Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir R. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-89-876/2018 pagal ieškovų R. M. ir A. M. ieškinį atsakovei G. B. įmonei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacijos visumos galima daryti išvadą, jog faktiškai ieškovų reikalavimas dėl 3 009,60 Eur skolos priteisimo buvo tenkintas pilnai nustatant teismo sprendimo įvykdymą tvarką – sumokant 2 558,16 Eur sumos dalį ieškovams, o 451,44 Eur sumą – Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl turėtų būti atitinkamai patikslinta rezoliucinė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis.

Dėl mažareikšmiškumo ieškovai neginčija pirmosios instancijos teismo spendime nurodytos sumos, nuo kurios yra apskaičiuojamos palūkanos (t. y. 1 279,08 Eur/metus) ir dienos palūkanų sumos (t. y. 0,21 Eur) bei datos, iki kurios yra skaičiuojamos palūkanos (t. y. 2017 m. rugsėjo 11 d.), tačiau šiuo atveju ieškovams priteistinos palūkanos dalinai turėjo būti apskaičiuojamos kitokia tvarka ir nuo kitos datos (t. y., nuo 2017 m. sausio 1 d.) atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą argumentaciją, t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d.: 253 dienos x 0,21 Eur = 53,13 Eur; už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d.: 52 dienos x 0,21 Eur = 10,92 Eur, viso priteisiant ieškovų naudai 64,05 Eur palūkanų.

Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl skolos priteisimo ir reikalavimą dėl palūkanų priteisimo išskyrė ir įvertino kaip du savarankiškus reikalavimus, nors reikalavimas dėl palūkanų priteisimo nėra savarankiškas, o yra išvestinis (antraeilis) iš pirmojo reikalavimo, todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti vertinamas kartu su pagrindiniu (pirmaeiliu) reikalavimu, o ne atsietai (savarankiškai) nuo jo. Ieškovai reikalavo priteisti jiems bendrą 3 104,35 Eur sumą, susidedančią iš pagrindinės skolos bei palūkanų, šis reikalavimas buvo tenkintas iš dalies, priteisiant jiems bendrą 2 611,29 Eur sumą, susidedančią iš pagrindinės skolos ir palūkanų, t. y. ieškovų reikalavimai buvo patenkinti 84 procentais, todėl jiems turėjo būti priteista 1 307,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei – 97,60 Eur.

Patys ieškovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sutiko sumažinti ieškinio reikalavimo sumą, skaičiuojant 15 procentus nuo reikalaujamos priteisti sumos, t. y. nuo 3 009,60 Eur, kuri galutinėje sumoje sudarytų 2 558,16 Eur. Dėl neaiškių priežasčių ieškovai apeliaciniu skundu pakeitė savo poziciją. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies yra visiškai aišku, kad ieškovų naudai priteistina skolos suma yra mažintina būtent gyventojų pajamų mokesčio suma (t. y. 15 procentais), įpareigojant atsakovę sumokėti šį mokestį valstybės naudai, kadangi tokią pareigą numato galiojantis įstatyminis reglamentavimas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ieškovų naudai mokėtinų palūkanų dydį, tinkamai įvertinęs 2017 m. vasario 6 d. pretenziją dėl ginčo nuomos sutarties esminio pažeidimo, kurioje patys ieškovai apibrėžė ginčo nuomos sutarties nutraukimo terminą 2017 m. vasario 21 d. Be to, ieškovai netinkamai aiškina CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatą, kadangi šioje nuostatoje imperatyviai nėra numatyta, jog reikalavimas dėl palūkanų priteisimo nelaikytinas savarankišku reikalavimu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuomos sutarties vykdymo, nes nuomininkas, atsakovė, vengė mokėti šalių sutartimi sulygtą nuomos mokestį. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad atsakovė neginčijo prievolės mokėti nuomos mokestį bei, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nuomos mokesčio dydžio, skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, argumentuojant tuo, jog atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį, kuris sudaro 15 procentų nuo prašomos priteisti sumos.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. vasario 27 d. buvo sudaryta privačios žemės nuomos sutartis, kuria žemės sklypo nuomininkas įsipareigojo nuomotojui mokėti 102,00 Eur už 1 ha, taip pat sutarties 9 punkte nuomininkas įsipareigojo sumokėti visus mokesčius. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad atsakovė neįvykdė sutartinės prievolės ieškovams sumokėti nuomos mokestį, be to, neįvykdė ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytos jai prievolės apskaičiuoti, išskaičiuoti ir pervesti į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio sumą.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnį nuomininkas, prieš išmokėdamas nuomotojams pinigus pagal sandorį, turės pareigą išskaičiuoti iš sutarties kainos gyventojų pajamų mokesčio sumą ir ją sumokėti į biudžetą. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas (3 straipsnis), pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos (5 straipsnis). Taigi gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas yra fizinis asmuo, gavęs pajamų, kurios yra apmokestinamos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Jeigu sudaroma nuomos sutartis, tai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme nuomotojas yra išmokas gaunantis asmuo, o nuomininkas – išmokas išmokantis asmuo. Jeigu šios išmokos yra apmokestinamos, tai nuomotojas kartu yra ir gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas, t. y. šis mokestis mokamas nuomotojo sąskaita.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo A klasės pajamų gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir pervesti į biudžetą privalo mokestį išskaičiuojantis asmuo, t. y. subjektas, kuriam mokesčių teisės aktuose nustatyta prievolė išskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestį ir sumokėti jį į biudžetą (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 punktas), tačiau pažymėtina ir tai, kad apskaičiuota nuomos suma (kilus ginčui tarp nuomotojo ir nuomininko dėl prievolės tinkamo įvykdymo) neišeinant iš šio ginčo ribų negali būti vertinama mokestinių prievolių valstybei vykdymo požiūriu.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius (CK 1.1. straipsnio 1 dalis). Apmokestinimas yra civilinių teisinių santykių (pvz., civilinės apyvartos, veiklos vykdymo arba tam tikro turto turėjimo) padarinys. Teismas, spręsdamas ginčą dėl asmenų civilinių teisių ir pareigų, paprastai neturi galimybės įvertinti ir nevertina privatinių teisinių santykių poveikio vėliau atsirasiantiems mokestiniams teisiniams santykiams. Mokestines prievoles valstybei vykdo mokesčių mokėtojas specialiųjų įstatymų nustatyta tvarka, tai, be kita ko, reiškia ir gautų pajamų priskyrimo vienokiai ar kitokiai apmokestinimui reikšmingai pajamų kategorijai vertinimą konkrečių mokesčių įstatymų taikymo, kai atliekamos mokesčių apskaičiavimui skirtos procedūros, momentu. Civilinės teisės kategorijos gali nesutapti su mokesčių teisės kategorijomis, nes ne visi civilinės teisės subjektai yra atitinkamų mokesčių mokėtojai, ne visos gautos pajamos yra vienodai apmokestinamos, ne visos asmens patirtos išlaidos yra teisiškai reikšmingos ir turi įtakos apmokestinimui. Mokestinės prievolės vykdymui gali turėti reikšmės įvairios specifinės aplinkybės, kurių nustatymas priskiriamas mokesčių administratoriaus, o ne civilinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, kaip mokestinės nepriemokos išieškojimo tikslingumas ir kt.

Kilus ginčui dėl prievolės tinkamo įvykdymo, kaip nagrinėjamos bylos atveju dėl nesumokėto nuomos mokesčio, išsprendžiant priteistinų sumų klausimą, mokestinių prievolių įvertinimas valstybei vykdymo aspektu iškreipia apmokestinimo tam tikru mokesčiu sistemą arba nesudaro sąlygų jai veikti pagal bendrąsias mokesčių įstatymuose įtvirtintas apmokestinimo taisykles. Dėl to apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priteisiant nuomos mokestį, dėl ekonominės veiklos sukurta pridėtinė vertė priteisiama nepaisant mokestinių prievolių, galbūt atsirandančių dėl gaunamų pajamų. Ar tokios, kaip nuomos, gautos sumos bus apmokestinamos ir kaip tai bus padaryta priklauso nuo specialaus teisinio reguliavimo, nustatyto mokesčių teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas asmenų turtinius santykius dėl tinkamo prievolės vykdymo ir pripažinęs, kad atsakovės prievolės dydis yra 3 009,60 Eur, byloje nesant ginčo dėl mokestinių prievolių vykdymo valstybei klausimo, neturėjo teisinio pagrindo prašomą priteisti nesumokėtos nuomos sumą sumažinti 15 procentų.

Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas palūkanas apskaičiavo nuo 1 279,08 Eur sumos, spręsdamas, kad yra pagrindas iš atsakovės ieškovų naudai priteistiną sumą sumažinti 15 procentų. Apeliantė neginčija šios sprendimo dalies, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo revizuoti teismo sprendimo dalies dėl sumos, nuo kurios yra apskaičiuotos priteistų palūkanų dydis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu laikotarpiu, už kurį yra apskaičiuota palūkanų suma.

Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G., G, I. v. antstolė A. R.–Ž., bylos Nr. 3K-3-373/2006). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuomotojai piniginę prievolę sumokėti nuomos mokestį už 2016 m. pareikalavo įvykdyti 2017 m. vasario 6 d. pretenzija, kurioje įspėjo atsakovę, kad nesumokėjus nuomos mokesčio iki 2017 m. vasario 21 d. bus nutraukta 2016 m. vasario 27 d. privačios žemės nuomos sutartis dėl esminio pažeidimo. Sutiktina su teismo argumentais, kad ieškovai numatė atsakovei ilgesnį nei septynių dienų terminą, nurodydami konkretų terminą iki kada atsakovė privalo sumokėti nuomos mokestį už 2016 metus. Atsakovei prievolės nurodytu terminu prievolės neįvykdžius, kreditoriai įgijo teisę į kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą nuo 2017 m. vasario 22 d., kaip pagrįstai tą sprendė ir pirmosios instancijos teismas.

Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio kodekso normas, reglamentuojančias asmenų turtinius santykius, todėl tarp šalių nesant byloje ginčo dėl mokestinių prievolių įvykdymo valstybei, sumažino nesumokėtą nuomos mokesčio sumą gyventojų pajamų mokesčio mokėtojo privaloma sumokėti suma, todėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimas keistinas, ieškovų naudai priteista nuomos mokesčio suma padidintina iki 3 009,60 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskaičiavimo

Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. padidinus ieškovams priteistiną skolą iki 3 009,60 Eur sumos, atitinkamai perskaičiuotinos ir jų naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovai (apeliantai) pirmosios instancijos teisme turėjo 1 556,03 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinus ieškovams priteistiną skolą iki 3 009,60 Eur, tačiau palikus nepakeistą sprendimo dalį dėl priteistų palūkanų, ieškovų reikalavimai buvo tenkinti 98,66 procentais (3 062,73 (3 009,60+53,13)*100/3 104,35). Taigi, ieškovų naudai iš atsakovės priteistina teisinės pagalbos išlaidų suma padidintina iki 1 535,18 Eur (1 556,03/100*98,66). Atitinkamai atsakovės naudai iš ieškovų priteistina teisinės pagalbos išlaidų suma sumažintina iki 8,17 Eur (610,00/100*1,34 (100-98,66)). Kadangi šie ieškovų ir atsakovės reikalavimai yra vienarūšiai priešpriešiniai, todėl mažesnę dalį įskaičius į didesnę, iš atsakovės ieškovų naudai priteistina suma sudarytų 1 527,01 Eur (1 535,18-8,17).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

Ieškovai apeliaciniu skundu ginčijo sprendimo dalį, kuria jų reikalavimas dėl skolos priteisimo buvo sumažintas 15 procentų, t. y. 451,44 Eur, taip pat dėl priteistinų palūkanų apskaičiavimo tvarkos, t. y. skaičiuojant jas nuo 2017 m. sausio 1 d., o ne nuo 2017 m. vasario 22 d., dėl ko ieškovams turėtų būti priteista 64,05 Eur palūkanų. Taigi, ieškovai apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčijo tik dėl 462,36 Eur (451,44 Eur + 10,92 Eur) sumos. Dėl to, ieškovams padidinus priteistiną skolą iki 3 009,60 Eur sumos, tačiau palikus nepakeistą sprendimo dalį dėl priteistų palūkanų, apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, t. y. 97,64 procentais (451,44*100/462,36). Tuo tarpu atmesti apeliacinio skundo reikalavimai sudaro 2,36 procento (100-97,64).

Ieškovai apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti jiems iš atsakovės 323,07 Eur teisinės pagalbos išlaidų (reg. Nr. DOK-17729), ieškovai taip pat yra sumokėję 21,00 Eur žyminio mokesčio (reg. Nr. DOK-11405), tuo tarpu atsakovė pateikė prašymą jai iš ieškovų priteisti 150,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (reg. Nr. DOK-12915). Taigi, ieškovų naudai iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 335,95 Eur (344,07(323,07+21,00) /100*97,64), o atsakovės naudai iš ieškovų – 3,54 Eur. Kadangi šie ieškovų ir atsakovės reikalavimai yra vienarūšiai priešpriešiniai, todėl mažesnę dalį įskaičius į didesnę, iš atsakovės ieškovų naudai priteistina suma yra 332,41 Eur (335,95-3,54).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

„Iš atsakovės G. B. įmonės, j. a. k. 174375343, ieškovų R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 3 009,60 Eur (tris tūkstančius devynis eurus 60 ct) skolą, 53,13 Eur (penkiasdešimt tris eurus 13 centų) palūkanų, šešis procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą (3 062,73 Eur) nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 527,01 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt septynis eurus 01 ct) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.“

Iš atsakovės G. B. įmonės, j. a. k. 174375343, ieškovų R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 332,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.