Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl antstolio Arturo Bložės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Arturas Bložė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, ADB „(duomenys neskelbtini)“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas R. K. skundžia antstolio Arturo Bložės 2023-09-14 patvarkymą Nr. S-23-41-69860, nesutikdamas su antstolio sprendimu išieškoti skolą ir vykdymo išlaidas iš jo asmeninės sąskaitos, atidarytos (duomenys neskelbtini). Prašo panaikinti minėtą patvarkymą, vadovaujantis Šiaulių apylinkės teismo 2022-05-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4945-10311/2022, nes antstolis, teikdamas patvarkymą vykdyti, neatsižvelgė į CPK 739 str. nurodytą draudimą.

Antstolis Arturas Bložė 2023-10-04 patvarkyme Nr. S-23-41-74823 dėl atsisakymo tenkinti skundą su skundu nesutiko, nurodydamas, kad vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuota taisykle, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 2023-09-14 (duomenys neskelbtini) išsiuntė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S-23-41-69860, kuriuo nustatyta, jog iš skolininko gaunamų pajamų turi būti daromos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje numatyto dydžio išskaitos, taip pat nurodyta, kad pagal CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punktą negalima išieškoti iš lėšų, kurios skolininkui priklauso kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių. Antstolis nurodo, jog skundžiamas patvarkymas neprieštarauja teisės normoms ir nepažeidžia skolininko teisių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis skundžia antstolio Arturo Bložės 2023-09-14 patvarkymą Nr. S-23-41-69860 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, kuris buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) vykdyti 6335,29 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimui iš R. K. gaunamo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų pagal vykdomąsias bylas Nr. 0041/08/02584, 0041/12/00259, 0041/21/00237, 0041/21/00538, 0041/21/00672, 0041/21/00691, 0041/21/00731, 0041/21/01323, 0041/21/01492, 0041/22/00192, 0041/22/00309, 0041/22/00990, 0041/22/01514, 0041/22/01926, 0041/23/00102 (vykdomoji byla Nr. 0041/23/00102, b. l. 44-49, 50-56).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad antstolis, teikdamas patvarkymą, neatsižvelgė į CPK 739 straipsnio draudimus ir remiasi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-05-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4945-1031/2022, kaip pagrindu, dėl ko turėtų būti panaikintas ir jo atžvilgiu 2023-09-14 priimtas patvarkymas Nr. S-23-41-69860. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, jis nurodo, jog antstolis negali išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje asmeninėje sąskaitoje, kaip esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės BVK 92 str. 2 d. (nuo 2020-06-20 galiojančioje redakcijoje 97 str. 3 d.) nustatytų dydžių.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, gaunamas pajamas (CPK 688-689 straipsniai). Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje 2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 9 punkte išvardytais dokumentais, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kol bus išieškota antstolio patvarkyme nurodyta skolos ir vykdymo išlaidų suma, kiekvieną kalendorinį mėnesį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitos išieškomos skolininkui priklausančios lėšos, viršijančios CPK 739 straipsnio 9 punkte nurodytą sumą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 12 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktas). Teismų praktikoje yra nurodyta, jog įstatymas nenustato išimčių, dėl kurių išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarka bei išskaitų dydžiai būtų reglamentuojami skirtingai nei išieškojimas iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktas).

CPK LI skyriuje (CPK 733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis nustatytas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 30 procentų (pagal kelis vykdomuosius dokumentus) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). O pajamų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas įtvirtintas CPK 739 straipsnyje. Aktualios redakcijos CPK 739 straipsnio 9 punkte nurodyta, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės BVK 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių.

Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą bei susipažinęs su pateiktomis vykdomosiomis bylomis ir skundžiamu antstolio 2023-09-14 patvarkymu, kuriuo antstolis nurodė iš skolininko R. K. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies ir iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, neviršijančios vieno MMA, teismas daro išvadą, jog antstolis, skolininkui nustatydamas išskaitos iš jam priklausančių piniginių lėšų dydį, nenukrypo nuo teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo vykdymo proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklę, kuri nustato, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Kasacinio teismo praktika šias lėšas leidžia priskirti kitų pajamų kategorijai, iš kurių taip pat vykdomas skolos išieškojimas, todėl antstolis pagrįstai nusprendė atsisakyti tenkinti pareiškėjo R. K. skundą, kadangi 2023-09-14 patvarkymas nepažeidė jokių skolininko teisių ir interesų.

Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo suformuotą praktiką, darytina išvada, kad antstolio veiksmai priimant 2023-09-14 patvarkymą Nr. S-23-41-69860 yra teisėti, nenustatyta, jog antstolis netinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ar kokiu nors būdu pažeidė pareiškėjo teises ir interesus. Antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo gaunamas pinigines lėšas laikėsi įstatymo nuostatų, o iš pareiškėjo piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje, nėra išskaitoma daugiau, nei leidžiama pagal įstatymą, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas dėl antstolio Arturo Bložės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 513 str., teismas

nutaria:

atmesti R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio Arturo Bložės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0041/08/02584, 0041/12/00259, 0041/21/00237, 0041/21/00538, 0041/21/00672, 0041/21/00691, 0041/21/00731, 0041/21/01323, 0041/21/01492, 0041/22/00192, 0041/22/00309, 0041/22/00990, 0041/22/01514, 0041/22/01926, 0041/23/00102.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.