Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo UAB „Minibank“ apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1420-959/2015 pagal ieškovo UAB „Minibank“ ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo į ieškinį nustatytu laiku ji nepateikė, todėl ieškovui prašant, teismas priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. 1. Nors ieškovas teisinių paslaugų sutartį sudarė su UAB „Ekonomistas“, tačiau apelianto teigimu, faktiškai UAB „Ekonomistas“ pavedimu pagal tarpusavio sutartį, ieškinį parengė advokatas Gediminas Žlioba, todėl daro išvadą, jog teisines paslaugas teikė advokatas pagal tarp jo ir UAB „Ekonomistas“ sudarytą sutartį. Todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra būtent ieškovo turėtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas. Teismas nepagrįstai šių išlaidų nepriskyrė prie būtinųjų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas prašo vadovautis Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-1736-513/2015 bei kasacinio teismo išaiškinimu dėl pavedimo sutarties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Byloje kilo ginčas, ar šalis, kurios naudai teismas priėmė palankų sprendimą, turi reikalavimo teisę ir ar jai gali būti priteistos atstovavimo išlaidos, kurias jis už suteiktas teisines paslaugas mokėjo ne advokatui (jo padėjėjui), o teisėtai veikiančiai ir teisines paslaugas pagal pavedimą teikiančiai įmonei; ar tokios išlaidos gali būti atlyginamos pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kaip kitos su bylos nagrinėjimu susijusios būtinos išlaidos.

8. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, remiantis 2015-07-01 teisinių paslaugų teikimo sutartimi, už teisinę pagalbą surašant ieškinį, UAB „Ekonomistas“ sumokėjo 175,45 Eur (13-15 b. l.).

CPK 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas patys arba per atstovus. CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Pagal šią proceso normą fiziniam asmeniui pagal pavedimą teisme gali atstovauti tik su juo susiję artima giminyste, bendra veikla, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodyti asmenys. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus tik advokatas arba advokato padėjėjas, kaip su atstovaujamu asmeniu kitokiais – ne atstovavimo – teisiniais santykiais nesusiję asmenys, gali būti fizinio asmens atstovais teisme.

Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, spręsdama bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų įmonės teikta teisine pagalba, atlyginimo klausimą, 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 nurodė, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Taigi įstatyme yra aiškiai išskirta kokias atvejais gali būti priteisiamos už atstovavimą teisme patirtos išlaidos. Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009).

9. Taigi, įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Byloje pateikta UAB „Ekonomistas“ teisinių paslaugų sutartis su advokatu Gediminu Žlioba, tačiau byloje nėra duomenų pagrindžiančių, jog UAB „Ekonomistas“ sumokėjo advokatui už pareiškimo surašymą. Šio fakto byloje negali patvirtinti ir 2015-10-27 paslaugų perdavimo-priėmimo aktas (32 b. l.). Taigi, šiuo konkrečiu atveju, ieškovas už teisinę pagalbą surašant ieškinį, apmokėjo UAB „Ekonomistas“, o ne advokatui. Todėl pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką ieškovas apskritai neturi teisės reikalauti šių išlaidų atlyginimo. Nurodyti teismų praktikos pokyčiai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas atmesti apelianto apeliacinį skundą.

10. Nors byloje yra pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. konsultacija Nr. A3-127, pažymėtina, kad ieškovo cituojamoje konsultacijoje pateikiamas išaiškinimas yra nebeaktualus, kadangi konsultacijoje pateikiama šiuo metu jau pakeistų civilinio proceso kodekso normų aiškinimo ir taikymo taisyklė. Apeliantas nepagrįstai remiasi ir Klaipėdos apygardos teismo byloje priimtu procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2S-1736-513/2015, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, būdamas vienintelis kasacinis teismas Lietuvos Respublikoje, formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 str. 2 d.). Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai, nagrinėjantys bylas negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų ir privalo vadovautis kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika atitinkamų kategorijų bylose (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Esant Aukščiausiojo Teismo suformuotai atstovavimo išlaidų atlyginimo praktikai (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015), nėra teisinio pagrindo remtis žemesnės instancijos teismo priimtame procesiniame sprendime suformuota teisės normos taikymo praktika, prieštaraujančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuotai praktikai. Remdamasis minėta kasacinio teismo praktika ir spręsdamas juridinio asmens prašymus priteisti teisinių paslaugų išlaidas pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį su kitu juridiniu asmeniu, laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-178/2015; 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-943-196/2015).

11. Nors apeliantas remiasi materialinės teisės pavedimo sutarties institutu, tačiau sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015).

12. Aukščiau aptartų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.