Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, šalims nedalyvaujant, išnagrinėjęs pareiškėjo E. S. skundą dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolė Eurika Rulienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas E. S. pateikė skundą antstolei Eurikai Rulienei dėl jos veiksmų, kuriuo nesutinka su antstolės priimtu 2022-03-22 patvarkymu dėl skolos išieškojimo. Pareiškėjas nurodo, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi galimybių įsidarbinti. Nurodo, kad nesutinka su antstolės patvarkymu, kuriuo iš trečiųjų asmenų (jo tėčio) pervestų lėšų būtų daromos išskaitos, nes tėtis jam perveda 60 Eur, už kuriuos jis galėtų įsigyti asmens higienos priemones, rašymo priemones, o šios lėšos neviršija vieno MMA.

Antstolė Eurika Rulienė 2022-04-04 patvarkymu Nr. S-22-69-14344 pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti ir jį CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0069/21/01089 ir Nr. 0069/22/00461 persiuntė nagrinėti teismui. Antstolė Eurika Rulienė pažymėjo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, nes skundžiamas patvarkymas atitinka aktualią teismų praktiką ir CPK normas.

Pareiškėjas, antstolė ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

2022-04-14 gautas suinteresuoto asmens Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš vykdomųjų bylų Nr. 0069/21/01089 ir Nr. 0069/22/00461 medžiagos nustatyta, kad antstolė Eurika Rulienė pagal 2021-08-04 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-80692 vykdo 300 Eur baudos ir pagal 2022-03-16 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-29610 vykdo 375 Eur baudos išieškojimą iš skolininko E. S. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, jog antstolė, nustačiusi, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2022-03-22 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-69-12331, kuriuo nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (vykd. b. Nr. 0069/21/01089 13, 19-20 l.).

Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, kurią jam kievieną mėnesį perveda jo tėtis, t.y. į 60 Eur sumą per mėnesį, nes už šiuos pinigus pareiškėjui reikia įsigyti asmens higienos priemonių, kitų priemonių, o šios lėšos nėra pareiškėjo darbo užmokestis. Teismas su šiuo pareiškėjo argumentu nesutinka.

Teismas nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto. Minėtas kodeksas numato išieškojimą iš skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktas). Apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 27 punktas).

Jei nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė nei priklausanti išieškoti suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šių vėliau gautinų pajamų atžvilgiu taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią aiškinimo ir taikymo taisyklę – „skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas“ (45 punktas). Taigi minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, priešingai bei teigia pareiškėjas, nurodo, kad antstolė turėjo teisę nukreipti išieškojimą į skolininkui laisvės atėmimo įstaigoje esančioje sąskaitoje kitų asmenų pervedamas lėšas, taikant CPK 736 straipsniuose numatytus išskaitų dydžius.

CPK 739 straipsnis, įtvirtinantis sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, yra CPK LI skyriaus norma, reglamentuojanti išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, kai išieškojimas jau vykdomas. Pagal šio straipsnio 9 punktą negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje (nuo 2020 m. birželio 20 d. galiojančioje šio kodekso redakcijoje – 97 straipsnio 3 dalyje) nustatytų dydžių. Taigi CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, pradedant išieškojimo veiksmus iš skolininko turto, ir CPK 739 straipsnio 9 punkte nustatytas draudimas išieškoti iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje asmeninėje skolininko sąskaitoje esančių piniginių lėšų tam tikros sumos, taikytinas vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, yra tarpusavyje suderinami apribojimai, nors tos pačios paskirties – kad tiek pradedant išieškojimą, tiek išieškojimo proceso metu skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą.

Nagrinėjamu atveju, antstolei 2021-08-11 priėmus vykdyti 2021-08-04 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-80692), nebuvo rasta jokio skolininko turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas.

Kaip minėta, skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos priskiriamos kategorijai pajamų, iš kurių išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus nuostatos. CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų, o CPK 736 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išieškant iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama. Šioje byloje nustatyta, kad skundžiamu patvarkymu antstolė nukreipė išieškojimą į skolininko lėšas, ne darbo užmokestį, tačiau jam prilygintas lėšas (išmokas), pareiškėjo turimas (duomenys neskelbtini) esančioje sąskaitoje, reikalaudama iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančio vieną MMA, ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Išskaitytas sumas antstolė nurodė pervesti į jos depozitinę sąskaitą. Šiuo patvarkymu buvo nukreiptas išieškojimas ne į skolininko sąskaitoje jau esančias pinigines lėšas, kurių išieškojimui turi būti taikomos CPK XLVII skyriaus nuostatos bei garantuojama skolininko teisė į vieno MMA neviršijančią sumą, tačiau į darbo užmokestį ir kitas jo gaunamas pajamas bei trečiųjų asmenų pervedamas lėšas, kurių išieškojimui taikomos CPK LI skyriaus nuostatos.

Teismas, nagrinėjamo skundo kontekste pažymi, kad antstolė minėtame patvarkyme nenurodė CPK 739 straipsnio 9 punkte nustatyto draudimo išieškoti iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje asmeninėje skolininko sąskaitoje esančių piniginių lėšų tam tikros sumos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 12 punktas numato, kad nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su Instrukcijos 9 punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kol bus išieškota antstolio patvarkyme nurodyta skolos ir vykdymo išlaidų suma, kiekvieną kalendorinį mėnesį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitos išieškomos skolininkui priklausančios lėšos, viršijančios CPK 739 straipsnio 9 punkte nurodytą sumą.

Vertindamas aptartas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reguliavimą teismas sprendžia, jog antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nenurodė vykdyti išskaitas vadovaujantis CPK 739 straipsnių normomis, ir ginčijamame patvarkyme toks imperatyvus ribojimas nebuvo nustatytas. Todėl, teismo vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą antstolės 2022-03-22 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-69-12331 pripažinti nepagrįstu ir jį naikinti.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo E. S. skundą tenkinti.

Panaikinti antstolės Eurikos Rulienės 2022 m. kovo 22 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-69-12331 vykdomosiose bylose Nr. 0069/21/01089 ir Nr. 0069/22/00461.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąsias bylas grąžinti antstolei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.