Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. M. ir A. M. ieškinį dėl skolos priteisimo, atsakovui G. B. įmonei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš VĮ Registrų centro 2017 m. rugsėjo 5 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2016 m. vasario 27 d. nuomos sutartis buvo įregistruota viešajame registre kaip juridinis faktas, nuomos sutarties terminas nuo 2016 m. vasario 27 d. iki 2017 m. spalio 31 d., išregistravimo pagrindas – 2017 m. balandžio 18 d. pranešimas, įrašas apie nuomą galiojo nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2017 m. liepos 31 d. Išraše matyti, kad 13,6011 ha ploto žemės sklypas nuosavybės teise priklauso R. M. ir A. M. pagal 2016 m. balandžio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1618. (1 t., b.l. 50).

Pagal kasacinio teismo suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius jos dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364-686/2016).

CK nurodyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Tačiau jeigu prievolės prigimtis, jos įvykdymo būdas ar įvykdymo vieta reikalauja tam tikro termino, tokios prievolės įvykdymo terminą gali nustatyti teismas vienos iš šalių reikalavimu. CK 6.53 straipsnio 2 dalis nurodo, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas, tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2016 m. vasario 27 d. privačios žemės nuomos sutartyje

nėra konkrečiai apibrėžtas žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminas. Posėdžio metu ieškovai nurodė, kad pagal nusistovėjusią praktiką tarp nuomininkų ir nuomuotojų, paprastai nuomos mokestis yra sumokamas pasibaigus kalendoriniams metams. Tuo tarpu atsakovas teigia, jog buvo jo susitarimas su pirminiais nuomuotojais, jos jis atsiskaitys per 12 mėnesių, pasibaigus sutartyje nurodytam nuomos terminui, tai yra iki 2018 m. spalio 30 d. Nors atsakovas nurodė, jog buvo žodinis susitarimas, tačiau nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog toks susitarimas buvo. Teismo posėdžio metu atsakovui buvo išaiškinta, jog jis gali pateikti papildomus įrodymus, ar prašyti apklausti liudytojus byloje, tačiau atsakovas nurodė, jog nepateiks papildomų įrodymų bei neprašys kviesti liudytojų, kas leidžia konstatuoti, jog atsakovas neįrodė, jog buvo tarp jo ir pirminių nuomuotojų susitarimas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad sutarties šalys būtų susitarę dėl konkrečios žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos ir periodiškumo nei sutartimi, nei rašytiniais susitarimais, taigi konsatuotina, kad žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminas sutarties šalių nebuvo aptartas ir apibrėžtas. Kadangi minėtoje sutartyje nebuvo nustatytas ginčo prievolės įvykdymo terminas, akivaizdu, kad šiuo atveju turėjo būti taikoma CK 6.53 straipsnio 2 dalis ir skolininkas (nuomininkas) privalėjo įvykdyti prievolę (sumokėti žemės sklypo nuomos mokestį) per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai pareikalavo atsakovo įvykdyti prievolę 2017 m. vasario 6 d. pretenzija dėl 2016 m. vasario 27 d. privačios žemės nuomos sutarties esminio pažeidimo, įspėdami atsakovą, kad jam nesumokėjus nuomos mokesčio iki 2017 m. vasario 21 d., ieškovai gins savo pažeistas teises ir nutrauks nuomos sutartį. Iš pateiktų duomenų, darytina išvada, kad ieškovai numatė atsakovui ilgesnį nei septynių dienų terminą, nurodydami konkretų terminą iki kada atsakovas privalėjo sumokėti nuomos mokestį už 2016 metus, tačiau atsakovas vis tiek prievolės neįvykdė, todėl laikomas pažeidusiu prievolę šalimi.

Atsižvelgiant į tai, ieškovai 2017 m. balandžio 18 d. pranešimu apie 2016 m. vasario 27 d. privačios žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, informavo atsakovą, kad jis ilgiau kaip tris mėnesius vėluoja sumokėti nuomos mokestį, todėl 2016 m. vasario 27 d. privačios žemės nuomos sutartis laikoma nutraukta praėjus trims mėnesiams nuo pranešimo įteikimo nuomininkui dienos. Bylos duomenimis nustatyta, kad pranešimas atsakovui buvo įteiktas 2017 m. balandžio 20 d. Kadangi atsakovas prievolės sumokėti žemės sklypo nuomos mokestį taip ir neįvykdė, nuomos sutartis laikoma nutraukta praėjus trims mėnesiams nuo įteikimo dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 21 d. Sutarties nutraukimo faktą patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ išviešinta informacija apie juridinio fakto apie nuomos sutartį iš Nekilnojamojo turto registro išregistravimas, išregistravimo pagrindu nurodant 2017 m. balandžio 18 d. pranešimą. (1 t., b.l. 50-51). Atsižvelgiant į tai, kad sutartis tarp šalių nutraukta, konstatuotina, kad žemės sklypo nuomos mokestį atsakovas (nuomininkas) turėjo sumokėti ieškovams (nuomotojams) nuo sutarties nutraukimo dienos, kuomet nuomotojas prarado teisę naudotis žeme ir šalių sutartiniai santykiai nutrūko.

Taigi, akivaizdu, kad atsakovui buvo žinoma apie 2016 m. vasario 27 d. privačios žemės nuomos sutarties nutraukimą ir prievolę sumokėti žemės sklypo nuomos mokestį ieškovams. Kadangi atsakovas žemės sklypo naudojosi 2016 ir 2017 metais, jis privalo sumokėti ieškovams nuomos mokestį už šiuos metus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas šios prievolės neginčijo, dėl nuomos sutarties mokesčio tarp šalių ginčo nekilo, tačiau atsakovas pažymėjo, kad jam, kaip juridiniui asmeniui privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį, kuris sudaro 15 procentų nuo prašomos priteisti sumos. Ieškovai dėl šio reikalavimo neprieštaravo ir sutiko, kad atsakovas sumokėtų gyventojų pajamų mokestį ir tokiu atveju prašoma priteisti suma būtų sumažintina 15 procentų. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų. Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad iš atsakovo G. B. įmonės ieškovų R. M. ir A. M. naudai turi būti priteistina 2558,16 Eur skola (3009,60 Eur – 15 proc. (451,44 Eur) = 2558,16 Eur).

Dėl palūkanų priteisimo

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo 74,75 Eur palūkanų ir šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovas yra juridinis asmuo, iš jo gali būti priteisiamos ieškovų prašomos šešių procentų dydžio palūkanos. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovai netiksliai apskaičiavo prašomų priteisti palūkanų sumą.

Ieškovai ieškinyje pateikė palūkanų paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad už 2016 metus ieškovai prašo priteisti iš atsakovo 72,50 Eur palūkanų (1504,80 Eur x 6 proc.= 90,29 Eur / 365 dienų = 0,25 Eur už kiekvieną dieną; pradelstų dienų skaičius – 250 (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d., 250 x 0,25 Eur), o už 2017 metus – 22,25 Eur (pradelstų dienų skaičius – 89 (nuo 2017 m. liepos 21 d. (sutarties nutraukimo) iki 2017 m. rugsėjo 7 d., 89 x 0,25 Eur).

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ieškovo skaičiavimus suma už 2016 metus turėtų būti ne 72,50 Eur, o 62,50 Eur, taip pat ieškovai netiksliai apskaičiavo pradelstų dienų skaičių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai įvykdyti prievolę, tai yra sumokėti žemės sklypo nuomos mokestį už 2016 metus atsakovo pareikalavo iki 2017 m. vasario 21 d. Taigi, teismas pagrįstai konstatuoja, kad pradelstų dienų skaičius sumokėti nuomos mokestį už 2016 metus turėtų būti skaičiuojamas ne nuo 2017 m. sausio 1 d., o nuo 2017 m. vasario 22 d., kuomet atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovai pirmiausia kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismo įsakymas buvo išduotas 2017 m. rugsėjo 11 d., taigi laikytina, kad byla teisme iškelta 2017 m. rugsėjo 11 d., todėl pradelstų dienų terminas turėtų būti skaičiuotinas iki šios dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo ieškovų naudai priteistina 15 procentų mažesnė suma už žemės sklypo nuomos mokestį, darytina išvada, kad palūkanos taip pat turėtų būti skaičiuotinos ne nuo prašomos 1504,80 Eur sumos, o nuo 15 procentų mažesnės sumos, tai yra nuo 1279,08 Eur už kiekvienus metus.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas sprendžia, kad iš atsakovo ieškovų naudai turi būti priteistinos 42,21 Eur palūkanų už 2016 metus (1279,08 Eur x 6 proc.= 76,74 Eur / 365 dienų = 0,21 Eur už kiekvieną dieną; pradelstų dienų skaičius – 201 (nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d., x 0,21 Eur) ir 10,92 Eur palūkanų už 2017 metus (1279,08 Eur x 6 proc.= 76,74 Eur / 365 dienų = 0,21 Eur už kiekvieną dieną; pradelstų dienų skaičius – 52 (nuo 2017 m. liepos 21 d. (sutarties nutraukimo) iki 2017 m. rugsėjo 11 d., x 0,21 Eur), viso – 53,13 Eur palūkanų.

Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo ieškovų naudai priteistina 53,13 Eur palūkanų suma bei šešių procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (2558,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies – 70 procentų (dėl reikalavimo priteisti skolą – iš prašomos 3009,60 Eur priteistina 2558,16 Eur – 85 proc., dėl reikalavimo priteisti palūkanas – iš prašomos 94,75 Eur priteistina 53,13 Eur – 56 proc.), ieškovams iš atsakovo priteistina 1089,22 Eur iš 1556,03 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (1556,03 Eur x 70 proc.), o atsakovui iš ieškovų priteistina 183,00 Eur iš 610,00 Eur (610 Eur x 30 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 3 Eur, todėl vadovaujantis tuo, valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Dėl baudos atsakovui skyrimo

Ieškovų atstovas prašo skirti atsakovui baudą už šalies priesaikos, duotos nagrinėjant bylą, sulaužymą, baudos dydį parenkant teismo nuožiūra.

Teismo nuobaudos gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ir kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą teismas gali skirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnis). CPK 186 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą.

Atsakovas 2018 m. sausio 17 d. teismo posėdyje davė priesaiką ir jam buvo paaiškinta, jog už priesaikos sulaužymą jam gali būti paskirta bauda.

Ieškovų atstovas prašyme skirti baudą atsakovui nurodė, kad tiek ir iki priesaikos davimo, tiek ir po jos atsakovas nurodė, jog ginčo sutartį į VĮ „Registrų centras“ „nusivežė“ O. S.. Ieškovams šitos aplinkybės buvo naujos, kadangi ieškovai buvo įsitikinę, jog ne O. S., o G. B. registravo ginčo sutartį VĮ „Registrų centras“. Šias aplinkybes ieškovų atstovui patikrinus, jos pasitvirtino, todėl priešingi aukščiau cituojami G. B. teiginiai yra laikytini melagingais ir klaidinančiais teismą bei kitas bylos šalis.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad neprisimena tiksliai visų aplinkybių, kas įregistravo sutartį VĮ „Registrų centras“, nes tai vyko prieš dvejus metus. Nurodė, kad mano, jog į VĮ „Registrų centras“ jis važiavo kartu su tuometine žemės sklypo nuomotoja O. S., tačiau galėjo ir klysti.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tiksliai neprisimena įvykio, kuris buvo prieš kelis metus bei tai, kad ši aplinkybė neturi įtakos teismo sprendimo esmei, teismo vertinimu, ieškovų atstovo prašymas dėl baudos skyrimo atsakovui netenkinamas.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovų R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl skolos, pareikštą atsakovui G. B. įmonei, juridinio asmens kodas 174375343, tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. B. įmonės, juridinio asmens kodas 174375343, 2558,16 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus šešiolika centų) skolą, 53,13 Eur (penkiasdešimt tris eurus trylika centų) palūkanų, 6 (šešis) procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1089,22 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus dvidešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ieškovų R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovų R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 183,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, lygiomis dalimis, tai yra po 91,50 Eur ( devyniasdešimt vieną Eur 50 ct) iš kiekvieno atsakovo G. B. įmonės, juridinio asmens kodas 174375343, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.