- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- A2-340-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14658-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-23604-713/2019 pagal pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis S. U. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2-844/2021 (buvęs teismo pavadinimas – Visagino miesto apylinkės teismas ir buvęs bylos Nr. 2-1516-844/2015) pagal ieškovės UAB „Vespila“ prevencinį patikslintą ieškinį atsakovei AB „Aksa“, kuriuo ieškovė prašo uždrausti atsakovei savo ūkinėje komercinėje veikloje naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu konkrečiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)):
1.1. Naujos gelžbetonio gamybos linijos sudėtinėmis dalimis:
1.1.1. Hidrauliniais vamzdžiais ir elektrine valdymo plokšte/1 forma (8 vnt.), (Nr. 168-3);
1.1.2. Hidrauliniais vibratoriais EK 302/6 (8 vnt.), (Nr. 168-4);
1.1.3. Hidraulinio bloko hidrauliniais vamzdžiais (80 m), (Nr. 168-5);
1.1.4. Hidrauliniu bloku EH103/400L (2 vnt.), (Nr. 168-6);
1.1.5. Spaustuvo magnetu 16 kN (60 vnt.), (Nr. 168-7);
1.1.6. Spaustuvo tipo papildoma aliuminio forma H=199mm (150 m), (Nr. 168-8);
1.1.7. Kampus jungiančiomis dalimis 90 laipsnių/202mm (24 vnt.), (Nr. 168-9);
1.1.8. Reguliuojama plieno plokšte/papildoma faneros forma H=150-450 mm (100 m), (Nr. 168-10);
1.1.9. Reguliuojama plieno plokšte/papildoma faneros forma H=l 50-450 mm (50 m), (Nr. 168-11);
1.1.10. Mechaniniu liejinių konteineriu EB 100/2.0 (1 vnt.), (Nr. 168-12);
1.1.11. Krovininiu vagonu blokinio betono gaminiams EN 879/7040 (1 vnt.), (Nr. 168-13);
1.1.12. Krovininį vagoną traukiančia priemone, EN875 (1 vnt.), (Nr. 168-14);
1.1.13. Traukiančios priemonės radijo valdymo įrenginiu (1 vnt.), (Nr. 168-15);
1.1.14. Plieniniu traukiančios priemonės lynu /skersmuo 16mm (550 m), (Nr. 168-16).
1.2. Naujos betono gamybos linijos sudėtinėmis dalimis:
2.1.1. Planetarine priešpriešinio srauto betono maišykle HPGM2250/1500 (1 vnt.), (Nr. 203-1);
2.1.2. Planetarine priešpriešinio srauto betono maišykle HPGM2250/1500 (1 vnt.), (Nr. 203-2);
2.1.3. Cheminių priedų dozavimo siurbliu (1 vnt.), (Nr. 203-8);
2.1.4. Cheminių priedų dozavimo siurbliu (1 vnt.), (Nr. 203-9);
2.1.5. Cheminių priedų dozavimo siurbliu (1 vnt.), (Nr. 203-10);
2.1.6. Cheminių priedų dozavimo siurbliu (1 vnt.), (Nr. 203-11);
2.1.7. Užpildų svėrimo-dozavimo sistema (1 vnt.), (Nr. 203-12);
2.1.8. Užpildų svėrimo-dozavimo sistema, el. vibratoriumi MVE500/3 su vald. apar. (1 vnt.), (Nr. 203-13);
2.1.9. Užpildų svėrimo-dozavimo sistema (1 vnt.), (Nr. 203-14);
2.1.10. Cemento svėrimo-dozavimo sistema (1 vnt.), (Nr. 203-15);
2.1.11. Vandens svėrimo-dozavimo sistema (1 vnt.), (Nr. 203-16);
2.1.12. Cheminių priedų svėrimo-dozavimo sistema (1 vnt.), (Nr. 203-17).
1.3. Kitu ilgalaikiu ir trumpalaikiu turtu – vibraciniu presu su formomis; įrenginiais gelžbetoninių žiedų gamybai; presu su 2 formomis.
Šalies argumentai
2. ieškovė prašo šį turtą išreikalauti iš svetimo neteisėto atsakovės UAB „Aksa“ valdymo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Minėtą bylą nagrinėjantis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi, ieškovės UAB „Vespila“ prašymu, taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovei AB „Aksa“ savo ūkinėje komercinėje veikloje naudotis ieškovei UAB „Vespila“ priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Šios nutarties pagrindu antstolio S. U. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Antstolis S. U., vykdydamas teismo nutartį, 2016 m. kovo 15 d., 2016 m. rugpjūčio 10 d., 2017 m. gruodžio 13 d., 2018 m. rugsėjo 11 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus. Aktuose nustatė, jog AB „Aksa“ savo ūkinėje komercinėje veikloje naudojasi tam tikra UAB „Vespila“ priklausančio turto dalimi, kuriam 2015 m. lapkričio 30 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl šios priežasties antstolis kreipėsi į teismą su prašymu skirti skolininkės AB „Aksa“ generaliniam direktoriui M. P. (generalinio direktoriaus pareigas eina nuo 2016 m. gegužės 5 d.) baudą už Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties nevykdymą – po 300 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, pradedant valstybei mokėtinos baudos skaičiavimą nuo 2016 m. gegužės 5 d.
5. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-486-844/2018 antstolio prašymą tenkino iš dalies ir paskyrė AB „Aksa“ generaliniam direktoriui M. P. 150 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo nutartį dieną, skaičiuotiną nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki nutarties visiško įvykdymo. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-195-755/2019, minėta pirmosios instancijos teismo nutartis pakeista ir AB „Aksa“ generaliniam direktoriui M. P. paskirta 200 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties visiško įvykdymo.
6. Šios nutarties pagrindu antstolio S. U. kontoroje užvesta kita vykdomoji byla Nr. 0034/19/00255. Šioje vykdomojoje byloje antstolis, vadovaudamasis Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi, 2019 m. kovo 5 d. paskaičiavo baudos dydį ir priėmė patvarkymą, kuriuo skolininkui M. P. nustatė 10 dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 207 000 Eur badą ir 406,73 Eur vykdymo išlaidas. Pareiškėjas M. P., nesutikdamas su raginime nurodyta suma, antstoliui 2019 m. balandžio 4 d. pateikė skundą, prašydamas sumažinti paskaičiuotą baudą, kadangi antstolis neteisingai ją skaičiavo. Antstolis, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, perskaičiavo baudos dydį ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. priėmė kitą patvarkymą Nr. S-19001810, kuriuo baudos dydį sumažino iki 153 314,90 Eur (824 d. d. x 200 Eur = 164 800 Eur – 11 485,10 Eur sumokėta suma), ir nustatė pareiškėjui 10 dienų terminą šiai sumai sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu Nr. S-19001810, 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą patvarkymą bei sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0034/19/00255. Savo skunde pareiškėjas nurodė, kad antstolis neteisingai skaičiavo baudos dydį ir jis galėtų būti sumažintas iki 20 000 Eur, iš kurių daugiau kaip 11 000 Eur pareiškėjas jau sumokėjo. Prašymą stabdyti vykdomąją bylą grindė tuo, kad išieškojus iš fizinio asmens nepagrįstai didelę sumą ir pripažinus antstolio veiksmus neteisėtais, VMI turėtų grąžinti permokėtą baudos dalį, tačiau atgręžtinis vykdymas gali būti komplikuotas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjo M. P. skundą atmetė (civ. byla Nr. 2YT-23604-713/2019), o Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą, 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi paliko apylinkės teismo nutartį nepakeistą (civ. byla Nr. 2S-2104-555/2019).
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas M. P. 2020 m. spalio 23 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-23604-713/2019, panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patenkinti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą.
10. Prašymą atnaujinti procesą minėtoje byloje pareiškėjas grindė tuo, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1157-657/2020, panaikino vykdomojoje byloje Nr. 0034/16/00088 antstolio S. U. 2020 m. sausio 23 d. surašytą Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje konstatavo, kad antstolis niekada tinkamai nebuvo identifikavęs gamykloje esančio turto, nenustatė, koks konkrečiai turtas priklauso UAB „Vespila“, nepateikė jokių duomenų, kad būtent UAB „Vespila“ turtu buvo naudojamasi. Pareiškėjo vertinimu, šios aplinkybės yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, turinčios esminės reikšmės tiek vykdomajai, tiek civilinei bylai.
11. 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundu pareiškėjas ginčijo paskirtą baudos dydį, savo poziciją argumentuodamas tuo, jog antstolis neįvertino, kad UAB „Aksa“, vykdydama savo gamybinę veiklą, naudojasi jai pačiai, o ne UAB „Vespila“ priklausančiais įrenginiais, jog siekiant įvertinti konkretų priteistinos baudos dydį, antstolis privalėjo atlikti išsamią analizę bei tinkamai atlikti turto identifikavimo veiksmus. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartyje pripažino, jog antstolis neatliko turto identifikavimo veiksmų nuo pat vykdymo veiksmų pradžios, dėl to antstolio veiksmai pripažinti neteisėtais. Jei antstolio neteisėtų veiksmų konstatavimas būtų žinomas pareiškėjui anksčiau, prašomoje atnaujinti civilinėje byloje būtų priimtas priešingas sprendimas ir pareiškėjo skundas patenkintas.
Atsiliepimas
12. Suinteresuoti asmenys antstolis S. U. ir Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimų į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjo M. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-23604-713/2019.
Šalies argumentai
14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundu civilinėje byloje Nr. 2YT-23604-713/2019 prašė panaikinti 2019 m. rugpjūčio 8 d. antstolio patvarkymą dėl 153 314,90 Eur baudos skyrimo kaip nepagrįstą, nurodydamas, jog antstoliui perskaičiavus pareiškėjui skirtinos baudos dydį, nebuvo įvertinta tai, kad UAB „Vespila“ priklausantis turtas (įranga) nebuvo naudojama kiekvieną darbo dieną.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1157-657/2020 sprendė klausimą dėl vieno antstolio 2020 m. sausio 23 d. surašyto Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto teisėtumo, bet ne dėl visų antstolio S. U. veiksmų vykdant Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30d. nutartį, teisėtumo.
16. Teismas nurodė, kad teismas, priimdamas 2019 m. spalio 9 d. nutartį, sprendė klausimą dėl antstolio S. U. veiksmų, atliktų 2019 m. rugpjūčio 8 d. Tuo metu neegzistavo aplinkybės, kurias nurodė Kauno apygardos teismas, panaikindamas 2020 m. sausio 23 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Tokia išvadą teismas darė nustatęs, kad Kauno apygardos teismas nutartyje konstatavo, jog skundžiamame 2020 m. sausio 23 d. antstolio akte nenurodytos aplinkybės, jog patikrinimo metu (2020 m. sausio mėn.) buvo naudojamas Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjai uždraustas naudoti turtas. Anot teismo, būtent dėl šių aplinkybių apygardos teismas konstatavo, jog antstolis nepagrįstai surašė ginčo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, tačiau 2020 m. liepos 21 d. teismo nutartyje nėra konstatuota, jog antstolis neatliko turto identifikavimo veiksmų nuo pat vykdymo veiksmų pradžios.
17. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės (antstolio neteisėtai surašytas 2020 m. sausio 23 d. aktas), dėl kurių prašoma atnaujinti procesą, nepatvirtina šių aplinkybių esminio pobūdžio. Prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės nepatvirtina žymaus konkrečių faktinių duomenų skirtumo nuo anksčiau turėtų duomenų, kurias nustačius turėtų keistis įsiteisėjusia 2019m. spalio 9 d. apylinkės teismo nutartimi konstatuotų faktų ir proceso šalių santykių teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusios teismo nutarties išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Todėl pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-23604-713/2019 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Atskirajame skunde pareiškėjas M. P. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-23604-713/2019. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pareiškėjo vertinimu, Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi konstatuotos aplinkybės, jog antstolis niekada taip ir nebuvo identifikavęs gamykloje esančio turto, daro esminę įtaką jau išnagrinėtai civilinei bylai Nr. 2YT-23604-713/2019. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, neteisėtų antstolio veiksmų reikšmė turi būti vertinama visos vykdomosios bylos kontekste. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog vykdymo procesas yra tęstinio pobūdžio. Tiek pati vykdomoji byla, tiek visi antstolio atlikti patvarkymai turi būti vertinami ne kaip vienkartinio, tačiau kaip tęstinio pobūdžio veiksmai. Tai reiškia, kad netinkamai atlikti ar neatlikti antstolio veiksmai gali lemti ne tik vieno konkretaus antstolio veiksmo, tačiau ir viso ar dalies vykdymo proceso neteisėtumą.
18.2. Nagrinėjamu atveju turto neidentifikavimo faktas turi būti vertinamas ne tik panaikinto antstolio akto kontekste, tačiau vertinant ir visus prieš tai buvusius antstolio veiksmus. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai tas pats antstolio neveikimas vienu atveju pripažįstamas nepateisinamas ir neteisėtas, o kitu – teisėtas ir pagrįstas. Tokiai pozicijai pritarė ir Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi. Teismas šioje nutartyje konstatavo, jog antstolio veiksmai yra neteisėti, t. y. kad antstolis niekada nėra atlikęs turto identifikavimo veiksmų, nėra radęs ir nustatęs, kad konkretus turtas yra UAB „Vespila“ ir kad jis buvo naudojamas. Po šios teismo nutarties iš esmės pasikeitė pareiškėjo jau anksčiau žinomų aplinkybių teisinė kvalifikacija. Iki 2020 m. liepos 21 d. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, kurie nagrinėjo prašomą atnaujinti bylą apskritai nevertino antstolio veiksmų teisėtumo bei nelaikė šių aplinkybių reikšmingomis.
18.3. Tuo atveju, jei antstolio neteisėtų veiksmų konstatavimas pareiškėjui būtų žinomas dar bylos nagrinėjimo laikotarpiu, būtų priimtas visiškai priešingas teismo sprendimas – pareiškėjo skundas būtų patenkintas, kadangi pareiškėjo skundo dalykas buvo nepagrįstos baudos dydis dėl netinkamų antstolio veiksmų. Pareiškėjas iš esmės būtų išvengęs neigiamų padarinių, kurie kilo įsiteisėjus priimtam teismo sprendimui, kadangi antstolio veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, o pareiškėjui paskirtos baudos dydis nepagrįstas. Apeliantas pažymi, kad antstolis praktiškai visuose savo aktuose baudos dydį grindė suinteresuoto asmens UAB „Vespila“ paaiškinimais, o ne objektyviomis aplinkybėmis. Visa tai neabejotinai patvirtina naujai paaiškėjusių aplinkybių esminę svarbą prašomai atnaujinti bylai.
18.4. Neatnaujinus proceso byloje, susidarytų situacija, kai dėl to pateis ginčo dalyko yra priimti nevienodi teismų sprendimai. Tai lemia ne tik pareiškėjo teisių ir interesų pažeidimą, tačiau formuoja nevienodą ir ydingą teismų praktiką. Tiek civilinėje byloje Nr. 2S-1157-657/2020, tiek prašomoje atnaujinti civilinėje byloje ginčo dalykas – antstolio veiksmų neteisėtumas ir iš šių veiksmų kylančios neigiamos pasekmės pareiškėjui.
18.5. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, situaciją vertino formaliai, neatsižvelgė į tai, jog proceso atnaujinimas pareiškėjui yra vienintelė likusi galimybė apginti savo pažeistas teises ir interesus. Teismas pateisino situaciją, kai antstolis, skirdamas baudą, tiesiog preziumavo, o ne įrodinėjo neteisėtus pareiškėjo veiksmus.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis S. U. prašo jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
19.1. Antstolio kontoroje yra vykdoma Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30d. nutartis Nr. 2-1516-844/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkei AB „Aksa“ išieškotojos UAB „Vespila“ naudai. 2016 m. vasario 2 d. priimtas patvarkymas Nr. S-16000363, kuriame, vadovaujantis minėta nutartimi, skolininkei AB „Aksa“ uždrausta savo ūkinėje komercinėje veikloje (gelžbetonio ir betono gaminių gamyboje) naudotis ieškovei UAB „Vespila“ nuosavybės teise priklausančiu konkrečiu turtu, esančiu Karlų kaime (Visagino sav.), Katilinės g. 3.
19.2. 2017 m. gruodžio 13 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. rugsėjo 11 d., 2018 m. spalio 26 d., 2019 m. kovo 4 d. nuvykęs į AB „Aksa“ Visagino padalinį antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus. Šiais aktais nustatyta, kad AB „Aksa“ savo ūkinėje komercinėje veikloje naudojasi UAB „Vespila“ priklausančiu turtu. 2020 m. sausio 23 d. dar kartą buvo surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. B-20000007, kuris ir buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1157-657/2020.
Žemesnės instancijos teismas
19.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2019 m. spalio 9 d. nutartį, sprendė klausimą dėl antstolio S. U. veiksmų, atliktų 2019 m. rugpjūčio 8 d. Tuo metu neegzistavo aplinkybės, kurias nurodė Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartyje. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas teisingai nurodė šias aplinkybes, todėl nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-23604-713/2019 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010).
23. Apelianto vertinimu, naujai paaiškėjusios aplinkybės – tai Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1157-657/2020, konstatuoti faktai dėl antstolio S. U. veiksmų ir surašytų procesinių dokumentų neteisėtumo, t. y. teismas konstatavo, kad antstolis niekada neatliko veiksmų siekiant identifikuoti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje nurodytą turtą. Tai reiškia, kad šios aplinkybės egzistavo ir priimant Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. bei Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis, tačiau pareiškėjui tokie neteisėti veiksmai nebuvo žinomi iki juos tol, kol juos nustatė Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
25. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Akcentuotina ir tai, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto taikymo tikslus, pažymint, jog šis išimtinis (ekstraordinarinis) procesinis institutas yra taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės ištaisyti tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų.
Žemesnės instancijos teismas
26. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2S-1157-657/2020) nurodė, jog nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacijai, kai nuolatos keliamas klausimas dėl konkretaus turto identifikavimo. Įvertinus tai, jog civilinė byla pagal ieškovės UAB „Vespila“ prevencinį ieškinį atsakovei UAB „Aksa“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje galimybę, kurioje 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neišnagrinėjama jau beveik penkis metus, antstolis privalėjo vertinti jam prieinamą informaciją apie šalių ginčą dėl turto priklausomybės, jo identifikacijos, o tuo atveju, kai teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra nurodyti individualiais požymiais apibūdinti daiktai, kuriais UAB „Aksa“ neturi teisės naudotis, turėjo spręsti, ar objektyviai, nepažeidžiant skolininko, išieškotojo, kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, įmanoma įvykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vykdymo procese susiklosčius tokiai teisinei padėčiai, antstolis turėtų svarstyti galimybę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, ar kreiptis dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo CPK 589 straipsnio nustatyta tvarka, ar pasinaudoti kitais vykdymo proceso instrumentais pagal susiklosčiusią teisinę ir faktinę bylos situaciją.
27. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-702-178/2017) pažymėjo, kad yra susiklosčiusi tokia padėtis, kai gelžbetonio gamyklą sudarantis nekilnojamasis turtas, kuris anksčiau priklausė UAB „Energetinės statybos projektai“, pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu dabar dalis įrangos priklauso AB „Aksa“, kuri vykdo veiklą, kitos dalys įrangos priklauso UAB „Vespila“ ir UAB „Sprendimų medis“. Tai reiškia, kad dar 2017 metais teismų yra konstatuota, jog dėl gelžbetonio gamykloje (Visagino sav. Karlų k., Katilinės g. 3, žemės sklypo kadastrinis Nr. 4535/0005:34) esančio turto priklausomybės (nuosavybės teisių) tarp UAB „Vespila“, UAB „Aksa“ ir UAB „Sprendimų medis“ yra iškilęs ginčas. Šiuo argumentus patvirtina ir žemiau nurodytos aplinkybės.
28. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-7-844/2019 (dabartinis Nr. e2-2-844/2021, teisminio proceso Nr. 2-11-3-00034-2015-2) sustabdyta iki bus priimtas galutinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2739-262/2019. Minėtoje civilinėje byloje ieškovo I. K. (I. K.) ir bendraieškių AB „Aksa“ ir UAB „Aksa holdingas“ pareikštu netiesioginiu ieškiniu, be kita ko, teismo prašoma pripažinti negaliojančiomis UAB „Energetinės statybos projektai“ ir UAB „Vespila“ 2010 m. rugsėjo 22 d. sudarytą turto pirkimo–padavimo sutartį, 2014 m. liepos 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Vespila“ ir UAB „Sprendimų medis“; taikyti restituciją ir grąžinti neteisėtai perleistą įrangą, nurodytą UAB „Energetinės statybos projektai“ ir UAB „Vespila“ 2010 m. rugsėjo 22 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties prieduose, bankrutuojančiai UAB „Energetinės statybos projektai“. Sustabdydamas civilinę bylą, kuria ieškovė UAB „Vespila“ prašo atsakovei UAB „Aksa“ uždrausti naudotis ieškovei priklausančiu turtu, Utenos apylinkės teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2739-262/2019 gali turėti procesinę reikšmę šios civilinės bylos išnagrinėjimui, nes joje sprendžiami klausimai dėl šioje byloje minimos įrangos įsigijimo teisėtumo, o kartu ir nuosavybės teisių.
29. Pažymėtina, kad šio atskirojo skundo nagrinėjimo dieną nėra išnykęs civilinės bylos, kurioje Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi yra pritaikytos ir galiojančios laikinosios apsaugos priemonės, sustabdymo pagrindas, nes Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2739-262/2019 (dabartinis Nr. e2-204-934/2021) šiai dienai neišnagrinėta. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi tenkino iš dalies ieškovų prašymą ir areštavo UAB „Vespila“ daiktus, įgytus UAB „Energetinės statybos projektai“ ir UAB „Vespila“ 2010 m. rugsėjo 22 d. sudarytos turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, kurie nurodyti sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2; taip pat areštavo UAB „Sprendimų medis“ daiktus, įgytus pagal 2014 m. liepos 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytas UAB „Vespila“ ir UAB „Sprendimų medis“.
30. Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-84-601/2019, nuspręsta ieškovės UAB „Sprendimų medis“ naudai išreikalauti iš atsakovės UAB „Aksa“ hidraulines reguliuojamas formas ir betono gamybos linijos valdymo kompleksą, kurį sudaro visa eilė elementų (pvz., užpildų paskirstymo sistema, cheminių priedų paskirstymo sistema, kt.). Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-803-370/2020, minėtas Kauno apygardos teismo sprendimas pakeistas ir nutarta ieškovės UAB „Sprendimų medis“ naudai iš atsakovės AB „Aksa“ išreikalauti hidraulinę reguliuojamą formą (4 x 12,5; 6 vienetai), kodas 0050270, hidraulinę reguliuojamą formą (4,5 x 12,5; 2 vienetai), kodas 6521460, betono gamybos linijos valdymo kompleksą, kt., bei nustatytas trijų mėnesių terminas šios įrangos demontavimui. Atsakovė UAB „Aksa“ 2020 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos teismui minėtoje byloje pateikė prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą. Teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartimi prašymą atmetė, ši nutartis neįsiteisėjusi, su apeliaciniu skundu išsiųsta Lietuvos apeliaciniam teismui.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-62-343/2020 Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovės UAB „Vespila“ ieškinys atsakovams AB „Aksa“ ir kt. dėl žalos atlyginimo yra atmestas, kadangi ieškovė neįrodė, jog atsakovė UAB „Aksa“ naudojasi UAB „Vespila“ priklausančiu turtu. Šis sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 4 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti prieš tai minėtą teismo sprendimą (civilinė byla Nr. 2A-29-370/2021).
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutarties 28–31 punktuose nustatytos faktinės aplinkybės teikia pagrindo išvadai, jog iki šiol dar nėra išspręstas ginčas dėl turto, kurį UAB „Vespila“ prašo išreikalauti iš atsakovės UAB „Aksa“ prevenciniu ieškiniu. Minėta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi ginčo turtas apskritai yra areštuotas, todėl, kaip nurodyta Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1157-657/2020, antstolis privalėjo įvertinti jam prieinamą informaciją apie šalių ginčą dėl turto priklausomybės, jo identifikacijos, o tuo atveju, kai teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra nurodyti individualiais požymiais apibūdinti daiktai, kuriais UAB „Aksa“ neturi teisės naudoti, turėjo spręsti, ar objektyviai, nepažeidžiant skolininko, išieškotojo ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, įmanoma įvykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
33. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai yra sustabdyta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Vespila“ prevencinį ieškinį atsakovei UAB „Aksa“, nes pačiam teismui nėra aišku, kam priklauso ginčo turtas. Todėl vykdymo veiksmų atlikimas vykdomojoje byloje, susijęs su baudos dydžio nustatymu ir išieškojimo terminu, nors ir yra galiojanti teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir baudos paskyrimo, objektyviai yra negalimas, tuo labiau, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi yra patvirtintas antstolio veiksmų vykdymo procese neteisėtumas.
34. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Akcentuotina ir tai, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto taikymo tikslus, pažymint, jog šis išimtinis (ekstraordinarinis) procesinis institutas yra taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės ištaisyti tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų.
35. Remdamasis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atnaujinamas procesas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-23604-713/2019 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-23604-713/2019.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.