Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. O. (I. O.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5538-1149/2022 pagal pareiškėjo I. O. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl išieškojimo senaties termino

11. CPK 584 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje numatytas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

12. Remiantis vykdomųjų bylų Nr. 0091/04/01414, Nr. 0091/04/01415 ir Nr. 0091/07/00641 duomenimis, iš pareiškėjo I. O. išieškomos baudos buvo paskirtos atitinkamai 1999, 2000 ir 2007 metais. Vadinasi, šių baudų išieškojimui, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka. 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme Nr. XII-601 buvo nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

13. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, todėl administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi BK nustatytomis apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taisyklėmis. BK 96 straipsnio l dalis nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta: 1) ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo nustatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis); 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009); 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

14. Remiantis bylos duomenimis, antstolis G. J. nenustatė jokių akivaizdžių kliūčių vykdomiesiems dokumentams priimti, vykdomosiose bylose Nr. 0091/04/01414, Nr. 0091/04/01415 ir Nr. 0091/07/00641 priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl baudų (skolų) išieškojimo iš skolininko I. O.. Taip pat matyti, jog vykdomieji dokumentai buvo pateikti antstoliui vykdyti nepraleidus dokumentų pateikimo dieną galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių dokumento pateikimo vykdyti senaties termino. Įvertinęs vykdomųjų bylų medžiagą ir jose atliktus veiksmus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vykdomosiose bylose nėra praleistas dvejų metų laikotarpis, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo. Pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat nenurodo konkrečių laikotarpių, kada vykdomojoje byloje nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai.

15. Sprendžiant klausimą dėl trečiosios vykdymo senaties taikymo sąlygos – skolininko vengimo sumokėti baudą – visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjui, siekiančiam, jog jo vykdomosios bylos būtų nutrauktos dėl senaties, tenka pareiga įrodyti (CPK 178 straipsnis), kad vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas per dvejus metus ne dėl jo kaltės – jis tinkamai vykdė savo kaip skolininko pareigas vykdymo procese, jo elgesys nepripažintinas vengimu sumokėti baudą, taigi vykdymo senatis nebuvo sustojusi. Be to, CPK 644 straipsnyje įtvirtinta skolininko pareiga nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitos skolininko pareigos vykdymo procese. Skolininko vengimu vykdyti paskirtą nuobaudą gali būti pripažįstami ne tik aktyvūs veiksmai (pvz., antstolio klaidinimas, turto ir pajamų slėpimas, neinformavimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir kt.), bet ir neveikimas – skolininko pasyvumas vykdymo procese. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas yra skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021 29, 30 punktai).

16. Vadinasi, pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas administracines nuobaudas bei faktą, kad jis nėra šių baudų sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu (CPK 644 straipsnis), tačiau pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtą baudą. Pareiškėjas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą po administracinių nuobaudų jam paskyrimo. Pareiškėjas nei antstoliui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu ėmėsi pakankamų veiksmų, kad pagerintų savo turtinę padėtį ir įvykdytų jam paskirtą administracinę nuobaudą (CPK 178 straipsnis).

17. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašu apie pareiškėjo darbovietes ir gaunamas pajamas, pareiškėjas nuo 2004 metų didžiąją dalį laiko nedirbo, dirbo tik kelis itin trumpus laikotarpius ir gavo itin nedideles darbo pajamas (12,97 Eur (44,78 Lt). Nors pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2019 m. atliko bausmę Kybartų pataisos namuose, o, pagal bylos duomenis, pareiškėjas ir šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės atlikimas pataisos namuose iš esmės yra nulemtas paties pareiškėjo elgesio ir nepaneigia jo pareigos sumokėti jam paskirtas nuobaudas. Tai, kad pareiškėjas atliko ir šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose ir galbūt negauna pakankamai pajamų, nesudaro pagrindo teigti, kad jis neturėjo lėšų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių ir dėl to nevengė sumokėti baudos. Tokios aplinkybės neatleidžia pareiškėjo nuo administracinės atsakomybės ir skolų (baudų) išieškojimo. Priešingas traktavimas paneigtų nuobaudos esmę ir tikslus.

18. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vykdomosiose bylose Nr. 0091/04/01414, Nr. 0091/04/01415 ir Nr. 0091/07/00641 nepraleistas įstatymo nustatytas vykdomųjų dokumentų perdavimo tarp vykdančių nuobaudas arba kitų valdžios institucijų terminas, vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudų įvykdymo, taip pat yra pagrindas teigti, jog pareiškėjas vengė sumokėti paskirtas baudas. Vadinasi, pareiškėjo atskirasis skundas dėl šių vykdomųjų bylų nutraukimo dėl senaties termino yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl vykdymo išlaidų dydžio

19. Pareiškėjas taip pat nesutinka su antstolio apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, manydamas, kad jos apskaičiuotos pažeidžiant vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarką. Be to, pasak pareiškėjo, antstolis nepateikė vykdymo išlaidų apskaičiavimą pagrindžiančių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su tokiais pareiškėjo argumentais.

20. Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką reglamentuoja CPK XLI skyriaus normos, įtvirtinančios bendrąsias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles. CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis).

21. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo argumentų, pareiškėjas teigdamas, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. pagal išieškomą sumą (nuo 50 Eur iki 300 Eur) antstolis negalėjo viršyti administravimo išlaidų iki 24 Eur, nepagrįstai sutapatino būtinąsias vykdymo išlaidas, kurios, kaip minėta, yra skirtos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, ir vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios patiriamos atliekant veiksmus kiekvienoje konkrečioje vykdomojoje byloje (pvz., už įvairių patvarkymų ir pažymų rengimą, skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimą, išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų teisingumo patikrinimą ir pan. veiksmus).

22. Pareiškėjo vertinimu, antstolis privalėjo teismui ir pareiškėjui pateikti vykdymo išlaidų apskaičiavimą su pagrįsta suma ir du apskaičiavimo būdus pagal iki 2015 m. liepos 1 d. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojusią tvarką. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pareiškėjo vertinimu. Antstolis, 2020 m. gruodžio 2 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-20-91-26587 apskaičiuodamas vykdomosiose bylose patirtas vykdymo išlaidas, vadovavosi tuo metu galiojusioje Sprendimo vykdymo instrukcijos redakcijoje numatytais vykdymo veiksmų įkainiais. Akivaizdu, kad reikalavimas vykdymo išlaidas skaičiuoti pagal konkretaus veiksmo atlikimo metu galiojusius įkainius prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes vykdomosios bylos dažnai, kaip ir šiuo atveju, vykdomos ne vienerius metus, jose atliekama daug veiksmų, todėl racionalu, kad vykdymo išlaidos apskaičiuojamos pagal jų apskaičiavimo metu galiojančius įkainius.

23. Iš pareiškėjo yra vykdomi trys išieškojimai išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI, naudai: dėl 28,96 Eur (100 Lt) (vykdomoji byla Nr. 0091/04/01414), dėl 28,96 Eur (100 Lt) (vykdomoji byla Nr. 0091/04/01415) ir dėl 72,41 Eur (250 Lt) (vykdomoji byla Nr. 0091/07/00641). Vadovaujantis Sprendimo vykdymo instrukcijos redakcijos, galiojusios 2020 m. gruodžio 2 d., 109 punktu, būtinosios vykdymo išlaidos sudaro atitinkamai 20 Eur, 20 Eur ir 24 Eur. Šias išlaidas indeksuojant 1,124 dydžio ketvirčio vartotojų kainų indeksu, jos iš viso sudaro 71,94 Eur ((20 + 20 + 24) x 1,124). Kaip matyti iš antstolio G. J. 2020 m. gruodžio 2 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-20-91-26587 vykdomosiose bylose Nr. 0091/04/01414, Nr. 0091/04/01415, Nr. 0091/07/00641, antstolis apskaičiavo būtent 71,94 Eur būtinųjų vykdymo (administravimo) išlaidų (1 punktas). Nors pareiškėjas teigia, kad antstolio atlygis negalėjo viršyti 80 Eur sumos pagal Sprendimo vykdymo instrukciją, tačiau antstolis 2020 m. gruodžio 2 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-20-91-26587 būtent 80 Eur atlygio sumą ir apskaičiavo, tik jai taip pat taikė 1,124 dydžio ketvirčio vartotojų kainų indeksą (80 Eur x 1,124 = 89,92 Eur).

24. Pareiškėjas skunde nenurodė daugiau jokių argumentų ir nepateikė juos galinčių pagrįsti rašytinių įrodymų, kurie galėtų sudaryti pagrindą abejoti antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžiu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir dėl šios skundžiamos nutarties dalies.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir jame keliamus argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją panaikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.