prie jų priėjo asmuo iš kitos kompanijos, pasiūlė lenkti rankas. G. K. lenkė rankomis ir laimėjo abi kovas. Po to G. K. susipyko su savo priešininku. Abi kompanijos susipyko tarpusavyje. Vienas asmuo iš kitos kompanijos pasakė išeiti į lauką, pasiaiškinti. Jie į tai sureagavo. Jis, J. S. ir G. K. išėjo į lauką. M. M. pasiliko viduje, bet jis netrukus iškvietė M. M.. Kita kompanija laukė jų lauke už „(duomenys neskelbtini)“ kampo. Jie priėjo prie tos kompanijos, norėjo paklausti, kas jiems nepatiko bare. Lauke jis su M. M. rūkė, kairėje pusėje stovėjo G. K., prie jo stovėjo aukščiausias žmogus, dešinėje – J. S. su žemiausiu nukentėjusiuoju ir kažką labai aiškinosi dėl to, kas įvyko bare, šaukė vienas ant kito. Tada jis poros metrų atstumu pamatė, kaip G. K. iš nugaros buvo smogta į veidą, į dešinės akies sritį, bet nematė, kas sudavė smūgį ir sužalojo akį. Jis pribėgo prie krentančio G. K., bet nepagavo jo. G. K. nukrito. Jis nustūmė užpuoliką ir pakėlė G. K., o tada laukė policijos. Užpuolikas dar kartą bandė smogti, bet jis dar kartą nustūmė užpuoliką, tačiau nematė, kas smogė. Tai buvo pirmi smūgiai. J. S. buvo užsigulęs kitą asmenį ir neleido jam keltis. Nukentėjusysis buvo aukščiausias. Tikslių smūgių jis nematė, nes buvo apie 8 metrų atstumu, buvo blogas apšvietimas, tamsu, be to, buvo išgėręs alaus. Jis pats niekam jokių smūgių nesudavė ir nebuvo sužalotas. Iš jo draugų niekas nesudavė smūgių. Atvykę policijos pareigūnai priėjo prie sužeistojo ir kaltinamojo. Kažkas iš aplinkinių nurodė J. S.. Po konflikto visi sėdėjo taksi automobilyje ( t.4, b.l. 117-121).

Liudytojas G. K., apklaustas 2020-10-27 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas, bet bendrauja retai. Nurodė, kad jis sėdėjo bare „(duomenys neskelbtini)“ su J. S., M. M. ir A. I., gėrė alų. Su šalia sėdėjusia kita trijų draugų kompanija lenkė rankas. Lenkė jis ir vienas iš nukentėjusiųjų. Kadangi visi buvo išgėrę, įvyko konfliktas. Tada jų kompanija išėjo į lauką parūkyti. Paskui juos išėjo ir kitų asmenų kompanija. Lauke toliau tęsėsi konfliktas. Lauke jis šnekėjo su žemesniu vyru, o tyrėja sakė, kad nuo aukščiausio vyro gavo smūgį į kairę veido pusę. Nuo smūgio jis nukrito ir gulėjo ant žemės, o kai atsikėlė, jau buvo atvykusi policija ir išsivežė visus į komisariatą. Jis smūgių nespėjo suduoti, nes gavo smūgį ir nukrito. Po smūgio ant jo veido matėsi sužalojimas. Tuo metu nepagalvojo rašyti pareiškimo, nes buvo išgėręs. Jautėsi nukentėjęs, buvo mėlynė, nes reikėjo porą savaičių gydytis. Įvykio metu vilkėjo pilką striukę ( t.4, b.l. 117-121).

Liudytojas E. B., apklaustas 2020-10-27 teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis įvykio metu sėdėjo automobilyje, dirbo pavežėju. Buvo 10-15 metrų nuo įvykio, šviesa buvo blanki, kadangi buvo naktis. Vyrai iš skirtingų kompanijų ėjo vienas prieš kitą, apsižodžiavo, bet jis negirdėjo, ką jie tarpusavyje kalbėjo. Aplinkui buvo daug žmonių. Matė, kad žmogus gulėjo ant žemės, kaltinamasis pribėgo, primušė, trankė galvą į grindinį. Kaltinamojo draugų kompanijoje buvo 4 asmenys. Iš viso besimušančiųjų buvo 5-6. Viena kompanija buvo blaivesnė, kita – visiškai girti. Vieni iš blaiviųjų kompanijos pradėjo, kiti iš neblaiviųjų kompanijos gynėsi. Blaiviųjų kompanijoje buvo kaltinamasis, labiau girti buvo nukentėjusieji. Neblaivi kompanija išėjo iš klubo, kaltinamasis su draugais ėjo link „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)gatve. Jie apsižodžiavo, iš blaiviųjų kompanijos prasidėjo veiksmai, bet kas kam trenkė, negali pasakyti. Iš blaiviųjų kompanijos pribėgo vienas, ir tas, kuris gulėjo jau ant grindinio, gavo smūgį į galvą. Pribėgo dar kaltinamasis, spyrė dar kartą. Ne vienas mušė. Mušė du asmenys iš blaiviųjų kompanijos. Pagrindinis buvo kaltinamasis, bet buvo ir dar kažkas. Prisimena, kad vienas iš nukentėjusiųjų gulėjo ant grindinio. Vaizdas buvo toks: nukentėjusiajam paėmė už plaukų ir daužė į grindinį apie 10-15 kartų. Vaizdas buvo kraupus. Į galvą smūgių buvo suduota apie 15 kartų. Po to įnešė jį į greitosios medicininės pagalbos automobilį, veido nesimatė, tik siluetas. Jis išlipo, kai nukentėjusį pradėjo talžyti. Pirminį veiksmą stebėjo iš automobilio. Automobilyje sėdėjo su kolega. Tarėsi su kolega, ką daryti. Kai jis išlipo iš automobilio, žmonės sakė :„ką daryti, muša?“ Nukentėjusysis, gulintis ant grindinio, gavo koja į galvą smūgį nuo kaltinamojo, tada jis apsižergė ir pradėjo mušti. Iš nukentėjusiųjų kompanijos asmenų kaltinamojo kompanijos asmenys taip pat šiek tiek gavo, nes gynėsi. Jie, iš esmės, buvo dviese. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( t.4, b.l. 117-121). 2019 m. liepos 12 d. liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. B. parodė, kad 2019 m. kovo 23 d. apie 3.20 val., teikė pavežėjo paslaugas, sėdėjo automobilyje „Opel Zafyra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusėje. Priekyje, maždaug už 20 metrų, prie baro „(duomenys neskelbtini)“ pastato kampo, (duomenys neskelbtini), pamatė, kad nuo „(duomenys neskelbtini)“ pastato ateina keturių vyriškių kompanija, link „(duomenys neskelbtini)“ pastato link minėtų vyriškių ėjo trijų vyriškių kompanija. Jie eidami vieni link kitų kažką šūkavo, tiksliai ką sakė, negirdėjo. 3-ių vyriškių išvaizdos neįsidėmėjo. Daugiau stebėjo 4-is vyriškius, nes vienas iš jų mušė 3 vyriškius. Pirmas vyriškis, kuris mušė buvo apie 180-185 cm ūgio, apie 25-28 metų amžiaus, veidas pailgas, plaukai trumpai kirpti tamsūs, pamatęs atpažinti galėtų, nes stebėjo jo veiksmus. Jis buvo apsirengęs juodos spalvos trumpa pūkine striuke su „Nike“ logotipu, džinsai mėlynos spalvos. Antras vyriškis 180-185 cm ūgio, apie 25-28 metų amžiaus, veido neįsidėmėjo, apsirengęs juodos spalvos ilga striuke, trečias vyriškis 180-185 cm ūgio, apie 25-28 metų amžiaus, veido neįsidėmėjo, apsirengęs šviesiai pilkos ar rudos spalvos, medžiagine striuke, ketvirtas vyriškis 180-185 cm ūgio, apie 25-28 metų amžiaus, veido neįsidėmėjo, apsirengęs šviesiai pilkos ar rudos spalvos, pūkine striuke. Abi asmenų kompanijos priartėjo viena prie kitos ir pradėjo rankomis smūgiuoti viena link kitos. Kas smūgiavo pirmas, nematė, viskas įvyko labai greitai, be to, negali nurodyti, ar smūgiavo vieni kitiems visi vyriškiai, ar tik dalis jų. Matė, kad smūgiavo rankomis tiek iš vienos, tiek iš kitos kompanijos vyriškiai. Kai abi kompanijos pradėjo smūgiuoti, nematė, kad jie pataikytų vieni kitiems. Be to, trys vyriškiai iš pirmos kompanijos pasirodė girti, jų smūgiai ėjo į „orą“. Tada jis, liudytojas, išlipo iš automobilio, ir, stovėdamas šalia jų, žiūrėjo, kas vyksta toliau. Labai gerai matė, pirmas vyriškis iš 2-os kompanijos, kurį jis gali atpažinti, apsirengęs juodos spalvos „Nike“ striuke, kumščiu sudavė vieną smūgį į viršutinę kūno dalį vyriškiui iš 1-os kompanijos. Minėtas vyriškis nenukrito. Tada pirmas vyriškis iš 2-os kompanijos prišoko prie antro vyriškio iš 1-os kompanijos ir kumščiu sudavė į galvą, po ko vyriškis nukrito ant grindinio, bei gulinčiam vieną kartą spyrė į galvą. Vyriškis liko gulėti ant grindinio. Tada tas pats pirmas vyriškis iš 2-os kompanijos, prišoko prie trečio vyriškio iš 1-os kompanijos ir kumščiu sudavė į galvą, po ko jis nukrito ant grindinio ant pilvo. Tada pirmas vyriškis iš 2-os kompanijos apsižergė nukritusį trečią vyriškį per juosmenį ir kumščiu sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į pakaušį, po to abiem rankomis sugriebė vyriškiui už plaukų ir ne mažiau 10 kartų daužė galvą veidu į grindinį. Po to jis pats atsistojo ir lyg niekur nieko stovėjo šalia. Tuo metu, kai pirmas vyriškis iš 2-os kompanijos daužė minėtus tris vyriškius, jo draugai stovėjo, žiūrėjo, nieko nedarė. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Vyriškio, kuris pirmas nukrito ant grindinio, jau nebuvo, kada ir kur jis nuėjo, nematė. O paskutinis vyriškis, kurį daužė ant grindinio dar gulėjo ant jo, bandė keltis, tačiau jam nepavyko. Policijos pareigūnams nurodė pirmą vyriškį iš 2-os kompanijos kaip pagrindinį, kuris sudavė smūgius. Atpažinti galėtų tik pirmą vyriškį iš 2-os kompanijos (t. 2, b. l. 105-106).

Liudytoja L. G., apklausta 2020-10-27 teisiamajame posėdyje, parodė, kad ji ėjo iš baro „(duomenys neskelbtini)“ į barą „(duomenys neskelbtini)“ ir pamatė ant grindinio gulintį žmogų. Jo viena dalis buvo ant važiuojamosios kelio dalies. Buvo baro apsaugos darbuotojai, saugos tarnybos vyrai, pareigūnai, greitoji medicininė pagalba. Paties įvykio ji nematė. Priėjo prie nukentėjusiojo. Šalia nukentėjusiojo buvo jo draugas, pavadino jį „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusiojo draugas buvo be smurtinių žymių. Mergina padavė servetėlę. Mano, kad ta mergina turėjo matyti visą įvykį. „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas jiems pasakė: „Jums tai paskutinis kartas buvo šiame bare“ ( t.4, b.l. 117-121).

Liudytojas R. J., apklaustas 2021-04-06 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“, apsaugos darbuotoju. Pastebėjo, kad prie vieno stalo sėdėjo kaltinamasis ir dar keli vyrai, jie lenkė rankas. Prie jo priėjo vienas iš nukentėjusiųjų, sakė, kad gali būti konfliktas. Jis priėjo pasidomėti, kas ten vyksta, bet nesuprato, nes vyrai buvo išgėrę. Iš tos kompanijos dar nupirko jiems alaus, jie tuo buvo nepatenkinti. Abi pusės buvo išgėrusios, lenkė rankas. Brendo konfliktas. Viena kompanija susiruošė eiti namo. Jis nukentėjusiųjų kompaniją praleido, o kitą kompaniją jis kurį laiką sulaikė. Taip daro todėl, kad neįvyktų konfliktas, be to, iš nukentėjusiųjų kompanijos to prašė vienas iš vyriškių. Netrukus pro langą žmogus pasakė, kad ten konfliktas. Kai jis išėjo į lauką, pamatė, kad kažkuris iš vyriškių kompanijos guli, spyris buvo šviesiam. Jis vyriškius prasklaidė ir skambino greitajai medicininei pagalbai, policijai. Buvo chaosas, bet jis matė, kaip aukštesnis vyras tiksliai smūgiavo iš kojos vienam vyrui. Tiksliai neatsiminė, ar spyrė į galvą pargriuvusiam žmogui, o kaltinamasis iš rankos smūgiavo. Kompanijoje buvo idėjinis vadas, bet kitas, ne kaltinamasis, kuris nekonfliktavo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( t.4, b.l. 143-145). 2019 m. birželio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. J. parodė, kad 2019 m. kovo 29-osios naktį dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Matė, kad bare prie netoliese esančių staliukų buvo dvi kompanijos. Prie vieno staliuko buvo 3-4 vyriškių kompanija, atsimena, kad jie buvo su krepšinio komandos „Žalgiris“ atributika. Prie kito staliuko buvo 4-5 jaunuolių kompanija. Abi kompanijos vartojo alkoholinius gėrimus, kad būtų labai apsvaigę nuo alkoholio, neatrodė. Apie 3.00 val., pastebėjo, kad vyriškis su „Žalgirio“ atributika ( šaliku) buvo priėjęs prie minėtų jaunuolių kompanijos ir kad tarp jų vyksta kažkoks žodinis konfliktas. Priėjęs prie jų pasakė, kad jeigu jie konfliktuos, kompanijas išprašys iš baro. Jaunuoliai buvo agresyviai nusiteikę, nes tai matėsi iš veidų išvaizdos. Vyriškiai su „Žalgirio“ atributika pasakė, kad jie ir šiaip ruošėsi išeiti. Jie pasiėmė savo daiktus ir išėjo iš baro. Išeinant iš baro vienas iš jų paprašė prilaikyti jaunuolius, nes jie buvo agresyvūs. Jaunuoliai norėjo išeiti iš paskos, tačiau, matydamas, kad jie nusiteikę agresyviai, neleido eiti iš paskos. Maždaug po 3-4 minučių, išėjo į lauką ir apsižvalgė. Lauke prie įėjimo durų nebuvo pirmiau išėjusių vyriškių, tada leido išeiti kitiems jaunuoliams. Maždaug po 5 minučių į barą įbėgo baro klientas ir pasakė, kad lauke vyksta muštynės. Išbėgo į lauką. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie „(duomenys neskelbtini)“ pastato pamatė, kad ant grindinio (duomenys neskelbtini) gatvėje be sąmonės guli vyriškis, vilkintis rūbus su „Žalgirio“ atributika, kuris anksčiau bare buvo priėjęs prie jaunuolių staliuko. Muštynės jau buvo nurimusios, jų eigos nematė. Suprato, kad muštynės vyko tarp minėtų kompanijų, nes matė, kad vienas iš jų guli, jo draugas, kuris jo prašė prilaikyti jaunuolius, buvo šalia. Be to, aplink buvo keletas pašalinių žmonių. Vienas taksi vairuotojas parodė į 2-os kompanijos vaikiną, apsirengusį tamsios spalvos pūkine striuke, ir sakė, kad šis jaunuolis gulinčio vyriškio galvą daužė į grindinį. Tuo momentu, kai lauke pamatė gulintį vyriškį ant grindinio, pastebėjo, kad 2-os kompanijos jaunuolis apie 190 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, plaukai šviesiai rudi, apsirengęs šviesiai rudos ar pilkos spalvos pūkine striuke, veido neįsidėmėjo, visu kūnu agresyviai nusiteikęs norėjo prieiti prie gulinčio vyriškio, tačiau jį prilaikė kažkas iš jo draugų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Jiems paaiškino situaciją ir nuėjo. Muštynių jis nematė (t. 2, b. l. 121-122).

Liudytojas D. U., apklaustas 2021-06-16 teisiamajame posėdyje, parodė, kad prieš dvejus metus su draugais buvo bare „(duomenys neskelbtini)“. Jau buvo trečia valandą nakties, kai jis, sėdėdamas prie lango, pamatė muštynes tarp dviejų grupių žmonių. Nukentėjusiųjų asmenų grupė buvo mažesnė. Matė, kaip kaltinamasis nenustojo daužyti nukentėjusiojo, nors jis buvo jau ant žemės. Kaltinamasis, sugriebęs nukentėjusįjį ant žemės, daužė kumščiu į veidą, paėmė už pečių ar galvos, kratė jį. Iš viso jis matė keturis ar penkis asmenis besimušančius. Kai muštynės baigėsi, jis išėjo į lauką, prašė kviesti policiją. Tuo metu apsauga jau kvietė policiją. Po 5 minučių atvyko policija. Atstumas nuo jo iki muštynių buvo apie 15 metrų, vieta buvo tamsi, nors švietė gatvės šviestuvai. Turėjo šviesią striukę. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės, kol atsigavo. Buvo kraujo bala po jo galva. Buvo kumščiavimasis į galvą. Ar nukentėjusysis gynėsi, negalėjo nurodyti. Puolantieji stumdėsi, kumščiavosi, smūgiavo į galvą nukentėjusiajam parkritus ant žemes, vienas iš puolančiosios pusės toliau smūgiavo į galvą gulinčiam nukentėjusiajam, daužė galvą į grindinį. Tai atrodė kaip paėmimas gulinčio ir trenkimas į grindinį, ne kaip spaudimas, labiau kaip trenkimas į grindinį. Nemano, kad siekė prispausti. Tai atrodė kaip nesustabdomas smurtavimas. Užpuolikų pusėje buvo bent du asmenys, skirtingus asmenis jie puolė. Ne tą patį vieną, kaip kompanijos susitikusios, įsivėlusios į vieną konfliktą ( t.4, b.l. 168-178).

Rašytiniai bylos duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas.

Iš 2019 m. kovo 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo M. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. kovo 23 d., apie 3.20 val., (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“, vyksta muštynės, sužeisti du asmenys. Atvykus į įvykio vietą, panaudojus kovinių imtynių veiksmus buvo sulaikyti asmenys, kaip vėliau paaiškėjo, tai G. K. ir J. S.. 2019 m. kovo 23 d., 9.09 val., iš Klaipėdos universitetinės ligoninės gautas pranešimas ROIK: (duomenys neskelbtini), kad buvo pristatytas A. K., diagnozė: galvos sumušimas, galimas nosikaulio lūžis. 2019 m. kovo 23 d., 12.08 val., iš Klaipėdos universitetinės ligoninės gautas pranešimas ROIK: (duomenys neskelbtini), apie tai, kad M. J. padaryti sužalojimai: smegenų sukrėtimas, galimas žandikaulio lūžis, danties nuskėlimas, smakro kirstinė žaizda. G. K. nustatytas 1,52 promilių neblaivumas. J. S. nustatytas 1,14 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 1).

Iš 2019 m. birželio 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Užfiksuota, kaip balsas už kadro sako: „su juoda striuke man už nugaros“, „jisai gulėjo, jį daužė“. Vyriškis, apsirengęs tamsiais rūbais, ranka rodo į keturių vyriškių grupę ir sako: „tas su juoda striuke“. Iš keturių vyriškių kompanijos du vyriškiai apsirengę tamsios spalvos striukėmis, kiti du – šviesesnės spalvos striukėmis. Vyriškas balsas sako: „visi keturi vieną daužėt?“. Vyriškas balsas sako: „Visi keturi daužė, ne aš vienas.“, „Visi keturi, ne jis vienas.“ (t. 1, b. l. 62-67).

Iš 2019 m. birželio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. nustatytas nosies kaulų lūžimas, hematoma gavosi sumušus veidą, galimai spardant. Nosies kaulų lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. A. K. sužalotas mažiausiai vienu ar dviem smūgiais. A. K. paimtame kraujyje rasta 3,08 promilių etilo alkoholio, kas rodo, kad jis buvo labai girtas, apsinuodijęs alkoholiu (t. 1, b. l. 89).

Iš 2019 m. birželio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. J. buvo nustatytas veido sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu dešinio kampo ir kairio kaklelio srityse. Dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą M. J. galėjo patirti ir vieno trauminio kontakto pasekoje. Dėl žandikaulio lūžimo M. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 94-95).

Iš 2019 m. balandžio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. J. atpažino J. S., nurodydamas, kad jis buvo užpuolęs. Tačiau parodė, kad iš šios nuotraukos negali nurodyti, kokiu numeriu jį nurodė apklausoje (t. 2, b. l. 15-19).

Iš 2019 m. balandžio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. J. atpažino M. M., kurį apklausoje nurodė antru vaikinu. Nurodė, kad M. M. sudavė jam smūgį į žandikaulį, po ko jis nukrito ant grindinio ir prarado sąmonę (t. 2, b. l. 21-25).

Iš 2019-09-24 liudytojo papildomos apklausos protokolo matyti, kad M. J. parodė, jog jam į dešinį žandikaulį smūgiavo aukštas vaikinas apsirengęs pilka, dygsniuota striuke, šį vaikiną apklausoje nurodė kaip antrą asmenį. Asmens parodymo iš nuotraukų metu, atpažindamas vaikiną, kuris jam sudavė į žandikaulį apsiriko, nurodydamas ne tą vaikiną, kadangi vaikinai nuotraukose buvo jauno amžiaus ir labai panašūs. Konflikto metu buvo 4 vaikinai, iš kurių du buvo aukšti, du žemesni. Jam sudavė vienas iš aukštų vaikinų, kurį pirmos apklausos metu nurodė antru numeriu (t. 2, b. l. 39)

Iš 2019 m. balandžio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo užfiksuota, kad nukentėjusysis M. J. atpažino G. K., kuris su trimis draugais užpuolė jį, M. J., su draugais (t. 2, b. l. 27-31).

Iš 2019 m. balandžio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. J. atpažino A. I., kuris su trimis draugais užpuolė jį, M. J., su draugais (t. 2, b. l. 33-37).

Iš 2019 m. rugsėjo 24 d. akistatos tarp M. J. ir G. K. matyti, jog M. J. nurodė, kad muštynes prie baro iniciavo iš baro „(duomenys neskelbtini)“ išėjusi keturių vaikinų kompanija, jie buvo užpulti netikėtai, kad G. K. smūgiavo jam į žandikaulį. G. K. teigė, kad muštynes inicijavo bare buvę trys vyriškiai, kad jis pirmas gavo smūgį į veidą ir kad M. J. jis nesmūgiavo, kad gatvėje jam kažkas iš kairės pusės smūgiavo į veido kairę pusę, po ko jis nukrito ir prarado sąmonę (t. 2, b. l. 42-43).

Iš 2019 m. kovo 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. S. atpažino J. S., kaip savo apklausoje įvardinęs ketvirtą asmenį, kuris keturis kartus spyrė gulinčiam A. K. į galvą (t. 2, b. l. 60-64).

Iš 2019 m. kovo 28 d. apžiūros protokolo matyti, jog peržiūrėtos fotonuotraukų iš įvykio vietos. Užfiksuota, kad pirmoje fotonuotraukoje priekinėje dalyje stovi penki vyriškiai, iš kurių vienas stovi nugara. Dešinėje pusėje kairiu šonu stovi trys vyriškiai. Pirmas vyriškis apsirengęs pilkos spalvos pūkine striuke, tamsiomis kelnėmis. Antras vyriškis apsirengęs tamsios spalvos pusilge striuke ir tamsiomis kelnėmis. Trečias vyriškis apsirengęs juodos spalvos pūkine striuke ir mėlynos spalvos kelnėmis. Kairėje fotonuotraukos pusėje priekiu pasisukęs stovintis vyriškis apsirengęs šviesios spalvos trumpa striuke, tamsios spalvos kelnėmis. Antroje ir trečioje fotonuotraukoje užfiksuoti tie patys keturi vyriškiai (t. 2, b. l. 69-74).

Iš 2019 m. rugsėjo 19 d. akistatos tarp D. S. ir J. S. matyti, kad D. S. nurodė, kad muštynes prie baro iniciavo iš baro „(duomenys neskelbtini)“ išėjusi keturių vaikinų kompanija, jie buvo užpulti netikėtai, muštynių pradžioje jis matė, kad J. S. kartu su A. K. mojuoja rankomis vienas kito link, vėliau pamatė, kad A. K. guli ant žemės, veidu į grindinį, o šalia stovintis J. S. 3-4 kartus spyrė A. K. į galvą. J. S. akistatos metu teigė, kad vyriškių kompanija bare „(duomenys neskelbtini)“ pakvietė jį ir jo draugų kompaniją lauke išsiaiškinti santykius, pirmas smūgį jam sudavė stambokas vyriškis, su kuriuo jis vėliau mušėsi, kaip suprato stambokas vyriškis yra A. K., kuris sudavė jam į kaktą, jis A. K. sudavė du kartus kumščiu į galvą, po ko A. K. nukrito, o jis apsižergė A. K., jis jį spausdavo žemyn, kad A. K. neatsikeltų, ir tuo metu A. K. veidu trenkdavosi į grindinį, A. K. jis į galvą nespyrė (t. 2, b. l. 77-78).

Iš 2019 m. rugsėjo 19 d. akistatos tarp D. S. ir M. M. matyti, kad D. S. nurodė, kad muštynes prie baro iniciavo iš baro „(duomenys neskelbtini)“ išėjusi keturių vaikinų kompanija, jie buvo užpulti netikėtai, M. M. jam pirmas ranka sudavė ne daugiau kaip keturis kartus į galvą, pataikė tik vieną kartą į kairę galvos pusę, o likusius tris smūgius sudavė į ranką, kurią jis buvo pakėlęs prie galvos, gindamasis nuo M. M. jis keletą kartų ranka sudavė į galvą, pataikė į M. M. į ranką, po to jis koja atspyrė M. M. nuo savęs ir M. M. nugriuvo ant grindinio. M. M. akistatos metu teigė, kad nematė, kas pradėjo muštynes, jis muštynėse nedalyvavo, jis niekam nesudavė ir jam niekas nesudavė (t. 2, b. l. 83-84).

Iš 2019 m. lapkričio 5 d. akistatos tarp D. S. ir G. K. matyti, kad D. S. nurodė, kad muštynes prie baro iniciavo iš baro „(duomenys neskelbtini)“ išėjusi keturių vaikinų kompanija, G. K. buvo kartu su jais, kad muštynių metu G. K. kartu su A. I. keletą smūgių rankomis sudavė M. J. į krūtinės viršutinę dalį, M. J. nukrito, po to G. K. kartu su A. I. puolė jį, jis rankomis prisidengė veidą, pajuto keletą smūgių. G. K. akistatos metu teigė, kad muštynes inicijavo vyrų kompanija iš baro „(duomenys neskelbtini)“, D. S. buvo kartu su jais, kad jis lauke kalbėjo su akistatoje esančiu asmeniu ir pajuto, kaip kažkas sudavė į veido kairę pusę, jis nukrito ir prarado sąmonę, jis niekam smūgių nesudavė (t. 2, b. l. 89-90).

Iš 2019 m. lapkričio 5 d. akistatos tarp D. S. ir A. I. matyti, kad D. S. nurodė, kad muštynes iniciavo vaikinų kompanija buvusi bare „(duomenys neskelbtini)“, A. I. buvo vienas iš jų, A. I. kartu su G. K. keletą smūgių sudavė M. J. į krūtinės viršutinę dalį, po to jis nematė jų veiksmų, nes gynėsi nuo M. M., po to pamatė, kad A. I. su G. K. puolė jį, jis rankomis prisidengė veidą, pajuto keletą smūgių. A. I. akistatos metu teigė, kad muštynes inicijavo bare vyrų kompanijoje buvęs stambiausias vyras, jis lauke rūkė su M. M., G. K. kalbėjo su akistatoje esančiu vyriškiu, tada aukščiausias vyriškis sudavė G. K. į veidą, G. K. nukrito, jis aukščiausią vyriškį keletą kartų atstūmė nuo G. K., po to pamatė, kad J. S. yra apsižergęs stambiausią vyriškį, kuris gulėjo ant žemės ir paspausdavo vyriškį, kad jis muštynėse nedalyvavo ir niekam nesudavė nei vieno smūgio (t. 2, b. l. 95-96).

Iš 2019 m. liepos 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. B. atpažino asmenį, kuris vieną kartą smogė vienam vyriškiui, paskui vieną kartą smogė kitam vyriškiui, kuris po smūgio nuvirto ant žemės ir vieną kartą jam spyrė į galvą bei trečiam vyriškiui smogė į galvą, po ko jam nuvirtus, jis jį apžergė ir keletą kartų sudavė bei daug kartų, suėmęs jo galvą trenkė į grindinį. Tai fotonuotraukose pažymėtas 5 numeriu asmuo J. S. (t. 2, b. l. 109-114).

Iš 2019 m. kovo 23 d. pristatyto asmens kortelės išrašo matyti, kad G. K. 2019 m. kovo 23 d., 3.58 val., nustatytas 1,52 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 148).

Iš 2019 m. lapkričio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo peržiūrėtos G. K. ikiteisminio tyrimo metu pateiktos fotonuotraukos, darytos po įvykio. Fotonuotraukoje užfiksuota G. K. sužalota dešinė akis (t. 2, b. l. 164-167).

Iš 2019 m. lapkričio 14 d. prokurorės nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas įtariamųjų M. M., G. K. bei A. I. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę (t. 3, b. l. 18-29).

Iš 2019 m. kovo 23 d. pristatyto asmens kortelės išrašo matyti, kad J. S. 2019 m. kovo 23 d., 4.09 val., nustatytas 1,14 promilių neblaivumas (t. 3, b. l. 47).

Veikų kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009). Iš to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta viešosios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymų sveikatos sutrikdymą, turto sunaikinimą apima BK 284 straipsnio sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius. Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį privalo būti įrodyta bei pagrįsta bylos duomenimis – veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdžiu, kilusiais padariniais.

Išanalizavus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuotina, kad kaltinimas J. S. pasitvirtino tik iš dalies.

Iš nagrinėjamu atveju konstatuotos situacijos matyti, kad kaltinamojo J. S. veiksmai pirmiausia buvo atlikti viešoje vietoje, ką kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, svarbu nustatyti. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko viešoje vietoje – prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) kur bet kuriuo metu galėjo būti ir buvo pašaliniai asmenys, kiti asmenys atliekamus neteisėtus veiksmus galėjo matyti ir matė, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.

Kaip minėta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimu, piktybiškai tyčiodamasis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie.

Kaltinamasis ir nukentėjusieji iki įvykio buvo nepažįstami. Kaltinamasis J. S. neigė pirmas užpuolęs nukentėjusįjį, nurodė, jog konfliktą išprovokavo A. K. pirmas jam suduodamas į veido sritį. Pripažino, kad sudavė A. K. į veidą ir jie susirėmė, apsistumdė, o šiam nukritus ant grindinio, siekdamas išvengti A. K. tolimesnių smūgių, kadangi A. K. labai blaškėsi, šūkavo, prirėmė A. K. prie asfalto. Kaltinamojo kaltę patvirtina išnagrinėti ir įvertinti bylos duomenys: nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialisto išvados ir kt. Teisiamojo posėdžio metu apklausus nukentėjusiuosius bei liudytojus nustatyta, jog konfliktą pradėjo J. S., tai yra jis buvo konflikto iniciatorius, jis elgėsi agresyviai, naudojo smurtą prieš nukentėjusiuosius.

Pažymėtina, kad veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuotina tuomet, kada smurtas prieš fizinį asmenį naudojamas be akivaizdžios ar turint menkavertę dingstį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013 ir kt.). Įvykio metu nukentėjusiajam A. K. kaltinamojo J. S. veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. nustatytas nosies kaulų lūžimas, hematoma, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 89). Įvykio metu nukentėjusiajam M. J. kaltinamojo J. S. veiksmais taip pat buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. J. nustatytas veido sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu dešinio kampo ir kairio kaklelio srityse, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 94-95).

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Nusikaltimas padaromas tyčia. Tarp veikos ir pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai sukeliamos BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Tik tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, t. y., kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama.

Aukščiau aptarti įrodymai, įvertinus juos visumoje, patvirtina, kad kaltinamasis J. S. tyčia viešoje vietoje smurtavo prieš nukentėjusįjį A. K. ir M. J. ir savo veiksmais nesunkiai sutrikdė jų sveikatą, kadangi dėl A. K. nosies kaulų lūžio, hematomos nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o dėl M. J. veido sumušimo su minkštųjų audinių patinimo, dvigubo apatinio žandikaulio lūžimo dešinio kampo ir kairio kaklelio srityse nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaip minėta, kaltinamasis J. S. dėl nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies teigė, jog prie baro „(duomenys neskelbtini)“ konfliktą išprovokavo A. K., pirmas suduodamas smūgį jam į veido sritį ( nosį), todėl kaltinamasis kumščiu sudavė A. K. į veidą ir jie susirėmė, apsistumdė, o šiam nukritus ant grindinio, siekdamas išvengti A. K. tolimesnių smūgių, kadangi A. K. labai blaškėsi, šūkavo, prirėmė A. K. prie asfalto. Kaltinamasis neigė, kad apžergęs A. K. per liemenį smūgiavęs jam į pakaušio sritį ir rankomis sugriebęs už plaukų A. K. galvą daužęs į grindinį. Kaltinamasis J. S. nurodė, kad kito nukentėjusiojo, tai yra M. J. atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad, atsimena, kad buvo ligoninės priimamojo skyriuje, įvykio aplinkybių neprisimena dėl neblaivumo. Nukentėjusysis M. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad būdamas lauke, išgirdo žodžius, atsisuko ir kaltinamasis jam pirmam trenkė į veidą, pataikė į barzdos sritį. Nuo smūgio jis nukrito ir gavo nuo kaltinamojo spyrį į galvą. Žandikaulio lūžis įvyko nuo spyrio. Tada jis atsistojo ir pasišalino iš įvykio vietos, kad jam daugiau nekliūtų, išvažiavo namo. Nukentėjusysis D. S. parodė, kad jie buvo lauke, kai pribėgo keturių vyriškių kompanija, šaukdama : „ateikite čia“. G. K. iš karto stumtelėjo M. J., pirmas smūgiavo į krūtinės sritį M. J.. Gindamasis M. J. smūgiavo į veidą G. K., po smūgio G. K. nukrito ant žemės. Tada J. S. smogė M. J.. Pats nuo kaltinamojo smūgių negavo. Jam į krūtinę ir galvą smūgiavo M. M., jis užsidengė veidą ir atstūmė M. M.. Apsigynęs nuo M. M., pastebėjo ant grindinio gulinčius M. J. ir A. K.. Matė, kaip kaltinamasis 4-5 kartus spyrė M. J. į galvą, veido sritį. Tuo metu jį puolė M. M., A. I. ir G. K.. Vėliau matė, kaip J. S. buvo užsėdęs A. K. ir laikė prispaudęs A. K. galvą. Po to jis išgirdo žodį „policija“ ir konfliktas nurimo. Jis nubėgo prie gulinčio A. K., pamatė kraujuojantį A. K.. Sulaukė greitosios medicininės pagalbos, policijos, A. K. palydėjo į ligoninės priėmimą. Pažymėjo kad konflikto iniciatoriai buvo visi, ne vienas J. S., A. I. buvo agresyvus. Jis pats gynėsi nuo M. M., nes M. M. keletą smūgių pataikė jam. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad M. J. M. M. įvardino kaip asmenį, kuris jam sudavė smūgį į žandikaulį, po ko jis nukrito ant grindinio ir prarado sąmonę (t. 2, b. l. 25), tačiau papildomos apklausos metu M. J. parodė, kad asmens parodymo iš nuotraukos metu, atpažindamas vaikiną, kuris jam sudavė į žandikaulį apsiriko, nurodydamas ne tą vaikiną (t. 2, b. l. 39). Be to, 2020-10-13 teisiamojo posėdžio metu M. J. parodė, jog atliekant asmens atpažinimą pagal nuotrauką, nuotraukos buvo nekokybiškos, nespalvotos, įtariamųjų nuotraukos parinktos jaunesnio amžiaus nei konflikto metu, dėl šių priežasčių jam buvo sunku iš bendrų bruožų atpažinti jam trenkusį į veidą asmenį. M. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog būtent kaltinamasis J. S. jam trenkė kumščiu į barzdos sritį, nugriuvusiam spyrė į galvą. Liudytojas M. M. parodė, kad užėjęs už „(duomenys neskelbtini)“ kampo, atsistojo prie lango ir bandė prisidegti cigaretę. Tuo momentu išgirdo kritimo garsą ir atsisukęs pamatė gulintį ant žemės G. K.. Paties veiksmo jis nematė, bet suprato, kad G. K. gavo smūgį. Taip pat matė, kad kaltinamasis J. S. buvo atsigulęs ant nukentėjusiojo A. K., bet jo nedaužė. Nukentėjusiojo veidas buvo sužalotas, kruvinas. Jis bandė atitraukti kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo. Ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad J. S. apžergęs nugriuvusį vyriškį jį purtė pakeldamas aukštyn, žemyn (t. 2, b. l. 178-179). Liudytojas A. I. parodė, kad trijų vyrų kompanija laukė jų lauke už „(duomenys neskelbtini)“ kampo. Jie priėjo prie tos kompanijos norėdamas paklausti, kas jiems nepatiko bare. J. S. su žemiausiu nukentėjusiuoju kažką aiškinosi kas įvyko bare, šaukė vienas ant kito. Tada jis poros metrų atstumu pamatė, kaip G. K. iš nugaros buvo smogta į veidą, į dešinės akies sritį, bet nematė, kas sudavė smūgį ir sužalojo akį. Jis pribėgo prie krentančio G. K., bet nepagavo jo. G. K. nukrito. Jis nustūmė užpuoliką ir pakėlė G. K., o tada laukė policijos. Užpuolikas dar kartą bandė smogti, bet jis dar kartą nustūmė užpuoliką, tačiau nematė, kas smogė. Matė kaip J. S. buvo užsigulęs kitą asmenį ir neleido jam keltis. Ikiteisminio tyrimo metu A. I. parodė, kad matė kaip J. S. buvo apžergęs vyriškį, laikė jį už striukės ties pečių juosta. Vyriškis bandydavo keltis, o J. S. jį spusteldavo žemyn. Kad vyriškis veidu daužtųsi į grindinį, nematė, tačiau mano, jog iš inercijos galėjo taip atsitikti (t. 3, b. l. 8). Liudytojas G. K. parodė, kad išėjus į lauką parūkyti paskui juos išėjo ir kita asmenų kompanija. Lauke tęsėsi konfliktas. Lauke jis šnekėjo su žemesniu vyru, o nuo aukščiausio vyro gavo smūgį į kairę veido pusę. Nuo smūgio jis nukrito ir gulėjo ant žemės, o kai atsikėlė, jau buvo atvykusi policija. Jis smūgių nespėjo suduoti, nes gavo smūgį ir nukrito. Byloje nustatyta, kad patirtus sužalojimus nukentėjusieji A. K. ir M. J. patyrė būtent nagrinėjamo įvykio metu. Nukentėjusiųjų parodymus visiškai patvirtina specialisto išvados, kuriose konstatuota, jog nukentėjusiųjų kūno sužalojimai ir galimi jų padarymo mechanizmai atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 89, 94-95). Nukentėjusiųjų parodymus dėl smurtinių veiksmų jų atžvilgiu patvirtino ir liudytojas E. B., kuris stebėjo įvykį sėdėdamas automobilyje. E. B. parodė, kad skirtingų vyrų kompanijos priartėjo viena prie kitos, kaltinamojo draugų kompanija pirmoji pradėjo smūgiuoti. Kaltinamasis pribėgo prie jau gulinčio vyriškio ir spyrė jam. Matė, kaip vienas iš nukentėjusiųjų gulėjo ant grindinio, o kaltinamasis koja spyrė jam į galvos sritį, tada kaltinamasis apsižergė nukentėjusįjį, paėmė už plaukų ir apie 10-15 kartų galvą daužė į grindinį. Ikiteisminio tyrimo metu E. B. parodė, kad kaltinamasis kumščiu sudavė vieną smūgį į viršutinę kūno dalį vienam iš nukentėjusiųjų (D. S.), tačiau vyriškis nenukrito. Tada kaltinamasis prišoko prie antrojo nukentėjusiojo (M. J.) ir kumščiu sudavė į galvą, po ko vyriškis nukrito ant grindinio bei gulinčiam vieną kartą spyrė į galvą. Vyriškis liko gulėti ant grindinio. Po to kaltinamasis prišoko prie trečiojo nukentėjusiojo (A. K.) ir kumščiu sudavė į galvą, po ko jis nukrito pilvu ant grindinio. Tada kaltinamasis apsižergė nukritusįjį vyriškį per juosmenį ir kumščiu sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į pakaušį, po to rankomis sugriebė vyriškiui už plaukų ir ne mažiau 10 kartų daužė galvą veidu į grindinį (t. 2, b. l. 105-106). Be to, liudytojas D. U. taip pat patvirtino matęs, kaip kaltinamasis sugriebęs nukentėjusįjį A. K. ant žemės daužė kumščiu į veidą, paėmęs už pečių ar galvos, kratė jį. Nors kaltinamasis neigė apžergęs A. K. per liemenį smūgiavęs jam į pakaušio sritį ir rankomis sugriebęs už plaukų A. K. galvą daužęs į grindinį, tačiau nukentėjusysis D. S., liudytojai M. M., E. B. bei D. U. patvirtino tą faktą, jog kaltinamasis užgulęs A. K. naudojo smurtinius veiksmus prieš jį, kumščiu sudavė jam į pakaušio sritį, rankomis sugriebęs už plaukų daužė A. K. galvą į grindinį. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog A. K. nustatytas nosies kaulų lūžimas, hematoma gavosi sumušus veidą, galimai spardant, mažiausiai vienu ar dviem smūgiais, atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro neabejotiną išvadą, kad tarp kaltinamojo J. S. neteisėtų veiksmų (suduotų smūgių) ir nukentėjusiajam A. K. konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusysis A. K. galėjo patirti ne šio įvykio metu.

Kaltinamasis J. S. neigė naudojęs nukentėjusiojo M. J. atžvilgiu bet kokį fizinį smurtą, tačiau nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, byloje surinktų ir ištirtų rašytinių duomenų visetas patvirtina, jog J. S. vieną kartą smogė M. J. į galvą bei šiam nukritus ant grindinio gulinčiam M. J. vieną kartą spyrė į galvą. Nukentėjusysis M. J. 2020-10-13 teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamasis J. S. kumščiu sudavė smūgį į barzdos sritį, po kurio jis nukrito ant grindinio ir laikinai prarado sąmonę. Nurodė, kad nuo smūgio nukritęs gavo spyrį į veidą, žandikaulio lūžis įvyko nuo spyrio. Įvykį stebėjęs liudytojas E. B. parodė, kad matė kaip kaltinamasis kumščiu sudavė vieną kartą M. J. į galvą, po ko jam nukritus ant grindinio J. S. vieną kartą spyrė M. J. į galvą. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas E. B. atpažino J. S. kaip asmenį, kuris vieną kartą smogė vienam vyriškiui, paskui vieną kartą smogė kitam vyriškiui, kuris po smūgio nuvirto ant žemės, ir vieną kartą jam spyrė į galvą, bei trečiam vyriškiui smogė į galvą, po ko jam nuvirtus, jis jį apžergė ir keletą kartų sudavė bei daug kartų, suėmęs jo galvą trenkė į grindinį (t. 2, b. l. 109-114). Iš to matyti, kad liudytojas E. B. nurodė, kad J. S. mušė ne tik A. K., bet ir M. J.. Šias įvykio aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis D. S., kuris parodė, jog M. J. ginantis nuo G. K. ir pataikius G. K. kumščiu į veido sritį bei nukritus, kaltinamasis J. S. kumščiu sudavė M. J. į veidą, po to, nukritusiam ant žemės, spyrė. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) M. J. nustatytas veido sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu dešinio kampo ir kairio kaklelio srityse, sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką, padaryti paveikus nukentėjusiojo M. J. veidą kietu buku daiktu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro neabejotiną išvadą, kad tarp kaltinamojo J. S. neteisėtų veiksmų (suduotų smūgių) ir nukentėjusiajam M. J. konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusysis M. J. galėjo patirti ne šio įvykio metu ir ne nuo neteisėtų kaltinamojo J. S. veiksmų. Tai, kad nukentėjusysis M. J. iš karto po įvykio parodymo atpažinti iš asmens nuotraukų metu neatpažino kaltinamojo, nukentėjusysis nurodė, kad atpažinti asmenis ikiteisminio tyrimo metu iš nuotraukos buvo labai sunku, nes tyrėja rodė nespalvotas nuotraukas, kuriose buvo 16 metų vaikai. Nukentėjusysis 2020-10-13 teisme duodamas parodymus, matydamas kaltinamąjį, nurodė, kad jam smūgius sudavė kaltinamasis. Kitų asmenų pastūmims neturėjo įtakos jo sužalojimui. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais. Taigi, atsižvelgus į nustatytas byloje aplinkybes bei įvertinus duomenis, paminėtus aukščiau, nekyla abejonių, jog kaltinamasis tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajam M. J. ir nukritusiam spyrė į galvą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro neabejotiną išvadą, kad tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų (suduotų smūgių) ir nukentėjusiajam M. J. konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryšys.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas R. J., baro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas, parodė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad vyriškiai su „Žalgirio“ atributika ( šaliku) išėjo iš baro, o išeinant iš baro vienas iš jų (D. S.) paprašė prilaikyti kitos kompanijos jaunuolius, nes jie buvo agresyvūs. Jaunuoliai norėjo išeiti iš paskos, tačiau jis, matydamas, kad jie nusiteikę agresyviai, neleido eiti iš paskos, tik po kelių minučių, išėjęs į lauką ir apsižvalgęs, supratęs, kad pirmiau išėjusių vyriškių nėra, leido išeiti kitos kompanijos jaunuoliams. Po 5 minučių į barą įbėgęs baro klientas pasakė, kad lauke vyksta muštynės, ir jis, išbėgęs į lauką, pamatė, kad ant grindinio (duomenys neskelbtini) gatvėje be sąmonės guli vyriškis su „Žalgirio“ atributika ( šaliku), iš to suprato, kad įvyko muštynės tarp minėtų kompanijų, nes matė, kad vienas iš jų guli, jo draugas, kuris jo prašė prilaikyti jaunuolius ( D. S.), buvo šalia. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad taksi vairuotojas parodė į 2-os kompanijos vaikiną, apsirengusį tamsios spalvos pūkine striuke, ir sakė, kad šis jaunuolis gulinčio vyriškio galvą daužė į grindinį.

Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių liudytojai E. B., R. J. ir D. U. būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir galėtų apkalbėti kaltinamąjį. Nukentėjusieji ir kaltinamasis pripažino, kad iki įvykio jie vienas kitą nepažinojo. Nukentėjusiųjų parodymai sutampa su liudytojo E. B., kuris stebėjo įvykį sėdėdamas automobilyje, parodymais, liudytojo D. U. parodymai iš dalies sutampa su kitų liudytojų parodymais. Tokius pat parodymus liudytojai davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Šie liudytojų parodymai, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Bylos duomenys rodo, kad įvykio metu tarp kaltinamojo J. S. ir nukentėjusiųjų kilo konfliktinė situacija iš esmės dėl menkavertės dingsties, dėl prieš tai bare įvykusio rankų lenkimo. Nors kaltinamasis nurodė, kad konfliktą išprovokavo A. K., pirmas suduodamas jam į veido sritį, tačiau kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad konfliktą pradėjo ne nukentėjusieji, o būtent kaltinamasis, kuris pasivijo iš baro išėjusius nukentėjusiuosius. Tam, kad būtų galima padaryti pagrįstas išvadas dėl būtinosios ginties situacijos buvimo ar nebuvimo, būtina ištirti visą konflikto dinamiką, kokioms aplinkybėms esant, kas ir dėl ko pradėjo naudoti fizinį smurtą. Pripažinti, kad kaltinamas asmuo veikė būtinosios ginties sąlygomis galima tada, kai nustatoma, jog pavojingas kėsinimasis prieš asmenį buvo realus, akivaizdus ir egzistavo objektyviai, t. y. jau buvo prasidėjęs ir buvo pagrindo manyti, kad toks kėsinimasis pažeis besiginančiojo teises. Nagrinėjamoje byloje tokia situacija nustatyta nebuvo. Kaltinamajam jokie kūno sužalojimai nenustatyti, niekas nepatvirtino, kad jo atžvilgiu nukentėjusysis A. K. naudojo fizinį smurtą. Priešingai, pats kaltinamasis šio nukentėjusiojo atžvilgiu buvo nusiteikęs itin agresyviai, nes byloje nustatyta ( tą aplinkybę patvirtino liudytojai M. M. ir A. I., kaltinamojo draugai), kad M. M. prašė kaltinamojo nebespardyti A. K., bandė jį atitraukti nuo nukentėjusiojo. To neneigė ir pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu.

Taigi, anksčiau nurodyti įrodymai tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo elgesys nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo betikslis, nemotyvuotas, susijęs su akivaizdžiu nepagarbos demonstravimu aplinkiniams ir dorovės nepaisymu, metant iššūkį visuomenės tvarkai, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Kaltinamojo elgesys rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, kas leidžia daryti išvadą, jog jo paskatos buvo chuliganiškos.

Kaltinamojo J. S. fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje prieš nukentėjusiuosius kitų asmenų akivaizdoje yra neabejotinai įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Jis nukentėjusiuosius sumušė siekdamas prieš pastatyti save nukentėjusiajam ir aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į jį. Matydami viešoje vietoje mušamus vyrus, aplinkiniai pasijuto nustebinti ir šokiruoti tokio elgesio. Dėl kaltinamojo J. S. nusikalstamų veiksmų buvo ne tik nesunkiai sužaloti A. K. ir M. J., bet ir sutrikdyta viešoji tvarka. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog kaltinamasis šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Tokie J. S. padaryti veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį. Taigi, J. S. tyčia, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, dėl chuliganiškų paskatų – dėl menkavertės dingsties ir elgdamasis įžūliai, matant pašaliniams asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė M. J. į veidą, po ko šiam nukritus ant grindinio, jis vieną kartą spyrė gulinčiam M. J. į galvą, padarydamas jam veido sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu dešinio kampo ir kairio kaklelio srityse, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Po to jis kumščiu sudavė A. K. į veidą, o šiam nukritus veidu žemyn ant grindinio, jis apžergė A. K. per liemenį ir kumščiu sudavė ne mažiau 5 smūgius jam į pakaušio sritį, rankomis sugriebęs už plaukų ne mažiau 10 kartų daužė A. K. galvą į grindinį, tuo padarydamas A. K. nosies kaulų lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo M. J. ir A. K.. Šie kaltinamojo J. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suduodamas smūgius nukentėjusiesiems, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, numatė jog dėl to bus padaryti kūno sužalojimai nukentėjusiesiems, ir šių padarinių norėjo.

Kaltinamajame akte aprašant J. S. pareikštą kaltinimą pagal 284 straipsnį, be viso kito buvo nurodyta aplinkybė, kad J. S. kumščiu sudavė vieną smūgį D. S. į viršutinę kūno dalį, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. S. neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam D. S. į viršutinę kūno dalį. Nors įvykį stebėjęs iš šalies liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kaltinamasis vieną kartą smūgiavo D. S. į viršutinę kūno dalį, tačiau pats nukentėjusysis neigė nuo kaltinamojo gavęs smūgį. D. S. parodė, jog jam į krūtinę ir į galvą smūgiavo M. M., kuris pataikė į rankas, nes jis gynėsi. Po to jį puolė M. M., A. I. ir G. K., o tuo tarpu kaltinamasis J. S. kelis kartus spyrė M. J. į galvą, veido sritį. Iš to seka, kad jokiais kitais bylos įrodymais nepatvirtinti liudytojo E. B. parodymai, kuriuos paneigė pats nukentėjusysis D. S., negali būti vieninteliais ir lemiamais kaltinamojo J. S. kaltės įrodymais, nes šių parodymų nepatvirtino jokie kiti objektyvūs byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimo matyti, kad atlikus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, įtariamųjų M. M., G. K. bei A. I. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai jų kaltę pagrindžiančių duomenų. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl kvestionuoti prokurorės priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nėra pagrindo ( t.3, b.l. 18-29). Taigi, byloje nėra surinkta kitų J. S. kaltę įrodančių duomenų dėl smūgio sudavimo D. S.. Akivaizdžiai prieštaringi nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, o esant prieštaravimams šioje situacijoje būtina pažymėti tai, kad pagal vieną iš nekaltumo prezumpcijos postulatų visos abejonės, kurių jokiais būdais pašalinti neįmanoma, turi būti vertintinos kaltinamojo naudai. Bet kurioje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių (kasacinės nutartys Nr. 2K-40/2014; 2K-279/2008). Kaip jau minėta, dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai to asmens kaltės įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų ir bylą nagrinėjant teisme esamų abejonių nėra galimybės pašalinti, apkaltinamasis nuosprendis, grindžiamas tik prielaidomis, negali būti priimamas. Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis J. S. viešoje vietoje sudavė vieną smūgį D. S. į viršutinę kūno dalį, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad pats nukentėjusysis D. S. parodė, jog kaltinamasis J. S. jam nesmūgiavo į viršutinę kūno dalį ir nesukėlė jam fizinio skausmo, minėtos aplinkybės iš kaltinimo šalintinos. Šių aplinkybių pašalinimas iš kaltinimo nekeičia kaltinimo esmės ir kvalifikacijos, nes kaltinamasis J. S. naudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius M. J. ir A. K. ir nesunkiai sutrikdydamas jų sveikatą, kitų asmenų akivaizdoje, neabejotinai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, šiurkščiai pažeidė visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintas bendrąsias taisykles.

Bausmių skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir būdamas recidyvistas.

Kaltinamasis J. S. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnyje, sudarančius idealiąją sutaptį. Jis anksčiau teistas, nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas buvo neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos. Kaltinamasis dirba, padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino, nukentėjusiųjų neatsiprašė, nebuvo nuoširdus. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytus nusikaltimus kaltinamajam gali būti skiriamos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmės, neviršijančios sankcijose numatytų bausmių vidurkio.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 284 straipsnį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, darytina išvada, kad J. S. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, J. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, jam skiriamas įpareigojimas visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (tomas 3, b. l. 92-93).

Dėl civilinių ieškinių

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 698,72 Eur dydžio civilinį ieškinį J. S. dėl A. K. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 99-102). Nukentėjusysis A. K. dėl kaltinamojo J. S. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 698,72 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., b. l. 101-102). Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis J. S., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo J. S. priteisiama 698,72 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Be to, byloje pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 1 878,65 Eur civilinis ieškinys dėl M. J. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 135-137). Nukentėjusysis M. J. dėl kaltinamojo J. S. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje buvo gydomas nemokamai. Jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1 878,65 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., b. l. 137). Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis J. S., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo J. S. priteisiama 1 878,65 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje pareikštas A. K. 3 000 Eur civilinis ieškinys (1 t., b. l. 109-111), kuriuo prašoma iš kaltinamojo J. S. priteisti 3 000 Eur dėl nusikalstamos veikos patirtą neturtinę žalą. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, jog dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė sužalojimus, buvo atvežtas į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur apžiūrint diagnozavo galvos sumušimą, nosikaulio lūžį. 2019-06-05 dėl lūžusių nosies kaulų, apsunkinto kvėpavimo, nukentėjusiajam atlikta nosies operacija. Gydymosi laikotarpiu nukentėjusysis jautė didelį diskomfortą, skausmą, negalėjo normaliai kvėpuoti, dėl ko buvo atlikta operacija, kas sukėlė papildomų nemalonių išgyvenimų ir kasdienių nepatogumų. Dėl patirtų sužalojimų buvo apribotos nukentėjusiojo bendravimo galimybės, pablogėjo jo gyvenimo kokybė, nukentėjusysis patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, dėl nosies kaulų lūžimo, bet ir stiprius dvasinius išgyvenimus, kurių pasekmes jaučia iki šiol. Nukentėjusysis jaučia nerimą, baimę, bejėgiškumą, dėl patirto smurto jaučiasi pažemintas ir itin pažeidžiamas, jo asmeninė savivertė sumažėjusi.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo J. S. padarytų tyčinių smurtinių veiksmų nukentėjusiajam A. K. buvo padarytas nosies kaulų lūžimas, hematoma, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, be fizinio skausmo jis dar patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. K. diagnozuotas nosies kaulų lūžimas, hematoma gavosi sumušus veidą, galimai spardant, kas atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes. A. K. padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 89,112).

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į jo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, kaltininko veiksmus ir sukeltas pasekmes. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo J. S. veiksmais nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad duomenų, jog dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam A. K. sveikata sutrikdyta negrįžtamai, byloje nėra. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam A. K., teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo sunkumą – sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, jo pobūdį, trukmę, į nukentėjusiojo patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą. A. K. buvo atliekama operacija, kas sukėlė didelius fizinius skausmus bei dvasinius, moralinius išgyvenimus dėl sveikatos būklės. Taip pat atsižvelgiama į J. S. tyčinę kaltę, į jo turtinę padėtį – nurodė, kad šiuo metu dirba. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl nukentėjusiojo A. K. sužalojimo dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, t. y., byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių jis ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio A. K. būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, jam nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas. Atsižvelgtina į tai, kad turtinė žala nepadaryta. Vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis. Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, A. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina, tačiau prašomos priteistinos sumos dydį mažina iki 2 000 Eur.

Teismo nuomone, būtent tokia suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajam A. K..

Kitoje dalyje nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Be to, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. J. pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 144-147, 4 t. , b.l. 58-61), kuriuo jis prašė priteisti 4 176,81 Eur turtinę žalą ir 5 000 Eur neturtinę žalą.

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jam padarytą 4 176,81 Eur turtinę žalą sudaro šios išlaidos : 113,51 Eur gydymo laikotarpiu pirkti įvairūs medikamentai, vaistai, tvarsčiai, 50,65 Eur kelionės iš namų į sveikatos priežiūros įstaigas, 32,80 Eur įvykio (užpuolimo) metu suteptų rūbų valymas, 1,26 Eur medicininių dokumentų kopijos, 3 978,59 Eur patirti nuostoliai, laikotarpiu nuo 2019-03-23 iki 2019-07-12 negautos pajamos, nes buvo nedarbingas. Nukentėjusysis pateikė tai pagrindžiančius dokumentus (1 t. b.l. 148-164).

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė.

Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.

Nukentėjusysis M. J. paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2019-03-23 iki 2019-07-12 buvo nedarbingas. Iki įvykio dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini). Už minėtą laikotarpį iš darbovietės būtų gavęs 3 978,59 Eur. Jas paskaičiavo remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą ir atlyginimo ir mokesčių skaičiuokle ( t.1, b.l. 152-155).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis M. J. nuo 2019-03-23 iki 2019-07-12 (77 dienas) buvo nedarbingas (1 t., b. l. 152-161). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma apie asmens socialinį draudimą patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-03-31 M. J. dirbo ir gavo atlyginimą iš bendrovės (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 152-153). Nukentėjusiojo pajamos neatskaičius mokesčių vidutiniškai per 3 mėnesius sudarė 1 753,61 Eur, atskaičiavus mokesčius 1085,01 Eur arba 51,67 Eur per dieną ( 51,67×77=3 978,59 Eur).

Teismas sutinka, kad egzistavo realios M. J. galimybės gauti šias pajamas, tačiau priežastiniame ryšyje su kaltinamojo J. S. nusikalstama veika ši galimybė buvo prarasta. Todėl iš kaltinamojo J. S. priteisiama 3 978,59 Eur negautų pajamų nukentėjusiajam M. J., kuri yra paskaičiuota nedarbingumo laikotarpiui. Nukentėjusysis nurodė, kad ligos pašalpos negavo, nes įvykio metu buvo neblaivus. 2020-04-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius nurodė, kad dėl 2019-03-23 smurto metu patirtų sužalojimų M. J. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išmokos nebuvo mokėtos ( t.1, b.l. 130).

Be to, nukentėjusysis M. J. prašo iš kaltinamojo priteisti neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur. Nurodo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė neigiamas pasekmes, tai yra jautė didelį fizinį skausmą, buvo sutrikdytas normalus jo gyvenimo ritmas – dėl žandikaulio kaulų lūžių negalėjo kramtyti, valgyti normalaus, įprasto maisto. 2019-03-26 jis buvo operuotas, buvo pašalintas dantis, kas jam sukelia papildomus nepatogumus. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį diskomfortą, sukrėtimą, ilgą laiką išgyveno ir iki šiol išgyvena nepatogumus, pablogėjo gyvenimo ir profesinės veiklos kokybė. Nukentėjusysis jaučia baimę, nerimą, bejėgiškumą, dėl patirto smurto jaučiasi pažemintas, jo asmeninė savivertė sumažėjusi, jaučiasi morališkai sužlugdytas. Nukentėjusįjį M. J. kamuoja mintys ar sveikata tiek fizinė, tiek dvasinė atsistatys iki lygio buvusio prieš sužalojimą ir ar bus galima gyventi pilnavertį gyvenimą, t. y. pilnai ir efektyviai kramtyti, valgyti įprastą maistą nejaučiant fizinio skausmo, taisyklingai kalbėti, atsikratyti nuolatinės baimės ir nerimo, dirbti.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam M. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, be fizinio skausmo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas), nukentėjusiojo M. J. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. J. nustatyti sužalojimai: veido sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu dešinio kampo ir kairio kaklelio srityse. Atliktas chirurginis apatinio žandikaulio dešinio kampo osteosintezė, iš lūžio linijos pašalintas 48 dantis bei pašalinta kairės pusės sąnarinė galva pažeistu kremzliniu paviršiumi tamsios spalvos (tomas 1, b. l. 94-95). Nukentėjusysis nuo 2019-03-23 iki 2019-07-12 buvo nedarbingas (1 t., b. l. 152-161).

Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrą, taip pat reikia atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nukentėjusiajam M. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam sužalojimai padaryti itin gyvybiškai pavojingoje ir itin jautrioje kūno vietoje – galvoje. Stiprūs smūgiai, suduoti į galvą iš chuliganiškų paskatų. Nukentėjusysis M. J., be jokios abejonės, dėl patirtų sužalojimų patyrė dvasinius išgyvenimus, jautė didelius skausmus, didelius fizinius nepatogumus, vienareikšmiškai atitinkamą laiką buvo sumažėjusi jo bendravimo galimybė, dėl tokio netikėto užpuolimo akivaizdžiai prarado ir saugumo jausmą. Atsižvelgtina į padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl nukentėjusiojo M. J. sužalojimo dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, t. y., byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių jis ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio M. J. būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, jam nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas. Vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis. Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, M. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina, tačiau prašomos priteistinos sumos dydį mažina iki 2 500 Eur.

Teismo nuomone, būtent tokia suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajam M. J..

Kitoje dalyje nukentėjusiojo M. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiųjų M. J. ir A. K. atstovas advokatas D. L. prašo priteisti iš kaltinamojo po 1 000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam M. J. ir A. K. jų turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas. Nukentėjusiųjų atstovo advokato prašymas priteisti po 1 000 Eur nukentėjusiųjų išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Iš teismui pateiktų kvitų (t. 4, b. l. 164-166) matyti, kad nukentėjusiųjų išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jų atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro po 1 000 eurų. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiųjų teisių gynimo teisminiame procese formų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusių ir civilinių ieškovų turėtas advokato išlaidas, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusių ir civilinių ieškovų atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiesiems A. K. ir M. J. priteistina po 1 000 Eur atstovavimo išlaidų iš kaltinamojo J. S..

Kiti klausimai

Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diskai, esantys voke, pridėtame prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendė:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir jam paskirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, apimant švelnesnę bausmę paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, ir J. S. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigoti J. S. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią J. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštus 698,72 Eur ir 1 878,65 Eur civilinius ieškinius tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo J. S. 698,72 Eur ir 1 878,65 Eur, iš viso 2577, 37 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo J. S. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. K.. Kitą A. K. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiojo M. J. civilinį ieškinį dėl 4 176,81 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo J. S. 4 176,81 Eur turtinės žalos ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam M. J.. Kitą M. J. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo J. S. nukentėjusiesiems A. K. 1 000 Eur ir M. J. 1 000 Eur išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diskus, esančius voke, pridėtame prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Teisėja Laimutė Venckuvienė