Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Katalogas“ prašo priteisti iš D. M. 1219 Lt įsiskolinimo, 365 Lt delspinigių, 100 Lt baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią praleistas sumokėti terminas, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 71 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas teisme nuomonės nepareiškė.

Trečiojo asmens – Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovas palaikė ieškovės ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir ieškovės prašomo išlaikymo dydžio priteisimo.

Ieškovė paaiškino, kad ji su atsakovu susituokė 2008 m. spalio 9 d., jiems gyvenant santuokoje 2009 m. birželio 20 d. gimė dukra Atėnė. Praėjus vieneriems metams po santuokos sudarymo jų šeimyninis gyvenimas pašlijo dėl atsakovo girtuokliavimo, smurto jos atžvilgiu naudojimo. 2010 m. pavasarį iš Šiaulių jie persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) esančią jos motinos sodybą. Kadangi atsakovas dirbo Šiauliuose, todėl jis į (duomenys neskelbtini), kur ji pastoviai gyveno su mažamete dukra, grįždavo tik savaitgaliais. Jų santykiai pašlijo visiškai, kildavo nuolatiniai barniai, konfliktai. Jie faktiškai gyveno skyrium, apie atsakovo gyvenimą Šiauliuose, jo pajamas, išlaidas ji nieko nežinojo. 2011 m. rugsėjo 26 d. konflikto metu atsakovas, būdamas neblaivus, ją sumušė, dėl ko ji kreipėsi į policiją. Nuo to laiko jų santykiai galutinai nutrūko, atsakovas persikraustė gyventi į Kauną pas savo mamą, vėliau, kaip paaiškėjo šios bylos nagrinėjimo metu, persikėlė gyventi į Druskininkus. Nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. atsakovas šeima nesirūpino, pragyvenimui pinigų nei jai, nei vaikui nedavė, po ieškinio dėl santuokos nutraukimo jie susitaikymo galimybių net nesvarstė, ji taikytis nenori, mano, kad šeima iširusi galutinai.

2011 m. spalio 3 d. Kelmės rajono PK tyrėjo nutarime (14-15 b. l. 1 t.) nurodyta, jog į policijos komisariatą kreipėsi J. M. pranešdama, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. apie 20 val. jos vyras D. M. ją apstumdė, išmušė dantį, grasino padegti sodybą. Šiuo nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl J. M. sumušimo pagal BK 140 str. 1 d., nes tai yra privataus kaltinimo byla.

Liudytojas L. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini), parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra matęs D. M. besivažinėjantį automobiliu neblaivų, paskutinį kartą D. M. šiame kaime matė 2011 m. rudenį.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje taip pat nurodė, kad su ieškove kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2011 m. rugsėjo 26 d.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad sutuoktiniai ilgą laiką – daugiau kaip vienerius metus - negyvena santuokinio gyvenimo, šeimyninių santykių nepalaiko, bendro ūkio neveda, po ieškinio pateikimo teismui nei vienas iš sutuoktinių nepareiškė noro taikytis, todėl yra pagrindo manyti, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūkę galutinai, jiems išsaugoti šeimą nėra galimybės, todėl jų santuoka nutrauktina.

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas, pareiškęs priešieškinį, prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečios knygos normose įtvirtinti sutuoktinių lojalumo, pagarbos vienas kitam, moralinės bei materialinės paramos principai. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio visiškai nesirūpina šeima, mažametės dukters išlaikymu. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė. Iš Alytaus teritorinės darbo biržos Druskininkų skyriaus pažymos (76 b. l. 1 t.) matyti, kad nuo 2012 m. balandžio 20 d. D. M. registruotas Druskininkų darbo biržoje, kas rodo, kad atsakovas tikrai su šeima negyvena, išsikraustė į kitą miestą. Atsiliepime į ieškinį (29-30 b. l. 1 t.) ir priešieškinyje (69-74 b. l. 1 t.) atsakovas nurodė, kad jų bendras gyvenimas nesusiklostė dėl ieškovės kaltės, barniai kildavo dėl skirtingo požiūrio ir supratimo, ieškovės noro dominuoti tarpusavio santykiuose, 2011 m. rugsėjo 26 d. ne jis ieškovę, o ieškovė su savo sūnumi sumušė jį, tačiau tai patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, kuris po kilusio konflikto šeimoje paliko šeimą ir daugiau kaip metus laiko nesirūpina šeima, šeimos gerove, mažamečio vaiko išlaikymu, kas rodo jo neigiamą požiūrį į šeimą ir šeimos interesus.

Iš gimimo liudijimo (7 b.l. 1 t.) matyti, kad ieškovei ir atsakovui 2009 m. birželio 20 d. gimė dukra A. M., kuri, kaip matyti iš pažymos apie šeimos sudėtį (9 b.l. 1 t.), gyvena su mama. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp vaiko tėvų nekilo, atsakovas priešieškiniu pripažino, kad mažametis vaikas turi gyventi su motina. Aplinkybių, dėl kurių mažamečio vaiko gyvenimas su mama būtų negalimas, teismo posėdžio metu nenustatyta. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas palaikė šalių poziciją dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos. Esant tokioms aplinkybėms, šalių dukters gyvenamoji vieta po tėvų santuokos nutraukimo nustatoma su jos motina.

Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 1, 2, 3 d. nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 str. nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Byloje nėra pateiktų jokių duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį su dukra. Tačiau atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad daugiau kaip metai laiko jis su dukra nebendrauja. Šalių dukra Atėnė trejų metų amžiaus, vieneri metai pakankamai ilgas laiko tarpas mažamečiui vaikui, dėl ko ryšys su tėvu gali būti susilpnėjęs, jis gali neatpažinti tėvo, bijoti pasilikti su juo be mamos. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, kad ryšys su dukra Atėne nėra susilpnėjęs. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės siūloma bendravimu su vaiku tvarka, kuri leidžia vaiko tėvui su vaiku bendrauti nenustatytą dienų skaičių, tik iš anksto pranešus apie ketinimą susitikti su vaiku vaiko motinai, su kuria vaikas gyvena, ir tik bendraujant vaiko mamos namuose, t. y. mažamečiui vaikui įprastoje aplinkoje, yra tinkama užtikrinant dukters interesus. Šeimos bylose vaiko interesai laikomi vienais iš svarbiausių, vaiko bendravimas su abiem tėvais yra vaiko prigimtinė teisė, svarbi vaiko radai. Ieškovė, nepaisydama tarp jos ir atsakovo esančios įtampos, sudaro galimybę tėvui laisvai matytis su dukra, taip sudarant vaikui sąlygas palaikyti ryšį su tėvu. Nustačius bendravimo su vaiku tvarką pagal ieškovės reikalavimą, bus tinkamai užtikrinta tiek vaiko, tiek ir tėvo interesai, tokia bendravimo tvarka nedraudžia tėvui lankyti vaiko jo gimtadienio ar kitų švenčių dienomis, kartu su dukra švęsti šias šventes. Nustačius bendravimo su vaiku tvarką pagal atsakovo priešieškinyje nurodytą reikalavimą, yra pagrindo manyti, kad tėvui, su kuriuo mažametis vaikas daugiau kaip metus laiko nebendrauja, išsivežus mažametį iš jo namų, gali būti padarytas neigiamas poveikis mažametės fizinei, psichinei, emocinei būklei ir tai prieštarautų vaiko interesams. Esant tokioms aplinkybėms, preišieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pagal atsakovo reikalavimą atmestinas. Pasikeitus aplinkybėms, šalims nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą dėl naujos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d. nuostatas teismas išlaikymą priteisia, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie teikiamą išlaikymą dukrai A. M., nenuginčijo ir nepaneigė ieškovės tvirtinimo, kad atsakovas gera valia išlaikymo dukrai neteikia, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti tokį išlaikymą.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Iš Šiaulių teritorinės darbo biržos pažymos (10 b. l. 1 t.) matyti, kad ieškovė yra bedarbė. Iš jos paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad jai pragyventi padeda mama, gyvendama kaime ji užsiaugina daržovių maistui, augina vištas, ožkas, pragyvenimui užsidirba megzdama. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas ir dirbantis vyras (33 b. l. 2 t.), duomenų apie kitus išlaikytinius nepateikė, kas leidžia daryti išvadą, kad jis jokių kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti dukters turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (dėl sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Dukterimi rūpinasi, ją augina ir auklėja tik ieškovė. Atsakovas, nurodydamas, kad jis gali teikti tik 150 Lt kas mėnesį savo dukrai, iš esmės jokiais įrodymais ir paskaičiavimais nepagrindė tokio išlaikymo būtinumo ir galimybių. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo perkelti dukters išlaikymo pareigos ieškovei, priteisus iš atsakovo jo prašomą sumą – 150 Lt – būtų suteikta galimybė atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Priteisus 400 Lt kas mėnesį dukters išlaikymui, t. y. mažiau nei pusė minimalios mėnesinės algos, ši suma nebūtų kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką.

Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. nuostatas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš transporto priemonės registracijos liudijimo (75 b. l. 1 t.) matyti, kad automobilis HYUNDAI LANTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas D. M. vardu, yra įsigytas 2009-05-20. Kadangi šis kilnojamasis turtas įgytas šalių santuokos metu, todėl jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.100 str. 4 p.), todėl spręstinas klausimas dėl santuokinio turto padalijimo. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117.1 d.). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Priešieškiniu atsakovas prašo automobilį priteisti jam, ieškovė su šiuo reikalavimu sutinka, pripažįsta, kad automobilį eksploatuoja tik atsakovas, kompensacijos už šį turtą nereikalauja, todėl tenkintinas priešieškinio reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto - automobilio – priteisimo atsakovui.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (44-45 b. l. 1 t.) matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas asmeninėn atsakovo nuosavybėn iki santuokos su ieškove sudarymo. 2011 m. spalio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (121-127 b. l. 2 t.) atsakovas asmeninės nuosavybės teisėmis jam priklausantį butą, esantį Šiauliuose, K. Korsako g. 19-30, pardavė. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jai yra skolingas už parduotą butą 10000 Lt, todėl ji prašo šią sumą priteisti iš atsakovo. Šis ieškovės reikalavimas, nepagrįstas, todėl atmestinas. Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine jo nuosavybe, kol neįrodyta kitaip (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Ši asmeninės nuosavybės prezumpcija gali būti paneigta tik teisme. Toks turtas pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: pirma, kai asmeninis sutuoktinio turtas pagerintas iš esmės ir santuokos metu; antra, kai šis turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Nors ieškovė ir tvirtino, kad ji, pardavusi jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusį butą, esantį Šiauliuose, Rasos g. 5-85 (46-49 b. l. 1 t.), gautas lėšas investavo į atsakovo butą, kuriame ji apsigyveno susituokusi su atsakovu, remontuojant jį, dengiant dalį atsakovo paskolos už šį butą, tačiau įrodymų, patvirtinančių esminį šio buto pagerinimą, jo vertės padidinimą santuokos metu bendromis sutuoktinių ar vieno iš jų lėšomis, ieškovė nepateikė. Taigi, ieškovė įrodymų paneigiančių atsakovo asmeninės nuosavybės teises į butą, esantį Šiauliuose, K. Korsako g. 19-30, sudarančių pagrindą pripažinti šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepateikė, todėl reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją už parduotą butą yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Atsakovas priešieškinyje nurodė ir iš jo pateiktų sutarčių, pranešimų (81-121 b. l. 1 t.) matyti, kad santuokos metu atsakovas D. M. yra paėmęs kreditų pinigais arba pirkęs prekes išsimokėtinai. Pagal 2010 m. birželio 16 d. kredito sutartį, sudarytą su UAB „Katalogas“, D. M. iš šios kredito bendrovės gavo 1000 Lt kreditą (97, 98 b. l. 1 t.). 2010 m. lapkričio 17 d. kredito sutartimi, sudaryta su UAB „Ūkio banko lizingu“, gavo 2000 Lt kreditą (87, 88-89 b. l. 1 t.). 2010 m. gruodžio 11 d. išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta su UAB „SNORO lizingas“, atsakovas įsigijo kompiuterinės technikos – spausdintuvą (82-85 b. l. 1 t.). 2011 m. sausio 6 d. atsakovui buvo suteikta „Credit24“ 2500 Lt paskola (91, 92 b. l. 1 t.). 2011 m. kovo 5 d. UAB „Bobutės paskola“ D. M. suteikė 2000 Lt paskolą (94, 95 b. l. 1 t.). 2011 m. kovo 20 d. D. M. UAB „Norėdecum“ buvo sutekta 700 Lt paskola (100, 101 b. l. t. 1). Pagal kredito sutartį, sudarytą 2011 m. kovo 23 d. su UAB „Moment Credit“, atsakovas paėmė 1073 Lt kreditą. 2011 m. kovo 30 d. sutartimi atsakovas iš UAB „SMScredit.lt“ gavo 1100 Lt paskolą (106, 107 b. l. 1 t.). Pagal 2011 m. balandžio 4 d. vartojimo sutartį, sudarytą su UAB „General Financing“, atsakovas paėmė 5400 Lt paskolą (109, 110-117 b. l. 1 t.). Pasinaudoję greito kredito bendrovių teikiamomis paslaugomis, 2011 m. balandžio 30 d. atsakovas sudarė sutartį su UAB „VIA SMS LT“ ir gavo 250 Lt paskolą (119, 120 b. l. 1 t.). Priešiešinyje atsakovas nurodė, kad šie kreditai buvo paimti maisto pirkimo, buto komunaliniams mokesčiams, skolai už virtuvės baldų komplektą grąžinti, apsigyvenus Kelmės rajone, Gineikių kaime esančioje sodyboje – vaismedžių, triušių, ožkų, žemės ūkio technikos, įrankių pirkimui. Jis įsipareigoja padengti visus įsiskolinimus, tačiau priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės pusę kreditų sumos – 18394 Lt.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nuostatas iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. CK 3.109 str. 2 d. ir 3 d. numatyta, jog kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, tačiau solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas nepateikė išsamios ataskaitos, duomenų, rašytinių ar kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo paimti kreditai iš įvairių bendrovių buvo naudojami išimtinai šeimos interesams, nepateikė jokių paaiškinimų, kokiems tikslams buvo įsigyta kompiuterinė technika – spausdintuvas. Byloje nėra duomenų, kad šiuo spausdintuvu naudotųsi sutuoktinė ar jo mažametė dukra, kad šis daiktas būtų reikalingas šeimos poreikiams. Ieškovė neigia žinojusi apie savo sutuoktinio paskolas ir kreditus, jų panaudojimą. Visos paskolų sutartys sudarytos vieno sutuoktinio vardu – atsakovo D. M., kuris teismui nepateikė įrodymų, kad apie šias sutartis jo sutuoktinė žinojo, kad paskolintus pinigus išleido šeimos reikmėms. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad visos šios prievolės, atsiradusios dėl atsakovo asmeniškai sudarytų paskolos sutarčių, yra asmeninės atsakovo prievolės (CK 3.109 str. 3 d.). Atsakovui nepateikus įrodymų, kad paskolos sutartys sudarytos šeimos interesais, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti kitaip.

Priešieškiniu atsakovas prašo įpareigoti ieškovę grąžinti jam asmeninius daiktus, iki santuokos sudarymo su ieškove įsigytą dujinę viryklę „Beko“, skalbimo mašiną „Beko“, darbo įrankius, rūbus, asmens dokumentus - Lietuvos Respublikos piliečio pasą, socialinio draudimo pažymėjimą, mokyklos baigimo dokumentus. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad jis asmens dokumentus – pasą, socialinio draudimo pažymėjimą - yra praradęs, įrodymų, kad juos yra užvaldžiusi ieškovė byloje taip pat nėra. Esantys įrodymai byloje leidžia spręsti priešingai. Atsakovas buvo registruotas darbo biržoje, po to įsidarbino, kas leidžia manyti, kad asmens dokumentus atsakovas turi. Ieškovė neigia, kad jos žinioje yra atsakovo reikalaujama viryklė ir skalbimo mašina, įrodymų, patvirtinančių, kad dujinę viryklę „Beko“, skalbimo mašiną „Beko“, darbo įrankių rinkinį atsakovas yra įsigijęs, šie daiktai yra jo asmeninė nuosavybė ir jais naudojasi ieškovė, nepateikė. Reikalavimas grąžinti mokyklos baigimo dokumentus ir rūbus yra nekonkretus. Atsakovas nenurodė, įrodymų nepateikė ir teismui nėra žinoma, kokių konkrečiai dokumentų atsakovas reikalauja – kokios mokyklos, kokių metų, kokios rūšies dokumento. Kokius konkrečiai rūbus atsakovas buvo įsigijęs ir negali pasiimti iš ieškovės, atsakovas taip pat nenurodė. Esant tokioms aplinkybėms, priešieškinys dėl asmens dokumentų ir asmeninės nuosavybės teise priklausančių daiktų išreikalavimo iš ieškovės laikytinas neįrodytu, nepagrįstu, todėl atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2010 m. birželio 16 d. UAB „Katalogas“ su atsakovu D. M. internetu sudarė vartojimo kredito sutartį (5-10 b. l. 3 t.). UAB „Katalogas“ pasirašytos sutarties pagrindu atsakovui suteikė 1000 Lt kreditą, jį pervesdamas į D. M. asmeninę sąskaitą. Atsakovas pasinaudojo suteiktu kreditu, todėl privalėjo ieškovui grąžinti kreditą nustatytu terminu, tačiau savo prievolės neįvykdė. Vadovaujantis Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, už kiekvieną pavėluotą grąžinti kreditą grąžinimo dieną buvo skaičiuojami delspinigiai. UAB „Katalogas“ ieškinyje nurodo, kad atsakovas pagal sutartį yra skolingas 1000 Lt negrąžinto kredito, 219 Lt nesumokėto kredito mokesčio, 365,70 Lt delspinigių ir 100 Lt baudos. Atsakovas kredito pagal sutartį nesumokėjo iki šiol.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 str., kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.886 str. 1 d. 1 p., vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui fiziniam asmeniui kreditą, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą pinigų sumą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti palūkanas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.123 str.), kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas pilnai įvykdo prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 str. 5 d.). Atsakovas pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 str., 6.205 str., 6.873 str. 1 d., 6.881 str. 1 d., 6.918 str. nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą pinigų sumą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti palūkanas. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 str. 2 d.). UAB „Katalogas“ vykdė sutartinius įsipareigojimus tinkamai - atsakovui suteikė kreditą, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė - kredito negrąžino, kredito mokesčio nesumokėjo, - todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1000 Lt negrąžinto kredito ir 219 Lt kredito mokesčio, 365,70 Lt delspinigiai ir 100 Lt bauda (Sutarties 7.1.-7.3. p.). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., atsakovas privalo mokėti ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1684,70 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-07-23 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties (3-4, 6 b. l. 4 t.), prekės perdavimo–priėmimo akto (5 b. l. 4 t.), paraginimo (8 b. l. 4 t.), pretenzijos (7 b. l. 4 t.), delspinigių skaičiavimo lentelės (10 b. l. 4 t.) – matyti, kad tarp šalių 2010 m. gruodžio 11 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis Nr. SAH01211CBPA, kuria ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „SNORO lizingas“ atsakovui D. M. perdavė atlygintinai valdyti ir naudotis Canon spausdintuvą, su sąlyga, kad sumokėjus visas sutarties mokėjimų grafike numatytas įmokas, nurodyta prekė pereis atsakovui nuosavybės teise (sutarties 6.2. p.). Remiantis sutarties 7.1.1. punktu atsakovas įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimų grafike nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus. 2010 m. gruodžio 11 d. atsakovui D. M. prekė buvo perduota ir pastarasis ją priėmė, tačiau, ieškovo teigimu, prievolių pagal išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį jis tinkamai neįvykdė. Atsakovas ieškovui nesumokėjo 216 Lt dydžio sutartyje numatytų įmokų bei praleido pastarųjų mokėjimo terminą, todėl sutinkamai su sutarties 3.9 p. ieškovas priskaičiavo sutartus 0,5% dydžio delspinigius, t. y. 196,56 Lt. Atsakovas į ieškovo paraginimą ir pretenziją nereagavo, nesumokėtos kredito sumos bei priskaičiuotų delspinigių nesumokėjo.